Davidas Petraeusas. EPA – ELTA foto
Kyjivas, rugsėjo 5 d. (Ukrinform-ELTA). Ukrainos ginkluotosios pajėgos didina pažangą mūšio lauke, o tai gali turėti grandininės reakcijos efektą ir galiausiai lemti Rusijos pralaimėjimą, per Kyjivo saugumo forumą sakė generolas Davidas Petraeusas, JAV centrinės vadovybės vadas 2008–2010 m., ėjęs JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) direktoriaus pareigas 2011–2012 m., pranešė „Ukrinform“.
Pasak D. Petraeuso, rusai nepasižymėjo ypač įspūdinga mūšio lauko patirtimi, bet sukūrė sunkiai įveikiamą gynybą, todėl kova labai sunki.
Vis dėlto Ukrainos pajėgos labai įspūdingai prisitaiko prie vietos taktikos ir jų reakcijos tikrai pasigėrėtinos, sakė jis. Ukrainos gynybos pajėgos laiko rusus palei visą fronto liniją ir neleidžia susitelkti vienoje vietoje. Ukrainos kariai sudaro sąlygas tolesnei pažangai smogdami Rusijos šaudmenų ir degalų sandėliams, oro ir jūrų bazėms Kryme bei logistikos linijoms.
D. Petraeusas paminėjo, kad Ukrainos pajėgų dabar turimos Vakarų artilerijos sistemos pranašesnės už Rusijos sistemas. Jo nuomone, mūšio lauke kuriamos tam tikros sąlygos ir kuriuo nors metu Ukrainos ginkluotosios pajėgos galės smogti pasitelkusios turimus rezervus.
„Visa tai pamažėle kaupiasi ir kyla klausimas, kada Rusijos pajėgos pradės byrėti, trūkinėti ir kaip veiksmingai Ukraina tuo pasinaudos, kad priartėtų prie itin svarbių susisiekimo linijų pietrytinėje ir pietinėje Ukrainos dalyje, ar galės atkirsti Krymą (…) idealiu atveju netgi sunaikinti tiltą per Kerčės sąsiaurį. Jei tai galės būti padaryta, Rusijos pajėgos atsidurs itin pavojingoje padėtyje“, – sakė D. Petraeusas.
Modernus amerikiečių naikintuvas F-16. Epa – ELTA foto
Kyjivas, rugsėjo 3 d. (Ukrinform-ELTA). Ukraina gali pradėti naudoti naikintuvus F-16 2024 m. pavasarį. Tai interviu naujienų agentūrai „Ukrinform“ pareiškė Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas. O. Reznikovas nurodė esąs tikras, kad jo šalis gaus šių naikintuvų, o jų eksploatacija prasidės jau kitą pavasarį.
„Šiandien turime leidimą vykdyti mokymus, turime šalių, sutikusių organizuoti mokymus, ir netgi tokių (šalių), kurios sutiko atsiųsti mums F-16 (naikintuvų), kai bus užbaigti mokymai ir infrastruktūros parengimo darbai“, – tvirtino O. Reznikovas.
„Ukrinform“ primena, kad Ukrainos „naikintuvų koalicijos“ gretose šiuo metu yra 14 šalių. 2023 m. rugpjūtį buvo pradėti Ukrainos pilotų mokymai valdyti naikintuvus F-16.
Ant didžiausio Kyjivo paminklo iškeltas Ukrainos herbas. EPA-ELTA nuotr.
Kyjivas, rugpjūčio 10 d. (AFP-ELTA). Ukraina ketvirtadienį pareiškė, kad ties šiaurės rytine fronto linija netoli Kupjansko susiduria su įnirtingais mūšiais.
„Rusai bando įsitvirtinti (Kupjansko apylinkėse) ir pralaužti mūsų gynybą… padėtis tebėra sudėtinga, bet kontroliuojama“, – nacionalinei televizijai sakė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Rytų grupuotės atstovas Serhijus Čerevatas.
Kiek anksčiau Ukrainos pareigūnai paragino evakuoti civilius iš Kupjansko bendruomenės.
Valerijus Zalužnas. Ukrainos kariuomenės vadas. Youtube.com
Kyjivas, birželio 29 d. (ELTA). Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, pasak vyriausiojo kariuomenės vado generolo Valerijaus Zalužno, pavyko „perimti strateginę iniciatyvą“ kovoje su rusų pajėgomis, praneša agentūra „Reuters“.
„Ukrainos gynybinės pajėgos tęsia savo puolamąsias akcijas, ir mes pasiekėme pažangos. Priešas smarkiai priešinasi ir patiria didelių nuostolių“, – rašė V. Zalužnas „Telegram“ kanale.
V. Zalužnas teigia kalbėjęs su JAV jungtinio štabų viršininkų komiteto pirmininku Marku Milley‘iu apie kontrpuolimui reikalingus ginklus bei išminavimo įrangą. Oficialūs Ukrainos pareigūnai kaip kliūtį žengti į priekį yra įvardiję dideles užminuotas teritorijas.
Ukrainos prezidentas Volodymiras Zelenskis. EPA – ELTA foto
Paryžius, birželio 15 d. (AFP-ELTA). Prasidėjęs Ukrainos kontrpuolimas prieš įsiveržusias Rusijos pajėgas mažai ką atskleidė apie platesnius Kyjivo taktinius planus, tačiau Ukrainos pajėgos pasirengusios išnaudoti menkiausius Rusijos gynybos įtrūkius, teigia analitikai.
