Vokiečių kareivis ant Leopard šarvų. Slaptai.lt foto
Viešojoje erdvėje tęsiantis diskusijoms dėl ketinimų pirkti vokiškus „Leopard“ tankus, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) uždaro posėdžio metu susipažins su praėjusią savaitę Valstybės gynimo tarybai (VGT) pateiktu kariniu vertinimu dėl šios karinės technikos įsigijimo.
„Komitetas nori išgirsti karinį patarimą – visus argumentus už, prieš, visų modelių vertinimus“, – posėdžio išvakarėse Eltai teigė NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
„Bet nenorime likti tik tokiame techniniame vertiniame – norime pasikalbėti plačiau, kaip toks pirkinys atrodytų visoje mūsų gynybos architektūroje. Ar tai yra pirmaeilis pirkinys, ar, galbūt, yra kokie nors kiti variantai? Be jokios abejonės, tai yra labai svarbu, tai mus sustiprintų, bet, matyt, reikia matyti visą paveikslą“, – svarstė jis.
NSGK pirmininko teigimu, posėdyje dalyvaus ir krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, ir Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys, Prezidentūros atstovai.
Pastarąjį posėdį nutarta šaukti dar praėjusią savaitę, kai kilo diskusijos dėl krašto apsaugos ministro A. Anušausko pasisakymų apie ketinimų protokolus su Vokietijos technikos gamintojais bei paviešintos informacijos apie „Leopard“ tankus.
Po viešų A. Anušausko pareiškimų imta diskutuoti dėl sprendimo skaidrumo, Lietuvos derybinės galios potencialo. Tačiau daugiausiai klausimų kelta dėl to, ar ministras pasidalijo vieša, ar riboto naudojimo informacija.
VGT vadovaujantis prezidentas Gitanas Nausėda kelis kartus patikino, kad informacija apie vokiškus tankus „Leopard“ buvo pažymėta riboto naudojimo žyma. Tačiau pats ministras ir jo vadovaujama ministerija nurodo priešingai.
Savo ruožtu Mišrios Seimo narių grupės seniūnė Agnė Širinskienė dėl krašto apsaugos ministro viešai aptartų detalių kreipėsi į prokuratūrą.
Profesorius Raimundas Lopata. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
Krašto apsaugos ministrui Arvydui Anušauskui pirmadienį po Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio užsiminus apie planus pasirašyti ketinimų protokolą dėl vokiškų tankų „Leopard“ įsigijimo, valdančiajai daugumai priklausantis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narys Raimundas Lopata pažėrė daugybę klausimų. Parlamentaras nuogąstauja kodėl be diskusijų prakalbta būtent apie vokiškus tankus ir kelia klausimą ar JAV nebėra strategiškai svarbi valstybė Lietuvai.
„Šiandien įvyko bandymas priimti istorinį sprendimą, turėsiantį svarbių geopolitinių pasekmių, o būtent – ignoruojant JAV, be platesnio aptarimo Seime ir visuomenėje. Į klausimą, kodėl be konkurso ir geopolitinio aptarimo pasirinktas vokiečių gamintojas, Krašto apsaugos ministras atsakė, kad „karinis patarimas seka prieš politinį sprendimą“, – feisbuke rašė R. Lopata.
„Nieko nežinau nei apie karinio patarimo turinį, nei apie politinį sprendimą“, – pridūrė NSGK narys.
Pasak R. Lopatos, toks skubus sprendimas sukuria įspūdį, kad tai gali būti susieta su Vokietijos pažadu įkurti Lietuvoje nuolatinę brigadą.
„Ar buvo pasiektas koks nors susitarimas brigados pažadui už „Leopard“ pirkimą?“, – socialiniame tinkle klausė R. Lopata. Arvydas Anušauskas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
R. Lopatos teigimu, Vokietijos gamintojų tankai „Leopard“ kokybės ir kainos atžvilgiu yra panašūs į JAV gaminamus tankus „Abrams“.
„Kodėl buvo priimtas sprendimas pasirinkti Vokietiją, o ne JAV? Ar dėl to buvo balsuojama VGT? Ar VGT nariai supranta, kad ketinimų protokolas yra beveik neatšaukiamas žingsnis, kurio pakeitimas turėtų pasekmių santykiuose su Vokietija?“, – klausė R. Lopata.
„Ar tiesa, kad Lietuva už 88 pėstininkų kovos mašinas „Boxer“ jau sumokėjo Vokietijos gamintojams apie 400 milijonų, o už papildomus 120 mašinų sumokės dar virš pusės milijardo eurų?“, – tęsė NSGK narys.
Taip pat R. Lopata pažymėjo, kad skubotumas ir uždarumas kompromituoja pasirinkimą.
„Kokie yra karinio patarimo ir politinio sprendimo argumentai? Ar toks skubotas, be konkurso, ignoruojat JAV gamintojus, sprendimas atrodo skaidrus?“, – akcentavo jis.
„Ar neatrodo, kad tokie sprendimai kompromituoja valdžios pastangas didinti karinį finansavimą? Jei visuomenei nereikia žinoti, ir ne jie kartu turi spręsti, tai kodėl pilietinė visuomenė turi tikėti, kad dabar bus kitaip, bus geriau, kai kariuomenei reikia daugiau lėšų?“, – feisbuke pirmadienio vakarą dėstė R. Lopata.
Abrams tankas – iš arti. Gintaro Visocko foto
ELTA primena, kad pirmadienį po VGT posėdžio A. Anušauskas patikino, jog artimiausiu metu bus pasirašytas ketinimų protokolas su Vokietijos gamintojais dėl tankų įsigijimo.
„Šią savaitę, mes pasirašysime ketinimų protokolą su Vokietijos gamintojais“, – sakė A. Anušauskas. Vokiečių kareivis ant Leopard šarvų. Slaptai.lt foto
Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys gegužės mėnesį pranešė, jog Lietuvoje bus steigiama lengvoji pėstininkų divizija, sudaryta iš trijų brigadų, taip pat bus kuriamas tankų batalionas.
V. Rupšys pabrėžė, kad tankų bataliono steigimas šaliai yra būtinas, nepriklausomai nuo apsisprendimo kurti Lietuvos diviziją.
Kaip teigė krašto apsaugos ministras A. Anušauskas, tankų įsigijimas užtruks bent 5 metus. Greičiausiai, sakė jis, bus žvalgomasi į amerikiečių ar vokiečių techniką.
Premjerė Ingrida Šimonytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Premjerė Ingrida Šimonytė nemano, kad prezidentas Gitanas Nausėda pavėlavo sušaukti Valstybės gynimo tarybą (VGT), samdinių grupuotei „Wagner“ Rusijoje sukėlus suirutę. Vyriausybės vadovė, komentuodama prezidentui tekusią kritiką, pažymi – visos institucijos ir atsakingi asmenys tuo metu aktyviai bendravo nuotoliniu būdu.
