Apklausa: dauguma ukrainiečių taikos derybas su Rusija laiko neįmanomomis. EPA-ELTA nuotr.

Kyjivas, gruodžio 29 d. (ELTA). Daugiau kaip 60 proc. Ukrainos piliečių nepritaria deryboms su Rusija, net jei jos būtų vedamos siekiant gelbėti žmonių gyvybes.
 
Tai rodo Ilko Kučerivo demokratinių iniciatyvų fondo ir Razumkovo centro surengtos apklausos rezultatai, kurie buvo paskelbti ketvirtadienį per spaudos konferenciją naujienų agentūroje „Ukrinform“.
 
„Ukrainos visuomenė po visų Rusijos nusikaltimų tiesiog netiki, kad su ja galima sudaryti tvirtus ir ilgalaikius taikos susitarimus. Daugiau kaip 60 proc. apklaustųjų pareiškė, kad nepritaria deryboms, net jei jos būtų surengtos siekiant gelbėti žmonių gyvybes. 23 proc. mano, jog dėl žmonių gyvybių gelbėjimo reikia ryžtis deryboms su Rusija. 17 proc. respondentų nesutiko nė su vienu iš šių teiginių arba neturėjo konkrečios nuomonės šiuo klausimu“, – sakė žurnalistams Demokratinių iniciatyvų fondo vykdomasis direktorius Petro Burkovskis.
 
Apklausos duomenimis, 93 proc. respondentų tiki Ukrainos pergale kare su Rusija, o abejoja tik 3 proc. tyrimo dalyvių. Tarp tų, kurie tiki Ukrainos pergale, 39 proc. mano, kad ji bus pasiekta iki 2023 metų vasaros, 22 proc. tikisi jos po 1-2 metų, 20 proc. pareiškė, kad ji gali būti iškovota artimiausiais mėnesiais.
 
Apklausa parodė, kad 39 proc. ukrainiečių svarbiausiu karo įvykiu tapo Mariupolio gynyba, 37 proc. – Chersono išvadavimas, 33 proc. – rusų išvijimas iš Černihivo, Kyjivo ir Sumų sričių.
 
Apklausa buvo surengta gruodžio 13-21 dienomis, joje dalyvavo 2018 respondentų, vyresnių kaip 18 metų amžiaus.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2022.12.30; 09:10

Šis traukinys – ir modernus, ir greitas, ir gražus. Slaptai.lt nuotr.

Keleivių vežimo bendrovė „LTG Link“ tęsia dar kovo mėnesį pradėtą iniciatyvą suteikti nemokamą susisiekimą traukiniais nuo Rusijos karo Ukrainoje bėgantiems žmonėms. Nuo rugpjūčio 1 d. nemokamu susisiekimu traukiniais vietiniais maršrutais Lietuvoje pasinaudoti galės visi žmonės, kurie bėga nuo Rusijos karo Ukrainoje į Lietuvą, skelbia bendrovė.
 
Visi iniciatyva pasinaudoti norintys keleiviai, t. y. tiek Ukrainos, tiek ne Ukrainos piliečiai, bus prašomi pateikti tai patvirtinančius dokumentus – pasą arba asmens tapatybės kortelę (vaikams – gimimo liudijimą) ir Migracijos departamento išduotą registracijos kortelę.
 
Ukrainos piliečiai, kuriems nemokamo susisiekimo bilietai buvo suteikti iki rugpjūčio 1 d., galės jais pasinaudoti pagal iki šiol galiojusią tvarką, t. y. jiems pakaks pateikti Ukrainos pilietybę patvirtinantį asmens tapatybės dokumentą.
 
Siekiant teikti paramą dar tikslingiau, nuo rugsėjo 1 d. nemokamo būtinojo susisiekimo traukiniais iniciatyva visiems nuo Rusijos karo Ukrainoje bėgantiems žmonėms bus galima naudotis tris mėnesius nuo registracijos kortelės išdavimo, t. y. vykimo traukiniu metu nuo kortelės išdavimo turės būti praėję mažiau nei trys mėnesiai.
 
„Nuo pat kovo pradžios siekiame padėti į Lietuvą atvykusiems žmonėms pasiekti prieglobsčio vietas bei integruotis į visuomenę. Stebime iš Ukrainos pasitraukusių žmonių poreikius ir matome, jog ši iniciatyva aktualiausia jautriausiu laikotarpiu – tik atvykus į Lietuvą, todėl jau nuo rugpjūčio šia galimybe pasinaudoti galės ir asmenys, kurie nėra Ukrainos piliečiai, tačiau jiems yra suteiktas nuo Rusijos karo Ukrainoje bėgančių asmenų statusas“, – sako „LTG Link“ vadovas Linas Baužys.
 
