Vilniaus meras

Aktualijos

Valdas Benkunskas. ELTA / Julius Kalinskas

Vilniaus miesto savivaldybė skųs prokuratūros sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl Ceikinių gatvėje nekilnojamojo turto (NT) įmonės nukirsto ąžuolo, sako sostinės meras Valdas Benkunskas. Anot politiko, nutraukdamas tyrimą, jį atlikęs prokuroras rėmėsi formaliu teisiniu precedentu, tačiau neįvertino platesnių šio veiksmo pasekmių visuomenei.
 
„Artimiausiu metu bus paduotas skundas dėl šitos formaliosios vietos peržiūrėjimo ir kad ikiteisminis tyrimas būtų tęsiamas toliau. Nes, mūsų įsivaizdavimu, šiuo atveju akivaizdžiai pasiremta forma, bet nepažiūrėta į turinį. O turinys rodo, kad žala tikrai buvo didelė – ir moralinė, ir finansinė“, – penktadienį žurnalistams sakė V. Benkunskas. „Ji yra pakankamas pagrindas, kad ikiteisminis tyrimas būtų toliau tęsiamas“, – teigė jis.
 
Sostinės meras taip reagavo į ketvirtadienį Vilniaus apylinkės prokuratūros sprendimą nutraukti dėl gegužės 20 d. miesto centre nukirsto ąžuolo pradėtą ikiteisminį tyrimą. Pasak V. Benkunsko, prokuratūra tyrimą nutraukė dėl „formalaus sprendimo“, nors, jo teigimu, taip pat kaip tvirtina ir savivaldybė, konstatavo, jog „visi vystytojo neteisėti, daromi be jokio pagrindo“. „Buvo pasiremta AAD išrašyta bauda už gamtai padarytą žalą, 2889 eurai. Tai buvo traktuota kaip nepakankamo dydžio finansinė žala, padaryta visuomenei“, – kalbėjo meras. „Mūsų įsivaizdavimu ir prokuratūros tyrime taip konstatuota, kad žala ne tik finansinė, bet ir moralinė, padaryta pačiai visuomenei (…), padarant žalą gamtai, ir turėtų būti traktuojama daug plačiau“, – taip pat akcentavo jis.
 
Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) yra nustatęs, jog ąžuolą nukirtusi įmonė turi sumokėti 2889 eurų baudą, tuo metu Vilniaus miesto savivaldybė yra nustačiusi 141 tūkst. eurų žalą. Šiai sumai išieškoti savivaldybė jau yra pateikusį ieškinį teismui. „Tai turbūt minimumų minimumas, apie ką galime šnekėti, siekiant įvertinti šimtamečio ąžuolo atkuriamąją vertę“, – sakė V. Benkunskas, kartu pridūręs, jog teismo atsakymo savivaldybė dar negavo, ieškinio nagrinėjimo data dar neaiški. Anot jo, jei nukirtus ąžuolą padaryta žala būtų vertinama pagal jau pakeistus teisės aktus, ji galėtų būti bent 0,5 mln. eurų.
 
„Geroji šitos istorijos pusė ta, kad įstatyminė bazė ir poįstatyminiai aktai pakeisti ir dabar savivaldybėms leista pačioms nusistatyti (…) kaip yra skaičiuojama žaliajai gamtai padaryta žala.
 
Pagal dabar galiojančią tvarką, kuri tvari ir atitinka nacionalinius teisės aktus, šito ąžuolo atkuriamoji vertė turbūt būtų ne 140 tūkst., o daugiau nei 0,5 mln. eurų“, – pabrėžė meras.
 
Anot prokuratūros, ikiteisminis tyrimą dėl nukirsto ąžuolo vykdęs prokuroras jį nutraukė konstatavęs, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
 
Tyrimo metu buvo nustatyta, kad medį pašalinusi NT įmonė jį nukirto nesilaikydama teisės aktų ir negavusi savivaldybės leidimo. Nutraukdamas tyrimą prokuroras vadovavosi AAD pagal Aplinkos ministerijos patvirtintą metodiką apskaičiuota 2889 eurų turtinė žala.
Sprendimas grįstas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo šią gegužę priimta nutartimi, kurioje įtvirtinta, jog metodikas, susijusias su želdinių atkuriamosios vertės ir aplinkai padarytos žalos apskaičiavimu, tvirtina Aplinkos ministerija.
 
Atsižvelgdamas į teisimų praktiką prokuroras nusprendė, jog AAD paskaičiuota žala nėra Baudžiamajame kodekse apibrėžta didelė žala, kuri yra būtina kvalifikuojant savavaldžiaujant atlikus kaltininkų veiksmus kaip nusikalstamus.
 
„Nenustačius visų būtinų nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių (didelės žalos), ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 1 dalyje, buvo nutrauktas“, – rašoma ketvirtadienio prokuratūros pranešime.
Tuo tarpu Vilniaus miesto savivaldybė pagal savo metodiką buvo apskaičiavusi 141 tūkst. eurų žalą.
 
ELTA primena, kad gegužę Vilniaus centre, Ceikinių gatvėje, nukirstas ilgaamžis ąžuolas. Vilniaus meras V. Benkunskas tai pavadino vandalizmu ir patikino, kad NT vystytojai leidimų medžio kirtimui neturėjo.
 
Nepasitenkinimą išreiškė ir prezidentas Gitanas Nausėda, pavadinęs tai barbarišku išpuoliu.
 
Tuo metu birželio pradžioje „Rinktinės NT“ paskelbė ieškosianti būdų, kaip iš dabartinės vietos perkelti kitą projekto plėtrai trukdantį medį. Išplatintame pranešime bendrovė informavo, jog ketina investuoti į arboristinius tyrimus, kad nustatytų, ar įmanoma perkelti Ceikinių gatvėje augantį kaštoną. Šis medis, anot įmonės, auga virš nuotėkų vamzdyno, kurį esą reikia remontuoti.
 
Ceikinių g. 2 esančio sklypo, kuriame nukirstas ilgaamžis ąžuolas, netiesioginis savininkas yra Toomas Annusas, vadinamas vienu turtingiausių Estijos verslininkų.
 
Lukas Juozapaitis (ELTA)
 
2023.08.19; 04:00
Aktualijos

Medžiai, kuriuos planuojama kirsti J.Basanavičiaus-Mindaugo gatvių sankirtoje. ELTA / Žygimantas Gedvila

Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas pripažįsta, kad teisinių priemonių sostinės Basanavičiaus gatvėje planuojamiems kirsti medžiams išsaugoti nėra. Todėl, anot mero, savivaldybė sieks medžius pripažinti kultūros paveldo objektu – dėl to į Kultūros paveldo departamentą, pasak V. Benkunsko, jau kreipėsi Kultūros ministras.
 
„Akivaizdu, kad teisinė apsauga šiuo atveju prasilenkia su realia padėtimi. Net nebūdami teisiškai saugomi, skvero medžiai esmingai formuoja vietovės aplinką ir yra neatskiriama urbanistinės visumos dalis“, – pirmadienį apie Naujamiestyje dėl statybų planuojamus pašalinti 9 medžius teigė V. Benkunskas.
 
Anot V. Benkunsko, teisiškai šioje situacijoje užkirsti kelio medžių naikinimui savivaldybei nepavyko todėl, kad želdiniai, augantys ant pastatų stogų, pamatų ar kitų jų dalių, inžinerinių statinių, pagal nacionalinius teisės aktus nėra laikomi saugotinais. „Tokie želdiniai gali būti šalinami be jokių atskirų leidimų. Gali būti bet kada sunaikinami. Taip ir yra J. Basanavičiaus gatvėje esančių medžių atveju“, – sako V. Benkunskas.
 
