Nuo pat pirmųjų Irano Islamo Respublikos sukūrimo dienų 1979-aisiais Teherano valdžia ėmė žudyti savo oponentus tiek savo teritorijoje, tiek užsienyje. Tad pasikėsinimas į Azerbaidžano parlamento nario Fazilio Mustafos gyvybę šių metų kovo 28-ąją Baku mieste – tai Irano režimo smogikų braižas.
Taip, tyrimas dėl bandymo nužudyti Azerbaidžano politiką dar nebaigtas, tačiau tai, kad F. Mustafa nuolat viešai tvirtino, jog Irano slaptosios tarnybos, vadovaujamos Teherano religinių fanatikų, kelia rimtą pavojų Azerbaidžanui, nes prieš Azerbaidžano piliečius ruošia įvairiausio pobūdžio provokacijas, išpuolius, teroro aktus, leidžia įtarti, jog F. Mustafa tapo Irano smogikų taikiniu.
Žvelgiant į Irano Islamo Respublikos istoriją (susikūrė 1979-aisiais po revoliucijos, kuri labiau panaši į perversmą) Iranas aktyviai organizuoja politines žmogžudystes. Pirmoji kryptis – žudo pačiame Irane gyvenančius oponentus. Antroji kryptis – medžioja svetur gyvenančius kritikus. Šios politikos Iranas aktyviai griebėsi maždaug nuo 1980-ųjų metų.
Pirmoji žmogžudystė surengta Prancūzijos sostinėje Paryžiuje. Irano slaptųjų tarnybų auka – šacho Rezos Pehlevi sesers sūnus Šahrijaras Šafikas (karališkųjų karinių jūrų pajėgų karininkas). Jis buvo nušautas dviem šūviais prie savo namų slenksčio Paryžiuje. Tada viename iš Paryžiaus viešbučių gyvybės neteko Šapuras Bahtijaras, buvęs Irano monarchijos premjeras. Jam perrėžė gerklę. Po kelerių mėnesių peiliu subadytas opozicinis politikas profesorius Abdulrahmanas Brumandas.
Irano smogikai
Tuomet Irano žudikai ėmė medžioti savo oponentus Didžiojoje Britanijoje, Turkijoje, Jordanijoje, Tailande, Saudo Arabijoje.
Irano slaptųjų tarnybų agentai arba jų vadovaujami samdomi žudikai nušovė politinį veikėją, aktorių Fereiduną Farohzadą, buvusį generolą Gulamali Oveisi, opozicinius aktyvistus Efatą Kazi ir Abdulrahmaną Gasemlu. JAV teritorijoje papjautas žurnalistas Ali Akbar Tabatabai. 1986-aisiais Stambule dviem šūviais į galvą likvidavo politinį aktyvistą Azizą Moradi. Neteko gyvybės ir turkų žurnalistas Ugoras Momdži, rašęs straipsnius apie Turkijoje siautėjančius Irano slaptųjų tarnybų agentus. Dar būtina prisiminti 1996-uosius, kai Prancūzijoje užpuolikai nušovė žurnalo redaktorių Rezą Mazlumianą.
Bet pati, regis, garsiausia žmogžudystė surengta Vokietijos sostinėje. 1992-ųjų rugsėjo 17 dieną Berlyno restorane „Mikanos“ iš automatinių ginklų sušaudyti keturi iraniečiai opozicionieriai ir dar du sužeisti Tai – bendra Irano slaptųjų tarnybų ir „Hezbollah“ teroristų operacija.
Kam skiriamas vadinamasis „juodas ženklas“, tariasi dvidešimt aukščiausio rango Teherano režimui vadovaujančių religinių fanatikų. Pavyzdžiui, tokią „juodąją žymę“ dėl Didžiojoje Britanijoje gyvenančio iraniečio rašytojo Salmano Rušdžio davė pats Ajatola Chomeinis.
Irano žvalgybos pagalbininkai – Beludžistano smogikai iš BLA
Norint suvokti, kaip veikia Irano smogikai iš slaptųjų tarnybų, verta įsidėmėti: kuomet duodamas įsakymas žudyti, kiekvienas šiitas, kur jis begyventų, privalo paklusti šiam Teherano sprendimui. Tokią teisę – nurodyti, ką reikia nužudyti – turi ir Irano žvalgybos (nepriklausomai nuo religinės Teherano valdžios). Verta paminėti, jog Irano žvalgyba turi specialų skyrių KUDS, kuriam pavesta atlikti žmogžudystes bei bauginimo aktus anapus Irano. Tuo atveju, jei norima nuslėpti, kas tikrasis organizatorius, KUDS į pagalbą pasitelkia tarpininkus. Sakykim, Beludžistano teroristus iš organizacijos BLA.
