Laikinai einantys pareigas premjeras Saulius Skvernelis ir sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Lietuvoje neslopstant užsikrėtimams koronavirusu, darbą Vyriausybėje baigiantys premjeras Saulius Skvernelis ir sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga nerado laiko dalyvauti sekmadienį prezidento organizuotame Sveikatos ekspertų tarybos susirinkime, kuriame svarstyta, kaip suvaldyti pandemijos plitimą.
Susitikime su Sveikatos ekspertų tarybos nariais taip pat dalyvavo paskirtoji premjerė Ingrida Šimonytė ir kandidatas į jo vadovaujamos Vyriausybės sveikatos apsaugos ministrus Arūnas Dulkys.
Nors, kaip tikino Prezidentūra, kvietimus tiek S. Skvernelis, tiek A. Veryga gavo, sekmadienį vietoje jų dalyvavo kiti žmonės.
Vietoje S. Skvernelio sekmadienį dirbo patarėjas Jonas Kairys, o vietoje A. Verygos – sveikatos apsaugos viceministrė Kristina Garuolienė.
S. Krėpšta teigė, kad anksčiau ketinta ekspertų tarybą organizuoti ateinančios savaitės antradienį, tačiau, pablogėjus situacijai, nuspręsta dirbti sekmadienį.
„Šią ekspertų tarybą ketinome organizuoti ateinantį antradienį, bet dėl situacijos pablogėjimo sušaukėme ją šiandien – sekmadienį. Penktadienį kvietėme dalyvauti šioje taryboje tiek paskirtąją premjerę, tiek naująjį sveikatos apsaugos ministrą bei laikinąjį premjerą, tiek ir laikinąjį sveikatos apsaugos ministrą“, – teigė S. Krėpšta.
Sekmadienį prezidentas Gitanas Nausėda su Sveikatos ekspertų tarybos nariais svarstė, kaip suvaldyti pandemijos plitimą ir karantino griežtinimo galimybes. Po susitikimo pateiktos išvados, kuriomis siūloma kiek įmanoma labiau apriboti gyventojų judėjimą.
Automatai. Slaptai.lt nuotr.
„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis teigia nematąs nieko keisto, kad premjeras Saulius Skvernelis sveikatos apsaugos ministrui Aurelijui Verygai už nuopelnus užtikrinant visuomenės saugumą padovanojo šaunamąjį ginklą. Politiko teigimu, kadangi už nuopelnus šaliai medalius ir ordinus dalina prezidentas, Vyriausybės vadovas koronaviruso krizės problemas sprendžiančiam ministrui pasirinko įteikti ginklą. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Galime dovanoti ordinus, medalius, galime dovanoti vardinius ginklus: tai yra viena iš formų, kaip padėkojama žmogui už tarnystę visuomenei. Šiuo atveju premjeras pasirinko tokį sprendimą.
Ordinus ir medalius savo sprendimais dalina prezidentas, premjeras šiuo atveju padarė tai, ką jis galėjo padaryti“, – „Žinių radijui“ teigė R. Karbauskis.
Komentuodamas viešo dėmesio susilaukusią dovaną, R. Karbauskis, viena vertus, pabrėžė, kad tokio pobūdžio dovanas teikti leidžiantis įstatymas yra priimtas seniai.
„Įstatymas, kuris leidžia dovanoti vardinį ginklą – šaltąjį arba, šiuo atveju, pistoletą – yra seniai priimtas ir jis buvo taikomas daug kartų ir įvairių premjerų, ir prezidentų“, – akcentavo politikas.
Kita vertus, sakė „valstietis“, šiek tiek neįprasta, kad ir anksčiau vyravusi praktika viešo dėmesio susilaukė būtent dabar. Anot R. Karbauskio, tai gali būti susiję su tuo, kad yra siekiama pakenkti tiek vieno, tiek kito politiko populiarumui.
„Šiuo atveju šnekama apie du politikus ir apie labai ryškius politikus – o jiems reikia kažkaip reitingus sumažinti – tai tokiu atveju šnekama, kad padovanojo“, – samprotavo R. Karbauskis ir dar kartą pridūrė, kad premjeras, dovanodamas A. Verygai ginklą, tiesiog laikėsi įstatymo.
„Įstatymas tai leidžia padaryti, premjeras naudojasi įstatymu ir padėkojo ministrui už darbą, kuris buvo padarytas. Aš manau, kad tai padaryta įvertinant ir tai, kad ministras yra šaulys, ir šis ginklas, kurį jis gavo dovanų pagal įstatymą, bus naudojamas šaulio tarnyboje.
Nemanau, kad tai yra atvejis, apie kurį reikėtų labai daug šnekėti“, – apibendrino R. Karbauskis.
Galvosūkis. Slaptai.lt nuotr.Prof. Vytautas Landsbergis. Slaptai.lt nuotr.
„Delfi“ šeštus metus skelbiamame šalies įtakingiausių politikų sąraše, ekspertų balsais, garbingiausią vietą šiemet pelnė premjeras Saulius Skvernelis, pernai apklausoje buvęs trečias. Antroje vietoje liko valstiečių ir žaliųjų lyderis Ramūnas Karbauskis. Prezidentas Gitanas Nausėda per metus pakilo viena pozicija aukščiau – į trečią vietą.
Ketvirtoje, penktoje ir šeštoje vietose – buvę šalies vadovai Vytautas Landsbergis, Dalia Grybauskaitė ir Valdas Adamkus. Iš karto po jų – sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) sąrašo lyderė Ingrida Šimonytė, ir partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis. Dešimtuką užbaigia Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.
Pernai pirmajame trejetuke, pagal šią apklausą, buvo D. Grybauskaitė, R. Karbauskis ir S. Skvernelis.
Elito grupės apklausą atlikusio žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas sakė, kad jam rezultatai buvo gana netikėti.
„Po šito karantino, kai visose žiniasklaidos priemonėse šmėžavo sveikatos apsaugos ministras A. Veryga, premjeras S. Skvernelis, kartkartėmis – finansų ministras Vilius Šapoka, maniau, kad jie dar aukščiau pakils. Tačiau apklausa buvo atliekama jau vasarą, ir žmonės manė, kad yra ir įtakingesnių žmonių už pirmuosius žaidėjus pandemijos atveju“, – „Delfi“ sakė G. Sarafinas. VAD pareigūnai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Visuomenė įtakingiausiu politiku antrus metus iš eilės laiko prezidentą G. Nausėdą. Jis surinko 45 proc. respondentų balsų.
Antroje vietoje atsidūrė S. Skvernelis su 37,2 proc. respondentų balsų, trečioje – sveikatos apsaugos ministras A. Veryga, kurį prie įtakingiausių politikų priskyrė 30,2 proc. apklaustųjų.
V. Adamkus, pagal visuomenės nuomonės apklausą, tarp įtakingiausių šiemet ketvirtas. Penktoje vietoje – R. Karbauskis, šeštoje – kadenciją baigusi prezidentė D. Grybauskaitė.
Įdomu, kad, pagal visuomenės nuomonės apklausą, turint mintyje paklaidą, iš esmės susilygino Vytauto ir Gabrieliaus Landsbergių įtakos vertinimai. Devintoje vietoje buvo I. Šimonytė. Dešimtuką užbaigia Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis. Gabrielius Landsbergis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Pernai, pagal visuomenės apklausą, pirmajame trejetuke buvo G. Nausėda, D. Grybauskaitė ir V. Adamkus.
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos profesorė Irmina Matonytė nesureikšmino G. Nausėdos skirtumo pagal visuomenės ir pagal ekspertų nuomonę.
„Tikriausiai čia labai didelio skirtumo nėra, nes ar tai būtų pirma, ar trečia vietos, vis tiek galima sakyti, kad jos yra prizinės. Bet tą skirtumą tikriausiai galima paaiškinti politinio gyvenimo sampratų skirtumu. Ekspertai, į šitą anketą atsakinėdami ir tikriausiai bendrai į politiką ir įtaką politikoje žiūri per politinį procesą ir asmens svorį sprendimų priėmime. (…) Lechas Kačynskis ir Valdas Adamkus. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
O gyventojai galvoja daugiau apie politinį gyvenimą kaip tokį – ne tiek apie politinį procesą, bet apie politinį gyvenimą, kuriame yra vertybės, autoritetas, įtaka, valstybingumo atspindžiai. Tai yra platesnė samprata, susijusi ne tik su sprendimais, kurie yra čia ir dabar, bet ir su valstybės tapatybe ir įvaizdžiu“, – „Delfi“ aiškino I. Matonytė.
Tyrimas kasmet vykdomas dviem kryptimis – apklausiama ne tik visuomenė, bet ir savo sričių ekspertai.
Septynių dalių ciklas atskleidžia, kas mūsų šalyje yra įtakingiausi politikai, verslininkai ir ekonomistai, tarnautojai ir pareigūnai, visuomenininkai, žiniasklaidos bei popkultūros atstovai, rašo „Delfi“.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Prezidentūros raginimų pasiaiškinti dėl viceministrei Linai Jaruševičienei pareikštų įtarimų susilaukęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga teigia nematantis dėl ko turėtų prisiimti atsakomybę. Maža to, tęsia ministras, į kai kuriuos klausimus turėtų atsakyti ne jis, o pati Prezidentūra.
Penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje A. Veryga tikino, kad jis šalies vadovo kritikos neignoruoja, tačiau Prezidentūros raginimai jam tebeatrodo keisti.
„Aš jos (kritikos – ELTA) neignoruoju. Tiesiog man ta kritika kartais atrodo keistoka. Sakykime, tas ketvirtadienio paraginimas greičiau grįžti – juo labiau aš prezidentą esu ir informavęs, kad aš penktadienį būsiu darbe. Tai aš juos (paaiškinimus – ELTA) ir taip būčiau pateikęs. Todėl aš ir sakau, kad jie (raginimai – ELTA) man tokie keisti. Aš jų (raginimų – ELTA) nelabai suprantu. Aš juk negaliu parbėgti ketvirtadienį vakare ir kažkur tuos paaiškinimus pateikti nebūdamas darbe“, – penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje teigė A. Veryga.
Apskritai, pabrėžė ministras, ažiotažą viešojoje erdvėje sukėlusioje istorijoje, kuomet Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT) pareiškė įtarimus sveikatos apsaugos viceministrei, jis savo atsakomybės nematantis.
„Nematau už ką atsakomybę reikėtų prisiimti: situacija yra suvaldyta. Ji realiai yra suvaldyta, Lietuva yra tarp geriausiai (koronaviruso plitimą – ELTA) suvaldžiusių šalių sąraše“, – kalbėjo ministras ir teigė nesuprantąs, kodėl vietoje padėkos padėtį suvaldžiusiems darbuotojams yra siunčiami kvietimai iš atitinkamų tarnybų.
„Ir kai žmonės vietoje ačiū gauna kvietimą į tarnybas… Man, kaip vadovui, didesnis rūpestis yra ne atsakomybės prisiėmimas, aš jaučiu didžiulę atsakomybę, kaip man reikės žmones motyvuoti, kuriems reikės toliau dirbti. Kad ir kieno tai būtų pasisakymai, jie tikrai motyvacijos žmonėms neprideda“, – teigė A. Veryga.
Galiausiai sveikatos apsaugos ministras sukritikavo ir Prezidentūrą, esą ši priekaištus jo vadovaujamai institucijai žeria po to, kai pandeminė situacija jau tapo suvaldyta. Ministras dar kartą pabrėžė, kad Prezidentūra pati galėjo sekti situacijos valdymą realiu laiku.
„Prezidentūra junkdavosi videoryšiu prie štabo ir visada šiuose procesuose dalyvavo“, – tikino ministras.
„Kai dabar jau viskam pasibaigus visi staiga pradeda turėti klausimų – man įdomu, ką jie veikė tada, ten prisijungę: ar jie klausydavosi, ar jie dalyvaudavo, ar tik pro forma demonstravo, kad yra prisijungę“, – kalbėjo jis, akcentuodamas, esą dabartiniai situacijos kritikai pandemijos piko metu visą situaciją stebėjo iš šono ir buvo savotiškoje komforto būsenoje.
ELTA primena, kad FNTT pareikšti įtarimai sveikatos apsaugos viceministrei L. Jaruševičienei sukėlė įtampą tarp prezidento Gitano Nausėdos ir „valstiečių“ lyderių. Prezidentūra ir prezidentas kelis kartus šią savaitę pabrėžė laukiantys ministro paaiškinimo dėl su koronaviruso pandemija susijusiuose viešuosiuose pirkimuose įtarimų susilaukusiai viceministrei.
Tačiau penktadienį ryte A. Veryga pareiškė manąs, kad teisėsaugos pateikti įtarimai L. Jaruševičienei yra iš piršto laužti. Ministras taip pat pabrėžė nesuprantantis prezidento G. Nausėdos raginimų kuo greičiau pateikti paaiškinimus. Pasak A. Verygos, Prezidentūra pandemijos metu visą situaciją stebėjo iš arti.
„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis taip pat yra teigęs, kad FNTT įtarimai sveikatos apsaugos viceministrei laikui bėgant subliūkš.
Į tai reaguodamas prezidentas sukritikavo valdančiųjų „valstiečių“ lyderius. Prezidentūra. Gintaro Visocko nuotr.
„Į konkrečių tyrimų klausimus nesikišau ir nesikišiu ir, skirtingai nuo kitų politikų, neaiškinsiu, kuri byla „turi perspektyvą“, o kuri „subliūkš“. Žinau viena – politikų taip pamėgtai „atpirkimo ožių“ paieškos praktikai turi ateiti galas, o vadovai privalo prisiimti atsakomybę už savo komandos ir gerus, ir blogus darbus. Sveikatos apsaugos ministrui A. Verygai teks atsakyti į susikaupusius klausimus. Ne man, o visuomenei ir kompetentingoms institucijoms“, – penktadienį feisbuke pareiškė prezidentas G. Nausėda.
Kaip ELTA jau skelbė, pirmadienį teisėsauga pranešė apie pareikštus įtarimus sveikatos apsaugos viceministrei L. Jaruševičienei.
FNTT teigimu, atliekamame tyrime dėl 6 mln. eurų vertės greitųjų koronaviruso testų pirkimo L. Jaruševičienė įtariama galimu piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi bei įgaliojimų viršijimu. Tą patį pirmadienį viceministrė įteikė prašymą ją atleisti. Penktadienį sveikatos apsaugos ministras šį prašymą patenkino.
LVŽS susirinko į tarybos posėdį Naisiuose. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Premjeras Saulius Skvernelis, penktadienį pranešęs galutinai apsisprendęs artėjančiuose Seimo rinkimuose dalyvauti su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), teigia nebijantis kandidatuoti Pilaitės-Karoliniškių vienmandatėje apygardoje. Visgi ministras pirmininkas akcentuoja, kad jo prioritetas yra sėkmingai vadovauti Vyriausybei, todėl pripažįsta, jog labai įsitraukti į rinkimų kampanija jam greičiausiai nepavyks.