Todėl, teismui leidus naikinti aplink Romeno Gari paminklą esančius medžius, savivaldybė, anot V. Benkunsko, ieško kitų būdų medžiams išsaugoti. Anot mero, pirmadienį miestas kreipėsi į Kultūros ministeriją su prašymu šiuos medžius įtraukti į kultūros paveldo objektą.
Valdas Benkunskas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 
„Jeigu šie medžiai nėra saugotini, kaip gyvosios gamtos dalis, jie gali tapti saugotinais, kaip kultūros paveldo objektas. Medžių kompleksas sukuria aiškią urbanistinę vertę ypatingoje miesto vietoje, todėl gali būti įtraukiamas į kultūros paveldo saugotinų objektų sąrašą“, – asmeninėje Facebook paskyroje teigė Vilniaus meras. „Tai nėra greitas procesas, bet, ko gero, vienintelis realus norint sukurti teisinę apsaugą. Tokį pavedimą Kultūros paveldo departamentui šiandien suformavo Kultūros ministras Simonas Kairys“, – pažymėjo V. Benkunskas.
 
Vis dėlto, V. Benkunskas teigia matantis ir kitą būdą medžiams išsaugoti. Tai, anot jo, verslininkų sąmoningumas. „Atsižvelgus į savivaldybės urbanistų argumentus dėl medžių vertės teritorijos įvaizdžiui, gatvės mikroklimatui, socialinės naudos, taip pat į viešąją nuomonę ir net reputacines rizikas projekto užsakovams ir vystytojams, pats pastato savininkas atsitraukia nuo pirminės idėjos ir atsisako medžius iškirsti“, – teigia V. Benkunskas.
 
„Su verslininkais buvo ne kartą kalbėta, įtikinėta ir dar šiandien kontaktuota dėl galimybės išsaugoti medžius, tačiau panašu, jog kol kas jokie argumentai nepadeda. Tikiuosi, padės viešas spaudimas“, – sako Vilniaus meras.
 
ELTA primena, kad savaitgalį viešojoje erdvėje pasirodė informacija, kad Vilniuje, Naujamiestyje, planuojama pašalinti aplink prancūzų rašytojo Romeno Gary paminklą esančius 9 medžius.
 
Viešojoje erdvėje kilo pasipiktinimas planuojamu 9 medžių iškirtimu, tačiau Vilniaus miesto savivaldybė teigia neturinti teisinių galių apsaugoti medžius.
 
Savivaldybės atstovų teigimu, miestas nesutiko su įmonės prašymu kirsti medžius, tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas patvirtino bendrovės teisę dar kartą kreiptis dėl medžių šalinimo.
 
Kirvis. Slaptai.lt foto

Medžių kirtimą planuojanti atlikti bendrovė „Dobilo daigas“ trečiadienį organizuoja susitikimą su gyventojais.
 
Vilniaus miesto savivaldybė įpareigojo įmonę „Dobilo daigas“ organizuoti susitikimą su gyventojais ir parengti bei suderinti su savivaldybe naujų želdinių sodinimo projektą.
 
Naujame apželdinimo projekte šalia pastatų numatyta pasodinti medelių bei krūmų, įrengti augalų vazonus. Šį trečiadienį verslo atstovais planuoja susitikimą su miesto bendruomene gyventojų argumentams išgirsti.
 
Pasirodžius pranešimams apie planus Naujamiestyje kirsti 9 medžius, prokuratūra paskelbė atliksianti situacijos patikrinimą, po kurio bus sprendžiama, ar taikyti viešojo intereso gynimo priemones.
 
Viktorija Smirnovaitė (ELTA)
 
2023.07.18; 07:51
Aktualijos

Valdas Benkunskas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Vilniaus meras Valdas Benkunskas reaguodamas į portalo „Delfi“ žurnalistų atliktą tyrimą Gulbinų kvartale, tvirtina, kad iš savivaldybės pusės bus padaryta viskas, jog Gulbino ežero pakrantė taptų prieinama visuomenei dar šią vasarą.
 
„Iš savo pusės padarysime viską, jog ežero pakrantė taptų prieinama visuomenei dar šią vasarą, tačiau labai prašome institucinių partnerių reaguoti į prašymus nelaukiant terminų pabaigos ir geranoriškai pasidalinti atsakomybėmis“, – savo feisbuko paskyroje teigė V. Benkunskas.
 
Jis tvirtino, kad dar 2020 metais prokuratūra kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą (NŽT) reikalaudama spręsti teisės pažeidimus, o sostinės savivaldybė taip pat kelis kartus klausė NŽT, ar nereikia pagalbos šiame procese. Pasak politiko, atsakymo nebuvo sulaukta, bet jo žiniomis, NŽT dabar dėl šio klausimo teisiasi su nuomininkais.
 
„Laisvą valstybinį sklypą šalia ežero savivaldybė yra pasirengusi sutvarkyti, pritaikant jį gyventojų poilsiui: teritorijoje išvalytumėm nukritusias medžių šakas, apgenėtumėm želdinius, nušienautumėm žolę. Institucijos, kurios valdo šią žemę turbūt tam neprieštarautų, todėl jau išsiuntėme raštus tiek NŽT, tiek Valstybinei miškų urėdijai, kviesdami leisti sutvarkyti mums sklypą“, – sakė konservatorius.
 
Valtys paežerėje. Vytauto Visocko nuotr.

„Detaliajame plane taip pat matome, kad šiaurinėje išnuomoto sklypo dalyje suprojektuotas servitutas, o tai reiškia, kad gyventojai turi teisę prieiti prie vandens telkinio. Kadangi savivaldybė pati neturi teisės to padaryti, kreipėmės į NŽT, kad ši atliktų patikrinimą ir konstatuotų, ar servitutas iš tiesų leidžia prieiti visuomenei prie pakrantės. Atsakymą kaip ir žinome, tačiau faktą užfiksuoti institucijos vis tiek privalo“, – pažymėjo sostinės vadovas.
 
ELTA primena, kad portalo „Delfi“ žurnalistai atliko eksperimentą, kurio metu nuvyko į Gulbinų kvartalą, mėgindami nueiti į valstybinį mišką, prieiti prie Gulbino ežero. Žurnalistai aptiko teritoriją juosiančią tvorą, juos pasitiko apsaugos darbuotojas, kuris paaiškino, kad į mišką galima patekti per vartelius. Tiesa, kaip skelbta anksčiau, šie varteliai ne visada būna atrakinti.
 
Kaip nurodoma publikacijose, Aplinkos ministerija ir jai pavaldus Aplinkos apsaugos departamentas teigia, kad tvoros šalinti iš miško nėra pagrindo, nes yra varteliai ir pro juos visi gali patekti į mišką.
 
Prokuratūra priminė, kad dėl valstybinės žemės sklypo, esančio Didžiųjų Gulbinų g. 25, Vilniuje, naudojimo Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras dar 2020 m. birželio 19 d. priėmė nutarimą reikalauti pašalinti teisės pažeidimus (kad Nacionalinė žemės tarnyba imtųsi priemonių žemės naudojimo valstybinės priežiūros srityje nustatytiems pažeidimams pašalinti).
 
„Vykdydama minėtą nutarimą, Nacionalinė žemės tarnyba 2022 m. rugsėjo 30 d. kreipėsi į teismą su priešieškiniu dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo. Šiuo metu civilinė byla yra nagrinėjama teisme, teismo sprendimas nepriimtas“, – teigiama prokuratūros pranešime spaudai.
Atsargiai – tvora. Slaptai.lt nuotr.
 
Anot prokuratūros, Valstybinė miškų tarnyba 2022 m. priėmė sprendimą, kuriuo 3,4 ha miško plotą, esantį minėtame žemės sklype, įregistravo į Lietuvos miškų valstybės kadastrą. Šis sprendimas yra apskųstas Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai.
 
