Per plenarinį posėdį Seime opozicija paliko salę. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Ketvirtadienis Seime prasidėjo nuo chaotiškų valdančiųjų ir opozicijos nesutarimų, įsiplieskusių iki politinių oponentų darbo skirtingose Seimo salėse. Kiek vėliau į situaciją įsitraukė ir šalies vadovas, stojęs į opozicijos pusę bei paraginęs skubiai ieškoti sprendimų, kurie užtikrintų sklandų darbą ir neskaldytų tiek parlamento, tiek visuomenės.
Mykolo Romerio universiteto (MRU) Komunikacijos fakulteto docentas dr. Virgis Valentinavičius mano, kad prezidentui Gitanui Nausėdai vertėtų laikytis aukščiau smulkių parlamentarų barnių, nes kišimasis į, jo teigimu, banalius nesutarimus atrodo nesolidžiai. Tuo tarpu opozicijos veiksmai, V. Valentinavičiaus nuomone, tik parodė valdantiesiems oponuojančių narių desperaciją būti matomiems ir išgirstiems.
„Nausėda eilinį kartą demonstruoja tai, kad jis nelabai supranta, kaip Seimas veikia ir kas jame vyksta. Jis vis dar palaiko geresnius santykius su opozicija negu su valdančiaisiais. Ir tas pats dalykas kartojasi nuo pat kadencijos pradžios. Nausėda kažkaip nepastebi, kad jis geriausiai atrodo tada, kai veikia kartu su Vyriausybe, pavyzdžiui, sprendžiant Ukrainos klausimus“, – Eltai komentavo V. Valentinavičius.
„O dabar prezidentas atrodo nesolidžiai, nes jis veliasi į tokius banalius parlamentinius barnius, kurie mažai ką reiškia ir kurie neturi prasmingos pabaigos. Galima įtarti, kad prezidentas, kaip ir opozicija, jaučiasi nepatogiai ir bijo, kad valdančiųjų populiarumas dėl karo Ukrainoje per daug išaugs. Ir, matyt, jis bando šiai tendencijai priešintis, bet nemanau, kad tai protingas elgesys, nes įprastai prezidentas turėtų laikytis aukščiau tokių smulkių barnių“, – pridūrė jis.
Kiek kitokios nuomonės laikosi Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Jean Monnet profesorius Mindaugas Jurkynas. Prezidento pareiškimas, kad „buldozerio principai politikoje ir beatodairiškas valdančiosios daugumos siekis „nugalėti“ oponentus bet kokiomis priemonėmis suskaldė Seimą“, M. Jurkyno nuomone, nėra stojimas ginti vienos pusės.
„Prezidentas nestojo į opozicijos pusę, jis tiesiog pasakė, kad reikia išlaikyti tam tikrą politinės kultūros lygį ir su opozicija, kuri yra mažuma ir nieko nesprendžia. Reikia elgtis atitinkamai pagarbiai, nes po kitų rinkimų patiems gali tekti būti opozicijoje ir pagarbus bendravimas, įtraukimas į funkcijas, kurios numatytos pagal Seimo statutą, turi būti išpildytos“, – svarstė M. Jurkynas.
Įvertino chaotišką Seimo darbą: opozicija pademonstravo savo silpnumą ir desperaciją
V. Valentinavičiaus teigimu, opozicija, paskelbusi boikotą Seimo posėdžiams ir keldama sąlygas dėl grįžimo į normalų darbą, pademonstravo savo silpnumą ir desperaciją būti matomiems. Anot politologo, Rusijos sukelto karo Ukrainoje akivaizdoje Vyriausybės reputacija visuomenės akyse kyla, todėl opozicijai tenka kitais būdais atkreipti į save dėmesį. Prezidentas G. Nausėda. Roberto Dačkaus (Prezidentūra) nuotr.
„Opozicija tokiais veiksmais demonstruoja savo silpnumą ir tam tikrą desperaciją, nes dėl karo Ukrainoje Vyriausybė yra stipriai susitelkusi pirmiausiai darbuose, susijusiuose su Ukraina ir faktiškai tai atsiliepia Vyriausybės reputacijai visuomenės akyse – ji kyla. O opozicija aiškiai baiminasi, kad šitoje situacijoje valdantieji laimi daugiau negu norėtų opozicija ir bando sukurti alternatyvią darbotvarkę, atkreipti į save dėmesį. O tokie veiksmai yra bandymų išraiška“, – komentavo politologas.
Be to, opozicija reikalauja ne tik žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko atsistatydinimo, tačiau ir iš pavasario Seimo sesijos darbotvarkės išbraukti visuomenę skaldančius projektus. Anot V. Valentinavičiaus, toks reikalavimas skamba ne tik įžūliai, bet ir absurdiškai.
„Reikalavimai nesvarstyti visuomenę skaldančių įstatymų prilygsta pasakymui nesvarstyti jokių pasiūlymų, su kuriais nesutinka opozicija. Tai jie skamba šiek tiek įžūliai ir absurdiškai. Aš racionalios logikos opozicijos veiksmuose nematau, bet labai gerai matosi desperatiškas bandymas atkreipti į save dėmesį“, – svarstė politologas.
Kiek švelniau situaciją vertina M. Jurkynas, kurio nuomone, opozicijos funkcija yra oponuoti, todėl jie gali kelti bet kokius reikalavimus. Vis tik, atkreipia dėmesį jis, tai nereiškia, kad opozicijos norai bus būtinai išgirsti.
„Opozicijos funkcijos yra oponuoti, tai reikalavimus galima kelti kokius nori. Galima bandyti rinkti parašus interpeliacijai, bet tam reikia turėti daugumą. Jeigu jos nėra, tai opozicija tik oponuoja siūlydama, kaip spręsti problemas, bet neturi jokio sprendimo balso“, – situaciją komentavo M. Jurkynas.
„Tai opozicijos reikalavimai gali būti kokie nori, bet jie neturi galios jos priimti. Jie gali kreiptis kad ir į patį poną Dievą, bet priima Lietuvoje demokratiškai išrinkta dauguma“, – pridūrė jis.
Politologų nuomone, opozicijos parengta rezoliucija yra tik simbolinis žingsnis: paprasčiausiai kelia triukšmą
Dėl pasipiktinimo valdančiaisiais susivienijusi opozicija parengė rezoliuciją, kurioje kreipiasi į prezidentą G. Nausėdą, kad šis įvertintų, ar vis dar turi pasitikėjimą žemės ūkio ministru Kęstučiu Navicku. Taip pat paragino Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen pasitikrinti, ar ji vis dar turi pasitikėjimą Seime. V. Valentinavičiaus vertinimu, opozicijos rezoliucija yra tik simbolinis žingsnis, siekiant sukelti dar daugiau triukšmo. Virgis Valentinavičius. Slaptai.lt nuotr.
„Opozicija toliau eina tokiu karbauskiniu keliu, kai nelabai gali ką padaryti, trūksta balsų, tai tada darai simbolinius žingsnius ir paprasčiausiai keli triukšmą“, – komentavo politologas.
Analogiškai opozicijos parengtą dokumentą įvertino ir M. Jurkynas, kuris rezoliuciją vadina tik komunikacine žinute. Vis tik, anot profesoriaus, iš esmės ši rezoliucija, kaip ir kiti reikalavimai, situacijos nekeičia.
„Manau, kad tai yra tam tikra komunikacinė žinutė, kad opozicija nesutinka, ji turi savo nuomonę, savo darbotvarkę, bet, kaip ir sakiau, to neužtenka norint kažką pakeisti“, – kalbėjo M. Jurkynas.
ELTA primena, kad ketvirtadienio Seimo posėdis prasidėjo chaotiškai. Prieš prasidedant rytiniam posėdžiui socialdemokratas Julius Sabatauskas žurnalistams pranešė esą visi opozicijai priklausantys vicepirmininkai yra pašalinti iš birželio mėnesio parlamento posėdžių vedimo grafikų. Ir nors J. Razma dėl sprendimo vicepirmininkų atsiprašė, opozicija nusprendė apleisti Seimo posėdžių salę. Posėdžiauti jie nutarė atskirai, Kovo 11-osios salėje. Politikos mokslininkas Mindaugas Jurkynas. ELTA nuotr.
Dėl pasipiktinimo valdančiaisiais susivienijusi opozicija parengė rezoliuciją, kurioje pateikti ambicingi siekiai. Valdantiesiems oponuojančios partijos kreipiasi į prezidentą G. Nausėdą, kad šis įvertintų, ar vis dar turi pasitikėjimą žemės ūkio ministru K.Navicku. Taip pat ragina Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen pasitikrinti, ar ji vis dar turi pasitikėjimą Seime. Dėl to opozicija kviečia surengti balsavimą parlamente.
Taip pat opozicija reikalauja besibaigiančioje Seimo pavasario sesijoje visą dėmesį skirti tik, pasak jų, būtiniausių ir neatidėliotinų socialinių ir ekonominių klausimų sprendimui.
Galiausiai dokumente valdantieji raginami gerbti demokratijos bei atsakingo valdymo principus ir užtikrinti Seimo opozicijos teises. Taip pat Seimo dauguma kviečiama „atviram dialogui dėl tolesnio Seimo darbo“ ir raginama „nedelsiant sutarti dėl naujos politinės kultūros ir sudaryti pozicijos bei opozicijos dialogo darbo grupę“.
Įsiplieskus konfliktui, prezidentas stojo opozicijos pusėn ir paragino ieškoti sprendimų.
„Šioje sudėtingoje geopolitinėje situacijoje Lietuvai kaip niekada reikalinga vienybė ir gebėjimas įsiklausyti. Deja, buldozerio principai politikoje ir beatodairiškas valdančiosios daugumos siekis „nugalėti“ oponentus bet kokiomis priemonėmis suskaldė Seimą ir atvedė į situaciją, kurios nesame matę jau keletą dešimtmečių. Prezidentas kviečia Seimo vadovybę skubiai ieškoti sprendimų, kurie užtikrintų sklandų teisėkūros procesą ir neskaldytų nei parlamento, nei visuomenės“, – Eltai atsiųstame komentare nurodė prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis. Dvikova. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Nesutarimai tarp valdančiųjų ir opozicijos įsiplieskė dar trečiadienį, kai Seimo daugumai oponuojančios partijos boikotavo nenumatytą posėdį. Šiame posėdyje balsuota dėl žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko interpeliacijos. Opozicija šį posėdį boikotavo, nes tikėjosi, kad dėl ministro patraukimo galės balsuoti ketvirtadienį. Visgi valdantieji šiam balsavimui sušaukė nenumatytą posėdį trečiadienį.
Valstybės sienos apsaugos zona. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Lietuvoje ir toliau plūstant iki šiol šalyje neregėtiems nelegalių migrantų srautams, Vyriausybei kilo iššūkis, kur apgyvendinti atvykėlius, kol bus nagrinėjami jų prieglobsčio prašymai. Pasirinktos migrantų apgyvendinimo vietos sukėlė kai kurių šių teritorijų kaimynystėje esančių gyventojų nepasitenkinimą. Pasigirdo nuogąstavimų ir dėl saugumo užtikrinimo, svetimtaučių keliamų grėsmių.
Pirmadienį prie Vidaus reikalų ministerijos (VRM) protestavo kelios dešimtys Šalčininkų rajone esančio Dieveniškių miestelio gyventojų. Jie piktinosi planais gyvenvietėje esančiame buvusios Technologijų ir verslo mokyklos pastate apgyvendinti 500 nelegalių migrantų.
Praėjusią savaitę prie Seimo mitingavo Vytauto Radžvilo „Nacionalinis susivienijimas“. Maždaug pusšimtis prie parlamento susirinkusių žmonių skambiu pavadinimu „Apginkime Lietuvą“ įvardintame mitinge reikalavo valdžios atstovų visomis priemonėmis stabdyti ir nepraleisti pro sieną nė vieno nelegalaus migranto. Dar anksčiau, liepos pradžioje, mitingą Lietuvos pasienyje surengė „Šeimų sąjūdžio“ organizacija. Druskininkų savivaldybėje vykusioje akcijoje, pavadintoje „Apsaugok Lietuvos sieną“, pusantro šimto žmonių tuomet ketino patys „padėti pasieniečiams“ stabdyti migrantų atvykimą į Lietuvą.
Vilniaus universiteto politologas dr. Kęstutis Girnius įsitikinęs, kad šalies gyventojų baimes atvykėlių atžvilgiu paskatino ir valdžios institucijų atstovų pasirinkta retorika, kai ši krizė buvo įvardinta kaip hibridinis karas. Jo nuomone, žmonių reakcijos nebūtų tokios audringos, jeigu migrantai būtų įvardijami ne kaip grėsmė, o kaip tam tikras laikinas nepatogumas, kurį greitai pavyks išspręsti.
„Šitie žmonės nėra pavojingi. Nežinau, kodėl juos reikia pristatyti kaip būsimus teroristus“, – Vyriausybės retorika stebėjosi VU politologas.
Tačiau visiškai kitaip valdančiųjų kalbėjimą vertina Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas dr. Virginijus Valentinavičius, manantis, kad protestai prieš pabėgėlius yra daugiau susiję su dalies Aliaksandro Lukašenkos režimui simpatizuojančių marginalių grupių norais išreikšti nepasitenkinimą prieš Vyriausybės vykdomą politiką.
„Yra žmonių, kuriems Lukašenka mažiau baisus negu Landsbergiai“, – juokėsi MRU politologas.
Jis įsitikinęs, kad Vyriausybės atstovai, aiškiai įvardindami šiuo metu vykstančius procesus kaip hibridinį karą, tiesiog bando šalies gyventojams atskleisti tikrąsias nelegalios migrantų krizės priežastis.
„Vyriausybė bando paaiškinti, iš kur ta migrantų krizė atsirado. Tiems, kurie pritaria Vyriausybės politikai dėl Baltarusijos, paramai opozicijai, toks paaiškinimas, ko gero, yra pakankamas. Tiems, kurie mano, kad Lukašenka yra puikus lyderis, o Lietuvos Vyriausybė tik pykstasi su juo visai be reikalo, toks paaiškinimas yra nepriimtinas. Lietuvoje yra ir taip, ir taip galvojančių“, – samprotavo V. Valentinavičius.
K. Girnius: šie bėgliai nėra smogiamoji jėga
Politologas Kęstutis Girnius. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
Visgi K. Girnius laikosi pozicijos, kad valdžios institucijų elgesys reaguojant į šią krizę, ją pateikiant kaip ataką prieš Lietuvą, sukėlė kur kas audringesnes dalies visuomenės reakcijas.
„Kai tik buvo įvesta ekstremalioji situacija, buvo sušaukta Valstybės gynimo taryba, buvo įstatymai ir rezoliucijos, kad čia hibridinis karas. Manau, kad tai duoda tokį atspalvį, kad Lietuva beveik yra puolama. Šie bėgliai, mano nuomone, nėra smogiamoji jėga. Tai žmonės, kurie nori patekti į Vakarus ir jiems nepasisekė“, – Eltai sakė VU politologas, tuo pačiu akcentuodamas, kad migrantų tikslas nėra kenkti Lietuvai.