Beje, nuo 2016 iki 2018 metų KUDS agentai buvo sumanę išžudyti visus Paryžiuje gyvenančius didžiausią įtaką turinčius iraniečius disidentus, kritikuojančius 1979-aisiais į valdžią Teherane atėjusius religinius fanatikus.
Kas dar paminėtina? Turkijoje kadaise buvo suimti keturi Irano žvalgybos agentai, planavę sprogdinti Izraeliui priklausančius objektus. Jie planavo susprogdinti ir Izraelio ambasadą Nairobyje. O Nigerijoje sulaikyti trys iraniečiai – smogikai, planavę pelenais paversti JAV ambasados pastatą. 2018-aisiais metais JAV kontržvalgyba išaiškino iraniečių teroristų grupuotę, kuri, pavyzdžiui, ketino nužudyti Amerikoje reziduojantį Saudo Arabijos ambasadorių bei opozicinės Irano radijo stoties vadovą.
Fazilis Mustafa. Azerbaidžano Didžiojo Medžliso narys
2012-aisiais metais Irano žvalgybos agentai surengė teroro aktą Indijos sostinėje prieš Izraelio diplomatus (sužeistas Izraelio pilietis ir trys Indijos piliečiai). 2016-aisiais Filipinų valdžia atskleidė štai tokį sąmokslą: Teherano agentai mėgino pagrobti Saudo Arabijai priklausantį civilį orlaivį. 2017-ųjų spalio mėnesį Stambule paleistos 27 kulkos į verslininką Saidą Karimianą, kuris kritikavo Irano režimą. Manoma, kad šį įsakymą žudyti pasirašė pats Ajatola Ali Chomeinis.
Apibendrinus visus faktus, nuo pat susikūrimo Irano Islamo Respublika surengė per 360 teroro aktų prieš Teherano režimą kritikuojančius saviškius ir užsieniečius. Žmogžudysčių, teroro aktų ir bauginimų politika tęsiama ir šiandien, nepaisant kilusių ekonominių sunkumų pačiame Irane. Pavyzdžiui, žmogžudžiams iš „Kuds“ kasmet skiriama apie 7 milijardus amerikietiškųjų dolerių.
Teroristas rodo ženklą Irano policijos darbuotojui, kad jį praleistų. taip sausio 27-ąją buvo užpulta Azerbaidžano ambasada Teherane.
Tad įtarimų, kas ir kodėl šių metų sausio 27 dieną Teherane užpuolė Azerbaidžano ambasadą, o kovo 28-ąją šaudė į Azerbaidžano Didžiojo Medžliso deputatą F. Mustafą, – užtektinai. Pagrindinis įtariamasis – Irano slaptosios tarnybos. Juolab kad Azerbaidžano spaudoje jau pranešta, kad sulaikyti keturi įtariamieji, organizavę pasikėsinimą į politiko F. Mustafos gyvybę.
Šiuo metu, kol dar atliekamas tyrimas, mes neskelbsime įtariamųjų pavardžių. Tik priminsime, kokias detales perduoda Azerbaidžano kontržvalgyba: visi jie nuo 2010-ųjų iki 2022-ųjų daug sykių svečiavosi Irane. Pavyzdžiui, tas, kuris, kaip manoma, šaudė į Iraną dažnai kritikavusį Azerbaidžano politiką F. Mustafą, 2017 – 2022-aisiais metais buvo išvykęs į Iraną net 15 kartų. Kitas įtariamasis 2010 – 2019 metais Irane svečiavosi 11 sykių. Kodėl jie taip dažnai keliavo į Azerbaidžanui priešišką valstybę, ką ten konkrečiai veikė, su kuo bendravo?
Kovo 28-oji – svarbi Azerbaidžanui. Tos dienos vakarą Azerbaidžano Didžiojo Medžliso (Azerbaidžano Parlamentas) narys Fazilis Mustafa grįžo į namus Baku miesto Zabrato rajone. Jam atidarius garažo vartus pasigirdo šūviai. Azerbaidžano parlamentaras F. Mustafa buvo sužeistas į petį ir koją. Šūviai paleisti apie 21 valandą vakaro vietos laiku. Šaudyta iš už akmeninės tvoros.
Laimė, F. Mustafos artimieji, išgirdę šūvius, suspėjo uždaryti visas duris bei vartus, o pats F. Mustafa sugebėjo, nors ir paplūdęs krauju, iš garažo nušliaužti į namus. Iškviesta greitoji medicinos pagalba ir policija suskubo atlėkti kaip įmanoma greičiau. Tačiau paleidusiam šūvių papliūvą iš „Kalašnikov“ vyrui (arba keliems užpuolikams) pavyko pasprukti.