„Dėl to, kad su valstiečiais turbūt net klausimų nekyla. Aš esu šios valdančiosios daugumos narys ir, matyt, natūralu, jeigu mes turime pagrindinę mintį, kad leiskite mums tęsti darbus, tai jeigu rinkėjas nuspręs, kad juos reikia tęsti, tai mes tęsime, jeigu ne, tai bus kitaip“, – po LVŽS tarybos posėdžio teigė S. Skvernelis.
Premjeras sako nebijąs kandidatuoti vienmandatėje rinkimų apygardoje. Visgi jis akcentuoja, kad pagrindinis jo prioritetas yra Vyriausybės darbas, toėl pripažįsta, kad jo įsitraukimas į rinkimų kampaniją nebus labai aktyvus.
LVŽS Naisiuose susirinko į tarybos posėdį. saulius Skvernelis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Aš nebijau, aš ne kartą kalbėjau, nieko nebijau – jeigu apsisprendi, tai darai. Bet, aišku, vienmandatėse yra lygiai tas pats darbų paskirstymas. Aš jau kartojau ir jums, ir tą šiandien galiu sakyti, kad visgi prioritetas yra šios Vyriausybės darbas“, – akcentavo premjeras.
„Tai liečia tiek mane, tiek ir ministrus, šiandien bent pusė jų yra ir Seimo nariai, ir tai yra pagrindinis darbas, jis bus iki maždaug gruodžio mėnesio, kol susiformuos nauja Vyriausybė. Taip kad mūsų dalyvavimas ir rinkiminėje kampanijoje yra labai minimalizuotas, lygiai tas pats liečia ir vienmandates, tai tam tikros rizikos yra“, – pridūrė jis.
S. Skvernelis taip pat pažymėjo, kad LVŽS turi alternatyvų, kas vietoje jo galėtų vesti 2020 metų partijos rinkimų sąrašą.
„Aš manau, kad ši bendruomenė jau subrendusi ir turi apsispręsti. Tikrai yra skirtinga situacija nei 2016 metais, kada nebuvo alternatyvų. Aš manau, kad dabar yra ir pačioje partijoje jau subrendusių žmonių ir jaunimo suaugusio, kuris galėtų imtis šitos lyderystės“, – sakė S. Skvernelis. Aurelijus Veryga. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Bus reitingavimas ir partijos nariai nuspręs, ką norėtų matyti, tai, manau, kad tai bus objektyviausia ir atspindės tas nuotaikas, kokios yra“, – pridūrė jis.
Premjeras tikina, kad pagrindinė jo ambicija kol kas yra suvaldyti koronaviruso krizę ir jos pasekmes ir sąžiningai pabaigti Vyriausybės kadenciją.
R. Karbauskis dvejoja, ar kandidatūrą kelti vienmandatėje rinkimų apygardoje
Savo ruožtu LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis po partijos tarybos posėdžio sakė dar nenusprendęs, ar kels savo kandidatūrą vienmandatėje rinkimų apygardoje. LVŽS lyderio teigimu, šis klausimas vis dar yra svarstomas. Pasak politiko, pagrindinė problema, kodėl šis klausimas vis dar svarstomas, – jis neturintis pakankamai laiko skirti vienmandatei rinkimų apygardai.
LVŽS Naisiuose susirinko į tarybos posėdį. Ramūnas Karbauskis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Aš dabar į tą klausimą neatsakysiu, mes turime daug klausimų, į kuriuos mes dar neatsakėme, mes padarysime taip, kaip geriausia, kad pasiektume maksimalius rezultatus rinkimuose“, – teigė R. Karbauskis.
„Mano problemos, jeigu šnekėtume apie šitą kadenciją, yra tai, kad aš vienmandatėje apygardoje beveik neturiu laiko ir man yra nesmagu prieš savo rinkėjus. Tai čia yra argumentas, kad šį klausimą dar reikia svarstyti“, – pridūrė jis.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) penktadienį Naisiuose susirinko į tarybos posėdį. Anot Ramūno Karbauskio, posėdyje aptarta situacija valstybėje, pasirengimas artėjantiems Seimo rinkimams.
LVŽS tarybos posėdyje pabrėžta, kad ypatingai svarbi koalicijos partnerių sėkmė artėjančiuose rinkimuose. Nutarta kai kuriose vienmandatėse apygardose kelti bendrus kandidatus su koalicijos partneriais. Posėdyje patvirtinti šeši bendri kandidatai: Lietuvos socialdemokratų darbo partijos pirmininkas Gediminas Kirkilas – Vilniuje, socialdarbietis Rimantas Sinkevičius – Jonavos apygardoje, šios partijos atstovė Rimantė Šalaševičiūtė – Telšių apygardoje, žemės ūkio ministras Andrius Palionis – Dainavos apygardoje, prof. Antanas Vinkus – Kuršo apygardoje, Centro partijos „Gerovės Lietuva“ lyderis Naglis Puteikis – Danės rinkimų apygardoje. Naisiuose susirinko į tarybos posėdį. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
LVŽS lyderis R. Karbauskis anksčiau yra teigęs, kad jo vadovaujama partija S. Skvernelį norėtų matyti vedant LVŽS sąrašą Seimo rinkimuose. Politiko teigimu, S. Skverneliui vesti partijos sąrašą būtų logiška, nes jo reitingas tarp „valstiečių“ yra aukščiausias.
Premjeras, reaguodamas į tokią R. Karbauskio nuomonę, anksčiau teigė, kad pats dar nežino, ar apskritai liks politikoje. Visgi jis pabrėžė, kad nusprendęs tęsti politiko karjerą rinkimuose dalyvautų tik su LVŽS.
Jau esu viešai sukalbėjęs maldą, prašydamas Apvaizdos apsaugoti mus nuo bado, karo ir tokių gelbėtoj, kurių gražūs norai ir rūpintojėlio povyza kainuoja nepalyginamai daugiau nei bandomos per prievartą įpiršti paslaugos.
Bolševikai andai bandė visiems primesti suvalstybintos laimės vaizdinį, o nenorinčius būti laimingais pagal jų įsivaizdavimą naikino kaip tarakonus. Aurelijaus Verygos ir panašių veikėjų užmačiose šiandien rūpinimosi piliečių, peržengusių 60 metų slenkstį, ideokratinis užkeikimas yra susiejamas su vyresniojo amžiaus žmonių pašalinimu iš darbo rinkos.
Trumpai tariant, šalyje, kurioje Sveikatos ministru tampa žmogus, klonuotas pagal plakatinio bolševiko pavyzdį, nesinori būti sveiku, kaip anąsyk nesinorėjo būti laimingu. Ar tai reiškia, kad pasiligojimas čia gali būti prilygintas disidentinei veiklai? Žinoma, toks sugretinimas yra juokas pro ašaras, nešvankaus isteriško pakikenimo pavyzdys. Tačiau jeigu leistumėte pratęsti, tokiu pačiu tonu dar būtų galima pridurti, kad šioje šalyje nesinori būti ir blaiviu, nes užsipylus ne taip bado akis žaliųjų valstiečių kadencijoje pro visur prasikišantis kičas, matomiausioje vietoje iškrentantys falšo įklotai.
Antai turėjau progą pastebėti, kad Ramūnas Karbauskis gali būti pavadintas politinio kičo kunigaikščiu https://slaptai.lt/edvardas-ciulde-ramunas-karbauskis-kico-kunigaikstis/. Tačiau tas pats A.Veryga kičo padauginimo sferoje niekuo pirmajam nenusileidžia, čia išties tinka priežodis: toks tokį pažino ir pasivadino. Dar daugiau – A. Veryga užsimojo pralenkti patį R.Karbauskį, didelėmis kaip mirtis dozėmis pratinant visuomenę prie lėkštumo estetikos. Tam pačiam A. Verygai neužteko anąsyk pasistaipyti prieš kameras su kamufliažine uniforma, žadinant neaiškius tautos vado lūkesčius, dabar, jis, Didysis Aurelijus, pateikė dar ir medalio, skirto pažymėti medikų didvyriškumui koronaviruso metu, eskizus. Be jokios abejonės, šis ekstremaliosios situacijos suvaldymo vadovo dailės kūrinys turėtų užimti garbingiausią vietą pasaulinio kičo muziejuje, yra eksponatas Nr.1 neskonybės etalono įtvirtinimo šventėje.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Nesunku nuspėti, kad įsibėgėjęs ir jau pradėjęs socialinės inžinerijos eksperimentus su vyresniojo amžiaus žmonėmis, A.Veryga lengvai nesustos. Dabar būtų pats laikas įsikišti opozicijai, kuo greičiau skelbiant nepasitikėjimą šiuo ministru. Kitu atveju, atsakomybe už patologinės būsenos įsivyravimą, paminant elementarias demokratijos normas, pratęsiant suvaržymus, o, karantinui pasibaigus, planuojant nustatyti kažkokį ypatingą pokarantininį laikotarpį su naujomis demokratijos sumažinimo taisyklėmis, opozicija turi pasidalinti su R.Karbauskio valdančiaisiais.
Žmogus be refleksijos, neturintis nė lašelio vaizduotės valdžios vyrutis gali ir nesuvokti to, kokią gėdą anas užtraukia šaliai pradėdamas žmonių persekiojimą dėl amžiaus, tačiau, kaip dabar atrodo man, ne mažesnį pavojų kaip žmogaus be refleksijos siautėjimas gali užtraukti bedantės, patogiai įsitaisiusios opozicijos tylėjimas.
Tačiau net ir odiozinis A.Veryga nublanksta prieš tokio neva demokratinių vertybių gynėjo, delfi.lt apžvalgininko Romo Sadausko-Kvietkevičiaus paaiškinimus, kad už tai, ko nenorėjome, ką supratome kaip nelaimę, už tai, ko nesupratome kaip valdžios kvailystes ir kiaulystes, mes, šešiasdešimtmečiai, esą liekame dar ir skolingi iki tokio lygio, kad baigtine būtybe jau nebeįmanoma bus išsipirkti per likusį gyvenimą.
Esą yra taip, kad ekonomika Lietuvoje buvo sustabdyta, visi normalūs žmonės patyrė kraupius suvaržymus, o demokratija bus laidojama ir toliau su pagreičiu dėl to, jog būtų išgelbėta vadinamųjų senjorų sveikata.
Ar nejuokaujate, ponas Romai Sadauskai-Kvietkevičiau?
Štai taip kalbėjo tikrai ne Zaratustra, o Romas Sadauskas-Kvietkevičius, galimai nuo stogo ant galvos nukritęs žmogus. Iš tiesų, kartais patyrę sunkias traumas žmonės įgyja kažką panašaus į antrąjį kvėpavimą, kitu atveju – trečiosios akies sindromą arba aiškiaregystės dovaną, kurios pavydėti galėtų net užsigrūdinęs bolševikas, su savo senojo kirpimo pilvakalbystės meno dovana nesugebantis adaptuotis taip sparčiai kaip norėtųsi prie naujų laikų papročių.
Pensininkams belieka pasikarti. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Kaip jau esu pastebėjęs nuo seno, Lietuvoje labiausiai reikėtų saugotis žmonių, kurie viešojoje erdvėje prisistato sudvigubintų pavardžių pavidalu, kaip antai Romas Sadauskas-Kvietkevičius.
Žygiuoja protestuojantys pensininkai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Žmogus su dviguba pavarde toli gražu nėra joks ateivis, dažnai net nėra dvigubas pilietis, dviguba pavardė nereiškia, kad toks žmogus yra būtinai susidvejinęs psichiatrine to žodžio reikšme arba dviveidis, žiūrint iš moralinio kaltinimo taško. Dažnai žmogus pasivadina dviguba pavarde vien dėl to, jog netelpa įprastiniame savo kailyje, nori pasidabinti pridėtine pavarde kaip tas indėnas paukščių plunksnomis vedamas aukštojo pilotažo poreikio.
Pabandykime įsivaizduoti, kad vadintis paprasčiausiu Romu Sadausku yra pernelyg lakoniška ir banalu. Tai būtų brachilogija (gr. brachys – trumpas), t. y. logine prasme toks įvardijimas, kuris tampa neaiškiu dėl sutrauktumo, perdėto lakoniškumo. Be to, prasikiša ne pati gražiausias asociacija, vedanti prie markizo de Sado, pagal kurio pavardę atsirado sadizmo kaip lytinio iškrypimo pavadinimas, pavyzdžio. Tačiau pasivadinus Kvietkevičiumi, visus blogus aromatus iškart nustelbia smūginė parfumerijos parduotuvės taktika, ne kitaip. Jeigu neklystu, lietuvių kalboje žodžiu „kvietkelis“ yra įvardijama gražiausių gėlių puokštė, kvietkeliu bernelis vadina savo mylimąją ir atvirkščiai.
Ar sakote, kad apie Romo Sadausko-Kvietkevičiaus pavardę taip ilgai kalbėjau iš pavydo, būdamas Čiuldė, ogi žmogumi, turinčiu tik vieną ir labai trumpą, t. y. dviejų skiemenų pavardę, kilusią iš pravardės, kai anksčiau Žemaitijoje taip būdavo pravardžiuojami neaiškiai kalbantys, t. y. čiuldantys žmonės? Tarkime, panašiai piktinasi plikiai, kai prieš jų akis neprašyti pradeda šmėžuoti pasišiaušusios ševeliūros žmonės, ar ne? Pavydas yra didelė jėga, nieko nepadarysi!
Socialdemokratų partijos vadovas Gintautas Paluckas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Vyriausybei nusprendus karantiną Lietuvoje pratęsti iki birželio 16 d., socialdemokratų partijos (LSDP) lyderis Gintautas Paluckas teigia, kad sveikatos apsaugos ministras Lietuvą ir toliau nori laikyti „emociniame kalėjime.“
Komentuodamas Vyriausybės sprendimą, LSDP pirmininkas tvirtina, kad tęsti visuotinį karantiną Lietuvoje nebėra prasmės – esą valdantieji taip elgiasi iš išskaičiavimo. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Akivaizdu, kad karantino režimo jau nebereikia – pandemijos mastas yra suvaldytas ir dauguma šalių siekia kuo greičiau grįžti prie įprasto gyvenimo. Tuo metu Lietuvoje elgiamasi priešingai, nes toks režimas valdantiesiems artėjant rinkimams yra patogus. Visokiausi privalomi Aurelijaus Verygos nurodymai iš tribūnų kelis kartus per dieną tik kelia psichologinę įtampą žmonėms – visą Lietuvą jis nori laikyti tarsi emociniame kalėjime“, – pranešime spaudai teigia G. Paluckas.
Pasak politiko, nusprendus nebetęsti karantino, didžiausią naudą pajustų žmonės.
„Nebebūtų visokiausių direktyvų „iš viršaus“, draudžiamų veiklos formų – visa tai sutaupytų pinigų, leistų žmonėms skirti visą laiką tam, kam jo reikia: vystyti savo verslą, ieškoti naujų rinkų ar skatinti pardavimus. O dabar kas savaitę reikia stebėti, ką pasakė A. Veryga – ką jau galima daryti, o ko ne. Lietuvos žmonės patys gali apsispręsti ir visuomenės sąmoningumą reikia skatinti“, – sako G. Paluckas.
