Baltijos jūra. Ties Palanga. Slaptai.lt nuotr.
Šią vasarą beveik 100 karo baisumus Bučoje išgyvenusių vaikų bus kviečiami pailsėti Palangos miesto savivaldybės kartu su Palangos „Rotary“ klubu organizuojamoje stovykloje.
Pasak savivaldybės, Buča nuo 2015 metų yra miesto partneris. Šiuo metu miestui siūloma įvairi pagalba, o dabar, atsiradus galimybei, nuspręsta padovanoti Bučos vaikams taikų poilsį pajūryje.
Planuojama, kad Palangą aplankyti galės beveik 100 vaikų iš šeimų, kurios karo metu neteko vieno ar abiejų tėvų, vaikai iš daugiavaikių šeimų ir kitų socialiai itin pažeidžiamų grupių. Iš viso numatyta organizuoti 5 stovyklos pamainas, kurių kiekvienos trukmė – beveik 10 parų (įskaičiuojant kelionės laiką). Kiekvienoje pamainoje dalyvaus ne mažiau kaip 12–15 vaikų bei 2 grupę lydintys bei už ją atsakingi asmenys iš Bučos.
Pirmoji stovyklos pamainos grupė laukiama jau liepos 1-ąją dieną.
Savivaldybė pažymi, kad prisidėti prie jaunųjų ukrainiečių stovyklavimo – maitinimo, kultūrinės, edukacinės ir laisvalaikio programų ir kt. – kviečiamas kiekvienas Ukrainos tragedijai neabejingas Lietuvos gyventojas. Aukoti raginama siūlant mainus – „Rotary“ klubas, vykdydamas projektą „Ukrainos kinas – gyvenimas ant ribos“, vasaros vakarais kviečia į kino seansus Palangoje.
Pirmasis kino seansas, skirtas paremti Bučos vaikų poilsio stovyklą Palangoje, žiūrovus pakvies jau birželio 9 d., penktadienį, 19 val. – Kurhauze bus demonstruojamas filmas „Gyvenimas ant ribos“, skirtas asmenims nuo 18 metų. Auka už bilietą – nuo 5 eurų.
Mitingas „Šalin kruvinas rankas nuo Ukrainos vaikų!“. ELTA / Julius Kalinskas
Ketvirtadienį priešais Rusijos ambasadą esančiame Boriso Nemcovo skvere surengtas protesto mitingas dėl Kremliaus režimo nurodymu grobiamų bei žudomų ukrainiečių vaikų. Minėdami Tarptautinę vaikų gynimo dieną ir palaikydami karo siaubą patiriančią Ukrainą į renginį susirinko kelios dešimtys piliečių.
Mitingo dalyviai atėjo nešini Ukrainos vėliavomis bei plakatais, smerkiančiais Rusiją dėl grobiamų bei žudomų vaikų.
Renginio iniciatorius Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sako, kad šiuo mitingu yra pasmerkiama „karo pedofilija“ .
„Karo pedofilija yra tai, ką mes šiandien pasmerkėme. 500 vaikų užmušta, sunaikinta Rusijos smūgiais. Tūkstančiai sužeisti, su ilgalaikėmis pasekmėmis. Apie 20 tūkst. ištremta – ar tai į perauklėjimo stovyklas, ar priverstinai įvaikinti, ar atiduoti žmonių prekeiviams, seksualiniams nusikaltėliams. Tai yra iš esmės etninio valymo reiškinys“, – Eltai sakė L. Kasčiūnas.
„Šalin kruvinas rankas nuo Ukrainos vaikų!“. ELTA / Julius Kalinskas
„Anksčiau ar vėliau, visi tie, kurie yra už tai atsakingi, bus patraukti teisinėn atsakomybėn ir gaus atpildą“, – teigė jis.
Nuo plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios Rusija vykdo ukrainiečių, įskaitant vaikus, išvežimo iš okupuotų teritorijų kampaniją. Jie vežami į Krymą, Rusiją ar Baltarusiją. Tai paprastai daroma gydymo arba poilsio stovyklose dingstimi.