Kyjivo kariuomenė pradėjo puolimą šalies rytuose ir pietuose, tvirtina „judanti į priekį“, o Rusija tikina, kad Ukraina patyrė „katastrofiškų“ nuostolių.
„Neabejotinai matome daug taktinių apgaulės operacijų, o kampanijai įsibėgėjus galime tikėtis ir didesnių tokių operacijų, – naujienų agentūrai AFP sakė Didžiosios Britanijos saugumo žvalgybos įmonės „Janes“ analitikas Dylanas Lee Lehrke’as. – Vienas svarbiausių puolimo pranašumų yra galimybė pasirinkti sau naudingą laiką ir vietą, o priešas spėlioja“.
Turima informacija rodo, kad Kyjivas meta į mūšį ne visas savo pajėgas. Pasak Viduržemio jūros strateginių studijų fondo (FMES) direktoriaus Pierre’o Razoux, fronte veikia 13 mechanizuotų, dvi šarvuotosios ir trys desantininkų brigados, taip pat mobiliosios oro puolimo pajėgos. Tai tik 15 proc. kariuomenės, maždaug 3000 vyrų. Pajėgos „pasirengusios kitam galimam proveržiui“, sakė P. Razoux. Vykdoma daug, bet mažesnių puolimų, jie skirti patikrinti Rusijos atsparumą.
Taktika
Tačiau kova bus sudėtinga. Pasak P. Razoux, iš viso kovoje Ukrainoje ir pasienyje dalyvauja 75 ukrainiečių brigados ir 65 rusų – skirtumas nėra didžiulis.
Kyjivo veiksmų tikslai kol kas nėra aiškūs. Tikėtina, kad Kyjivas taikosi į Rusijos okupuotus miestus, tokius kaip Melitopolis ir Tokmakas pietuose ar net Luhanskas rytuose, teigia Ivanas Klyszczas, Tarptautinio gynybos ir saugumo centro (ICDS) Estijoje tyrėjas. „Tokie operatyviniai centrai Rusijos okupuotose teritorijose veikiausiai yra vykstančio kontrpuolimo tikslas“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP. Kiti taikiniai gali būti nuo 2014 m. Rusijos aneksuotas Krymas ir rytuose esantis Donbasas, daugiausia kontroliuojamas Rusijos. Abu regionai politiškai reikšmingi ir kariniu požiūriu būtų ambicingi frontai. Slava Ukraini. Slaptai.lt foto
„Paskelbtas tikslas išlaisvinti Donbasą. Bet kokie yra operatyviniai planai? Neįmanoma žinoti“, – sakė Alexandre’as Grinbergas iš Jeruzalės strategijos ir saugumo instituto (JISS).
Operacijos šiaurėje mažai tikėtinos, o pietuose strateginę prieigą prie Krymo per Azovo jūrą blokuoja Maskva.
Pasak P. Rezoux, atgauti pozicijas Donbase būtų politiškai simboliška, bet karine prasme nėra strateginis tikslas, nebent būtų siekiama sutraukti Rusijos kariuomenę į šią teritoriją prieš pradedant puolimą Azovo jūros kryptimi.
Laikrodis tiksi
Jei būtų atgauta dalies Azovo jūros kontrolė, Krymas būtų izoliuotas, iškiltų grėsmė 80 proc. Rusijos prekybos jūra. Tačiau Rusijos pajėgos ištisus mėnesius rengėsi Ukrainos puolimui. Pastatyti 800 kilometrų ilgio gynybos įtvirtinimai, ten dislokuota daug kareivių.
„Rusijos gynyba organizuota sluoksniais. Ji nėra sudėtinga: priešas turi įveikti kliūtis vieną po kitos, – sakė A. Grinbergas. – Ukrainiečiai gali prasiveržti, bet nesutriuškins šios rusų dalinių masės“.
Ukrainoje pamuštas rusų tankas. Demonstruotas Vilniuje, Katedros aikštėje. Slaptai.lt nuotr.
Niujorke įsikūrusi saugumo ekspertų grupė „Soufan Center“ pareiškė, kad kontrapuolimo langas į sėkmę „geriausiu atveju siaurokas“.
Karas trunka jau 16 mėnesių ir prezidentas Volodymyras Zelenskis turi įrodyti Ukrainos gebėjimą atstumti Maskvos pajėgas bei pademonstruoti Vakarų karinės pagalbos vertę, kad paskatintų sąjungininkes siųsti daugiau ginklų.
Kyjivas „nori pasiekti reikšmingą „pergalę“, kad parodytų savo gebėjimą kovoti tiek ukrainiečiams, tiek Vakarų partnerėms, sakė I. Klyszczas. „Jie siekia kuo greičiau išlaisvinti visą okupuotą teritoriją“.
Pasak „Soufan Center“ analitikų, jei kontrpuolimas įstrigtų, iškiltų „rimtų klausimų“ dėl Vakarų noro toliau dabartiniu lygiu remti Ukrainą. Todėl Kremliaus strategija – laimėti laiko, nuvarginti priešininkę ir tikėtis, kad 2024 m. lapkritį JAV prezidentu bus išrinktas Donaldas Trumpas, „nes Ukraina jo nedomina“, sakė P. Razoux. Nuo tada Kremlius „tikėsis, kad konfliktas suskaldys pavargusią Europą“.
Kyjivas, gegužės 14 d. (AFP-ELTA). Ukrainos kariuomenė rytinio Bachmuto miesto apylinkėse perėmė daugiau nei 10 Rusijos pozicijų. Tai sekmadienį pranešė Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hanna Maliar.
