Pirmadienį ryte buvo išsiųstas oficialus Vyriausybės vadovės Ingridos Šimonytės kreipimasis į FIFA ir UEFA prezidentus informuojant apie nepriimtiną padėtį Lietuvos futbolo federacijoje (LFF), tvirtina Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas.
„Pripažįstamas tarptautinių federacijų autoritetas, kompetencija ir kviečiama neatidėliojant spręsti problemas kartu. Dvišalio susirašinėjimo turinys atksleidžiamas tik abiejų šalių susitarimu, todėl daugiau detalių pasakyti negaliu”, – pirmadienį „Žinių radijui” teigė M. Majauskas.
„Manome, jog UEFA ir FIFA vadovybė negauna pilnos informacijos iš LFF apie futbolo padėtį Lietuvoje, todėl tiesioginis Lietuvos premjerės susitikimas su tarptautinių federacijų vadovais būtų svarbus”, – pridūrė jis.
ELTA primena, kad Seime, atsižvelgiant į Lietuvos futbolo federacijos (LFF) problemas ir reikalingą pertvarką, parengtas federacijos tiesioginio valdymo įstatymas. Juo siekiama perimti tam tikras LFF vykdomas funkcijas, tačiau tik tokia apimtimi, ir tik tokiam laikui, kurie yra reikalingi pašalinti rizikoms nepažeidžiant ilgalaikių savivaldos principų, kuriais yra grindžiama sporto politika Lietuvoje.
Eltos gautame dokumente tvirtinama, kad šio įstatymo paskirtis – užtikrinti skaidrų ir demokratišką Lietuvos futbolo valdymą, grįstą atitinkamų Lietuvos Respublikos įstatymų, taikomų valstybės sporto politikos formavimui ir ją įgyvendinančioms asociacijoms, nuostatomis bei užtikrinti tokių įstatymų nuostatų įgyvendinimą Lietuvos futbole.
Vienas iš įstatymo autorių, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas tvirtina, kad šiuo įstatymo projektu siekiama skaidraus ir demokratiško LFF valdymo, kuriame nebūtų kriminalinio pasaulio atstovų.
Trečiadienį Lietuvos futbolo federacija (LFF) paskelbė oficialų UEFA vertinimą dėl Lietuvos Respublikos Seime užregistruoto įstatymo projekto Dėl Lietuvos futbolo federacijos tiesioginio valdymo, su kuriuo FIFA ir UEFA supažindino įstatymo projekto iniciatoriai.
Tarptautinių futbolo organizacijų, kurių narė yra Lietuvos futbolo federacija, vertinimu, tokio įstatymo priėmimas yra FIFA ir UEFA statuto nuostatų pažeidimas, už kurį Lietuvos futbolui gresia tiesioginės pasekmės: nacionalinių rinktinių dalyvavimo FIFA ir UEFA organizuojamuose turnyruose suspendavimas, Lietuvos futbolo klubų dalyvavimo FIFA ir UEFA organizuojamuose turnyruose suspendavimas, visų Lietuvos futbolo federacijos, kaip FIFA ir UEFA nario, įgaliojimų sustabdymas bei FIFA ir UEFA finansinės pagalbos Lietuvos futbolui nutraukimas.
Tuo tarpu Seimo nariai M Majauskas ir Laurynas Kasčiūnas, reaguodami į UEFA vertinimą dėl Seimo siekio įvesti tiesioginį valdymą Lietuvos futbolo federacijoje (LFF), kuriame aiškinama, kad už tai gresia nacionalinės rinktinės ir klubų dalyvavimo tarptautiniuose turnyruose tvirtina, kad viskas yra federacijos rankose.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas L. Kasčiūnas tvirtina, kad jeigu LFF sutiks organizuoti skaidrius rinkimus, nebus jokio poreikio tiesioginiam valdymui.
Lietuvos futbolo federacijos (LFF) generalinis sekretorius Edgaras Stankevičius tvirtina, kad yra dėkingas už trečiadienio ryte surengtą galimybę pasikalbėti su Seimo nariais apie futbolo problemas, tačiau tikino turintis daug kritikos politikų atžvilgiu tiek dėl vykusio posėdžio, tiek dėl negebėjimo komunikuoti, į Lietuvą atvykus svarbiausiems pasaulio futbolo asmenimis.