„Šie žmonės nėra visiškai nekalti, nes jie vis tiek pažeidžia sieną, bet jų tikslas nėra, kad kenktų Lietuvai, bet kad patektų į Vakarų Europą“, – įsitikinęs jis.
Visgi su tokiu valdančiųjų kalbėjimo vertinimu nesutinka V. Valentinavičius. Pasak jo, reikėtų atskirti, kad Vyriausybė, kalbėdama apie hibridinį karą, esą akcentuoja būtent Baltarusijos režimo vykdomą agresyvią užsienio politiką, o ne migrantų neva keliamas grėsmes.
„Kai Vyriausybė kalba apie hibridinį karą, ji turi galvoje ne pabėgėlius, bet Lukašenką. Man neteko girdėti, kad kas nors iš Vyriausybės kalbėtų, jog patys pabėgėliai savaime kelia pavojų. Yra Lukašenkos režimas ir jo politika, labai agresyvi laikysena, kelianti pavojų. Tie žmonės, kurie Lukašenkos pagalba pereina Lietuvos sieną, nelabai suprasdami, kur ir kaip jie atsidūrė, yra nekalti. Aš nemanau, kad Vyriausybės retorika pabėgėlius padaro baisesnius“, – teigė MRU politologas.
Pasak jo, prie baimių kurstymo kur kas labiau prisideda tokios kontroversiškai vertinamos grupės kaip „Šeimų maršo“ rėmėjai. Politologo nuomone, tokių organizacijų veikimas iš esmės nukreiptas prieš griežtą Lietuvos politiką, kurią A. Lukašenkos atžvilgiu vykdo Ingridos Šimonytės vadovaujama Vyriausybė.
„Migrantus padaro baisesniais tie, kurie bėga prie sienos ir reikalauja statyti užtvaras, kulkosvaidžius ir nieko neįleisti. Tai yra visiškai kraštutinės, marginalios jėgos, kurios pagal veikėjus sutampa su Vingio parko maršu. Jos kelia triukšmą kiekviena proga, jis yra nukreiptas prieš dabartinę valdančiąją daugumą“, – tikino V. Valentinavičius.
VU politologas: pagrindas rūpintis dėl migrantų atsirastų tada, kai Dzūkijos miškuose pasislėptų desantininkai
Visgi K. Girnius įsitikinęs, kad valdžios susirūpinimas dėl hibridinio karo šiuo metu yra nepagrįstas. Politologo tvirtinimu, dabar į Lietuvą patekusių migrantų skaičius esą yra palyginti mažas. Net jeigu jis padidėtų dar dvigubai, didžioji dalis migrantų, jo nuomone, vis tiek negautų teisės į prieglobstį. Todėl rūpintis dėl galimo hibridinio karo, VU politologo vertinimu, būtų galima tik tuo atveju, jeigu Lietuvos sieną iš tiesų kirstų pakenkti valstybei siekiantys apmokyti kariai.
„Jeigu Lietuvos sieną kirstų nemažas būrys desantininkų, jie pasislėptų Dzūkijos miškuose, atsirastų saugumiečių, bandančių sukurti penktąją koloną, tuomet būtų pagrindo rūpintis. Bet taip nėra. Šie žmonės to nedarys. Manau, kad reikėtų daug ramiau kalbėti, nedidinti isterijos. Manau, kad toks kalbėjimas gali ilgainiui kenkti Lietuvos įvaizdžiui kitur. Tai rodo valdžios nepasirengimą. Šitie žmonės nėra pavojingi. Nežinau, kodėl juos reikia pristatyti kaip būsimus teroristus“, – tikino K. Girnius.
Nors V. Valentinavičius ir sutinka, kad kalbėti apie tarp migrantų esančius Baltarusijos tarnybų apmokytus asmenis pagrindo šiuo metu nėra, jis tuo pačiu tvirtina, kad Ministrų Kabinetas apie tai esą ir nekalbėjo. Pasak jo, baimes pirmiausiai kursto apskritai migrantų neįsileisti reikalaujantys radikalai.
„Dėl žaliųjų žmogeliukų ir diversantų tikrai dar anksti apie tai kalbėti, bet vėlgi man neteko girdėti, kad kažkas iš Vyriausybės taip kalbėtų. Baimes kelia tie, kurie lekia prie sienos ir piketuoja, reikalauja neįleisti pabėgėlių išvis, ko Lietuva teisiškai negali daryti. Šios jėgos yra radikalios. Tai būtent maršininkai, kraštutinės nacionalistinės jėgos, „Pro Patria“, Radžvilo „susivienijimas“ pradeda šaukti, kad čia yra keliamas pavojus šventai Lietuvos žemei ir jie reikalauja imtis radikalių, ne europietiškų priemonių“, – mano MRU politologas, kartu pažymėdamas, kad šių grupių pažiūras atspindi ir pastarųjų rinkimų rezultatų tendencijos.
„Pažiūros ir baimės sutampa pagal paskutinių rinkimų rezultatus. „Valstiečių“, Lenkų rinkimų akcijos rinkėjams toks paaiškinimas (dėl prieš Lietuvą vykdomo hibridinio karo – ELTA) yra nepriimtinas, jie galvoja, kad Baltarusijoje žmogaus teisės nėra pažeidžiamos ir Lietuva visai be reikalo į tuos procesus kreipia dėmesį. Tada priimami pareiškimai, kad mums nereikia pabėgėlių stovyklų ir panašiai. Kaip Petras Gražulis iš Seimo tribūnos pareiškė, kad migrantų krizę sukėlė Landsbergiai. Taip galvojančių Lietuvoje yra“, – tvirtino V. Valentinavičius.
V. Valentinavičius: pabėgėliai yra tobulas A. Lukašenkos įrankis radikalų mobilizacijai
Virgis Valentinavičius. Slaptai.lt nuotr.
MRU politologo vertinimu, vienas iš A. Lukašenkos tikslų į Lietuvą siunčiant nelegalius migrantus ir buvo siekis pakurstyti Lietuvos gyventojų baimes, bei taip paskatinti aktyviau veikti vietines radikalias grupes.
„Lukašenka, manipuliuodamas pabėgėliais, turi tobulą įrankį mobilizuoti radikalias, marginalias politines jėgas Lietuvoje. Tai ir vyksta. Atėjo pabėgėliai ir iš karto prie sienos radikalų piketai. Taip, Lukašenka daro didelę įtaką šiems procesams, duoda dar vieną dingstį antiglobalistiškai, supernacionalistiškai, superkonservatyviai nusiteikusiai mažumai lipti ant barikadų ir su kažkuo kovoti“, – įsitikinęs V. Valentinavičius.
Tačiau K. Girnius mano, kad A. Lukašenkos režimas iš šios situacijos laimėtų daug mažiau, jeigu migrantai pačioje Lietuvoje nebūtų pateikiami kaip hibridinio karo įrankis. Jis įsitikinęs, kad valdžios institucijos šiuo metu turėtų siekti numalšinti visuomenėje kilusias aistras ir baimes.
„Aš manau, kad svarbu su migrantais teisingai elgtis. Yra galimybė, kad reikalai gali pasukti į blogąją pusę, bet kai šitie žmonės yra pristatomi kaip pavojus, o ne kaip laikinas nepatogumas, tai neišvengiamai sukelia neigiamas reakcijas. Tai, kad Dieveniškių žmonės yra nepatenkinti, tai irgi yra suprantama, nes staigiai į tavo kaimą ar miestelį yra perkeliami 200-400 žmonių, kurie priklauso visiškai kitai kultūrai, kurie nemoka tavo kalbos. Bet aš manau, kad reikia paaiškinti ir mėginti gyventojus nuraminti“, – sakė VU politologas,
Nelegaliai kirtę Lietuvos sieną. ELTA nuotr.
Kartu jis pabrėžė, kad dabartinė valdančiųjų reakcija į migrantus taip pat suteikia tam tikros medžiagos ir galimybių informacija manipuliuoti A. Lukašenkos ar Vladimiro Putino propagandos ruporams.
„Jau dabar yra kritikuojama, kad bėglių teisės yra pažeidžiamos ir kad jie nėra priimami taip, kaip reikalauja tarptautinė teisė. Tuomet ir Maskva gali pasakyti, kad lietuviai vaizduoja vykdantys vertybių politiką, bet kai kažkas nemalonaus atsitinka, visi jų principai išnyksta“, – sako K. Girnius.
ELTA primena, kad praėjusią parą, pirmadienį, pasieniečiai, pirminiais VSAT duomenimis, sulaikė 41 iš Baltarusijos neteisėtai sieną kirtusį migrantą. Iš viso šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikyti 2 158 neteisėti migrantai.
Tarp 41 pirmadienį sulaikyto užsieniečio 34 prisistatė Irako piliečiais ar turėjo šios šalies dokumentus.
Dieveniškių kaimo bendruomenės protestas prie VRM. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Šiemet į Lietuvą iš Baltarusijos iki vidurnakčio iš pirmadienio į antradienį bandė patekti 2 158 neteisėti migrantai. Šis skaičius yra daugiau kaip 26 kartus didesnis, nei buvo per visus 2020 metus, pažymima VSAT pranešime. Vien liepą pasieniečiai sulaikė 1 497 migrantus. Birželį tokių buvo 473, gegužę – 77, balandį – 70, o kovą – 8.
Tarp šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikytųjų daugiausia yra Irako piliečių ar jais prisistačiusių užsieniečių – 1 153. Taip pat sulaikyti 182 Kongo, 121 Kamerūno, 78 Gvinėjos, 74 Irano, po 69 Sirijos ir Afganistano, 68 Rusijos bei kitų šalių piliečiai.
Nuo metų pradžios, pirminiais duomenimis, daugiausia migrantų sulaikyta Druskininkų savivaldybės ribose – 566. Šalčininkų rajone sulaikyti 473 neteisėtai iš Baltarusijos patekę užsieniečiai, Ignalinos – 366, Varėnos – 355, Švenčionių – 174, Lazdijų – 142.
Labai išaugus tokių atvejų skaičiui VSAT sustiprino sienos su Baltarusija apsaugą. Be įvairių organizacinių priemonių, į šį ruožą buvo komandiruoti pareigūnai iš kitų VSAT padalinių bei skirti papildomi techniniai ištekliai. Be to, pasieniečiams į pagalbą atėjo pajėgos iš kitų Lietuvos institucijų, tarp jų kariuomenės, taip pat Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros „Frontex“ bei Estijos pareigūnai.
„Didysis šeimos gynimo maršas 2021“. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr. Valdantiesiems Seime antradienį jau pateikimo stadijoje dviejų balsų skirtumu pralaimėjus balsavimą dėl daugybę emocijų visuomenėje keliančio lyčiai neutralios Partnerystės įstatymo projekto, išryškėjo ir parlamentinių frakcijų vienybės trūkumas. Šį projektą vieningai palaikė tik balsavime dalyvavę Laisvės frakcijos nariai, o iš valdančiosios Liberalų sąjūdžio frakcijos projekto nepalaikė 3 parlamentarai, kurių balsų būtų užtekę iniciatyvos pateikimui ir tolesniam svarstymui Seime.
Dar daugiau oponentų Partnerystės projektas susilaukė tarp valdančiųjų konservatorių.
Visgi Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas dr. Virginijus Valentinavičius sutinka, kad šis balsavimas buvo svarbus koalicijai, tačiau didesnių pasekmių koalicijos santykiams, politologo teigimu, tai neturėtų turėti, kadangi valdančiuosius vienija būtent dešiniosios pažiūros ekonominiais, verslo klausimais, o ne žmogaus teisių klausimai.
„Koalicijos kovinę dvasią šitas balsavimas pakerta. Tai, ko gero, yra pirmas tikrai rimtas ir svarbus balsavimas, kuris buvo pralaimėtas, bet nemanau, kad koalicijai artimiausiu metu bus kažkoks rimtesnis poveikis, nes tai pačiai Laisvės partijai valdančioji koalicija yra vienintelė vieta, kur jie gali daryti tai, ką žada“, – Eltai teigė V. Valentinavičius.
Valdančiosios koalicijos santykių neskuba laidoti ir Vytauto didžiojo universiteto (VDU) docentas dr. Andžejus Pukšto, pabrėžiantis, kad ideologine vienybe nepasižymi beveik visos parlamentinės frakcijos.
„Neskubėčiau laidoti šitos koalicijos, nes partijų vadovai tarpusavyje ir su premjere tikrai puikiai sutaria. O tai, kad mūsų politinių partijų narių ir netgi parlamentarų nesujungia ideologiniai principai, tai ne pirmą kartą šitą matome. Galiausiai šis balsavimas parodė, kad tie skirtumai eina per visas partijas, net partijose nėra vienybės“, – sakė A. Pukšto, pažymėdamas, kad Partnerystės projekto nepalaikė ne tik valdančiosios koalicijos politikai, bet ir opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) nariai, deklaravę palaikymą šiam klausimui partijos programoje.
„Jeigu šis projektas būtų gavęs palaikymo iš socialdemokratų, kurių vadovybė labai aiškiai pasisakė ir jų programoje buvo apie tai parašyta, kad palaikys visus įstatymus, kurie palengvina gyvenimą homoseksualiems žmonėms“, – pažymi VDU politologas. Vytauto Didžiojo universiteto politologas Andžejus Pukšto. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Tuo tarpu visišką pasipriešinimą šiam projektui demonstravusioje Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungoje (LVŽS) buvo trys politikai (Tomas Tomilinas, Rūta Miliūtė bei Lukas Savickas), kurie balsavo už valdančiųjų iniciatyvą, o tai, A. Pukšto nuomone, tik dar kartą įrodo, kad visose politinėse partijose lyderių skelbiama oficiali pozicija ne visada sutampa su eilinių partijos narių veiksmais.
„Kita vertus, „valstiečių“ partijoje, kuri tvirtai pasisakinėjo prieš, irgi matome, kad 3 parlamentarai pritarė valdančiosios koalicijos iniciatyvai (…) mūsų politinės partijos susikūrusios neaiškiu principu, faktiškai visose tose partijose yra 2-3 lyderiai ir po to yra tokia masė, kuri, neaišku, kaip balsuos“, – teigia VDU politologas.
Balsavimas dėl Partnerystės parodė, kiek „talibų“ yra tarp konservatorių
Visgi antradienį vykęs balsavimas, V. Valentinavičiaus nuomone, turės daugiau įtakos ne Laisvės partijai, o didžiausiai parlamentinei frakcijai – Tėvynės sąjungai – Lietuvos krikščionims demokratams, kadangi išryškėjo progresyvesnę kryptį palaikančios vadovybės pažiūroms oponuojančių parlamentarų masė.