„Reaguojant į viešojoje erdvėje skelbiamą informaciją, taip pat atsižvelgiant į tai, kad valstybės institucijose, atsakingose už rekreacinių teritorijų apsaugą, šis visuomenei aktualus klausimas nėra sprendžiamas, t. y. nesiimama priemonių galimiems pažeidimams nustatyti bei juos pašalinti, Vilniaus apygardos prokuratūros viešąjį interesą ginantys prokurorai pradėjo tyrimą dėl tvoros statybos teisėtumo“, – akcentuojama prokuratūros pranešime spaudai.
 
Ignas Dobrovolskas (ELTA)
 
2023.06.16; 00:30
Aktualijos

Remigijus Šimašius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Buvęs Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius pranešė, kad perves virš 1,4 tūkst. eurų, kurie buvo panaudoti reprezentaciniais tikslais jo atostogų metu, dar būnant sostinės vadovu. Jis prašo to nevadinti grąžinimu, nes, anot politiko, „grąžinti galima tik tai, kas paimta“.
 
„Suskaičiavau – iš viso per šiuos 8 metus mano panaudota Vilniaus mero reprezentacija atostogų metu sudarė 1407,67 eurų. Kiekvienas euras išleistas atstovauti miestą. Tačiau aš šią sumą pervesiu į savivaldybės sąskaitą. Kodėl – kviečiu paskaityti. Tik labai prašau nekalbėti ir nerašyti „Šimašius grąžino“, nes grąžinti galima tai, kas paimta“, – savo feisbuko paskyroje teigė R. Šimašius.
 
„Aš pervedu šias lėšas savivaldybei, o ne grąžinu, nes nei paėmiau, nei pasinaudojau, o panaudojau mero funkcijoms vykdyti. Suma ši gal ir nedidelė per aštuonerius metus, bet man nemaža – gyvenau juk iš mero atlyginimo. Nė vieno euro per visus metus nepanaudojau ir kaip Tarybos narys, netempiau nei savo, nei svetimų kuro čekių. Nors aišku, kad pasitaikydavo naudoti ir savo automobilį darbo reikmėms (ypač kai net priskirto vairuotojo paskutinius porą metų neturėjau, o per pandemiją juolab vairuotojai kitoms funkcijoms buvo deleguoti), ir ryšio išlaidas apmokėti, ypač karantino metu, ir kitų nedidelių išlaidų patirti“, – tvirtino jis.
 
ELTA primena, kad visuomenininkas Andrius Tapinas pastarąją savaitę paskelbė, kad buvęs Vilniaus meras Remigijus Šimašius, atostogaudamas Prancūzijoje, dengė patirtas išlaidas reprezentacinio fondo lėšomis.
 
Tęsiant sostinės politikų kanceliarinių išlaidų analizę, paaiškėjo, kad buvęs Vilniaus lyderis 2022 m. atostogų metu naudojosi reprezentacinio fondo finansais ir apmokėjo įvairias maisto produktų, suvenyrų, knygų išlaidas.
 
Jis nurodo, kad lankydamasis Prancūzijoje, R. Šimašius už 42 eurus įsigijo retų knygų, už 178 eurus – įvairių jūros gėrybių, beveik 72 eurus išleidžia pietums restorane „Cochon Bleu“, 164 eurus išleidžia akacijų medui.
 
Klausimų sukėlė ir kai kurių Vilniaus miesto taryboje dirbusių Laisvės partijai priklausančių politikų panaudotos tarybos nariams skirtos lėšos. Kaip skelbia naujienų portalas Delfi – sostinės savivaldybėje dirbę politikai už kanceliarines lėšas nuomojosi laikrodį bei padengė naktines keliones.
 
Ignas Dobrovolskas (ELTA)
 
2023.06.16; 07:00
Aktualijos

Valdas Benkunskas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Išrinktasis Vilniaus meras Valdas Benkunskas sako, kad daug kritikos ir dėmesio susilaukusi idėja siaurinti kai kurias sostines gatves buvo sugadinta dėl prasto įgyvendinimo. Pasak trečiadienį mero priesaiką duosiančio politiko, naujoji miesto valdžia imsis sprendimų, kad saugumui grėsmę keliančios kliūtys susiaurintose gatvėse būtų pašalintos.
 
„Turime turbūt chrestomatinį pavyzdį, kaip gera idėja yra sugadinama prastu įgyvendinimu. Ir čia bus iš tikrųjų, kitą savaitę pradėjus dirbti, vienas iš svarbiausių klausimų peržiūrėti ir panaikinti tas vietas, kurios pirmiausiai kelia grėsmę“, – LRT televizijai sakė V. Benkunskas.
 
Remigijaus Šimašiaus vadovaujamoje savivaldybėje vicemero pareigas ėjęs V. Benkunskas nesutiko, kad atsakomybę už klaidas siaurinant sostinės gatves turėtų prisiimti ir konservatoriai.
 
„Reikia labai aiškiai pasakyti, kad Tėvynės sąjunga, nors ir buvo nepilnas dvi kadencijas, šešerius su puse metų valdančioj koalicijoj, vadovaujant miestui Remigijui Šimašiui, bet šitų sričių, apie kurias jūs paklausėte, niekada nekuravo. Ir tikrai, na, net ir būnant koalicijoje negali žinoti, koks įvažiavimas ar koks žiedelis bus patvarkytas, kuris, kaip matom, dabar išsirutuliojo visa situacija, kelia grėsmę net ir saugumui“, – sakė V. Benkunskas.
 
Be to, teigė jis, savivaldybėje dėl gatvių siaurinimo nebuvo balsuojama.
 
„Nebuvo net politinio balsavimo kažkokio taryboje, čia administracinis klausimas, kuris atrodė gana rutininis“, – pridūrė išrinktasis meras.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2023.04.24; 00:30 
Aktualijos

„Vilniaus viešojo transporto” vairuotojų streikas. Juliaus Kalinsko (ELTA) nuotr.

Gruodžio pradžioje Vilnius septyniolikai dienų buvo suparalyžiuotas „Vilniaus viešojo transporto“ (VVT) profsąjungos suorganizuoto neterminuoto vairuotojų streiko dėl „vergiškų“ darbo sąlygų. Po sudėtingų derybų jis pasibaigė abiejų ginčo pusių kompromisu, kuris neatitiko visų nei vienos, nei kitos pusės tikslų.
 
Streikas turėjo vykti spalio mėnesį, bet buvo atidėtas, nes tarp VVT vadovybės ir profsąjungos buvo pasiektas susitarimas nuo lapkričio vidurio VVT darbuotojų atlyginimą kelti 10 proc. Visgi, nesutarus dėl naujos kolektyvinės sutarties sąlygų, nuo gruodžio 5 dienos prasidėjo neterminuotas darbuotojų streikas.
 
Streiko pradžioje VVT profesinės sąjungos vadovas Algirdo Markevičius tikino, kad VVT vadovybės teiginiai ir vadovų pasisakymai, kuriuose teigiama apie gerinamas darbuotojų sąlygas, yra melagingi, nes tikrovėje nieko nėra daroma, tik kasmet keliami vis nauji neįvykdomi pažadai skirti nuraminti visuomenei. Tuo pat metu, anot profsąjungos teiginių, realios vairuotojų darbo sąlygos buvo bloginamos, o ne gerinamos.
 
„Lietuvoje, priešingai negu Europos Sąjungoje, norima pereiti prie autokratinio stiliaus valdymo. Tai yra viską nuleisti iš viršaus į apačią, negirdint darbuotojų ir nežiūrint į jų lūkesčius ir interesus“, – streiko pradžioje Eltai teigė A. Markevičius.
 