LSDP pirmininko siūlymu, atšaukus karantiną, Vyriausybė ekstremalią situaciją, jei to reikėtų, galėtų skelbti tose vietose, kur būtų fiksuojamas susirgimų protrūkis.
„Tiesiog reikia nustatyti kriterijus, kokiais atvejais būtų imtasi sugriežtinimo. Bet laikyti visos Lietuvos kalėjime tikrai nereikia“, – pažymėjo G. Paluckas.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sako, kad vadinamieji „express“ testai ankstyvajai koronaviruso diagnostikai nėra tinkami. Taip pat pranešta apie dar vieną mirties nuo COVID–19 atvejį.
„Tyrimai parodė, kad šie „express“ testai ankstyvajai diagnostikai nėra tinkami, tačiau jie gali būti naudojami kitiems tikslams. Paaiškinimas yra labai paprastas – ankstyvajai diagnostikai jų jautrumas yra per menkas, tačiau fiksuoti jau buvusį užsikrėtimą jie būtų tinkami“, – penktadienį spaudos konferencijoje sakė A. Veryga.
„Šiuo metu diskutuojama ir galvojama, kur ir kaip juos geriau būtų galima panaudoti. Kokybė pačių testų tinkama, tik reikia suprasti, kad jų pats panaudojimo tikslas turi būti labai protingai parinktas. Žmonės turi suprasti, ką tas testo rezultatas rodo, tą turi suprasti ir patys specialistai, kurie gauna vienokį ar kitokį testo įvertinimą, kad nekiltų klaidingų interpretacijų dėl testo rezultatų“, – pridūrė ministras.
Jis taip pat pranešė, kad penktadienį Lietuvą turėtų pasiekti siunta iš Rumunijos su 20 tūkst. FFP2 respiratorių.
Užfiksuotas 62 mirties nuo COVID–19 atvejis
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėja Ginreta Megelinskienė patvirtino apie dar vieną mirties nuo koronaviruso atvejį.
Šis pacientas buvo hospitalizuotas Santaros klinikose.
„Šiandien gauta informacija apie vieno paciento mirtį nuo COVID–19 ligos. Šis pacientas buvo hospitalizuotas Krūtinės chirurgijos skyriuje, priklausė 71–80 metų amžiau grupei bei turėjo gretutinių onkologinių ligų“, – sakė G. Megelinskienė.
Ji nurodė, kad į statistiką šis atvejis pateks šeštadienį.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga teigia, kad kol kas planų visiškai atšaukti karantiną nėra. Pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje ministras tvirtino, kad karantino metu įvestos priemonės yra svarbios sudarant galimybes valdžiai nepaleisti pandemijos valdymo kontrolės šalyje.
„Kol kas planų atšaukti karantiną nėra, manau, kad Vyriausybė trečiadienį svarstys tolesnius terminus (…). Paties žodžio „karantinas“ nereikėtų bijoti. Mes ir dabar gyvename karantino sąlygomis, tačiau vis daugiau viešo gyvenimo ir laisvalaikio vietų tampa prieinamomis žmonėms. Karantinas yra būtinas tam, kad mes galėtume valdyti infekciją, kurią iki šiol sekėsi valdyti gerai. Jei atšauksime, mes tų įrankių nebeturėsime. Tad, manau, pats karantinas bus tęsiamas“, – teigė ministras, neatmesdamas galimybės, jog jei infekcijos atvejų valstybėje daugėtų, būtų atsitraukta nuo kuris laikas priimamų sprendimų švelninti karantino suvaržymus.
„Viskas priklausys nuo to, kokia bus epidemiologinė situacija. Jei virusas pradės plisti, karantino sąlygos gali būti griežtinamos“, – kalbėjo A. Veryga.
Kaip jau tikriausiai visi esame girdėję dėl pastaruoju metu padidėjusio dėmesio pandemijos tematikai apskritai, maro užkratą andai pradėdavo platinti žiurkių blusos, o po to nuo jų užsikrėtę žmonės pasidalindavo šia baisia liga tarpusavyje, nusinešdavo užkratą į populiacijos gilumą.
Tai priminiau dar ir dėl to, kad, kaip atrodo bent man, žiurkių blusų metafora labiausiai lakonišku būdu leidžia įvardinti kylantį pro-autoritarinio arba autoritetinio (be jokio autoriteto) valdymo pavojų kovos prieš COVID-19 pandemiją metu mūsų padangėje. Žiurkių blusų metafora leidžia atkreipti dėmesį į tai, kad valdžios patologija, pasinaudojant karantinu, prasideda tarsi ir nepastebimai, mikroskopinių, bet principinę reikšmę turinčių pokyčių pavidalu.
Kažkada Friedrichas Nietzsche yra gražiai pastebėjęs, kad didžiosios mintys ateina tyliomis balandžių kojytėmis, tačiau, kaip sakyta, taip pat ir toks negražus dalykas kaip kvazitotalitarizmo užkratas valstybės valdyme gali prasidėti su nepastebimais žiurkių spyruoklinių blusų pašokinėjimais ant valstybės mechanizmo odos.
Saulius Skvernelis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Pavojingas yra jau pats Kinijos pavyzdžio rodymas prikišamai, pabaksnojant pirštu, tarsi dar būtų likęs toks kvailutis, kuris be įrodinėjimų nesuprastų, kad visų valstybės pajėgumų greitos mobilizacijos reikalaujančių išbandymų metu totalitarinė valdžia iš pradžių veikia efektyviau nei procedūrose galinti užklimpti demokratiškai organizuotų visuomenių valdžia (kaip atrodo, toks sugretinimas tinka ne tik aptariant staigiai kilusios pandemijos atvejį, bet ir specialiųjų tarnybų kasdieninės veiklos aplinkybes, įsivaizduojant, kad čia kiekvieną dieną prisieina veikti ekstremaliai). Tačiau tokiu atveju totalitarizmo pasirinkimas gali būti prilygintas žmogaus apsisprendimui įveikti ligą žmogaus žmogiškumo totalinio sunaikinimo būdu, priimant pasiūlymą, kad nuo slogos greičiausiai pagydo maro užkratas. Taigi jeigu pavyzdžiai čia turi kokią nors vertę, mums svarbesni yra demokratiškai valdomų valstybių pavyzdžiai, pasakojantys sėkmės istoriją apie tai, kai su pandemijos iššūkiais anksčiau ar vėliau pavyko susidoroti vakarietiško tipo visuomenei, išnaudojančiai demokratijos teikiamus resursus.
Praeitą kartą įsivaizdinome komišką šūkį, kad dėl karantino revoliucija neįvyks pirmadienį, neva renginys nusikelia neapibrėžtam laikui. Tačiau išties pavojų demokratijai kelia ne priimti suvaržymai, siekiant užkirsti kelią pandemijos plitimui, įstatymo griežtumas ar išaugusios baudos už karantino sąlygų pažeidimą, bet tai, kad, vaizdžiai tariant, pati demokratija Lietuvoje dabar yra patupdoma į karantiną, atimant jos veiksnumą, priverčiant ją saviizoliuotis, užkertant kelią visų mūsų labui panaudoti tuos demokratijos mechanizmus, kurie leistų pandemijos sutramdymo užduotį įgyvendinti dar sėkmingiau. Šiandien visa valdžia iš esmės koncentruojasi Sauliaus Skvernelio rankose, todėl jo atsisakymas, nežiūrint visų nuotolinio bendravimo galimybių, nuo įprastos anksčiau demokratinei šalies praktikai „Vyriausybės valandos“, leidusios Seimo nariams užduoti klausimus ir tikėtis paaiškinimų labiausiai rūpestį keliančiais klausimais, yra didelis žingsnis priešinga demokratijai linkme.
Dar daugiau abejonių kelia Seimo pasileidimas dviguba to žodžio reikšme! Iš tiesų, kas draudžia Seimo posėdžius organizuoti nuotoliniu būdu su pozicijos ir opozicijos priešstatomis, debatais, nesutaikomais ginčais, iliustruojančiais demokratinio politikos vyksmo tęstinumą, – ta proga prisimenant žinomą aplinkybę, kad Lietuvos piliečiai Seime vykstančias batalijas paprastai ir anksčiau stebėdavo nuotoliniu būdu, t. y. su TV transliacijų pagalba. Labai norint, net ir balsuoti būtų galima iš namų, nesunkiai randant kokią nors patobulintą elektroninio parašo versiją.
Lietuvos Respublikos Seimo rūmai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Taigi galima sakyti, kad šiandieninėmis sąlygomis demokratija Lietuvoje pasirinko miego rėžimą. Ar demokratija Lietuvoje jau yra tokia išklerusi, kad pirmai progai pasitaikius ima ir panyra į mirtiną miegą, ar ji – priešingai – yra miegančioji gražuolė, kurią, pagal stebuklinės pasakos siužetą, kada nors turėtų pažadinti princas savo pabučiavimu?
Be jokio apsimetinėjimo ir retorinių gudrybių sakau, kad man labai gaila vengrų tautos, kuri užstojusios pandemijos metu Viktorui Orbanui neribotam laikui suteikė kažką panašus į patvaldystės įgaliojimus. Kaip atrodo, tai nėra tik paprastas tautos apsižioplinimas, neatidumas, o Dievo dovanos atmetimas, didžiosios malonės išsižadėjimas.
Viktoras Orbanas. EPA-ELTA nuotr.
Žinia, vengrai kaip ir lietuviai XX a. be perstojo kovojo už savo laivę, tačiau jėgos buvo nelygios, šioms laisvę mylinčioms tautoms buvo primesta neviltis ir vergovė. Čia laisvės sąmonė visados ruseno, tačiau pati laisvė, neužmirškime to, nukrito iš dangaus kaip Dievo dovana. Kaip įsivaizduoju aš, nusmukęs veteranas turi teisę užstatyti ir pragerti turguje pagyrimo raštus, ordinus ir medalius, vardinį šautuvą ar laikrodį, t. y. visus apdovanojimus, jam įteiktus už kažkada pademonstruotą ryžtą, tačiau net ir toks veteranas neturi teisės užstatyti Dievo dovanos.
Grįžtant prie Lietuvos pavyzdžio, būtų nuodėmė nutylėti paprastą dalyką, kad mūsų šalies išlikimą ir sėkmę gali užtikrinti tik laisvės instinkto palaikymas, laisvės savimonės puoselėjimas visomis metafizinėmis ir fizinėmis priemonėmis. Toks, iš tiesų tarsi ir paprastas edukacinis ir pedagoginis uždavinys nėra taip paprastai, kaip to norėtųsi, įgyvendinamas vartotojiškoje visuomenėje. Kaip kartais nevilties akimirkomis atrodo, užgimstanti Lietuvoje naujoji karta be didesnių sentimentų ir žvalgymosi į pašales žengia išimtinai vartotojiškumo keliu, o toks maršrutas gali pačiu tiesiausiu būdu nuvesti į Rusijos glėbį, kai ten anksčiau ar vėliau bus pasiekti aukštesni vartotojiškumo standartai. Todėl jau vien dėl pedagoginių tikslų mums privalu laisvę atrasti kiekvieną dieną iš naujo, manding, tai yra net svarbesnis dalykas nei administracinio Lietuvos valdymo patobulinimas, valstybės tarnybos reforma ar, tarkime, didesnis ir labiau subalansuotas specialiųjų tarnybų įgalinimas (nors šitai taip pat yra svarbu).
Taigi, jeigu Lietuvos pilietinė visuomenė pralaimėtų, tai net tokiu atveju, kai valstybės tarnybos reforma butų įgyvendina tobuliausiu pavidalu, Lietuva su visu savo gyvu ir negyvu inventoriumi pasiliktų bemindžiukuojanti pakeliui į Rusijos glėbį.
Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Nesiruošdamas pernelyg detaliai tyrinėti apsidergusio veikėjo išmatų konsistencijos niuansų, dabar, esant progai, pastebėsiu tik tai, kad į spaudą prasisunkus tarnybine paslaptimi laikomai, riboto naudojimo informacijai sąskaitą reikėtų pateikti ne žurnalistams, o pačioms tarnyboms, tarnybinės paslapties subjektams būtent dėl jų nesugebėjimo saugoti savo baisiąsias paslaptis. Kiekvienas turėtų dirbti savo darbą, ne kitaip. Kita vertus, kaip išaiškėja, tokių neva didelės amplitudės tarnybinių paslapčių išviešinimas žiniasklaidoje iš tikrųjų nekelia jokio pavojaus valstybės reikalų tvarkymui, o yra tik atskirus veikėjus diskredituojanti, nepatogi kai kuriems karjeros riteriams informacija.
Kita vertus, kaip atrodo bent man, neslepiančiam savo subjektyvumo, labiausiai reljefiškai totalitarinio žiurkių blusų užkrato tiražavimas šiandien reiškiasi draudimais bent žodelyčių užsiminti apie Lietuvos sveikatos sistemą ištikusias problemas, prisiminti užsisenėjusias pacientų ir gydytojų tarpusavio sąskaitas. Tokie nediskretiški polemizuotojai, išdrįsę suabejoti Lietuvos sveikatos sistemos savipakankamumu, daug greičiau nei kitais kritinio nusiteikimo atvejais yra pavadinami Putino emisarais. Tačiau, kaip atrodo, tokių kritikų kritika, nuožmus diskvalifikavimas turėtų bent mažiausią prasmę tik atskridusių iš kitų planetų būtybių auditorijoje, kai savo ruožtu Lietuvos gyventojai gerai žino tai, apie ką čia kalbame, todėl demonstracinis politinis įkarštis, siekiant įvardyti kenkėjus, yra apgailėjimo vertas dalykas.
Kaip jau esu pastebėjęs aną kartą, būtent dabar, kai stojame akis į akį su Lietuvos gydytojais, matydami ne vieno iš jų sugebėjimą pasiaukojančiai vykdyti savo pareigą, būtų palankiausias momentas pradėti nesmagų pokalbį apie sistemos moralines bėdas ir įsisenėjusį nususimą; neišnaudoję tokios galimybės dabar, nukėlę pokalbį į geresnius laikus, tokių geresnių laikų Lietuvos sveikatos sistemoje, galimas daiktas, niekados nesulauksime, greičiau viskas riedės ta linkme, kad šioje sferoje laipsniškai užstos dar blogesni laikai. Jau dabar didžiausia problema yra net ta banali ir pigiai nešvanki kyšio problema, atvėpusi gydytojo chalato kišenė, bet labiau rafinuoti žmogaus finansinio prievartavimo užmojai, kurpiami apgavystės spektakliai, prispaudus neišmanųjį ligonį prie sienos. Kaip atrodo, tokios inscenizacijos vyksta Aurelijaus Verygos panosėje, taigi vis sunkiau yra patikėti, kad anas apie tai visiškai nieko nežino.