„Rimtesnių pasekmių šitas balsavimas gali sukelti Tėvynės sąjungos viduje, nes paaiškėjo, kad vadinamųjų „talibų“ yra daugiau, negu buvo galima tikėtis. Jie labai stipriai padrąsinti prezidento Nausėdos paramos Garliavos-Vingio parko mitinge, pakėlė galvas ir parodė, kiek jų iš tiesų yra“, – mano MRU politologas.
Kartu jis netiki, kad TS-LKD įvyktų skilimas, tačiau krikdemiškasis frakcijos flangas, anot jo, yra reikšminga atsvara konservatorių partijos modernėjimui.
„Skilimo greičiausiai nebus, bet jauna ir ambicinga partijos vadovybė susiduria su realybe, kad pakankamai skaitlinga frakcijos dalis atstovauja vakarykštei Lietuvai ir iš principo seka prezidento Nausėdos populistiniu keliu“, – teigia V. Valentinavičius.
Tačiau tarp konservatorių jau ilgą laiką susiformavęs krikdemiškasis flangas, o tai VDU politologui A. Pukšto ir leido tikėtis, kad dalis TS-LKD parlamentarų nepalaikys Partnerystės įstatymo.
„Konservatoriai, ko gero, mažiausiai nustebino, nes tie žmonės yra iš vadinamojo krikdeminio ir tautininkiškojo flango ir, ko gero, šis flangas mažiausiai nustebino. Šitie žmonės, ar Vilija Aleknaitė- Abramikienė, ar Audronius Ažubalis, šitie žmonės labai daug laiko apie tai kalba ir demonstruoja savo poziciją, jie niekada homoseksualių žmonių liberaliųjų teisių nepalaikys“, – tikina A. Pukšto.
Partijoms kyla iššūkių suderinti ideologines nuostatas su regionuose išrinktais frakcijų nariais
Valdančiųjų iniciatyvos nepalaikė ir trys Liberalų sąjūdžio frakcijos nariai: LVŽS iniciatyvų palaikymu praėjusioje kadencijoje pasižymėję Jonas Varkalys, Juozas Baublys bei su „valstiečiais“ į parlamentą praėjusioje kadencijoje pirmą kartą patekęs Viktoras Pranckietis. Būtent buvusio Seimo pirmininko susilaikymo Partnerystės klausimu nesureikšmina A. Pukšto, teigiantis, kad ideologinio nuoseklumo išlaikymas į politiką neva atsitiktinai patekusiems asmenims apskritai nėra svarbus.
Virgis Valentinavičius. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Žmonės, kurie atsitiktinai papuola į politiką, jiems politika yra kažkas labai nesvarbaus, svetimo“, – tikina VDU politologas, kartu pabrėždamas, kad konkrečiai V. Pranckiečio ideologinis nenuoseklumas gali išryškėti ir ateityje.
„Pranckiečio minkštumui, ko gero, ribų nėra, čia jis dar nustebins ne vieną kartą per šią kadenciją, kaip ir nustebino per praėjusią“, – teigia A. Pukšto.
Tačiau V. Valentinavičius mano, kad šis balsavimas tik dar kartą patvirtino kitą frakcijų problemą – regionuose išrinkti politikai ne visada remia ideologinę partijų liniją. Tačiau šis balsavimas, MRU politologo nuomone, takoskyrų tarp valdančiųjų neturėtų sustiprinti.
„Išskyrus pačią progresyviausią ir smarkiausią Laisvės partiją, kiekviena partija turi problemų su savo konservatyviuoju, kaimiškuoju sparnu. Liberalų sąjūdis tą irgi turi, bet tie nesutarimai, kurie matėsi jau anksčiau, nemanau, kad dabar jie kažkaip ypač sustiprėtų. Svarbesnieji klausimai, pirmiausiai pandemijos valdymas, turėtų bent jau kol kas išlaikyti visus vienoje valtyje“, – sako V. Valentinavičius.
Gaisrininkų automobilis. Slaptai.lt nuotr.Edvardas Čiuldė, šio teksto autorius
Šalyje buvo paskelbta sustiprinta priešgaisrinės saugos parengtis: iš atostogų vėl buvo karštligiškai atšaukinėjami tarnybos žmonės, telkiami savanoriai talkininkai, gaisrinės mašinos budėjo užvestais varikliais.
Buvo primygtinai rekomenduojama nepalikti paskleistų popierių ant rašomojo stalo, nebevartoti degiųjų skysčių nei išoriniams, nei vidiniams tikslams, cigaretės užsidegimas buvo prilyginamas sprogdiklio virvutės padegimui, galinčiu užsibaigti didžiuliu „bumt“ su liepsnų prasiveržimu perdžiūvusiame miške.
Laužas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Tokios mobilizacinės būsenos sąlygomis į Teisingumo ministro postą įžengė Evelina Dobrovolska, prezidento Gitano Nausėdos žodžiais tariant, mergina su degančiomis akimis.
Kad ir ką sakytų etatiniai optimistai, dauguma šalies gyventojų baiminosi, kad mergina su liepsnojančiomis akimis nepadegtų valstybės…
X
Iš didelio debesio maža lietaus, arba, kitaip tariant, užsitęsusiame ministrų paskyrimo procese prezidentas G. Nausėda galiausiai nusprendė apsimesti katinu Leopoldu, visus kviečiančiu gyventi draugiškai.
– Bailys bailys, Nausėda yra bailys, – pakampėmis šnypštė pelės V.Valentinavičius, R Valatka ir kt.
Savo ruožtu rašytojas Pickus Gruodžio pradžioje parašė poemą „Nausėda pelių neėda“.
Žinia, vienas Konfucijaus pasekėjas jau kadaise tikino, kad nesvarbu tai, kokios spalvos yra katinas, svarbu, kad jis gaudo pelės. Tačiau, kaip atrodo, net Konfucijus užspringtų, neištaręs nė žodžio, jeigu – neduokDie – sužinotų, kad štai jau mūsų laikais humanitarai katinai nebegaudo pelių dėl humanistinių sumetimų.
Kačiukai. Slaptai.lt nuotr.
X
Greičiau nei per pasaulį keliaujanti epidemija tarp žmonių paplito kvailystės mada, vedama įsitikinimo, kad visi argumentai gali būti skirstomi į: a) konstituciškai pagrįstus argumentus ir b) konstituciškai nepagrįstus argumentas. Toks suskirstymas pirmiausiai užgimė tarp Dobrovolskos rėmėjų, personalinių teisininkų pensininkų, užsilikusių nuo persų laikų, o netrukus kaip kibirkštis perdžiūvusiame miške persimetė į žurnalistų mases, paplito tarp nekritiškų skaitytojų, pasiekdavo net atokiausių kaimų gyventojus. Kvailių pasaulyje toks suskirstymas veikė kaip kompensacinis logikos taisyklių nepaisymo ir kompetencijos trūkumo mechanizmas.
Tačiau teisybės labui reikia pastebėti ir tai, kad dėl masinio kvailumo išplitimo Konstitucija buvo niekuo dėta.
Prezidentas Gitanas Nausėda. Roberto Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį visuomenei pristatė atnaujintą gerovės valstybės viziją, o ketvirtadienį informavo apie savo iniciatyvą steigti patariamąją Sveikatos ekspertų tarybą.
Politologai, vertindami pastarųjų dienų šalies vadovo iniciatyvas, teigia, kad taip prezidentas ne tik demonstruoja politinį aktyvumą, tačiau ir bando stiprinti savo pozicijas naujai išrinktos valdžios atžvilgiu ir formuoti naujosios Vyriausybės darbotvarkę. Visgi ekspertai skeptiškai vertina galimybę, kad G. Nausėdos vėl suaktualinta gerovės valstybės vizija gali kaip nors ženkliau paveikti būsimos Vyriausybės programą.
Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologas Virgis Valentinavičius teigia, kad žvelgiant į porinkimines prezidento iniciatyvas galima akivaizdžiai pastebėti šalies vadovo suaktyvėjimą ir siekį sustiprinti savo pozicijas naujųjų valdančiųjų atžvilgiu.
Politologas taip pat atkreipia dėmesį, kad laikas pristatyti atnaujintą gerovės valstybės viziją yra pasirinktas neatsitiktinai. V. Valentinavičius įsitikinęs, kad G. Nausėda, pateikęs savo gerovės valstybės viziją, bando daryti įtaką ir būsimos Vyriausybės programai.
„Prezidentas bando sukurti vaizdą, kad jis turi grandiozinę viziją ir kad būsimai Vyriausybei geriau į tai atsižvelgti. Bet su tuo yra kelios problemos. Ta vizija yra labai miglota ir labai prieštaringa, lozungo joje yra daugiau negu nuoširdžių įsitikinimų“, – sakė politologas.
„Per spaudos konferenciją prezidentas aiškino, kad mokesčių kelti negalima. Bet į tai, kaip būsimai Vyriausybei nieko nedarant su mokesčiais gauti lėšų geriau finansuoti švietimą ir sveikatos apsaugą, prezidentas atsakymo neturi“, – šalies vadovą sukritikavo jis.
Paklaustas, ar ši prezidento iniciatyva gali padaryti įtaką Vyriausybės programai, V. Valentinavičius tikina tokią galimybę vertinantis skeptiškai. Virgis Valentinavičius. Slaptai.lt nuotr.
„Prezidentas tiki, kad galėtų, bet aš tokį tikėjimą vertinu labai skeptiškai. Aš manau, kad Ingrida Šimonytė yra labai savarankiška ir nepriklausoma politikė ir ji, skirtingai nuo prezidento, man atrodo, turi kur kas geresnį supratimą apie svarbiausias problemas, su kuriomis dabar susiduria valstybė. Ji nepriklausoma ir savarankiška, kad gali pati su koalicijos partnerių pagalba sukurti savo strategiją“, – teigė jis.
Tuo tarpu vertindamas prezidento iniciatyvą steigti Sveikatos ekspertų tarybą, politologas teigia, kad tokiu būdu šalies vadovas paprasčiausiai bando reaguoti į svarbiausią šių dienų aktualiją. Visgi V. Valentinavičius atkreipia dėmesį, kad G. Nausėdos idėja pandemijos valdymą perduoti ekspertams ir specialistams nėra nauja. Pasak to, apie tai jau anksčiau yra kalbėjus kandidatė į premjeres I. Šimonytė.
„Tai nėra prezidento idėja. Prezidentas puikiai žino, kad Vyriausybė kaip tik šį dalyką darys, ir tai atrodo truputį bandymas užbėgti už akių. Bet kokiu atveju, tokios prezidento renkamos tarybos bus daugiau teorinio pobūdžio užsiėmimai, diskusijų klubas. Tokios grupės turės realią galią tik tuomet, kai jas kurs ir įgalios Vyriausybė, nes tai yra vykdomosios valdžios reikalas“, – akcentavo jis.
Buvo galima tikėtis, kad prezidentas po rinkimų sugrįš prie gerovės valstybės sampratos
Savo ruožtu Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Ramūnas Vilpišauskas taip pat antrina V. Valentinavičiui, teigdamas, kad šalies vadovas savo pastarųjų dienų iniciatyvomis bando pademonstruoti aktyvumą. Jis taip pat mano, kad prezidentas vėl aktualizuodamas gerovės valstybės viziją bando formuoti būsimos Vyriausybės darbotvarkę.
„Galima buvo tikėtis, kad po rinkimų, prasidėjus naujos koalicijos formavimui, prezidentas sugrįš prie gerovės valstybės sampratos, nes buvo ir anksčiau kalbėjęs ir minėjęs, kad ketina su kandidatais į būsimos Vyriausybės ministrus kalbėtis apie tai, kaip stiprinti gerovės valstybę Lietuvoje. Dabar, manau, kad ir matome šia kryptimi daromus žingsnius“, – sakė politologas.
„Prezidentas neabejotinai nori formuoti naujos Vyriausybės darbotvarkę tokiu būdu viešai siūlydamas savo idėjas“, – pridūrė jis.
Ramūnas Vilpišauskas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Visgi R. Vilpišauskas mano, kad didelės įtakos naujosios Vyriausybės programai ši G. Nausėdos iniciatyva neturės.
„Manau, kad tuo iš esmės jo įtaka ir apsiribos – viešu darbotvarkės siūlymu. O jau nuo Vyriausybės ir koalicijos partnerių priklausys, kiek bus atsižvelgta į prezidento idėjas, nes Vyriausybė nėra įpareigota įgyvendinti prezidento siūlymus, ji tik turės sureaguoti ir pagrįsti savo poziciją, kokia ji bebūtų“, – sakė R. Vilpišauskas.
„Visgi labai sunku įvertinti, kiek šitas prezidento aktyvumas viešai suaktyvinant diskusiją apie gerovės valstybę ir jos svarbiausius elementus paveiks naujos Vyriausybės prioritetus“, – pripažino jis.
Prezidento Gitano Nausėdos spaudos konferencija. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr. Nors Prezidentūra tvirtina, kad šalies vadovo patarėjų viešai išsakoma nuomonė yra ir prezidento Gitano Nausėdos nuomonė, „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis ir toliau teigia, kad yra priešingai. Šią savaitę R. Karbauskis pareiškė, kad nacionalinio saugumo grupės patarėjas Darius Kuliešius ir vyriausiasis patarėjas Jaroslavas Neverovičius kenkia šalies vadovo reputacijai.
Politikos ekspertai teigia, kad R. Karbauskis, anksčiau nemažai kritikos pareiškęs ir kitam prezidento vyriausiajam patarėjui Povilui Mačiuliui, pasitelkia politinę taktiką, kai nenorima tiesiogiai konfliktuoti su prezidentu.
„R. Karbauskis nenori tiesiogiai konfrontuoti su prezidentu, kadangi G. Nausėda labai padeda R. Karbauskiui ir S. Skverneliui atgauti populiarumą per pandemiją. Pirmiausia prezidentas padėjo tuo, kad užleido lyderystę pandemijos metu S. Skverneliui ir visais klausimais seka iš paskos Vyriausybei, bandydamas tik prisijungti prie kai kurių iniciatyvų. Dėl visų problemų, kurios kyla šiai Vyriausybei prieš, per ir po pandemijos, G. Nausėdos kritika valdantiesiems skamba labai neryžtingai ir minkštai. Taigi ponas Karbauskis ir ponas Skvernelis negali atsidžiaugti tokiu prezidentu. Jie juk ne kartą yra pabrėžę, kad bendradarbiavimas daug geresnis nei su buvusia pikta moterimi Dalia Grybauskaite“ , – Eltai sakė Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas, apžvalgininkas Virgis Valentinavičius. Virgis Valentinavičius. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Manau, tokia forma R. Karbauskis išsako savo pageidavimus/reikalavimus prezidentui. Pone prezidente, jūs taip nedarykit, bet jis tai daro mandagia forma: ne tiesiogiai prezidentui išsakydamas, o per patarėjus“, – pridūrė apžvalgininkas.
Vytauto Didžiojo universiteto profesorius (VDU) Algis Krupavičius pritarė V. Valentinavičiui ir teigė, kad R. Karbauskis tikrai vengia konfliktuoti tiesiogiai su prezidentu.
