urbutis_ilgas

Skelbiame paskutinę kalbininko dr. Vinco Urbučio knygos “Pavardžių pradžiamokslis” ištrauką. Praleidome tik teiginius, iliustruojančius pavyzdžius latvių, lenkų, rusų, baltarusių kalbomis.

Kokia kalba – toks ir vardynas. Kai čia rūpi tik pavardės, galima ir taip sakyti: kokia kalba – tokios ir pavardės. Reikia suprasti, kad pavardės nesiskiria nuo kitų bendrinių ir tikrinių žodžių, jų visų pavidalą lemia juos vartojanti kalba, jos prigimtis bei pobūdis. Pavardė visada įtraukta į kalbos fonetiką deramu garsiniu pavidalu ir į morfologiją kaip vienam ar kitam kaitybos (linksniavimo) tipui priklausantis daiktavardis. Ir čia visai nesvarbu pavardės (ir apskritai žodžio) kilmė – skolinys patiria tokią pat fonetikos ir morfologijos prievartą, kaip ir savo pačių žodis.

Continue reading „Beviltiškai murkdomės kitakalbių pavardžių sąvartyne”

urbutis_ilgas

Mūsų skaitytojams siūlome antrą ištrauką iš kalbininko Vinco Urbučio knygos “Pavardžių pradžiamokslis”, kurioje jis kalba apie nurašinėtojų sugalvotą nekilnojamąjį turtą, privačią nuosavybę – užsieniečių ir Lietuvos lenkų pavardes, jų nepriklausymą kalbai; apie Konstitucijos neatitinkantį, bet lenkams įtinkantį pavardžių įstatymą, kuris, laimei, Seime pavasarį dar nebuvo priimtas. Mūsų prezidentai, premjerai – buvę ir esami – atsidūrė keblioje padėtyje. Tautos neįgalioti, angliškai ir rusiškai mokėdami geriau negu lietuviškai, Varšuvos lenkams jie prižadėjo neįmanomų dalykų. Dabar juos bando gelbėti Valstybinė lietuvių kalbos komisija, ypač per ilgai užsibuvusi jos pirmininkė I. Smetonienė, taip pat “vienas profanas, valdžiai ypač įtikęs kalbininkų (ir ne tik jų), dar kartais drįstančių viešai ginti pavardžių lietuviškumą”, puldinėtojas. Skaitykite ir stebėkitės pragaištinga pavardžių “rašybos reforma”.

Continue reading „Pavardės – nekilnojamas turtas, privati nuosavybė”

Poland-official

Nesitikėjau, kad Seimas sutriuškins Andriaus Kubiliaus vyriausybės pastangas pataikauti ir nuolaidžiauti lenkams. Ir prezidentei Daliai Grybauskaitei teko nusivilti. Ir Valdui Adamkui… Visi jie, neturėdami įgaliojimų, lenkams žadėjo tą nelemtą W. Šį kartą  neišdegė. Lenkijos prezidentas Lechas Kačinskis irgi nesitikėjo tokio LR Seimo “akibrokšto”, juk keliom valandom atvyko į Vilnių būtent pasidžiaugti labai laukta pergale. Dabar reikės palūkėti. Galima neabejoti, prie šio principinio W klausimo bus bandoma sugrįžti, tą Lenkijos prezidentas pažadėjo. Sugrįžti jau vien dėl to, kad Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas galėtų atvykti į Vilnių, kad elektros ir kitokie tiltai dar bent du dešimtmečius būtų tiesiami tarp Lenkijos ir Lietuvos. Raidė W Lietuvoje Lenkijai gyvybiškai svarbi, be jos neįmanomi draugiški dviejų kaimyninių tautų santykiai.

Continue reading „Lietuva – lenkams”

lietuviu_kalbos_isdavyste

Vieni gina reikalavimą visus lotyniško pagrindo rašmenis vartojančių kalbų (per šimtą, imtinai nuo islandų iki vietnamiečių) tikrinius daiktavardžius rašyti originalia forma, t. y. jų nelietuvinti. Karščiausios tokios nuostatos šalininkas – kalbininkas, buvęs Lietuvių kalbos komisijos (LKK) narys, ekspertas, prof. Vytautas Ambrazas. Jam advokatavo prof. Vytautas Vitkauskas. Jie oponentų vadinami „vakariečiais“. Antrosios stovyklos atstovai (žymūs kalbininkai, profesoriai Vincas Urbutis, Arnoldas Piročkinas ir kt.) argumentuotai pasisako už nusistovėjusios raštuose tradicijos svetimvardžius rašyti pagal mūsų rašybos taisykles išsaugojimą. Juos vadinsiu tradicijų saugotojais.

Continue reading „Svetimvardžių rašyba – elitui?”

cenzura_2

Noriu paviešinti keistą žinią, kad Kalbos komisijos administracija pažeidžia ne tik žmogaus teises, bet ir spaudos laisvę bei teisę laisvai išsakyti savo nuomonę. Suvaržyta mano, Pranciškos Reginos Liubertaitės, Lietuvos vartotojų asociacijos Valstybinės kalbos grupės pirmininkės, teisė diskutuoti kalbos klausimais, užblokavus darbo ir namų kompiuterių IP adresus iš Kalbos komisijos tinklalapio (gal klystu?). Matyt, tokiu būdu Kalbos komisija pradėjo naująjį spaudos draudimą. Visa tai atsitiko tada, kai šios komisijos tinklalapio Diskusijų skiltyje sukūriau naują temą “Magistro darbas apie svetimvardžius”. Ši tema po kelių pasisakymų buvo užrakinta, niekam nebuvo leista diskutuoti. Kalbos komisija savo tinklalapyje man ir ne tik man kategoriškai uždraudė reikšti savo nuomonę svetimvardžių rašybos tema. Pasirašyti tikruoju vardu ir pavarde šitame tinklalapyje neįmanoma, nes tuojau esi pradedamas drabstyti purvais, tuojau pat tave doroja taip, kad tampi kaltas, jog diskutuoji Kalbos komisijos neleistinomis temomis.

Continue reading „Dar kartą apie kitataučių pavardžių rašymą bei grubius spaudos laisvės suvaržymus”

cenzura_1

Noriu paviešinti keistą žinią, kad Kalbos komisijos administracija pažeidžia ne tik žmogaus teises, bet ir spaudos laisvę bei teisę laisvai išsakyti savo nuomonę. Taip, suvaržyta mano, Pranciškos Reginos Liubertaitės, Lietuvos vartotojų asociacijos Valstybinės kalbos grupės pirmininkės, teisė diskutuoti kalbos klausimais, užblokavus darbo ir namų kompiuterių IP adresus iš Kalbos komisijos tinklalapio (gal klystu?). Matyt, tokiu būdu Kalbos komisija pradėjo naująjį spaudos draudimą. Visa tai atsitiko tada, kai šios komisijos tinklalapio Diskusijų skiltyje sukūriau naują temą „Magistro darbas apie svetimvardžius”. Ši tema po 5 pasisakymų buvo užrakinta, niekam nebuvo leista ta tema diskutuoti. Kalbos komisija savo tinklalapyje man ir ne tik man kategoriškai uždraudė reikšti savo nuomonę uždrausta svetimvardžių rašybos tema. Pasirašyti tikruoju vardu ir pavarde šitame tinklalapyje neįmanoma, nes tuojau esi pradedamas drabstyti purvais, tuojau pat tave doroja taip, kad tampi kaltas vien dėl to, jog diskutuoji svetimvardžių rašymo tema.

Continue reading „Kitataučių pavardžių rašymas ir spaudos laisvės suvaržymai”