Andrius Tapinas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Andai mūsų viešosios erdvės princas Andrius Tapinas (jaučiu nešvarios sąžinės graužatį dėl tokios nelabai skoningos ironijos, pavadinant anąjį princu, nes čia nesusilaikiau neužkabinęs žmogaus, kurį kitais požiūriais laikau neabejotinai labiausiai įdomiu populiacijos atstovu, beveik tobulu lietuviu), viešai susidraskęs marškinius ir demonstruodamas iš pykčio savo tatuiruotą krūtinę pasmerkė bendrapilietį, kuris veidaknygėje negrabiai pareiškė, kad reikėtų padegti kažkokius, jam neva labai nepatikusius valstybinius gimdymo namus. Kaip niekam nekyla jokių abejonių, tai buvo tik kalbos figūra, toli gražu nekviečianti griebtis smurto. Šių eilučių autorius taip pat turi ką papasakoti apie lietuviškos valstybinės medicinos, kuri neretai yra tik tų pačių privačių medicinos kabinetų išvirkščioji pusė, fantasmagorines apraiškas, išbandytas ant savo kailio. Kada nors apie tai papasakosiu plačiau, o dabar prisipažinsiu tik dėl to, kad ir aš, eidamas nusišlapinti į tualetą, visados galvoju tik apie vieną ir tą patį dalyką, kad dabar apmyšiu klozeto dugne ir padegsiu man žinomą medicinos įstaigą, kuri yra ne kažkas daugiau, o tik moralinio kolapso pavyzdys.
Medicinoje inkubaciniu laikotarpiu vadinamas laikas, prabėgęs nuo apsikrėtimo iki pirmųjų ligos požymių išryškėjimo. Toks inkubacinis laikotarpis būdingas taip pat ir autoritarinio valdymo daigelio prasikalimui į paviršių. Taigi pats laikas būtų paklausti ir to – ar mūsų demokratija taip ir neprabus, niekas neprikels užmigusios karantino metu gražuolės savo bučiniu?
Demonomanijos apsėsta Renesanso epocha be savo didžiųjų kūrybinių iškovojimų pateikė taip pat teoriją apie vyriškos lyties demoną inkubą (lot. incubus – gulintis ant viršaus), kuris neva prievartaudavo miegančias moteris, dažniausiai – vienuoles, ir sububą, t. y. moteriškos lyties demoną, kuris stengdavosi palysti po miegančiu vyru. Kaip byloja amžiaus legenda, iš tokios sueities užgimdavo tik luošiai, neišgrynintos formos, pusiau – žvėrys, pusiau – žmonės.
Neabejoju, kad Lietuvos demokratija yra nusipelniusi visiškai kitokio likimo!
Prezidento G.Nausėdos spaudos konferencija, Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija). nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad švelninant karantiną palaiko atsargesnį veiksmų planą.
Prezidentas įsitikinęs, kad, sprendžiant dėl tolesnio karantino priemonių švelninimo, nereikėtų žvalgytis į kitų valstybių taikomą praktiką, o stebėti, ar Lietuvos veiksmai, kovojant su koronavirusu, tikrai duoda teigiamą rezultatą.
„Jeigu galima būti šiek tiek atsargesniam, aš visada būsiu atsargumo pusėje. Nes dilema galbūt atrodo, ką rinktis – ekonomiką ar sveikatą trumpuoju laikotarpiu. Bet šiek tiek žvelgiant toliau į perspektyvą, tokio pasirinkimo nėra, nes mūsų piktnaudžiavimas sveikata gali baigtis ir labai dideliais ekonominiais nuostoliais vėlesniu etapu“, – prie Prezidentūros surengtoje spaudos konferencijoje penktadienį žurnalistams kalbėjo G. Nausėda.
Prezidentas įsitikinęs, kad dabartinis planas laipsniškai atlaisvinti karantiną nesukelia pavojingo neigiamo rezultato visuomenės sveikatai. G. Nausėda akcentuoja, kad pamačius, jog po pirmojo karantino etapo atlaisvinus verslą ženkliai padaugėjo naujų susirgimų, reikėtų prie antrojo karantino atlaisvinimo etapo neskubėti pereiti.
„Mano nuomone, šis planas yra konservatyvus, atsargus ir jis pagrįstas dokumentu, kurį šiuo metu Europos Komisija yra pateikusi viešumai. Tai yra road mapas, kurio vienas iš principų yra atlaisvinti verslą laipsniškai, įsitikinti, kad tai nesukelia pavojingo arba neigiamo rezultato sveikatai, ir tik tada judėti prie kito etapo“, – teigė šalies vadovas.
„Jeigu įsitikiname, kad po pirmojo etapo atlaisvinus verslą kilo naujų susirgimų protrūkis ir atsirado kitokių neigiamų reiškinių, čia pat reikia stabdyti atlaisvinimą ir bent kurį laiką prie antrojo etapo nepereiti“, – pridūrė jis.
G. Nausėda taip pat akcentuoja, kad spręsti, ar reikia eiti prie kito etapo, turėtų ne politikai. Šalies vadovas įsitikinęs, kad lietuviai neturėtų žvalgytis į kitų valstybių praktiką, o visų pirma įvertinti, ar šalies veiksmai kovojant su koronavirusu duoda teigiamą rezultatą.
„Politikai kartais užsižaidžia, ir dabar aš daug kur girdžiu viešoje erdvėje sakant, kad viena savaitė kainuoja 0,5 procento BVP, suprask, kad greičiau kažką darykime, laisvinkime ir panašiai, kad kiti greičiau laisvina ir t. t.“, – sakė prezidentas.
„Nereikia žvalgytis į kitus, žiūrėkime į tai, ko mes pasiekėme, ar tikrai mūsų veiksmai davė teigiamą rezultatą. (…) Nesugadinkime viso to, ką kūrėme labai sunkiai, labai kruopščiai“, – ragino G. Nausėda.
Prezidentas pripažįsta A. Verygos klaidas, tačiau ministro veiklą vertina teigiamai
Prezidentas, vertindamas sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos darbą, sako, kad ministras padaro klaidų, tačiau jo veikla yra naudinga ir reikalinga Lietuvai.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Kiek aš gyvenu, tiek matau, kad sveikatos apsaugos ministras vis kažką ne taip daro, bet, nepaisant to, padaro. Aš tikrai manau, kad tas darbas, kurį daro sveikatos apsaugos ministras, yra didžiąja savo dalimi labai naudingas ir reikalingas Lietuvai. Tie, kurie dirba, padaro klaidų. Taip jau yra ir kitaip nebus“, – sakė šalies vadovas.
Visgi G. Nausėda atkreipia dėmesį, kad pagrindinė problema, jog A. Verygos sprendimai savivaldybėms bei verslo subjektams dažnai būna pranešami naktį ir nėra sudaromos sąlygos pasirengti nurodymų įgyvendinimui.
„Turbūt pagrindinė problema, kad tie sprendimai, kurie yra labai svarbūs, gimsta (…) vos ne naktį. Ir jau ne pirmas atvejis, kai tiek savivaldybės, tie ir verslo subjektai, kuriems buvo pranešta apie tam tikrą sąlygų atlaisvinimą, praktiškai tikrai negali kitą dieną pradėti dirbti, nes jiems pirmiausiai reikia net susipažinti su instrukcijomis, ką reikia padaryti“, – kalbėjo G. Nausėda.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus teigia, kad jau dabar yra ženklų, rodančių, jog koronaviruso plitimas Lietuvoje stabilizavosi.
„Tai yra geri ir viltingi skaičiai. Yra ir daugiau ženklų, rodančių, kad Lietuva stabilizavosi sėkmingai. Mes viską vertiname labai atsargiai ir bet kada ta situacija gali pakrypti į blogąją pusę.
Viskas priklausys nuo mūsų sąmoningumo, kaip mes elgsimės. Bet mes tikrai vertiname, kad Lietuva piką jau yra pasiekusi, nes didesnio plitimo jau nebėra ilgesnį laiką“, – teigė A. Veryga.
Pasak jo, nors ir yra skelbiami nauji atvejai, pats užsikrėtusiųjų augimas yra nuoseklus, be didesnių šuolių.
„Nors ir yra vis nustatoma naujų atvejų, atsiranda vienas kitas ligos plitimo židinys, kurie yra lokalizuojami, kaip ir Nemenčinės atveju. Bet jeigu vertintume bendrąją statistiką, tai augimas yra nuoseklus, stabilus, nebėra didesnių šuolių ir taip, tikrai galima vertinti, kad Lietuva savo piką yra pasiekusi“, – teigė ministras.
Kaip skelbia SAM, penktadienį šalyje yra užfiksuoti 1149 užsikrėtusieji koronaviruso infekcija. Iki šiol iš viso ištirtas 53 101 ėminys dėl įtariamo koronaviruso.
Gotfriedo Leibnizo monadologija teikia nuorodą, kad neva žmonių sielos yra tokios individualios substancijos (monados), kurios „neturi langų“, tai reiškia, nėra paveikios iš išorės. Įvertinus šiandienines aktualijas, būtų galima pridurti, kad virusas neturi jokios galimybės įsigauti į žmogaus sielą, nes anoji yra uždaras, be išorinių landų kosmosas.
Nesiruošiu nei tobulinti, nei modernizuoti monadologijos principų – ginkDie! – tačiau įsivaizduoju, kad šiandien jau tikslingiau būtų kalbėti apie monadą be durų, kur neįmanoma prisibelsti, plėtoti postringavimą ta kryptimi vien dėl tos paprasčiausios techninė smulkmenos, kad visuotinio sekimo (įvaizdinimo, kaip ir įsiklausymo) bei bendravimo vaizdo takeliais epochoje žmogaus siela yra įkurdinama tarp stiklinių sienų, kur lango metafora tampa visiškai beprasmė, nes stiklinis namas pats yra vientisas langas. Užbėgant truputį į priekį sau pačiam, jau čia galima pastebėti, kad tokiomis aplinkybėmis, siekiant išsaugoti savo likutinį „aš“ nuo visuotinio spoksojimo naikinančios stichijos, kyla pagunda pradėti dėvėti kaukes arba žmogus dezinformacijos tikslais puola vaidinti save tokį, kokio pavidalas leidžia nuslėpti tikrojo „aš“ likutinius resursus. Taip monada tampa vieno žmogaus teatru, o žmogaus siela yra įpainiojama į blogosios estetikos kolizijas. (Net ir aš čia, vaidindamas neestetinį personažą, esu įtraukiamas į meno teorijos apžvalgos lauką.)
Dar kartą grįžkime prie tarsi jau atmestos lango metaforos. Aptartu anksčiau atveju lango metafora greičiau buvo ne tiek negalimos perspektyvos vaizdingas įvardijimas, kiek nelegalaus patekimo į vidų infrastruktūros nusakymas. Tarkime, toks nelegalaus patekimo pretenzijos variantas yra estetinis gundymas, kai vyras po gražuolės langais dainuoja serenadas, laukdamas, kol anoji nuleis šilkines kopėčias, leidžiančias vyriškiui užkopti į palaimos viršūnę, jeigu taip pavyksta prasibrauti į buduaro vidų; stebuklinėse pasakose užburta princese pro langą nuleidžia savo plaukus, kuriais herojus įsliuogia į bokšto viršūnę, – kas be ko, plaukai yra net labiau erotiškas vaizdinys nei kopėčios.
Kita vertus, net ir vieno žmogaus teatras gali būti skirtingas, net ir čia teatras teatrui nelygus. Aurelijaus Verygos išėjimas į sceną apsirengus kamufliažine uniforma, su ultra juodų spalvų akiniais ir nuskusta galva yra didingojo kičo pavyzdys, kuriam, kaip atrodo, mūsų padangėje jau niekas nesugebės prilygti iki pasaulio pabaigos. Tokia Pinočeto butaforija užburia iki sielos gelmių, kitaip nepasakysi.
Ne taip seniai Ramūną Karbauskį esu pavadinęs kičo kunigaikščiu https://slaptai.lt/edvardas-ciulde-ramunas-karbauskis-kico-kunigaikstis/, tačiau, kaip atrodo, mokinys ministro poste jau pranoko mokytoją savo išradingumu, pasirenkant kostiumus, derinant aprangos kodą prie situacijos. Kaip Lietuvos pilietis kartais pasvajoju, kad demokratinės valstybės ministro uniforma turėtų būti nepriekaištingai pasiūtas džentelmeno kostiumas, tačiau, kaip matome, dėl estetinio paveikumo galima ir persirengti eilinio šaulio uniforma, panašiai kaip praėjusio amžiaus diktatoriai paprastai dėvėdavo karinės stilizacijos kostiumus be rango atpažinimo ženklų, – nes nebuvo tokių ženklų net karinėje simbolių nomenklatūroje, kurie būtų pajėgūs išreikšti tikrąjį jų didybės rangą. O skirtumas tas, kad taip inscenizuojami tada buvo tragedijos su piktadario drapanomis siužetai, o dabar šitaip nuspalvinamas neskoningas ir komiškas vaizdelis.
Kaukės. Slaptai.lt nuotr.
Dabar dažnai girdžiu sakant, kad, nežiūrint visų nesklandumų, A. Veryga savo dažnai transliuojamose spaudos konferencijose, pasinaudodamas psichiatro kompetencijomis, nuramina žmones. Nežinau, kaip yra kitiems, tačiau mane A. Verygos pasisakymai greičiau sudirgina nei nuramina, nes, viena vertus, gėda dėl jo už profesoriaus vardo įpainiojimą į lėkšto išsidirbinėjimo procedūras, o, kita vertus, nežinau to, ko iš tiesų galima laukti iš žmogaus psichėjos, kuri yra linkusi į persirengimų kultą. Kaip jau kažkas yra pastebėjęs, didžiausia bėda yra ne tai, kad žmogus kartais užsideda kaukę, didžiausia bėda yra tai, jog, ilgai dėvėdamas kaukę, žmogus jau ir patį pasaulį pradeda matyti kaukės akimis.
O vis dėlto protingas A. Verygos pasirinkimas buvo „imsiu ir nusiskusiu plaukus“, nes visuotinio susižavėjimo atmosferoje su homoseksualistinės isterijos pliūpsniais nėra jokios garantijos dėl to, kas galėtų bandyti įsliuogti tais plaukais.
Kičo terminas nurodo į kūrybinio nuosmūkio, skonio sumenkėjimo situacija, taigi – ar neprieštaraujame patys sau, kalbėdami apie didingojo kičo pasireiškimo atvejus? Kaip atrodo bent man, nususimas gali būti toks didingas reiškinys, kad net užima kvapą. Toliau leiskite tarti keletą žodžių apie tai, kaip lietuvių kalba įgalina atskirti tikrojo grožio gamtoje ir mene apraiškas nuo bandymų taip nudailinti kičo priemonėmis padėtį, viską sudrožti iki tokio lygio, kad iš tikrovė nelieka nė pėdsako.