„Tiesiogiai su prezidentu konfrontuoti nenorima. Prezidentas tokioje dvikovoje būtų stipresnis asmuo, tai pasirinktas kitas taikinys. Toks žingsnis yra politinės taktikos dalykas“ , – Eltai sakė A. Krupavičius.
„Nieko čia naujo nėra, tokių atvejų buvo ir anksčiau. Dabartinės valdžios politikai mesdavo mažiau ar daugiau akmenų į Prezidentūros daržą per patarėjus. Buvo ir kompetencija abejojama bei visokių istorijų dėl privačių viešų interesų derinimo ir panašiai. Tai manau, iš tokių apsižodžiavimų nereikėtų daryti toli siekiančių išvadų. Tokius apsižodžiavimus reikėtų vertinti kaip politinę taktiką, bandant apsibrėžti savo galios ir įtakos ribas bei šias ribas dar šiek tiek išplečiant. Taip pat rodymas savo politikos, įtakos reikšmę tiek politikos lauke, tiek viešoje erdvėje“ , – teigė A. Krupavičius.
Pasak politologo, ne pirmas kartas, kai Seimo valdantieji kritiką adresuotą prezidentams reiškia per jų patarėjus. Politologas Algis Krupavičius. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
„Patarėjai turi perteikti prezidento nuomonę ir savo asmeninių nuomonių neturėtų reikšti. Bet visaip yra buvę. Teigti, kad ugnį į patarėjus nukreipia tik dabartiniai valdantieji, būtų visiškai netiesa. Kažkada Albiną Janušką taip pat vadino pilkuoju kardinolu“, – sakė jis.
ELTA primena, kad „valstiečių“ lyderis R. Karbauskis ketvirtadienį sukritikavo G. Nausėdos patarėjus, esą šie rodo nepagarbą Seimui. Politiko kritiką sukėlė trečiadienio vakare Prezidentūros Seimui pateiktos ir skubos tvarka svarstyti pasiūlytos pastarąją savaitę pristatytos iniciatyvos skirti vienkartines išmokas vaikams bei mažinti gyventojų pajamų mokestį.
„Logiškai sunku paaiškinti, kodėl reikėjo vakar (trečiadienio) vakare pateikti pasiūlymus ir reikalauti juos šiandien (ketvirtadienį) ypatingos skubos tvarka priiminėti. Tai kažkokia nepagarba. Aš esu įsitikinęs, kad prezidentas nežino, jog taip buvo pasielgta“, – Seime ketvirtadienį teigė R. Karbauskis.
Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Taip pat ketvirtadienį R. Karbauskis pareiškė, kad portalui Delfi paskelbus, jog J. Narkevičiui kaltinimus dėl korupcijos renovuojant namą metęs verslininkas Aleksandras Ribnikovas konsultavosi su prezidento Nacionalinio saugumo grupės patarėju D. Kuliešiumi, kyla būtinybė šią informaciją įvertinti atskirai. Politikas tvirtina, kad nors pats ir nėra tyrėjas, tačiau tai, kad šalies vadovo patarėjas D. Kuliešius kažką slepia, supranta puikiai.
„Valstiečių“ lyderis ir anksčiau yra kritikavęs prezidento komandą, bet ne patį šalies vadovą. Griežto R. Karbauskio įvertinimo šiais metais buvo sulaukęs vyriausiasis G. Nausėdos patarėjas Povilas Mačiulis po to, kai jis LRT radijui pareiškė, jog R. Karbauskio paviešintos schemos apie neva buvusio susisiekimo ministro Roko Masiulio įdarbintus artimus žmones yra „politinės realybės šou“, o paviešinti argumentai, tvirtino P. Mačiulis, yra neįtikinami.
R. Karbauskis, reaguodamas į šį prezidento patarėjo pasisakymą, Eltai teigė, kad P. Mačiulio pasakymai yra visiškas absurdas.
Socialdemokratų partijos vadovas Gintautas Paluckas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr. Politologai sutaria, kad socialdemokratų sprendimas nutraukti Seimo opozicinių frakcijų bendradarbiavimo susitarimą yra orientuotas į artėjančius Seimo rinkimus, siekiant atsiriboti nuo kitų opozicijos narių ir tokiu būdu stiprinti savo tapatybę.
Visgi politologai kelia klausimą, ar socialdemokratai suvokia, kad esminiai konkurentai artėjančiuose Seimo rinkimuose yra ne konservatoriai ar liberalai, o dabartiniai valdantieji – „valstiečiai“, prieš rinkimus save pristatysiantys kaip kairiąją politinę jėgą.
Mykolo Romerio universiteto politologas Virgis Valentinavičius įsitikinęs, kad socialdemokratai, nusprendę nutraukti opozicinių frakcijų bendradarbiavimo susitarimą, artėjant rinkimams bando stiprinti savo tapatybę.
„Sprendimas yra susijęs su Seimo rinkimais ir socialdemokratai, matyt, galvoja, kad dabar reikia atsiriboti nuo kitų opozicijos narių ir tokiu būdu stiprinti savo tapatybę. Tai, manyčiau, yra pakankamai normalus žingsnis“, – Eltai teigė V. Valentinavičius.
Visgi politologas kelia klausimą, ar socialdemokratai suvokia, kad pagrindinis priešininkas artėjančiuose parlamento rinkimuose jiems yra ne konservatoriai, o dabartiniai valdantieji – „valstiečiai“.
„Klausimas, ar socialdemokratai suvokia, kad pagrindinis priešininkas, pagrindinis jų tapatybės griovėjas yra valdantieji, „valstiečiai“, kurie prieš rinkimus save vėl pozicionuos kaip kairę partiją. Ir „valstiečiams“, ir ponui G. Paluckui žymiai svarbesnė problema yra iš tikrųjų aiškiai pasakyti, o kuo mes skiriamės nuo „valstiečių“ ir kuo mes už juos esame geresni“, – kalbėjo V. Valentinavičius.
„Kuo jie skiriasi nuo konservatorių ir liberalų tarsi aišku. Čia daugiau toks simbolinis saitų nutraukimas, atkreipimas į save dėmesio ir kartu, sakyčiau, ženklas, kad pandemija baigiasi ir prasideda rimtas rinkimų sezonas“, – pridūrė jis.
V. Valentinavičiaus teigimu, šis socialdemokratų sprendimas nebuvo netikėtas, nes, pasak politologo, paprastai, žvelgiant į bendras tendencijas, partijos prieš rinkimus labiau siekia atsiriboti.
Visgi MRU politologas pabrėžia, kad socialdemokratų sprendimas nutraukti bendradarbiavimą vargu ar paveiks opozicijos darbą, nes, pasak eksperto, opozicija koronaviruso pandemijos kontekste bet kokiu atveju yra likusi šešėlyje.
Virgis Valentinavičius. Slaptai.lt nuotr.
„Opozicijos darbą paveikti yra labai sunku, kadangi to darbo yra labai nedaug, ir apskritai, kol dominuoja pandemija, opozicija liko šešėlyje ir nelabai ką gali padaryti. Tai ar su socialdemokratais, ar be jų – ypatingo skirtumo nėra“, – savo įžvalgomis dalinosi V. Valentinavičius.
„Manau, „socdemai“ nebus paskutiniai, visos partijos pradės lipti ant bačkos ir mojuoti rankomis, kad atkreiptų į save dėmesį. Tai tik pradžia“, – situaciją Seime apibendrino politologas.
Savo ruožtu Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius politologas Algis Krupavičius antrina V. Valentinavičiui, taip pat teigdamas, kad socialdemokratų sprendimas nutraukti Seimo opozicinių frakcijų bendradarbiavimo susitarimą yra nukreiptas į artėjančius Seimo rinkimus.
Politologas akcentuoja, kad panašių precedentų Lietuvos politikoje yra pasitaikę ir anksčiau.
„Manau, kad sprendimas yra pirmiausiai rinkiminis. Mes jau matėme (panašius – ELTA) precedentus, kai 2008 metais taip pat likus kuriam laikui iki rinkimų Tėvynės sąjunga, kuri rėmė tuometinę Kirkilo mažumos Vyriausybę, nusprendė taip pat atsisakyti paramos ir oponuoti Kirkilo Vyriausybei“, – Eltai kalbėjo A. Krupavičius.
Pasak politologo, dabar yra analogiška situacija ir socialdemokratams prieš rinkimus neapsimoka būti opozicijoje su konservatoriais, nes G. Palucko vadovaujami socialdemokratai turi labai ambicingus planus artėjantiems Seimo rinkimams.
„Socialdemokratų ambicijos būsimiems Seimo rinkimams tikrai yra pakankamai didelės. Jie mažų mažiausiai diskutuoja apie galimybę finišuoti tarp dviejų trijų daugiausiai balsų surinkusių partijų ir būti viename opozicijos laive su kita opozicijos partija, konservatoriais, jiems rinkiminiu požiūriu tikrai neapsimoka ir dėl to toks žingsnis ir buvo žengtas“, – akcentavo politologas.
A. Krupavičiaus teigimu, socialdemokratams nutraukus bendradarbiavimo susitarimą su opozicija ir veikiant savarankiškai „socdemams“ atsiveria didesnės matomumo galimybės. Politologas Algis Krupavičius. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
VDU profesorius taip pat atkreipia dėmesį ir į opozicijos koalicijoje egzistavusį tam tikrą konservatorių ir socialdemokratų vertybinių pozicijų disonansą.
„Ideologiškai Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai yra ganėtinai liberaliai konservatyvi politinė organizacija, o socialdemokratai, ypač per pastaruosius metus, pabandė sugrįžti labiau prie tradicinių kairiųjų vertybių. Tai net ir vertybiškai žiūrint tam tikras disonansas dabartinėje opozicinių partijų koalicijoje egzistavo“, – teigė jis.
Visgi A. Krupavičius teigia, kad socialdemokratų sprendimas nutraukti opozicinių frakcijų bendradarbiavimo susitarimą esminio poveikio opozicijos veiklai neturėtų padaryti.
„Jeigu opozicinės partijos norėtų kažkokioje srityje pasiekti rezultatus, kuriems nepritaria valdantieji, nori nenori jiems teks šiek tiek derinti pozicijas“, – akcentavo A. Krupavičius.
ELTA primena, kad socialdemokratų partijos valdyba nusprendė nutraukti Seimo opozicinių frakcijų bendradarbiavimo susitarimą.
Socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas, komentuodamas sprendimą nebetęsti bendradarbiavimo su Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų ir Liberalų sąjūdžio frakcijomis, pabrėžia, kad šiuo metu reikia konstruktyvaus oponavimo, o ne politinių rietenų.
„Konservatorių politinio veikimo būdas artėjančių rinkimų fone vis labiau aštrėja, yra priešinantis, o konstruktyvų pasiūlymų – mažai. Mes nenorime būti tapatinami su tokiu veikimu ir tokiais siūlymais, kaip, pavyzdžiui, paskutiniai dėl Darbo kodekso. Konservatoriai ir liberalai tegu kalba savo vardu, o mes kalbėsime savo“, – sako G. Paluckas.
Prezidentas Gitanas Nausėda. Roberto Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr. Prezidentas Gitanas Nausėda turėtų kalbėti argumentais įrodyta kalba, teigia politologai. Todėl, pasak jų, prezidento teiginiai, kad susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius įdarbino apie 20 savo partijos bičiulių ministerijos valdomose įmonėse, turėtų būti įrodyti. Ekspertai taip pat pažymi, kad tokie teiginiai gali būti laikomi prezidento retorikos klaida, kuria būtent ir pasinaudojo valdančioji koalicija, įvardindami Prezidentūrą, neva teikiant melagingą informaciją visuomenei.
„Vienas dalykas aiškus, kad valdančioji koalicija nesiruošia trauktis dėl J. Narkevičiaus. Tuomet klausimas, ką darys prezidentas? Teiginiu apie 20 įdarbintų asmenų, aš sakyčiau, G. Nausėda padarė šiokią tokią, neesminę, bet visgi klaidą, kuomet leidosi į tokius smulkius ginčus ir argumentavimus, kodėl reikia atleisti J. Narkevičių. Aš manau, kad prezidentui nereikia papildomai aiškinti, kodėl J. Narkevičius yra blogas ministras. Matyt, kažkas iš patarėjų kažką pokalbyje pasakė apie tuos 20 žmonių ir nepagalvojus paleistas šitas skaičius, galbūt nepasirūpinus įrodymais. Galimas daiktas, kad tiek tų žmonių ir priimta, bet, norint tai pasakyti, iš tiesų juk reikia turėti sąrašą. Žinoma, valdantieji iš karto pasinaudojo šia klaida ir bando aiškinti, kad prezidentas klysta“, – teigia Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas Virgis Valentinavičius, pridurdamas, kad prezidentui ieškoti naujų argumentų, kodėl J. Narkevičiui reikia trauktis, nebereikėjo.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Algis Krupavičius taip pat mano, kad prezidentas turėtų kalbėti argumentuotai. Be to, politologas pažymi, kad apskritai situacija dėl J. Narkevičiaus santykių tarp valdančiųjų ir Prezidentūros tikrai negerina. Virgis Valentinavičius. Slaptai.lt nuotr.
„Apskritai politikoje turėtume kalbėti argumentų įrodymų kalba. Reikia tikėtis, kad prezidentas turėjo pagrindo taip teigti. (…) Atsiradusios įtampos, jos ir išliks, jeigu matėme abipusį bendradarbiavimą po rinkimų ir buvo randami kompromisai, tai dabar bus randami sunkiau.
Tikrai dalykinių santykių tarp valdančiosios koalicijos ir prezidento, J. Narkevičiaus situacija tikrai nepagerina“, – Eltai teigė A. Krupavičius.
V. Valentinavičius primena, kad konstituciškai prezidentas negali atleisti ministro.
„Prezidentas konstituciškai negali atleisti ministro. Bet ką G. Nausėda gali padaryti – tai padėti rinkėjams suformuoti atitinkamą požiūrį į valdančiąsias partijas, ir jis tą daro. O valdantieji daro didelę klaidą, manydami, kad šitas užsispyrimas ginti J. Narkevičių neturės pasekmių. Juk jau turi ir turės vis didesnių“, – teigė jis.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius A. Krupavičius taip pat primena, kad atsakomybė dėl J. Narkevičiaus konstituciškai krinta premjerui Sauliui Skverneliui.
„J. Narkevičiaus situacijos sprendinys pirmiausia yra valdančiosios koalicijos ir premjero rankose. Vienintelis asmuo, kuris gali teikti ir atleisti ministrą, yra ministras pirmininkas. Šiuo atveju prezidentas, kad ir kaip nesutikdamas su vieno ar kito ministro veikla, neturi savo rankose instrumentų, kurie leistų jam ministrą atstatydinti. Jis gali tik pareikšti vienokią ar kitokią savo poziciją, bet ne daugiau“, – teigė A. Krupavičius.