1965-ųjų metų gimimo Azerbaidžano politikas F. Mustafa – vedęs, turi du vaikus. Šiuo metu jo gyvybei pavojaus nėra. Abi operacijos atliktos sėkmingai.
Prabėgus kelioms dienoms po užpuolimo jau galima brėžti preliminarias išvadas. Manoma, kad šaudyta būtent iš automato „Kalašnikov“. Parlamentaras F. Mustafa nematė užpuoliko, todėl apie jį nužudyti siekusį asmenį negali pasakyti nieko konkretaus. Vis dar nežinoma, kiek iš viso buvo užpuolikų.
Fazilis Mustafa. Azerbaidžano Didžiojo Medžliso narys
Užtat agresijos motyvai – tarsi ant delno. Azerbaidžano parlamentaras F. Mustafa pastaruoju metu kritikavo Irano valdžią. Kritikavo piktai, bet pagrįstai. Oficialusis Teheranas kritikuotas už tai, kad į Azerbaidžaną siunčia savo šnipų ir provokatorių. Kritikuotas už tai, kad palaiko agresyviąją Armėniją, vis dar nenorinčią sutikti, jog Karabachas, remiantis tarptautine teise, – tai Azerbaidžano teritorija. Teherano režimas kritikuotas dar ir dėl to, kad pasienyje su Azerbaidžanu ginkluotosios iraniečių pajėgos nuolat rengia agresyvias karines pratybas, kad Irano karo lėktuvai dažnai skrenda pavojingai arti Azerbaidžano oro erdvės, kad Armėnijai slapta siunčia ginklų, minų, kad Irano sostinėje sausio 27-ąją buvo užpulta Azerbaidžano ambasada (žuvo Azerbaidžano atstovybės apsaugos viršininkas, dar vienas azerbaidžaniečių diplomatas buvo sužeistas; dėl šio incidento Azerbaidžanas uždarė savo diplomatinę atstovybę Irane).
F. Mustafa kritikuodavo ir armėnų separatistus, įvairiausiomis provokacijomis siekiančius sužlugdyti taikų Karabacho sugrįžimą Azerbaidžano pavaldumui, viešai reikalavo, jog armėnai, jei nori gyventi Karabache, privalo laikytis Azerbaidžano įstatymų ir tvarkos.
Tad parlamentaras F. Mustafa turėjo priešų. Tai – Irano režimas ir armėnų separatistai. Socialiniuose tinkluose jis jau seniai sulaukdavo grasinimų iš Irano ir Armėnijos.
Oficialusis Baku mano, jog pasikėsinimas į parlamentaro F. Mustafos gyvybę – tai teroro aktas, kurį organizavo Irano slaptosios tarnybos. Azerbaidžane esama manančiųjų, jog Iranas nuolat įžūlėja. Įžūlėja todėl, kad taip ir nebuvo nubaustas už karinę paramą agresyviai besielgiančiai Rusijai, už nuolatinius mėginimus susikurti atominį ginklą, už žiaurias represijas prieš savo piliečius (prieš kelis šimtus metų Iranas okupavo visą pietinę Azerbaidžano sritį, todėl šiandien Irane dabar gyvena apie 30 milijonų etninių azerbaidžaniečių, daugiau nei pačiame Azerbaidžane).
Irano kariškiai. EPA – ELTA nuotr.
Svarbu pabrėžti dar ir tai, kokį ambasadorių Iranas neseniai paskyrė į Armėniją. Ogi tūlą Machdi Sobhani. Šis Irano diplomatas anksčiau rezidavo Sirijoje. Ten jis rūpinosi ne tik kariniais reikalais, bet ir kūrė savo šnipų tinklą. Žodžiu, tai – patyręs diplomatas. Įsimintina ir tai, kad anksčiau į Vakarų Zangezurą buvo paskirtas Irano ambasadorius Abedinas Varaminas, kuris patirties rengti provokacijas ir kurti šnipų tinklus įgijo ambasadoriaudamas Jemene (Iranas ten palaikė husitus, kovojančius prieš Saudo Arabiją).
Žodžiu, Iranas plečia savo įtaką regione pasirinkdamas Armėniją kaip atsparos tašką, kaip trampliną. Armėnija, anksčiau priklausiusi nuo Rusijos malonės, šiandien vis labiau bičiuliaujasi su Teheranu. Iranas regione tampa vis agresyvesnis ir piktesnis. Jis kelia tiesioginę grėsmę ne tik Ukrainai (nes tiekia ginklų Rusijai), bet ir Izraeliui bei Azerbaidžanui. Irano demonstruojama draugystė su Saudo Arabija – tik imitacija, tik vaidyba.
