Renginio metu. Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos nuotraukos/ Eitvydas Kinaitis

Pirmoji ponia Diana Nausėdienė ketvirtadienį pasveikino Ukrainos centre surengtos jaunimo diskusijos dalyvius.

„Džiugu pasveikinti Jus, susirinkusius šioje unikalioje institucijoje. Kurdamos ją kartu su Ukrainos pirmąja ponia Olena Zelenska, siekėme saugios humanitarinės erdvės ukrainiečiams, kurioje jie turėtų galimybę ne tik užgydyti žiauraus karo traumas, atstatyti psichologinę pusiausvyrą, bet ir toliau puoselėti bendruomeniškumą, nacionalinę kultūrą, identitetą“, – pabrėžė D. Nausėdienė.

Pirmoji ponia priminė, kad Ukrainos centras – atvira edukacinė, kultūrinė ir mokslinė erdvė, kuri leidžia kiekvienam ukrainiečiui integruotis į Lietuvos visuomenę, taip pat suteikia galimybes pasiruošti Ukrainos atstatymui po karo.

„Lietuvai labai svarbu, kad jaunoji ukrainiečių karta neprarastų galimybių mokytis, augtų kartu su pažanga, taptų ateities lyderiais, savarankiškai kuriančiais savo ir laisvos Ukrainos ateitį. Aktyviai klojame tarptautinio bendradarbiavimo tiltus, remdamiesi į valstybines institucijas ir diplomatus, užsienio šalių ambasadorius, savanorius, rėmėjus bei pilietinę bendruomenę, nes laiko faktorius – kaip niekada svarbus“, – teigė pirmoji ponia.

D. Nausėdienės žodžiais, Lietuva neabejoja Ukrainos pergale, tiki abiejų šalių bendruomenių bendradarbiavimo prasmingumu bei galia, visuomeninės minties potencialu, jaunuomenės kuriamąja jėga. Pirmoji ponia palinkėjo susirinkusiems produktyvios diskusijos ir sparnų šviesiai laisvos Ukrainos vizijai.

Diskusijoje dalyvavo Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Ukrainos Aukščiausiosios Rados Pirmininkas Ruslanas Stefančukas ir įvairaus amžiaus jaunuoliai iš Lietuvos bei Ukrainos.

Lietuvos ir Ukrainos pirmųjų ponių iniciatyva įsteigtame centre ukrainiečiai gauna neformalųjį švietimą, kultūrines, psichosocialines ir kitas reikiamas paslaugas. Centras prisideda prie ukrainiečių integracijos Lietuvoje palengvinimo, taip pat sudarydamas jiems palankias sąlygas nepamiršti savo kultūros ir kalbos, puoselėti identitetą.

Kartu su Vytauto Didžiojo universitetu, kuris yra vienas iš jo steigėjų, Ukrainos centras siekia plėsti savo veiklą: burti akademinę bendruomenę, kuri savo žiniomis, tyrimais ir bendra patirtimi prisidėtų prie europinės Ukrainos perspektyvos.

Per 12 veiklos mėnesių Ukrainos centre jau apsilankė beveik 23 tūkst. žmonių, tarp jų – aukšto rango pareigūnai ir svečiai iš užsienio.

 
2023.06.02; 00:30

Sakartvelo vėliava. EPA – ELTA nuotr.

Strasbūras, balandžio 29 d. (Ukrinform-ELTA). Sakartvelo delegacija nedalyvavo priimant Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos (ETPA) rezoliuciją, kuria prievartinis Ukrainos vaikų perkėlimas į Rusiją pripažįstamas genocidu, nes negalėjo dalyvauti balsavime, rašo portalas „Novosti-Gruzija“.
 
Balandžio 24 dieną į Strasbūrą išskridusią delegaciją sudarė Sakartvelo valdančiosios partijos pirmininkas Iraklijus Kobachidzė, parlamento pirmininko pavaduotojas Archilas Talakvadzė, parlamentinės daugumos deputatai Iraklijus Čikovanis, Chatija Tsilosani, Givis Mikanadzė ir Eka Sepašvili.
 
Partija „Kartvelų svajonė“ pareiškė, kad jie iš anksto įsigijo atgalinius bilietus, todėl negalėjo dalyvauti balsavime.
 
„Bilietus į abi puses pirkome prieš kelias savaites, nes turėjome konkrečią darbotvarkę… Tai, kad mes kažkur specialiai nedalyvaujame, yra spekuliacija“, – sakė delegacijos narys Givis Mikanadzė.
 
Kartu valdančiosios partijos „Kartvelų svajonė“ deputatas Beka Davitulianis neatmetė galimybės, kad „rezoliucijoje buvo dar kas nors, kam jie nepritaria“.
Michailas Saakašvilis. EPA-ELTA nuotr.
 
„Pavyzdžiui, vienoje iš ankstesnių rezoliucijų buvo kalbama ne tik apie paramą Ukrainai, bet ir apie [prezidento Michailo] Saakašvilio paleidimą. Tada mūsų delegacija pareiškė, kad palaikys rezoliuciją, jei ši sąlyga bus išbraukta. Bet ji nebuvo išbraukta, ir mes negalėjome pritarti rezoliucijai“, – sakė jis.
 
Anksčiau Ukrainos delegacijos ETPA narys, Europos solidarumo partijai atstovaujantis parlamentaras Oleksijus Hončarenka sakė, kad Sakartvelo delegacija Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje neatidavė nė vieno balso už rezoliuciją dėl priverstinio Ukrainos vaikų išvežimo iš Rusijos okupuotų teritorijų.
 