„Nenoriu komentuoti prezidento sprendimų, kada jis nusprendė sušaukti VGT. Tikrai žinau, kad visą šeštadienį mes palaikėme ryšį, ir visos institucijos – Krašto apsaugos ministerija, Užsienio reikalų ministerija, Prezidentūra, Vyriausybės kanceliarija – buvome tikrai ant to paties puslapio“, – „Žinių radijui“ sakė I. Šimonytė.
„Man nebuvo svarbu, kur fiziškai konkretus asmuo tuo metu yra“, – akcentavo premjerė, pridurdama, kad tokiais atvejais labai svarbu turėti kuo detalesnę žvalgybos institucijų surinktą informaciją.
„Tokiais atvejais mes tikimės daug iš savo žvalgybos institucijų, kad jos mums duos kažkokius atsakymus. Kai situacija klostosi labai dinamiškai, valstybės institucijos turi tikrinti informaciją. Jų uždavinys yra tikrinti, kontaktuoti su partneriais ir duoti solidesnį vaizdą“, – apibendrino I. Šimonytė.
Šalies vadovo sprendimą VGT sušaukti sekmadienio popietę, o ne šeštadienį, opozicija įvertino kritiškai. Pasak jų, Prezidentūros reakcija buvo gerokai pavėluota, nes tokius sprendimus reikėjo priimti dar šeštadienį. Parlamentarai kritiškai įvertino ir į viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją bei nuotraukas, esą šeštadienį, tęsiantis samdinių „Wagner“ šturmui į Maskvą, G. Nausėda ilsėjosi Preiloje.
Reaguodamas į viešojoje erdvėje pasigirdusią kritiką dėl pernelyg pasyvios reakcijos, prezidentas sekmadienį sakė, kad panašių priekaištų Prezidentūra sulaukia nuolat. Šalies vadovas tvirtino, kad šioje situacijoje buvo itin svarbu tinkamai įvertinti, kaip klostosi įvykiai Rusijoje, ir surinkti pakankamai informacijos priimti reikiamus sprendimus.
„Visada pasiūlymų, kaip vairuoti automobilį, turi tie, kurių net niekas neprileidžia prie vairo ir jie apskritai net ne automobilyje. Panašių pasisakymų, komentarų mes girdime visą laiką“, – sekmadienio popietę Prezidentūroje po VGT posėdžio surengtoje spaudos konferencijoje sakė G. Nausėda.
Patranka. Slaptai.lt nuotr.
Tęsiantis samdinių grupuotės „Wagner“ maištui Rusijoje, prezidentas Gitanas Nausėda sekmadienį šaukia Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdį.
Kaip teigia Prezidentūra, posėdžio metu bus aptariama situacija Rusijoje ir galimos jos pasekmės, taip pat valstybės sienos apsaugos klausimai.
Kaip skelbta anksčiau, Rusijos samdinių grupuotės „Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas pareiškė ketinąs nuversti Rusijos karinę vadovybę. J. Prigožinas, jau kelis mėnesius kritikavęs Rusijos gynybos ministeriją, penktadienį apkaltino Kremlių paleidus raketas į jo pajėgas ir pažadėjo imtis atsakomųjų veiksmų.
Reaguodamas į šalyje kilusius neramumus, šeštadienio rytą į gyventojus kreipėsi ir pats Vladimiras Putinas. Jis nurodė, kad „Wagner“ veiksmai yra „dūris Rusijai į nugarą“. Maskvos lyderis nurodė, kad bus imtasi visų priemonių, kad situacija pietinėje šalies dalyje būtų suvaldyta.
ELTA primena, kad kaip numato Lietuvos Konstitucija, VGT svarsto ir koordinuoja svarbiausius valstybės gynybos klausimus. Į tarybą įeina prezidentas, premjeras, Seimo pirmininkas, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas.
Pirmadienį prezidentas Gitanas Nausėda šaukia Valstybės gynimo tarybą į posėdį. Prezidento vadovaujamos Valstybės gynimo tarybos posėdyje, kaip Eltai perdavė prezidento patarėjas komunikacijos klausimais Tomas Beržinskas, bus aptarta Lietuvos parama Ukrainai ir energetikos bei krašto apsaugos klausimai.
„Posėdyje bus aptarta Lietuvos parama Ukrainai, Lietuvos elektros energetikos sistemos sinchronizacija su kontinentinės Europos tinklais, krašto apsaugos sistemos struktūrinių ir karinių vienetų plėtra, karinių poligonų ir mokymų teritorijų poreikis“, – teigiama Eltai perduotame komentare.
Paskutinį kartą Valstybės gynimo taryba (VGT) Prezidentūroje buvo sušaukta šių metų kovo pradžioje. Šiame posėdyje VGT pavedė Krašto apsaugos ministerijai (KAM) bei kariuomenės atstovams sudaryti aiškius planus dėl galimų struktūrinių pokyčių Lietuvos kariuomenėje.
ELTA primena, kad kaip numato Lietuvos Konstitucija, VGT svarsto ir koordinuoja svarbiausius valstybės gynybos klausimus. Į tarybą įeina prezidentas, premjeras, Seimo pirmininkas, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas.
Valstybės saugumo departamentas (VSD) ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas (AOTD) ketvirtadienį visuomenei pristatys 2023 metų nacionalinio saugumo grėsmių vertinimo ataskaitą.
Lietuvos žvalgybos institucijos kiekvienais metais parengia nacionalinio saugumo grėsmių ataskaitą. Praėjusiais metais dokumente akcentuota, kad didžiausią grėsmę Lietuvai kelia agresyvi Rusijos užsienio politika ir karinis potencialas.
Pirmadienį prezidento Gitano Nausėdos sušaukta Valstybės gynimo taryba (VGT) susipažino su ataskaita, o antradienį dokumentas buvo pristatytas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSKG). Pasak šalies vadovo patarėjo Kęstučio Budrio, praėjusieji metai įrodė žvalgybos struktūrų svarbą ir kritinį vaidmenį nacionalinio saugumo srityje.
Šis neįslaptintas vertinimas teikiamas visuomenei vadovaujantis Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo 8 ir 26 straipsnių nuostatomis. Dokumente apžvelgiami įvykiai, procesai ir tendencijos, darantys didžiausią įtaką Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo situacijai. Remiantis jais, taip pat ilgalaikėmis nacionalinį saugumą veikiančiomis tendencijomis, pateikiami svarbiausių artimoje perspektyvoje Lietuvos nacionaliniam saugumui galinčių kilti grėsmių ir rizikos veiksnių vertinimai.