X X X
Lietuvių kalba teikia akivaizdžią nuorodą, kad gražus yra grąžus. Toks įvardijimas nėra grynoji A=A tipo tautologija kaip, tarkime, teiginiai Kaunas yra Kaunas, kefyras yra kefyruotas, kai paaiškinimo reikalaujantis dalykas yra aiškinamas per save patį. Iš tiesų, čia pateikiame kvazitautologijos pavyzdį, kai paaiškinimo reikalaujantis žodis yra aiškinamas per kitą žodį, turintį nosinę šaknyje, tokiu būdu randant aiškinamo žodžio reikšmės ir etimologinės kilmės turiningo paaiškinimo perspektyvą. Dar kartą kviečiame nepražiopsoti, kad lietuvių kalboje žodis „gražus(i)“ nurodo į tai, kas grąžu (yra grąžus ar grąži), kitaip tariant, į tai, kas gręžiojasi aplink savo ašį, t. y. atgręžia, prikausto mūsų dėmesį (subjektyvus momentas) savo savaiminiu vertingumu (objektyvus momentas), tarkime, kaip būties šviesos pliūpsnis, ir nusigręžia, išsprūsta iš pragmatinio akiračio kaip nepateisinęs utilitarinio pobūdžio lūkesčių įvykis (objektyvus lygiai kaip ir subjektyvus momentas).
Taip žmogus be visa ko kito atsigręžia į pranokstantį žmogišką baigtinę patirtį būties didingumo įvykį. Todėl lietuvių kalbos žodis „grožis“ leidžia išvengti to sudvejinimo, kurio laikosi klasikinė estetika šalia grožio įvesdama didingumo kategoriją kaip būtiną papildymą, nes kitose Europos kalbose žodis „grožis“, regis, dažniausiai yra suprantamas kaip patogus dailumas.
Lietuvių kalbos žodis „grožis“ savaime talpina nurodą į atgręžiančią dėmesį, pribloškiančią, kartais šiurpinančią didingumo patirtį kaip savo paties prasminį sandą. Dar kitaip tariant, lietuviško žodžio „grožis“ etimologija neįpareigoja iškelti didingumo patirties už savaime didingos atsigręžiančio ir drauge nusigręžiančio daikto patirties. Grožis ir didingumas čia yra tik to paties būties nuotykio skirtingi įvardijimai, nors tai nereiškia, jog kalbame dabar apie papildančias viena kitą lygiavertes paraleles ar lygiagrečius įvardijimus. Prioritetinis įvardijimas pagal etimologines nuorodas lietuvių kalboje, kaip atrodo, yra žodis „grožis“, o žodis „didingumas“ savo reikšme čia tarsi iš anksto yra „įmontuotas“ pilnavertėje žodžio „grožis” reikšmės atodangoje, išsivynioja lietuviško žodžio „grožis“ etimologizacijos perspektyvoje drauge su kitomis nuorodomis.
Ar šis vamzdis – gražus daiktas? Slaptai.lt nuotr.
Grožis esmiškai skiriasi nuo patogaus dailumo. Galbūt galima pasakyti net taip, jog gražus (būtent grąžus) daiktas pats atsigręžia į mus savo pilnatvės taške ir vėl nusigręžia nutolimo traukoje. Priešingai gražumui (grąžumui), nudailinimas ir nudailėjimas yra bandymo išvengti būties akistatos ir pasislėpti nuo tiesos stichija.
Lietuvių kalbos žodyne nurodoma, jog frazeologizmas „turiu dailaus laiko“ reiškia: daug laiko. Tai reiškia: turiu daug patogaus laiko, kai niekas manęs ypatingai niekur neskubina. Gretindami galime pastebėti, jog grožio (grąžumo) patirtis yra savotiškas iššūkis laiko tolydumui, kai nedalomame laiko momente išryškėja atsigręžimo/ nusigręžimo ritmika.
Nebus pernelyg patetiška pasakyti, kad taip suprantama grožio patirtis yra pastūmėta į būties pusę arba, dar tiksliau tariant, pačiam pasauliui persistūmus į kitą pusę, išlieka toje pačioje būties tiesos apmąstymo perspektyvoje, nes kaip tik grožio patirties atveju išryškėja maksimaliai įmanomas kontrastas utilitariškai prakiurusio žvilgsnio tironijai ir atšiaurus abejingumas bet kokiam suinteresuotumui, vedančiam į išdailinimą.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ir premjeras Saulius Skvernelis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr. Nors karantino sąlygomis gyvenantys šalies piliečiai teigia patirią ne tik finansinių, bet ir psichologinių bei fizinių pasekmių sveikatai, už viruso sukeltos krizės suvaldymą atsakingų politikų – sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos ir premjero Sauliaus Skvernelio darbą yra linkę vertinti teigiamai.
Ekspertės teigimu, tam, kad visuomenės nepalankiai vertinamo ir pastaruoju metu daug kritikos susilaukiančio ministro A. Verygos darbas įvertintas teigiamai, įtakos, ko gero, turi šokas, kurį sukėlė koronaviruso sukelta krizė. Kai kuriuos išryškėjusius duomenis vertinant atsakingų asmenų darbą, pabrėžia sociologė, galima paaiškinti tik remiantis žmogaus psichologija.
Visuomenė, kaip rodo rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ atlika apklausa, mano, kad kova su koronavirusu užtruks 2–3 mėnesius ir, nepaisant jau dabar patiriamų nuostolių, teigia nesibaiminanti dar griežtesnių karantino kontrolės priemonių.
Valstybei susidūrus su koronaviruso grėsme, šalies gyventojai teigiamai vertina politikus, priėmusius sprendimus, skirtus suvaldyti pandemijos sukeltos krizės padarinius. Nepaisant viešojoje erdvėje reikšto skepsio dėl kai kurių priimtų ar vilkintų priimti sprendimų, 58 proc. gyventojų sako teigiamai vertiną Valstybės ekstremalių situacijųoperacijų centro vadovo A. Verygos darbą. Tai rodo naujausia „Baltijos tyrimų“ kovo 24–26 dienomis atlikta visuomenės apklausa.
Gerokai daugiau nei trečdalis (37 proc.) šalies gyventojų teigia, kad ministras dirba blogai. Tuo tarpu 6 procentai respondentų apie tai, kaip A. Veryga dirbo, kai Lietuvoje dėl koronaviruso pandemijos buvo įvesta ekstremali padėtis ir karantinas, nuomonės teigė neturį.
Pastarąją savaitę krizės kontrolę į savo rankas perėmusio premjero Sauliaus Skvernelio darbą gerai vertina 55 proc. gyventojų. Reikia pažymėti, kad premjeras, nors ir buvo esminių sprendimų, organizuojant situacijos valdymą šalyje, epicentre, krizės valdymą koordinuojančiam komitetui vadovauti pradėjo nuo kovo 25 d. „Baltijos tyrimų“ apklausa atlikta būtent tuo metu. Kita vertus, premjero deklaruoti pažadai medikams didinti atlyginimus buvo išsakyti jau šiai apklausai pasibaigus.
Trečdalis (31 proc.) šalies gyventojų Vyriausybės vadovo darbą įvertino blogai. 14 proc. respondentų nuomonės šiuo klausimu neturėjo.
Stebint „Baltijos tyrimų“ atliktų apklausų duomenis, į akis krinta tai, kad ministrą A. Verygą bei premjerą S. Skvernelį kur kas palankiau vertina moterys nei vyrai. A. Verygos darbo vertinimo atveju šis skirtumas yra itin ryškus. Kaip rodo apklausa, gerai vertinančių A. Verygos darbą tarp moterų net 20 procentinių punktų daugiau nei tokių yra tarp vyrų. Moterys geriau nei vyrai vertina ir premjero darbą, tačiau čia skirtumas mažesnis, siekia 15 procentinių punktų.
Sociologė stebisi A. Verygos darbo įvertinimu: tai psichologinės priežastys
Komentuodama apklausos rezultatus sociologė, „Baltijos tyrimų“ direktorė Rasa Ališauskienė teigia, kad palankus tiek S. Skvernelio, tiek A. Verygos darbo vertinimas yra susijęs su susiklosčiusios krizinės situacijos specifiškumu. Šokas, teigia R. Ališauskienė, kurį žmonėms sukėlė koronavirusas, ko gero, sudarė prielaidas tradiciškai nepalankiai vertinamam A. Verygai sulaukti gero visuomenės atgarsio.
„Baltijos tyrimų” direktorė Rasa Ališauskienė. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
„Tokioje situacijoje žmonės daugiau dėmesio kreipia į specialistus, o Aurelijus Veryga visuomenėje matomas ir kaip medikas, ne tik kaip politikas. Be to, jis labai daug rodomas žiniasklaidoje. Šiuo metu jis apskritai, ko gero, labiausiai matomas žmogus Lietuvoje. Be to, jis kalba apie tuos dalykus, kurie yra žmonėms aktualūs. Nors jis ir sulaukia kritikos, bet jis sudaro dirbančio žmogaus įspūdį“, – samprotavo R. Ališauskienė.
Jos teigimu, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad vertinimo rezultatai gauti atlikus tyrimą po pirmosios karantino savaitės.
„Žmonės buvo šoko būsenos, galbūt ieškojo orientyro, ko klausyti ir kuo galima pasitikėti. Kalbančių nespecialistų daug, o Aurelijus Veryga turi ir įgaliojimus, ir dar yra sveikatos srities specialistas“, – Eltai sakė sociologė.
Pasak jos, nestebina ir premjero S. Skvernelio vertinimas. Vyriausybės vadovas, teigė ji, būdamas atsakingas už situaciją, dažniau kalba bendrais klausimais, kaip suvaldyti visą krizę ir jos keliamus padarinius ekonomikai. Visgi, samprotavo R. Ališauskienė, panašu, kad A. Veryga ir toliau liks viešojo dėmesio epicentre.
„Baltijos tyrimų“ kas mėnesį sudaromose palankaus ir nepalankaus visuomenės veikėjų reitinge tiek S. Skvernelis, tiek A. Veryga yra vertinami labiau neigiamai nei teigiamai. Vasario mėnesio duomenimis, premjerą palankiai vertino 41 proc., o nepalankiai 49 proc. gyventojų. Tuo tarpu A. Verygą atitinkamai 29 proc. ir 62 proc.
Ekspertė pabrėžia, kad 24–26 dienomis atlikta apklausa nėra analogiška aukščiau minėtai, nes žmonių klausta konkrečiai, kaip vertinamas politikų darbas krizės metu. Tačiau, neabejojo R. Ališauskienė, gana pozityvūs šių dviejų politikų darbo vertinimo rezultatai turėtų daryti įtaką ir tam, kaip visuomenė toliau vertins ministro ir premjero asmenį.
„Jei atsižvelgsime į tai, kad per pirmą savaitę darbo vertinimas buvo geras, galima manyti, kad ir bendras politiko vertinimas bus pagerėjęs. Tai nėra tapatūs, tačiau susiję vertinimai“, – teigė sociologė.
Jei bendri rodikliai tiek A. Verygos, tiek S. Skvernelio atžvilgiu sociologės nenustebino, vienas apklausų metu surinktų duomenų rodmuo R. Ališauskienei pasirodė analogų neturintis. Tai, kad A. Verygą moterys žymiai geriau vertina nei vyrai, ekspertės teigimu, yra įdomus rezultatas.
„Tokių ryškių išsiskyrimų nebuvo anksčiau. Net jei būdavo vertinama politikė moteris, tokio ryškaus išsiskyrimo tarp vyrų ir moterų pozicijų nebūdavo. Skirtumas tikrai yra labai didelis“, – teigė ji.
Sociologės teigimu, tokius rezultatus, ko gero, lemia tai, kad moterys dėl susiklosčiusios situacijos stresuoja labiau nei vyrai.
„Moterys galbūt labiau stresuoja ir jaučia psichologinę įtampą, nes krizė psichologiškai labiau paveikė būtent moteris. Jos labiau linkusios ir dėl savęs, ir dėl artimųjų sielotis. Kitas dalykas, moterys labiau linkusios pasitikėti medikais. Galbūt dėl viso to ir yra orientuojamasi į žmogų, kuris yra atsakingas už šios krizės suvaldymą. Tai psichologinis elementas“, – apibendrino sociologė.
Visuomenė tikisi, kad kova su koronavirusu truks du tris mėnesius
„Baltijos tyrimų“ duomenimis, šalies gyventojai dažniausiai mano, kad kova su koronavirusu Lietuvoje užtruks 2 arba 3 mėnesius. 34 proc. respondentų teigė, kad situacija gali tęstis 3 mėnesius, o 29 proc. piliečių, kad 2 mėn. Kas dešimtas apklaustasis mano, kad ši kova gali tęstis 4-5 mėnesius (9 proc.) ar net 6 mėnesius (11 proc.).
„Baltijos tyrimų“ atliktų apklausų duomenimis, absoliuti dauguma gyventojų nerimauja dėl savo artimųjų sveikatos. Tai deklaravo 94 proc. gyventojų. Tuo tarpu dėl savo sveikatos susirūpinusių šiek tiek mažiau – 83 proc. Daugiau nei pusė apklaustųjų (61 proc.) nerimauja, kad praras darbą ir pajamas.
Labiausiai trūksta informacijos dėl valdžios paramos ir vaistų
Apklausą atlikusi visuomenės nuomonės tyrimų kompanija išskyrė svarbiausias klausimų grupes, kurias gyventojai dažniausiai paminėjo paklausti apie informacijos poreikius karantino metu.
Pirmiausia tai informacija apie pandemijos sukeltos krizės ekonomines ir finansines pasekmes bei jų valdymą. Vilnius karantino metu. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Taip pat pageidaujama informacijos apie sveikatą ir susirgimų prevenciją bei informacijos apie taikomus apribojimus, teisėsaugos ir teisėtvarkos klausimus. Logistikos klausimai, grįžimo iš užsienio karantino metu galimybės taip pat atsidūrė klausimų grupėje, kuriais visuomenė norėtų turėti daugiau informacijos.
Atlikta apklausa parodė, kad 92 proc. gyventojų pritaria grįžusių iš užsienio izoliavimui 14 dienų. 71 proc. pritaria griežtesnėms saviizoliacijos sąlygoms, kai būtų leidžiama iš namų išeiti tik būtiniausiais atvejais. Tuo tarpu 61 proc. pritartų judėjimo šalies viduje ribojimui – kai iš gyvenvietės išvykti būtų leidžiama tik su specialiais leidimais.
Jaučia poveikį psichinei ir fizinei sveikatai
Tai, kad koronaviruso pandemija ir ją suvaldyti skirtos priemonės neigiamai veikia psichologinę būseną teigia pajutę 66 proc. respondentų. 28 proc. šalies piliečių sakosi pajautę fizinės savijautos sutrikimus. Fizinės sveikatos pablogėjimą dažniausiai jaučia vyrai ir jaunesni nei 30 metų gyventojai. Tuo tarpu psichologinės būsenos pablogėjimu dažniau skundžiasi moterys ir vyresni nei 50 metų žmonės.
Karantinas jau paveikė piliečių finansinę padėtį
Karantinas neigiamai paveikė ir finansinę piliečių padėtį. Daugiau nei trečdalis (39 proc.) gyventojų tvirtina, kad po pirmosios karantino savaitės jaučia finansinės padėties pablogėjimą. Galiausiai 33 proc. apklaustųjų tvirtino, kad dėl karantino įvestų apribojimų nukentėjo jų profesinė veikla.
Rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ 2020 m. kovo 24-26 d. atliko reprezentatyvią 18 m. ir vyresnių Lietuvos gyventojų apklausą (CAWI). Iš viso apklausta 517 gyventojų. Rezultatų paklaida neviršija 4,4 procentinio punkto.
Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr. Seimui nesugebėjus priimti įstatymo, leisiančio didinti atlyginimus su koronaviruso epidemija kovojantiems medikams, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis teigia matąs šviesiąją susiklosčiusios situacijos pusę.
Opozicijos lyderio pareigas einantis politikas tikina, kad po didžiulę kritiką sukėlusio Seimo sprendimo dėl medikų algų, jau kalbėjo kone su visais frakcijų seniūnais ir premjeru. Konservatorius pabrėžė, kad visi jie situaciją supranta ir yra nusiteikę siekti kompromiso. Jo teigimu, nepaisant to, kad „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis į jo kvietimus tartis neatsakė, gausiausios Seime „valstiečių“ frakcijos nariai su juo kalbėjosi ir, akcentavo politikas, pasirodė suprantą problemas, kurias kelia opozicija. „Jie net norėtų, kad jos būtų sprendžiamos kitaip. Bet yra kaip yra“, – teigė TS-LKD pirmininkas.
Interviu naujienų agentūrai ELTA ponas G. Landsbergis teigė, kad, jo nuomone, dėl vis pasitaikančių kuriozų valstybei dorojantis su krize, kalčiausi yra valdantieji, atsisakantys įtraukti opoziciją į sprendimų priėmimo ratą.
Politikas neatsakė į klausimą, ar matytų premjerą Saulių Skvernelį tarpininku tarp valdančiųjų ir opozicijos sprendžiant esminius klausimus. Kartu, svarstė konservatorius, kol kas nelabai aiškus ir prezidento vaidmuo krizės valdyme. Nors, pabrėžė jis, šalies vadovas Gitanas Nausėda galėtų imtis ginti labiausiai skriaudžiamus šioje situacijoje – medikus.
Antradienį Seimui nepavyko priimti įstatymo, pagal kurį būtų keliami atlyginimai su koronavirusu kovojantiems medikams. Viskas pasibaigė barniais ir abipusiais kaltinimais. Pirmąją karantino savaitę tam tikra prasme politikai izoliavosi nuo rimtesnių ginčų, tačiau dabar viskas vėl senose vėžėse. Nepakenks tai bendram tikslui?
Pirmiausia reikia pažiūrėti, kur nuomonės išsiskyrė. Antradienį Seimo salėje tarp valdančiųjų ir opozicijos nuomonės išsiskyrė dėl to, ar turėtų būti atlyginimo priedas duodamas tik tiems medikams, kurie dirba konkrečiai su infekuotaisiais, ar turėtų būti skiriamas visiems medikams. Opozicijos nuomonė yra vieninga, kad visi medikai yra rizikos zonoje. Juk 84 medikai, kaip šiandien yra paskelbta, kurie serga, dauguma jų yra užsikrėtę ne tiesioginio darbo su infekuotaisiais metu.
Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Susidarė paradoksali situacija. Nuomonės išsiskyrė… Seime taip atsitinka, ir valdantieji nusprendė naudodamiesi procedūromis – jos yra statutinės – sustabdyti įstatymo priėmimą, neleidžiant niekam mokėti priedų. Be abejonės, tokia situacija nėra priimtina. Todėl aš šiandien kalbėjausi su visų frakcijų seniūnais, skambinau ir Ramūnui Karbauskiui. Deja, nežinau, dėl kokių priežasčių jis nekėlė ragelio. Aš jam parašiau žinutę kviesdamas susitarti – jis neatrašė.
Ramūnas Karbauskis šiandien sakė, kad jūs tiesiog jo nekenčiate, kaip ir visų valdančiųjų.
Aš tokiomis emocinėmis kategorijomis nesivadovauju. Aš ištiesiau ranką ir kviečiau kalbėtis visus. Kalbėjomės ir su „socialdarbiečiais“, ir su opozicija. Įdomiausia, kad visi sutariame, jog kompromiso reikia ieškoti. Akivaizdu, kad pagalba medikams, kurie šiandien dirba tiesiogiai su infekuotaisiais, yra nepakankama.
Bet pažvelkime į nuomonių išsiskyrimą. Ar yra tiesos, kad pagrindinė išsiskyrusių pozicijų priežastis buvo tai, jog galutinį pasiūlymą pateikė ne valdantieji. Kitaip tariant, valdantieji vien dėl to atsisakė patvirtinti projektą, kad jame buvo konservatorių pataisų.
Gali būti. Visgi man keisčiausia yra tai, kad jie patys balsavo už šią pataisą. Pataisa juk buvo patvirtinta ir valdančiųjų balsais. Panašu, kad pradžioje buvo ieškoma sutarimo. Buvo sutarta komitete ir, panašu, kad Seimas galėjo sutarti, tačiau pastaruoju metu kažkas lyg ir nuspaudė stabdį. Dabar aš tik norėčiau pasidžiaugti, kad yra galima, nepaisant vieno ar kito politiko užsispyrimo, ieškoti sutarimo tais klausimais, kurie yra svarbiausi. Aš neseniai kalbėjau su premjeru Sauliumi Skverneliu. Mes nesutarėme dėl to, koks turi būti pateiktas įstatymo projektas, tačiau mes sutarėme, kad turi būti ieškomas kompromiso.
O kaip toks kompromisas galėtų atrodyti? Vienas klausimas yra tai, ką iš tikrųjų akcentavo ir premjeras, kad sprendimai turi išlikti realūs ir įgyvendintini. Tą patį ir valdantieji antradienį akcentavo. Jūs esate paskaičiavę, kiek maždaug kainuotų toks pasiūlymas?
Mano diskusija su premjeru būtent tokio pobūdžio ir buvo. Kad yra principinė nuostata, kurią šiandien gina opozicinės frakcijos ir aš asmeniškai: turi būti plečiamas ratas medikų, kuriems yra kompensuojama už jų papildomą patiriamą riziką jų darbovietėje. Lieka klausimas, kiek kompensuojama. Ir čia mes esame pasiruošę tartis su Vyriausybe, ji yra atsakinga už pinigus, ji yra atsakinga už subalansuotą biudžetą. Tai mes suprantame… O skaičius mes turime. Jie yra preliminarūs, nes šiandien mes nežinome, kiek yra medikų, kurie tiesiogiai dirba su infekuotaisiais. Mes esame pasiruošę ieškoti kompromiso, kuris išlaikytų platesnį kompensuojamųjų medikų ratą – idealiu atveju mes siekiame, kad tai būtų visi medikai. Esame pasiruošę diskutuoti, kiek valstybė yra pajėgi tai kompensuoti. Noriu priminti, kad valstybė dabar turi geras galimybes skolintis.
Jūs sakote, kad sulaukėte signalų iš kitų frakcijų ir jie buvo teigiami. Tai tik vienas politinis lyderis į debatus neina?
Aš nenoriu suvesti visko į vieną asmenį. Mano mintis yra tai, kad tarp frakcijų Seime egzistuoja ganėtinai tvirta nuomonė, kad kompromiso turi būti ieškoma. Tą aš išgirdau.
Tad jūs esate nusiteikęs nuleisti tuos antradienį akcentuotus užsibrėžimus medikų algoms? Ar kompromiso gali būti ieškoma kitur?
Aš manau, kad kompromisas yra pirmiausiai apie tai. Mes esame pasiūlę tam tikrų derybinių pozicijų. Principinę poziciją aš išsakiau – mes norime, kad visi medikai gautų priedą. Klausimas yra tai, kiek valstybė yra pajėgi. Tai čia ir galime ieškoti sutarimo. Aš džiaugiuosi, kad Vyriausybė tam yra atvira. Mes turime galimybę šaukti posėdį, parašai yra surinkti, tačiau mes sutarėme su opozicija ir premjeru, kad turime laiko iki antradienio.
Kad ir kaip ten būtų, žvelgiant į vakarykštį Seimo posėdį, net jei kitą savaitę sprendimai bus priimti tenkinantys visas puses, situacija jau yra sukurta ir pyktis, ir skepsis, ir dėmesio atitraukimas bei tam tikrų turbulencijų į struktūras įnešimas, egzistuoja. Dabar sakote, kad bandysite tartis. Galbūt reikia iš anksto prieš tokius klausimus susėsti, apsitarti dėl jų, kad nebūtų panašių kuriozų, kaip kad buvo vakar.
Aš pasakysiu tai, kuo mes galime remtis. Skandinavijos valstybių patirtis kovojant su šia krize yra vienareikšmiška – krizę turi komentuoti profesionalai, o ne politikai. Politikai tik įgalina profesionalus dirbti balsuojant dėl įstatymų ir pan. Antras dalykas, Skandinavijoje yra įtraukta opozicija. Nuo jos informacija nėra atribojama. O Lietuvoje mes matome didelę problemą, kad opozicija neturi galimybių sužinoti. O iš nežinojimo kyla nepasitikėjimas, iš nepasitikėjimo gimsta kritika, iš kritikos gimsta tokios problemos. Akivaizdu, kad viskas yra užprogramuota mūsų krizės valdymo pradžioje. Aš tikiuosi, kad iš viso to dar bus galima išeiti. Koronavirusas: COVID-19
Sakyti, kad reikia kalbėtis yra viena, bet galbūt trūksta tarpininko? Ramūnas Karbauskis šiandien tvirtino, kad pats su opozicijos lyderiu – jumis – ir apskritai opozicija negali kalbėtis, nes esama neapykantos elementų jo atžvilgiu, o štai premjeras tarsi ir galėtų. Siūloma tam tikra tarpininkavimo funkcija. Jūs matytumėte aktyvesnį premjerą derinant pozicijas tarp valdančiųjų ir opozicijos?
Sunku pasakyti. Tai yra valdančiųjų apsisprendimas. O visos kalbos apie neapykantą yra ne tai kad nereikalingos, bet visiškai netinkamu metu metamos. Suaugę žmonės esame, todėl turime kalbėtis, ypač jei yra krizė. Aš šiandien kalbėjau su nemažu būriu „valstiečių“ frakcijos, kurie kelia ragelį ir kurie gali diskutuoti, kurie supranta, kad problemos, kurias kelia opozicija, yra realios. Jie net norėtų, kad jos būtų sprendžiamos kitaip. Bet yra kaip yra, negaliu kalbėti už kitą frakciją. Manau, kad jie mato problemas.
O premjerui nuo pastarosios savaitės aktyviau įsijungus į krizės suvaldymą matote pažangą kontroliuojant situaciją?
Turbūt matome šiek tiek. Matome daugiau pozityvaus komunikavimo iš premjero pusės. Gal tai ir sąmoningas veiksmas, premjeras prisiėmė daugiau komunikuoti vilties žinia. Žmonės nori vilties, viskas gerai. Bet aš asmeniškai noriu tikros informacijos ir tikrų žinių. O kas jas praneš, man nesvarbu.
O jei jau pradėjome apie informacijos sklaidą koronaviruso krizės metu. Skaitant žinutes viešojoje erdvėje galima pastebėti, kad kai kurios ilgainiui įgyja kontraversišką turinį: ministras sako, kad koronaviruso tyrimų prioritetas bus skiriamas mirusiems asmenimis, tuo tarpu medikai bus tiriami tik pasirodžius simptomams… Galiausiai stebint kalbančius kaukes ant kaklo pasikabinus Seimo narius ar tai, kaip jie komunikuoja socialiniuose tinkluose, gali kilti klausimų, ar politikai iš tikrųjų suvokia krizės mastą?
Aš manau, kad pats krizės valdymas, kokį mes jį matėme nuo pradžių, pasižymi dideliu chaosu. Aurelijaus Verygos komunikacija apie mirusiųjų testavimą tiesiog prisideda prie to, kad mes nesuprantame iki galo, ar tai yra politiko pasisakymo klaida, ar tai yra problema su laboratorijų pajėgumais, kurios galbūt nespėja padaryti visų tyrimų. Kita vertus, mes kalbame apie tai, kad į Lietuvą pristatyta 300 tūkst. reagentų, tačiau kartu sakoma, kad medikų nebus galima tirti. Tad nesutapimai yra akivaizdūs ir jie kelia didelį nerimą bei klausimą, ar jūs žinote, ką jūs darote.
Prezidentas šiandien griežtai subarė Seimą ir pabrėžė, kad jei parlamentarai patys nesugebės priimti sprendimų dėl medikų algų, Prezidentūra įsijungs pati. Prezidento funkcijos šioje situacijoje jums pakanka žvelgiant į situacijos suvaldymą?
Prezidentas Gitanas Nausėda. Roberto Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.
Aš manau, kad prezidentas turi sudėtingą uždavinį – atrasti savo vaidmenį. Už ką, prieš ką ir dėl ko jis yra krizės valdyme. Tai lemia mūsų valdžių sandara. Tačiau aš manau, kad prezidentas turi galimybę atsistoti skriaudžiamųjų pusėje. Niekas kitas negali padaryti to, tik prezidentas. Užstoti medikus, kurie eina į kovą su virusu be apsaugos, už tuos, kurie šiandienvalstiečiai yra pamiršti ar nepakankamai prisiminti. Prezidento vaidmuo šioje vietoje turi būti stiprus.
Pabaigai apie artėjančius rinkimus į Seimą. Dabar lyg ir niekas nebekalba apie juos, tačiau nėra taip, kad apie juos negalvotų. Jūsų nuomone, ši krizė stipriai sujauks vyksiančių rinkimų logiką?
Manau, kad dar labai anksti kalbėti. Mes turėjome paruošę programą: išsamią, man patikusią programą. Šiandien aš suprantu, kad ji turi būti kitokia ir mes iš naujo kreipėmės į ekspertus, klausdami, kokia Lietuva išeis iš krizės. Manau, kad šiandien atsakyti, kokie bus rinkimai negali niekas.
Česlovas Iškauskas, teksto autorius. Slaptai.lt nuotrauka
Nepaisant užplūdusio nerimo dėl koronaviruso, jau pradėjome galvoti: kada sėsime, kada sodinsime, kur ir kaip įsigysime sėklų, daigų, kokia darže bus sėjomaina, ar ne laikas ruošti žemę šiltnamyje… Mintys nelengvos, nes mūsų planus kaip reikiant jaukia nelemtas virusas, kone visą tautą nubloškęs į izoliaciją.
Bet šiame pasipriešinimo infekcijai fronte nerimsta ir politinės batalijos. Kaipgi kitaip: juk tokia žmogiškoji prigimtis – pulti prie lovio, versti oponentą iš kėdės, lieti pagiežą ir prisiminti senas nuodėmes (kitų). Tiesa, kaip pastebėjo politikos apžvalgininkas Kęstutis Girnius, praėjusią savaitę įsivyravo lyg ir paliaubos. „Vadovaujantys politikai laikėsi santūriai, vienas kitam nepriekaištavo, nesistengė vieni kitiems suversti atsakomybės. Opozicija neskubėjo kritikuoti valdžios veiksmų,“ – rašė jis BNS komentarų skiltyje.