Kaip pranešė „Ukrinform“, balandžio 27 dieną ETPA pripažino ukrainiečių vaikų deportaciją ir priverstinį perkėlimą į Rusijos Federacijos teritoriją genocidu ir paragino Tarptautinį baudžiamąjį teismą apsvarstyti baudžiamojo persekiojimo už šį nusikaltimą galimybę.
 
Už dokumentą, pavadintą „Ukrainos vaikų ir kitų civilių gyventojų deportacija ir prievartinis perkėlimas į Rusijos Federaciją arba į laikinai okupuotas Ukrainos teritorijas: sudaryti sąlygas saugiam jų grįžimui, sustabdyti šiuos nusikaltimus ir nubausti kaltininkus“, balsavo 87 deputatai iš 89 dalyvavusių, vienas buvo prieš ir vienas susilaikė.
 
Živilė Aleškaitienė (UKRINFORM)
 
2023.04.30; 07:04

V. Zelenskis: Ukrainos vaikai šioms Kalėdoms prašo oro gynybos sistemų ir ginklų. EPA-ELTA nuotr.

Ryga, gruodžio 19 d. (ELTA). Ukrainos vaikai nori, kad per šias Kalėdas Šv. Mikalojus atneštų oro gynybos sistemų, ginklų ir pergalę. Tai pirmadienį pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kreipdamasis į Jungtinių ekspedicinių pajėgų valstybių narių vadovų susitikimą Rygoje.
 
„Šiandien, minint Šv. Mikalojaus dieną… Rusijos teroristai Ukrainos vaikams „padovanojo“ naujas atakas, – teigė V. Zelenskis, kurį cituoja CNN. – Savo laiškuose Šv. Mikalojui Ukrainos vaikai prašo oro gynybos sistemų, ginklų ir pergalės – pergalės jiems ir visiems ukrainiečiams.“
 
Šv. Mikalojus katalikybėje ir stačiatikybėje laikomas Kalėdų Senelio atitikmeniu. Pagal senąjį Julijaus kalendorių, nuo Grigaliaus atsiliekantį 13 dienų, Šv. Mikalojaus diena Ukrainoje minima gruodžio 19 d., ne gruodžio 5–6 dienomis, kaip kitose šalyse.
 
Ukrainos lyderis pridūrė, kad jo šalies mažieji „supranta viską“. „Tad imkimės veiksmų“, – nurodė V. Zelenskis.
 
Jis kartu paragino susitikime dalyvavusių valstybių – Danijos, Estijos, Suomijos, Islandijos, Latvijos, Lietuvos, Nyderlandų, Norvegijos, Švedijos ir Jungtinės Karalystės (JK) – vadovus ir toliau teikti Ukrainai gynybinę paramą, kuri, pasak jo, padės „paspartinti mūsų ginkluotųjų pajėgų judėjimą pergalės link“.
 
Brutali Rusijos invazija į Ukrainą tęsiasi jau beveik 10 mėnesių.
 
Lina Linkevičiūtė (ELTA)
 
2022.12.20; 06:26

Kyjivas, rugpjūčio 28 d. (ELTA). Nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną Ukrainoje jau žuvo 379 vaikai, „Telegram“ pranešė Ukrainos generalinė prokuratūra.
 
„2022 metų rugpjūčio 28-osios ryto duomenimis nuo Rusijos vykdomo karo Ukrainoje pradžios nukentėjo daugiau kaip 1 112 vaikų.
Remiantis oficialia nepilnamečių reikalų prokurorų turima informacija, 379 vaikai žuvo, o daugiau kaip 733 patyrė įvairaus sunkumo sužalojimų“, – sakoma pranešime.
 
Šie skaičiai nėra galutiniai, nes toliau tikrinami duomenys, gauti iš aktyvių karo veiksmų zonų, laikinai okupuotų ir išlaisvintų teritorijų.
Pasak „Ukrinform“, daugiausia vaikų nukentėjo Donecko regione – 388, Charkivo – 202, Kyjivo – 116, Černihivo – 68, Mykolajivo – 67, Luhansko – 61, Chersono – 55, Zaporižios – 44.
 
Rugpjūčio 26 dieną priešui apšaudžius gyvenamąją infrastruktūrą Kamiankoje, Polohy rajone, Zaporižios regione, žuvo du berniukai – 8 metų ir 1 metų ir 8 mėnesių amžiaus.
 
Dėl Rusijos ginkluotųjų pajėgų bombardavimo ir apšaudymo nukentėjo apie 2 328 švietimo įstaigos. Apie 289 iš jų buvo visiškai sugriautos.
 
Živilė Aleškaitienė (ELTA)
 
2022.08.29; 06:23

Sausio mėnesį į palaikymo stovyklą Vilniuje atvyko 17 vaikų (10–15 m.) iš įvairių Ukrainos sričių, nukentėjusių nuo agresijos, vykdytos prieš Ukrainą. Šių vaikų tėvai kariauja, yra žuvę arba dingę be žinios. Penktadienį (sausio 16 d.) vaikai apsilankė ir Lietuvos edukologijos universitete (LEU).

Vizito LEU metu vaikai aplankė biblioteką ir jos skaityklas, fondus ir susipažino su bibliotekoje teikiamomis paslaugomis ir programine įranga neįgaliems studentams. Mažuosius lankytojus sudomino programinė įranga, paverčianti tekstą garsu lietuvių kalba, elektroninė vaizdo didinimo priemonė Topaz XL HD ir skaitmeninė koduoto vidinio ryšio sistema Bellman Audio Domino Pro, galinti transliuoti garsą keliems klausytojams iš karto.

Continue reading „Vaikai iš Ukrainos LEU domėjosi, kiek universitetų reikia baigti, kad taptum rektoriumi”