Nancy Pelosi. EPA-ELTA nuotr.
Vašingtonas, spalio 28 d. (AFP-ELTA). Per įsilaužimą į namus užpultas JAV Atstovų Rūmų pirmininkės Nancy Pelosi sutuoktinis. Užpuolikas naktį į penktadienį įsilaužė į poros namus San Franciske ir užpuolė Paulą Pelosį, pranešė demokratų politikės biuras.
82-ejų vyras nuvežtas į ligoninę ir tikriausiai „visiškai pasveiks“. Kokius sužalojimus patyrė P. Pelosis, nepranešama.
„Užpuolikas yra policijos nuovadoje, vyksta tyrimas dėl jo motyvo“, – sakoma toliau N. Pelosi biuro pranešime. Pačios N. Pelosi įsilaužimo metu San Franciske nebuvo. Nusikaltimas įvykdytas likus pusantros savaitės iki Kongreso vidurio kadencijos rinkimų, kurie numatyti lapkričio 8 dieną.
N. Pelosi, kurios rinkimų apygarda yra San Franciske, yra viena įtakingiausių JAV politikių. Būdama Atstovų Rūmų pirmininkė, ji yra trečia pagal rangą po prezidento Joe Bdeno ir viceprezidentės Kamalos Harris.
Tiesa, jau netrukus N. Pelosi gali prarasti pareigas. Apklausos rodo, kad opozicijoje esantys respublikonai per Kongreso rinkimus gali paveržti daugumą iš demokratų Atstovų Rūmuose.
Rankoje – peilis. Slaptai.lt foto
Vašingtonas, liepos 22 d. (AFP-ELTA). Jungtinių Valstijų kongresmenas Lee Zeldinas ketvirtadienį buvo užpultas, kai per rinkimų kampaniją sakė kalbą Niujorko valstijoje, pranešė vietos šerifo biuras. Respublikonas iš Niujorko pirmosios apygardos sakė, kad užpuolikas bandė jį nudurti, bet jam pavyko jį atremti.
Lapkritį vyksiančiuose rinkimuose L. Zeldinas kandidatuoja į valstijos gubernatoriaus postą. Jis sakė kalbą miniai maždaug 20 val. vietos laiku, kai 43 metų vyras, vėliau identifikuotas kaip Davidas Jakubonis, užlipo ant scenos ir jį užpuolė, teigiama Monro apygardos šerifo biuro pranešime. Užpuolikas „turėjo rankoje ginklą ir užsimojo juo taikydamasis L. Zeldinui į kaklą bei ištarė: „Tu žuvęs“, – sakoma pranešime.
„Auditorijos ir respublikono L. Zeldino kampanijos nariai sulaikė vyrą, kol atvykę pareigūnai jį suėmė. Niekas nebuvo sužeistas“.
Internete paskelbtoje filmuotoje užpuolimo medžiagoje matyti, kaip buvęs kariškis L. Zeldinas kalba ant scenos prie karinio sraigtasparnio veteranų centre. Šortus ir marškinėlius vilkintis užpuolikas su beisbolo kepuraite prisiartina prie L. Zeldino, kandidatui ir jo komandai nespėjus suvokti, jog kažkas ne taip. Užpuolikui užsimojus prieš L. Zeldiną, abu kelias sekundes grūmėsi, kol įsikišo netoliese buvę žmonės.
„Kažkas norėjo mane nudurti ant scenos per šio vakaro mitingą, bet, laimei, man pavyko sugriebti jo riešą ir kelioms akimirkoms jį sustabdyti, kol kiti jį sutramdė“, – tviteryje parašė L. Zeldinas. Dviejų vaikų tėvas, ištikimas buvusio prezidento Donaldo Trumpo sąjungininkas, po išpuolio sakė, kad jam viskas gerai.
„Palengvėjo sužinojus, kad Kongreso narys L. Zeldinas nebuvo sužeistas ir kad įtariamasis sulaikytas“, – tviteryje parašė jo varžovė ir dabartinė gubernatorė Kathy Hochul. „Kuo griežčiausiai smerkiu tokį smurtinį elgesį – Niujorke jam ne vieta“, – pridūrė K. Hochul, pernai pakeitusi ankstesnį gubernatorių Andrew Cuomo, kai šis atsistatydino dėl kaltinimų seksualiniu priekabiavimu.
Šerifo biuras pranešė, kad D. Jakuboniui pareikšti kaltinimai dėl pasikėsinimo įvykdyti antrojo laipsnio užpuolimą, jis paleistas už užstatą.
Peiliai. Slaptai.lt nuotr.