Prezidentas G. Nausėda švelniai pakritikavo Vyriausybę, surado nežymių trūkumų ministro A. Verygos darbe, su ašaromis akyse pakalbėjo apie tautos išlikimą. S. Skvernelis rado kompromisą: jis nepašalino A. Verygos iš Ekstremalių situacijų centro vadovo pareigų, o tapo dar vienu jo viršininku – įkūrė specialų koronaviruso krizės valdymo komitetą.
Atrodo, viskas aprimo. Bet Seimo, nulindusio į aklinus apkasus, opozicija vėl pagalando ietis. G. Landsbergis apkaltino Vyriausybę klaidomis ir paprašė Prezidentą skubiai sušaukti Valstybės gynimo tarybą. Kurtinančiu aidu nuskambėjo buvusios prezidentės D. Grybauskaitės „liapsusas“: per LRT ji pareiškė, kad „šis ministras, apie kurį ten mėgina kažkas kalbėti, kad arklių nekeičia perėjoje, tai kažin ar jį galima laikyti tuo arkliu, kuris gali apskritai ką nors patraukti. Jis labiau primena kitą gyvūną, kuris tik moka prieštarauti, neigti, neleisti ir neduoti“. K. Girnius šį nusišnekėjimą įvertino taip: „krizės metu nevaldomas liežuvis tampa didžiule problema…“
Gerai, kad tokie palaidi liežuviai neturi atsako: psichiatras A. Veryga ramus ir kultūringas žmogus. Įsidrąsinęs tas kultūringas žmogus penktadienį nušalino nuo pareigų Kauno klinikinės ligoninės direktorių Albiną Naudžiūną, nes jam pakako vienos garsios žurnalistės veidaknygėje pasidalintų nuotraukų, esą ligoninėje gydytojai ir personalas kelis kartus naudoja tas pačias apsaugos priemones. Policiniu įkarščiu sureagavo ir premjeras. Tačiau šeštadienį jau buvo minama ant stabdžių: įsižeidęs ligoninės vadovas „turi palaukti šone“, kol vyks tyrimas. Mat, gydymo įstaiga nebuvo gavusi pakankamai apsaugos priemonių, kad jas galėtų keisti po kiekvienos pamainos.
Ketvirtąja valdžia vadinamos žiniasklaidos klausyti reikia, juo labiau, kad ji dabar, rodos, pakilusi į antrąją poziciją. Bet ar visada?
Draudžiama žaisti. Slaptai.lt nuotr.
Vyriausybė kovai su virusu skiria milžiniškas lėšas, dar milijardus skolinasi. Bet aukoja ir žmonės – verslininkai, sporto, meno pasaulio veikėjai, šiaip pavieniai. Pavydime, kai Ronaldo ar koks Gasolis ar Messis tam skiria milijonus – jie pasaulinio masto turtuoliai. Bet netrūksta jų ir Lietuvoje. Antai pirmasis Lietuvos nacionalinis mecenatas, bendrovės „Teltonika“ vadovas Arvydas Paukštys, kurio milijoninės paramos dėka prieš dvejus metus mano gimtinėje buvo pastatyta 2013 m. sudegusi Balbieriškio bažnyčia, dabar iš įmonės pelno Prienų savivaldybei skyrė apie 50 tūkst. eurų kovai su pavojingu užkratu…
Kadenciją baigusi Prezidentė D. Grybauskaitė iš savo vadovaujamo Paramos fondo kovoje su koronavirusu skyrė 14 mln. eurų mokslininkams, kuriantiems įrankius viruso sukeliamos infekcijos ligos diagnostikai, bei nupirko tūkstančius apsisaugojimo priemonių. Priminsiu, kad fondas įkurtas kovo 16 d. Finansų ministro įsakymu, sąsk. Nr. LT 56 1010 0000 0853 2407.
Politinių intrigų raizgalynė. TSPMI plakatas. Slaptai.lt fotografija
Profesorius V. Landsbergis iš savo paramos fondo kapitalo skyrė 100 tūkst. eurų. Pusė labdaros teko labai reikalingai Laisvės TV akcijai „Laikykitės, medikai“ bei tiek pat Vilniaus miesto savivaldybės „Gyvybės langelis medikams“ fondui. Tokį sprendimą palaikė VLF valdyba.
Tačiau žiniasklaidoje atsirado tokių, kurie puolė menkinti šias puikias iniciatyvas ir kaltinti paramos teikėjus visomis nedorybėmis, pradedant pinigų savinimusi, baigiant senomis biografinėmis „nuodėmėmis“. Nevardinsiu to deguto pilstytojų – mes juos puikiai žinome. Nuo neatmenamų laikų kai kurie veikėjai, net iš man artimo žurnalistų luomo, nepatekę prie valdžios lovio, taškosi į kairę ir į dešinę, kurpdami visokius paskvilius apie profesoriaus tvartelius, jo visko pertekusią giminę, apie eksprezidentės „juodus“ darbelius ir „nešvarią“ praeitį.
Šiuo neramiu metu, kai galvoje ne pavasario žibutės ir pomidorų daigai, mums reikia susitelkimo, o ne drabstymosi purvais. Ir net ne politinių rietenų valdžios Olimpe.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga teigia, kad koronaviruso plitimo kreivė palaipsniui plokštėja, todėl, pasak ministro, griežtinti karantino kol kas nėra poreikio.
„Vertinant, kiek procentais yra nustatoma iš 100 tiriamųjų tų vadinamųjų užsikrėtusiųjų arba pozityvių koronaviruso atvejų, tai šis procentas po truputį yra mažėjantis. Tai reiškia, kad mūsų viruso plitimo kreivė plokštėjanti, ji nėra staigiai auganti, nepaisant to, kad suminis atvejų skaičius yra didėjantis – tai natūralu“, – Sveikatos apsaugos ministerijoje surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo A. Veryga.
Sveikatos ministro teigimu, karantinas būtų griežtinamas, jei bendras naujų koronaviruso atvejų skaičius imtų sparčiai didėti arba užsikrėtusiųjų skaičius padidėtų tam tikroje geografinėje teritorijoje.
„Griežtinamas karantinas būtų tokiu atveju, jei vis tik pasimatytų, kad staiga pradeda augti atvejų skaičius arba jis auga lokalizuotai kažkokioje geografinėje teritorijoje, kažkokiame mieste“, – sakė A. Veryga.
„Kol kas visų šitų reiškinių nestebime, todėl kol kas nematome reikalo ir griežtinti kažkokias sąlygas“, – pridūrė ministras.
Klausimai veja klausimus
Po žurnalistės Daivos Žeimytės-Bilienės penktadienį feisbuke pasidalintų nuotraukų, kuriose užfiksuoti šokiruojantys vaizdai iš Kauno klinikinės ligoninės Infekcinių ligų skyriaus – jame medikai priversti vienkartinius apsauginius drabužius saugoti maišeliuose ir naudoti ne vieną kartą – bei premjero Sauliaus Skvernelio paraginimo atleisti Kauno klinikinės ligoninės direktorių Albiną Naudžiūną, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga paskelbė, jog A. Naudžiūną nušalina nuo pareigų, kol dėl įvykio atliekamas tarnybinis tyrimas.
Jo teigimu, įstaigai buvo skirta pakankamai priemonių iš rezervo, o papildomai dėl jų pati ligoninė, anot A. Verygos, nesikreipė.
„Jei tai tiesa, toks Kauno klinikinės ligoninės vadovo elgesys yra mažų mažiausiai neatsakingas. Dar daugiau – taip rizikuojama ne tik pacientų, bet ir infekcinių ligų skyriuje dirbančių medikų sveikata, sukeliant realų pavojų jiems visiems. Naudojant tuos pačius vienkartinius rūbus gali užsikrėsti ne tik stebimi pacientai, bet ir medikai. Tai dirbtinai sukelta didžiulė rizika daugelio žmonių sveikatai, nes dirbant su pacientais, kurie stebimi, bet dar nenustačius jiems koronaviruso, yra didžiulis pavojus pavojingai infekcijai plisti. Tai ne vieta ir ne laikas taupyti! Šiai gydymo įstaigai buvo skirta priemonių iš rezervo. O papildomai, kiek žinau, nebuvo kreiptasi“, – penktadienį feisbuke parašė A. Veryga.
„Todėl reaguodami į situaciją imamės veiksmų. Pavesta atsakingiems SAM teisininkams, bendradarbiaujant su kitu įstaigos dalininku Lietuvos sveikatos mokslų universitetu (LSMU), skubos tvarka atlikti tarnybinį tyrimą dėl šios situacijos. Tuo tarpu kol jis bus atliekamas, ligoninės vadovas nušalinamas nuo pareigų – jį laikinai pakeis vienas iš direktoriaus pavaduotojų. Šiuo metu teisininkai rengia reikiamus dokumentus. Greitai, pasibaigus tarnybiniam tyrimui, bus priimti ir atitinkami sprendimai dėl ligoninės vadovo“, – pridūrė A. Veryga.
Ministras patikino, kad vienkartiniai drabužiai neturėtų būti naudojami kelis kartus.
„Reikiamų asmens saugos priemonių su infekciniais pacientais dirbančios gydymo įstaigos turi, jų gauna iš rezervo, kai tik paprašo. Tad vienkartiniai rūbai neturi būti taupomi – nes jie yra vienkartiniai. Be to, nuolat perkamos asmens saugos priemonės, dar šį savaitgalį naujausia siunta pasieks jas“, – pridūrė A. Veryga.
Pati D. Žeimytė-Bilienė, penktadienį pasidalinusi nuotraukomis, teigė, kad toks vaizdas šokiruoja. Pasak jos, medikai vienkartinius drabužius po kiekvienos pamainos sudeda į maišelius, o atvykę į darbą kitai pamainai, tuos pačius panaudotus vienkartinius drabužius yra priversti rengtis iš naujo, nes ligoninė stokoja resursų.
Kaunas. Laisvės alėja. Slaptai.lt nuotr.
„Man rašo, kad sistema dabar ten tokia – nusirengi ir įdedi į maišą. Užrašai vardą. Atėjęs sekančią pamainą susirandi savo maišiuką ir rengiesi vėl. Rengiesi dar kartą. Vienkartinius rūbus. Infekcinėje ligoninėje. Suprantat? Kosmosas kažkoks. Ligoninė taupo, nes nieko neturi.
Žiūriu aš į tuos maišus ir galvoju – ar kas nors iš priimančių sprendimus realiai supranta kokioj, atsiprašau už tą žodį, šūdinoj situacijos yra mūsų medikai? Gal jiems reikia tuos rūbus atvežti ir paprašyti apsirengti, kad suprastų?“, – pasipiktinimo neslėpė D. Žeimytė-Bilienė.
Į tai sureagavo premjeras S. Skvernelis.
„Tai – skandalinga ir pasibaisėtina. Dar daugiau – tai nusikalstama! Ministras A. Veryga privalo nedelsdamas atleisti Kauno klinikinės ligoninės vadovą. Laukiu išsamių Sveikatos apsaugos ministerijos vadovybės ir atsakingų asmenų paaiškinimų. Labai tikiuosi, kad tai nėra ir ministerijos neveiklumo rezutatas, nes jei taip – atitinkami sprendimai tikrai bus priimti“, – teigė S. Skvernelis.
Pastebimą pagyvėjimą į koronos viruso prispaustą visuomenę ką tik įnešė kadenciją baigusioji prezidentė D. Grybauskaitė, kuri jai būdinga maniera įvertino vyriausiąjį kovos su epidemija armijos vadą A. Verygą, palyginusi jį su gyvūnėliais.
Prezidentės pasipiktinimą galima suprasti. Vadas savo keista vadovavimo maniera (girdint medikams, žinantiems, kad epidemijai pasiruošta nepakankamai, buvo suokiama, kad visko turim, visko visiems užteks, o savo pagalbą siūliusiems verslininkams jo vadovaujama VESC komanda nesugebėjonet duoti aiškių atsakymų ir t.t.) galėjo iš kantrybės išvesti net ir daugiau, nei D. Grybauskaitė, kantrybės turinčius bendrapiliečius (primenu: vasario 27 d., kai VESC surengė pirmąjį posėdį, A. Veryga kalbėjo: „…vertiname ir galimas maksimalias rizikas. Manome, kad joms esame neblogai pasirengę“ – ???).
Tačiau aš matau ne gyvūnėlį, o … normalų psichiatrą.
Psichiatrą A. Verygą, kuris R. Karbauskio ir S. Skvernelio valia tapo SAM ministru, o dabar to paties S. Skvernelio sprendimu – dar ir VESC (Valstybės ekstremalių situacijų valdymo centro) vadovu, tačiau liko, kaip ir buvęs, TIK psichiatru.
Pasirinkimas keistas, o daugelio juristų nuomone, net ir neadekvatus, nes paprastai, kuriant kokią nors komisiją ar kitą instituciją, skirtą telkti, prižiūrėti, kontroliuoti kitos institucijos/institucijų darbą, vadovu nerekomenduojama skirti asmens, kuris jau vadovauja vienai iš steigiamai institucijai pavaldžių kitų institucijų. Nes susidaro situacija, primenantį katiną, kuriam pavedama pagauti savo paties uodegą…
Net ir tie, kuriems neteko asmeniškai pabuvoti psichiatro kabinete, iš knygų, filmų ir anekdotų žino, kad pirma, ką daro psichiatras, susidūręs su pacientais, kurie teigia esantys gaidžiai, krokodilai, stalinai ar napoleonai, nesiginčija su jais. Jis ramiu, minkštu balsu, pusiau pro šypseną pritaria visoms jų fantazijoms ir įtikinėja, kad viskas bus gerai.
Tiesa, geras psichiatras nesitenkina vien nuraminęs pacientą, bet ieško, parenka ir skiria vaistus ar kitas medicinai žinomas priemones natūraliai tvarkai paciento psichikoje atstatyti.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Kita vertus, kaip niekas nesiųs į infekcinių ligų skyrių psichikos sutrikimu įtariamo ligonio, taip ir viduriuojantis pacientas, kuriam galima įtarti visa puokštę ligų, nuo dizenterijos iki choleros, nesiverš pats ir šeimos gydytojo nebus siunčiamas pas psichiatrą.
Mūsų aptariamu atveju toji tvarka yra sumaišyta
Tačiau bėda, kaip žinome, nevaikšto viena. Lietuvai, pasirodo, maža buvo pasaulinės pandemijos. Ją ištiko dar ir protingų lyderių deficitas. Todėl buvęs policininkas vadovauti sudėtingai, medicininių žinių ir neeilinių vadybinių įgūdžių reikalaujančiai kovai su epidemija paskyrė nei vienu, nei kitu sugebėjimu neapdovanotą ministrą.
