valstybinė mokesčių inspekcija

Aktualijos

Valstybinė mokesčių inspekcija. Slaptai.lt nuotr.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad 24 tūkst. paramos gavėjų pervesta visa gyventojų už 2021 m. skirta gyventojų pajamų mokesčio (GPM) paramai dalis. Šiemet 484 tūkst. gyventojų, paramos gavėjams, meno kūrėjams, profesinėms sąjungoms ir jų susivienijimams bei politinėms partijoms skyrė 27,6 mln. eurų GPM paramos, teigiama VMI pranešime žiniasklaidai.
 
Tai didžiausia suma, kurią per visą GPM paramos laikotarpį yra skyrę gyventojai.
 
„(…) Didžioji dalis gavėjų paramos sulaukė vasarą, o rudenį parama pervesta tų gyventojų, kurie turėjo tikslinti GPM deklaracijas“, – teigia VMI viršininko pavaduotojas Martynas Endrijaitis.     
 
Šiais metais apie 25 mln. eurų GPM paramos skirta paramos gavėjams, 1,7 mln. eurų – politinėms partijoms, 1 mln. eurų – profesinėms sąjungoms ir 307 tūkst. eurų – meno kūrėjams. Pernai 460 tūkst. gyventojų paramai skyrė 21 mln. eurų, rašoma pranešime.
 
VMI atkreipia dėmesį, jog apie 40 tūkst. prašymų negalėjo būti įgyvendinti, nes juos pateikę gyventojai neįvykdė būtinųjų sąlygų, pavyzdžiui, iki įstatyme nustatyto termino nepateikė mokestinio laikotarpio metinės pajamų deklaracijos ar per mokestinį laikotarpį negavo apmokestinamųjų pajamų, nuo kurių skaičiuojama GPM dalis ir kt.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2022.11.21; 11:12 
Aktualijos

Nuo metų pradžios Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) suteikta galimybe be jokių nuobaudų sumokėti pamirštus mokesčius pasinaudojo 849 gyventojai ir įmonės.
 
Kaip komentare Eltai sakė VMI Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė, deklaracijų tikslinimo pokytis, palyginti su praėjusiais metais, išaugo 45 proc., o tai yra 28 mln. eurų mokesčių.
 
Iš viso, pasak jos, 849 gyventojai ir įmonės pasinaudojo šia galimybe ir sudarė periodinio mokėjimo grafikus daugiau nei 7,3 mln. eurų sumai.
„Didžiausia suma, kuriai periodinių mokėjimų grafiką sudarė įmonė, yra apie 632,10 tūkst. eurų, o gyventojas – 210,7 tūkst. eurų“, – nurodė R. Virvilienė.
 
Jos teigimu, vykdomų kontrolės veiksmų metu, supažindinti su VMI turima informacija, mokesčių mokėtojai, nelaukdami kontrolės veiksmų pabaigos, papildomai deklaravo apie 11 mln. eurų mokesčių. Dėl 2,1 mln. eurų sumokėjimo buvo sudaryti mokėjimo grafikai.
 
Kaip skelbė VMI, iki liepos 1-osios nepasinaudojus galimybe atsiskleisti, bus skiriami ne tik delspinigiai, bet ir gerokai didesnės baudos. Dėl to mokesčių mokėtojai rizikuoja pakliūti į minimalių patikimo mokesčio mokėtojo kriterijų neatitinkančiųjų sąrašą. Dėl to galima prarasti teisę dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, netekti paramos gavėjo statuso, gali pablogėti jų skolinimosi iš finansų įstaigos galimybės, jie bus kontroliuojami ilgesnį, nei įprasta, laiką, nustatyti pažeidimai bus viešinami.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.01; 06:41
Aktualijos

Vytautas Bakas, Seimo NSGK pirmininkas. Slaptai.lt nuotr.

Parlamentinį tyrimą dėl poveikio politikams atliekantis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) neapsiribos žurnalisto Tomo Dapkaus veikla ir ketina domėtis ir kai kuriomis žiniasklaidos priemonėmis.