„Mūsų daliniai šiandien perėmė daugiau nei dešimt priešo pozicijų šiauriniame ir pietiniame Bachmuto pakraščiuose“, – socialiniuose tinkluosė nurodė H. Maliar.
Anot pareigūnės, į nelaisvę buvo paimta „priešo karių iš įvairių dalinių“.
„Visi tie, kurie žino tikrąją situaciją ir šiuo metu ten yra, supranta tenykščių įvykių rimtumą“, – pridūrė gynybos ministro pavaduotoja. H. Maliar teigimu, Bachmute tęsiasi nuožmūs mūšiai, rusams mėginant daryti pažangą ir naikinant viską savo kelyje.
Kovose dėl Bachmuto kontrolės didelį vaidmenį vaidina Rusijos samdinių grupuotė „Vagner“. Jos vadovas Jevgenijus Prigožinas yra apkaltinęs kai kuriuos rusų reguliariųjų pajėgų karius apleidus savo pozicijas.
Jackas Teixeira
Vašingtonas, balandžio 14 d. (AFP-ELTA). 21 metų JAV nacionalinės gvardijos karys penktadienį pirmą kartą stojo prieš teismą ir jam buvo pateikti kaltinimai slaptų Jungtinių Valstijų vyriausybės dokumentų nutekinimu.
Jackas Teixeira buvo suimtas ketvirtadienį po savaitę trukusio tyrimo dėl vieno žalingiausių paslapčių nutekinimo nuo 2013 metų, kai Edwardas Snowdenas paviešino Nacionalinio saugumo agentūros dokumentus.
Trumpame Bostono federalinio teismo posėdyje jam buvo pateikti kaltinimai dėl „neteisėto nacionalinės gynybos informacijos laikymo ir perdavimo“. Jis taip pat kaltinamas „neteisėtu įslaptintų dokumentų ar medžiagos išvežimu ir saugojimu“.
Šis nemalonus saugumo pažeidimas atskleidė JAV susirūpinimą dėl Ukrainos kariuomenės silpnųjų vietų ir parodė, kad JAV šnipinėja sąjungininkes, įskaitant Izraelį ir Pietų Korėją.
J. Teixeira 10.00 val. ryto (14.00 val. Grinvičo laiku) stojo prieš teisėją Masačusetso federaliniame teisme Bostone. Jis neprivalėjo pripažinti savo kaltės ir buvo sulaikytas iki kito posėdžio ateinantį trečiadienį, kai bus svarstoma kardomoji priemonė. Edvardas Snoudenas
Įtariama, kad jis dokumentus, kai kuriuos datuotus dar kovo pradžioje, paskelbė privačioje pokalbių grupėje socialinės žiniasklaidos platformoje „Discord“.
Laikraštis „The New York Times“ pranešė, kad J. Teixeira buvo grupės „Thug Shaker Central“ lyderis ir, kaip pranešama, dokumentus skelbė prisidengęs slapyvardžiu „OG“.
Pasak „The Washington Post“, iš pradžių jis užrašinėjo įslaptintų dokumentų turinį, kad pasidalytų su grupe, bet vėliau pradėjo fotografuoti, liepdamas kitiems nariams jais nesidalyti. Vis dėlto kai kurie dokumentai vėliau pasirodė kitose svetainėse, įskaitant „Twitter“, „4Chan“ ir „Telegram“.
Karių šeima
Tyrėjai kol kas neišsiaiškino, koks buvo J. Teixeiros motyvas.
2019 metų rugsėjį jis įstojo į JAV karinių oro pajėgų nacionalinę gvardiją ir buvo IT bei ryšių specialistas, kuris pasiekė trečią nuo apačios oro pajėgų kario rangą.
Informacijos nutekinimas sukėlė klausimų, kodėl tokias žemas pozicijas užimantis asmuo turėjo prieigą prie tokių pakenkti galinčių paslapčių.
Temidė. Teisingumas. Slaptai.lt nuotr.
Laikraščiui „The Washington Post“ J. Teixeiros draugai apibūdino jį kaip pamaldų kataliką ir libertarą, besidomintį ginklais.
Laikraštis pranešė, kad jis yra kilęs iš šeimos, kurioje dešimtmečius kas nors tarnavo kariuomenėje. Jo tėvas 34 metus praleido tame pačiame kariniame dalinyje kaip ir sūnus, o motina dirbo pelno nesiekiančiose organizacijose, kurios remia veteranus.
Dramatišką J. Teixeiros areštą jo namuose pietiniame Masačusetso valstijos Šiaurės Deitono miestelyje ketvirtadienį tiesiogiai transliavo JAV televizijos kanalai.
JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas pareiškė nurodęs „peržiūrėti mūsų žvalgybinės informacijos prieigos, atskaitomybės ir kontrolės procedūras (Gynybos) departamente, kad būtų galima imtis priemonių ir neleisti tokiems incidentams pasikartoti“.
Pentagono būstinė. EPA-ELTA nuotr.
Vašingtonas, kovo 22 d. (AFP-ELTA). JAV pristatys Ukrainai tankus „Abrams“ iki 2023 metų rudens, t. y. gerokai greičiau nei tikėtasi, o priešlėktuvinės gynybos sistemos „Patriot“ taip pat bus pristatytos „paspartintais terminais“, antradienį pranešė Pentagonas.
Vašingtonas, derindamas veiksmus su Kyjivu, „priėmė sprendimą tiekti tanko „Abrams“ variantą M1A1“, – žurnalistams sakė spaudos sekretorius brigados generolas Patas Ryderis.