Pirmosiomis streiko dienomis į Vilniaus gatves išvažiavus mažiau nei 50 proc. autobusų VVT vadovybė kreipėsi į teismą su prašymu stabdyti streiką. Bet gruodžio 8 dieną užtikrinus reikalingą aptarnaujamų viešojo transporto priemonių kiekį, teisminis procesas buvo nutrauktas. Po šio įvykio iki streiko galo buvo užtikrintas pagal įsipareigojimus reikalingas autobusų ir troleibusų reisų kiekis.
 
Visgi derybos streiko metu buvo sudėtingos – VVT vadovybė kaltino profsąjunga dėl „banguojančių“ ir nenuoseklių pozicijų.
 
„Kartais mums patiems nėra aišku, ko siekia profesinė sąjunga ir kokie reikalavimai iš tikrųjų yra keliami. Nes viešai yra pateikiama visokių versijų. Kartais susitelkiama į darbuotojų darbo sąlygas. Kitus kartus eskaluojama tema, dėl higieninių patalpų“, – derybų metu tvirtino VVT direktorius Darius Aleknavičius.
 
Tuo pat metu A. Markevičius žurnalistams dažnai teigė, kad įmonė susitikimų ir derybų metu keldavo vis naujus reikalavimus, vėl keldavo konfliktus dėl jau anksčiau susitartų punktų ir nesiekė konstruktyvios diskusijos.
 
„Profesinė sąjunga naujų kažkokių reikalavimų ar naujų kažkokių sąlygų įgyvendinimo nekelia ir nekels. Priešingai, matome, kad būtent bendrovė kelia naujas sąlygas, grįžta prie jau sutartų punktų ir keičia juos“, – komentavo profsąjungos vadovas.
 
Streikas taip pat galimai užsitęsė, nes profsąjunga ir vadovybė antrąją streiko savaitę nesusitiko tris, o trečiąją – du kartus. Taip pat kartais buvo matomas visiškas komunikacijos nutraukimas, kai pusės visiškai nebendravo tarpusavyje nei gyvai, nei skambučiais ar kitais susisiekimo būdais.
 
Politinių veikėjų įsitraukimas
 
Nuo antrosios streiko savaitės pradžios į streiko eigą ir derybas buvo galimas matyti įsitraukimas iš politikų ir valstybės institucijų.
 
Pirmiausiai į derybas įsitraukė Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius, kuris laikėsi pozicijos, jog kompromisas bus pasiektas greitai ir streikas pasibaigs.
 
Vairuotojų streikas Vilniuje. Gintaro Visocko nuotr.

„Vilniaus viešojo transporto darbuotojai streikuoja jau savaitę. Per šią savaitę derybos vyksta kasdien, įskaitant ir vadovų konsultacijas savaitgalį. Ieškant kompromiso į priekį pasistūmėta jau neblogai, tačiau dar liko keletas punktų, dėl kurių nesutarta“, – gruodžio 12 dieną rašė R. Šimašius.
 
Antrąją streiko savaitę į derybas taip pat buvo pakviesti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės ir profsąjungos „Solidarumas“ atstovai.
 
Antrosios savaitės pabaigoje ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė teigė, kad Vyriausybė yra pasiruošusi padėti siekiant galutinio susitarimo derybose, nors teigė kad atsakomybės už derybų rezultatą nepriims.
 
„Nors Vyriausybė negali prisiimti atsakomybės už šių derybų rezultatą, bet vis dėl to mes esame nusiteikę padėti susitarti. Ir aš labai noriu tikėtis, kad tikrai šiuo klausimu bus susitarta“, – gruodžio 15 dieną tikino ji.
 
Prieš streiko pabaigą, gruodžio 21 dieną, Seimo opozicija planavo teikti svarstyti rezoliuciją, kurioje keliamas klausimas, ar egzistuoja pagrindas įvesti tiesioginį Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos valdymą norint išspręsti streiko keliamas problemas. Ši rezoliucija turėjo būti nagrinėjama gruodžio 23 dieną, bet streikas pasibaigė viena diena anksčiau.  
 
Galutinis susitarimas – kompromisas be tikrų laimėtojų ar pralaimėtojų
 
Bet ketvirtadienį, gruodžio 22 dieną, buvo pasiektas ir visuomenei paskelbtas galutinis VVT profsąjungos ir vadovybės susitarimas ir streikas buvo užbaigtas.
 
Anot VVT profsąjungos po streiko su VVT vadovybe buvo pasirašyta nauja kolektyvinė sutartis į kurią įtraukta atlyginimo apmokėjimo sistema su aiškesne nei anksčiau vertinimo sistema.
 
Taip pat nustatyti aiškūs premijų ir priemokų kriterijai ir įtvirtinta tai, kad kartą per metus peržiūrimas atlyginimo indeksavimas, bei buvo sugrąžinti priedai už darbo stažą įmonėje.
 
Galiausiai, buvo įvestos aiškios priemones, kuriomis užtikrinamas darbuotojų poilsis ir pertraukos.
 
Tam, kad streikas būtų nutrauktas, VVT vadovybė profsąjungai ir streike dalyvavusiems vairuotojams pažadėjo, kad nedalyvavimas darbe dėl dalyvavimo streike nebus įskaičiuojamas apskaičiuojant sveikatingumo priemokos išmokėjimą 2022/23 metais ir darbo sąlygų pagerinimui skirs papildomus 30 tūkst. eurų.
Troleibusas. Slaptai.lt nuotr.
 
„Šiandien ryte buvo pasiektas kompleksinis sutarimas, kuriuo buvo įtvirtintos tiek kolektyvinės sutarties nuostatos ir joje numatyti pagerinimai, kitaip tariant viskas, kas buvo suderėta praeitą penktadienį”, – gruodžio 22 d. žurnalistams teigė D. Aleknavičius.
 
Visgi, išpildyti buvo ne visi profsąjungos keliami reikalavimai. Pavyzdžiui VVT atsisakė sumokėti dalines algas streike dalyvavusiems vairuotojams.
Vilniaus miesto savivaldybė
 
„Nei viena iš šalių nelaimėjo, bet tuo pat metu ir nebuvo jokios šalies kuri gavosi kaip pralaimėtoja. Tai yra mūsų visų kompromisas. Tad šiandienai užtikrinsime tiek sau darbo sąlygomis patenkinamas, tiek Vilniečiams įperkamas transporto paslaugas”, – ketvirtadienį tikino A. Markevičius.
 
VVT teigimu, streikuojančiųjų darbuotojų skaičius nuo streiko pradžios iki galo išliko arti 500. Skaičiuojama, kad jame dalyvavo apie 35 proc. VVT vairuotojų.
 
VVT skaičiuoja, kad viena streiko diena jai kainavo apie 150 tūkst. eurų negautų pajamų.
 
VVT sostinėje aptarnauja 76 iš 105 maršrutų: penkis greituosius, 17 troleibusų ir 54 autobusų. Iš viso VVT dirba 1830 darbuotojų, per 1100 iš jų – vairuotojai.
 
Žygimantas Šilobritas (ELTA)
 
2022.12.27; 05:00
Aktualijos

„Vilniaus viešojo transporto” vairuotojų streikas. Juliaus Kalinsko (ELTA) nuotr.

Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius teigia, kad pirmadienį įvykęs derybų tarp „Vilniaus viešojo transporto“ (VVT) vadovybės ir profsąjungos raundas buvo nekonstruktyvus.
 
Pasak jo, šeštadienį iškeltas reikalavimas sumokėti streikuojantiems darbuotojams algas buvo profsąjungos atsiimtas, bet pirmadienį buvo iškeltas naujas reikalavimas – dar didinti darbuotojų algas.
 
