Vakcina

Aktualijos

Skiepijimas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Vilnius, gruodžio 27 d. (ELTA). Nacionalinio kraujo centro (NKC) mobili ekspertų komanda jau paskiepijo didelę dalį migrantų, įsikūrusių laikinose stovyklose mūsų šalyje, ir tam panaudojo 364 dozes vakcinų nuo koronaviruso (COVID-19).
 
Kai kurie iš jų jau yra pasiskiepiję ir antrąja doze bei laukia sustiprinančiosios, o kiti skiepijasi pirmą kartą. Prie sėkmingos vakcinacijos prisidėjo ir NKC partneriai, ir migrantų gretose buvę medikai. Išankstiniais skaičiavimais, vakcinacija reikalinga keliems šimtams migrantų.
 
Nuo spalio vidurio migrantus skiepyti pradėjusi NKC komanda vyksta į laikinąsias jų stovyklas Pabėgėlių priėmimo centre Rukloje, Užsieniečių registracijos centrus Kybartuose bei Medininkuose.
 
Čia įsikūrę tolimųjų šalių piliečiai skiepijami saugiomis ir Europoje pripažintomis „Pfizer“ vakcinomis, kurios užtikrina didesnį atsparumą COVID-19 virusui ir neleidžia jam plisti laikinose migrantų stovyklose. Skiepijant didžiausias dėmesys skiriamas socialiai pažeidžiamiausiems – šeimoms ir vaikams nuo 12 metų. Viena iš priežasčių, kodėl pasirinkta ši vakcina, yra ta, kad ja galima skiepyti šio amžiaus vaikus.
 
NKC direktoriaus Daumanto Gutausko teigimu, skiepijant migrantus, atvykusius iš tolimųjų šalių, tenka susidurti su pačiais įvairiausiais iššūkiais dėl kalbos, dokumentų neturėjimo.
 
„Vienas iš jų – sudėtinga tiksliai suskaičiuoti, kiek migrantų paskiepyta, nes jie be dokumentų, tenka pasikliauti jų žodine informacija, ar jie skiepijasi pirmą, ar antrą kartą, ar iki atvykstant į Lietuvą buvo pasiskiepiję kitomis vakcinomis, ar turi kokių nors sveikatos problemų. Be to, būna ir taip, kai atvykstame skiepyti antrąja doze stovyklose įsikūrusių žmonių, kai kurie iš jųyra perkelti į kitą stovyklą“, – sako D. Gutauskas.
 
Tad, pasak jo, kalbant apie paskiepytus migrantus tiksliausia įvardinti panaudotą vakcinų skaičių.
 
„Nepaisant to, kad daugelis turėjo laikinus dokumentus, bet duomenų bazė dar nebuvo galutinai suformuota. Teko duomenis apie migrantus informacinėje sistemoje suvesti patiems nuo pradžios iki pabaigos, kai skiepijant Lietuvos gyventojus sugaištamos vos kelios sekundės. Iššūkis – ir kalbos barjeras. Kurdų, sirų, arabų, persų kalbomis kalbantys užsieniečiai kai kuriais atvejais kita kalba ir nekalba, taigi bendrauti buvo sudėtinga. Tai kompensavo geranoriška aplinka, kebliomis situacijomis visi stengėmės susitelkti ir vieni kitiems padėti“, – sako D. Gutauskas.
 
Laikinose stovyklose įsikūrę tolimųjų šalių piliečiai atvykusius skiepyti NKC mobilios komandos ekspertus priima pagarbiai, tolerantiškai ir nekyla konfliktų, net jei ne viskas vyksta skandžiai.
 
„Be to, Kybartuose atsirado ir du gydytojai migrantai, kurie labai profesionaliai atliko paruošiamuosius vakcinacijos veiksmus – išsiaiškino kurie žmonės jau buvo skiepyti ir kiek kartų, ar buvo sirgę koronavirusu. Vakcinacijos dieną šie užsieniečių gydytojai atliko visus prevencinius veiksmus – matavo temperatūrą, dezinfekavo visiems rankas, aiškino vakcinacijos anketos klausimus norintiems skiepytis, atsakinėjo į kitus rūpimus klausimus“, – sako D. Gutauskas.
 
Ši socialiai atsakinga iniciatyva įgyvendinama su Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) biuru Lietuvoje ir Lietuvos Raudonuoju Kryžiumi. PSO biuras dengė logistikos ir aktualios informacijos spausdinimo išlaidas užsienio kalbomis, o Raudonojo kryžiaus atstovai nuolat talkina visų išvykų metu ir padeda bendrauti su užsieniečiais jų gimtąja kalba.
 
Migrantų vakcinavimo iniciatyva yra įgyvendinama kartu su Vyriausybės kanceliarija ir Sveikatos apsaugos ministerija.
 
Eleonora Budzinauskienė (ELTA)
 
2021.12.17; 09:01
Trumposios naujienos

Skiepijimas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Viena, lapkričio 29 d. (ELTA). Austrijoje rengiamo įstatymo dėl privalomos vakcinacijos nuo Covid-19 juodraštiniame projekte numatoma, kad atsisakantiems skiepytis žmonėms gali būti skiriama bauda iki 7 200 eurų.
 
Tai pirmadienį pranešė laikraštis „Die Presse“, remdamasis šalies vyriausybės rengiamu dokumentu.
 
Pagal juodraštinį projektą, nuo ateinančių metų vasario vakcinacija nuo koronaviruso bus privaloma visiems Austrijoje gyvenantiems žmonėms. Bauda už atsisakymą skiepytis sudarys 3 600 eurų, o nenorintiems jos mokėti asmenims bus skiriami keturi mėnesiai laisvės atėmimo.
 
Didelė 7 200 eurų bauda grės tiems žmonėms, kurie ignoruos du valdžios pranešimus, jog jie privalo pasiskiepyti.
 
Išimtys bus taikomos žmonėms, kurių gyvybei ir sveikatai skiepai sukeltų pavojų, nėščiosioms ir paaugliams iki 12 metų. Įstatymo projektas turėtų būti pateiktas kitą savaitę. Jam dar turi pritarti abeji Austrijos parlamento rūmai.
 
Austrijos vyriausybė dėl ketvirtosios pandemijos bangos pareiškė, kad nuo 2022 metų vasario ketinama įvesti privalomą vakcinaciją nuo Covid-19. Šis sumanymas nepopuliarus Austrijos visuomenėje ir sukėlė masines protesto akcijas visoje šalyje, kuriose dalyvavo dešimtys tūkstančių žmonių.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2021.11.30; 02:00
Aktualijos

Premjerė Ingrida Šimonytė ketina skiepytis sustiprinančiąja COVID-19 doze. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Premjerė Ingrida Šimonytė trečiadienį ketina skiepytis sustiprinančiąja COVID-19 doze. Apie planus pasiskiepyti trečią kartą anksčiau nei numatyta Vyriausybės vadovė paskelbė praėjusią savaitę.
 