Nica, balandžio 24 d. (dpa-ELTA). Bažnyčioje Pietų Prancūzijos Nicos mieste greičiausiai nestabilios psichikos vyras peiliu sunkiai sužalojo kunigą. Dvasininko gyvybei pavojus negresia, sekmadienį pranešė vidaus reikalų ministras Géraldas Darmaninas.
Policijos duomenimis, išpuolis įvykdytas per rytines mišias Saint-Pierre-d’Arène bažnyčioje miesto centre netoli pakrantės promenados. Veikiausiai nestabilios psichikos užpuolikas sulaikytas. Be to, sužeista viena vienuolė.
Nicos meras Christianas Estrosis teigė intensyviosios terapijos skyriuje kalbėjęs su kunigu ir sužeista vienuole. Nepaisant dramatiško incidento, dvasininko būklė esą yra gera. Anksčiau neteistas užpuolikas kelis kartus dūrė kunigui 7 cm ilgio peiliu. Po atakos šoko ištiktiems tikintiesiems suteikta psichologinė pagalba.
Pasak Pajūrio Alpių departamento prefekto Bernard‘o Gonzalezo, užpuolikas buvo gydytas psichiatrijos klinikoje. Tačiau jis nebuvo žinomas kaip nusikaltėlis ar radikalizavęsis. Todėl pareigūnai kol kas nemano, kad tai galėjo būti ekstremistinis nusikaltimas.
Prieš pusantrų metų Nicoje iš Tuniso kilęs užpuolikas Dievo Motinos katedroje peiliu mirtinai subadė tris žmones. Ši ataka buvo įvardyta kaip teroro aktas.
Prezidentas G. Nausėda. Roberto Dačkaus (Prezidentūra) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda įvertino antradienį prie Seimo susirinkusios protestuotojų minios veiksmus ir pabrėžė, kad teisė reikšti savo nuomonę nėra tolygi laisvei smurtauti.
„Demokratija nėra anarchija. Žodžio laisvė nėra laisvė įžeidinėti, o protesto laisvė nėra smurto laisvė“, – socialiniame tinkle „Facebook“ teigė G. Nausėda.
Šalies vadovas pabrėžė, kad politikai turėtų visuomenei argumentuotai paaiškinti savo sprendimus.
„Taip, piliečiai gali protestuoti ir reikšti savo nuomonę. Taip, politikai neturėtų kabinti piliečiams etikečių, o argumentuoti ir aiškinti savo sprendimus, net jei tai atima daug laiko, energijos, o kartais net gali atrodyti beviltiška“, – rašė jis.
Tačiau tuo pačiu jis pažymėjo, kad jis nepateisina protestuotojų veiksmų, kuomet buvo užblokuotas Seimo rūmų išėjimas.
„Lietuva susiduria su didžiuliais iššūkiais ir mūsų pyktis, mūsų susiskaldymas yra tai, kas silpnina valstybę labai atsakingu metu. Nepateisinu Seimo užblokavimo. Kviečiu civilizuotai – be užgauliojimų ir užsipuolimų – leisti Seimo nariams išeiti iš parlamento pastato“, – ragino G. Nausėda.
Kumštis. Slaptai.lt nuotr.
Per užpuolimą Rusijos sostinėje Maskvoje sunkiai sužalotas žurnalistas, Kremliaus kritikas Jegoras Žukovas. Kaip pranešama, du nežinomi vyrai užpuolė ir sumušė J. Žukovą prie jo namų.
22 metų amžiaus vyras atvežtas į ligoninę su sužalotu veidu ir, įtariama, smegenų trauma.
„Liudininkų teigimu, jį užpuolė du banditai, kurie paspruko paspirtukais. Nepaisant sužalojimų, Jegoras išlieka ramus ir net juokauja apie tai, kas nutiko“, – teigė jo atstovas Stasas Toporkovas.
Rusijoje gerai žinomas tinklaraštininkas J. Žukovas nuo tada, kai valstybė uždraudė jam turėti savo vaizdo įrašų kanalą internete, dirba radijo stotyje „Echo Moskvy“.
J. Žukovas – nuožmus prezidento Vladimiro Putino kritikas – tapo žinomas dėl dalyvavimo opozicijos protestuose. Kadaise jis teigė, kad pats nori būti prezidentu.
2019 metų rugpjūtį jis buvo areštuotas dėl dalyvavimo masiniuose protestuose Maskvoje.
Rusijos opozicijos aktyvistai skundžiasi, kad po referendumo dėl Konstitucijos pakeitimų padaugėjo išpuolių prieš juos ir baudžiamųjų teisinių bylų prieš Kremliaus kritikus.
Afganistanas: kalėjimo užpuolimo aukų skaičius padidėjo iki 20. EPA-ELTA nuotr.
