Prezidentas Gitanas Nausėda. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda nesureikšmina pirmąją jo kadencijos pusę lydėjusios dažnos patarėjų Komunikacijos grupėje kaitos. Šalies vadovo teigimu, darbas Prezidentūroje yra sunkus ir ne visi žmonės su tuo pajėgia susidoroti.
 
„Žmonės keičiasi visose komandose, keitėsi ir ankstesnių prezidentų komandose. Nematau čia kažko neįprasto ar keisto. Darbas Prezidentūroje įtemptas, atsakingas, deja, tenka dirbti ir savaitgaliais, ir vakarais ar net naktimis. Ne visi žmonės pajėgia su tuo susidoroti. Aš tai puikiai suprantu. Žmonės pavargsta ir renkasi mažiau įtemptą, neretai galbūt ir geriau apmokamą darbą, nes atlyginimai valstybės tarnyboje, palyginti su privačiu sektoriumi, dažniausiai būna kur kas mažesni“, – „Kauno dienai“ teigė G. Nausėda.
 
Įvertino komunikaciją: negi turėčiau gudrauti, kalbėti apie nieką arba labai aptakiai
 
Raštu atsakydamas į „Kauno dienos“ užduotus klausimus prezidentas pakomentavo ir Prezidentūros komunikaciją apskritai. Pasak prezidento, jo sprendimus pirmąją kadencijos pusę lėmė ne viešųjų ryšių logika, bet supratimas, ką iš tikrųjų reikėtų daryti. Prezidentas pažymi, kad priimdamas sprendimus nesiruošia gudrauti ar kalbėti aptakiai vien tam, kad nesusilauktų kritikos.
 
„Mano veiksmus ir sprendimus lemia ne viešųjų ryšių logika ar standartai. Jei galvočiau tik apie juos, ko gero, nemažos dalies sprendimų priimti išvis nebūčiau galėjęs. Yra daug sprendimų, kurie reikalingi valstybei ir jos žmonėms, tačiau viešųjų ryšių prasme yra nepopuliarūs ar pavojingi. Tačiau ar tai reiškia, kad jų nereikėtų priimti? Lygiai taip pat esama daugybės situacijų, kai vienas ar kitas veiksmas, vertinimas, žodis ta pačia viešųjų ryšių prasme irgi yra nedarytinas, nevartotinas ar nenaudotinas, tačiau negi turėčiau gudrauti, kalbėti apie nieką arba labai aptakiai, kad tik išvengčiau kritikos?“, – retoriškai klausė prezidentas.
 
Prezidentas Gitanas Nausėda dalyvavo Lietuvos tremtinių, politinių kalinių ir Laisvės kovų dalyvių sąskrydyje „Su Lietuva širdy“. Prezidento kanceliarijos nuotr.

„Aš kalbu tai, ką manau. Darau tai, ką manau esant reikalinga daryti. Manau, kiekvienas sąžiningas politikas turi elgtis būtent taip, o ne pagal viešųjų ryšių schemas“, – „Kauno dienai“ apibendrino G. Nausėda.
 
ELTA primena, kad šių metų sausio pradžioje portalas LRT skelbė, jog G. Nausėdos komandą palikti nusprendė Komunikacijos grupės vadovė, prezidento vyriausioji patarėja Raminta Stanaitytė-Česnulienė. Ji darbą Prezidentūroje baigti turėtų vasario viduryje. Pasirodžius šiai naujienai Prezidentūra pranešė, kad prie prezidento komandos jungiasi naujas patarėjas komunikacijos klausimais – tai ekspremjero Sauliaus Skvernelio buvęs atstovas spaudai Tomas Beržinskas.
 
Tai ne vieninteliai pokyčiai prezidento Komunikacijos grupėje. 2020-ųjų vasarą Prezidentūrą paliko prezidento vyriausiasis patarėjas komunikacijai Aistis Zabarauskas. Jį užimtose pareigose pakeitė žurnalistas Ridas Jasiulionis. Kiek vėliau G. Nausėdos komandą komunikacijos grupėje palikti nusprendė atstovas spaudai Antanas Bubnelis. Tą kartą pranešta ir apie tai, kad R. Stanaitytė-Česnulienė taps naująja šalies vadovo vyriausiąja patarėja ir Komunikacijos grupės vadove, o iki tol šiai grupei vadovavęs R. Jasiulionis bus atsakingu už bendravimą su visuomeninėmis organizacijomis.
 