„Savaitgalį jie iškėlė naują reikalavimą – streikuojantiems darbuotojams sumokėti pusę darbo užmokesčio. Šiandien derybose jie šį reikalavimą atsiėmė, tačiau iškėlė naują (arba grįžo prie seno, dėl kurio jau buvo sutarta) – prašo vairuotojo atlyginimus padidinti dar 9 proc.“, – savo feisbuko paskyroje komentavo R. Šimašius.
 
Meras teigė, kad toks algos padidinimo reikalavimas buvo iškeltas dar praeitais metais, kai buvo organizuojamas VVT vairuotojų streikas. Bet, pasak jo, vairuotojų algos nuo tada kilo trečdaliu ar net daugiau.  
 
„Priminsiu, kad toks profsąjungos reikalavimas buvo iškeltas dar pernai. VVT ne tik atsižvelgė į jį, bet net padvigubino – nuo lapkričio VVT vairuotojų atlyginimai vidutiniškai padidinti 20 proc., o jei pridėsime balandį buvusį 11 proc. vidutinį augimą, galime skaičiuoti, kad vien šiemet vairuotojų atlyginimų vidurkis augo bent trečdaliu. Dabar jis atitinka Vilniaus atlyginimų vidurkį ir yra didesnis nei konkuruojančiose pervežimų įmonėse“, – tvirtino R. Šimašius.
 
Politikas pridėjo, kad tolimesnis algų kėlimas būtų tiek neparemtas jokiu poreikiu ar aktualia priežastimi, tiek finansiškai neišgalimas iš VVT ir miesto pusės.
 
„Pridėti dar 9 proc. nebūtų jokio pagrįstumo, o ir finansiškai nepakeliama VVT ir miestiečiams. Mieste viešasis transportas yra esminis poreikis, tačiau juk ne vienintelis, o kelti bilietų kainos irgi nesinori“, – aiškino sostinės vadovas.
 
Galiausiai R. Šimašius paprašė, kad VVT profesinė sąjunga nebekeltų daugiau naujų reikalavimų ir nuo antradienio stabdytų streiką. Taip pat, jo manymu, jau patys vairuotojai laukia streiko pabaigos, kadangi apie 30 jau grįžo dirbti.
 
„Todėl dar kartą kviečiu VVT profesinę sąjungą dar šiandien pasirašyti kolektyvinę sutartį, kuri jau tinka abiem pusėms, nebekelti naujų finansinių reikalavimų ir nuo rytojaus stabdyti streiką. Visi vilniečiai to laukia, dalis vairuotojų jau patys grįžta iš streiko į darbą (vien šiandien tokių turime apie 30). Streiką laikas stabdyti ir visiems ramiai taikoje eiti ruoštis šventėms“, – rašė Vilniaus meras.
 
ELTA primena, kad gruodžio 5 d. prasidėjo neterminuotas „Vilniaus viešojo transporto“ (VVT) darbuotojų streikas. Skaičiuojama, kad streike dalyvauja apie 35 proc. VVT vairuotojų.
 
Gruodžio 19 d. duomenimis, streikuoja 433 darbuotojai. Nuo streiko pradžios iš viso į darbą grįžo 97 darbuotojai, nuo ketvirtadienio tai padarė 30 darbuotojų.
 
VVT skaičiuoja, kad viena streiko diena jai kainuoja apie 150 tūkst. eurų negautų pajamų.
 
VVT sostinėje aptarnauja 76 iš 105 maršrutų: penkis greituosius, 17 troleibusų ir 54 autobusų. Nuo ketvirtadienio užtikrintas 50 proc. autobusų ir daugiau nei 50 proc. troleibusų kursavimas.
 
Streikas turėjo vykti spalio mėnesį, bet buvo atidėtas, nes buvo pasiektas susitarimas nuo lapkričio vidurio VVT darbuotojų atlyginimą kelti 10 proc. Bet nebuvo sutarta dėl reikalavimo įtraukti darbo apmokėjimo sistemą į kolektyvinę sutartį.
 
Žygimantas Šilobritas (ELTA)
 
2022.12.20; 06:00
Politinės intrigos

Seimo narys Kęstutis Masiulis. Slaptai.lt nuotr.

Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) kelia dabartinio vicemero Valdo Benkunsko kandidatūrą Vilniaus mero rinkimuose. Po kelių ne tokių sėkmingų partijai rinkimų savivaldoje, šįkart yra daug galimybių, kad sostinė vėl turės vadovą konservatorių. Paskutinis TS-LKD partijos atstovas Vilniuje Raimundas Alekna meravo 2011 m., taigi prieš 12 metų.

Rinkimuose – politinis vakuumas

Dabartiniam merui Remigijui Šimašiui paskelbus, kad artimiausiuose mero rinkimuose dalyvauti neplanuoja, susidarė sąlygos iškilti naujam lyderiui. Prasidėjusi politinė kampanija parodė, kad partijos nelabai turi paruošusios kandidatų. Nebuvo investuojama į vietos politiką, nepritraukti potencialūs politikai, nekviečiamas jaunimas arba jiems nesudaromos sąlygos atsiskleisti. Visos politinės jėgos „per vargus“ kelia kandidatus. Tai matosi iš būsimų kandidatų nepasiruošimo vadovauti.

Geram miesto valdymui būtina išmanyti urbanistiką, teritorijų planavimą, viešąjį administravimą ir transporto politiką. Ūkiškai kalbant, ne tik žinoti, kaip pastatyti namą, bet kokios yra architektūros politikos naujovės pasaulyje, kaip sprendžiami sudėtingi urbanistikos uždaviniai – transporto spūstys, viešasis transportas, teritorijų konversija ir t.t.

Vamzdis – šiuolaikinio Vilniaus simbolis. Slaptai.lt nuotr.

Nors Konstitucinis Teismas viename savo išaiškinime merus sulygino kaip vienodus pareigomis, bet realybėje reikalavimai Pagėgių merui ir Vilniui skiriasi šviesmečiais. Sostinė yra miestas, su visomis sudėtingomis problemomis, kurias sunkiai sprendžia net turtingiausi pasaulio miestai JAV ar Vakarų Europoje, todėl būtini ne tik urbanistikos pagrindai, bet nuolatinis mokymasis ir tobulėjimas, kad pavyktų pasiekti gerų rezultatų.

Lietuvoje urbanistika yra gana apleista sritis, trūksta ekspertų, visuomenės švietimo, tam dėmesio neskiria politikai. Neretai bet kokia naujovė, pvz., mediniai daugiabučiai, metro, ar bitės ant devynaukščių stogų, sutinkami su šypsena, nors pasaulyje tai įprasta pasiteisinusi praktika.

V. Benkunskas turi visas savybes, būtinas geram politikui

Kol partijos vargsta su kandidatais ir jų nesupratimu, kas yra miestas, konservatoriai iškėlė kompetentingą politiką. V. Benkunskas jau daug metų dirba savivaldoje, aiškiai žino, ne tik, ką reikia nuveikti, bet kaip tai pasiekti, supranta, kas yra viešasis administravimas ir kaip viziją paversti realiais sprendimais. Dabartinis meras R. Šimašius vienoje radijo laidoje yra prisipažinęs, kad kas yra tikrasis mero darbas jam suprasti prireikė pusantros kadencijos. Ir tai labai sąžiningas pripažinimas, nes jokiame universitete neruošiami merai, o sričių, kurias reikia išmanyti, yra labai daug.

Vilniaus rinkėjai skiriasi nuo kai kurių provincijos miestelių. Jiems nedaro įspūdžio populistinės kalbos ir nerealūs pažadai, todėl kairieji, ypač radikalesni, galimybių sostinėje turi nedaug. Todėl politologai, aptarinėdami galinčius laimėti kandidatus Vilniuje dairosi į dešiniųjų stovyklą.