Mažiausiai 20 žmonių žuvo užpuolus kalėjimą Dželalabade, Afganistano rytuose esančios Nangarharo provincijos administraciniame centre.
Tai pirmadienį pranešė televizijos kanalas „1 TV“, remdamasis savo šaltiniais.
Anksčiau televizijos kanalas „Tolo News“ informavo apie penkis per incidentą žuvusius ir 42 nukentėjusius žmones.
„1 TV“ duomenimis, sekmadienį teroristas mirtininkas detonavo užminuotą automobilį prie Dželalabado kalėjimo vartų. Po sprogimo smogikams pavyko patekti į pastatą.
Susirėmimai tęsėsi iki pirmadienio ryto, penki užpuolikai buvo nukauti. Pasak neįvardyto šaltinio, per ataką iš pataisos įstaigos mėgino pabėgti, bet buvo sučiupti 700 kalinių.
Išpuolis Dželalabade surengtas musulmonų Aukojimo šventės (Eid al-Adha) dienomis. Radikalus Talibano judėjimas ir Afganistano vyriausybė šiuo laikotarpiu paskelbė trijų dienų paliaubas.
Kaip pažymi „1 TV“, atsakomybę už ataką Dželalabade prisiėmė vieną iš grupuočių, susijusių su teroristine „Islamo valstybės“ organizacija.
Antradienį prie laidojimo biuro Čikagos (Ilinojaus valstija) pietinėje dalyje nežinomi asmenys ėmė šaudyti ir sužeidė mažiausiai 14 žmonių. Tai žurnalistams pranešė oficialus šio JAV miesto policijos departamento atstovas.
Pasak jo, „14 nukentėjusiųjų yra penkiose Čikagos ligoninėse“. Policija sulaikė vieną žmogų, kuris gali būti susijęs su incidentu. Ieškoma kitų įtariamųjų.
Nusikaltėliai šaudė iš automobilio. Kokie buvo jų motyvai, kol kas nežinoma. Tarp nukentėjusiųjų – žmonės, kurie buvo atėję į laidotuves.
Gerai žinomas čečėnų tinklaraštininkas, Čečėnijos lyderio Ramzano Kadyrovo kritikas Tumsas Abdurachmanovas pranešė, kad Lenkijoje buvo mėginta pasikėsinti į jo gyvybę, skelbia „The Guardian“.
T. Abdurachmanovas internete paskelbė vaizdo įrašą, kuriame jis matomas visas susitaršęs ir sunkiai kvėpuojantis. Šalia jo matyti kitas kruvinas vyras.
„Kas tave siuntė? Iš kur atvykai?“, – klausia tinklaraštininkas ir parodo plaktuką, kuriuo užpuolikas norėjo jį nužudyti.
Ant žemės gulintis sužalotas vyras atsakė, kad atvyko iš Maskvos jo užpulti. „Jie davė man tavo adresą. Jie paėmė mano motiną“, – pridūrė užpuolikas.
Švedijoje įsikūrusi čečėnų teisių gynimo organizacija „Vayfond“ nurodė, kad tai buvo pasikėsinimas nužudyti.
Pasak T. Abdurachmanovo brolio Muchamado, brolis paguldytas į ligoninę, bet jo sužalojimai nesunkūs. Užpuolikas – taip pat ligoninėje.
34 metų T. Abdurachmanovas yra vienas iš labiausiai žinomų ir atvirai pasisakančių R. Kadyrovo kritikų. R. Kadyrovas yra Čečėnijos – Rusijos Federacijos respublikos Kaukaze lyderis.
Sulaukęs grasinimų iš čečėnų pareigūno, susijusio su R. Kadyrovu, 2015 metais tinklaraštininkas išvyko iš Čečėnijos. Sakartvelui atsisakius suteikti prieglobstį, jis išvyko į Lenkiją ir apsistojo nežinomoje vietoje bei siekė gauti čia prieglobstį. 2018 metais Lenkijos vidaus reikalų ministerija atmetė jo prašymą.
Žmogaus teisių gynimo organizacija „Amnesty International“ pasmerkė Lenkijos sprendimą. Pasak organizacijos, jei T. Abdurachmanovas būtų deportuotas, jam grėstų “labai reali kankinimų grėsmė“.
Ketvirtadienio incidentas Vaitmuro griežtojo režimo kalėjime Kembridžšyro grafystėje, kur kaliniai užpuolė apsaugos darbuotojus, tiriamas kaip teroro aktas. Tai penktadienį pranešė Didžiosios Britanijos policijos atstovai.
„Mes laikome vakarykštį incidentą Vaitmuro kalėjime teroro ataka“, – sakoma pranešime. Taip pat informuojama, kad bylos tyrimą kontroliuoja Jungtinės Karalystės sostinės policijos kovos su terorizmu skyrius.