Algis Krupavičius. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
A. Krupavičius primena, kad Dalios Grybauskaitės kadencijoje buvo ne vienas atvejis, kuomet sulaukęs kritikos ministras taip ir likdavo poste.
„Pastarąjį dešimtmetį mes jau matėme įvairių situacijų. Pavyzdžiui, Kęstučiui Trečiokui Dalia Grybauskaitė siūlė pagalvoti, ar jis tikrai tinkamas eiti pareigas. Tačiau jis liko iki kadencijos pabaigos. Andriaus Kubiliaus Vyriausybėje Gediminas Kazlauskas, kuris ne vieną kartą buvo raginamas pasitraukti iš ministro posto, taip pat liko visą kadenciją. Turėjome situaciją, kuomet D. Grybauskaitė rėmė buvusį vidaus reikalų ministrą Raimundą Palaitį, bet vis dėlto koalicija nusprendė jį atstatydinti. Tuomet kilo premjero Andriaus Kubiliaus ir prezidentės konfliktas“, – teigia A. Krupavičius.
Politologo teigimu, prieš rinkimus J. Narkevičiaus situacija valdančiajai koalicijai yra minusas. Pasak A. Krupavičiaus, premjeras turi greičiau nuspręsti, ar tikrai J. Narkevičius yra kompetentingas pareigoms.
„Tai šiuo atveju koalicija ir premjeras turi nuspręsti, ar J. Narkevičius yra tikrai tinkamiausias ministras. Kita vertus, akivaizdu, kad visuomenė taip pat stebi situaciją ir ją vertina. Artėjančių rinkimų kontekste J. Narkevičius yra akivaizdus minusas Lenkų rinkimų akcijai bei valdančiajai koalicijai“, – teigė jis.
Politika. TSPMI vitrina. Slaptai.lt nuotr. Politologai nesutaria, kaip parlamento darbą paveiks Seimo rinkimų kartelės sumažinimas iki 3 procentų partijoms ir 5 procentų – koalicijoms. Vieni laikosi pozicijos, kad barjero mažinimas atneš į parlamentą chaosą ir fragmentaciją, kiti mano, kad žemesnė rinkimų kartelė leis atstovauti didesnę dalį rinkėjų ir paskatins pliuralizmą.
Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas Virgis Valentinavičius kritikuoja parlamento sprendimą mažinti Seimo rinkimų kartelę, nes jis yra įsitikinęs, kad tai pakenks institucijos stabilumui.
„Pritariu požiūriui, kad bet koks kartelės mažinimas prideda daugiau chaoso ir mažiau stabilumo. Lietuvos partinės sistemos vis gilėjanti problema yra fragmentacija ir susiskaldymas, o barjero žeminimas tik gilina šią problemą. Net su dabartiniu barjeru matome, kad į Seimą papuola daug marginalių, destruktyvių politikų, tai nuleidus kartelę bus dar blogiau“, – Eltai sakė V. Valentinavičius.
Politologas teigia nepritariantis ir prezidento Gitano Nausėdos nuomonei, kad rinkimų kartelės mažinimas iki 4 proc. būtų tinkamesnis sprendimas.
„Prezidentas kažkodėl mano, kad 4 proc. yra gerai, o 3 proc. – jau blogai. Mano galva, bet koks procentų mažinimas blogina padėtį ir manyčiau, kad prezidentas turėtų vetuoti 3 proc., bet jeigu Seimo nariai grįžtų prie 4 proc. varianto, prezidentas turėtų vetuoti ir jį“, – savo nuomone dalinosi V. Valentinavičius.
Virgis Valentinavičius. Slaptai.lt nuotr.
„Atstovavimas pats savaime nėra vertybė. (…) Kokybiško atstovavimo esmė, kad būtų atstovaujama žmonėms, kurie yra pasiruošę suprasti, kaip valdoma visuomenė“, – kalbėjo politologas, akcentuodamas, kad rinkimų kartelės funkcija yra parodyti, jog politikas geba atstovauti reikšmingesniam skaičiui žmonių.
Pasak jo, kartelės mažinimo iniciatoriai rėmėsi nusistovėjusių demokratijų pavyzdžiais, kur kartelė labai minimali arba jos visai nėra – tai esą nesąžininga. Politologas teigia, kad nusistovėjusios demokratijos valstybėse partinė sistema yra stipri, todėl joms marginalių partijų problema ne tokia aktuali.
„Argumentavimas Skandinavija ir kitomis nusistovėjusios demokratijos valstybėmis yra nesąžiningas. Jiems tie barjerai nereikalingi paprasčiausiai dėl to, kad partinė sistema yra stipri“, – akcentavo V. Valentinavičius.
Anot MRU docento, valdančiųjų manipuliavimas procentais turi aiškų tikslą – artėjančiuose Seimo rinkimuose padėti į parlamentą patekti savo draugams.
„Negalima šiuo atveju lyginti Švedijos partinės sistemos ir Lietuvos. Tai yra labai skirtingi dalykai ir švedų pavyzdys visiškai nepateisina demagogiško manipuliavimo procentais, apie kurį kalba valdantieji. Valdančiųjų motyvas yra labai paprastas, kažkaip „už ausų“ įtempti į Seimą savo draugus: Gediminą Kirkilą, Juozą Bernatonį, kurie normaliomis sąlygomis į kitą Seimą nebeturėtų pakliūti“, – kalbėjo politologas.
Visgi V. Valentinavičius neatmeta ir galimybės, kad krentant Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partijos rezultatams „valstiečiai“, mažindami Seimo rinkimų kartelę, užsitikrina ir sau vietas parlamente.
„Manau, kad sąmoningai ar ne, valstiečiai ir sau taisosi lengvesnį kelią į Seimą, nes pagal paskutines apklausas, kai krenta valstiečių reitingas, atėjus rinkimams jiems bus problema įveikti 5 proc. barjerą. Vadinasi, Karbauskis rūpinasi ne tik G. Kirkilu ir J. Bernatoniu, bet ir savimi“, – svarstė V. Valentinavičius.
Tuo metu Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Algis Krupavičius sako nematantis grėsmės, kuri kiltų nuleidus rinkimų kartelę. Anot A. Krupavičiaus, vienas iš požymių, padedantis nuspręsti, ar rinkimų barjeras yra tinkamas, yra procentas, kiek visuomenės balsų nedalyvauja mandatų paskirstyme. VDU profesoriaus pateiktais duomenimis: esant 5 ir 7 proc. rinkimų į Seimą kartelei, mandatų dalinime nedalyvauja 19 proc. rinkėjų, esant 4 ir 6 proc. kartelei – 15,26 proc. asmenų, o egzistuojant 3 ir 5 proc. barjerui sprendimo teisę praranda vos 9,94 proc. rinkimų dalyvių.
VDU profesorius mano, kad Karbauskio teiginys, jog po rinkimų kartelės sumažinimo bus daugiau demokratijos, turi pagrindo.
„Karbauskio argumentai, kad bus daugiau demokratijos, jog kiekvienas balsas bus svarbesnis negu yra dabar, turi tam tikrą pagrindą. Bet yra kita medalio pusė, kad partijų skaičius, kurios bus atstovaujamos parlamente, truputį išaugs. 3 ir 5 proc. rinkimų kartelė reiškia, kad prie dabar vidutiniškai esančių 6 partijų (parlamente. – ELTA) prisidėtų maždaug dvi partijos“, – Eltai teigė politologas.
Visgi, pasak A. Krupavičiaus, Lietuvoje parlamentinių partijų skaičius yra nuosaikus, todėl tikėtis didesnių pokyčių Seimo darbe – neverta.
Politologas Algis Krupavičius. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
„Danijoje šiuo metu parlamente yra 14 partijų, Olandijoje – 13, Suomijoje – 9, Švedijoje – 8. Lietuva pagal partijų skaičių parlamente tikrai nesiskiria. Mes turime gana nuosaikų partijų skaičių ir jeigu išvestume vidurkį, kiek partijų patenka (į Seimą. – ELTA) per proporcinę rinkimų dalį, matytume, kad jų yra vidutiniškai 6“, – kalbėjo A. Krupavičius.
Anot politologo, vienintelis galimas neigiamas poveikis dėl rinkimų kartelės sumažinimo yra Seimo rinkimuose dalyvaujančių partijų skaičiaus išaugimas. Tai, pasak jo, gali lemti šiek tiek didesnę fragmentaciją, kuri, akcentuoja jis, veikiausiai būtų laikina.
„Artimiausiems rinkimams 3-5 proc. kartelė turėtų vieną neigiamą poveikį, kad didelei daliai mažų partijų atrodytų, jog ta kartelė yra lengvai peržengiama. 2020 metų rinkimuose labai tikėtina, kad partijų skaičius, kurios dalyvauja rinkimuose, išaugs ir tuomet turėsime šiek tiek didesnę fragmentaciją negu įprastai. Bet po 2020 metų rinkimų viskas sugrįš į savo ribas ir matysime tas pačias ilgalaikes tendencijas“, – savo įžvalgomis dalinosi VDU profesorius.
Apibendrindamas A. Krupavičius teigė, kad dramatizuoti dėl rinkimų kartelės mažinimo tikrai neverta, priešingai, Seime nuo šiol bus didesnis pliuralizmas.
„Dramos tikrai nėra, dėl kartelės sumažinimo jokia katastrofa Lietuvos nelaukia. Priešingai, tam tikras didesnis pliuralizmas tikrai bus“, – prognozavo politologas.
Prabėgo pirmasis Gitano Nausėdos mėnuo prezidento poste. Darbų derlius nemenkas. Du vizitai į užsienį, pas artimiausias kaimynes, Lenkiją ir Latviją. Artimiausiomis dienomis Prezidentas lankysis Vokietijoje, kur susitiks su aukščiausiais šalies vadovais, o jau po to suplanuota kelionė į Estiją.
Keturi vetuoti Seimo įstatymai. Su trijų iš jų vetavimu Seimo dauguma sutiko. Dabar laukiame, kaip bus apsispręsta dėl ketvirtojo, kuriuo norima drausti vienam savininkui turėti daugiau nei 1500 ha miško ploto.
Kiekvienu atveju Prezidentas G. Nausėda, vetuodamas įstatymą, pateikia ir paaiškinimą, kodėl jis siūlo teikiamą įstatymą vetuoti. Argumentavo jis ir savo poziciją dėl miško nuosavybės ribojimo: „Jau dabar aišku, kad šias pataisas lengvai apeis nesąžiningi veikėjai, pvz., per apsimestinius sandorius ar nuosavybės padalinimą atskiriems subjektams. Tokiu būdu stabdomas sektoriaus skaidrinimas ir užkertamas kelias sąžiningai konkurencijai“.
Įstatymo projektą inicijavę 8 Seimo nariai, priklausantys Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai, tarp kurių yra ir aplinkos ministras Kęstutis Mažeika, nerimsta. Jie teigia, kad toks įstatymas padėtų „išvengti miškų ūkio paskirties žemės koncentracijos, krypstančios intensyvaus miškininkavimo tikslais“ bei padėtų sumažinti neigiamą pramoninio miško kirtimo įtaką aplinkosauginiams, kraštovaizdžio, rekreaciniams, bioįvairovės aspektams.
Išgirdusi šitą argumentą, šokau aiškintis, ar tikrai „plynai“ kertami tik godžių privatininkų valdomi miškai, o valstybiniai puoselėjami kaip netekėjusių panelių rūtų darželiai, bet Prezidentas mane išgelbėjo nuo to nuobodoko darbo, pareiškęs, kad numatomas ribojimas negali apsaugoti miškų nuo plyno kirtimo, nes miškų kirtimus reguliuoja kiti teisės aktai, o priežiūrą atlieka atsakingos institucijos. Ir aš juo patikėjau…
Išeitų, kad reikia ne naujus draudimus ir ribojimus kurti (beje, miškų plotų įsigijimas nėra ribojamas nė vienoje ES valstybėje), o reikalauti (ir pačiam Seimui prižiūrėti), kad už miškų kirtimus atsakingos institucijos tikrai atsakingai atliktų savo darbą!
Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda iškilmingoje pirmojo Lietuvos prezidento Antano Smetonos paminklo atidengimo ceremonijoje. LRP kanceliarijos / R.Dačkaus nuotr.
Gal būt, panašiai mano ir Prezidentas – ką liudytų ir jo veiksmai, „gryninant“ mūsų teisėjų korpusą.
Dar būtų galima prisiminti gausius šalies vadovo apsilankymus Lietuvos provincijos miesteliuose, susitikimus su valstybinių postų neužimančiais, bet nuoširdžiai savo kraštą mylinčiais žmonėmis, tačiau tai jau, galima būtų sakyti, Prezidento „laisvalaikis”.
O vienas didžiausių darbų – su premjeru suderintas naujasis Vyriausybės kabinetas. Būtent tam skiriama dauguma apžvalgininkų straipsnių, komentarų, vertinimų.
Kaip ir galima buvo tikėtis, nuomonės gana prieštaringos. Dauguma su priekaišto gaidele pabrėžia prezidento sukalbamumą ir nuolaidumą: jis sutiko palikti vyriausybėje anksčiau kritikuotus sveikatos apsaugos bei socialinės apsaugos ir darbo ministrus ir neišsaugojo gerai dirbusio ir didelį visuomenės pasitikėjimą pelniusio ministro Roko Masiulio.
Pats Prezidentas savo sprendimų nelaiko pralaimėjimu ar nuolaidumu valdančiajai koalicijai ir puse lūpų užsiminė apie kažkokius pasiekimus, išgavus iš premjero prezidentui pageidautinus nutarimus. Tačiau visuomenė „iš pusės“ lūpų skaityti nesugeba, užtat ne vienas šyptelėjo, išgirdęs Prezidento paaiškinimą, kodėl ministro poste paliktas ministras A. Veryga: Prezidentas teigė iš A.Verygos išgirdęs, kad jis darys būtinas reformas, tačiau jos bus geriau apgalvotos.
Ką gi, Prezidentas, atrodo, neatkreipė dėmesio į pagrindinę ministro specialybę bei specializaciją, antraip jis seniai būtų pastebėjęs, kad šitas žmogus turi retą sugebėjimą ramiai, netgi – geranoriškai išklausyti pačias aštriausias pastabas ir pašnekovams sakyti būtent tai, ką jie norėtų išgirsti, bet nebūtinai jis tai padaro. Taip priimta psichiatrų ceche…
Kitas „specialistas“ kalbėti tai, ką klausytojai norėtų išgirsti, buvo (ir tebėra) premjeras Saulius Skvernelis.
Prieš 2016 m. rinkimus, matydamas, jog daugumą rinkėjų piktina kandidatais į Seimą partijų sudarinėjami „partiniai sąrašai, S. Skvernelis žadėjo sudarysiąs technokratišką, nepartinių profesionalų vyriausybę. Šitas manevras sužavėjo ne tik rinkėjus, bet ir kai kuriuos politologus, ir net opoziciją.