Neseniai Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja priėmė rezoliuciją, kuria Ukrainos vaikų deportavimas į Rusiją pripažįstamas genocidu.
Kovo 17 d. Tarptautinis Baudžiamasis Teismas išdavė Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir vaikų teisių kontrolierės Marijos Lvovos-Belovos arešto orderius. Jie įtariami neteisėtu vaikų deportavimu iš okupuotų Ukrainos regionų į Rusiją.
Popiežius Pranciškus. EPA-ELTA nuotr.
Kyjivas, kovo 23 d. (ELTA). Buvęs Ukrainos prezidentas Petro Porošenka Italijos televizijos kanalui „Sky TG24“ pareiškė, jog popiežius Pranciškus galėtų panaudoti savo tarptautinę įtaką ir autoritetą, kad būtų išlaisvinti karo belaisviai ukrainiečiai ir grąžinti rusų deportuoti vaikai, praneša „Interfax-Ukraina“.
„Manau, kad popiežius Pranciškus gali padaryti įtaka procesui, pavyzdžiui, ukrainiečių išlaisvinimui, ir tai būtų svarbi humanitarinė misija“, – sakė eksprezidentas.
„Taip pat būtina grąžinti ukrainiečių vaikus, kuriuos Putinas pagrobė iš Ukrainos, neteisėtai deportuotus vaikus. Ir labai norime išgirsti stiprų popiežiaus Pranciškaus balsą, ginantį Ukrainos vaikus”, – pabrėžė P. Porošenka. Petro Porošenko. EPA-ELTA nuotr.
Pasak buvusio valstybės vadovo, išmintingas popiežiaus žodis ir „jo autoritetas, galintis išgelbėti daugiau kaip 16 tūkstančių ukrainiečių vaikų, turi didžiulę reikšmę“.
P. Porošenka priminė, kad, lankydamasis Vatikane kaip Ukrainos prezidentas, jis pakvietė popiežių Pranciškų atvykti į Ukrainą. „Ir mes jo laukiame“, – pabrėžė jis.
Vašingtonas, vasario 14 d. (AFP-ELTA). Rusija laiko mažiausiai 6 000 Ukrainos vaikų perauklėjimo stovyklose, o tai gali būti laikoma karo nusikaltimu, teigiama antradienį paskelbtame JAV tyrime.
Nuo karo pradžios beveik prieš metus vaikai, tarp kurių buvo ir vos keturių mėnesių kūdikių, buvo išvežti į 43 stovyklas visoje Rusijoje, įskaitant Maskvos aneksuotą Krymą ir Sibirą, „prorusiškam patriotiniam ir kariniam švietimui“, sakoma Jeilio humanitarinių tyrimų laboratorijos ataskaitoje, kurią finansavo JAV valstybės departamentas.
Jeilio universiteto tyrėjas Nathanielis Raymondas teigė, kad Rusija „akivaizdžiai pažeidė“ Ketvirtąją Ženevos konvenciją dėl elgesio su civiliais karo metu, ir pavadino ataskaitą „milžinišku vaikų grobimo pavojaus signalu“ (JAV vadinamas „Amber alert“).
Rusijos veikla „kai kuriais atvejais gali būti laikoma karo nusikaltimu ir nusikaltimu žmoniškumui“, – sakė jis žurnalistams.
Ataskaitoje raginama suteikti galimybę neutraliai institucijai patekti į stovyklas ir nedelsiant sustabdyti Ukrainos vaikų įvaikinimą.
Ukrainos vyriausybė neseniai pareiškė, kad daugiau kaip 14 700 vaikų buvo deportuoti į Rusiją, kur kai kurie iš jų buvo seksualiai išnaudojami.
JAV ataskaitoje, kuri grindžiama palydovinėmis nuotraukomis ir viešais duomenimis, teigiama, kad į stovyklas buvo išsiųsta mažiausiai 6 000 vaikų, tačiau šis skaičius „tikriausiai yra gerokai didesnis“.