„Man pagal kalendorių laikas būtų gruodžio viduryje, bet aš turbūt pasinaudosiu galimybe pasitikrinti antikūnų lygį ir padaryti tai anksčiau, jei matysiu, kad reiktų tą daryti. Tikrai nedelsiu, tikrai nė kiek neužtruksiu ilgiau nei šeši mėnesiai“, – praėjusią savaitę Seime sakė I. Šimonytė.
 
„Analizė, atlikta įvertinus visus duomenis, kuriuos dabar turime, rodo, kad po keturių mėnesių daugeliui imunitetas silpnėja, tikrai tą pasitikrinusi esu pasirengusi priimti sprendimą artimiausiu metu“, – kalbėjo premjerė.
 
I. Šimonytė pirmąja vakcinos „Vaxzevria“ doze pasiskiepijo kovo 22 d. Tą pačią dieną vakcina pasiskiepijo ir prezidentas Gitanas Nausėda, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
 
Trečiąja vakcinos doze I. Šimonytė skiepysis parodų ir kongresų centre „Litexpo“.
 
Lukas Juozapaitis (ELTA)
Politinės intrigos

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad prezidentui Gitanui Nausėdai nusprendus vetuoti įstatymo pataisas, numatančias, kad nepasiskiepiję darbuotojai už COVID-19 testus mokėtų iš savų lėšų, susidaro įspūdis, kad Prezidentūra sąmoningai nusprendė stabdyti skiepijimo pažangą.
 
„Atrodo, kad Prezidentūra nusprendė sąmoningai stabdyti skiepijimo progresą tam, kad nebūtų pasiektas ambicingas prezidento tikslas“, – žurnalistams Seime teigė I. Šimonytė.
 
Taip ministrė pirmininkė primena prezidento išsakytą kritiką Vyriausybei, kad sulėtėję skiepijimo tempai galėjo būti tikslingai inicijuoti – kad nebūtų pasiektas jo keltas tikslas paskiepyti 70 proc. šalies gyventojų iki vasaros vidurio.
 
Premjerė taip pat sako, kad prezidento vyriausiosios patarėjos Irenos Segalovičienės pareiškimą, jog „ne žmogaus kaltė, kad jis iki šiol nėra pasiskiepijęs“, vertinti ar komentuoti jai nebūtų oru.
 
„Man neoru komentuoti prezidento patarėjų pasisakymus, nes prezidento patarėjos pastaruoju metu sako daug įvairių dalykų. Manau, kad jos pačios galėtų savo komentarus ir komentuoti“, – teigė ministrė pirmininkė.
 
I. Šimonytė akcentuoja, kad šiuo metu yra kiek kitokia situacija nei pavasarį, kai dar ne visi gyventojai turėjo galimybę skiepytis.
 
„Mes kalbame apie profilaktinį patikrinimą, kuris pavasarį, kai vakcinos buvo neprieinamos didžiajai daliai žmonių, buvo finansuojamas papildomai iš valstybės biudžeto tuo tikslu, kad būtų lengviau valdyti tuo metu vėl kylančią trečią pandemijos bangą. Tačiau turint mintyje, kad dabar vakcinų tikrai yra visiems pakankamai ir kiekvienas gali gauti vakciną, pasiskiepyti, žmonės, kurie priima tokį sprendimą ne dėl medicininių priežasčių, o sąmoningai“, – sakė I. Šimonytė.
 
Prezidentas Gitanas Nausėda. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.

Todėl premjerė akcentuoja, kad sąmoningai apsisprendusių nesiskiepyti gyventojų privalomo profilaktinio testavimo neturėtų apmokėti mokesčių mokėtojai.
 
„Vis dėlto neturėtų savo pasirinkimo kaštų perkelti kitiems mokesčių mokėtojams. (…) Tiesiog galiotų ta pati bendra tvarka, kuri galioja kitų profilaktinių patikrinimų atveju, kai iš esmės tai yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas“, – sakė ministrė pirmininkė.
 
„Tai nėra nemokami testai, kas labai dažnai viešumoje yra pateikiama. Nemokamo, kaip žinoma, nieko nėra, už tuos testus tiesiog moka valstybės biudžetas, mokesčių mokėtojų sumokėtomis lėšomis. Tai turint mintyje, kad yra prieinama vakcina visiems, vakcinos yra nemokamos, alternatyvūs pasirinkimai turbūt ir turėtų kainuoti tiems žmonėms, kurie tuos pasirinkimus daro“, – pridūrė ji.
 
ELTA primena, kad prezidentas trečiadienį vetavo įstatymo pataisas, kuriomis nepasiskiepiję darbuotojai turėtų patys susimokėti už privalomus testus nuo COVID-19. G. Nausėda, argumentuodamas sprendimą vetuoti įstatymą, ragino vengti visuomenę skaldančių sprendimų, mažinančių žmonių pasitikėjimą valstybe.
 
Gailė Jaruševičiūtė-Mockuvienė (ELTA)
 
2021.11.05; 06:00
Politinės intrigosSkaitomiausios

Edvardas Čiuldė, šio teksto autorius

Valstybėje sprogo kanalizacijos vamzdis, todėl šalies miestus ir kaimus apgaubė nepakeliamas srutų dvokas. Norėčiau pasakyti švelniau, tačiau nerandu kitų žodžių, siekiant atkreipti dėmesį į konservatorių pradėtą ir pastaruoju metu ypač paūmėjusį karą su prezidentu, kai vadinamųjų konservatorių leksikoje jau akivaizdžiai dominuoja stichijos, kurią sutramdyti yra pašauktas santechnikas, ypatybės – spalva, kvapas ir, kaip galima nuspėti, skonis. Ne vieno iš  konservatorių burna, purslojanti srutomis, vis labiau tampa panaši į pakiurusį kanalizacijos vamzdį, kitaip nepasakysi.

Ne, naujojo šaukimo ir kirpimo konservatorių mums niekaip nepavyktų (neišstenėtume) pavadinti apskritojo stalo brolija, tai greičiau vis tik yra bendraminčių draugija, besibūriuojanti aplink kanalizacijos šulinį. Todėl neapsigaukite dėl Ingridos Šimonytės tariamos savitvardos, kai ji, išgirdusi apie visus konservatorius papiktinusį prezidento Gitano Nausėdos pareiškimą, pranešė, kad nieko nekomentuos iš pagarbos prezidento institucijai. Toks I.Šimonytės pasisakymas savaime yra kraštutinai nepagarbus konkretaus asmens atžvilgiu, tačiau nešvankumo pobūdį anosios ištara įgyja dėl menkai maskuojamos veidmainystės, nes visiems mums labai gerai žinoma, kad nutylėtą premjeres mintį netrukus įgarsins, jos tikruosius, gulinčius ant apkartusios širdies žodžius su kaupu ištars anosios pasubinukai, užtvindydami aplinką nešvankybėmis. Taip premjerės širdis yra kanalizuojama, tokiu štai būdu ima ir užsipildo aplinkoje menkai užsandarintas kanalizacijos šulinys! O šįkart laimė pasikelti į smarvės aukštybes išpuolė kažkokiam Slušniui. Kas būtų galėjęs pagalvoti?