Benas Brunalas (ELTA)
 
202201.19; 11:00

Daiva Ulbinaitė ir Dalia Grybauskaitė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Gegužės pabaigoje knygynuose pasirodys nauja knyga apie prezidentę Dalią Grybauskaitę. Knygą „Nustokim krūpčiot. Prezidentė Dalia Grybauskaitė“ parašė dešimt metų kartu su prezidente dirbusi Spaudos tarnybos vadovė ir vyriausioji patarėja viešųjų ryšių ir komunikacijos klausimais Daiva Ulbinaitė. 

Knygoje autorė ne tik atveria politinio gyvenimo užkulisius, bet ir atskleidžia, kokia D. Grybauskaitė buvo kasdieniame gyvenime. 

„Gyvenimas prie D. Grybauskaitės buvo pilnas netipiškų sprendimų, nepaaiškintų aplinkybių, netikėtų atomazgų ir charakterio ypatumų, kitokio vadovavimo stiliaus ir retorikos. Likimas lėmė dirbti šalia pasaulinio kalibro lyderes, būti svarbiu įvykių ir sprendimu liudininke, daugelį valstybėje vykstančių procesu matyti iš labai arti ir patirti savo kailiu. Mačiau, kokia buvo vertybinės lyderystės ir nacionalinio orumo kaina. Nesinorėjo, kad visa tai nugrimztų užmarštin, žmonėms taip ir nesužinojus, kas ir kaip vyko mūsų valstybėje, kokia Prezidentė buvo politikoje ir ko nežinojome apie ją, kaip apie žmogų “, – sako knygos autorė D. Ulbinaitė.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Knygoje „Nustokim krūpčiot“ autorė atskleidžia, kas šiuo istoriniu 2009-2019 m. tarpsniu vyko mūsų valstybėje, kas yra grybauskaitiška politinė kultūra, kokios baimės kankino teisėsaugą ir ko neapskaičiavo energetikos oligarchai. Knygoje paaiškėja, už ką Plieninę magnoliją keikė Vladimiras Putinas ir gyrė Donaldas Trumpas, kodėl nebuvo gerta šampano su Baracku Obama, kokių patarimų reikėjo Angelai Merkel, dėl ko Lietuvos prezidentei skambindavo NATO generalinis sekretorius ir kokios asmeninės vertybės ir nuostatos suteikė Lietuvai svorio daugiau, nei leidžia mūsų šalies dydis.

Įvairiomis aplinkybėmis knygoje atsiskleidžia ir tai, kokia D. Grybauskaitė buvo kasdieniame gyvenime, kas ją graudino iki ašarų, kam skyrė žibuokles ir kodėl taip pamėgo karališkąją mėlyną spalvą.

D. Ulbinaitė pasakoja, kad ne tik prezidentė D. Grybauskaitė, bet ir niekas Prezidentūroje dienoraščio nerašė, todėl daug įvykių, datų ir detalių teko atkurti remiantis darbo užrašais, kolegų, aplinkybių liudininkų, ministrų, užsienio šalių vadovų, žurnalistų ir pačios prezidentės pasakojimais bei prisiminimais. 

„Dėliojau šią knygą ir tam, kad paanalizavę Prezidentės patirtis kiekvienas įgytume drąsos gyventi sąžiningiau, kad pradėtų sveikti pataikavimo, godumo ir baimių susargdintos smegenys, kad nesijaustume maži ir bejėgiai ir kad niekas mūsų istorijos rato nesuktų atgal“, – sako knygos autorė. 