Rusija tvirtina, kad gelbsti našlaičius arba veža vaikus gydytis. Kai kurie tėvai buvo spaudžiami duoti sutikimą išsiųsti savo vaikus, kartais tikintis, kad jie sugrįš, sakoma ataskaitoje.
Joje teigiama, kad Rusijos valdžios institucijos siekia vaikams per mokyklų programas, ekskursijas į patriotines vietas ir pokalbius su veteranais diegti promaskvietiškas pažiūras.
Vaikai taip pat buvo mokomi naudotis šaunamaisiais ginklais, nors N. Raymondas teigia, kad nėra įrodymų, jog jie būtų siunčiami kovoti.
Ataskaitoje teigiama, kad su šia operacija yra glaudžiai susiję V. Putino padėjėjai, ypač prezidento įgaliotinė vaiko teisėms Marija Lvova-Belova, ir cituojami pastarosios žodžiai, kad rusų šeimos įsivaikino 350 vaikų ir kad dar daugiau kaip 1 000 vaikų laukia įvaikinimo.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė teigia, kad ministerija vis dar laukia, kol Tarptautinė Ukrainos mokykla pateiks reikiamus dokumentus, kad ugdymo įstaiga galėtų pretenduoti į valstybės lėšas ugdymo procesui. Kokios priežastys šį procesą stabdo ministrė atsakymo neturi. Tačiau, pasak jos, tam tikrų klausimų kelia ir tai, kodėl valstybine apsiskelbusi Tarptautinė Ukrainos mokykla, kaip vėliau, paaiškėjo yra privati įstaiga, apie kurią Ukrainos Švietimo ministerija duomenų neturi.
„Ten jau mokosi vaikų, tačiau ukrainietiška programa nėra registruota. Mes turime turėti visus dokumentus ir turi būti aišku, kas moko, kaip moko ir ko moko. Tai vaikų interesas yra pats svarbiausias šiuo atveju. Tuomet, kai mokykla mums pateiks dokumentus, įrodančius, ko moko, kaip moko ir kas moko, mes tą programą įregistruosime“, – žurnalistams antradienį teigė J. Šiugždinienė.
Ministrė teigia nežinanti, kas trukdo mokyklos steigėjams pabaigti tvarkyti reikiamus dokumentus.
„Man priežastys nėra žinomos, galbūt laiko trūkumas, bet tai tikrai nėra kažkas ypatingo, tikrai ne viena Lietuvos mokykla tai padarė, ne viena yra registravusi programą užsienio kalba, tai tikrai neužtruko, tam reikia tiesiog atsisėsti, susitvarkyti dokumentus, susiplanuoti, susižiūrėti mokytojus, pasiskaičiuoti vietas ir parodyti, kaip tu organizuosi visą procesą“, – sakė ji.
Ministrė akcentuoja, kad sutvarkius reikiamus dokumentus mokyklos steigėjai neturės kliūčių galės pretenduoti į valstybės finansavimą.
„Tai yra labai realu, visi supraskime, kad mes esame suinteresuoti, kad ukrainiečių vaikai turėtų geriausias sąlygas, bet mums reikia užtikrinti vaikų interesą. Taigi, kai tik mes įsitiksime, kai tik bus pateikti visi reikalingi dokumentai įrodantys, ko mokys, kaip mokys ir kas mokys, aš pasirašysiu leidimą šiai mokyklai“, – patikino J. Šiugždinienė.
„Dar turiu paminėti, kad tai yra Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, kuris išduoda higienos pasą“, – pridūrė ji.
Pasak J. Šiugždinienės, mokykla galėtų pretenduoti į valstybės finansavimą, kuris būtų skiriamas tik ugdymo procesui.
„Valstybės krepšelis yra skiriamas tik ugdymo priemonėms, mokytojų atlyginimams. Tai yra privati mokykla, kuri turi pasidengti visas kitas išlaidas“ , – informavo J. Šiugždinienė.