Tai „leis mums gerokai paspartinti pristatymo terminus ir pristatyti šį svarbų pajėgumą Ukrainai iki šių metų rudens“.
P. Ryderis sakė, kad tankai suteiks Ukrainai „labai panašų pajėgumą į M1A2“, kurį iš pradžių ketino suteikti Vašingtonas, tačiau atsisakė išsamiau kalbėti apie šių variantų skirtumus.
Dėl M1A2 būtų reikėję daugiau nei vienerių metų, sakė P. Ryderis, o tai reiškia, kad jie būtų pristatyti 2024 metais.
Ukraina taip pat gaus pažangias oro gynybos sistemas „Patriot“ anksčiau, nei buvo numatyta iš pradžių.
„Esame įsitikinę, kad „Patriot“ galėsime ten pristatyti greičiau“, – sakė P. Ryderis, pažymėdamas, kad ukrainiečiai, kurie mokėsi dirbti su sistema, „darė pažangą greičiau nei tikėtasi, atsižvelgiant į jų polinkį ir norą mokytis“.
JAV yra tarptautinės paramos Ukrainai iniciatorės, greitai subūrusios tarptautinę koaliciją Kyjivui paremti po Rusijos invazijos 2022 metų vasarį ir koordinuojančios pagalbą iš dešimčių valstybių.
Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas. Juliaus Kalinsko (ELTA) nuotr.
Berlynas, kovo 13 d. (AFP-ELTA). Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas keičia šalies ginkluotųjų pajėgų vadą. Naujienų agentūra AFP cituoja šaltinius Gynybos ministerijoje Berlyne, kurie tvirtina, kad šias pareigas iš generolo Eberhardo Zorno netrukus perims generolas majoras Carstenas Breueris.
63-ejų E. Zornas Vokietijos kariuomenei vadovauja nuo 2018 metų. Pernai rugsėjį jis susilaukė aštrių kritikos strėlių, kai duodamas interviu vienam leidiniui suabejojo Ukrainos kariuomenės pajėgumais atremti įsiveržusias Rusijos karines pajėgas. Tada jis tvirtino, kad ukrainiečiai vykdo kontratakas, tačiau tariamai ne tokias, kurios galėtų padėti pasiekti didelio masto laimėjimų prieš rusų dalinius.
E. Zornas interviu taip pat išreiškė būgštavimus, kad Rusija gali atidaryti antrą karo frontą ir tam pasirinkti Kaliningradą, Baltijos jūrą, Suomijos sieną, Sakartvelą ar Moldovą. Buvęs JAV kariuomenės Europoje vadas Benas Hodgesas tuo metu griežtai sukritikavo šiuos E. Zorno pareiškimus ir pavadino juos „stebėtinai prastu Rusijos pajėgumų vertinimu“, kuris, anot jo, „deja, atspindi daugelio mąstyseną Vokietijos elito gretose“.
E. Zorno postą galimai perimsiantis 59-erių C. Breueris geriausiai žinomas už savo darbą vadovaujant Vokietijos vyriausybės kovos su pandemija komandai nuo 2021 metų lapkričio iki 2022 metų gegužės. Anot žiniasklaidos, C. Breueris, tapęs šalies kariuomenės vadu, taip pat talkins priimant svarbius sprendimus Gynybos ministerijoje ir patarinės kancleriui kariniais klausimais.
Šrilankinių leopardų jaunikliai. EPA – ELTA nuotr.
Pirmadienį Lenkijos premjerui Mateuszas Morawieckiui paskelbus, kad jo šalis ketina oficialiai kreiptis į Vokietiją dėl galimybės iš savo arsenalo perduoti Ukrainai vokiškų kovinių tankų „Leopard“, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas patikino, kad Lietuva iš dalies jau prisijungė prie vadinamosios „leopardų koalicijos“.
„Estijoje prieš kelias dienas buvo priimtas pareiškimas, kur 11 valstybių tiesiog deklaravo savo palaikymą šalims, kad teiktų visokeriopą paramą Ukrainai, tarp jų – ir tankus. 11 valstybių tą pareiškimą padarė“, – LRT laidoje „Dienos tema“ teigė A. Anušauskas.
Anot jo, nors į koaliciją nėra įtraukiamos šalys, neturinčios „Leopard“ tankų, Ramšteino formate Lietuva savo pozicija išsakė.
„Na, taip, mes neturime tankų, bet mes turime nuomonę dėl tankų. Lietuva jau yra pateikusi 62 šarvuotus transporterius, kurie vertinami ukrainiečių kariuomenėje labai gerai dėl jų paprastumo, turiu pasakyti, kariuomenėje pervežinėti mūšio lauke jie labai tinka“, – pažymėjo krašto apsaugos ministras.
ELTA primena, kad Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock pirmadienį pareiškė, kad Berlynas neprieštarautų, jog Lenkija siųstų Ukrainai kovinius tankus „Leopard 2“.
M. Morawieckis sakė, kad Ukraina negali laukti, ir jei Berlynas liks neapsisprendęs, Varšuva imsis veiksmų: „Jei nesulauksime Vokietijos sutikimo dėl „Leopardų“, sudarysime „mažesnę koaliciją“ iš šalių, pasirengusių padovanoti dalį savo modernių tankų kovojančiai Ukrainai.“
Maskva. Kremlius. EPA – ELTA nuotr.
Kyjivas, gruodžio 30 d. (ELTA). Ukraina per Naujuosius metus galėtų smogti kariniams objektams Maskvoje ir Pamaskvyje.