Prezidentas G. Nausėda. Roberto Dačkaus (Prezidentūra) nuotr.

Kaip atrodo bent man, mažiausiai yra bent dvi Šimonytė viename. Viena iš jų yra paradinė, su taškuota suknele ar skarele, ta, kurią ne vienam norisi pamėgdžioti, persiėmus taškuotojo dizaino manija, o kita yra užkulisinė Šimonytė, aplink save subūrusi labiausiai nešvankių žmonių ratą iš rinktinių pataikūnų, kurie, tarkime, skirtingai nei senieji konservatoriai, jai privalo būti dėkinga, nes yra pakviesti į nacionalinio lygio politiką iš niekur. Galima suprasti I.Šimonytę, invazinį padarą konservatorių partijoje, kai ji ieško ir atranda savitus įtakos svertus, tačiau naujieji konservatoriai, a la maldeikiai, slušniai ir panašūs padarai yra jau ne tiek naujojo racionalumo, kiek skonio sprendinio nesėkmingo išbandymo pavyzdžiai. Jų nepavadinsi, kaip įprasta, net šakalais, lojančiais už vilkės nugaros, greičiau jau yra taip, kad I.Šimonytė yra  vadintina princese su šliužų svita.

Kaip jau kažkur užsiminiau, manding, Slušnys yra jau toks lėkštas ir negabus vyriokas, kad, siekdamas įsiteikti partinėms viršūnėms, nesugebėjo nieko daugiau nei pamėgdžioti grojančio balalaika ir besivaipančio R.Valatkos posmus. Iš kitos pusės žiūrint, nieko nuostabaus, kad R.Valatka kaskart tampa įkvėpimo šaltiniu kanalizacijos brolijai, ypač pritraukiančiu dėmesį tada, kai pamėgdžiodamas indėną išsiteplioja visomis homo sapiens ekskrementų spalvomis. Nepraleisiu progos pastebėti, kad praeitą savaitgalį anas užsimoja nuodugniai išplėtoti prezervatyvų temą, tapdamas žmogumi Kandonu Nr.1. Kažkada turėjome personažą, pravarde Kancaras, kažkas užsimanė būti pavadintas Celofanu, na o šiandien nešvankumo priešakyje neabejotinai stovi Valatka Kandonas. Žinoma, skamba ne taip iškilmingai kaip Konrodas Valenrodas, tačiau naujasis žurnalisto titulas daugmaž atitinka negaluojančią laikmečio dvasią, ar ne?

Ingrida Šimonytė. Vyriausybės nuotr.
valatka_3
Rimvydas Valatka

Nepasakyčiau, kad prezidentas G. Nausėda visiškai nusišnekėjo ar pernelyg sutirštino spalvas, įgarsindamas savo intuicijas, kad valdantieji didesniu ar mažesniu laipsniu boikotavo jo iškeltą tikslą iki liepos mėnesio vidurio paskiepyti 70 proc. populiacijos. Prisiminkime tai, kaip ilgai buvo išjuokiamas prezidentas, iškėlęs tokį tikslą, juolab kad tuo metu katastrofiškai trūko vakcinų. Tačiau kai reikiamų medicininių preparatų atsirado su kaupu, jokio proveržio neįvyko. Nepabijokite stoti į čia nupiešto naujojo konservatoriaus batus, pabandydami įsivaizduoti – kaip jis turėtų jaustis, kai netikėtai atsiveria ne tik galimybės, bet ir pareiga įgyvendinti išjuokto prezidento planus? Taigi negalima atmesti ir tokios versijos, kad mūsų aptariamu atveju buvo įgyvendinta itališko streiko taktika, kai daug plušama dėl akių, bet nieko realiai nepadaroma.

2021.10.25; 14:04

 

                                Kraupiai slogus ant užtapyto Vyčio nupeckiotos vaivorykštės fonas,

                                Ten  laikrašty dirba niekados nepavargstantis Valatka Kandonas,

                                 Kartais  po kojomis iššliaužia pasižmonėti Slušnys,

                                 Per viršų jau kupa atsivėrę kanalizacijos šulinys,

                                 Žmonių jau niekur nebesimato, strikinėja tik žmogos,

                                  Iš  tėvynės naujienos tokios nesmagios ir blogos…

Aktualijos

Vilniuje į gatves išriedėjo skiepobusai. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Vakcinos atvažiuoja arčiau vilniečių namų, sustoja prie įmonių ir parduotuvių, turgaus ar stotyje. Po miestą keliones pradėjo raudoni skiepobusai ir laukia visų, norinčių pasiskiepyti. Skiepijimas juose vyksta be išankstinės registracijos.
 
Patogų laiką ir vietą galima išsirinkti https://vakcina.vilnius.lt, kur informacija apie maršrutus nuolat atnaujinama.
 
Pirmieji du autobusai trečiadienį lankysis iš viso 4-iose skirtingose miesto vietose. Planuojama, kad viename autobuse per dieną bus paskiepijama apie 200 gyventojų, kiekviename jų dirba po 6 specialistus. Norintiems pasiskiepyti užtenka su savimi turėti asmens tapatybę įrodantį dokumentą.
 
Trečiadienį skiepobusai nuo 10 iki 14 val. gyventojų lauks Antakalnio troleibusų parke ir prie Spaudos rūmų. Vėliau skiepobusai pervažiuos į kitas vietas ir nuo 15 iki 20 val. lauks Verkių autobusų parke  bei prekybos centro „Mada“ stovėjimo aikštelėje. Skiepobusuose skiepijama „Pfizer-BioNTech“ ir „Vaxzevria“ (buvusi „AstraZeneca“) vakcina.
Skiepiju vilniečius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 
Ketvirtadienį skiepobusai nuo 10 iki 14 val. gyventojų lauks prie Vilniaus geležinkelio stoties ir Kalvarijų turgaus. Vėliau skiepobusai pervažiuos į kitas vietas ir nuo 15 iki 20 val. norinčiųjų pasiskiepyti lauks prie prekybos centro „Panorama“ ir Balsiuose esančios parduotuvės IKI aikštelėje.
 
Be skiepobusų, sostinės rajonuose ir toliau lankysis gyventojų jau pamėgtas mažasis vakcinacijos mikroautobusas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.07.22; 00:01
Aktualijos

Vilniaus miesto savivaldybei sudarius galimybę pasiankstinti „AstraZenca“ gamintojo vakcinos „Vaxzevria“ antrosios dozės datą, prie skiepijimo centro „Litexpo“ susidarė milžiniškos eilės. Savivaldybė gyventojus ragina įvertinti savo galimybes stovėti eilėje, skiepytis dar neatvykusiems gyventojams siūlo nebevykti.
 
