Įdomiausia kova – tarp valstiečių-žaliųjų ir G. Palucko socialdemokratų


Politologė Rima Urbonaitė. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
Gintauto Palucko vadovaujami socialdemokratai pagal populiarumą lipa ant kulnų „valstiečiams“, o Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), nors ir lieka pirmoje vietoje, vis dar neperžengia 20 proc. ribos, rodo liepos mėnesio „Spinter tyrimų“ reitingai.
 
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ liepos 17-26 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atlikta visuomenės nuomonės apklausa parodė, kad partijų vertinimo skaičiai keitėsi tik 3,1 proc. paklaidos ribose.
 
Partijų reitingų lyderiu liko TS-LKD, už kuriuos liepą Seimo rinkimuose būtų balsavę 18,2 proc., o birželį 20,2 procento respondentų.
 
Politologė atkreipė dėmesį, kad įdomiausia kova dabar verda tarp antroje ir trečioje reitingų vietose esančių valstiečių ir žaliųjų ir G. Palucko vadovaujamų socialdemokratų. Liepos mėnesį partijų rezultatų skirtumas jau net neviršijo tyrimo paklaidos.
 
Už valstiečius ir žaliuosius liepą būtų balsavę 11,5 proc., o birželį – 13,7 proc. o už socialdemokratus – atitinkamai 9,5 proc. ir 10,5 proc. apklaustųjų.
 
„Panašu, kad jie konkuruoja dėl panašių rinkėjų, kurie nori daugiau kairės politikos, valstybės globos“, – DELFI sakė politologė Rima Urbonaitė.
 
Jei rinkimai būtų vykę liepą, į Seimą taip pat būtų patekusi Darbo partija, už kurią liepą būtų balsavę 5,3 proc., o birželį – 5,2 proc. respondentų.
Barjerą būtų peržengęs ir Liberalų sąjūdis, už kurį liepą būtų balsavę 5 proc., o birželį – 4,6 proc. respondentų.
Virgis Valentinavičius. Slaptai.lt nuotr.
 
Politikos apžvalgininko Virgio Valentinavičiaus nuomone, tai, kad partijai pavyko sustabdyti reitingo kritimą, yra daugiausiai šios partijos frakcijos Seime seniūnės Viktorijos Čmilytės-Nielsen nuopelnas.
 
„Atrodo, kad jai pavyko išjudinti Liberalų sąjūdį iš mirties taško, kuriame jis buvo vadovaujant Eugenijui Gentvilui. Ji atrodo šviežiau, patraukliau. Manau, kad tai yra didele dalimi jos asmeninis nuopelnas, kad Liberalų sąjūdžio reitingai, užuot kritę į dugną, stabilizavosi“, – sakė V. Valentinavičius.
 
R. Urbonaitė pasigenda ryškesnių šios politikės lyderystės bruožų.
 
„Ji kalba neblogai, kaip opozicijos lyderė Seime yra aktyvesnė, bet klausimas – ar ji gali partiją tempti į viršų“, – svarstė politologė.
 
V. Valentinavičius atrėmė, kad V. Čmilytei-Nielsen pavyko sustabdyti partijos skendimą, ir tai jau yra pasiekimas.
 
„E. Gentvilui nesisekė ir to padaryti. Bent jau šansų prasme, V. Čmilytė-Nielsen turi daugiau galimybių parodyti auginančią lyderystę negu E. Gentvilas arba bet kas kitas partijoje“, – sakė politikos apžvalgininkas.
 
Tarp asmenybių, kurias žmonės mato kaip tinkamiausias eiti premjero pareigas, ir toliau pirmauja parlamentarė Ingrida Šimonytė. Liepą 18,3 proc. respondentų manė, kad ji būtų tinkamiausia premjerė, o birželį tokių buvo 17,2 procento.
 
Antroje vietoje yra dabartinis premjeras Saulius Skvernelis, kurį liepą palaikė 15 proc., o birželį – 14,7 proc. žmonių.
 
TS-LKD lyderį Gabrielių Landsbergį premjero pareigose liepą norėjo matyti 7,5 proc., o birželį – 5,7 proc. respondentų.
 
Buvusio susisiekimo ministro reitingas liepą buvo 5,3 proc., o birželį – 7,3 proc., europarlamentarės Vilijos Blinkevičiūtės – atitinkamai 3,2 proc. ir 5,2 proc., kadenciją baigiančio eurokomisaro Vytenio Povilo Andriukaičio – atitinkamai 2,7 proc. ir 3 procentai.
Dvikova. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
 
2,6 proc. respondentų liepą ir 2,2 proc. birželį manė, kad geriausiu premjeru būtų „darbiečių“ lyderis Viktoras Uspaskichas. O 2,4 proc. apklaustųjų liepą ir 2,1 proc. birželį šiose pareigose norėjo matyti Rolandą Paksą.
 
Į eurokomisarus deleguojamą ekonomikos ir inovacijų ministrą Virginijų Sinkevičių kaip geriausią premjerą liepą matė 2,2 proc., o birželį – 2,3 proc. respondentų.
 
2,1 proc. apklaustųjų liepą ir 2,2, proc. birželį atrodė, kad premjero pareigas turėtų eiti valstiečių ir žaliųjų lyderis Ramūnas Karbauskis, rašo DELFI.
 
 
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2019 metų liepos 17-26  dienomis, naujienų portalo DELFI užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.
 
Tyrimo metu buvo apklausta 1007 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal lytį, amžių ir gyvenamąją vietą yra proporcingas gyventojų pasiskirstymui Lietuvoje.
 
Tyrimo rezultatų paklaida 3,1%.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.12; 00:30
print