Todėl psichiatras A. Veryga, net ir tapęs VESC vadovu (toliau – Vadas), ir toliau dirba, kaip įpratęs: numojęs ranka į būtinąją vadybą, bendrauja su tauta lygiai tokiu pat balsu ir tokia pat neį(si)pareigojančia, raminančia maniera, kaip eilinis psichiatras.
Į susirūpinusių žurnalistų klausimus, ar pasiruošusi šalis epidemijai, ar užteks to ar ano, ar sugebėsime apsiginti ir pan., Vadas vėl raminančiai linksi: taip, turime, visko pakaks ir t.t. Kai jau į viešumą, į žiniasklaidą, į internetą, kurio Vadas kontroliuoti vis dar negali taip, kaip jis „sukontroliavo“ buvusį Visuomenės informavimo grupės vadovą Skirmantą Malinauską, ėmė veržtis Vado pasakoms prieštaraujantys faktai, jis ginčijosi. Net LRT Forumo laidoje praėjusią savaitę, kai du gerbiami medikai jam į akis tvirtino, kad ligoninėms daug ko trūksta, jis vis tiek ginčijosi, kad tai jie, medikai, nežiną, ką kalbantys, o ne jis, Vadas.
Net kai į viešumą prasiveržė pasibaisėjimą keliantys faktai apie virusu užsikrėtusius medikus, jis nesiliovė raminęs, kad tai nieko tokio, kad visko užtenka… Ir tik tada pripažino, jog – taip, trūksta reagentų užsikrėtusiems išaiškinti, kada teko uždaryti ką tik atidarytus mobiliuosius patikros punktus Kaune ir Klaipėdoje.
Būdamas psichiatras su psichologo nuojauta, Vadas žvėriškai, visu poste norinčio išlikti biurokrato kailiu, jaučia nemažos visuomenės dalies norą būti raminamai, hipnotizuojamai, glostomai minkštu balsu, atlaidžia šypsenėle ir pažadais, kad ryt poryt, artimiausiu laiku Lietuvoje visko atsiras. Todėl žada, todėl ramina…. O krokodilai ir gaidžiai, stalinai, merylinos monro bei napoleonai klausosi ir tiki. Nes labiau už šaltą, šiurpą keliančią tiesą jiems norisi šventos ramybės ir kruopelės psichologinio jaukumo šiame vis labiau nejaukiu tampančiame pasaulyje.
Dalia Grybauskaitė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Jaukaus melo norima net dabar, kai dėl Vado neapsižiūrėjimo ar jo sukurtų fantastinių, realybei nepritaikomų algoritmų iš rikiuotės ėmė išeiti jau nebe pavieniai medikai, bet ištisi medicinos centrai. Dabar, kai rašau, Vilniuje uždarytos dvi poliklinikos, beveik paralyžiuotas Ukmergės ligoninės darbas. O kodėl? O todėl, kad Vadu paskirtas psichiatras nenutuokė, jog kylančios epidemijos akivaizdoje visos jėgos, visi medikamentai, priešinfekcinės apsaugos priemonės pirmiausiai turi būti mestos apsaugai tų, kurie yra kovos su epidemija pirmosiose linijose – medikams bei jų pagalbininkams.
Ar Vadas kaltas? Ir taip, ir ne.
Kaip gydytojas psichiatras, jis natūraliai mato tai, kas jam buvo ir tebėra svarbiausia: pacientą. Pacientus. Todėl jo algoritmai pirmiausia buvo nukreipti į pagalbą pacientams, todėl buvo duotas nurodymas pirmoje eilėje testuoti turistus ir kitus piliečius, sugrįžtančius iš epidemijos jau apimtų šalių, o ne medikus. Logiška, ar ne?
Bet kaip VESC vadovas, jis padarė didžiulę ir nedovanotiną klaidą: sumaišė prioritetus.
Užsikrėsti, susirgti ir numirti (atleiskite už tiesmukumą) galima ir be medikų „pagalbos“. Pasveikti be medikų praktiškai neįmanoma. Išimtys, kai pasveikstama su Dievo pagalba, mūsų perdėm sekuliarizuotoje ir Dievą bei kunigus kritikuoti įpratintoje visuomenėje mažai tikėtinos…
Vadas Veryga su viruso krečiama visuomene elgėsi kaip psichiatras su psichikos ligoniais. Ir, deja, daug kam tai patiko. Perbėkit per internetą, per FB, ir aptiksite daugybę įrašų, kaltinančių tuos žurnalistus, publicistus, net vakarykščius FB draugus, kad jie, kritikuodami Vadą, tik be reikalo kelia audrą vandens stiklinėj. Jie teisina Vadą, kad jis, kaip ir daugelis vadų pasaulyje, negalėjęs iš anksto numatyti, kiek ir ko prisireiks, kad kalti prieš vyriausybę tūpčiojantys ligoninių ir poliklinikų vadovai, kurie pateikė jam neteisingus, tikrovę pagražinančius duomenis… Žodžiu, Vadas nekaltas, kalta aplinka, o jūs, kritikai, geriau dirbkite, užuot liežuviu malę.
Beje, beverčiu „malimu liežuviu“ kritikus kaltina net kai kurie žurnalistai/žurnalistės, pamiršę, jog žiniasklaidos darbuotojo darbas ir pareiga, pereinanti į misiją, yra tiesos aiškinimas, jos skelbimas visuomenei, nepaisant to, graži ta tiesa, ar baisi.
Ko gero, būtent jie, Vado kritikų kritikai, bus pirmieji kandidatai į eilę prie psichiatro A. Verygos kabineto – jei tik atsiras vadovas, sugebėsiantis realiai suimti „į nagą“ virusą, tuo pačiu išsaugodamas mums viltį nesusirgti, nenumirti ir toliau gyventi su mūsų didesniais ir mažesniais psichikos sutrikimais, rūpestingai vedžiojant už rankytės jautriam psichiatrui A. Verygai.
Be to, kaip teko asmeniškai įsitikinti, nepriima Vado kritikos dar ir tie žmonės, kurie turi tam tikrus politinius įsitikinimus, bet stokoja supratimo, kuo SA ministro funkcijos skiriasi nuo VESC valdymo vadovo funkcijų. O kai kurie iš jų netgi įsigudrino nepastebėti, kad A. Veryga dabar yra tapęs „du viename“, ir kai pasigirsta siūlymai skubiai keisti A. Verygą Vado poste (!) kitu, kompetentingesniu, tokie žmonės įžiūri tame Lietuvos kaip demokratinės valstybės galą.
Nesuprantu jų, bet ir nesipiktinu. Politika ir kai kurie politikai savo ne itin dorybingais politiniais žaidimais ne vienam tiesos ir teisybės ieškančiam žmogui susuko galvą. Šiandien mes kaip tik ir matome panašius keistus žaidimus žaidžiant opoziciją, kurioje pirmuoju smuiku groja Gabrielius Landsbergis. Jis įgarsino projektą, kuris santarvės, ramybės ir sutelktos kovos su virusu trokštančiai tautos daliai ilgam atėmė ramybę ir tikėjimą nuoseklia Lietuvos kaip demokratinės valstybės evoliucija, sunaikino ir taip nelabai didelį pasitikėjimą konservatoriais, nes jie prisiėmė tos trokštamos ramybės ir santarvės griovėjų vaidmenį.
Pagrįstai kritikuodamas A. Verygą, G. Landsbergis ne tik pasiūlė kuo greičiau keisti kompetencijos stokojantį Vadą – su kuo nesutikti gali nebent norintis visiems būti vienodai geras Prezidentas, – bet ir pasiūlė kandidatūrą į Vado postą. O štai ta kandidatūra ir sukėlė – vėlgi pagrįstai – didelį konservatoriams oponuojančių politikų ir nepolitikų pasipriešinimą. Mat, pasiūlyta buvo daugeliu atžvilgiu ir kompetentinga, ir gerbtina asmenybė – KA ministras Raimundas Karoblis.
Niekas, net ir oponentai neabejoja, kad kaip vadybininkas, jis keliskart, jei ne keliasdešimt kartų lenkia A. Verygą, bet G. Landsbergis, vadu siūlydamas kariškį, pasirodė (deja, ne pirmą kartą) kaip žmogus, nenusituokiantis tautos psichologijoje ir istorijoje, nes būtent istorija didele dalimi nulemia tautos charakterį.
Mūsų dar ne visai istorinę atmintį praradusi visuomenė beregint prisiminė visus faktus ir iš Lietuvos, ir iš kitų Europos, Azijos, Pietų Amerikos (prisimenate generolą Pinočetą?), ir net Afrikos valstybių istorijų, kai didelę valdžia taikingu ar netaikingu būdu į savo rankas sutelkę kariškiai atnešdavo savo valstybėms tokią suirutę, už kurią baisesnė begali būti tik pandemija. Net ir ne toks savo pasekmėmis Lietuvai pražūtingas perversmas, kurį 1926 m. Lietuvoje įvykdė A. Smetona, šiomis, įsibėgėjančiomis pandemijos sąlygomis, piliečiams vaidenasi kaip pasaulio pabaiga.
Nori ar nenori panašaus perversmo mūsų „perversmininkai“, siūlantys keisti A. Verygą į R. Karoblį Vado poste, negaliu pasakyti. Bet kad Verygą keisti REIKIA, jei nenorime sveikatos sistemos kolapso, aišku ir neprofesionalams. Ypač tiems, kurie atidžiai išklausė Lietuvos padėties bei A. Verygos veiksmų Vado poste analizės ir įvertinimo, kurį per TV pateikė Vytenis Andriukaitis, medikas, įgiję solidžią patirtį pasaulinės kovos su epidemijomis srityje. Juk turėjo tauta išgirsti-sužinoti juodą žinią, jog A. Verygos komanda, atslinkus į Lietuvą pirmajai viruso bangai, netgi nesugebėjo laiku pateikti paraiškos ES institucijoms, užsiimančioms priemonių prieš koronos virusą paieškomis ir įsigijimu!
COVID-19
Laimė, kad mes Lietuvoje turime (kol dar nesusirgo, neužsikrėtė) ir aukšto lygio profesionalų – epidemiologų (turime juk ir Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centrą, kuriam vadovauja Saulius Čaplinskas), ir gerų (leiskite paerzinti poną Karbauskį – Roko Masiulio lygio) vadybininkų, tad yra iš ko pasirinkti. Šalia profesionalo mediko tokio Vado komandoje derama vieta atsirastų ir Krašto apsaugos ministerijos specialistams. O A. Veryga užsiimtų tuo, kas jam geriausiai sekasi – užkalbinėtų dantį tiems, kas to užkalbinėjimo geidauja.
Kuo blogas šitoks scenarijus? Ir avys – iš baimės susirgti drebantys piliečiai – būtų sveikesnės, ir vilkas – sąmokslų kūrėjai – sotesnis. Na, jei net ne sotus, bent jau neturėtų preteksto staugti, kad į jo pretenzijas (teisingą kritiką) niekas nekreipia dėmesio.
LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis teigia, kad į kadenciją baigusios prezidentės Dalios Grybauskaitės kritiką būtų atsakęs kur kas stipriau nei pats kritikos gavęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
Šaliai dvi kadencijas vadovavusi D. Grybauskaitė pirmadienį A. Verygos darbą, vadovaujant Valstybės ekstremalių situacijų operacijų centrui, aštriai sukritikavo. Prezidentas Gitanas Nausėda. Roberto Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.
„Aš manau, kad šis ministras, apie kurį ten mėgina kažkas kalbėti, kad arklių nekeičia perėjoje, tai kažin ar jį galima laikyti tuo arkliu, kuris gali apskritai ką nors patraukti. Jis labiau primena kitą gyvūną, kuris tik moka prieštarauti, neigti, neleisti ir neduoti“, – LRT televizijos laidoje „Dienos tema“ sakė D. Grybauskaitė.
Tą pačią dieną, kiek anksčiau, prezidentas Gitanas Nausėda, komentuodamas opozicijos ir dalies medikų raginimus iš Valstybės ekstremalių situacijų operacijų centro vadovo pareigų atleisti A. Verygą, teigė, kad arklių brastoje keisti negalima.
„Keisti arklius brastoje ir dar viduryje upės yra savotiškas eksperimentavimas su visuomenės sveikata ir nemanau, kad Vyriausybė arba valdžios institucijos galėtų sau tai leisti“, – pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje pareiškė prezidentas.
A. Veryga, komentuodamas jam tekusią kritiką, LRT radijui teigė, kad kadenciją baigusios prezidentės pasisakymai naudojant „zoologinius palyginimus“ yra nesolidūs, krizės laikotarpiu sukelsiantys papildomas problemas.
Tuo metu reaguodamas į D. Grybauskaitės žodžius, skirtus sveikatos apsaugos ministrui, R. Karbauskis atšovė manantis, kad prezidentė tiesiog negali pasigirti sprendimais, kurie būtų padaryti žmonių naudai. Jo teigimu, D. Grybauskaitė ėmė moralizuoti ir tiesiog žeminti ministrą. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Dalia Grybauskaitė, Lietuvos prezidentė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Labai tiksliai, bet labai švelniai Aurelijus Veryga įvertino Dalios Grybauskaitės pasisakymus. Aš pasakyčiau stipriau – Dalia Grybauskaitė negali pasigirti sėkmingais sprendimais Lietuvos žmonių naudai 2008-2009 metų krizės laikotarpiu, o moralizuoja ir žemina ministrą Aurelijų Verygą, kuris savo pozicijoje daro viską, kas įmanoma, apsaugant žmonių sveikatą“, – feisbuke rašė R. Karbauskis.
Jo teigimu, nėra pagrindo kritikuoti ministrą, nes, pabrėžė politikas, kai kuriose turtingose Vakarų valstybėse situacija tvarkantis su koronaviruso sukelta krize yra dar sudėtingesnė.
„Visa kritika jo atžvilgiu bliūkšta, lyginant su situacija Prancūzijoje, Šveicarijoje, Vokietijoje ir daugelyje labai turtingų Vakarų Europos šalių. Jei valdžia praėjusiais metais būtų į valstybės rezervą nusipirkusi 1,8 milijono respiratorių, tai tie patys kritikai būtų pasiūlę ministrui Aurelijui Verygai pasitikrinti psichinę sveikatą. Kada skaitai, kaip dabar Šveicarijoje medikai patys plauna asmens apsaugos priemones, tai supranti, jog mes tikrai nesame sunkioje situacijoje. Sprendimai, kuriuos priėmė mūsų valdžia, jau nebeleis papulti į tokią padėtį, nes į Lietuvą keliauja dideli kiekiai reikalingų priemonių, kurių poreikis paaiškėjo kovos su COVID-19 akivaizdoje“, – teigė R. Karbauskis.
„Man labai liūdna, kad politikai ima žeminti žmones, kurie pasiaukodami dirba tam, kad mes visi būtume saugūs, o susirgę gautume būtiną pagalbą. Džiaugiuosi visuomenės reakcija, kuri, patirdama laikinus suvaržymus, rodo pasitikėjimą valdžia, dėkingumą medikams, policininkams, kariams ir visiems, kurie aukojasi, kad ši krizė kuo greičiau baigtųsi“, – feisbuke rašė politikas.