„Bus žiniasklaidos priemonių“, – žurnalistams trečiadienį sakė V. Bakas. Jis atsisakė plačiau komentuoti, apie kokią žiniasklaidą kalbama.

„Negalėčiau komentuoti. Man kai kurios žiniasklaidos priemonės nėra žiniasklaidos priemonės, aš negaliu jų pavadinti žiniasklaida. Tai yra tokie propagandos departamentai, kurie aptarnauja tam tikrus interesus ir tik dėl vaizdo įdeda kokią tai žinių laidą, kad būtų galima atspindėti įvykius“, – pastebėjo V. Bakas.

Kaip ELTA jau skelbė, paviešintoje Valstybės saugumo departamento pažymoje pateikiamos ištraukos iš žurnalisto T. Dapkaus susirašinėjimų su „MG Baltic“ koncerno vadovais, politikų ir valstybės pareigūnų ištraukos.

Paviešintame rašte teigiama, kad T. Dapkus buvo „MG Baltic“ tarpininkas ir galimai užsiėmė šantažo požymių turinčia veikla.

T. Dapkus aktyviai siekė kontroliuoti situaciją „Registrų centre“, bandė daryti įtaką teismams, Valstybinei mokesčių inspekcijai ir kitoms institucijoms. Taip pat teigiama, kad žurnalistas siekė paveikti Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko rinkimus.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.10; 06:09

Politinės intrigos

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė Rasa Juknevičienė kartu su Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnu Eugenijumi Gentvilu ir Mišrios Seimo narių grupės nariu Bronislovu Mateliu kreipėsi į finansų ministrą Vilių Šapoką dėl galimų pažeidimų buvusios Seimo narės Gretos Kildišienės įmonėje UAB „Amatas“.

Parlamentarai kreipimesi prašo finansų ministrą pavesti jam pavaldžioms institucijoms atlikti tyrimą ir padėti atsakyti, kiek iš tikrųjų kainavo G. Kildišienės knygos „Atvirai“ leidyba ir kas ją iš tikrųjų finansavo? „Jeigu knygos leidybą finansavo ne pati įmonė, o kiti asmenys ar neva labdarą teikusios įmonės, tai klausiama, ar nėra slepiami mokesčiai ir tokiu būdu daroma žala valstybei? Visuomenei ir mums, Seimo nariams, kyla natūralūs klausimai: kiek iš tikrųjų kainavo Gretos Kildišienės knygos „Atvirai“ leidyba ir kas tai finansavo? Todėl prašome Finansų ministerijos atlikti įmonės veiklos patikrinimą. Patikrinimas padėtų išsklaidyti abejones, o visuomenė gautų objektyvią informaciją apie viešai aptariamus su politikais galimai susijusius procesus. Skaidrumas šiuo atveju turėtų būti prioritetas“, – teigė R. Juknevičienė.

Knygos „Atvirai“ leidimo istorijoje parlamentarams taip pat kyla klausimų, ar prie šios knygos finansavimo neprisidėjo viešas asmuo Seimo narys Ramūnas Karbauskis arba su juo susijusios įmonės. „Jeigu pasitvirtintų, kad Ramūnas Karbauskis ar jo įmonės dalyvavo finansuojant knygos leidybą, tai keltų pagrįstų klausimų, ar buvo tinkamai vykdomos mokestinės prievolės“, – sako kreipimąsi inicijavę Seimo nariai.

UAB „Amatas“, kuri anksčiau vadinosi MB „Greta Gretos“ ir kuriai vadovauja buvusi Seimo narė G. Kildišienė, šiemet išleido jos biografiją „Atvirai“. Knyga išleista itin dideliu 30 tūkst. vienetų tiražu. Remdamiesi ekspertų vertinimais, parlamentarai sako, kad knygos savikaina gali siekti nuo 40 tūkst. iki 90 tūkst. eurų ir abejojama, ar įmonė UAB „Amatas“ knygos leidimo metu galėjo disponuoti tokia lėšų suma.