VSD ženklas
Antradienį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) lankysis Valstybės saugumo departamente (VSD), kur susipažins ir įvertins pastarųjų metų žvalgybos parengtą nacionalinių grėsmių ataskaitą.
„Šią savaitę bus viešas grėsmių pristatymas. Pagal įstatymą, prieš tai turi būti padaryti pristatymai ir komitetui“, – Eltai teigė komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, su ataskaita susipažinęs dar pirmadienį Prezidentūroje vykusios Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio metu.
„Toks rutininis dalykas, kur bus pristatyta ataskaita. Vertinsime“, – pridūrė jis.
ELTA primena, kad VSD kiekvienais metais parengia nacionalinio saugumo grėsmių ataskaitą. Praėjusiais metais dokumente akcentuota, kad didžiausią grėsmę Lietuvai kelia agresyvi Rusijos užsienio politika ir karinis potencialas.
Pirmadienį prezidento Gitano Nausėdos sušaukta Valstybės gynimo taryba (VGT) susipažino su 2022 m. ataskaita. Pasak šalies vadovo patarėjo Kęstučio Budrio, praėjusieji metai įrodė žvalgybos struktūrų svarbą ir kritinį vaidmenį nacionalinio saugumo srityje.
„Iš tikrųjų, visi nariai sutarė, kad 2022 m. buvo ypatingi metai žvalgybos institucijoms dėl to, kad jie buvo intensyvūs dėl vykstančio karo. Žvalgybos institucijos atliko savo misiją įspėti apie gresiančius karinius veiksmus ir taip pat užpildo tiek kasdienius, tiek kassavaitinius sprendimų priėmėjų poreikius“, – žvalgybos veiklos vertinimą apibendrino jis.
VSD ženklas. Slaptai.lt fotografija
Ateinantį pirmadienį rinksis Valstybės gynimo taryba (VGT). Prezidento patarėjo Rido Jasiulionio teigimu, prezidento kviečiamoje taryboje bus išklausytos žvalgybos tarnybų veiklos 2022 m. ataskaitos, aptartas regiono saugumas ir apsvarstyta Lietuvos gynybinių pajėgumų plėtra.
Kaip numato Lietuvos Konstitucija, VGT svarsto ir koordinuoja svarbiausius valstybės gynybos klausimus. Į tarybą įeina prezidentas, premjeras, Seimo pirmininkas, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas.
Valdemaras Rupšys – generolas leitenantas, Lietuvos kariuomenės vadas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Lietuvos kariuomenės vadui Valdemarui Rupšiui viešai pareiškus, kad jis Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdyje siūlys neperduoti Lietuvos turimų haubicų ir oro gynybos sistemų, Ukrainos ambasadorius Lietuvoje Petro Beshta akcentuoja, kad šiuo metu oro gynybos sistemos Ukrainai yra kritiškai svarbios.
Ambasadorius atkreipia dėmesį, kad pastaruoju metu Rusija nusitaikiusi į Ukrainos energetikos infrastruktūrą su tikslu šaltuoju laikotarpiu sukelti dar vieną karo pabėgėlių į Europą bangą. Todėl, pasak jo, vienintelis kelias išsaugoti energetikos infrastruktūrą ir leisti Ukrainos kariuomenei tęsti atsakomuosius puolimus visomis kryptimis – oro gynybos sistemos.
„Kaip matote, pastarosios kelios savaitės dar kartą įrodė, kad oro gynyba yra prioritetas numeris vienas Ukrainai. Mes šnekame su visais savo partneriais, visuose įmanomuose formatuose nuo karo pradžios apie tiekimą skirtingų ginklų, ginklų sistemų atitinkančių NATO standartus“, – Eltai teigė P. Beshta.
Ukrainos ambasadorius akcentuoja, kad Ukraina labai vertina visą Lietuvos suteiktą paramą karo metu. Visgi, atkreipia dėmesį P. Beshta, kad Rusijai pastaruoju metu susikoncentravusi į civilinės infrastruktūros atakavimą – Ukrainai reikia didesnės paramos.
Lietuvos kariuomenės įsigytos savaeigės haubicos PzH 2000. KAM nuotr.
„Lietuva padėjo labai ukrainiečiams atlaikyti agresiją pirmuosius kelis mėnesius, bet dabar mums reikia daugiau. Visai neseniai Rusija pradėjo dar vieną eskalacijos bangą ir ji labai rimta, nes ji nukreipta tik į civilinę infrastruktūrą. Taigi, jei iki paskutinės eskalacijos, iki spalio mėnesio, jie nusitaikydavo į 10 proc. į karinius objektus ir 90 proc. į civilinius objektus. Jie sugadino mokyklas, ligonines ir žmonių pastatus, tai dabar jau praktiškai 100 proc. atakų nukreipta į civilinę infrastruktūrą“, – akcentavo jis.
P. Beshta atkreipia dėmesį, kad dabartinis Rusijos tikslas artėjant žiemai yra sunaikinti Ukrainos energetikos infrastruktūrą, kad kiltų dar viena ukrainiečių karo pabėgėlių į Europą banga. Todėl, pasak jo, oro gynybos sistemos yra vienintelis būdas šioje situacijoje juos sustabdyti.
„Jie bombarduoja su raketomis, su iranietiškais dronais mūsų energetikos infrastruktūrą, su tikslu, kad ukrainiečiai sušaltų žiemos laikotarpiu ir tai išprovokuotų dar vieną pabėgėlių į Europą bangą. Nes tai vienintelis būdas jiems kažkaip mus sustabdyti ir priversti mus kapituliuoti šiame raunde. Tai reiškia, kad mūsų kertinis prioritetas yra apsaugoti mūsų energetikos infrastruktūrą ateinančius mėnesius, nes, kaip matote laikraščiuose, milžiniški kiekiai raketų ir dronų atskrieja kiekvieną dieną“, – sakė Ukrainos ambasadorius Lietuvoje.
„Todėl kiekviena ambasada, kiekvienas ambasadorius šiomis dienomis ieško oro gynybos sistemų ir mes šiuo metu prašome savo partnerių rimtai apsvarstyti jų siuntimą į Ukrainą, nes jos yra labai reikalingos ir nes jos gali nulemti šio karo baigtį. Tai yra mūsų pozicija ir ji yra labai aiški“, – pridūrė jis. Oro gynybos sistema NASAMS
Ambasadorius akcentuoja, kad naudodama oro gynybos sistemas Ukraina galėtų apsaugoti savo energetikos infrastruktūrą, o tai leistų tęsti kontrpuolimą.