„Esu dėkingas už galimybę būti išgirstiems, nes turbūt puikiai atsimenama, kad nuo 2020 m. pabaigos, kada buvo Seimo narių pasirašyta peticija ir priimtas balsavimas, nutarimas dėl kreipimosi į UEFA ir FIFA dėl LFF neskaidrumo, neatvirumo, negebėjimo tvarkytis su federacija ir pan., jau tą pačią dieną grįžtame atgal ir reagavome proaktyviai, kreipėmės tiek į FIFA, tiek ir UEFA“, – trečiadienį LFF surengtoje spaudos konferencijoje teigė E. Stankevičius.
„Turiu visus raštus ir atsakymus valdžios atstovams, tačiau jokios reakcijos nebuvo, jokio grįžtamojo ryšio negaudavome arba buvo kalba, jog negalime susitikti dėl vienokių ar kitokių priežasčių“, – pridūrė jis.
LFF generalinis sekretorius gėdino politikus, kurie dažnai domėdamiesi futbolu nerado laiko praeitais metais, Lietuvoje vykstant FIFA pasaulio salės futbolo čempionatui, susitikti su aukščiausio rango FIFA atstovais ir pasikalbėti apie Lietuvos futbolo problemas.
„Iš tikrųjų yra gėda, kada pernai metais vyko toks renginys kaip FIFA pasaulio salės futbolo čempionatas Lietuvoje ir jo metu turėjome tiek FIFA generalinės sekretorės vizitą, tiek FIFA prezidento vizitą ir derinome susitikimą su mūsų aukšto rango pareigūnais, kurie nesurado galimybių pasikalbėti. Nors yra pasirašomos peticijos, apeliuojama į tam tikrus LFF veiksmus, bet nesugebama parodyti deramo dėmesio FIFA ir UEFA vadovybei“, – sakė jis.
E. Stankevičius taip pat negailėjo kritikos trečiadienį vykusiam posėdžiui, kurio metu, anot jo, nebuvo galima pristatyti visos norimos medžiagos, o užduoti klausimai nebuvo susiję su Lietuvos futbolo finansavimu, nors tai buvo numatyta posėdžio tema.
„Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nariai kviečiasi į posėdį dėl Lietuvos futbolo finansavimo ir perspektyvų, tai manau, kad apie finansus turėjome pašnekėti, bet nei vieno klausimo, susijusio su futbolo galimu finansavimu nebuvo“, – aiškino LFF generalinis sekretorius.
Jis pridūrė, kad buvo keista matyti, kaip žiniasklaidoje jau posėdžio pradžioje buvo galima matyti pranešimus apie siūlymą į LFF įvesti tiesioginį valdymą, kai apie tai posėdžio metu kalbama praktiškai nebuvo.
„Keista matyti didžiuosiuose žiniasklaidos portaluose, kada prieš posėdį arba prasidėjus posėdžiui kalbama apie Seimo narių siūlymą į federaciją atvesdinti tiesioginį valdymą, kišimąsi į federacijos veiklą, kai gerbiami Komiteto ir Komisijos nariai per posėdį nei vieno klausimo apie tai neuždavė ir prieš posėdį paleisti tokią žinutę į eterį nemanau, kad yra teisingas požiūris mūsų atžvilgiu. Jeigu leidžiame tokias žinutes, tai turėkime argumentus, kuo remiantis“, – piktinosi E. Stankevičius.
Kalbas apie tiesioginį valdymą vadina politiniu piaru
LFF generalinis sekretorius mano, kad kalbos apie tiesioginį LFF valdymą ir šio klausimo eskalavimas iš politikų pusės yra dėl artėjančių rinkimų. Pasak jo, politikai negirdi, ką LFF atstovai kalba ir yra apmaudu, kad tam tikri valstybės pareigūnai arba aukšto rango politikai naudojasi bloga federacijos reputacija visuomenėje ir į LFF rimtai nežiūri.
„Ne paslaptis, kad ir federacijos rinkimai yra 2024 m. ir automatiškai politikai nori tam tikro dėmesio aktualiomis temomis, ką ir matėme prieš tai, kad ant futbolo federacijos pasisakyti neigiamai yra labai geras trendas šiai dienai ir tas išsibujojo gana plačiai. Tikiu, kad yra nepatenkintų LFF dabartine vadovybe, valdžia ir t.t., galbūt praėjusių kadencijų vadovybė norėtų sugrįžti ir t.t.“, – teigė E. Stankevičius.