Anksčiau dėl G. Kildišienės įmonės veiklos ir knygos leidybos Seimo narys B. Matelis kartą jau kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją, tačiau jos darbuotojai neatsakė, kad dar šiais metais UAB „Amatas“ bus tikrinama. Pasak B. Matelio, Seimo nariai yra susirūpinę tuo, kad valstybinės įstaigos trukdo gauti informaciją apie galimai neskaidrius sandorius ir kenkia demokratinėje valstybėje būtinai viešumo bei skaidrumo politikai.

G. Kildišienė buvo priversta pasitraukti iš Seimo, kilus skandalui dėl automobilio nuomos.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.09.14; 09:23

Gordijo mazgas

Prezidentė Dalia Grybauskaitė ragina griežčiau bausti už neteisėtą praturtėjimą, nes šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas ir teismų skiriamos minimalios mokestinės baudos neužtikrinančios adekvačios atsakomybės už disponavimą neaiškios kilmės pajamomis.

Šalies vadovė teikia Seimui Mokesčių administravimo įstatymo pataisas, numatančias didesnes baudas asmenims, negalintiems pagrįsti turimų pajamų kilmės, ir tiems, kurie mokesčių pažeidimus daro pakartotinai. Tuo atveju, jei asmuo negali pagrįsti savo pajamų, Prezidentė siūlo taikyti baudą nuo 50 iki 100 proc. priskaičiuotos gyventojų pajamų mokesčio sumos. Už pakartotinai padarytus mokestinius pažeidimus taip pat būtų skiriamos dvigubai didesnės baudos.

D. Grybauskaitė trečiadienį su generaliniu prokuroru Evaldu Pašiliu, Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktoriumi Sauliumi Urbanavičiumi, Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viršininke Edita Janušiene ir laikinai einančiu pareigas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) direktoriumi Šarūnu Rameikiu aptarė kovos su korupcija situaciją.

Prezidentės vyriausioji patarėja Rasa Svetikaitė teigė, kad įžūlūs neteisėto praturtėjimo, nebaudžiamumo atvejai mažina visuomenės pasitikėjimą teisingumu ir sąžiningumu ir didina socialinę atskirtį.

„Tarptautiniai ekspertai priskiria Lietuvą prie valstybių, kurios kontroliuoja korupciją, tačiau negalima šiandien taikstytis su korupcijos daroma žala, kuri nemažą ekonomikos dalį stumia į šešėlį. Net 75 proc. emigrantų kaip svarbią priežastį, sulaikančią nuo grįžimo į Lietuvą, įvardija aukštą korupcijos lygį“, – Prezidentės poziciją perdavė patarėja R. Svetikaitė, atkreipusi dėmesį, kad didesnių baudų už sunkiausius mokesčių pažeidimus praktika taikoma ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalyse.

Prezidentė pažymi, kad Konstitucinis Teismas šių metų kovo mėnesį galutinai išsklaidė abejones, konstatuodamas, jog baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą praturtėjimą atitinka Konstituciją. Prezidentė domėjosi, kokių dar papildomų teisinių priemonių reikėtų, kad kova su neteisėtu praturtėjimu būtų efektyvesnė, kodėl praktiškai neišnaudojamos išplėstinio turto konfiskavimo galimybės.

Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis teigė, kad stiprinti turto susigrąžinimą yra vienas iš numatytų prokuratūros prioritetų.

„Prokuratūra šiemet vieną iš prioritetinių vieną krypčių yra numačiusi būtent turto susigrąžinimo stiprinimą, t. y. išplėstinis turto konfiskavimas ir, be abejo, neteisėtas praturtėjimas. Tad po KT kovo 15 d. nutarimo nuolaidžiavimų iš prokurorų šioje srityje tikrai nebus“, – kalbėjo generalinis prokuroras E. Pašilis.