Dalia Grybauskaitė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Knygos pavadinimu tapo garsusis D. Grybauskaitės posakis „Nustokit krūpčiot“. Ši frazė virto gyvenimo filosofija, vertybių pamatu, paskatinusiu daugelį politinių ir žmogiškųjų sprendimų, ne vieną įkvėpė pasitikėti savimi ir netgi imtis to, kas, regis, neįmanoma. Ant knygos viršelio D. Grybauskaitės ranka užrašytas „Nustokim krūpčiot“ yra kvietimas išdrįsti patiems imtis atsakomybės už save ir savo šalį. 

„Nustokim krūpčiot“ tapo ir režisieriaus Donato Ulvydo dokumentinio filmo apie prezidentę D. Grybauskaitę „Valstybės paslaptis“ šūkiu. Ši dokumentinė juosta jau ne vieną savaitę yra žiūrimiausių filmų penketuke ir į kino sales sutraukia daugybę žiūrovų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.30; 12:23

Gegužės 30 d. buvo įteikti tradiciniai krašto apsaugos sistemos apdovanojimai „Jūriniai mazgai“. Jais apdovanoti labiausiai viešųjų ryšių srityje pasižymėję kariai, aktyviausi ir iniciatyviausi sistemos padaliniai. Kartu pagerbti ir apdovanoti prie Lietuvos kariuomenės žinomumo prisidedantys asmenys.

„Visuomenės pasitikėjimas kariuomene nėra konstanta – kasdien savo darbais turime rodyti, jog esame jo verti“, – sveikindamas susirinkusiuosius į renginį sakė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.

Ministras R. Karoblis kartu pabrėžė „kad kiekvienai organizacijai yra be galo svarbu turėti savo neformalius komunikatorius: žmones, kurie gali atlikti savotišką ambasadoriaus funkciją – skleisti geras žinias platesniam ratui žmonių, ir taip prisidėti prie pasitikėjimo didinimo“.

Sveikindamas nominantus Lietuvos kariuomenės vadas generolas nominantas Jonas Vytautas Žukas akcentavo, „kad visuomenė pažintų kariuomenę ir ja pasitikėtų, nepakanka vien gerai daryti tai, kas pavesta. Apie tai, kas padaryta ar bus daroma, turime kiek įmanoma atviriau kalbėti – svarbiausia, kas bebūtų, sakyti tiesą, jei reikia, nepabijoti atsiprašyti. Tik su tiesa galima tikėtis nugalėti netikras naujienas ar suvaldyti komunikacijos krizes“.

Senovinėse Lietuvos technikos bibliotekos erdvėse krašto apsaugos ministras R. Karoblis ir Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. J. V. Žukas įteikė keturis stilizuotus „Jūrinius mazgus“ – „Dvigubą audėjo“, „Aštuoniukės“, „Ugniagesio“ bei „Gelbėjimosi kilpą“, taip pat įteikė ir penkias 105 mm artilerijos tūtas bei Kariuomenės vado monetą.

Stilizuotas „Ugniagesio mazgu“ buvo skirtas geriausiam metų atstovui spaudai. Juo šiais metais apdovanotas Lietuvos kariuomenės Teisės departamento direktorius plk. ltn. Teisutis Jasiulionis, kuriam teko daug sykių stoti prieš mikrofonus ir televizijos kameras, atsakinėti ir komentuoti daugybę klausimų.

Geriausio viešųjų ryšių projekto moninacija ir stilizuotas „Dvigubas audėjo mazgas“ skirtas Krašto apsaugos savanorių pajėgoms už inicijuotą projektą „Diena su uniforma“. Savanoriai, minėdami pajėgų įkūrimo metines, sausio 17 d. buvo kviečiami vilkėti uniformą savo kasdienėje civilinėje veikloje: darbe, paskaitose, teatre, kur bebūtų. Kartu pasidaryti asmenukes ir jomis dalintis KASP facebook paskyroje.

Stilizuotas „Aštuoniukės (arba Flamandų) mazgas“ įteiktas už sėkmingiausią socialinės medijos projektą. Jį išsivežė Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotasis pėstininkų batalionas už projektą „Padėkok Lietuvos kariams už tarnybą“. Šioje kategorijoje vertinimo kriterijai buvo lengviausiai pamatuojami – suskaičiuojamos peržiūros, patiktukai ir pasidalinimai. Nugalėtojai surinko 85 tūkst. peržiūrų, 2 100 patiktukų ir jų video buvo pasidalintas 780 kartus.