„Šiandien būdamas jų vietoje taip pat norėčiau matyti tokius demonstruojamus rezultatus šios organizacijos, kalbu apie administracinę, finansinę situaciją“, – pridėjo jis.
ELTA primena, kad trečiadienį jungtiniame Seimo Biudžeto ir finansų komiteto bei Jaunimo ir sporto reikalų komisijos posėdyje, kuriame dalyvavo Lietuvos futbolo federacijos (LFF) atstovai, buvo siūloma federacijoje įvesti tiesioginį valdymą.
Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas M. Majauskas tvirtina, kad tai yra reikalingas sprendimas, siekiant esminių permainų LFF.
2020 m. lapkričio pradžioje Seimas vienbalsiai priėmė rezoliuciją dėl LFF skaidrumo, finansų ir „apvalymo“ nuo nusikaltėlių. Seimas akcentavo, kad didžiausios LFF skaidrumo problemos atsirado dėl nusikalstamo pasaulio atstovų įtakos futbolui, uždaros ir neskaidrios struktūros valdymo, LFF priimami aktualūs futbolo visuomenei sprendimai nėra vieši ir federacija neviešina metinio biudžeto sąmatų ir tai sukelia abejonių apie gautų lėšų panaudojimo tikslus.
Taip pat Seimas rekomendavo Vyriausybei kreiptis į tarptautines futbolo asociacijas (UEFA, FIFA), kad šios atliktų tarptautinius auditus ir ištirtų visų Lietuvos futbolo federacijos gaunamų finansų naudojimą, ir ragino Vyriausybę pradėti intensyvų dialogą su tarptautinių futbolo asociacijų (UEFA, FIFA) valdymo organais siekiant užtikrinti, kad Lietuvos futbolo federacijoje vadovų pareigas eitų nepriekaištingos reputacijos asmenys.
Seimo posėdžių salėje pristatant rezoliuciją TS-LKD partijos narys Laurynas Kasčiūnas pažymėjo, kad ši rezoliucija gali būti traktuojama kaip tam tikrų veiksmų pradžia.
Nors dažnai yra pažymima, kad politikai neturi teisės kištis į Futbolo federacijos valdymą, nes tokiu atveju UEFA ar FIFA gali suspenduoti federaciją, o tai reikštų tarptautinių rungtynių tiek rinktinei, tiek Lietuvos futbolo klubams pabaigą ir didžiulę nežinomybę, tačiau tokius argumentus yra atmetęs parlamentaras Vytautas Bakas. Jis 2020 m. spalį tikino, kad valstybės įsikišimas į futbolo ar kitų asociacijų darbą nėra retenybė.
Kilus politiniam ginčui dėl Ukrainos rinktinės marškinėlių Europos futbolo čempionate, Europos futbolo federacija (UEFA) pareikalavo Kijevo juos pakeisti. Dalis patriotinio šūkio, kuri sukėlė Rusijos pasipiktinimą, turi būti pašalinta“, ketvirtadienį pareiškė UEFA.
Užrašas „Šlovė didvyriams!” ant vidinės apykaklės pusės esą „vienareikšmiškai yra politinio pobūdžio“.
Šūkis, kurio pilna forma yra „Šlovė Ukrainai! Šlovė didvyriams!” – patriotinis. Jis buvo demonstrantų leitmotyvas per protestus 2014 metais.
Maskva ketvirtadienį pasveikino UEFA sprendimą. „Sportas yra ne mūšio laukas, o varžybų aikštė“, – „Telegram“ kanale pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova. Ji patarė Ukrainai šlovės siekti sportiniais pasiekimais.
Rusija antradienį pasiskundė UEFA dėl mėlynai geltonų Ukrainos rinktinės marškinėlių, kurių priekyje atvaizduoti Ukrainos kontūrai – įskaitant Rusijos aneksuotą Krymą.
UEFA dabar pareiškė, kad žemėlapio nereikia keisti, nes „teritorinės sienos, kaip jos atvaizduotos“, yra pripažįstamos užsienio. Ant marškinėlių esą gali likti ir pirmoji šūkio dalis, nes ji gali būti traktuojama kaip „bendra, nepolitinė frazė“.
Pastarosiomis dienomis Azerbaidžano sostinėje Baku surengtos įsimintinos UEFA Europos lygos finalo varžybos. Tai – antrosios pagal svarbą žemyno klubų varžybos po UEFA Čempionų lygos.