Šalies vadovės iniciatyva baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą praturtėjimą numatyta prieš septynerius metus. Per tą laiką, Generalinės prokuratūros duomenimis, pradėti 357 ikiteisminiai tyrimai, o kaltinamųjų galimai įgyto neteisėto turto vertė siekė beveik 53 mln. eurų. Tačiau didesnė dalis ikiteisminių tyrimų buvo nutraukti.

Teismą pasiekė vos pusšimtis bylų, o nuteisti buvo tik keli asmenys. Šiuo metu prokuratūra organizuoja 61 ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto praturtėjimo.

VMI duomenimis, atliekant patikrinimus nustatomos milijonais eurų skaičiuojamos neaiškios kilmės pajamos. Praėjusiais metais ši suma siekė 23 mln. eurų, o per pirmą šių metų pusmetį – 12 mln. eurų.

Tokios pajamos apmokestinamos tik standartiniu gyventojų pajamų mokesčiu (15 proc.), o teismai dažniausiai skiria minimalias, vos 10 proc. baudas nuo priskaičiuotų mokesčių sumos.

VMI viršininkė Edita Janušienė pritaria Prezidentės iniciatyvai didinti bausmes už neteisėtą praturtėjimą.

„Teismų praktika mums yra palanki. (…) Didesnį didinimą baudų Mokesčių administravimo įstatyme tikrai mes palaikome, nes manome, kad už tokius atitinkamus pažeidimus sankcijos tikrai turi būti adekvačios – sankcijos mokesčių mokėtojams turi atitikti jų pažeidimo mastą, pobūdį ir pakartotinumą“, – trečiadienį kalbėjo E. Janušienė.

Prezidentės nuomone, neteisėto praturtėjimo bylos turėtų būti priskiriamos prie prioritetinių, o ikiteisminiams tyrimams keliami griežti reikalavimai. FNTT, kuriai tenka apie 70 proc. tyrimų dėl neteisėto praturtėjimo, turėtų ypatingą dėmesį skirti tyrėjų kvalifikacijai, taip pat užtikrinti, kad įtariamieji nespėtų perleisti turto ir išvengti jo konfiskavimo. Mokesčių patikrinimų metu turėtų būti atidžiau vertinami turto ir pajamų neatitikimai.

Stiprinant kovą su korupcija ir neteisėtu praturtėjimu, 2010 m. Prezidentės iniciatyva buvo įteisintas išplėstinio turto konfiskavimas, suteikiantis galimybę konfiskuoti visą nusikalstamais būdais įgytą turtą, neproporcingą kaltininko teisėtoms pajamoms.

Daugiau kaip dvejus metus, nuo 2015 m., galioja Prezidentės inicijuotos įstatymų pataisos, užkirtusios kelią piktnaudžiavimui fiktyviais skolos rašteliais, vekseliais bei akcijų pirkimo ir pardavimo sutartimis.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.09.07; 05:00

Trumposios naujienos

Seimo narių grupė įregistravo Pranešėjų apsaugos įstatymo projektą, kuriuo siekiama nustatyti aiškų ir veiksmingą asmenų, pranešančių apie korupciją ir kitus įstatymų pažeidimus, apsaugos mechanizmą. Lietuvoje tokiems asmenims iki šiol nebuvo užtikrinama pakankama apsauga.

Įstatymo projektą parengė Seimo valdybos kovo 29 d. sprendimu sudaryta darbo grupė Pranešėjų apsaugos įstatymo projektui parengti. 17 narių darbo grupėje buvo Seimo nariai, Teisingumo ministerijos, Generalinės prokuratūros, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Lietuvos teisės instituto, Valstybinės darbo inspekcijos, Nacionalinės kovos su korupcija asociacijos bei organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus atstovai.

„Su įvairių institucijų atstovais pavyko sutarti dėl esminių įstatymo nuostatų. Labai tikiuosi, kad įstatymas, kurio taip ilgai neturėjome ir kuris toks svarbus Lietuvai, bus priimtas kuo greičiau“, – teigia darbo grupės vadovė Agnė Bilotaitė.