„Oro gynybos sistemos yra ne tik labai svarbios – jos kritiškai svarbios. Jei mes sugebėsime apsaugoti savo energetikos infrastuktūrą, mes išgyvensime šią žiemą ir mūsų kariuomenė galės užbaigti karinį darbą – atsakomuosius puolimus visomis kryptimis“ , – pabrėžė P. Beshta.
ELTA primena, kad Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys trečiadienį pareiškė, jog Valstybės gynimo tarybos posėdyje siūlys neperduoti Lietuvos turimų haubicų „PzH 2000“ ir oro gynybos sistemų NASAMS Ukrainai.
„Aš turiu turėti įrankius. Mes negalime įvykdyti užduoties, neturint tam pajėgumų, bet tas pajėgumas, kurį mes turime, yra ant linijos, kai daugiau nusirengti nebegalime“, – sakė V. Rupšys bei pridūrė, kad Lietuva turi ieškoti kitų pagalbos priemonių Ukrainai.
Svarbiausias klausimas
Rusijai praėjusią savaitę paskelbus dalinę mobilizaciją, Gitano Nausėdos iniciatyva pirmadienį šaukiamas Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdis. Kaip teigė prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis, Valstybės gynimo tarybos metu bus svarstoma saugumo situacija regione bei paramos Ukrainai priemonės.
„Be jokios abejonės, vis tiek bet kokius sprendimus reikia vertinti rimtai, todėl pirmadienį aš šaukiu Valstybės gynimo tarybos posėdį, kuriame kartu su specialistais ir kitais vadovais pasitarsime, kaip vertiname dabartinę situaciją ir ką šioje situacijoje turėtume daryti“, – praėjusią savaitę sakė G. Nausėda dalyvaudamas Jungtinių Tautų 77-oje Generalinėje Asamblėjoje Jungtinėse Amerikos Valstijose.
VGT svarsto ir koordinuoja svarbiausius valstybės saugumo užtikrinimo ir valstybės gynybos klausimus. Į Valstybės gynimo tarybą įeina prezidentas – vyriausiasis valstybės ginkluotųjų pajėgų vadas, ministras pirmininkas, Seimo pirmininkas, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas. Valstybės gynimo tarybai vadovauja prezidentas.
Vladimiras Putinas pirmą kartą nuo Antrojo pasaulinio karo laikų paskelbė dalinę mobilizaciją, perspėdamas Vakarus, kad jei jie ir toliau tęs, pasak jo, „branduolinį šantažą“, Maskva atsakys visu savo didžiuliu arsenalu. Vėliau Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu sakė, kad Rusija mobilizuos apie 300 tūkst. rezervistų.
Paskelbus apie šį sprendimą Rusijoje trečiadienį kilo protestų banga. Šimtai prieš mobilizaciją protestavusių žmonių buvo sulaikyti. Oro linijų ir kelionių agentūrų duomenimis, trečiadienį paaiškėjo, kad šią savaitę beveik visi skrydžiai iš Rusijos jau užsakyti – žmonės, nenorintys dalyvauti kare, akivaizdžiai išvyksta iš šalies.
ELTA primena, kad atsižvelgus į Rusijos vykdomą karinę invaziją į Ukrainą ir iš to kylančias grėsmes šalių nacionaliniam saugumui, Lietuva kartu su Latvija, Estija bei Lenkija nusprendė griežtinti Rusijos piliečių atvykimo kontrolę.
Vadovaujantis Seimo nutarimu „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ ir Vyriausybės patvirtintais kriterijais, nuo 2022 m. rugsėjo 19 d. į Lietuvos Respublikos teritoriją per visus pasienio kontrolės punktus atvykstantiems Rusijos piliečiams nepaprastosios padėties galiojimo metu bus taikomas individualus sugriežtintas patikrinimas.
Valdemaras Rupšys – generolas leitenantas, Lietuvos kariuomenės vadas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys mano, kad šiuo metu rengiamame susitarime dėl gynybos turėtų būti aiškiai apsibrėžta, ar valstybės gynybos koncepcija apima tik ginkluotą gynybą, ar visgi tai yra visos valstybės pasirengimas kariniam konfliktui. V. Rupšys pabrėžia, kad dar yra laiko pasiruošti blogiausiam scenarijui.
„Manau, kad reikia aptarti mūsų ambiciją, sutarti, kas yra valstybės gynyba, ar tai tik ginkluota gynyba, ar bendrai yra visų institucijų, visos valstybės pasirengimas kariniam konfliktui, numatyti, sutarti strategiją ir padaryti planus juos įgyvendinti ir pasiruošti tam blogiausiam scenarijui“ , – žurnalistams po Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio teigė V. Rupšys.
„Man atrodo, pasiruošti blogiausiam scenarijui mes dar turime laiko ir, mano galva, gali būti apie tai kalbama“, – pridūrė jis.
ELTA primena, kad Rusijai pradėjus karinę invaziją į Ukrainą, Lietuvos politikai užsimojo parengti naują partijų susitarimą dėl krašto apsaugos ir gynybos.
Praėjusią savaitę Seime prasidėjus politinių partijų pokalbiams dėl to, kokios nuostatos ir įsipareigojimai turėtų atsidurti atnaujintame susitarimo dėl saugumo ir gynybos dokumente, konservatoriai deryboms jau paruošė savo būsimo susitarimo projekto variantą.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) paruošto susitarimo projekte, kurį pavyko gauti Eltai, rašoma, kad reaguojant į išaugusią Rusijos grėsmę turėtų būti siekiama iki 2025 m. krašto apsaugai skirti 3 proc. nuo BVP. Kartu keliama ambicija – priimti sprendimą dėl visuotinės karo prievolės Lietuvoje įvedimo. Konservatoriai vyksiančių derybų metu sieks įtikinti kitas politines partijas, kad tokį žingsnį žengti reikėtų jau 2025 m.
Baltijos šalių prezidentai. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Lenkijai dėl įtampos pasienyje su Baltarusija svarstant apie galimybę aktyvuoti 4-ąjį NATO straipsnį, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad tokios galimybės neatmeta ir Baltijos šalys.
NATO 4-asis straipsnis nurodo, kad „Aljanso šalys gali tarpusavyje konsultuotis, jeigu, jų nuomone, kyla grėsmė bet kurios valstybės teritoriniam vientisumui, politinei nepriklausomybei ar saugumui“.
„Be jokios abejonės, mes esame nusistatę tam tikrus kriterijus, kurie indikuotų, kad tokia situacija yra susiklosčiusi. Tačiau šiandieną mes turėtume atkreipti savo dėmesį į tai, kas vyksta Lenkijoje, nes Lenkija šiuo metu yra taikinys numeris vienas“, – Prezidentūroje surengtoje spaudos konferencijoje teigė G. Nausėda.