Tai penktadienį pareiškė karo ekspertas Olehas Ždanovas, atsakydamas į prenumeratorių klausimus savo „YouTube“ kanale, praneša UNIAN.
Jis pažymėjo, kad Rusijos sostinėje ir apie ją yra daugybė karinių objektų, kuriems Ukraina galėtų smogti, jeigu ji turi atitinkamų naikinimo priemonių.
„Bet kuris karinis objektas Rusijos teritorijoje yra teisėtas taikinys Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms. Tai patvirtino ir mūsų partneriai“, – teigė ekspertas.
Kaip prioritetinius taikinius tokiems smūgiams O. Ždanovas įvardijo Rusijos generalinio štabo pastatų kompleksą Arbato gatvėje Maskvoje, karines dalis Rusijos sostinėje ir apie ją.
Tačiau ekspertas laiko mažai tikėtinais Ukrainos smūgius elektros pastotėms Rusijoje, kadangi tai būtų karo nusikaltimas.
O. Ždanovas priminė, kad neseniai Maskvos srityje buvo dislokuota papildomų oro gynybos kompleksų.
Volodimyras Zelenskis. EPA – ELTA foto
Kyjivas, spalio 5 d. (dpa-ELTA). Ukrainos pajėgos, pasak prezidento Volodymyro Zelenskio, praėjusiomis dienomis išlaisvino dešimtis rusų užimtų gyvenviečių. Yra gerų žinių, sakė jis antradienio vakarą paskelbtame vaizdo kreipimesi.
„Vykdydama gynybos operaciją mūsų šalies pietuose, Ukrainos kariuomenė gana greitai ir galingai veržiasi į priekį“, – sakė jis. Susigrąžinta vietovių Chersono, Charkivo, Luhansko ir Donecko srityje kontrolė.
Vien tik Chersono srityje atkovotos aštuonis gyvenvietės. „Mūsų kariai nesustoja. Tik laiko klausimas, kada išvysime okupantus iš savo šalies“, – kalbėjo V. Zelenskis.
Rusijai aneksavus keturias Ukrainos teritorijas, ukrainiečių pajėgos vis praneša apie laimėjimus vykdant kontrpuolimą. Dalinių veržimasis keliuose fronto ruožuose kelia problemų rusų pajėgoms.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Viešojoje erdvėje pasirodžius svarstymams, esą Lietuva ruošiasi Ukrainai perduoti itin strategiškai svarbius vokiškus haubicus, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas patikino, kad apie tokius sprendimus svarstyta nebuvo.
„Tokių sprendimų nebuvo nei svarstyta, nei planuota. Galbūt kada nors atsiras planas, bet kol kas tokio plano nebuvo“, – antradienį Seime kalbėjo ministras.
Anot A. Anušausko, turimų haubicų atsisakymas veikiausiai susilpnintų Lietuvos kariuomenę, kadangi, pažymi jis, tai vienas iš dviejų kritinių kariuomenės pajėgumų.
„Haubicos dėl kurių mes deramės su Prancūzija, kurios gerai pasirodė Ukrainoje, tas projektas negali būti greitai įgyvendintas, tas užsakymas gali būti įgyvendintas 2027-aisiais. Lietuvos kariuomenė iš esmės turi du kritinius pajėgumus, kurie nėra pakeičiami kuo nors kitu ir jų atsisakymas gali lemti gana nemenkas grėsmes ir rizikas bei, sakyčiau, silpninti Lietuvos kariuomenės pajėgumą. Tai „Panzer“ haubicų batalionas, mes jų turime 18. (…) Lygiai tas pats su sistema NASAMS, vidutinio nuotolio priešlėktuvinė gynyba yra apskritai vienintelė Baltijos regione funkcionuojanti“, – kalbėjo jis.
Vis tik, ministras pabrėžė, kad Lietuva ieškos kitų būdų paremti Ukrainos kariuomenę.
„Žinoma, mes vis tiek ieškome būdų, kaip remti ukrainiečius, nes artėja žiema ir daug kam atrodo, kad karių savijauta yra antraeilis dalykas, bet tai yra pirmaeilis dalykas, jiems reikia ne tik drabužių, bet ir nuo generatorių iki visko, ko gali prireikti kariui žiemos metu“, – nurodė A. Anušauskas.
Vokietijos vėliava. Slaptai.lt nuotr.
Berlynas, rugsėjo 14 d. (AFP-ELTA). Vokietijos gynybos vadovas paragino atsargiai vertinti Kyjivo ankstyvuosius laimėjimus atsiimant teritorijas iš rusų okupantų ir perspėjo, kad žaibiškas kontrpuolimas gali būti neefektyvus, siekiant išstumti Maskvos karius iš didelės teritorijos.
Ukraina rengia „kontrpuolimus, kuriais galima atkovoti tam tikras vietoves ar atskirus fronto ruožus, bet ne nustumti Rusiją atgal plačiu frontu“, – sakė generolas Eberhardas Zornas būsimam žurnalo „Focus“ numeriui.
Maskva buvo priversta atitraukti karius iš plotų šiaurės rytuose, ypač iš Charkivo regiono, po to, kai Kyjivas nuo rugsėjo pradžios pradėjo dramatišką puolimą, siekdamas susigrąžinti teritoriją.
Teritorijų praradimai buvo viena didžiausių Rusijos nesėkmių nuo tada, kai jos kariai buvo atstumti iš Kyjivo pirmosiomis beveik septynis mėnesius trunkančio karo dienomis.