Jei ne šis vamzdis, Lietuvos sostinė būtų labai graži. Slaptai.lt nuotr.

Kaip labai realus kandidatas antrame turi įvardijamas Artūras Zuokas. Jis, kaip ir V. Benkunskas, turi patirties savivaldoje, turi originalių idėjų, kas politikui labai didelis privalumas, bet taip pat turi ir daug negatyvaus bagažo. Senos istorijos, velkasi iš paskos ir neleidžia išplėsti rinkėjų rato, todėl rinkimuose jau triskart iš eilės teko pralaimėti. A. Zuoko situacija yra kebli, nes reikšminga Vilniaus rinkėjų dalis simpatizuoja dešiniesiems liberalams ir konservatoriams, todėl per arši kritika šioms partijoms, potencialiai atbaido rinkėjus, o pritarti neišeina, nes ponas Zuokas yra opozicijoje, veikiantis išvien su Remigijum Žemaitaičiu ir Artūru Paulausku, pagarsėjusiais populistais.

Liberalų stovykloje jaučiamas pasimetimas. Rinkimai nukrito nelauktai ir netikėtai. Spalio vidurys, kandidato vis dar nėra. R. Šimašius sau pamainos neparuošė, o partijoje norinčių nedaug, galinčių dar mažiau. Tai dar viena svarbi aplinkybė, stiprinanti konservatorių galimybes.

Jeigu taip nutiktų, kad antrajame rinkimų ture susigrumtų A. Zuokas ir V. Benkunskas, tai politinėje kovoje virtų tik A. Zuokas. Rinkėjai yra tvirtai apsisprendę, ar jie gali atleisti praeities klaidas, ar ne. Būtų tarsi referendumas dėl A. Zuoko, ar vėl suteikti šansą išbėgti į aikštelę. Keli rinkimai iš eilės parodė, kad A. Zuokas nebeturi parako pramušti stiklines lubas, todėl daug galimybių, kad V. Benkunskas po 12 metų pertraukos, konservatorių partijai laimėtų svarbiausio miesto mero postą.      

2022.10.17; 14:30

Aktualijos

Protesto akcija „Fejerverkai? Ačiū, NE!”. Oresto Gurevičiaus (ELTA) nuotr.

Šeštadienį Vilniuje, prie įėjimo į Vingio parką, apie keturiasdešimt aktyvistų surengė protesto akciją, kuria siekiama atkreipti dėmesį į neigiamą fejerverkų poveikį. Renginio iniciatoriai – organizacija „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ bei Lietuvos žaliųjų partija.
 
Anot pastarosios politinės jėgos pirmininkės Ievos Budraitės, nėra jokios naudos iš šeštadienio vakarą sostinėje vyksiančios pramogos – „Vilniaus fejerija“. Maža to, šis įvykis, tikino politikė, gali gąsdinti pabėgėlius iš Ukrainos.
 
„Šiandien oro sąlygos ypač nepalankios išsisklaidyti teršalams, kuriuos sukels „Vilniaus fejerija“. Tai komercinis renginys, kuris vyksta visų mūsų gerovės sąskaita. Taip pat ir gamtos, kuri čia, Vingio parke, yra ypač turtinga. Galiausiai sąskaita gyventojų, tiek aplinkinių, tiek miesto svečių, tiek karo pabėgėlių iš Ukrainos. Mes manome, kad krautis pelną visų sąskaita nėra sąžininga“, – Eltai teigė I. Budraitė ir pažymėjo, kad Vilnius miesto savivaldybė nesilaiko anksčiau duoto įsipareigojo kurti alternatyvą fejerverkams.
 
„Vilniaus miesto savivaldybė iš tiesų apgavo savo gyventojus pažadėdama, kad daugiau tokių renginių nebus“, – teigė ji.
 
Panašius argumentus prieš renginį „Vilniaus fejerija“ išsakė ir protesto akcijoje sudalyvavęs komikas, visuomenės veikėjas Olegas Šurajevas.
 
„Savivaldybės nihilizmas darosi akivaizdus. Mes turime problemą, kad Vilniaus savivaldybė remiasi labai formaliais aspektais ir bijo parodyti vertybinį stuburą“, – Eltai sakė jis.  
 
„Dabar daug pabėgėlių iš Ukrainos, nesuprantu kam reikia daryti šį triukšmą. Antras dalykas… Jei mes solidarizuojamės su Ukraina, tai bent šiais metais nereikėtų daryti tokio renginio. Be to, yra ir ekologinis argumentas“, –teigė O. Šurajevas, dar kartą pažymėdamas, kad renginio sukuriama pridėtinė vertė yra labai abejotina.
 
Į protesto renginį susirinkę aktyvistai laikė palaktus su užrašais, kuriuose akcentuotos žaliosios vertybės: „Stop pasipelnymui gamtos sąskaita“, „Stop triukšmui“, „Vilniau, ar matai, skęsta dūmuose tavo pažadai“. Taip pat raginimai atsižvelgti į Vilniuje apsistojusius pabėgėlius iš Ukrainos: „Ukrainos vaikai bijo“, – rašoma viename iš aktyvistų laikytų plakatų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2022.09.26; 07:00
Politinės intrigos

Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius savaitės viduryje tvirtino, kad didžioji dalis Vilniaus viešojo transporto (VVT) profesinės sąjungos reikalavimų jau yra patenkinti, o dalies – įgyvendinti nepavyks ir streikui nėra pagrindo.
 
Reaguodama į tokius žodžius, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė piktinasi ir tvirtina, kad Vilniaus mero pasisakymai yra ciniški.
 
„Šimašiaus ciniškumui nėra ribų. Tą jis demonstravo dar iki nepaprastosios padėties, kai darbuotojai rėkte rėkė ir sakė, kad darbo sąlygos yra nežmoniškos, jog yra daug problemų jo valdomose įmonėse. Jo atsakymas buvo toks, kad „aš meras ir čia ne mano reikalas“, – Eltai teigė I. Ruginienė.
 
Pasak jos, toks R. Šimašiaus požiūris į VVT darbuotojus bei jų problemas parodo mero požiūrį į eilinį darbuotoją ir kitokios jo reakcijos, šioje situacijoje, tikėtis būtų sunku.
 
„Jeigu savivaldybės vadovas sako, kad jo valdomose įmonės ne jo reikalas, tai viską apie žmogų ir apibūdina, ir dabar tikėtis kitos reakcijos iš jo, būtų sunku. Koks požiūris į žmogų, toks ir meras“, – sakė LPSK pirmininkė.
 
ELTA primena, kad Vilniaus viešojo transporto (VVT) darbuotojams spalio 3 d. ketinant pradėti streiką, Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius sako, kad didžioji dalis profesinės sąjungos reikalavimų jau patenkinti, o dalies – įgyvendinti nepavyks.
 
Vilniaus meras Remigijus Šimašius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Jis teigė su VVT vadovu Dariumi Aleknavičiumi aptaręs 37 dar pernai spalį pateiktus profesinės sąjungos reikalavimus, kurių dauguma, kaip teigia meras, „arba įgyvendinti, arba įgyvendinti su kaupu“.
 
Pavyzdžiui, pasak jo, atlyginimai vairuotojams jau pakelti šį pavasarį.
 
„Turbūt pagrindinis dalykas iš to sąrašo – 10 proc. kelti atlygį. 10 proc. jis jau pakeltas šį pavasarį. O spalio 5 d., dokumentai paruošti, keliavome į tarybą (dar prieš streiko paskelbimą), kur būtų indeksuojamas įkainis ir dar 20 proc. būtų keliamas atlyginimas. Trigubai daugiau, nei yra reikalaujama“, – trečiadienį žurnalistams sakė R. Šimašius.
 