Ketvirtasis stilizuotas jūrinis mazgas, vadinamas „Gelbėjimosi kilpa“, atiteko aktyviausiam viešųjų ryšių srityje Krašto apsaugos sistemos vienetui – kunigaikščio Vaidoto mechanizuotajam pėstininkų batalionui, nestokojančiam lankstaus ir kūrybiško požiūrio, kartu visuomenei parodant atvirą, draugišką ir patikimą šalies kariuomenę.

Specialūs prizai – artilerijos tūtos buvo įteikti:

NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės Lietuvoje vadui pulkininkui leitenantui Christoph Huber. Nuo pat pirmųjų kovinės grupės atvykimo į mūsų šalį dienų, batalionas buvo apgaubtas tiek tarptautinės, tiek vietos žiniasklaidos dėmesio ir susidomėjimas bataliono veikla vis dar neatslūgsta. Vien per oficialią bataliono inauguracijos dieną, vasario 7 d. atvyko daugiau nei 90 žiniasklaidos priemonių atstovų.

Taip pat artilerijos tūta buvo įteikta savo darbui atsidavusiam žurnalistui iš naujienų agentūros „Baltic News Service“ Sauliui Jakučioniui.

Taip pat apdovanojimo sulaukė ir aktyviausia, įgulą burianti bei tvirtus ryšius su vietos bendruomenėmis palaikantis Klaipėdos įgulos karininkų ramovė.

Dar viena tūta už ryšius su miesto bendruomene įteikta Karaliaus Mindaugo Husarų batalionui, kuris šių metų kovo 10 d. minint Lietuvos nepriklausomybės dieną, jau penktą kartą Panevėžyje surengė estafetinė bėgimą. Jo metu 27 valandas bėgama miesto Laisvės aikštėje įrengta trasa nešant Lietuvos trispalvę ir tai gali daryti visi norintys – kariai, miestelėnai, svečiai. Finišuojama kovo 11 d. 12 val. ir tuomet prasideda Nepriklausomybės atkūrimo minėjimo ceremonija. Pernai metais vykusio bėgimo metus buvo pasiektas Lietuvos rekordas – tąkart 839 bėgikai per 26 val. 52 s nubėgo 360 km ir 770 m atstumą.

Laikantis tradicijos įvertinti ne tik krašto apsaugos sistemoje tarnaujančius karius ir civilius penktoji tūta buvo įteikta dainininkui Deiviui, kuris negailėjo nei savo laiko, nei pastangų dalyvaudamas televizijos projekte „Tikri vyrai“, kurio metu patyrė, ką reiškia būti kariu ir sukūrė šiuolaikinę karišką dainą „Tu karys“.

Specialiu princu – kariuomenės vado moneta apdovanotas metų debiutantas, įvertintas už norą veikti ir tobulėti, už nuotraukas, kuriose sustabdytos karinių pratybų akimirkos ir karių gyvenimas – Algirdo mechanizuotojo pėstininkų bataliono vyr. eilinis Arnas Čemerka.

Susirinkusiuosius į renginį maloniai nustebino balandžio mėn. šauktinio tarnybą baigęs Žygimantas Žiogas, atlikdamas pianinu Yann Tiersen kūrinį „Rue De Cascades“. Jis tarnaudamas Adolfo Ramanausko kovinio rengimo centre tapo „vienos dienos žvaigžde“, kai socialinėje medijoje išplito telefonu nufilmuotas vaizdo įrašas iš ekskursijos Seime. Ž. Žiogas tuomet trumpam prisėdo prie pianino ir atliko improvizaciją Michael Jackson kūrinio motyvais. Šis vaizdo klipas tapo vienu iš trijų sėkmingiausių krašto apsaugos sistemos viešųjų ryšių projektų socialinėje žiniasklaidoje.