Ukrainos kariai taip pat siekia atsiimti teritorijas pietuose, tačiau ten pažanga lėtesnė nei šiaurės rytuose.
E. Zornas įspėjo, kad Ukrainos pajėgoms gali būti per sunki užduotis vienu metu dalyvauti keliuose kontrpuolimuose, pažymėdamas, kad joms reikės viršyti rusų skaičių santykiu „trys prie vieno“.
Kartu Vokietijos kariuomenės vadas pripažino, kad Ukrainos kariuomenė vykdo operacijas „meistriškai ir labai sparčiai“. „Prieš dvi savaites būčiau sakęs, kad per šešis mėnesius visas Donbasas atsidurs Rusijos rankose. Šiandien sakau – tai jiems nepavyks“, – sakė jis.
E. Zornas taip pat gynė vokiškų ginklų tiekimą Ukrainai, Berlynui vėl patiriant spaudimą dėl atsisakymo siųsti kovinius tankus, kurių prašo Kyjivas.
Generolas pabrėžė, kad Vokietijos iki šiol pristatyta ginkluotė „yra reikšminga tiek kiekybės, tiek kokybės požiūriu“. Tačiau jis perspėjo, kad Vokietijos kariuomenė turi būti atsargi, kad pati neliktų be atsargų. „Viską, ką atiduodame, mums reikia atkurti“, – sakė jis.
Jo komentarai pasirodė kitą dieną po to, kai Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pasmerkė „nuviliančius signalus iš Vokietijos“ dėl daugiau ginkluotės, įskaitant kovinius tankus, tiekimo.
Iš pradžių atsisakiusi tiekti Kyjivui mirtinus ginklus prasidėjus karui, vėliau Vokietija padidino ginklų tiekimą Ukrainai.
Kyjivas teigia, kad nuo rugsėjo pradžios jo pajėgos atkovojo šimtus kaimų, miestelių ir miestų, kuriuos užėmė vasario mėnesį į Ukrainą įsiveržusios Rusijos pajėgos.
Maskva trečiadienį pareiškė, kad jos pajėgos smogė „galingus smūgius“ į Charkive atimtas teritorijas.
Ukrainos armijai žengiant į priekį, Rusija „pergrupuoja“ kariuomenę Rytuose. EPA-ELTA nuotr.
Maskva/Kyjivas, rugsėjo 11 d. (AFP-ELTA). Kyjivui paskelbus apie didžiulius teritorinius laimėjimus, pasiektus per žaibišką atsakomąjį puolimą, Rusija pranešė atitraukianti kariuomenę iš rytinio Ukrainos Charkivo regiono.
Maskvos remiamas separatistų lyderis Rytuose sakė, kad Rusijos pajėgos keliose rytinės Donecko srities dalyse kovoja „sunkiuose“ mūšiuose su Kyjivo kariuomene.
Ukrainos pareigūnas taip pat sakė, kad Kyjivo kariai artėja prie rytinio Lysyčansko miesto, kurį Rusijos kariuomenė užėmė po įnirtingų artilerijos mūšių liepą.
Vėlyvą šeštadienį Maskvos paskelbtas pranešimas apie atsitraukimą ir Kyjivo tvirtinimas, kad Ukrainos pajėgos įžengė į Kupjansko miestą, yra reikšmingiausi dinamikos mūšio lauke pokyčiai po kelis mėnesius Rytų Ukrainoje trukusių kovų, per kurias dominavo Maskva.
„Buvo priimtas sprendimas pergrupuoti Rusijos kariuomenę, dislokuotą Balaklijos ir Iziumo regionuose, siekiant sustiprinti Donecko frontą“, – sakoma Rusijos gynybos ministerijos pranešime.
Žinia apie atsitraukimą pasirodė iškart, kai Ukrainos specialiosios pajėgos socialinėje žiniasklaidoje paskelbė vaizdus, kuriuose maskuojamąsias uniformas vilkintys kariai su automatais matomi „Kupjanske“ – mieste, turinčiame maždaug 27 tūkst. gyventojų.
Ukrainos kariuomenė taip pat išlaisvino Vasilenkovą ir Artemivką Charkivo srityje, šeštadienį per vakaro kreipimąsi sakė prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Šiomis pastarosiomis dienomis Rusijos armija parodė mums geriausiąją savo pusę – nugarą“, – sakė jis. „Ukrainoje nėra vietos okupantams. Ir niekada nebus“, – pridūrė jis.
Taip pat kalbėdamas per kasmetinį Jaltos Europos strategijos forumą V. Zelenskis pareiškė, jog Rusija „daro viską, kad per 90 artėjančios žiemos dienų palaužtų Ukrainos, Europos ir pasaulio pasipriešinimą“, tikėdamasi, jog dėl kylančių energijos kainų ir šildymo problemų Vakarų parama Kyjivui galiausiai susilpnės. „Tai paskutinis jų argumentas“, – sakė jis.
Stebėtojai tikisi, kad Ukrainos pajėgos ir toliau pasieks laimėjimų Charkivo regione, besiribojančiame su Rusija ir kelis mėnesius kontroliuotame Maskvos remiamos valdžios bei apšaudomame jos artilerijos.
„Stulbinanti“ pažanga
Kyjivas oficialiai dar nepatvirtino, kad Ukrainos kariuomenė išstūmė Rusijos pajėgas iš Iziumo – svarbios Maskvos karo veiksmų vietos, kur iki invazijos gyveno apie 45 tūkst. žmonių. Tačiau socialinius tinklus užtvindę vaizdai rodo mieste esančias Ukrainos pajėgas, o Rusijos karo stebėtojai teigė, kad jau pasidorė pranešimai, jog Maskvos kariuomenė pasitraukė.