Virgis Valentinavičius. Slaptai.lt nuotr.
Pavyzdžiui, tais pačiais 2016 m. MRU Politikos ir vadybos fakulteto dekanas Virgis Valentinavičius Delfio portale rašė: „Dauguma, įskaitant opoziciją, pripažįsta, jog naujojoje Vyriausybėje surinkti žmonės palieka gerą įspūdį – tai pakankamai kompetentingų, energingų ir nesusitepusių žmonių būrys. Ir akivaizdu, kad jiems gerai atrodyti itin padeda buvusi Vyriausybė. Dabar geriau matosi, kokia vargana buvo buvusi Vyriausybė tiek savo sudėtimi, tiek tragikomiška Algirdo Butkevičiaus lyderyste“.
Šiandien vienas iš opozicijos lyderių Gabrielius Landsbergis pažymi, jog vietoje žadėtų savo sričių nepartinių profesionalų, dabar Vyriausybėje turime „niekuo nepasižymėjusius, abejotinos reputacijos partinius kadrus”, o iš jų sudarytas ministrų kabinetas esąs „Brežnevo laikų stagnacija ir visų žadėtų proveržių ir reformų kapituliacija”.
O premjeras net po naujausių pokyčių Vyriausybės sudėtyje tebegieda tą pačią giesmelę, jog ir atnaujintasis kabinetas esąs profesionalų kabinetas, nors istorija su Roku Masiuliu bei su naujai į ministrų kabinetą įtrauktais asmenimis šaukte šaukia, jog dabartinė vyriausybė – pabrėžtinai partokratinė, sudaryta vien iš juos delegavusioms partijoms ištikimų politikų.
Ar tai blogai?
Pasak politologo, Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Lauro Bielinio, politinis užnugaris svarbus ne tik ministrui, bet ir visai valdančiajai daugumai. „Žmogus, kuris nesusietas su politine jėga, o yra tik savo srities atstovas ir daugiau nieko, yra mažiau kontroliuojamas ir ne visada bando taikytis su programa ir tikslais, interesais, kuriuos deklaruoja politinė partija. Todėl politikai ministrai priimtinesni, nes mažiau problemų kyla derinant veiksmus.“
Politologas Lauras Bielinis. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Toks komentaras paaiškina, kodėl Prezidentas nusileido valdančiajai koalicijai, tariantis dėl Roko Masiulio perspektyvų: „Deja, galbūt mano klausimai dėl to, kodėl R.Masiulis negalėtų tęsti savo veiklos, na, atsakymas buvo toks – kad jo iniciatyvoms bent jau pastaruoju metu nebuvo pakankamo palaikymo Seime. Turint omenyje, kad ministrų kabineto narys turi turėti visišką ministro pirmininko palaikymą, atramą Seime“.
Taigi, technokratai, Lauro Bielinio nuomone, „kartais nepastebi to, kad vienoje vietoje pabandžius kažkokius pokyčius, kitoje vietoje gali kažkas suirti. Politikams lengviau tai įvertinti. Daug kas išties buvo labai lėtame judesyje“.
Man gi, keletą metų dirbusiai švietimo srityje, nepasirodė, kad Švietimo ministerija, kai jai vadovavo J. Petrauskienė, buvo „lėtame judesyje“. Priešingai, ne tik aš, bet ir beveik visa švietimiečių bendruomenė šiurpo nuo tų tempų, kuriais buvo vykdoma pedagogų atlyginimo reforma, ko pasėkoje net buvo kilęs įsimintinas streikas…
Šiurpo nuo neišsenkančių ministro A. Verygos iniciatyvų ir tų tempų, kuriais tos iniciatyvos būdavo įgyvendinamos, sveikatos apsaugos specialistai.
O vadinamoji Urėdijų reforma? O Niagaros kriokliu ant šeimų garmėję tėvų ir vaikų santykius reguliuojantys įstatymai? Ar ir jie buvo „lėtame judesyje“?
Gal tik nuo Vilniaus bokštų į Valstiečių ir Žaliųjų vyriausybės reformas žvelgiantiems politologams jos atrodė lėtos. O staigių permainų išgąsdinta visuomenė svajojo apie tokius ministrus ir ministres, kurie išgirstų šimtmečiais patikrintą liaudies išmintį: „Septynis kartus atmatuok, dešimtąjį – kirpk“… Gal todėl šiandien visuomenė daug palankiau, nei „profesionalai“ politologai, politikai priima ir pirmuosius prezidento G. Nausėdos veiksmus, sprendimus, komentarus.
Galima suprasti ir nekantraujančią žiniasklaidą, pripratusią rašyti, komentuoti nuolatinius kivirčus, skandalingus apsišaudymus tarp paskutiniųjų vyriausybių ir prezidentės Dalios Grybauskaitės. Žurnalistai ilgisi intrigos, įtampos… Dulka skambūs epitetai, etiketės, kuriomis apsikeisdavo politinio teatro pagrindiniai veikėjai ir kuriuos su įkvėpimu cituodavo žurnalistai. Beje, nuobodžiauja ir kai kurie skaitytojai – rinkėjai. Jiems šiandieniniame politiniame gyvenime irgi ima trūkti…ne, ne duonos, o kraujo.
Dalia Grybauskaitė. Vytauto Visocko fotografija
„Man mūsų naujasis prezidentas toks porcelianinis: toks, nei trukt, nei stop, kad tik nesudužtų, per garsiai nesuskambėtų, bet, tuo pačiu, kad visi juo žavėtųsi. O taip norisi viesulo!” – prisipažino vienas facebook‘o draugų.
O žaibo į užpakalį nesinori?
Vieni nori pamaitinti neturtėlius. Kitiems patinka vadovauti… Tačiau, kaip sakė vienas išmintingas kunigas, „kiekvienas mūsų sukurtas tarnauti Dievui (tautai, valstybei, artimui…) unikaliu būdu.“
Politologė Rima Urbonaitė. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
Gintauto Palucko vadovaujami socialdemokratai pagal populiarumą lipa ant kulnų „valstiečiams”, o Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), nors ir lieka pirmoje vietoje, vis dar neperžengia 20 proc. ribos, rodo liepos mėnesio „Spinter tyrimų” reitingai.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai” liepos 17-26 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atlikta visuomenės nuomonės apklausa parodė, kad partijų vertinimo skaičiai keitėsi tik 3,1 proc. paklaidos ribose.
Partijų reitingų lyderiu liko TS-LKD, už kuriuos liepą Seimo rinkimuose būtų balsavę 18,2 proc., o birželį 20,2 procento respondentų.
Politologė atkreipė dėmesį, kad įdomiausia kova dabar verda tarp antroje ir trečioje reitingų vietose esančių valstiečių ir žaliųjų ir G. Palucko vadovaujamų socialdemokratų. Liepos mėnesį partijų rezultatų skirtumas jau net neviršijo tyrimo paklaidos.
Už valstiečius ir žaliuosius liepą būtų balsavę 11,5 proc., o birželį – 13,7 proc. o už socialdemokratus – atitinkamai 9,5 proc. ir 10,5 proc. apklaustųjų.
„Panašu, kad jie konkuruoja dėl panašių rinkėjų, kurie nori daugiau kairės politikos, valstybės globos”, – DELFI sakė politologė Rima Urbonaitė.
Jei rinkimai būtų vykę liepą, į Seimą taip pat būtų patekusi Darbo partija, už kurią liepą būtų balsavę 5,3 proc., o birželį – 5,2 proc. respondentų.
Barjerą būtų peržengęs ir Liberalų sąjūdis, už kurį liepą būtų balsavę 5 proc., o birželį – 4,6 proc. respondentų.
Virgis Valentinavičius. Slaptai.lt nuotr.
Politikos apžvalgininko Virgio Valentinavičiaus nuomone, tai, kad partijai pavyko sustabdyti reitingo kritimą, yra daugiausiai šios partijos frakcijos Seime seniūnės Viktorijos Čmilytės-Nielsen nuopelnas.
„Atrodo, kad jai pavyko išjudinti Liberalų sąjūdį iš mirties taško, kuriame jis buvo vadovaujant Eugenijui Gentvilui. Ji atrodo šviežiau, patraukliau. Manau, kad tai yra didele dalimi jos asmeninis nuopelnas, kad Liberalų sąjūdžio reitingai, užuot kritę į dugną, stabilizavosi”, – sakė V. Valentinavičius.
R. Urbonaitė pasigenda ryškesnių šios politikės lyderystės bruožų.
„Ji kalba neblogai, kaip opozicijos lyderė Seime yra aktyvesnė, bet klausimas – ar ji gali partiją tempti į viršų”, – svarstė politologė.
V. Valentinavičius atrėmė, kad V. Čmilytei-Nielsen pavyko sustabdyti partijos skendimą, ir tai jau yra pasiekimas.
„E. Gentvilui nesisekė ir to padaryti. Bent jau šansų prasme, V. Čmilytė-Nielsen turi daugiau galimybių parodyti auginančią lyderystę negu E. Gentvilas arba bet kas kitas partijoje”, – sakė politikos apžvalgininkas.
Tarp asmenybių, kurias žmonės mato kaip tinkamiausias eiti premjero pareigas, ir toliau pirmauja parlamentarė Ingrida Šimonytė. Liepą 18,3 proc. respondentų manė, kad ji būtų tinkamiausia premjerė, o birželį tokių buvo 17,2 procento.
Antroje vietoje yra dabartinis premjeras Saulius Skvernelis, kurį liepą palaikė 15 proc., o birželį – 14,7 proc. žmonių.
TS-LKD lyderį Gabrielių Landsbergį premjero pareigose liepą norėjo matyti 7,5 proc., o birželį – 5,7 proc. respondentų.
Buvusio susisiekimo ministro reitingas liepą buvo 5,3 proc., o birželį – 7,3 proc., europarlamentarės Vilijos Blinkevičiūtės – atitinkamai 3,2 proc. ir 5,2 proc., kadenciją baigiančio eurokomisaro Vytenio Povilo Andriukaičio – atitinkamai 2,7 proc. ir 3 procentai.
Dvikova. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
2,6 proc. respondentų liepą ir 2,2 proc. birželį manė, kad geriausiu premjeru būtų „darbiečių” lyderis Viktoras Uspaskichas. O 2,4 proc. apklaustųjų liepą ir 2,1 proc. birželį šiose pareigose norėjo matyti Rolandą Paksą.
Į eurokomisarus deleguojamą ekonomikos ir inovacijų ministrą Virginijų Sinkevičių kaip geriausią premjerą liepą matė 2,2 proc., o birželį – 2,3 proc. respondentų.
2,1 proc. apklaustųjų liepą ir 2,2, proc. birželį atrodė, kad premjero pareigas turėtų eiti valstiečių ir žaliųjų lyderis Ramūnas Karbauskis, rašo DELFI.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai” 2019 metų liepos 17-26 dienomis, naujienų portalo DELFI užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.
Tyrimo metu buvo apklausta 1007 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal lytį, amžių ir gyvenamąją vietą yra proporcingas gyventojų pasiskirstymui Lietuvoje.
Rolandas Paksas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Mykolo Romerio universiteto docentas Virgis Valentinavičius teigia, kad Rolandui Paksui susitikimas su Baltarusijos prezidentu Aleksandru Lukašenka nepadės laimėti vietos Europos Parlamente (EP). Pasak politologo, R. Paksas yra praeities politikas, kuris nebeturi nei politinės partijos palaikymo, nei apskritai rimtų politinių idėjų, pritraukiančių Lietuvos rinkėją.
„R. Paksui bus sunku kažką apčiuopiamo laimėti EP rinkimuose. Jo bei Tvarkos ir teisingumo partijos keliai išsiskyrė. Vienintelis dalykas, kurį R. Paksas gali daryti – tai išnaudoti savo žinomumo likučius ir taip pakliūti į naujienų antraštes tokiais skandalingais susitikimais su V. Putinu ar A. Lukašenka. Kitaip tariant, R. Paksui lieka tik fokusų rodymas, nes rimtų politinių idėjų jis seniai neturi, išskyrus viena, kaip nors atkeršyti apkaltos tariamiems kaltininkams“, – Eltai sakė V. Valentinavičius.
Iš tokių R. Pakso susitikimų, politologas daro išvadą, kad europarlamentaras bando pritraukti sovietiniams laikams nostalgišką rinkėją.
„Kažkokios ypatingos žalos Lietuvai šių susitikimų, aš nemanau. Kadangi R. Paksas jau labai mažai reiškiasi Lietuvos politikoje. Jis sąmoningai orientuojasi į tarybinių laikų nostalgijos kamuojamus rinkėjus ir bando kurstyti tą nostalgiją susitikimais su V. Putinu bei A. Lukašenka. Kažkiek tokių rinkėjų yra, bet aš nemanau, kad tai būtų reikšmingas skaičius R. Paksui“, – teigia politologas.
ELTA primena, ketvirtadienį R. Paksas susitiko su Baltarusijos prezidentu Aleksandru Lukašenka, kuris tikino, kad Baltarusija nori taikių ir draugiškų santykių su Lietuva. Tuo metu pats R. Paksas teigė, neva Lietuvai nepavyksta draugiškai sugyventi su kaimyninėmis valstybėmis, o tai esą reikia keisti.
R. Paksas taip pat tikino, esą Astravo AE statybos tema Lietuvoje yra smarkiai politizuota, o Lietuva turėtų sėsti prie derybų stalo ir su Baltarusija kurti tarptautinę ekspertų grupę, stebėsiančią Baltarusijos AE veikimą.
Virgis Valentinavičius. Slaptai.lt nuotr. „Pasiūliau prezidentui (A. Lukašenkai) sukurti tarptautinę ekspertų grupę nuolatiniam atominės jėgainės stebėjimui. Suprantu, kad elektrinė bus pastatyta, kad ji veiks. Dabar mums reikia susėsti drauge. Ne paslaptis, kad tam tikros politinės jėgos Lietuvoje, ir ne tik Lietuvoje, išnaudoja AE statybą politiniams tikslams pasiekti. Nemanau, kad baltarusiai sau statosi nesaugią jėgainę. Asmeniškai aš esu atominės energetikos šalininkas“, – po susitikimo žurnalistams kalbėjo R. Paksas.
Baltarusija kartu su rusų inžinieriais stato AE netoli Astravo miesto, nuo Vilniaus nutolusio vos per 50 km. Pirmasis elektrinės energinis blokas, planuojama, pradės veikti šių metų pabaigoje, antrasis – 2020-aisiais.
Slaptai.lt skelbia apžvalgininko, MRU docento Virgio Valentinavičiaus politinį komentarą. Dėmesio centre – Prezidentės D.Grybauskaitės ir premjero S.Skvernelio priešprieša, Rusijos kišimosi į Lietuvos politinį gyvenimą ypatumai, teroristinio akto prieš musulmonus Naujojoje Zelandijoje pamokos, keistos kai kurių kandidatų į Lietuvos prezidento postą draugystės…
Politologo nuomone, premjero Sauliaus Skvernelio neigiamas įvaizdis gali pridaryti rimtų problemų jam siekiant prezidento posto. Mykolo Romerio universiteto (MRU) docento Virgio Valentinavičiaus teigimu, žvelgiant į pastarąsias gyventojų apklausas, antrasis prezidentų rinkimų turas S. Skverneliui nusimato tik susiklosčius palankioms aplinkybėms.