„Jeigu Lenkija priimtų sprendimą aktyvuoti 4-ąjį straipsnį, tai būtų pagrindas lygiai taip pat apsvarstyti ir priimti sprendimą dėl 4-ojo straipsnio aktyvavimo“, – pridūrė jis.
Latvijos prezidentas Egilas Levitas taip pat pabrėžė, kad šiuo metu Baltarusijos režimo taikinys yra Lenkija. Vis dėlto jis patikino, kad, Lenkijai aktyvavus 4-ąjį NATO straipsnį, šio straipsnio aktyvavimą apsvarstytų ir Latvija.
„Šiuo metu, kaip ir sakė prezidentas G. Nausėda, taikinys yra Lenkija. Lenkija tai svarsto, jeigu Lenkija tai darys, tai ir mes prašysime 4-ojo straipsnio, konsultacijų. Tai bus bendra akcija ir NATO yra atitinkami instrumentai ir priemonės, prie ko prives šios konsultacijos“, – teigė jis.
Savo ruožtu Estijos prezidentas Alaras Karisas informavo antradienį kviečiantis Estijos saugumo tarybos posėdį, kuriame, pasak jo, bus priimtas sprendimas, susijęs su 4-uoju NATO straipsniu.
„Aš kviečiu rytoj Estijos saugumo tarybos posėdį, kur mes aptarsime įvykius Baltarusijos-Lenkijos pasienyje, ir rytoj tikrai priimsime ir savo sprendimą, kuris liečia 4-ąjį straipsnį“, – sakė jis.
ELTA primena, kad penktadienį sušauktame Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdyje buvo nustatyti konkretūs kriterijai, kada dėl įtemptos situacijos pasienyje su Baltarusija reikėtų kreiptis papildomos pagalbos į NATO.
Taip ginklavosi senovės lietuvių kariai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Pirmadienį vyks šalies prezidento Gitano Nausėdos šaukiamas Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdis, kuriame ketinama aptarti Vyriausybės pateiktą atnaujintą Nacionalinio saugumo strategiją, Lietuvos karių įsitraukimo į tarptautines misijas bei kariuomenės infrastruktūros klausimus.
,,Prezidentas kviečia reguliarų Valstybės gynimo tarybos posėdį, kuriame bus aptariama atnaujinta Nacionalinio saugumo strategija, Lietuvos karių dalyvavimas tarptautinėse operacijose ir misijose 2022-2023 m., krašto apsaugos sistemos infrastruktūros plėtra”, – komentare Eltai teigia prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis.
ELTA primena, kad rugsėjo pabaigoje Vyriausybės pasitarime nuspręsta naujos redakcijos Nacionalinio saugumo strategiją teikti svarstyti Valstybės gynimo taryboje, o tuomet šis dokumentas būtų pateikiamas Seimui.
Naujos redakcijos strategijos projektą rengė Krašto apsaugos ministerijos kuruojama darbo grupė.
VGT svarsto ir koordinuoja svarbiausius valstybės saugumo užtikrinimo ir valstybės gynybos klausimus. Į Valstybės gynimo tarybą įeina prezidentas – vyriausiasis valstybės ginkluotųjų pajėgų vadas, ministras pirmininkas, Seimo pirmininkas, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas. Valstybės gynimo tarybai vadovauja prezidentas.
Prezidentas susitinka su vidaus reikalų ministre A. Bilotaite ir VSAT vadu gen. R. Liubajevu
Prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė tvirtina, kad dar birželio mėnesį šalies vadovas Gitanas Nausėda ketina šaukti Valstybės gynimo tarybą (VGT). Pasak jos, pastaruoju metu susikaupė ne vienas su Baltarusija susijęs klausimas, kuris turi būti apsvarstytas VGT posėdyje.
„Prezidentas planuoja Valstybės gynimo tarybą sukviesti dar birželio mėnesį, nes yra visas kompleksas klausimų, susijusių su Baltarusija.
Migracija tikriausiai būtų vienas iš jų, tačiau ne vienintelis. Taip pat yra oro erdvės klausimai, yra Astravo klausimas. Kaip žinoma, Astravas gavo licenciją veikti ir tai turėtume aptarti. Tad dar šį mėnesį toks posėdis bus sušauktas“, – penktadienio vakarą po prezidento susitikimo su vidaus reikalų ministre Agne Bilotaite ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadu Rustamu Liubajevu sakė A. Skaisgirytė.
Penktadienį Prezidentūroje surengtoje spaudos konferencijoje A. Skaisgirytė ir A. Bilotaitė žurnalistams teigė, kad Baltarusija prieš Lietuvą pastaruoju metu vykdo hibridinį spaudimą ir karą.
Valstybės sienos apsaugos tarnybai signalizuojant apie pastarosiomis dienomis rekordiškai išaugusius nelegalios migracijos srautus iš Baltarusijos, A. Bilotaitė tikina, kad Lietuva situaciją kontroliuoja ir yra pasiruošusi į iššūkius reaguoti.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) duomenimis, šiemet į Lietuvą iš Baltarusijos bandė patekti apie pustrečio šimto neteisėtų migrantų, daugiausiai Irako piliečiai. Tai tris kartus daugiau nei per visus 2020-uosius.
Santykiai tarp Lietuvos ir Baltarusijos ėmė aštrėti po tarptautinį skandalą sukėlusio Minsko sprendimo
Lietuvos ir Baltarusijos santykius pastarosiomis savaitėmis aštrino Aliaksandro Lukašenkos sprendimas priverstinai nutupdyti į Vilnių skridusį keleivinį lėktuvą. Tuomet Baltarusijos pareigūnai sulaikė juo skridusį opozicijos aktyvistą Ramaną Pratasevičių ir jo draugę Sofiją Sapegą. Į tai reaguodamos ES šalys uždarė savo oro erdvę lėktuvams iš Baltarusijos ir uždraudė jiems leistis Bendrijos šalių oro uostuose.
Prezidentas Gitanas Nausėda susitinka su vidaus reikalų ministre A. Bilotaite ir VSAT vadu gen. R. Liubajevu
Tikimasi, kad ES ryšis priimti sprendimų, numatančių ir daugiau sankcijų Baltarusijos režimui. Lietuva buvo viena iš aktyviausių ir labiausiai girdimų valstybių, raginančių ES ir tarptautinę bendruomenę griežtai reaguoti į nedemokratiško režimo veiksmus.
Prieš savaitę Lietuva išsiuntė du Baltarusijos ambasados darbuotojus
Prieš savaitę Lietuva iš šalies nusprendė išsiųsti du Baltarusijos ambasados Lietuvoje darbuotojus. Tuomet Baltarusijos atstovui įteiktoje notoje šie du darbuotojai buvo įvardinti nepageidaujamais asmenimis dėl veiklos, nesuderinamos su diplomato statusu. Šiuo sprendimu Lietuva taip pat solidarizavosi su Latvija, kurios ambasados Minske diplomatus ir darbuotojus Baltarusija buvo iš šalies išsiuntusi kiek anksčiau.