„Ukrainos kariai veržiasi Rytų Ukrainoje, išlaisvindami daugiau miestų ir kaimų. Jų drąsa kartu su Vakarų karine parama duoda stulbinamų rezultatų“, – sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Olegas Nikolenka. „Labai svarbu ir toliau siųsti ginklus Ukrainai. Nugalėti Rusiją mūšio lauke reiškia laimėti taiką Ukrainoje“, – pridūrė jis.
Panašu, kad Ukrainos postūmis užklupo Rusijos kariuomenę iš esmės netikėtai. Valstybinė žiniasklaida penktadienį paskelbė filmuotą medžiagą, kaip Rusijos tankų, artilerijos ir pagalbinių transporto priemonių vilkstinės purvinais keliais juda Charkivo link, stengiantis nusiųsti į regioną pastiprinimą. Tačiau jau kitą dieną Rusija paskelbė apie trijų dienų pajėgų perdislokavimo operaciją, išvedant jas iš Charkivo srities į pramoninį Donbaso regioną toliau į pietus.
„Padėtis labai sunki“
Tokių miestų kaip Kupjanskas ir Iziumas užėmimas būtų rimtas smūgis Maskvos gebėjimui papildyti savo pozicijas rytinėje fronto linijoje ir galėtų smarkiai pakirsti Rusijos pozicijas Ukrainos rytuose.
Ukrainos kariai taip pat veržėsi išilgai pietinės fronto linijos, šeštadienį pranešė atstovas spaudai, kai kuriuose regionuose pasistūmėdami dešimtimis kilometrų į teritoriją, kurią Rusijos kariuomenė užėmė invazijos pradžioje. Rusijos naujienų agentūros pranešė apie šešis didelius sprogimus Nova Kachovkoje, Rusijos kariuomenės užimtame mieste pietiniame Chersono regione.
Rytinėje Donecko srityje separatistų lyderis Denisas Pušilinas sakė, kad padėtis Lymano mieste „labai sunki“, kovos vyksta „daugelyje kitų vietovių“, ypač šiaurinėje regiono dalyje.
Vis dėlto Rusijos pajėgos ir toliau daro didelę žalą, tęsdamos Charkivo miesto ir rytinio pramoninio Donbaso regiono apšaudymą. Šeštadienį per Rusijos apšaudymą Charkivo miesto Cholodnogirskio rajone žuvo mažiausiai vienas žmogus, du buvo sužeisti, pranešė regiono vadovas Olegas Synegubovas. Anksčiau Donecko srities, ji yra Donbaso dalis, vadovas Pavlo Kyrylenka sakė, kad per Rusijos apšaudymą žuvo du žmonės.
Pastarosiomis dienomis susirūpinimą kelia ir nauji apšaudymai netoli Ukrainos Zaporižios atominės elektrinės šalies pietuose.
Berlynas, rugsėjo 11 d. (dpa-ELTA). Vokietijos valdančiosios koalicijos lyderiai paragino labiau remti Ukrainos karinį puolimą prieš Rusijos kariuomenę, šiuo metu įsibėgėjantį kai kuriose šalies dalyse.
„Vokietija turi nedelsdama prisidėti prie Ukrainos sėkmės ir suteikti šarvuotas mašinas: pėstininkų kovos mašinas „Marder“ ir kovinius tankus „Leopard 2“, – sekmadienį dpa sakė Gynybos komiteto pirmininkė Marie Agnes Strack-Zimmermann.
Vokietija turi prisiimti „vadovaujantį vaidmenį Europoje kovojant už demokratiją, taiką ir laisvę“, – sakė verslui palankios FDP, Vokietijos koalicijos, kuriai taip pat priklauso centro kairės Socialdemokratų partija ir Žalieji, partnerės politikė. „Dabar tikrai ne laikas svyruoti ir dvejoti“, – sakė ji. „Dabartinis Ukrainos armijos karinis veržimasis į priekį ir pirmosios atkovotos teritorijos šalies rytuose byloja apie Ukrainos kovinę jėgą ir besąlygišką valią susigrąžinti užpultą šalį“.
Socialdemokratų užsienio politikos ekspertas Michaelas Rothas taip pat pasisakė už skubią paramą Ukrainai naujais ginklais. „Šiame naujajame karo etape Ukrainai reikia ginklų, kurie leistų išlaisvinti Rusijos okupuotas teritorijas ir išlaikyti jose nuolatinę kontrolę“, – žiniasklaidos grupei „Funke“ sakė Užsienio reikalų komiteto pirmininkas.
„Vakarai, ypač JAV, Vokietija, Prancūzija ir Lenkija, turėtų nedelsdami glaudžiai koordinuoti veiklą ir pritaikyti tiekimus prie naujos situacijos “, – sakė jis. Dėl pastarojo meto Ukrainos armijos sėkmių šalies šiaurės rytuose ir pietuose vis labiau atrodo realistiška, kad „Ukraina gali laimėti šį karą ir tai padaryti kaip laisva, demokratiška šalis, išsaugodama savo teritorinį vientisumą“, – sakė M. Rothas.
Žaliųjų gynybos ekspertė Agnieszka Brugger pasisakė už ginklų tiekimo didinimą. Vokietija turi padaryti „viską, kas įmanoma“ oro gynybos, šarvuoto transporto, artilerijos ir apsaugos įrangos srityse, sakė Žaliųjų parlamentinės frakcijos vicepirmininkė. „Visi variantai turi būti apsvarstyti dar kartą nedvejojant, nes tai yra lemiami mėnesiai Ukrainos žmonėms ir tvarkai mūsų žemyne“, – sakė ji.