„Delfi TV“ kalbinti laukiantieji sakė, kad eilėje stovi jau po kelias valandas, tačiau, jų teigimu, eilė juda vos po kelis metrus per valandą. „Aš tokia nusiminusi… Aš atvažiavau 10.20, žinutė atėjo, kad buvau užregistruota jau prieš dvi savaites. Man 72 metai, ir dabar reikia eilėje stovėti. Aš po insulto, aš negaliu, aš iškrisiu. Man yra laikas skiepytis, antras skiepas. Kur tvarka?“, – piktinosi „Delfi TV“ kalbinta senjorė.
 
Vienam iš eilėje stovėjusių asmenų nualpus prireikė ir medikų pagalbos. Neatlaikiusį saulės kaitros asmenį išvežė greitoji medicinos pagalba.
 
Savivaldybė ragina gyventojus įvertinti savo galimybes stovėti eilėje
 
„Dėl neplanuoto itin didelio žmonių srauto – visų neturinčių registracijos prašome įvertinti galimybes stovėti eilėje. Taip pat siūlome šiandieną jau nebevykti, jei planavote, arba vykite, kai eilė bus sumažėjus“, –  feisbuke į gyventojus kreipėsi Vilniaus savivaldybė.
 
Savivaldybė taip pat informuoja, kad šiuo metu yra atskiriami srautai: žmonės su registracija laukia vienoje eilėje, o be registracijos – kitoje.
 
„Žmonėms eilėse operatyviai organizuojamas vandens tiekimas. Prašome kantrybės ir supratingumo – laukimas eilėje yra savanoriškas pasirinkimas. Atsiprašome už nepatogumus“, – taip pat rašoma feisbuko paskyroje.
 
ELTA primena, kad Vilniaus savivaldybė pakvietė pirmadienį visus norinčius sostinės gyventojus be išankstinės registracijos pasiankstinti antrąją „Vaxzevria“ vakcinos dozę, jei nuo pirmojo skiepo jau praėjusios 4 savaitės. Savivaldybės teigimu, revakcinacijai skirta 3200 „Vaxzevria“ dozių.
Aktualijos

Pirmoji šalies ponia Diana Nausėdienė. Prezidentūros nuotr.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad atsiprašo pirmosios šalies ponios Dianos Nausėdienės, jei jo interviu išsakyti pasvarstymai apie delsimą skiepytis galėjo įžeisti.
 
„Atsiprašau, jei mano žodžiai įžeidė ponią Nausėdienę. Tokios intencijos neturėjau, tik atsakiau į klausimą, užduotą man per ilgą interviu. Mano pagrindinis rūpestis – žmonės, kurie nesutinka skiepytis“, – fe
Gabrielius Landsbergis. Foto by Dainiaus Labutis (ELTA).

isbuke penktadienį rašė ministras.
 
Kiek anksčiau į G. Landsbergio duotame interviu išsakytą pastabą, kad svarbiausi valstybės žmonės nepasiskiepydami gali siųsti dvejones keliančius signalus, labai aštriai sureagavo prezidentas Gitanas Nausėda. Šalies vadovas patarė konservatorių lyderiui padaryti išvadas ir nesivelti į politines intrigas.
 
„Man labai apmaudu, kad jaunas politikas Gabrielius Landsbergis nuėjo tokiu žemu, nepadoriu keliu ir ima kaltinti žmones, net iki galo nesuvokdamas situacijos. Ir net nemėgindamas jos suvokti. Norėtųsi palinkėti, nes visgi žmogus dar gana jaunas, kad jis visgi padarytų tam tikras išvadas ir suvoktų, kad politika yra ne tik intrigų kūrimas, mezgimas, galios žaidimėliai, kliauzų rašymas ir darymas“, – teigė prezidentas, kartu pridurdamas, kad, pasirinkus tokią retoriką, politikams vėliau gali tekti nusivilti.
 
„Tai yra daugiau, nes reikės visa tai po savęs palikti, o kuomet atsigręši atgalios ir pamatysi, kad ten yra tik šitie dalykai, – bus ganėtinai nuviliantis momentas. Jeigu taip atsitiks, tai jau nebe politika, tai žodis, kuris taip pat prasideda raide p ir baigiasi raide a, tik jis ilgesnis“, – kalbėjo G. Nausėda.
 
G. Landsbergis interviu Eltai svarstė, kad faktas, jog G. Nausėdienė iki šiol dar nepasiskiepijo, visuomenėje gali sukurti dvejones, kurias, pažymi jis, būtina išsklaidyti.
 
„Aš manau, kad ji yra svarbus žmogus valstybėje, su kuriuo, gali būti, tapatinasi daug Lietuvos žmonių ir būtent tokių, kuriems potencialiai gali būti labai svarbi ši žinia. Ir net neaiški dvejonė ar stabtelėjimas gali siųsti keistą signalą… Aš manau, kad tą dvejonę reikia išsklaidyti“, – Eltai sakė G. Landsbergis.
 
Tai, kad pirmoji šalies ponia vis dar nepasiskiepijo, šią savaitę rašė portalas „Delfi“. Kaip skelbė portalas, Prezidentūra jį informavo, kad 56-erių metų G. Nausėdos žmona skiepysis netrukus. Taip pat pažymėjo, kad D. Nausėdienė pasitiki visomis ES ir Lietuvoje registruotomis vakcinomis nuo COVID-19.
 
 Prezidentas pasiskiepijo kovo mėnesį „Vaxzevria“ („AstraZeneca“) vakcina.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.05.22; 03:00
Aktualijos

Farmacijos kompanija „Moderna“ sekmadienį pristatė į Lietuvą septintąją vakcinų nuo koronaviruso (COVID-19) siuntą, kurią sudaro 19200 vakcinos dozių. Šios vakcinos per dvi dienas bus paskirstytos savivaldybėms, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).
 
Iki šios dienos Lietuva gavo 62,4 tūkst. „Moderna“ vakcinos dozių, o gyventojų skiepijimui sunaudota 60,6 tūkst.
 
Vakcinomis nuo COVID-19 Lietuvoje jau paskiepyta 563,4 tūkst. gyventojų, arba 20,1 proc. visuomenės.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.19; 00:01
Aktualijos

Policijos patikros punktas sostinėje. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys nemato pagrindo policininkų pykčiui dėl to, kad jie įtraukti į žemiausią vakcinacijos prioriteto grupę, kadangi, pasak ministro, šiuo metu siekiama paskiepyti tuos, kuriems kyla didžiausias pavojus dėl viruso plitimo.
 
„Kai kas nors prioritetinėje grupėje sako „mes paskutiniai“, tai aš noriu priminti visiems tiems paskutiniams, kad už jų dar stovi daugiau nei pusantro milijono gyventojų“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė A. Dulkys.
 