Susirinkusieji bibliotekos kiemelyje galėjo apžiūrėti savaitgalį į Lietuvą sugrįžusią 2016 m. pabaigoje vykusio humoristinių piešinių ir karikatūrų konkurso „Humor militaris“ informacinio karo fronte“ parodą ir pasiklausyti Krašto apsaugos savanorių pajėgų bigbendo diksilendo grupės atliekamų kūrinių.

Paroda „Humor militaris informacinio karo fronte“ buvo eksponuojama Latvijos universitete Rygoje kaip NATO Strateginės komunikacijos kompetencijos centro parengtos mokslinės studijos „Stratkomas juokiasi: analizės sistemų paieškos“ pristatymo dalis. Plačiau: http://bit.ly/2rCMbxb

Lietuvos technikos biblioteka nuo 2016 m. Vyriausybės nutarimu buvo perduota Krašto apsaugos ministerijai, siekiant sukurti bendrą krašto apsaugos sistemai biblioteką atvirą visuomenei. Pastatas savo istoriją skaičiuoja nuo 1602–1604 m., kai buvo įkurtas Šv. Ignoto jėzuitų noviciatas. Visą architektūrinį ansamblį sudaro vėlyvojo renesanso ir baroko architektūros pastatų kompleksas.

Tradicija įteikti „Jūrinio mazgo“ apdovanojimus gyvuoja jau antrą dešimtmetį – 2000 m. tuometinio kariuomenės vado generolo majoro Jono Kronkaičio iniciatyva. Jūrinis mazgas, kaip simbolis pasirinktas siekiant vizualiai pavaizduoti viešųjų ryšių darbą – skirtingas kariuomenės sritis, specialybes, įvairaus pobūdžio veiklą sujungiant į vieną, darnų, tvirtą mazgą – kariuomenės įvaizdį visuomenėje.

Kas kart šiuose kariuomenės apdovanojimuose siekiama įteikti vis kitokius tikrų Karinių jūrų pajėgų jūrininkų surištus mazgus. Mazgų pasaulyje sukurta apie 500. Per 17 metų vykstančius „Jūrinių mazgų“ apdovanojimus krašto apsaugos sistemoje dirbantys kariai ir civiliai gavo jau daugiau nei 60 skirtingų mazgų. 

Apie įteiktus jūrinius mazgus:

Dvigubas audėjo mazgas – naudojamas laikinai sujungti dvi vienodo ar skirtingo storio virves. Tai patikimas, neužsiveržiantis ir lengvai atrišamas mazgas. Jungiant nevienodo storio virves kilpa mezgama plonesniąja virve. Mazgas bus patikimesnis, jei abiejų virvių laisvieji galai bus vienoje mazgo pusėje ir palikti kiek ilgesni. Mazgas turi tendenciją atsilaisvinti jei nėra naudojamas, todėl reikėtų tokius virvių sujungimus kontroliuoti prieš kiekvieną numatomą panaudojimą.

Mazgą surišo Karinių jūrų pajėgų karininkas kpt. ltn. Edgaras Jarašius 

Gelbėjimosi kilpa (angl. Bowline on the Bight) – tai mazgas, sukeliantis nuostabą visiems, kas domisi mazgais. Archeologai teigia, jog šis mazgas jau buvo žinomas senovės egiptiečiams ir finikiečiams prieš tris tūkstančius metų prieš mūsų erą. Tai universalus mazgas ir ne kiekvienas mazgas gali su juo konkuruoti: mažas, lengvai ir paprastai rišamas, net didelės jėgos veikiamas „mirtinai“ neužsitempia, negadina virvės, pats neatsiriša, bet lengvai atrišamas prireikus. Gali būti naudojamas žmogui aprišti per pažastis jį keliant ar nuleidžiant. Gana paprasta užrišti viena ranka – tai ypač svarbu iškritus žmogui už borto (viena ranka nukentėjusysis laikosi už paduotos virvės, o kita apsijuosęs laisvu virvės galu per pažastis suriša mazgą). Gali būti naudojamas švartuojant laivą, dviem virvėms surišti ir t.t. Įvairiose šalyse jis vadinamas vis kitaip, pavyzdžiui, angliškai „Bowline“ (angl. bow – lankas arba kilpa), o Lietuvoje šis mazgas, tiek tarp skautų, tiek tarp jūrininkų, žinomas kaip „gelbėjimo(si) kilpa“.