Kiti reikalavimai, kaip, pavyzdžiui, lauko tualetai galutinėse maršrutų stotelėse, kaip pažymi meras, taip pat sprendžiami. Pasak jo, jau patenkinti du trečdaliai VVT darbuotojų reikalavimų.
 
Vilniaus miesto vadovas taip pat akcentavo, kad dalies reikalavimų įgyvendinti nepavyks, pavyzdžiui, nebus atsisakoma priedų už gerą darbą.
 
Jis pažymėjo, kad profesinė sąjunga, nors viešai skelbia siekį darbo užmokestį visiems, nori kolektyvinės sutarties galiojimo tik profesinei sąjungai, o ne visiems darbuotojams.
 
Meras dar kvietė darbuotojų atstovus „sėsti prie stalo“ ir sudaryti sutarti su VVT.
 
Anot jo, streikas būtų „didelis iššūkis“ Vilniui, kadangi streiko organizatorių žadama, jog dėl streiko viešojo transporto paslaugos sumažės perpus.
Troleibusas. Slaptai.lt nuotr.
 
VVT profsąjungos pirmininkas Algirdas Markevičius savo ruožtu paneigė R. Šimašiaus žodžius, esą atlyginimai darbuotojams jau padidėję kiek reikalaujama. Anot jo, jie kilo vidutiniškai, tačiau vairuotojams pastaruoju metu praktiškai neaugo.
Autobusas Pilaitės rajone Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
 
„Šnekama apie 10 proc. vidutiniškai. O praktiškai pusei vairuotojų darbo užmokestis per paskutinius du metus kilo tik 3 proc.“, – žurnalistams replikavo jis.
 
Anot A. Markevičiaus, darbuotojai nėra patenkinti, kad be jų žinios ir sutikimo jiems iš anksto pavedama dirbti šeštą darbo dieną, neužtikrinamos tinkamos pietų pertraukos.
 
Ignas Dobrovolskas (ELTA)
 
2022.09.24; 11:19
Aktualijos

Vytautas Sinica ir Vytautas Radžvilas. Slaptai.lt nuotr.

Nacionalinio susivienijimo Vilniaus skyriaus susirinkime kandidatu Vilniaus mero rinkimuose iškeltas partijos pirmininko pavaduotojas Vytautas Sinica.
 
„Vilniaus situacija paradoksali: tai nuostabus, ekonomiškai stiprus, žalias ir turtingos istorijos miestas, kurio daugumą problemų sukuria chaotiška miesto plėtra ir šiandien pačios savivaldybės vykdomi pokyčiai. Atrodo, kad meras su komanda siekia sunaikinti Vilniaus savitumą, kopijuodamas įvairias užsienio praktikas, o kasdienį vilniečių gyvenimą kuo labiau apsunkinti. Nematyti, kad kas stotų ginti Vilniaus nuo šios savivalės“, – pranešime spaudai teigia V. Sinica.
 
„Nueinanti administracija paskelbė Vilnių Europos G tašku. Mes sakome, kad Vilnius – unikali Lietuvos sostinė ir tą savitumą būtina išryškinti. Judėjimas ir gyvenimas mieste turi būti patogus tiek vairuojantiems, tiek pėstiesiems, o miesto veidas – žalias ir istoriškas, neuždengtas trinkelėm ir stiklainiais“, – akcentuoja kandidatas.
 
Jo teigimu, Vilniuje svarbiausia pagaliau įtraukti vilniečius į sprendimų priėmimą, kurti iš tiesų demokratinę savivaldą, nutraukti lėšų švaistymą beprasmiams ar net žalingiems dabartinės miesto valdžios projektams (gatvių siaurinimui, „žaliajai bangai“), užtikrinti maksimalų skaidrumą ir spręsti patiems vilniečiams aktualiausias švietimo prieinamumo, šildymo kainų, susisiekimo (įskaitant parkavimą) problemas.
Vilniaus senamiestyje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
„Artimiausiu metu Vilniaus laukia daugybė iššūkių ir labai svarbu, kas ir kaip juos pasitiks. Žinoma, vilniečiai gali vėl ir vėl rinktis tuos pačius, buvusius valdžioje žmones, vis tas pačias idėjas ir skandalais apipintas partijas. Bet jie turi ir unikalią progą pasirinkti jauną, valdžioje nebuvusį žmogų ir politinį judėjimą, kviečiantį susigrąžinti Vilnių į vilniečių rankas“, – sako V. Sinica.
 
Nacionalinis susivienijimas skelbia, kad Lietuvoje nėra užtikrinama tikroji savivalda, valdžia nuleidžiama gyventojams iš viršaus ir tą galutinai pakeisti galima tik įstatymų pataisomis Seime. Tačiau, kaip pranešime spaudai akcentuoja Vytautas Sinica, būtina jau dabar dalyvauti savivaldos rinkimuose ir rodyti pavyzdį, kaip galėtų atrodyti iš tiesų demokratiška ir skaidri savivalda.
 
Vilniaus universiteto doktorantas Vytautas Sinica buvo vienas Nacionalinio susivienijimo kūrimo iniciatorių ir šios partijos vicepirmininkas. Dėstė Vytauto Didžiojo universitete, dirbo Rytų Europos studijų centre, Seime ir Europos Parlamente, privačiame sektoriuje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2022.08.31; 07:11
Politinės intrigos

Vamzdis – šiuolaikinio Vilniaus simbolis. Slaptai.lt nuotr.

Kol kas tik „Laisvės ir teisingumo“ partijai atstovaujantis buvęs Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas pasakė, kad bandys dar kartą užimti sostinės vadovo kėdę. Savo ruožtu kitos partijos šiuo klausimu vis dar laikosi santūriai ir geriausiu atveju kalba tik apie politikus, kurie galėtų partijos rėmuose varžytis dėl galimybės tapti kandidatu 2023 m. vyksiančiuose savivaldos rinkimuose.
 
Laisvės partijoje kandidatu į merus „užsiregistravo“ D. Meiželytė
 
Laisvės partijai priklausantis sostinės meras Remigijus Šimašius jau yra pasakęs, kad dar vienos kadencijos šiame poste nebesieks. Todėl, gali būti, kad šiai valdančiajai partijai teks rinktis iš 4 kandidatų. Bent jau apie tokį skaičių Eltai užsiminė „laisviečių“ skyriaus Vilniuje pirmininkė parlamentarė Morgana Danielė.
 
„Yra svarstomos kelios kandidatūros, galutinio atsakymo šiuo metu nėra. Dabar atostogų laikotarpis ir kažkokio greito progreso į priekį nebus. Rugpjūčio viduryje, galbūt, pasimatys ryškesnis kandidatas“, – sakė M. Danielė.
 
Politikė nenorėjo aiškiai įvardinti tų asmenų, kurie Laisvės partijoje jau kotiruojami kaip tie, kurie veikiausiai ir varžysis dėl mero posto. M. Danielė tik patvirtino, kad oficialiai šį norą partijoje yra išreiškusi Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Donalda Meiželytė.
 
„Iš oficialiai užsiregistravusių yra Donalda Meiželytė. Ji yra užsiregistravusi kandidatė“, – sakė M. Danielė.
 
Tačiau D. Meiželytė leido suprasti, kad ji partijoje dokumentus užpildė nebrandindama konkrečių minčių tapti sostinės mere. Nedvejodama savo kandidatūrą, tikino D. Meiželytė, ji atsiimtų, jei pakeisti R. Šimašių užsimotų parlamentaras Vytautas Mitalas.
 
„Paskui jį eičiau. (Savo kandidatūrą – ELTA) tą pačią sekundę atsiimčiau (…) jis tęstų darbus, nebūtų destrukcijos ir gyventume gražiai ir šeimininkiškai“, – Eltai sakė D. Meiželytė.
 