„Du Baltarusijos žvalgybos pareigūnai, dirbantys po diplomatine priedanga, buvo paprašyti palikti Lietuvą. Ne ačiū ir viso gero“, – savo socialinio tviterio tinklo paskyroje tuomet rašė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Į tai atsakydama Baltarusijos užsienio reikalų ministerija Lietuvai įteikė notą dėl dviejų Lietuvos atstovybės diplomatų išsiuntimo.
Po A. Lukašenkos grasinimų pranešta apie per sieną su Baltarusija plūstančius nelegalius migrantus
Priverstiniam „Ryanair“ lėktuvo nutupdymui sukėlus tarptautinės bendruomenės nepasitenkinimą, režimo lyderis A. Lukašenka pastarąją savaitę pareiškė, kad Minskas, iki šiol stabdęs „narkotikus ir migrantus“ pasienyje, to nebedarys.
„Dabar jūs patys juos valgysite ir gaudysite“, – Baltarusijos parlamente sakė jis.
Šią savaitę vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė teigė, kad, lyginant su 2020 metais, jau kuris laikas fiksuojamas dvigubai išaugęs nelegalių migrantų srautas.
Sąjūdis prieš Astravo AE. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Taigi, mitingas prie Prezidentūros prieš prasidedant joje Valstybės Gynimo tarybos posėdžiui dėl Astravo AE Vilniaus pašonėje grėsmių įvyko. Į mitingą Lietuvos žmones pakvietė Lietuvos Nepriklausomybės atgavimo architektas ir pirmasis po to Lietuvos Respublikos vadovas Vytautas Landsbergis.
Manote, Lietuvos žmonėms, bent jau patriotams, rūpi jų ir jų palikuonių, ypač vilniečių, likimas? Sprendžiant iš mitingo dalyvių skaičiaus jie jau susitaikė su tuo, kad anksčiau ar vėliau jiems teks „nešti muilą“ iš Vilniaus ir regiono. Arba jų smegeninė tiesiog tuščia. Arba jie galvoja, kad tegul galvoja arkliai, nes jų galvos didesnės.
Galiu juos nuraminti, kad ilgai laukti gali ir netekti. Naujos AE paleidimo stadija – pats rizikingiausias etapas, kai išlenda visi defektai, ir visi tai žino. Ir tai – ne naujo automobilio išbandymas, kuriame maksimum gali žūti vienas bandytojas. Tad štai V. Putinas staiga praneš, kad paleidžiant AE iškilo katastrofos grėsmė, ir būtina visus aplinkinius gyventojus evakuoti kuo toliau nuo AE. Negi mūsų valdžiai bus leista patikrinti, ar tai tiesa? Ir teks „nešti muilą“ iš Vilniaus. Kas bus toliau neginamame nuo Sąjunginės Rusijos ir Baltarusijos valstybės kariuomenių Vilniaus rajone, palieku skaitytojo fantazijai. Tai – apie Valstybės Gynimo tarybos posėdyje paskelbtas apsaugos nuo galimų pavojų priemones. Evakuacija jose lyg tai nenumatyta.
Daug kas aiškina tokio mitingo beprasmiškumą, esą tai – šaukštai po pietų. Ne – Astravo atominei elektrinei. Slaptai.lt nuotr.
ES spaudžiant, Ignalinos AE buvo uždaryta, nors daugelio specialistų tvirtinimu ji galėjo dar ilgai dirbti. Ji stovi, bet ji nėra pavojinga.
Astravo AE uždarymas esant katastrofos, nebūtinai sprogimo, pavojui vienai iš ES valstybių, jos sostinei – tik finansinis arba sankcijinis Rusijos energetikai reikalas, kuriame gali sudalyvauti visa ES. Mūsų valdžiai yra ką veikti Europos Sąjungoje Astravo AE uždarymo, tiksliau – nepaleidimo, klausimu. Ir spausti ją mitingais ir kitais būdais – būtina.
Nepasakosiu asmeninių įspūdžių iš mitingo, žiniasklaida plačiai jį aprašė ir komentavo, tik nustebino vadinamas „Lietuvos sąjūdis prieš Astravo AE“. Pasirodo, kad jis turi tik pirmininką ir dar keliolika narių. Tiek jų tebuvo mitinge.
Seimo opozicijos atstovų spaudos konferencija. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Opozicija ragina prezidentą Gitaną Nausėdą sušaukti Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdį, kuriame būtų įvertinta, kaip būtų galima taisyti jau padarytas klaidas suvaldant situaciją dėl koronaviruso plitimo Lietuvoje. Tai pirmadienį opozicinių partijų surengtoje konferencijoje pranešė opozicijos lyderis, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis.
Jo teigimu, opozicija nebemato sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos toliau einančio Valstybės ekstremalių situacijų operacijų centro vadovo pareigas.
„Šiandien trijų opozicinių partijų lyderiai kreipėsi į prezidentą prašydami labai kritiškai vertinti situaciją, kuri klostosi valstybėje. Pirmiausia kritiškai vertinti krizės valdymą. Mes kreipėmės į prezidentą prašydami šaukti Valstybės gynimo tarybą, kuri turi teisę brėžti krizės valdymo gaires ir joje kelti pagrindinį klausimą, ar krizė yra valdoma teisingai“, – teigė G. Landsbergis.
„Manome, kad buvo padaryta didelių klaidų iki šiandien, visi matėme situaciją, kuri rutuliojosi su reagentais (…) Didžioji problema Lietuvoje yra ta, kad mes tris savaites neigėme, kad turime problemą“, – kalbėjo politikas.
Dar viena svarbi ir atsakingų pareigūnų padarytas klaidas indikuojanti problema yra tai, kad, pasak G. Landsbergio, Lietuvoje yra daugiausiai dėl koronaviruso izoliuotų medikų Europoje.
„Mums sakoma, kad viskas yra gerai, kad medikai yra aprūpinti, tačiau mes visi vieši asmenys gauname gausybę laiškų iš medikų, kur su ašaromis prašoma jiems padėti“, – teigė G. Landsbergis.
„Mes manome, kad klaidų yra padaryta, bet dar nėra vėlu jas spręsti ir rimtai pradėti žiūrėti į krizės valdymą“, – teigė G. Landsbergis.