Seimo valdybos sprendimu Pranešėjų apsaugos įstatymo projektas įtrauktas į Seimo rudens sesijos darbų programą.

„Pilietiški žmonės, padedantys kovoti su korupcija, kitais teisės pažeidimais, yra didelė atrama valstybei. Todėl valstybės pareiga – ryžtingai juos palaikyti ir apsaugoti nuo galimo neigiamo poveikio darbovietėje ar kitų grėsmių, – sako teisingumo ministrė Milda Vainiutė. – Septynioliktoji Vyriausybė prisiėmė įsipareigojimą tobulinti pranešėjų apsaugos teisinį reguliavimą. Po Kalėjimų departamente atskleistų pažeidimų tai buvo ir mano asmeninis prioritetas. Džiaugiuosi, kad bendradarbiaudami su Seimo nariais šį darbą kartu galėjome atlikti labai sparčiai“.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.07.14; 10:03

Trumposios naujienos

Apgaulingas apskaitos tvarkymas ir neteisėtas duomenų apie pajamas pateikimas – už tokias nusikalstamas veikas šiauliečiui verslininkui teks atsakyti teisme. Šių nusikaltimų padarymu kaltinamo 43 metų įmonės direktoriaus G. L. baudžiamąją bylą Šiaulių apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Asta Mickevičiūtė šiandien perdavė teismui.

Ikiteisminį tyrimą atlikę Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Šiaulių valdybos pareigūnai ištyrė, kad nuo 2015 metų iki 2016 metų kovo G. L. iš Baltarusijoje esančios durpių briketų gamyklos įsigijo durpių briketų ir juos pardavė fiziniams asmenims, neišrašydamas pardavimo dokumentų.

Suskaičiuota, kad per beveik pusantrų metų vyras keturių skirtingų įmonių vardu įgijo daugiau nei 2200 tonų durpių briketų ir didžiąją dalį jų pardavė Lietuvoje, oficialiai nuslėpdamas informaciją apie įvykdytus sandorius. Pardavimo metu sąskaitos faktūros išrašomas nebūdavo, o sumokėjus už prekes pirkėjas gaudavo tik kvitą. Tokie kvitai būdavo išduodami dar kitos jau bankrutuojančios įmonės vardu.

Šiaulietis ne tik į buhalterinę apskaitą neįtraukdavo gautų pajamų, bet ir Valstybinei mokesčių inspekcijai nemokėdavo pridėtinės vertės mokesčio (PVM).

Tyrimo metu nustatyta, kad į įmonių apskaitą buvo neįtraukta beveik 200 tūkstančių eurų pajamų, o nesumokėta daugiau nei 40 tūkstančių eurų mokesčių.

Nustatyta, kad kaltinamasis organizavo visų 4 įmonių apgaulingą buhalterinę apskaitą, tačiau nebūtinai būdavo įmonių vadovu. Vieną įmonę buvo neseniai įsteigęs ir paskyręs kitą asmenį formaliu vadovu, dar kitos įmonės akcijas perpirko, tačiau pardavimo dokumentai taip ir liko nesutvarkyti – oficiali vadovė buvo ankstesnė įmonės akcininkė.

Įstatymas už apgaulingą apskaitos tvarkymą ir neteisėtą duomenų apie pajamas pateikimą numato laisvės atėmimą iki 4 metų.

Informaciją pateikė Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Gabrielė Gendvilaitė (Šiauliai).

2017.04.28; 06:47

Trumposios naujienos

Dėl nuslėpto Ramūno Karbauskio turto ir galimo interesų konflikto kreiptasi į Seimo etikos ir procedūrų komisiją bei VMI.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Monika Navickienė, Gabrielius Landsbergis ir Andrius Kubilius kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją, prašydami atlikti išsamų mokestinį Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininko R. Karbauskio patikrinimą, siekiant nustatyti, ar yra daugiau nedeklaruoto ir slepiamo Seimo nario turto, tiek Lietuvoje, tiek ir užsienio valstybėse.