Jis tvirtina, kad kelių savaičių laikotarpiu visose šalies savivaldybėse bus pereinama prie žemesnių prioritetinių grupių skiepijimo, tačiau pirmiausiai dėmesys skiriamas didžiausioje rizikos grupėje esantiems asmenims.
 
„Per kelias savaites, man atrodo, mes susivienodinsime tą situaciją ir pasieksime vakcinavimą visose tose grupėse, apie kurias kalbama, bet šiandien pykti pagrindo aš nematau nei karininkui, nei policininkui, nes tiesiog šalia jų dabar stovi onkologinis ligonis, pensinio amžiaus žmogus, – tai kuriam dabar pirmam?“, – kalbėjo sveikatos ministras.
 
A. Dulkys taip pat atmetė kritiką dėl aukštųjų mokyklų dėstytojų įtraukimo į vakcinavimo prioritetines grupes. Jo teigimu, į vakcinavimo eilės viršų įtraukiant dėstytojus, buvo siekiama prie kontaktinio mokymo sugrąžinti visuose švietimo sektoriuose dirbančius pedagogus, tačiau pablogėjusi epidemiologinė situacija į mokyklas leidžia grįžti tik pradinukams ir abiturientams.
 
„Švietimo sistemos įtraukimas buvo tikriausiai vienintelis toks reikšmingas grupės įterpimas, bet irgi su šia žinute: švietimas mūsų šalies prioritetas, tuo metu, kai šį sprendimą priiminėjom, visi siekėme tikslo šitą bendruomenę vakcinuoti su tikėjimu, kad visi galėtų vienu metu sugrįžti į mokslą, ir atrodė, kad šią grupę galėjome pakankamai greitai vakcinuoti. Na, deja, vėliau skaičiai kalba mūsų nenaudai“, – tvirtino ministras.
 
Jis pažymi, kad prie kitų grupių vakcinavimo bus pereinama iš karto, kai tik bus paskiepyti patys rizikingiausi asmenys, o proga pasiskiepyti pirmiausiai bus suteikiama „AstraZeneca“ vakcinomis, kurių vyresni nei 65 metų amžiaus gyventojai vengia.
Policija. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 
„Kadangi mes dabar su „AstraZeneca“ turime tą tokią situaciją, matome, kad tose prioritetinėse grupėse „AstraZeneca“ nenori, tai bandome tų didelių kolektyvų, organizuotų grupių skiepijimą organizuoti per „AstraZeneca“, o 65 plius grupės per „Pfizer“ ir kitas“,– teigė A. Dulkys.
 
ELTA primena, kad trečiadienį policijos pareigūnai prie Vyriausybės rūmų surengė protesto akciją, kuria išreiškė nepasitenkinimą valdžios sprendimu atsisakyti skiepyti pareigūnus pagal prioritetinę tvarką. Kelios dešimtys asmenų susirinko V. Kudirkos aikštėje, prie Vyriausybės pastatyti ženklai „Stop kontrolė“, taip siekiant Ministrų Kabinetui parodyti, kokį indėlį policininkai įneša kovoje su COVID–19 pandemija. 
Policijos atstovų teigimu, jei Ministrų Kabinetas ir toliau laikysis panašaus požiūrio į pareigūnus, neatmetama ir streiko galimybė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.08; 03:00
Aktualijos

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia, kad Europos vaistų agentūrai (EVA) paskelbus, jog kraujo krešuliai yra itin retas „AstraZeneca“ gamintojo „Vaxzevria“ vakcinos šalutinis poveikis, skiepijimas šia vakcina ir toliau bus tęsiamas.
 
„Matyt, labai svarbu pabrėžti, kad toje EVA išvadoje nenustatytos jokios papildomos rizikos vyrams ir nustatytos, noriu pabrėžti, itin mažos papildomos rizikos moterims iki 60 metų, todėl vakcinos saugumas visiems vyrams ir moterims, vyresniems nei 60 metų lieka nepakitęs“, – trečiadienio vakarą surengtoje spaudos konferencijoje teigė A. Dulkys.
 
„Taigi, vakcinacija „Vaxzevria“ arba labiau mums vis dar įprastu pavadinimu „AstraZeneca“ vakcina bus tęsiama“, – informavo jis.
 
Ministras atkreipė dėmesį, kad kiekviena vakcina, vaistas ar medicininė procedūra visada turi didesnius ar mažesnius šalutinius poveikius, tačiau, pasak jo, svarbu vertinti jų sukuriamą bendrą naudą.
 
„Ir būtent EVA aiškiai pasisako, kad „Vaxzevria“ vakcinos nauda net ir įvertinus papildomus itin retus šalutinius poveikius vis tiek yra didesnė nei su ja susijusios rizikos“, – akcentavo jis.
 
Visgi A. Dulkys pabrėžia, kad kiekvienas žmogus ir toliau galės pasirinkti, kokio gamintojo vakcina nori skiepytis.
 
„Tiesiog visi, sutikę vakcinuotis „Vaxzevria“ vakcina bus papildomai informuojami apie požymius, kuriuos reikėtų stebėti trečią-šešioliktą dienomis po skiepo, kada reikia kreiptis į gydytoją ir panašiai“, – sakė jis.
 
Ministro teigimu, šiuo metu tiesiog „svarbiausia, kad visa ši papildoma informacija artimiausiu metu pasiektų visus vakcinavimo centrus ir gydytojus.“
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.08; 00:30
Trumposios naujienos

JAV farmacijos koncernas „Johnson & Johnson“ balandžio 19 dieną pradės savo vakcinos tiekimą Europos šalims. Tai įmonė pranešė pirmadienį. Anksčiau būta pranešimų, kad pirmųjų siuntų galimą tikėtis nuo balandžio 12-osios.
 
„Johnson & Johnson“ vakcina ES buvo registruota kovo 11 dieną. Užtenka tik vienos šio preparato dozės. Tai yra ketvirtoji ES patvirtinta vakcina nuo koronaviruso.
 
Įmonės duomenimis, jos vakcina apsaugo ir nuo naujo atmainos koronavirusų. Tyrimas, kuriame dalyvavo beveik 40 000 žmonių, parodė, kad preparatas nuo sunkios ligos eigos apsaugo 85,4 proc.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.30; 00:01
Trumposios naujienos

Vladimiras Putinas. Priešo žvilgsnis. Slaptai.lt nuotr.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė, kad antradienį jis bus paskiepytas vakcina nuo COVID-19, praėjus keliems mėnesiams nuo plataus masto vakcinacijos pradžios šalyje, praneša agentūra AP.
 
Pirmadienį per susitikimą su vyriausybės pareigūnais V. Putinas teigė, kad „rytoj“ gaus skiepą, bet nepatikslino, kuri iš trijų Rusijoje patvirtintų vakcinų jam bus suleista.
 