Viena iš didžiausių sportinių intrigų gegužės pabaigoje buvo ne kas kitas, o Londono klubų „Chelsea“ ir „Arsenal“ dvikova. Šios sporto varžybos – vien sportas, ir nieko daugiau. Taip turėjo būti. Tačiau Armėnija taikiai gyventi nemoka. Dabartinis Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas ir jo komanda, pasitelkdama į pagalbą Vakaruose gyvenančią armėnų diasporą, piktinosi, kodėl varžybose Azerbaidžano sostinėje nedalyvauja „Arsenal“ vidurio saugas – Henrikhas Mkhitaryanas.
Šis armėnų tautybės futbolininkas tikrai nedalyvavo lemiamose futbolo varžybose Azerbaidžane. Viena iš armėnų pusės įvardinamų priežasčių – jam Azerbaidžane nebus saugu. Bent kiek giliau pažįstantiems Azerbaidžaną akivaizdu, kad tai – melas. Azerbaidžaniečiai – užtektinai tolerantiški, ypač tokiais išskirtiniais atvejais kaip tarptautinės sporto varžybos. Be to, Azerbaidžanas turi užtektinai resursų, leidžiančių deramai pasirūpinti vienui vieno futbolininko ramybe. Tad H. Mkhitaryanas greičiausiai specialiai neskrido į Baku – kad oficialusis Jerevanas ir po pasaulį išsibarsčiusi gausi armėnų diaspora turėtų pretekstą Azerbaidžaną kaltinti nebūtais dalykais.
Kita iš viešojoje erdvėje minimų armėnų sportininko neatvykimo priežasčių – negavo vizos. Esą Azerbaidžanas išvis neįsileidžia Armėnijos piliečių. Girdi, 2015-aisiais metais tebuvo padaryta išimtis, kai oficialusis Baku suteikė teisę į šalį atvykti Armėnijos rinktinei (atkreipkite dėmesį: 2015-aisiais Azerbaidžano saugumas nuo bet kokių nesusipratimų pajėgė apsaugoti net 25 asmenų grupę, o štai 2019-aisiais vienui vieno H. Mkhitaryano ramybės – jau nepajėgus garantuoti?!).
Bet net jeigu Azerbaidžanas šiandien neįsileidžia nė vieno armėno – tai pirmiausia, sutikite, azerbaidžaniečių reikalas. Kalnų Karabachas – per daug sudėtinga, skaudi tema, kad mes, Vakarai, turėtume moralinę teisę nurodinėti azerbaidžaniečiams, ką ir kaip jie privalo gerbti ar mylėti. Juolab kad Azerbaidžanas ginčuose dėl Kalnų Karabacho – mūsų, vakariečių, akimis žvelgiant, – teisioji pusė. NATO ir Europos Sąjunga, taip pat ir Lietuva, laiko Kalnų Karabachą azerbaidžanietiška teritorija. Todėl šiuo metu Kalnų Karabache šeimininkaujantis armėnų klanas – neteisėtai svetimas žemes užėmęs okupantas. Reiškinius vadinkime tikraisiais jų vardais. Nereikalaukime neįmanomo: nukentėjusioji pusė neprivalo mylėti savo priešų.
Didžiosios Britanijos spaudoje pastaruoju metu pasirodė pašaipių tekstų apie neva nesugyvenamą azerbaidžaniečių charakterį. Manau, kad šiuos rašinius pakurstė Londone gyvenanti armėnų diaspora. Ir vis dėlto tokio pobūdžio rašiniai nedaro garbės britams. Pirmiau tegul britai išmoksta draugiškai sugyventi su airiais. Toks galėtų būti atsakymas azerbaidžaniečius gyvenimo tiesų išmokyti pasišovusiems britams.
Pastaruoju metu teko matyti net britiškų komentarų, esą Azerbaidžanas galėtų Kalnų Karabachą padovanoti armėnams, ir tuo esą konfliktas draugiškai liautųsi. Tokie pasvarstymai – ciniški. Leiskite paklausti, kodėl tada britams nepadovanojus prie Pietų Amerikos esančių Folklendo (Malvino) salų Argentinai? O juk britai ne tik nepadovanojo, kai Argentina demonstravo siekį kontroliuoti tas žemes, bet net rimtą jūrų karą pradėjo. Paskandino ne vieną Argentinos laivą su šimtais ir tūkstančiais argentiniečių jūreivių. Visa tai – dėl labai nuo Didžiosios Britanijos toli esančių salų. Net ir primityviausiam idiotui aišku, kad tūkstančius mylių nuo Londono nutolusios salos nėra britų žemė. Ir vis dėlto oficialusis Londonas pradėjo tūkstančius gyvybių nusinešusį karą. Tai nutiko ne praėjusiame šimtmetyje, o šiandieniniais laikais, kai civilizuotas pasaulis jau naudojo tokias sąvokas kaip „karo nusikaltimai” ar „nusikaltimai žmoniškumui”. Tad ar britams nurodinėti, kokias dovanas azerbaidžaniečiai turi įteikti Armėnijai?