Remiantis Migracijos departamento pateikta informacija, registracijos kortelė dėl Rusijos karinės agresijos iš Ukrainos pasitraukusiems ir į Lietuvą atvykusiems užsieniečiams suteikiama iš karto po kreipimosi į Lietuvos registracijos centrus. Ji suteikiama tiek ukrainiečiams, tiek asmenims, kurie nėra Ukrainos piliečiai, tačiau naudojosi tarptautine apsauga arba teisėtai nuolat gyveno Ukrainoje.
 
Nemokamo susisiekimo traukiniais vienkartiniai bilietai ir toliau bus išduodami traukiniuose arba bilietų kasose. Nuo rugsėjo 1 d. iniciatyva tęsiama siekiant užtikrinti būtinąjį susisiekimą.
 
Nuo registracijos kortelės išdavimo praėjus daugiau kaip 3 mėnesiams dėl Rusijos karo iš Ukrainos į Lietuvą atvykę žmonės, kaip ir kiti keleiviai, galės naudotis įprastomis bendrovės taikomomis nuolaidomis ir lengvatomis. Nuo rugsėjo 1 d. papildomos paslaugos taip pat bus teikiamos įprastomis ir visiems keleiviams bendromis sąlygomis (dviračių, didesnio nei 35 kg bagažo ir per 8 kg sveriančių gyvūnų gabenimas).
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2022.07;30; 00:30

Ukrainos sveikatos ministrė teigė dvi savaites praleisianti kartu su atskirtais dėl koronaviruso į Ukrainą pargabentais piliečiais, ketvirtadienį protestuotojams susirėmus su policija ir apmėčius evakuotuosius akmenimis.
 
Iš Kinijos atgabenus 45 Ukrainos piliečius ir dar 37 užsieniečius, daugiausiai iš Lotynų Amerikos, centriniame Poltavos regione buvo surengtas protestas – gyventojai blokavo kelius ir į autobusus su evakuotais asmenimis mėtė akmenis.
 
„Ateinančias 14 dienų praleisiu kartu su jais, tose pačiose patalpose, tomis pačiomis sąlygomis“, – ketvirtadienio vakarą į Naujųjų Šanžarų gyventojus kreipėsi sveikatos ministrė Zoriana Skaletska.
 
Ministrė teigė, kad gyventojų panika ir agresija ją smarkiai sukrėtė. „Šie žmonės yra mūsų tėvynainiai. Gyvename vienoje valstybėje, turime pasirūpinti jų sveikata ir saugumu“, – rašė ji feisbuko paskyroje.
 
Įtampą mažinti mėgino ir Ukrainos pareigūnai bei prezidentas Volodymyras Zelenskis, tačiau vietiniai gyventojai teigė bijantys, kad virusas išplis.
 
Ketvirtadienį į įvykio vietą atvyko vidaus reikalų ministras Arsenas Avakovas, o vėlų vakarą pakeliui buvo ir Ukrainos premjeras Oleksijus Hončarukas.
 
V. Zelenskis tautiečius ragino parodyti šiek tiek solidarumo ir prisiminti, kad „visi esame žmonės“.
 
Valdžia mieste sustiprino saugumo pajėgas, dislokavo šimtus ginkluotų policininkų.
 
Naujųjų Šanžarų gyventojai ketvirtadienį blokavo kelius ir susirėmė su riaušių policija, kuri buvo priversta išvaikyti protestuotojus, kad evakuotieji žmonės galėtų pasiekti ligoninę.
 
Ukraina nėra patvirtinusi nė vieno užsikrėtimo naujuoju koronavirusu atvejo.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.22; 07:00 
timosenko-

Praėjo 21-eri metai nuo to laiko, kai Ukraina tapo nepriklausoma nuo SSSR. Per tą laiką ukrainiečiai padarė didelę pažangą, reformuodami ir modernindami savo šalį, rašo JAV valstybės sekretorė Hilari Rodem Klinton ir ES užsienio reikalų ir saugumo politikos aukščiausioji atstovė Ketrin Ešton straipsnyje “The New York Times”.

Šiuo metu šalyje pastebimos kai kurios nerimą keliančios tendencijos, ir tai patvirtina paskutinė ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro stebėtojų tarpinė ataskaita, pažymi autorės parlamento rinkimų Ukrainoje išvakarėse.

Continue reading „Nerimą keliančios tendencijos Ukrainoje”