Apklausos rodo, kad prezidentinių reitingų trejetuke esantį premjerą S. Skvernelį visuomenė yra linkusi traktuoti dažniau kaip nepatikimą nei patikimą politiką. Šiuo atžvilgiu S. Skvernelis pagal teigiamų ir neigiamų vertinimų skirtumą tarp pretendentų į prezidentus rodo pačius prasčiausius rezultatus. Pasak politologo, naivu tikėtis, kad asmuo, renkantis daugiau neigiamų vertinimų nei teigiamų, gali laimėti prezidento postą.
,,Manau, neigiami vertinimai tikrai padarys įtaką rinkimams. Labai sunku tikėtis, kad bus išrinktas tas kandidatas, kurio neigiami vertinimai persveria teigiamus. Toks kandidatas gali būti išrinktas tik laimingai susiklosčius aplinkybėms – pavyzdžiui, nesant kitų alternatyvų. Bet šiuo metu alternatyvų yra. Todėl jeigu neigiami vertinimai toliau stiprės, jis gali nebeišeiti net į antrąjį prezidento rinkimų turą, juolab, kad kairėje pusėje kandidatų yra nemažai“, – Eltai teigė MRU docentas.
Pasak politologo, per kelerius Vyriausybėje praleistus metus S. Skvernelis taip ir neišmoko būti santūrus ir ramiai reaguoti į įtampą keliančias situacijas. Pasak eksperto, prezidento posto siekiantis žmogus turi būti solidus ir ramiai reaguoti į situacijas – tik tuomet, teigė jis, kandidatas įgaus žmonių pasitikėjimą ir autoritetą.
Saulius Skvernelis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
,,Neigiami S. Skvernelio reitingai ėmė didėti kartu su mokytojų streiku. Konfliktas su prezidente dėl į aplinkos apsaugos ministres siūlytos kandidatūros apskritai sukėlė neadekvačią premjero reakciją. Mano galva, tai labai gadina S. Skvernelio reputaciją. S. Skvernelis linkęs karščiuotis labiau negu tai dera premjero ar prezidento postą užimančiam politikui“, – teigė V. Valentinavičius.
Kita vertus, pabrėžė jis, prie S. Skvernelio reitingų prisideda ir „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis, kuris šiuo metu turi didžiausią nepasitikėjimo reitingą
Kaip ELTA jau skelbė, naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ sausio 23-vasario 3 dienomis atliktos apklausos metu gyventojų paprašius nurodyti visuomenės veikėjus (pavardes respondentai minėjo patys), kuriais gyventojai labiausiai nepasitiki ir kuriais labiausiai pasitiki, prasčiausių vertinimų sulaukė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas R. Karbauskis (politiku nepasitiki 16,2 proc.).
Atlikta apklausa rodo, kad sausį R. Karbauskiu pasitikėjo 4,8 proc. gyventojų, tad skirtumas tarp teigiamo ir neigiamo visuomenės požiūrio į R. Karbauskį šiuo metu siekia minus 11,4 (2018 m. spalį buvo minus 16).
Premjeru S. Skverneliu nepasitikinti gyventojų dalis nuo 2018 m. spalio padidėjo 3,4 proc. ir šiuo metu siekia 12,4 proc. Nors S. Skverneliu pasitiki 10,3 proc. šalies gyventojų (pagal šį rodiklį jis antrasis), premjeru nepasitikinčių piliečių dalis nusveria teigiamai apie jį manančius. Su tokiu rodikliu (minus 2,1) jis vienintelis iš visų pretendentų į prezidentus patenka į prasčiausiai vertinamų politikų dešimtuką.
Mykolo Romerio universiteto docentas Virgis Valentinavičius teigia, kad Vytenio Povilo Andriukaičio dalyvavimas Prezidento rinkimuose pakels Lietuvos socialdemokratų partijos reitingus. Pasak politologo, nors V. Andriukaitis vargu ar laimės rinkimus, tačiau, pabrėžia jis, pats eurokomisaro pasirodymas rinkimuose gali atimti balsų iš premjero Sauliaus Skvernelio.
„V. P. Andriukaitis, palyginus su tais, kurie pastaruoju metu skelbė savo kandidatavimą, yra palyginti respektabilus kandidatas. Nors jis rinkimų veikiausiai ir nelaimės, vien tai, kad politikas dalyvauja, padės socialdemokratams atsistoti ant kojų. Turint galvoje jo seną kaip politiko įdirbį bei kylančius Gintauto Palucko vadovaujamos partijos reitingus, manau, kad jis bus visai rimtas žaidėjas kairiojoje politinio spektro pusėje. Nenustebčiau, kad jis gautų nuo penkių iki dešimties procentų ir tai jau padarytų jo dalyvavimą rinkimuose prasmingą“, – teigia docentas V. Valentinavičius.
Pasak politologo, V. Andriukaitis gali atimti nemažai balsų iš premjero S. Skvernelio.
Virgis Valentinavičius. Slaptai.lt nuotr.
„Grūstis kairėje pusėje didėja. S. Skvernelis turi vis daugiau konkurentų, kurie atiminės balsus būtent iš jo, o ne iš Ingridos Šimonytės ar Gitano Nausėdos“, – teigė V. Valentinavičius.
Socialdemokratų keliamas eurokomisaras V. P. Andriukaitis penktadienį pranešė, kad dalyvaus Prezidento rinkimuose.
67 metų politikui tai bus trečiasis bandymas šalies vadovo rinkimuose. Jis dalyvavo 1997 ir 2002 metų Prezidento rinkimuose.
Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) dar praėjusių metų lapkritį paskelbė, kad V. P. Andriukaitis yra jų kandidatas Prezidento rinkimuose. Jo kandidatūrą iškėlė 40 LSDP skyrių. Tačiau eurokomisaras savo apsisprendimo dalyvauti šalies vadovo rinkimuose iš karto nedeklaravo.
Prezidento rinkimai Lietuvoje vyks gegužės 12 dieną.
Paviešinus Valstybės saugumo departamento (VSD) informaciją apie galimai neskaidrius politikų ir verslo struktūrų ryšius, užvirė tikras viešųjų ryšių karas bei įtakingiausių politikų politinių sąskaitų suvedinėjimas.
Nors niekas iš politikų nestojo ginti politine korupcija kaltinamo „MG Baltic“ koncerno, neatsirado ir tokių, kurie mėgintų iš esmės pasižiūrėti į kilusio skandalo priežastis ir teiktų konkrečius siūlymus, kad panašių korupcinių santykių tinklai nebūtų taip sėkmingai mezgami ateityje.
Kilęs triukšmas šiuos klausimus, kaip ir diskusijas dėl svarbių reformų, nustūmė į šešėlį.
Politologai pažymi, kad politinės korupcijos skandalas tapo ne tiek apsivalymo, kaip mėgina parodyti kai kurie politikai, kiek politinės komunikacijos ir sąskaitų suvedinėjimo įrankiu.
Įtakingos Lietuvos politikos personos, pasak politologų, eskaluoja politinės korupcijos situaciją vien tik tam, kad pakeltų savus reitingus. Užuot mobilizavęsi ir susitelkę spręsti korupcijos problemą, politiniai lyderiai, ignoruodami akivaizdžius faktus, visuomenei kalba apie tai, kokios, jų nuomone, partijos yra susitepusios, o kokios ne.
Politologų nuomone, tai labai apsunkina galimybes sistemiškai išspręsti egzistuojančias problemas.
Todėl ir pasirodžiusios iniciatyvos spręsti politinės korupcijos priežastis yra paviršutiniškos. Politikai prakalbo apie konkrečių žiniasklaidos kanalų sankcionavimą ar tai, kad pats verslas turi prisiimti atsakomybę ir, pavyzdžiui, atsisakyti verslo ryšių su susitepusiu koncernu.
Anot politologų, tai rodo, kad politikai ne tik menkai susigaudo, kokios yra kilusios politinės krizės priežastys, bet ir tai, kad politikai apskritai nėra linkę į jas gilintis.
Tuo tarpu „Transparency International“ ekspertės Rugilės Trumpytės nuomone, receptas pasiekti, kad tokių politinės korupcijos skandalų tikimybė ateityje bent jau sumažėtų nėra labai sudėtingas. Reikia tik politinės valios, skaidrinti įstatymų priėmimą ir noro aiškiau reglamentuoti politikų ryšius su interesų grupėmis.
Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė, vertindama, ar kilęs politinės korupcijos skandalas padės apsivalyti politinei sistemai, nebuvo labai optimistiška.
Politologė, žvelgdama į tai, kaip politikai reaguoja į paviešintą VSD ataskaitą, sako nematanti politikų rodomos atsakomybės ir realių sprendimų, neleidžiančių, kad panašios korupcijos situacijos nebepasikartotų ateityje.
„Politikai, užuot kovoję su esama problema, iš tikrųjų ieško galimybių, kad jie patys būtų vaizduojami gražesni ir geresni nei iš tikrųjų yra. Be to, tai dažniausiai vyksta juodinant politinius oponentus“, – samprotavo R. Urbonaitė.
Pasak jos, iš pastarųjų skandalų galime spręsti, kad kilęs politinės korupcijos faktas buvo tiesiog įtrauktas į tarpusavio kovas.
„Visas šis procesas niekada nebus tikras apsivalymas, kol politikai tai išnaudos tarpusavio kovai. Kol kas tai tik bandymas pasidžiaugti, kad kitų dėmės ryškesnės. Ramūnas Karbauskis šioje situacijoje yra tipinis purvus drabstančio ir dvigubus standartus taikančio politiko pavyzdys. Galima jo paklausti, jei jis iš tikrųjų skaidrus it krištolas, kodėl mes nesulaukėme Seimo tyrimo komisijos dėl žemės reikalų. Kodėl jį pričiupome ne kartą meluojant, vengiant deklaruoti interesus. Ar galime skaidrumu vadinti tai, kai matome R. Karbauskį, turintį savo prioritetinius žurnalistus“, – retoriškai klausė MRU politologė.
R. Urbonaitė, vertindama įsiplieskusį skandalą dėl korupcinių verslo ir politikų santykių, apgailestavo, kad tiek valdantieji, tiek opozicijoje esantys politikai nepakyla virš primityviausių poreikių, kurie apsiriboja tiesiog valdžios išlaikymu ir populiarumo reitingo taškų gainiojimųsi.
„Niekas iš politinių lyderių nekalba, kas bus toliau, kaip galėtume išvalyti esamą pelkę. Kaltinimų vienas kitam yra, tačiau gilesnių diskusijų, idėjų ir vizijų, kaip šią problemą spręsti, mes iki šiol nematome“, – apibendrino R. Urbonaitė.
Kitas MRU politologas Virginijus Valentinavičius taip pat akcentavo, kad politikai nerodo nei pakankamai pastangų, nei valios siekiant realiai spręsti politinės korupcijos problemą.
Politologas pabrėžė, kad vien Premjero pareiškimai, kad trys partijos Lietuvoje yra švarios, o visos kitos susitepusios, labai apsunkina galimybes sistemiškai išspręsti egzistuojančias problemas.
Kartu V. Valentinavičius aiškino, kad politikai, tam tikra prasme, patys „pripratino“ verslininkus žaisti ne pagal sutartas taisykles.
„Verslininkams, kai politikai taip lengvai parsiduoda, natūraliai kyla mintis tuo pasinaudoti. Kitas dalykas, – kalbėjo V. Valentinavičius, – prie to priprantama. Vieną kartą pabandžius ir pamačius, kad politikus galima supirkinėti urmu ir labai pigiai, verslo struktūrose ir atsiranda labai ciniškas požiūris, kuris dabartiniame skandale labai gerai matomas. Įsivaizduojama, kad politikai skirti tik tam, kad pasakytų savo kainą ir teiktų paslaugas verslui“, – kalbėjo MRU docentas.
Pasak V. Valentinavičiaus, galima kalbėti apie tam tikrą psichologiją, kurią susitepę politikai suformavo konkrečioms verslo struktūroms.
„Kai tu bendrauji vien tik su prostitutėmis, išsivysto savotiška psichologija ir tu pradedi galvoti, kad visas pasaulis yra viešnamis ir atitinkamai elgsis. Tai šioje vietoje reikia ne tik visuomenės, bet ir politinių lyderių pastangų pasakyti, kad tai yra netoleruotina, kad taip negalima, taip nėra ir pradėkime gyventi padoriai“, – kalbėjo politologas. Jo nuomone, „MG Baltic“ vadovo Dariaus Mockaus atsakymai tarsi ir rodo, kad jis paprasčiausiai nebesupranta, jog vyko dalykai, kurie yra aiškiai nusikalstami.
Politologas pabrėžė, kad siekiant išgyvendinti šias valstybei ir visuomenei žalingas praktikas yra būtinas ne tik politinių jėgų konsensusas, bet ir lyderystė.
MRU docentas išskyrė Prezidentės Dalios Grybauskaitės indėlį kovojant su neskaidriais politikų ryšiais. Pasak V. Valentinavičiaus, D. Grybauskaitės lyderystė kovoje su korupcija yra akivaizdi, nepaisant to, ką sakytų kaltinamųjų korupcija advokatai ar valdančiųjų lyderis R. Karbauskis.
Tuo tarpu „Transparency International“ projektų vadovės R. Trumpytės nuomone, dėl neskaidrių politikų ir verslininkų ryšių kilusios politinės krizės yra susijusios su tuo, kad šalyje nėra nei įstatymo, kuris aiškiai apibrėžtų verslo ir politikų santykius, nei susiformavusių tradicijų viešai diskutuoti ir priimti politinius sprendimus.
„Transparency International“ ekspertė sako, kad susidaro įspūdis, jog tokių santykių neapibrėžtumas politikus kol kas tenkina.
Nors, anot R. Trumpytės, už skaidrius santykius atsako tiek politikai, tiek verslas, kol kas ryžtingų sprendimų, galinčių prisidėti užkardant, kad panašūs korupciniai skandalai nepasikartotų, iš politikų pusės nėra.
Ekspertė pažymėjo, kad neskaidrių verslo ir politikų santykių problema Lietuvoje yra sena problema. Pasak jos, Lietuvoje piliečiai realiai nežino, kas daro įtaką politikams ir kas stovi už jų sprendimų ar kodėl atsiranda konkretūs teisės aktai. R. Trumpytė pabrėžė, kad šalies įstatymai neįpareigoja politikų pranešti apie savo santykius ar susitikimus su verslo atstovais ar kitomis interesų grupėmis.
„Lietuvoje yra tokia problema, kad politikai susitikinėja neoficialiai ir mes nežinome, kas daro realią įtaką“, – akcentavo ekspertė.