Ministrė taip pat pažymi, kad nemažai neaiškumo kilo ir dėl to, kad iš pradžių mokyklos steigėjai teigė, kad Tarptautinė Ukrainos mokykla – valstybinė. Vėliau, pasak J. Šiugždinienės, ši informacija Ukrainos Švietimo ministerijos buvo paneigta.
„Mums buvo ilgą laiką sakyta, kad tai yra valstybinė Ukrainos mokykla, mes oficialiai kreipėmės raštu į (Ukrainos – ELTA) Švietimo ministeriją, aš pati kalbėjau su ministru, tai nėra valstybinė Ukrainos mokykla, tai yra privati mokykla ir ji turi veikti pagal Lietuvos įstatymus ir pateikti visus reikalingus įrodymus, kad mokykla galės veikti ir kokybiškai ugdyti vaikus“, – patikino ji.
Nesiima vertinti, ar steigimo procese gali būti sukčiavimo apraiškų
Savo ruožtu ŠMSM kancleris Julius Lukošius nors ir pripažįsta, kad Tarptautinės Ukrainos mokyklos steigėjų veikla kelia tam tikrų klausimų, tačiau tikina negalįs vertinti, ar šioje veikloje yra kokių nors sukčiavimo požymių.
Švietimo ir mokslo ministerija. Slaptai.lt nuotr.
„Aš tikrai negaliu vertinti, ar tai sukčiavimas, ar ne. Mūsų darbas yra įsitikinti, kad ugdymas bus kokybiškas, kad atitiks reikalavimus, kuriuos kelia Lietuvos Respublika, tai mes ir darome. Šiuo metu jie veikia kaip mokykla, tačiau tiesiog negauna iš valstybės biudžeto lėšų“, – žurnalistams teigė J. Lukošius.
Ministerijos kancleris atkreipia dėmesį, kad mokykla kažkokį ugdymo procesą vykdo, tačiau, pasak jo, nėra aišku, pagal kokią programą jis vyksta. Leidimą naudotis užsienietiška ugdymo programa mokyklai gali suteikti tik ŠMSM.
„Kad mokykla gautų sutikimą, ministerija turi aiškiai matyti, kas bus mokoma šioje mokykloje, kokie mokytojai tai darys, kaip atrodys tvarkaraštis, kad mes tikrai galėtume įsitikinti, kad ugdymas vyks normaliai ir kokybiškai“, – akcentavo jis.
Kyla klausimų dėl patalpų tinkamumo
J. Lukošius informuoja, kad šiuo metu Tarptautinė Ukrainos mokykla nuomoja Vilniaus kolegijos patalpas, esančias Studentų g. 39.
„Šiuo metu mokykla tas patalpas nuomojasi, mokykla kreipėsi į Vilniaus kolegiją dėl tarpininkavimo gauti šias patalpas pagal panaudą. Tokį sprendimą priima Vyriausybė, bendrai toks procesas nėra naujiena. Tai tas procesas derinimo šiuo metu vyksta, bet tai tikrai nereiškia, kad sprendimas gali būti toks priimtas“, – paaiškino jis.
Nors tikslaus mokykloje besimokančių mokinių skaičiaus ministerija neturi, tačiau preliminariai Ukrainos Tarptautinėje mokykloje mokosi virš 1 tūkst. mokinių. Todėl, pasak jo, kyla klausimų, ar Vilniaus kolegijos patalpos yra užtektino dydžio.
„Šiuo metu taip neatrodo, dėl to ypatingai yra svarbu suprasti, kiek visgi tų vaikų mokosi Vilniuje, kiek mokosi kažkur kitur. Apie kitus miestus mes normalios informacijos kaip ministerija nesame gavę, mes esame tik girdėję, kad yra ugdymas planuojamas organizuoti ir Klaipėdoje. Tai pagal tai, kiek yra vietų šiuometinėse dabartinėse patalpose, tai yra sudėtinga suprasti, kaip bus tokiam kiekiui mokinių užtikrinamas ugdymo procesas, galbūt tai vyks pamainomis, bet vėlgi, mokykla turi tai sudėlioti ir paaiškinti“, – sakė jis.