Opozicijos atstovai taip pat kreipėsi ir į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, prašydami įvertinti, ar pateikdamas nepilną turto deklaraciją, R. Karbauskis nepažeidė Gyventojų turto ir pajamų deklaravimo bei Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymų? Taip pat prašoma nustatyti, ar toks politiko veikimas negali būti traktuojamas, kaip rinkėjų apgaudinėjimas?

„Žiniasklaidoje pasirodžius informacijai, jog R. Karbauskis, prieš rinkimus deklaravęs aukščiausius skaidrumo ir atskaitingumo standartus, Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė nepilną turto ir pajamų deklaraciją bei tokiu būdu nuo rinkėjų nuslėpė informaciją apie Ispanijoje turimą didelės vertės nekilnojamą turtą ir šios šalies bankuose paimtas paskolas, kreipėmės į VMI dėl išsamaus mokestinio patikrinimo ir Seimo etikos sargus prašydami įvertinti tokį Seimo nario elgesį bei išsiaiškinti, ar tikrai daugiau niekas neslepiama nuo visuomenės“, – teigė G. Landsbergis.

2017.02.07; 08:51

Trumposios naujienos

Finansų ministerija gavo Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) raštą dėl galimai korupcinės Valstybinės mokesčių inspekcijos vadovo Dainoro Bradausko veiklos ir pradėjo tarnybinio nusižengimo tyrimą.

„Valstybinė mokesčių inspekcija yra viena svarbiausių šalies institucijų, todėl jos vadovo veikla neturi kelti jokių abejonių“, – sakė finansų ministras Vilius Šapoka.

Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymu, tyrimo laikotarpiu D. Bradauskas bus nušalintas nuo užimamų pareigų, kai tik pasibaigs jo laikino nedarbingumo laikotarpis.

Informacijos šaltinis – Finansų ministerijos Viešųjų ryšių skyrius.

Slaptai.lt redakcijos prierašas.

Dainoras Bradauskas – socialdemokrato Broniaus Bradausko sūnus.

2017.01.05; 01:02

radzevicius_tttttttt
Žurnalisto užrašai

Teko dalyvauti VMI surengtame “apskritame stale”, kur vyko diskusija apie individualią veiklą ir išskirtinę “laisvųjų profesijų” veiklą.

Kol kas dar neturiu aiškaus atsakymo apie Lietuvos mokestinės sistemos privalumus ir ypač trūkumus.

Tačiau mane labai “nudžugino” vienas faktas. Kai šių metų vasarį Valstybinė mokesčių inspkecija su Finansų ministrerija “pakomentavo” “laisvosios profesijos” apibrėžimą, tuo pačiu pateikė tris “naujienas”.

Continue reading „Žurnalistai pagal VMI: “laisvi” kaip makleriai, brokeriai ir lobistai. Kirpėju būti geriau” →

stop_hand
Aktualijos

Lietuvos žurnalistų sąjunga kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją ir Valstybinę mokesčių inspekciją su prašymu atidžiai tikrinti kiekvieną pranešimą apie kai kurių socialiai neatsakingų darbdavių elgesį verčiant žurnalistus darbo santykius keisti fiktyviais verslo liudijimais.

Tokį kreipimąsi LŽS išsiuntė ne tik minėtoms kontroliuojančios institucijoms, bet ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Rašte išreiškiamas nerimas, kad keičiantis sutarčių dėl autorių teisių apmokestinimo tvarkai ir didėjant mokestinei naštai, vis daugiau LŽS narių ir kitų žurnalistų kreipiasi konsultacijų ir pagalbos dėl to, kad dalis darbdavių ar kūrinių užsakovų siekia pasinaudoti įstatymų spragomis bei nemokėti žurnalistams atlygio už jų darbą nei pagal darbo sutartį, nei pagal sutartis dėl autorių teisių.

Continue reading „Kai kurie darbdaviai žurnalistus nori paversti verslininkais. STOP tokiai akcijai!” →