Pasak Rusijos vadovo, Rusijoje bent viena vakcinos doze paskiepyta jau daugiau kaip 6 mln. žmonių, o abi vakcinos nuo COVID-19 dozes gavo jau per 4 mln. gyventojų.
 
Plataus masto vakcinacija su Rusijoje sukurta vakcina „Sputnik V“ prasidėjo pernai gruodį.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.23; 00:30
Aktualijos

Nespėję pasidžiaugti dalies karantino ribojimų atlaisvinimais, gali būti, kad tuoj jų galime vėl netekti. Lygiai metams suėjus nuo tos dienos, kai pernai pavasarį Lietuva atsidūrė karantino dėl pandemijos gniaužtuose, kai kurios savivaldybės vėl, kad ir be didelio noro, jau trečią kartą į juos veržiasi.
 
Lyg ir visi žinome apie skiepų naudą, bet yra tokių piliečių, kurie garsiai šaukia: „nesiskiepysiu, nes koronos nėra.“ Ir negirdi argumentų, kad būtent aktyvus vakcinavimas padės stabdyti koronaviruso plėtrą, tad skiepytis reikia jei ne dėl savo, tai bent dėl artimųjų ar žmonių, su kuriais bendraujama, sveikatos, taip pat dėl gyvybės.
 
Pagal naujausius statistikos duomenis, kurie paskelbti šį antradienį, Lietuva yra gavusi 439 415 vakcinų, į skiepijimo vietas jų pristatyta 433 565, tačiau vakcinavimui iki šiol sunaudota tik 360 801 vakcina. Šalčininkų savivaldybėje, kurios teritorija COVID-19 zonų žemėlapyje žymima juoda spalva, pasiskiepijo tik 3,84 proc. gyventojų. Visagine – 4,7 proc., Vilniaus rajone – 6,21 proc.
 
Pagal vakcinavimo apimtis šiuo metu pirmauja Neringa, kurioje pasiskiepijo (iki šios dienos) 18,63 proc. gyventojų. Nebloga situacija ir Birštone (17,7 proc.), Druskininkuose (14,6 proc.), Rokiškio rajone (13,09 proc.), Anykščiuose (12,89 proc.) ar Palangoje (12,25 proc.).
Iš didžiųjų miestų gyventojų vakcinavimo nauda labiausiai tiki kauniečiai – Kaune skiepijimo apimtys dabar siekia 11,45 proc. Šiauliuose pasiskiepijo 9,54 proc., Vilniuje – 8,93 proc., Panevėžyje – 8,87 proc. ir Klaipėdoje – 8,82 proc. tų miestų gyventojų. Vakcinavimo vidurkis Lietuvoje – 9,32 proc.
 
Pagal santykinį sergamumo COVID-19 rodiklį akivaizdu, kad mirtinai pavojinga liga dabar labiau nei kitur plinta Švenčionių rajone – per 14 paskutinių dienų čia nustatyti 702 nauji koronaviruso infekcijos atvejai, tenkantys 100 tūkst. gyventojų. Antras pagal viruso plėtrą šiuo metu yra Kupiškio rajonas (529 atv.), trečia – Marijampolė (475 atv.).
 
Kiek švelnesnė, bent šį antradienį skelbiamais oficialiosios statistikos duomenimis, situacija dabar Širvintose (443 atv.), Visagine (436 atv.) bei Vilniaus rajono savivaldybėje (414 atv. 100 tūkst. gyventojų per 14 paskutinių parų). Stebėtina, tačiau prie probleminių dabar priskirtina ir mažutė Neringos savivaldybė, kurioje šiuo metu 100 tūkst. gyventojų santykinai priskaičiuota (per pastarąsias dvi savaites) 357 nauji COVID-19 atvejai, nors prieš keletą savaičių jų būta keliasdešimt. Tuo pat metu kitose kurortinėse Lietuvos vietovėse padėtis yra geresnė. Druskininkuose 100 tūkst. gyventojų tenka 79, Palangoje – 67 nauji koronaviruso infekcijos atvejai.
 
Lietuvoje dabar iš 60 savivaldybių daugiau nei trečdalyje (22-ose) naujų ligos atvejų fiksuota santykinai mažiau nei 100. Mažiausiu sergamumo rodikliu pasižymi Lazdijų savivaldybė (22 atv. 100 tūkst. gyventojų), Birštonas (25 atv.) bei Pagėgių rajono savivaldybė (28 atv.)
Per pastarąsias 7 paras šalyje atlikta 50 060 tyrimų dėl COVID-19 ligos nustatymo ir jos diagnozė patvirtinta 6,7 proc. atvejų. Vilniaus mieste tokių atvejų per savaitę būta 7,9 proc. (testavimo apimtys – 16 352 tyrimai). Sostinėje per 14 paskutinių dienų, anot Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistų, 100 tūkst. gyventojų nustatyta 410 naujų COVID-19 ligos atvejų. Vilnius patenka tarp septynių šiuo metu didžiausiu santykiniu sergamumu pasižyminčių Lietuvos savivaldybių.
 
Šalies santykinis sergamumo COVID-19 rodiklis dabar yra 230 atvejų 100 tūkst. gyventojų. Per savaitę Lietuvoje naujų ligos atvejų nustatyta 9,2 proc. daugiau, o nuo pandemijos pradžios jų patvirtinta iš viso 206 290. Deja, tenka apgailestauti, kad medikams nepavyko išgelbėti 6908 užsikrėtusiųjų koronaviruso infekcija šalies žmonių gyvybių.
 
Daugiausiai infekuotųjų pandeminiu laikotarpiu mirė Vilniuje – 1091. Kaune, kuriame per pastarąsias 14 dienų naujų COVID-19 ligos atvejų priskaičiuota 156 atvejai 100 tūkst. gyventojų, nuo pandemijos pradžios mirė 701 infekcija užsikrėtęs žmogus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.17; 00:01
Trumposios naujienos

„AstraZeneca“ vakcina. EPA – ELTA nuotr.

Airija sekmadienį sustabdė gyventojų skiepijimą nuo COVID-19 „AstraZeneca“ vakcina, pasirodžius pranešimams apie po skiepo susidarančius kraujo krešulius.
 
„Skiepijimas „AstraZeneca“ vakcina nuo COVID-19 yra laikinai stabdomas nuo šio sekmadienio, kovo 14 d., ryto“, – naujienų agentūrai AFP patvirtino Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas.
 
Toks sprendimas priimtas po Nacionalinio patariamojo imunizacijos komiteto (NIAC) rekomendacijos stabdyti skiepijimą. Pasak komiteto atstovų, rekomendacija yra pateikta „prevenciškai, sulaukus pranešimo iš Norvegijos vaistų agentūros apie keturis naujus sunkaus kraujo krešulių susidarymo atvejus po skiepijimo“.
 