Ketvirtadienio rytą du Vaitmuro griežtojo režimo kalėjimo kaliniai užpuolė apsaugos darbuotojus. Per incidentą nukentėjo penki pareigūnai. Užpuolikai dėvėjo liemenes, imituojančias diržus su sprogmenimis, ir turėjo šaltųjų ginklų.
Penktadienį nukentėję apsaugininkai buvo išrašyti iš ligoninės.
Pasak BBC, vienas iš užpuolikų – Brusthomas Ziamani – atlieka bausmę už nusikaltimą, susijusį su terorizmu.
Antradienio vakarą surengto baro užpuolimo Meksikos Verakruso valstijos Koacakoalkoso mieste aukomis tapo 26 žmonės. Tai trečiadienį pranešė regiono generalinė prokuratūra.
„Žuvo 26 žmonės, tarp jų – 10 moterų ir 16 vyrų, dar 11 žmonių nukentėjo, jie gydomi ligoninėse“, – sakoma pranešime. Valdžios duomenimis, baro užpuolime dalyvavo mažiausiai 10 piktadarių. Jie sukėlė gaisrą, o paskui ėmė šaudyti į žmones, bėgančius iš liepsnojančio baro.
Verakruso gubernatorius Cuitláhuacas García Jiménezas pareiškė, kad pareigūnams pavyko nustatyti spėjamą išpuolio organizatorių. Omenyje turimas nusikaltėlis, kuris šių metų liepą buvo sulaikytas, bet paskui paleistas nepateikus jam kaltinimų.
Šių metų pirmoje pusėje Meksikoje smurto aukomis tapo daugiau kaip 17,6 tūkstančio žmonių, 5,1 procento daugiau negu per tą patį 2018 metų, rekordinių pagal nužudymų skaičių, laikotarpį. Atsakomybė už tūkstančių žmonių žūtį tenka narkotikų mafijai.
Graikijos anarchistų grupuotė „Rubicon“ prisiėmė atsakomybę už JAV ambasadoriaus Atėnuose Geoffrey`io Pyatto rezidencijos užpuolimą ir paskelbė incidento vaizdo įrašą, praneša „RIA Novosti“.
Anarchistai pavadino savo veiksmus atsakymu į Jungtinių Valstijų spaudimą teroristo Dimitrio Koufodino, nuteisto 11 kartų kalėti iki gyvos galvos, byloje. Graikijos prokuratūra atsisako suteikti dar vienerias atostogas šiam nusikaltėliui, pagrindiniam teroristinės „Revoliucinės lapkričio 17-osios organizacijos“ budeliui.
Naktį į trečiadienį 10 žmonių grupė atvažiavo prie ambasadoriaus rezidencijos, kuri yra šalia JAV ambasados, ir apmėtė pastato sienas buteliais su dažais. G. Pyattas pareiškė, kad „turto gadinimas nėra taikus protestas“, ir pareikalavo nubausti kaltininkus.
Anarchistų pareiškime sakoma, kad atostogos kaliniui „buvo uždirbtos krauju“ ir nėra labdara, o „JAV ambasados daromam spaudimui bus užkirstas kelias“.
Graikijos URM pasmerkė išpuolį ir pareiškė, jog atitinkamos institucijos imasi visų reikiamų priemonių, kad kaltininkai būtų patraukti atsakomybėn.
D. Koufodinas buvo suimtas 2002 metais ir nuteistas 11 kartų kalėti iki gyvos galvos. „Revoliucinė lapkričio 17-osios organizacija“ veikė Graikijoje 1975-2002 metais. Jos nariai sprogdino bombas, plėšikavo, nužudė 23 Graikijos, Turkijos, JAV, Didžiosios Britanijos diplomatus, kariškius ir verslininkus.
Teroristas jau kelis sykius gavo atostogų. Jo pasivaikščiojimai Atėnų centre kėlė praeivių nuostabą ir aukų artimųjų pasipiktinimą.
Vokietijos prokurorai 34 metų vyrą, kuris penktadienį Liubeko mieste peiliu puolė ir sužalojo sausakimšo autobuso keleivius, kaltina pasikėsinimu nužudyti, rašo „The Washington Post“.
Liubeko miesto prokurorai šeštadienį paskelbė, kad Vokietijos ir Irano pilietybę turinčiam vyrui taip pat pateikti kaltinimai dėl sunkaus kūno sužalojimo ir pasikėsinimo padegti autobusą.
Įtariamasis, kurio vardas ir pavardė neatskleidžiami, buvo sulaikytas įvykio vietoje ir yra suimtas.