Beje, įtarimus, jog oficialusis Jerevanas armėnų tautybės futbolininko nenorą vykti į Azeraidžaną išnaudos politinėms intrigoms, pademonstravo pats Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas. Jis svarbių varžybų išvakarėse paskambino H. Mkhitaryanui ir pareiškė jam „visokeriopą paramą“. N.Pašiniano skambutis kaip tik ir byloja, jog „sportas ir yra pati didžiausia politika“.
Britų spaudoje būta dar pašaipių pranešimų, esą į Olimpinį Baku stadioną, kur surengtos lemiamos „Chelsea“ ir „Arsenalo“ rungtynės, sugužėjo ne itin daug žiūrovų. O kas čia keisto, nuostabaus? Juk Baku – tolokai nuo Londono. Norint atvykti į Azerbaidžaną tenka pakloti solidžias sumas už lėktuvų bilietus. Be to, ir butą išsinuomoti Baku nėra paprasta – kainos kandžiojasi. Bet tie, kurie yra gyvenę Londone ir Baku, puikiai žino, jog Azerbaidžano sostinė Didžiosios Britanijos sostinei nenusileidžia nei įdomybėmis, nei kultūra, nei aptarnavimo lygiu, nei visais kitais turistus svarbiais, viliojančiais atributais. Baku nėra nė kiek prastesnis už Londoną.
Jei jau svarstome, kas kelia nuostabą, tai britų spaudos abejingumas azerbaidžaniečių kario žūčiai. Apie tai, kad gegužės 30-ąją, futbolo varžyboms pasiekus kulminaciją, armėnų snaiperiai fronto linijoje Agdamo regione nušovė azerbaidžaniečių karį Agilį Omarovą – nė vienos eilutės. Štai tokios britiškos spaudos tendencijos: apie armėnų futbolininkui H. Mkhitaryanui neva iškilusius pavojus – plačiai, išsamiai ir gausiai, o apie tikrąją tragediją – tyla.
Gal dar britai susidomės, kodėl būtent futbolo žaidynių metu armėnų snaiperiai nužudė jaunutį azerbaidžaniečių karį?
Jau kuris laikas futbolo mėgėjams, stebintiems UEFA Čempionų lygos žaidynių transliacijas, tenka matyti tai, kas negali nedirginti: dažnai šmėkščiojantį “Gazpromo” logotipą. Kaip žinoma, šį sezoną Rusijos energetikos koncernas yra prestižinio Europos turnyro rėmėjas.
Iš tiesų nemalonu, rašo Christianas LüscherisŠveicarijos “Tagesanzeiger”: tas koncernas išgarsėjo korupcija bei giminystės ryšiais ir neretai vadinamas “ilga Kremliaus ranka” bei “jėgos instrumentu Vladimiro Putino rankose”, – pakanka prisiminti dujų karus su Ukraina ir Baltarusija, kai šalo pusė Vidurio Europos.
Visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt ypač domisi per RTVi televizijos kanalą ir radijo stotį “Echo Moskvy” transliuojamomis politinėmis diskusijų laidomis. Ginčų laidose “Osoboje mnenije”, “Goriačije temy”, “Iščem vyhod”, “Cena pobedy” – daug vertingos informacijos, pastabų, įžvalgų, palyginimų. Kai kurie komentarai aktualūs ne tik Rusijai, bet ir Lietuvai, Europai, Amerikai.
Šiandien Slaptai.lt pradeda skelbia svarbiausias, įsimintiniausias ištraukas iš paskutiniųjų žymios Rusijos politikos apžvalgininkės, žurnalistės, rašytojos Julijos Latyninos “Kod dostupa” laidų. „Kod dostupa” laidos transliuojamos savaitgaliais. Manome, kad Julijos LATYNINOS pastabos – vertos ir lietuvių dėmesio.