„Nėra nustatyta ryšių“ tarp „AstraZeneca“ vakcinos ir kraujo krešulių atvejų, o stabdymo imtasi „laukiant tolesnės informacijos“, pranešime teigė Airijos vyriausiojo medicinos pareigūno pavaduotojas Ronanas Glynnas.
 
Paskutinį kartą trečiadienį atnaujintais oficialiais duomenimis, Airijoje iki šiol panaudota 570 tūkst. visų vakcinų dozių, iš jų 109 tūkst. – „AstraZeneca“ vakcinos dozių.
 
„AstraZeneca“ atstovas savo ruožtu teigė, kad „mūsų saugumo duomenų analizė, apimanti 17 mln. panaudotų vakcinos dozių, nerodo padidėjusios kraujo krešulių rizikos“.
 
„Tokių atvejų skaičius tarp paskiepytų „AstraZeneca“ vakcina yra net mažesnis nei būtų atsiradę natūraliai, neskiepytiems gyventojams“, – tvirtinama „AstraZeneca“ pranešime.
 
5 mln. gyventojų turinčioje Airijoje nuo COVID-19 mirė 4 534 žmonės.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.14; 00:35
Aktualijos

Antradienio pavakarę Panevėžyje, prie Vakcinavimo centro, medikai gaivino nuo koronaviruso paskiepytą moterį. Portalo „Jūsų Panevėžys” žiniomis, ką tik nuo COVID-19 paskiepyta 80-metė panevėžietė neišgyveno.
 
Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas ir ekstremaliųjų situacijų operacijų centro koordinatorius Kazimieras Armonavičius patvirtino, kad medikai, atskubėję į pirmadienį atidarytą Vakcinavimo centrą, kurį laiko gaivino moterį.
 
„Moteris buvo paskiepyta „Pfizer-BioNTech” vakcina ir, kaip priklauso, po vakcinavimo pasėdėjo 15 minučių. Netrukus ji savanoriams paaiškino, kad trūksta oro. Ją savanoriai palydėjo į lauką, pakvėpuoti grynų oru. Moteris lauke sukniubo. Skubiai buvo iškviesta Greitoji medicinos pagalba”, – naujienų portalui JP sakė K. Armonavičius.
 
Pagalba, anot Ekstremaliųjų situacijų operacijų centro koordinatoriaus, atvyko skubiai ir moteris pradėta gaivinti.
 
Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stoties direktorė Rūta Ramoškienė naujienų portalui JP apgailestavo, kad moters atgaivinti nepavyko – ji mirė.
 
„Moteris 1941 metų gimimo ir ji turėjo širdies stimuliatorių. Mums ji žinoma. Manau, kad jai buvo stresas. Be to, turėjo sveikatos problemų. Nuo vakcinos tokio staigaus poveikio negalėjo būti. Greitosios medicinos pagalbos stoties medikai visi paskiepyti ir po pirmojo skiepo simptomus pajutome tik vakare, jeigu skiepas buvo gautas per pietus, o karščiavimas, kai kuriems pasireiškia tik kitą dieną”, – sakė R. Ramoškienė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.10; 00:01
Žvalgyba

Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Darius Jauniškis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius Darius Jauniškis neabejoja, kad Rusija savo vakciną „Sputnik V“ naudoja kaip priemonę didinti savo galią bei daryti įtaką kitoms valstybėms.
 
„Galima įvardinti, kad iš principo pasinaudodama tam tikra Vakarų valstybių silpnybe gaminti pakankamą vakcinų kiekį, be abejo, Rusija išnaudoja savo „Sputnik V“ vakciną kaip tam tikrą priemonę daryti įtaką pasauliui. Tikrai to neatmetame, matome tai ir reikia atkreipti dėmesį į tai“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje, kurioje buvo pristatyta grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaita, teigė D. Jauniškis.
 
Visgi VSD direktorius teigė nenorįs vertinti, ar Lietuva turėtų įsigyti „Sputnik V“ vakciną. Pasak jo, šiuos sprendimus turi priimti politikai.
 
„Mes, kaip žvalgyba, įvardiname grėsmes, ką mes matome ir galime pasakyti savo vertinimą. Visgi aš norėčiau nukreipti šį klausimą į sprendimų priėmėjus, politikus, kurie turėtų vis dėlto apsispręsti, ar mums tinkama yra naudoti Kinijos ir Rusijos gaminamą produkciją, šiuo atveju vakciną, ar ne. Čia turėtų būti bendra valstybės politika“, – sakė jis.
 
Savo ruožtu spaudos konferencijoje dalyvavęs Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Laurynas Kasčiūnas akcentavo manąs, kad Lietuva „Sputnik V“ vakcinos pirkimo svarstyti neturėtų. Pasak jo, Rusijos pagrindinis interesas turėtų būti savo piliečių vakcinacija.
 
„Man atrodo, kad mes esame mums truputėlį primestame diskurse. Pirmiausiai savęs paklauskime, koks procentas Rusijos piliečių yra paskiepytas ir kodėl toks intensyvus noras yra „padėti“ kitiems, o ne savo piliečiams. Tai turbūt būtų galima rekomenduoti Rusijos Federacijai pirmiausiai rūpintis savo piliečiais“, – atkreipė dėmesį L. Kasčiūnas.
 
NSGK pirmininkas taip pat akcentavo, kad šiuo metu Lietuva turi jau gerokai aiškesnį vakcinacijos planą artimiausiems dviem trims mėnesiams, „ kai į Lietuvą atkeliaus iki dviejų milijonų papildomų vakcinų.“
 
„Tai yra tiesiog dviejų keturių mėnesių klausimas, o dabar mes diskutuojame apie tai, kas galbūt kažkada kažkur bus ir tai yra būtent to vakcininio nacionalizmo išdava, kai iš esmės per tokius pasiūlymus bandoma suskaldyti Europos Sąjungą“, – pabrėžė jis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.04; 16:36
Aktualijos

Ingrida Šimonytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Premjerė Ingrida Šimonytė atsargiai vertina prezidento Gitano Nausėdos po Europos Vadovų Tarybos (EVT) išsakytas optimistines prognozes, kad nauji vakcinos nuo COVID-19 tiekimo planai  ES sudaro galimybę iki vidurvasario paskiepyti 70 proc. Lietuvos gyventojų.
 
Vyriausybės vadovė interviu  Eltai, atsakydama į klausimą, ar deklaruojama prezidento skiepijimo ambicija jai tapo labiau apibrėžta, pažymėjo nematanti prasmės, kodėl reikėtų „žongliruoti“ skaičiais bei terminais. I. Šimonytė pažymi, kad nuo skiepų gamintojų priklausys, kokie vakcinų kiekiai pasieks Lietuvą ir kitas ES šalis.
 
„Politinės deklaracijos yra politinės deklaracijos. Tačiau tikruosius kiekius mes gauname iš gamintojų. Ir tie kiekiai vis dar yra labilūs“, – Eltai teigė I. Šimonytė.
 