Per išpuolį buvo sužalota 10 žmonių, trys iš jų sunkiai. Vienam jų, 21 metų olandui, naktį buvo atlikta operacija.
Prokurorė Ulla Hingst sakė, kad įtariamasis nekalba su tyrėjais, todėl jo motyvai tebėra neaiškūs.
Anot Vokietijos TV kanalo „Spiegel“, įtariamojo tėvas pasakojo, kad jo sūnus turėjo psichologinių problemų.
Peiliu ginkluotas vyras pirmadienį užpuolė ir sužeidė vieno Vokietijos miestelio merą. Pareigūnų vertinimu, išpuolį paskatino pabėgėliams palanki mero pozicija.
Kanclerė Angela Merkel yra „pasibaisėjusi šiuo išpuoliu“, tviteryje rašė jos atstovas Štefenas Zeibertas (Steffen Seibert).
Vakarų Vokietijoje esančio Altenos miestelio merą Andrejasą Holšteiną (Andreas Hollstein) pirmadienį vakare vietos kebabų restorane užpuolė vyras, garsiai kritikavęs liberalią jo politiką pabėgėlių atžvilgiu.
56-erių užpuolikas, kuris atrodė apsvaigęs nuo alkoholio, merą puolė 30 centimetrų ilgio peiliu, pranešė elektroninė dienraščio „Spiegel“ versija. Vyras buvo sulaikytas įvykio vietoje.
Apie 17 tūkst. gyventojų turintis miestelis pasižymėjo tuo, kad priėmė didesnį nei reikalauta skaičių prieglobsčio prašytojų. Jų nuo 2015 metų į Vokietiją iš viso atvyko per milijoną.
Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės premjeras Arminas Lašetas (Armin Laschet) sakė, kad policija mano, jog prieš politiką surengtas išpuolis turėjo „politinį motyvą“.
A. Holšteinas buvo nuvežtas į vietos ligoninę, tačiau po kelių valandų buvo iš jos paleistas.
Jis padėkojo jam į pagalbą atskubėjusiam restorano darbuotojui, kuris taip pat buvo sužeistas.
„Mano pusėje buvo drąsių žmonių, džiaugiuosi, kad tebesu gyvas“, – vietos naujienų svetainei sakė A. Holšteinas.
Pirmadienį radijo stoties „Echo Moskvy“ redakcijoje su peiliu žurnalistę Tatjaną Felgengauer užpuolęs vyras nebuvo su ja pažįstamas ir, preliminariais duomenimis, yra nestabilios psichikos. Tai pranešė Rusijos teisėsaugos institucijų atstovai.
„Per apklausą jis prisistatė esąs Borisas Gricas, į klausimus atsakinėjo neadekvačiai. Galbūt jis yra nepakaltinamas ir serga psichikos liga“, – sakė šaltiniai. Pavyzdžiui, paklaustas, ar jis pažinojo nukentėjusiąją, vyras atsakė, kad jis su ja palaikė telepatinį kontaktą nuo 2012 metų. „Jis teigia, kad ji seksualiai jį persekiojo, naudodamasi telepatiniu kontaktu“, – pranešė pareigūnai.
Pasak jų, sulaikytajam bus paskirta psichiatrijos ekspertizė.
Kaip jau buvo pranešta, pirmadienį vyras įsibrovė į radijo stoties „Echo Moskvy“ patalpas Naujajame Arbate, kur užpuolė žurnalistę ir smogė jai peiliu į kaklą. Užpuolikas buvo sulaikytas ir perduotas teisėsaugos institucijoms. T. Felgengauer nugabenta į ligoninę, jos būklė sunki.
Pranešama, kad sulaikytasis yra užsienio pilietis. Viena iš užpuolimo versijų – asmeninis priešiškumas.
Tinkamas pradinis tiriamos baudžiamosios veikos kvalifikavimas ir kruopšti profesionali įvykio vietos apžiūra, – pirmosios būtinos sąlygos sėkmingam nusikalstamos veikos atskleidimui, kaltų asmenų išaiškinimui ir patraukimui baudžiamojon atsakomybėn. Įrodymų rinkimas – aktyvi procesinė veikla.
Jos tikslas – surinkti bylai reikšmingus dokumentus, daiktinius įrodymus, nusikaltimo pėdsakus, kurių pagrindu būtų galima identifikuoti nusikaltimą padariusį asmenį arba jų grupę, sumodeliuoti nusikalstamų veiksmų seką ir nustatyti kitas reikšmingas bylai aplinkybes. Gautų duomenų pagrindu keliamos ir tikrinamos nusikalstamos veikos versijos, profiliuojama (sudaromas nusikaltėlio arba jų grupės socialinis ir psihologinis portretas).