„Politinės partijos ir politikai turėtų deklaruoti susitikimus, ypač tuomet, kai jiems yra siūlomi tam tikri teisės aktų pakeitimai. Dabar mes nežinome, su kuo susitinka politikai. Jeigu pasižiūrėtume į oficialias Seimo narių darbotvarkes, pamatytumėte vos kelis deklaruotus susitikimus“, – aiškino R. Trumpytė.
Ji pabrėžė, kad patys savaime politikų santykiai su verslu nėra blogai. Kenkėjiškais politikų ir verslo santykiai tampa tuomet, kai pradedama žaisti ne pagal nustatytas taisykles.
„Su interesų grupėmis susitikinėti yra gerai ir net būtina. Nes sunku tikėtis, kad patys politikai išmanys tiek daug sričių ir tiek daug klausimų. Jiems būtina susitikti su žmonėmis, kurie dirba tam tikrose srityse. Tačiau mes turime apie tai žinoti, galbūt užduoti klausimus, kodėl buvo susitikta su vienais, o ne su kitais verslininkais, kodėl politikai priėmė vienus pasiūlymus, o ne kitus“, – samprotavo „Transparency International“ projektų vadovė.
Anot ekspertės, norint sumažinti tikimybę, kad ateityje pasikartos panašūs atvejai, kaip „MG Baltic“ koncerno politinės korupcijos skandalas, privalu šalyje taisyti ne itin gerai veikiantį Lobizmo įstatymą.
Pasak jos, Lobizmo įstatymą reikėtų siaurinti, įpareigoti politikus viešinti savo susitikimus su lobistais, suteikti galimybę lobistais užsiregistruoti ne tik fiziniams, bet ir juridiniams asmenims.
„Transparency International“ ekspertė taip pat pažymėjo, kad turėtų keistis ir Seime priimamų įstatymų principai. R. Trumpytė akcentavo, kad šiuo metu labai trūksta paaiškinimų, kodėl priimamas vienas ar kitas įstatymas.
„Nuėjus į Seimo interneto svetainę ir susiradus teisės aktus, įstatymus arba jų projektus, kada jie yra svarstomi, turėtume nesunkiai suprasti, kodėl konkretūs pasiūlymai atsirado. Deja, Lietuvoje dažniausiai į tokį klausimą neatsakysime, nes įstatymų aprašymai yra labai šabloniški, nėra įvertinamos neigiamos įtakos, kaštų naudos analizė“, – pasakojo R. Trumpytė ir stebėjosi, kodėl Lietuvoje taip greitai siekiama svarstyti net sudėtingiausius teisės aktus.
Ministro Pirmininko patarėjas Skirmantas Malinauskas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Dar neprasidėjus naujai savaitei buvo aišku, kad Vyriausybė ir Premjeras Saulius Skvernelis atsidurs dėmesio centre.
Pirmadienį pristatytos būsimos mokesčių reformos gairės, laukta ilgai žadėto kandidato į teisingumo ministrus pavardės. Taip pat nekantrauta ir dėl to, kaip į skandalą įsivėlusį žemės ūkio ministrą Bronių Markauską įvertins ir ką dėl jo likimo nuspręs Vyriausybės vadovas.
Tačiau pirmadienio rytą kiek netikėtai nustebino ir viešas diskusijas sukėlė Premjero patarėjo Skirmanto Malinausko komentaras DELFI portale, kuriame jis, užbėgdamas savo viršininkui už akių, pažėrė kaltinimų Prezidentūrai dėl, jo nuomone, Prezidentės Dalios Grybauskaitės taikomų dvigubų standartų bei kartu įvertino B. Markausko, apie kurį pats Premjeras dar aiškiai nepasisakė, elgesį.
Galiausiai S. Malinauskas reiškė būgštavimus, kad Prezidentė teikiamą kandidatūrą tiesiog atmes vien tam, kad parodytų, jog Premjeras negali pateikti tinkamo žmogaus, ar kad jis kandidatams taiko žemesnius standartus nei pati D. Grybauskaitė.
Premjero patarėjas akcentavo, kad pati Premjero teikiama „MG Baltic“ advokato Giedriaus Danėliaus kandidatūra užimti teisingumo ministro postą yra politiškai nepatogi, todėl sukels diskusijas.
Kliuvo ir konservatoriams. S. Malinauskas tvirtino, kad konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis dalykinius klausimus sprendė korupcija kaltinamo Raimondo Kurlianskio namuose, kad partijos nariai iš „MG Baltic“ gavo ne tik dovanas, bet ir paramą konservatoriams priklausančioms organizacijoms.
Šie pareikšimai įsiutino konservatorius. Atsakydami į partijai išsakytus priekaištus jie ėmė kalbėti, kad S. Malinauskas privalo trauktis iš užimamų pareigų.
Taigi dėl būsimų diskusijų, kurios kils po išplatinto komentaro, S. Malinauskas neklydo. Ir į jį karštai sureagavo ne tik konservatoriai. Žurnalistas Andrius Tapinas netruko Premjero patarėjo komentarą įvertinti neigiamai, o teikiamą kandidatūrą užimti teisingumo ministrus – kaip antivalstybinį žingsnį.
Visgi politologams užkliuvo ne tik kilusios diskusijos dėl Prezidentei teikiamo teisingumo ministro istorijos ar to, kad užsiminta apie intensyvesnius nei dabar žinoma konservatorių ir „MG Baltic“ ryšius.
Politologams į akis krito ir tai, kad Premjero patarėjas jau ne pirmą kartą kalba, iš šalies žiūrint, nuomonės nederindamas su tiesioginiu savo vadovu – S. Skverneliu. Tai, žvelgiant į aukščiausių vadovų ir jų patarėjų santykius, nėra įprasta.
Dar vasario 28 d. Premjerui pačiam atostogaujant S. Malinauskas suorganizavo spaudos konferenciją, kurioje pareiškė nepasitikėjimą teisingumo viceministru ir ministre. Ažiotažą sukėlusioje ir teisingumo ministrę bei viceministrą iš postų išvertusioje istorijoje S. Malinauskas ragino Premjerą rinktis jį arba su kalėjimo sistemos pertvarka nesusitvarkančią tuometinę teisingumo ministrę Mildą Vainiutę.
Tąkart politologai svarstė, ar Premjeras susitvarko su savo politinio pasitikėjimo komanda.
Tačiau pastarąjį Premjero patarėjo pasisakymą, kada S. Malinauskas nepabijojo išsakyti ganėtinai aštrios kritikos Prezidentūros atžvilgiu ir savarankiškai įvertinti politiškai jautrią B. Markausko istoriją, politologai vertino atsargiau.
Politologai neatmeta galimybės, kad tai yra tikslingai pasirinkta S. Skvernelio strategija, kuomet jo patarėjas tiesiog pasako tai, ką pačiam Premjerui ištarti yra nepatogu ar nenaudinga. Anot politikos ekspertų, jei S. Skvernelis nepritartų spontaniškai veikiančio patarėjo veiklai, S. Malinausko paslaugų būtų tiesiog atsisakoma.
Virgis Valentinavičius. Slaptai.lt nuotr.
Mykolo Romerio universiteto docentas Virginijus Valentinavičius, komentuodamas S. Malinausko komentarą, aiškino, kad S. Skvernelio patarėjas tiesiog negali elgtis spontaniškai. Todėl, politologo nuomone, S. Malinausko pasisakymai yra tiesiog sąmoningos strategijos dalis.
„Vieno iš valstybės vadovų patarėjas spontaniškai tiesiog negali veikti, nebent jis spontaniškai atspėja, ko jo vadovas nori. Antraip tokie improvizacijų ir džiazo mėgėjai yra atleidžiami labai greitai“, – kalbėjo V. Valentinavičius.
„Jeigu nėra Premjero pareiškimų apie patarėjo žodžius ar informacijos, kad S. Malinauskas už improvizacijas bus baudžiamas, vadinasi, – akcentavo V. Valentinavičius, – Premjeras pritaria. Saulius Skvernelis nei teisingumo ministrės atveju, nei dabar nebuvo užsiminęs, kad atleidžia S. Malinauską, vadinasi, kontroliuoja reikalą ir viskas yra daroma su Premjero žinia“, – apibendrino MRU docentas.
V. Valentinavičius samprotavo, kad šiame kontekste S. Malinauskas gali tiesiog atlikti tam tikrą funkciją arba juo gali būti paprasčiausiai naudojamasi.
„Nuolatinis kareivis daro visada pavojingiausią darbą, generolai yra užnugaryje, o eiliniam kareiviui duota užduotis griūti ant durklo krūtine. S. Malinauskas tą ir daro. Akivaizdu, kad Prezidentūra nesivels į ginčus su eiliniu kareiviu, nes Prezidentės lygis yra generolų lygis. Ji gali aiškintis su S. Skverneliu arba Ramūnu Karbauskiu. Ji nesivaikys S. Malinausko su pistoletu po laukus“, – akcentavo politologas.
Apibendrindamas situaciją V. Valentinavičius teigė, kad S. Malinausko pareiškimai, kuriuose reiškiama aštri kritika Prezidentūrai, jo nestebina. Pasak MRU docento, tai atitinka bendrą foną, kuriame „žalieji valstiečiai“, pirmiausia su jų lyderiu R. Karbauskiu, spinduliuoja perdėtu pasitikėjimu savimi. Pasak jo, „valdantieji tikslingai, tačiau pervertindami savo jėgas, kimba į atlapus Prezidentei.
„Mano manymu, S. Malinausko rašiniai atitinka tą bendrą „žaliųjų valstiečių“ nuostatą veltis į šiokias tokias propagandines grumtynes su Prezidente. Pastaruoju metu Premjeras yra toje pačioje „valstiečių“ rikiuotėje, nors dar prieš metus S. Skvernelio ir R. Karbauskio pozicijos dažnai išsiskirdavo. Dabar jų pozicijos vis artimesnės ir vis labiau suderintos“, – samprotavo MRU docentas.
Anot V. Valentinavičiaus, tai leidžia kalbėti apie planingai režisuojamą strategiją, skirtą savivaldybės bei prezidento rinkimams.
„Aš manau, nors skamba paradoksaliai ir absurdiškai, bet kibti Prezidentei į atlapus yra gerai apgalvota ir planingai vykdoma strategija. Matyt, daroma prielaida, kad konfrontacija su Prezidente įkvėps tam tikrą visuomenės dalį balsuoti už S. Skvernelį“, – akcentavo V. Valentinavičius.
Tuo tarpu Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Tomas Janeliūnas iškėlė kelias S. Malinausko nestandartiško elgesio galimybes. Kartu, pažymėjo profesorius, nebūtinai blogai yra tai, kad Premjero patarėjai gali savarankiškai pareikšti savo nuomonę.
Komentuodamas iš pažiūros nesuderintą su Premjeru S. Malinausko pasisakymą, T. Janeliūnas iškėlė dvi tokio elgesio galimybes.
„Vienas variantas, kad tai yra improvizacija. Galbūt pasisakymas nėra labai aiškiai suderintas su Premjeru. Patarėjas tiesiog laikosi savo principinių nuostatų, kurias, matyt, ir atsinešė į darbą Vyriausybėje. Antra galimybė, – akcentavo T. Janeliūnas, – tai yra su S. Skverneliu suderinta pozicija, ir Skirmantas Malinauskas bent jau perspėjo Premjerą apie tai, ką ketina daryti. Tokiu atveju Premjeras, jei ir nepalaikė, tai bent jau neprieštaravo jo nuomonei“, – galimybes vertino T. Janeliūnas.
Pastarosios galimybės atveju, anot TSPMI profesoriaus, būtų žaidžiamas tam tikras žaidimas, kad tam tikra pozicija yra išsakoma ne Premjero lūpomis.
„Tai tarsi leidžia Premjerui neiti į tiesioginį konfliktą, tarkime, su kitais „valstiečių ir žaliųjų“ partijos atstovais, ypač su Ramūnu Karbauskiu, kuris esamame konflikte labiau palaiko žemės ūkio ministrą. Kitaip tariant, vertinimas yra išsakomas, bet netiesiogiai Premjero lūpomis. Tai leidžia nesukurti tiesioginio konflikto“, – kalbėjo T. Janeliūnas.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Slaptai.lt nuotr.
Pasak TSPMI profesoriaus, nesuderinti ar nevisiškai derinti S. Malinausko pasisakymai nedaro didelės žalos Premjerui. Anot jo, jei patarėjo bei Premjero pozicijos iš esmės nesiskiria ir nuomonė išsakoma savo, o ne S. Skvernelio vardu, tai didelio prieštaravimo nėra.
„Premjeras neturi pareigos absoliučiai kontroliuoti kiekvieną žodį ar veiksmą, kurį atlieką jų patarėjai. Jeigu tai būtų daroma Premjero vardu, tai, be abejo, tokie veiksmai neišvengiamai turi būti suderinti. Šiuo atveju Skirmantas Malinauskas tarsi kalba savo vardu ir savo poziciją išdėsto. Ir autonomiškumas yra išlaikomas. Kiek tai gali būti toleruojama – čia jau kitas klausimas. Jeigu tokie asmeniniai pareikšimai prasilenktų nuolat su Premjero pozicija, tai, natūralu, kad dėl esamų pozicijų išsiskyrimo tiesiog būtų atsisveikinta su tokiu patarėju“, – aiškino T. Janeliūnas.
Pastaruoju metu lietuviškoje žiniasklaidoje iškeltos kelios, mano supratimu, dėmesio vertos temos. Pavyzdžiui, kolega Virginijus Savukynas svarstė, ar žurnalistas gali aprašyti su juo pačiu susijusius įvykius? V.Savukynas pateikė argumentų, kodėl žurnalistas ne tik gali, bet ir privalo viešinti negeroves, susijusias tiek su kitais asmenimis, tiek – su juo pačiu. Atvirai kalbant, man net nebuvo į galvą šovusi tokia dilema: gali ar negali. Aišku, kad gali. Ne tik gali, bet ir ir privalo. Tokiais atvejais asmeniškumų nereikėtų nei slėpti, nei vengti. Karti asmeniška žurnalisto patirtis dažnusyk straipsniui ar laidai priduoda solidumo, tikroviškumo. Juk žurnalistas giliausiai išmano būtent tai, ką yra patyręs savo kailiu. Niekaip nesuprantu, kam vengti temų, kurias pajėgus atidžiausiai išnarplioti? Žinoma, tokiais atvejais dažniausiai ir susilaukiama priekaištų, girdi, esi tendencingas. Bet kas čia keisto, jei susilauki tokio pobūdžio kritikos? Joks produktyviai, kryptingai dirbantis žurnalistas negali išvengti apkalbų, šmeižto, melo. Juk tokiam žurnalistui pakenkti siekia ir ideologiniai, ir finansiniai konkurentai. Būtų keista, jei būtų kitaip. Tad kam bijoti to, kas neišvengiama?