„Reikia labai aiškiai suprasti, kad Vyriausybės užduotis yra labai paprasta: kuo greičiau, kuo daugiau ir kiek tik galima. Jei galėsime 70 proc., tai bus 70 proc., o jei 80 proc. – tai 80 proc. Niekas tikrai nelaiko ir nelaikys vakcinų pasidėjęs sandėlyje. Mes turime didelį interesą, kad kuo greičiau žmonės gautų maksimalią apsaugą. Todėl žongliruoti skaičiais, terminais ir taip toliau aš nematau labai didelės prasmės“, – akcentavo premjerė.
 
Pasak jos, Lietuva yra pasirengusi priimti ir realizuoti visas šalį pasiekusias vakcinas, ir kad būtent nuo valstybę pasiektų vakcinų kiekio priklausys skiepijimo planai ir, jei reikės, – jų atnaujinimas.
Prezidentas Gitanas Nausėda dalyvauja Europos Vadovų Tarybos posėdyje. Roberto Dačkaus (Prezidentūra) nuotr.
 
„Sveikatos apsaugos  ministerija yra paviešinusi skiepijimo grafiką, kada atskiros grupės bus pradėtos skiepyti. Jei situacija keičiasi – atsiranda naujų žinių apie papildomus tiekimus arba naujas vakcinas – tuomet tą planą yra labai paprasta atnaujinti. Ir tai yra daroma. Tai, ką gausime – viską ir suskiepysime taip greitai, kaip tik bus fiziškai įmanoma“, – apibendrino I. Šimonytė.
 
Prezidentas G. Nausėda ketvirtadienį po EVT posėdžio pranešė, kad yra patvirtintas naujas skiepų nuo COVID-19 tiekimo planas pirmą ir antrą šių metų ketvirčiais. Per pirmąjį ES gaus 100 mln. vakcinos dozių, per antrąjį – 480 mln. dozių.
 
Pasak jo, tai numato galimybę, kad Lietuva, taikant pro rata principą, pirmą ketvirtį gautų 600 tūkst. vakcinos dozių, o antrą – dar 3 milijonus.
 
„Manau, kad tiek ES planas, tiek ambicingas Lietuvos siekis iki vidurvasario paskiepyti 70 proc. suaugusių gyventojų yra realus“, – sakė G. Nausėda.
 
Penktadienį LRT televizijai jis pakartojo, kad yra prielaidos įgyvendinti užsibrėžtą tikslą, o plintančios naujos COVID-19 atmainos tą daryti tiesiog įpareigoja.
 
„Lietuviai gi esame, išsikelkime sau ambicingą tikslą, nes šiandien vakcinavimas yra pati svarbiausia priemonė kovoti su pandemija (…). Kuo mes daugiau prarandame laiko, paimdami už gerklės šitai pandemijai, tuo daugiau rizikuojame, kad atmainų bus daugiau, ir garantijų, kad visos vakcinos bus veiksmingos, bus tiktai mažiau. Todėl turime skubėti, tai yra mūsų visų gyvybinis interesas“, – penktadienį interviu LRT televizijai sakė G. Nausėda.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.28; 05:50
Trumposios naujienos

JK karalienė Elžbieta II. EPA-ELTA nuotr.

Jungtinės Karalystės (JK) karalienė Elžbieta II paskatino savo šalies žmones, nepatikliai žiūrinčius į skiepus nuo COVID-19, „galvoti apie kitus žmones, o ne save“ ir pasiskiepyti.
 
94 metų amžiaus monarchė ir jos sutuoktinis princas Philipas pirmąja vakcinos nuo koronaviruso infekcijos doze paskiepyti sausio pradžioje.
 
Šiuo metu 99 metų princas Philipas gydomas ligoninėje dėl infekcijos, bet ji nėra susijusi su koronavirusu. Karalienės vyriausiasis sūnus ir sosto įpėdinis princas Charlesas, kuris pernai persirgo COVID-19 liga, taip pat jau pasiskiepijo pirmąja vakcinos doze.
 
„Viskas vyko labai greitai, ir aš gavau daug laiškų iš žmonių, kurie buvo labai nustebę, kaip paprasta gauti vakciną. Ir visai neskaudėjo“, – taip savo patirtį apibūdino karalienė.
 
„Gavus vakciną, yra jausmas, kad esi apsaugotas, kas, manau, yra labai svarbu“, – teigė Elžbieta II.
 
Karalienė, be to, šią ligą pavadino „maru“, tačiau pasidžiaugė neįtikėtinai greitu vakcinacijos programos vykdymo greičiu šalyje.
 
JK pirmąja vakcinos doze paskiepyta jau daugiau kaip 18 mln. žmonių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.26; 12:30
Aktualijos

Vytautas Landsbergis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Praėjusią savaitę šalyje prasidėjus 80 metų ir vyresnio amžiaus žmonių grupės vakcinacijai nuo COVID-19, vienas pirmųjų pasiskiepijusių buvo ir profesorius Vytautas Landsbergis. Anot jo, vakcinacija liečia ne tik pavienius žmones, tai yra visos visuomenės atsakas į iškilusią grėsmę, todėl turėtų būti visos visuomenės interesas.
 
Pirmojo faktinio Lietuvos valstybės vadovo teigimu, žmonijai nuolat tenka susidurti su mirtinomis ligomis ar epidemijomis, nusiaubiančiomis šalis ar ištisus žemynus, tačiau žmonės su jomis visuomet kovojo.
 
„Koronavirusas yra pavojinga liga, nusinešusi daug gyvybių, ir tai yra dar viena mūsų kova. Yra ir kitas būdas – nekovoti. Toks fatalistinis laukimas – kas bus, kaip Dievas duos, gal čia Dievo bausmė? Bet manau, kad Europa nėra ta civilizacija, kuri negalvotų ir nesipriešintų. Vakcinacija yra visuomenės gynyba nuo netikėto ir dar naujo priešo. Kiekvienas, kuris skiepijasi, dalyvauja pasipriešinime ir pats tiesiai sako „aš neplatinu“, – mintimis dalijasi profesorius.
 
Neapsisprendusiems ir dvejojantiems žmonėms jis linki padaryti viską, kad būtų apsaugoti artimieji, sakoma Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) pranešime.
 
„Ką kiekvienas iš mūsų galime padaryti – tai neplatinti viruso, bet tam turime pasiskiepyti. Tai nėra tik bėgimas nuo asmeninio pavojaus, siekiant apsaugoti savo šeimą. Linkiu, kad nekiltų minčių – o gal aš atnešiau užkratą į mūsų šeimą. Linkiu gyventi ramia sąžine ir žinojimu, kad padariau viską, ką galėjau, kad neplatinčiau viruso. Tai yra rezistencija“, – teigia prof. V. Landsbergis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.24; 05:33