Panašią nuomonę opozicijos vardu išsakė ir Vokietijos krikščionių demokratų partijos užsienio politikos ekspertas Roderichas Kiesewetteris. „Kad kontrpuolimas būtų sėkmingas ilgalaikėje perspektyvoje ir kad Ukraina išlaikytų savo teritoriją, jai dabar reikia visos įmanomos karinės paramos“, – sakė jis.
Rankas šalin nuo Ukrainos. Slaptai.lt foto
Kyjivas, rugsėjo 10 d. (dpa-ELTA). Praėjus daugiau nei pusmečiui nuo Rusijos invazijos pradžios, Ukraina skelbia atsikovojusi strategiškai svarbų Kupjansko miestą rytinėje Charkivo srityje. Ukrainos vidaus žvalgyba SBU „Telegram“ kanale paskelbė nuotraukas, kuriose iki šiol Rusijoje užimtame mieste matyti ukrainiečių daliniai. „Mes išvaduosime savo šalį iki paskutinio centimetro!“ – teigiama įraše.
Prieš tai jau Ukrainos žiniasklaida skelbė apie Kupjansko atsikovojimą ir publikavo nuotraukas karių, laikančių Ukrainos vėliavas.
Kupjanskas dėl savo tiesioginės geležinkelio jungties su Rusija yra svarbus kaip transporto mazgas rusų dalinių aprūpinimui apie pietvakariuose esantį Iziumą. Dėl ukrainiečių veržimosi ten daugiau kaip 10 000 rusų karių gresia būti apsuptiems. Informacijos socialiniuose tinkluose, kad rusai jau pabėgo iš Iziumo, kol kas nėra galimybių patvirtinti.
V. Zelenskis patvirtino, kad Rusija pradėjo puolimą Donbase. EPA-ELTA nuotr.
Kyjivas, gegužės 8 d. (ELTA). Šį sekmadienį Ukraina kartu su visu civilizuotu pasauliu pagerbia tuos, kurie Antrojo pasaulinio karo metais gynė planetą nuo nacizmo, tačiau šiemet šūkis „Daugiau niekada“ suvokiamas kitaip, skelbia Ukrainos nacionalinė naujienų agentūra „Ukrinform“.
„Šiemet „Daugiau niekada“ sakome kitaip. Ir kitaip girdime „Daugiau niekada“. Tai skamba skausmingai, žiauriai. Ne su šauktuku, o su klaustuku“, – sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo vaizdo žinutėje.
„Mes žinojome, kokią kainą mūsų protėviai sumokėjo už savo drąsą, žinojome, kaip svarbu ją išsaugoti ir perduoti savo palikuonims. Tačiau niekada neįsivaizdavome, kad mūsų karta taps piktnaudžiavimo žodžiais (…) liudininkais“, – pabrėžė Ukrainos vadovas.
Savo ruožtu šalies vyriausiasis kariuomenės vadas Valerijus Zalužnyj Ukrainos ginkluotąsias pajėgas pavadino pirmąja taikos armija.
„Niekada daugiau … Deja, taip nėra. Europos centre vėl verda kruvinas ir klastingas karas. Agresorius ciniškai naudojasi Antrojo pasaulinio karo atmintimi. Tačiau mes iškęsime. Esame stiprūs. Ukrainos ginkluotosios pajėgos yra pirmoji taikos armija. Nugalėjome nacizmą ir nugalėsime rušizmą“, – V. Zalužnyj rašė savo „Telegram“ kanale.
Rusija pradėjo „galingą“ „Azovstal“ gamyklos puolimą. EPA-ELTA nuotr.
Ukrainos kariuomenė antradienį pranešė, kad Rusijos pajėgos pradėjo puolimą prieš apgultą „Azovstal“ plieno gamyklą pietiniame Mariupolio mieste, joje dar yra Kyjivo pajėgų.
„Vyksta galingas „Azovstal“ gamyklos teritorijos puolimas, remiamas šarvuočių ir tankų“, – sakoma Ukrainos „Azovo“ karinio padalinio vado pavaduotojo Sviatoslavo Palamaro pareiškime socialinėje žiniasklaidoje ir priduriama, kad Rusijos pajėgos mėgina „iš laivo išlaipinti didelį skaičių pėstininkų“.
„Padarysime viską, ką galime, kad atremtume šį puolimą, tačiau raginame nedelsiant imtis priemonių, kad būtų evakuoti gamyklos teritorijoje esantys civiliai“, – sakė jis.
Rusijos armija anksčiau antradienį pareiškė, kad jos pajėgos ir promaskvietiški separatistai naudoja artileriją ir lėktuvus, taikydamiesi į „Azovstal“ – plieno gamyklą Mariupolio uostamiestyje, kur dar tebėra įsitvirtinę Ukrainos kovotojai.
Rusijos gynybos ministerija apkaltino „Azovo“ bataliono narius ir kitus Ukrainos karius, kad jie pasinaudojo pauze kovose, kad vėl užimtų kovines pozicijas gamykloje.
Mariupolis yra vienas labiausiai nukentėjusių Ukrainos miestų. Jungtinės Tautos antradienį paskelbė, kad per bendrą operaciją su Raudonuoju kryžiumi iš „Azovstal“ gamyklos tunelių buvo sėkmingai evakuotas 101 civilis.