Mazgą surišo Karinių jūrų pajėgų karininkas kpt. ltn. Eugenijus Šeinas.

Ugniagesio mazgas (angl. Fireman’s Chair/Chair Knot) – šį mazgą 1876 m. pirmą kartą panaudojo Londono Metropoliteno ugniagesių brigados vadas Eyre Massey-Shaw. Ugniagesio arba „kėdės“ mazgas buvo itin plačiai naudojamas gelbėjimo darbams – pasitelkiant šį mazgą, buvo lengva pakelti arba nuleisti gelbėjamą žmogų, dirbantį ugniagesį. E. Massey Shaw buvo Airijos kariuomenės atsargos kapitonas, o prisijungęs prie ugniagesių bendruomenės pradėjo taikyti tam laikotarpiui modernias gaisrų gesinimo priemones ir būdus, plėtė ugniagesių tinklą Londone. Karalienė Viktorija ugniagesiui E. Massey-Shaw jo paskutinės tarnybos dieną suteikė kunigaikščio laipsnį.

Mazgą surišo Karinių jūrų pajėgų karininkas kpt. ltn. Eugenijus Šeinas

Aštuoniukės mazgas (angl. Figure 8/ Flemish Knot) dar vadinamas Flamandų mazgas – tai itin patikimas ir vienas tvirčiausių mazgų pasaulyje, puikiai tinkamas sujungti du virvės ar lyno galus. Šis mazgas taip pat yra vienas populiariausių ir dažniausiai naudojamas rišant kitus sudėtingus mazgus.

Mazgą surišo Karinių jūrų pajėgų karininkas kmd. ltn. Gintas Gumbrys

Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija

2017-05-31; 03-30

aleknonis

Dar 2008 spalį būsimasis ministras savo ištikimiausiems bendražygiams pristatė artimiausių penkerių metų veiklos planą, kurio vizija – stabilios ekonominės ir politinės valdžios sutelkimas savo rankose.

Šalyje ketinama sukurti stipriausią privačią saugos bendrovę, kuriai tariamą konkurenciją sudarytų per tarpininkus valdomos firmos, plečiamos visą apimančias saugos paslaugos… Ekonominiu valdžios perėmimo pamatu tapusi saugos bendrovė viešumoje turi būti atsieta nuo politiku virtusio verslininko, tačiau parduoti firmos jokiu būdu negalima. Kuriama sava partija, savų ir svetimų politikų pasiklausymo ir sekimo sistema. Veiklos principai apibendrinti taip: maksimalios pastangos siekiant iki minimumo mažinti mokesčių naštą, skatinti korupciją ir protekcionizmą.

Continue reading „Demokratijos patikra melo detektoriumi”

radzevicius_tttttttt

Lietuvos žurnalistų ir leidėjų savireguliacijos organizacijos ir žiniasklaidos veiklą prižiūrinčios kitos įstaigos vis dar bando kovoti su Visuomenės informavimo įstatymo pažeidimais. Nuolat bandoma skaidrinti žiniasklaidos veiklą, atskirti žurnalistiką nuo reklamos, bausti už paslėptą reklamą. Tačiau ši kova tampa vis sudėtingesnė.

Štai Alytuje veikia viena viešoji įstaiga, kuri vadinasi VšĮ “Dzūkijos krašto viešųjų ryšių technologijos”. Pavadinimas lyg ir pasako, kuo užsiima ši įstaiga – viešųjų ryšių technologijos. Bet nesuklyskite. Taip vadinama šios įstaigos įkurta CIKOS redakcija užsiima ir viešaisiais ryšiais, ir žurnalistika, ir dar kažkokiu tarpininkavimu:

Continue reading „Žurnalistika plius PR technologijos lygu naujo tipo verslas”