Tvirtina, kad A. Veryga turi trauktis
G. Landsbergis įvardino, pasak jo, didžiausia problema tvarkantis su koronaviruso sukelta krize – prarastas atsakingų asmenų pasitikėjimas. Todėl, tikino jis, VGT turėtų įvertinti galimybę keisti Ekstremalių situacijų operacijų centro vadovą.
„Gynimo taryba gali peržiūrėti krizės valdymo struktūrą, tai keisti vadovą lygiai taip pat. Mano asmenine nuomone, vadovas turi keistis (…) Vadovas turi būti keičiamas, nes išnaudoti pasitikėjimo likučiai“, – sakė G. Landsbergis. Opozicijos atstovų spaudos konferencija. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Tikiuosi, kad opozicija turi bendrą matymą. Vadovas turi būti keičiamas, nes yra išnaudoti pasitikėjimo likučiai. Prezidentas turi tam įgaliojimus ir galimybes. Jis tai gali daryti nevienasmeniškai, jis gali kviesti Tarybą, kurioje yra ir kariškiai, ir kiti valstybės vadovai“, – pridūrė G. Landsbergis.
Anksčiau politikas buvo užsiminęs, kad A. Verygą galėtų pakeisti krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Tačiau, pabrėžė jis, opozicija šiuo metu konkretaus, A. Verygą pakeisti galinčio, asmens nėra aptarusi.
Ragina į krizės valdymą įtraukti Seimą
Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos Seime seniūnė Rasa Budbergytė spaudos konferencijoje žurnalistams teigė, kad tai, kaip pastaruoju metu dorojamasi su krize šalyje, suskaldė visuomenę. Todėl, teigė ji, opozicija ir Seimas turėtų būti intensyviau įtraukas į krizės valdymo procedūras.
„Vieni tiki, o kiti nebetiki… Taip neturi būti. Todėl, kaip opozicinių Seimo partijų atstovai, mes kreipėmės, ragindami susitikti ne tik tarpusavyje, tačiau susitikti ir su parlamentinių partijų atstovais iš Seimo per šaukiamą VGT posėdį. Kad mes taip pat galėtume turėti patikimą informaciją – Seimas turi vykdyti parlamentinę priežiūrą“, – teigė socialdemokratė.
„Informacija, kuri šiandien yra apie reagentus, yra tik laikinas nuraminimas, nes nėra aišku, kaip mūsų visa sveikatos sistema yra pasiruošusi atlaikyti sukrėtimus, jei medikai yra nevertinami, ekspertai nėra kviečiami tartis… Laikas tuos dalykus baigti ir ministras Veryga turi rūpinti ne tik, kaip suvaldyti koronaviruso situaciją, bet rūpintis visais Lietuvos žmonėmis, kurie serga“, – teigė R. Budbergytė.
Įžvelgė dar vieną riziką: Seimas negali nedirbti
Lietuvos liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad posėdžių rengimą dėl koronaviruso apribojęs Seimas neturėtų visiškai nusišalinti nuo sprendimų priėmimo.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Esame kalbėję opozicijoje, sutarėme, kad Seimas turi ir toliau posėdžiauti ir vykdyti parlamentinę kontrolę. Žinoma, adekvačiai užtikrinant saugumą. Manau, kad pavojinga eiti tokiu keliu, kai parlamentas ima kelias savaites „pavasario atostogų“. Taip neturėtų būti, kai kiekvieną dieną kyla klausimai“, – kalbėjo liberalė.
A. Veryga: opozicija neturi ką veikti
Pirmadienio rytą sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga opozicijos priekaištus įvertino neslėpdamas ironijos. Jo teigimu, opozicija kritikuoja Valstybės ekstremalių situacijų operacijų centro veiklą, nes sėdi namuose be darbo.
„Nevyksta Seimo posėdžiai, nevyksta komitetų posėdžiai, žmonės sėdi namuos, matyt, be darbo – reikia jiems kažkaip rodyti, kad jie kažką veikia. Natūralu, kad jie organizuoja tokius dalykus, bando parodyti, kad jie situacijoje taip pat kažkokį vaidmenį atlieka“, – LRT radijui pirmadienį sakė ministras.
Prezidentūroje pirmadienį susitiks Valstybės gynimo taryba, koordinuojanti ir svarstanti svarbiausius valstybės gynybos klausimus.
Kaip Eltą informavo Prezidentūra, Valstybės gynimo taryboje bus aptariami krašto apsaugos sistemos pajėgumų plėtros ir biudžeto, Lietuvos dalyvavimo tarptautinėse operacijose 2020-2021 m. bei Lietuvos kariuomenės personalo, struktūros ir finansavimo klausimai.
Valstybės gynimo tarybą sudaro vyriausiasis valstybės ginkluotųjų pajėgų vadas – prezidentas Gitanas Nausėda, ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis ir kariuomenės vadas generolas majoras Valdemaras Rupšys.
Kastytis Stalioraitis, šio komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.
Jau tiek rašyta, agituota už ir prieš daugiapilietybę artėjant referendumui tuo klausimu, kad, atrodytų, visi argumentai išsemti.
Bet balandžio 30 d. toks Mindaugas Lukšys, Lietuvos šaulių sąjungą remiančiosios sąjungos Vokietijoje valdybos pirmininkas, Lietuvos šaulių sąjungos išeivijoje Centro valdybos narys Čikagoje ir Vokietijos Bundesvero rezervistų asociacijos narys, 15min parašė straipsnį (https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/komentarai/mindaugas-luksys-karo-prievole-ir-mobilizacija-daugybines-pilietybes-atveju-500-1137354), kuriame aiškina, jog karo atveju daugybinė pilietybė Europos Sąjungoje didelių problemų nesukeltų.
“Lietuvos Respublikos teisės aktai šiuo metu nereglamentuoja kitų šalių pilietybę turinčių asmenų privalomosios karo tarnybos atlikimo sąlygų. Taigi LR piliečiai, turintys tiek dvigubą (daugybinę), tiek vieną pilietybę, yra traktuojami vienodai – kaip turintys tas pačias pareigas ir turi būti šaukiami atlikti minėtą tarnybą bendrais pagrindais. Daugybinės pilietybės atveju lietuvis galėtų atlikti tarnybą vienoje iš pasirinktų NATO ar Europos šalių ir jo tarnyba veikiausiai būtų įskaityta Lietuvoje. Ir tai būtų ne naujas reiškinys Europoje.”, – rašo autorius ir pateikia keletą konkrečių pavyzdžių iš praktikos, kaip tam tikros Europos šalys (Norvegija, Danija, Suomija, Vokietija, Šveicarija), kuriose yra privalomoji karinė tarnyba, mato karo prievolininką, kuris gyvena toje šalyje ir turi dvigubą pilietybę.
Viskas gražu, bet nuosaka – tariamoji (galėtų).