J. Lukošiaus turimais duomenims, šiuo metu mokykloje dirba virš 90 mokytojų.
„Rugsėjo viduryje viešose duomenyse matyti, kad mokykloje dirbo 2 apdrausti asmenys. Šiuo metu jų jau yra daugiau – jų jau yra 90 su viršumi. Ar jų kvalifikacija atitinka, negaliu atsakyti, nes mes tokios informacijos dar negavome“, – akcentavo jis.
Mokykla galėtų pretenduoti į daugiau nei 2,5 mln. eurų
Ministerijos kancleris atkreipia dėmesį, kad jei mokykloje mokosi virš 1 tūkst. vaikų, susitvarkiusi reikiamus dokumentus mokykla galėtų iš valstybės biudžeto gauti daugiau nei 2,5 mln. eurų. Ukrainos ir Lietuvos vėliavos. Slaptai.lt nuotr.
„Vienas mokinys Lietuvoje per metus gauna maždaug 2,5 tūkst. eurų. Tai kiek toje mokykloje bus mokinių, tiek dauginant iš 2,5 tūkst. eurų galima numanyti, kiek per metus mokykla galėtų gauti valstybės biudžeto lėšų“, – sakė jis.
Pasak J. Lukošiaus, pagal ukrainietiškas programas šiuo metu mokosi 4 mokyklos, dar 3 prašymai yra gauti.
Diana Nausėdienė Trakuose susitiko su ukrainiečių vaikais ir jų artimaisiais. Viltės Domkutės (Prezidento kanceliarija) nuotr.
Pirmoji ponia Diana Nausėdienė ketvirtadienį lankėsi Trakuose ir Lentvaryje, kur susitiko su nuo karo nukentėjusiais ukrainiečiais, vaikais iš Ukrainos globos namų – domėjosi jų gyvenimo sąlygomis, emocine būsena, praneša Prezidentūra.
Pasak D. Nausėdienės, šiems žmonėms, kurių beveik pusė yra vaikai, būtina garantuoti saugią aplinką, švietimo ir kitas socialines paslaugas. Ne mažiau svarbu yra užtikrinti, kad jie atgautų fizines ir dvasines jėgas.
D. Nausėdienė lankėsi ir Lentvario „Versmės“ gimnazijoje, bendravo su pedagogais ir mokiniais, susitiko su čia mokslus jau pradėjusiais ukrainiečių vaikais ir jų šeimų nariais.
Pirmoji ponia padėkojo pedagogams už jų darbą ir linkėjo sėkmės auginant Lietuvos ateitį.
„Turime pasistengti, kad nuo karo pabėgę ukrainiečių vaikai kuo greičiau įveiktų psichologinę įtampą ir nerimą, ilgainiui integruotųsi į ugdymą, pradėtų naudotis ne tik švietimo, bet ir kultūros paslaugomis. Kultūra gali ir turi tapti tuo dvasiniu „receptu“, kuris prisidėtų prie ukrainiečių vaikų ir suaugusiųjų emocinės gerovės, jų socializacijos ir adaptacijos, geros jausenos Lietuvoje“, – sakė pirmoji ponia.
D. Nausėdienė kartu su vaikų globos namų „Perlinka“ auklėtiniais apsilankė Trakų istorijos muziejuje. Vaikams skirtoje teminėje ekskursijoje su edukacijos elementais buvo pristatyta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorija, kurioje išryškinami Lietuvos ir Ukrainos bendri istoriniai bei kultūriniai ryšiai.
Kaip nurodoma Prezidentūros pranešime, pirmoji ponia vaikų namų globotinius ketvirtadienį aplankys ir netoli Trakų esančioje jų laikinojoje gyvenimo vietoje, bendraus su jų globėju pastoriumi Sergejumi Droku, kalbėsis apie vaikų emocinę būseną, jų galimybes socialinei, edukacinei, kultūrinei veiklai.