Lietuva – pafrontės valstybė, dėl kurios vis dar abejojama, ar suveiks efektingai penktasis NATO straipsnis, jei Rusija nutars susigrąžinti Baltijos valstybes į savo „globą”. Autoriaus išvardintoms valstybėms toks klausimas, bent kol kas, neegzistuoja.
Karinė technika – Konstitucijos propspekte Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Galimo karinio konflikto išvakarėse skelbiamas visuotinis tinkamo amžiaus vaikinų (o gal ir merginų) jau atlikusių ar dar neatlikusių karo tarnybą šaukimas į karą, skelbiama visuotinė mobilizacija.
Neatvykimas baudžiamas:
“BK 315 straipsnis. Šaukimo į karo tarnybą karo padėties metu vengimas
Šauktinis ar aktyviojo rezervo karys, vengęs šaukimo į karo tarnybą karo padėties metu, baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų.”
Toks šaukimas planuojamas iš anksto. Yra sudaryti šaukiamų Lietuvos piliečių sąrašai. Nesvarbu, kur jie būtų tuo momentu, kai ateis diena X. Jiems bus pranešta, kai ateis laikas. Bet karinė vadovybė turi nors apytikriai žinoti, kiek realiai gali turėti karių karinės padėties atvejui, kur juos dislokuoti, kokią karinę techniką kuriam patikėti ir t.t.
O dabar pabandykite atspėti, kiek daugiapilietinių Lietuvos piliečių atsilieps į šaukimą ir kokia valstybė išduos savo pilietį Lietuvos teismui dėl karinės tarnybos vengimo? Tai čia tik viena iš galimų situacijų.
Švedijos kariai. Slaptai.lt nuotr.
Pats autorius rašo:
“LR vyriausybė savo tinklalapyje pateikia tokią informaciją: „Tam, kad būtų supaprastintos privalomosios karo tarnybos atlikimo sąlygos ir kad kuo daugiau Lietuvos Respublikos piliečių būtų pasirengę ginti Lietuvos valstybę nuo ginkluoto užpuolimo, a t e i t y j e b u s s i ū l o m a jungtis prie Europos Tarybos konvencijos dėl pilietybės, kuri leistų lanksčiau spręsti klausimus, susijusius su dvigubą pilietybę turinčių asmenų karo prievolės atlikimu šalyse, kurios yra prisijungusios prie šios Konvencijos.”
Prie Konvencijos dar neprisijungėme, o jau lendame į referendumą. Gal palaukime pirma prisijungimo? Juk jau ir taip turime dvigubų piliečių išimties tvarka. O kaip bus su mūsų dvigubais piliečiais JAV? Klausimų daug.
Lietuvos valstybės vadovai. Slaptai.lt nuotr.
Gerbiama Prezidente, o ką galvoja Valstybės gynimo taryba, kuriai Jūs vadovaujate, apie galimų referendumo pilietybės klausimu rezultatų įtaką nacionaliniam saugumui. Pats laikas paskelbti.
Vyksta užplanuota diskusija tuo klausimu viešoje erdvėje, nuomonės įvairios, bet tai daugiausiai teisininkų, politikų nuomonės. Nacionalinio saugumo aspektu negirdėjau, kad tie, kurie pagal Konstituciją ir įstatymus privalo žymiai daugiau žinoti, pasisakytų aiškiai ir nedviprasmiškai.
Referendumo mechanizmo atgal atsukti neįmanoma, bet turintys balso teisę turi būti maksimaliai informuoti apie balsavimo arba nebalsavimo pasekmes.
Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės vadovaujama Valstybės gynimo taryba (VGT) apsvarstė krašto apsaugos sistemos plėtros prioritetus, sausumos ir oro gynybos pajėgumų stiprinimą.
Pasak Prezidentės, atsižvelgiant į geopolitinę situaciją, nuolat kylančias grėsmes saugumui bei vykdant šalies tarptautinius įsipareigojimus NATO, Lietuva turi ir toliau nuosekliai stiprinti šalies gynybą. VGT nutarė siūlyti 2018 metais krašto apsaugos sistemai skirti papildomą finansavimą, kuris siektų per 2 proc. BVP.
VGT pritarė kitąmet didinti Lietuvos karių skaičių, užtikrinti jų aprūpinimą modernia ginkluote ir įranga. Taip pat VGT nutarė spartinti motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ suformavimą iki 2019 metų. Tai sustiprins Vakarų Lietuvos apginamumą, užtikrins tolygesnį kariuomenės išdėstymą visoje šalies teritorijoje. 2018 metais taip pat turi būti užtikrinta aukščiausių standartų priimančios šalies parama sąjungininkų pajėgoms.
VGT taip pat nusprendė sustiprinti Lietuvos oro gynybos pajėgumus, spartinti sausumos pajėgų aprūpinimą sunkiąja ginkluote, užtikrinti karinių oro pajėgų gebėjimą efektyviai vykdyti taikos meto užduotis – paieškos ir gelbėjimo operacijas bei transportavimą oru.
Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė įstatymus, kurie užtikrins pastovų šaukimą į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą ir įtvirtins mišrios kariuomenės modelį.
Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo, Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo bei Karo prievolės įstatymų pataisos Prezidentės iniciatyva parengtos pritarus Valstybės gynimo tarybai (VGT).
Lietuvos kariuomenė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Prezidentės vadovaujama VGT yra nutarusi, kad į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą kiekvienais metais būtina pašaukti po 3500–4000 karių. Praėjusiais metais atnaujinus privalomąją karo tarnybą visi pirmieji 3 tūkstančiai pirmųjų šauktinių buvo savanoriai.
Tarnybą atlikę kariai jau išleidžiami į atsargą, o į jų vietą stoja nauji šauktiniai. Šiuo metu ryžtą tarnauti Tėvynei yra išreiškę daugiau kaip 3800 jaunuolių.
Įstatymų pataisos leis greičiau užpildyti reguliarias karines pajėgas ir suformuoti reikalingą parengtąjį karių rezervą.
Privalomas šaukimas į pradinę karo tarnybą, mišrus kariuomenės modelis, kai kariuomenę sudaro profesionalai ir šauktiniai, sukuria glaudesnį visuomenės ir kariuomenės ryšį. Jis padeda geriau suprasti pasirengimo visuotinei gynybai, kaip efektyviausio atgrasymo, būtinumą.
Visuomenės apklausos rodo, kad nuolatinį privalomą šaukimą į kariuomenę palaiko 68 proc. apklaustųjų, o 75 proc. pritaria artimo žmogaus sprendimui savanoriškai atlikti pradinę karo tarnybą.
Įstatymų pataisos įsigalios nuo šių metų rugsėjo 1 dienos.
Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.