M. Danielė patvirtino, kad tarp tų 4 minėtų asmenų yra ir vienas iš Seimo pirmininkės pavaduotojų Vytautas Mitalas. Nors pats V. Mitalas teigė, kad dėl dalyvavimo apsispręs tik rudenį, „laisviečiai“ užkulisiuose jį linkę laikyti perspektyviausiu kandidatu.
 
„Vytauto Mitalo kandidatūra kurį laiką viešojoje erdvėje ir partijos viduje sklando ir ji nėra atmesta“, – sakė M. Danielė.
 
Galiausiai ir M. Danielė neatmetė galimybės pretenduoti į sostinės vadovės kėdę. Be to, Laisvės partijos pirmininkė bei ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė taip pat gali būti tarp 4 kandidatų, apie kuriuos užsiminė Seimo narė. Tokios galimybės neatmetė ir M. Danielė. Maža to, „laisviečių“ vykdytose apklausose A. Armonaitė figūravo kaip viena dažniausiai minėtų geidaujamų kandidačių į Vilniaus merus.
 
TS-LKD partijoje tyla: kaip galima kandidatė neatmetama ministrė M. Navickienė
 
Nors į viešumą konkrečios kalbos apie tai, kas galėtų būti konservatorių kandidatas į Vilniaus miesto merus beveik neprasprūsta, procesas ieškant tinkamos asmenybės jau kuris laikas vyksta. Kaip leidžia teigti neformalūs pokalbiai su TS-LKD politikais, partija sieks išsirinkti kandidatą turinti aiškų politinį svorį ir atitinkamai žinomumą. Todėl tarp galimų kandidatų politikos užkulisiuose retsykiais šmėsteli žinomų politikų ir ministrų pavardės. O tarp jų pasitaiko išgirsti socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės pavardę. Neformaliai tarp tokių partijos galimų kandidatų figūruoja ir Vilniaus miesto vicemeras Valdas Benkunskas.
 
Visgi oficialiai nieko konkretesnio iš šį klausimą kuruojančių politikų vis dar nepavyksta išgirsti. Kaip Eltai teigė Seimo narys Andrius Vyšniauskas, daugiau detalių tikėtis galima tik rugsėjį. Tada, tikino jis, partijos kandidatų sąrašas bus konkretus ir sutrumpėjęs iki kelių pavardžių.
 
„Iki rugsėjo pradžios Vilniaus skyrių sueiga sutrumpins sąrašą iki kelių kandidatų ir tada turėsime rugsėjo mėnesį vidinius rinkimus“,– sakė konservatorius.
 
Socialdemokratų gretose kalbama, kad realiausia kandidatė nuo LSDP – R. Budbergytė
 
Socialdemokratai savo ruožtu mero pareigoms yra iškėlę ne vieną parlamentarą. Tarp partijos iškeltų kandidatų į Vilniaus merus – Seimo nariai Algirdas Sysas, Linas Jonauskas ir Rasa Budbergytė. Ir būtent pastaroji, bent jau socialdemokratų gretose taip kalbama, yra favoritė pretenduoti į sostinės vadoves.
 
Kaip bus iš tikrųjų, paaiškės rugsėjo mėnesį. Tada, kaip tvirtino LSDP atstovas Justinas Argustas, LSDP tvirtins galutinį visų kandidatų į merus sąrašą.
 
„Vardan Lietuvos“ politikai kandidatu norėtų matyti L. Savicką
 
Sauliaus Skvernelio vadovaujama partija „Vardan Lietuvos“ varžytis dėl sostinės mero posto norėtų deleguoti parlamentarą ir šios politinės jėgos skyriaus Vilniuje pirmininką Luką Savicką. Tokios nuotaikos girdėti tiek kalbantis su šiai partijai priklausančiais politikais Seime, tiek Vilniaus skyriui priklausančiais asmenimis. Tiesa, su pačiu L. Savicku Eltai pirmadienį susiekti nepavyko.
 
„Darbiečiai“ prie Vilniaus miesto rinkimų klausimo grįš po partijos pirmininko rinkimų
 
Darbo partija, savo ruožtu, teigia, kad diskusijos dėl politinės organizacijos kandidatų į sostinės merus prasidės kada baigsis vidiniai partijos pirmininko rinkimai. Kaip sako ambiciją tapti „darbiečių“ lyderiu iškėlęs Andrius Mazuronis, po šių rinkimų spręsis ir tai, ar jis pats kels savo kandidatūrą į sostinės vadovus.
 
„Mes dabar labiau susirūpinę būsimais partijos pirmininko rinkamais, o paskui, matyt, su partijos pirmininko išrinkimu bus žiūrima visa savivaldos strategija. Kurį laiką, bent jau pusė Seimo frakcijos, buvo minėti kaip kandidatai Vilniuje. Norinčių dalyvauti yra ne vienas ir ne du. Bet viskas spręsis po naujos partijos vadovybės sudarymo“, – teigė parlamentaras.
 
„Valstiečiai“ kurpia planus nušluoti liberalus: svarsto galimybę kooperuotis kelti ir bendrą kandidatą
 
Kol kas neapsisprendę ir „valstiečiai“. Kaip Eltai teigė šios opozicinės partijos lyderis Ramūnas Karbauskis, „valstiečiai“ jau suradę rimtus kandidatus į merus įvairiose Lietuvos miestuose, nori ne ką mažiau perspektyvios asmenybės ir Vilniuje. Bent jau tokios, kuri sugebėtų sostinėje nugalėti liberalus. Todėl, aiškina politikas, „valstiečiai“ svarsto įvairias galimybes – nuo nepartinio kandidato iki kandidato, kurį keltų kelios politinės jėgos.
Vamzdis – šiuolaikinio Vilniaus puošmena. Slaptai.lt foto
 
„Dabar žiūrime, stebime situaciją. Galbūt bus tariamasi dėl kažkokio bendro kandidato, kuris galėtų iš Vilniaus miesto valdžios patraukti liberalus. Ir tai būtų Vilniui labai naudinga“, – sakė R. Karbauskis, pridurdamas, kad kol kas jo vedama partija dar su niekuo nederino galimybių telkti jėgas.
 
Politikas tik akcentavo tvirtą nusiteikimą rasti geriausią kandidatą ir įsitikinimą, kad konservatyvesnių pažiūrų politikas Vilniuje turi šansą susilaukti sėkmės.
 
„Šiandien mes neturime kandidato, kuris galėtų pilnavertiškai kovoti su dabartine Vilniaus valdžia. Vilniui norint pokyčių – reikia pašalinti liberalų ir konservatorių koaliciją“, – pridūrė politikas. Anot jo, ne kliūtis ir tai, kad Vilniuje gyvenantys miestiečiai progresyviau nei „valstiečiai“ žvelgia į įvairius kultūrinius ir socialinius klausimus.
 
„Čia toks dirbtinis dalykas“, – akcentavo R. Karbauskis.
 
Benas Brunalas (ELTA)
 
2022.07.26; 07:00
Aktualijos

Viktoras Uspaskich. Slaptai.lt nuotr.

Sekmadienį naujai perrinktas Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas pabrėžia darbo su savivalda svarbą ir teigia svarstantis galimybę dalyvauti 2023 metų Vilniaus savivaldybės tarybos nario-mero rinkimuose.
 
„Pačiam man turbūt, su taryba žiūrėsime, teks dalyvauti Vilniaus miesto mero rinkimuose. Aš matau, ką ten galima daryti kitaip ir geriau. Todėl toks pasiryžimas. Galų gale, partijos vadovas turi prisiimti ir visą laiką tuos sunkiausius arba svarbiausius postus visuose rinkimuose“, – žurnalistams po Darbo partijos pirmininko rinkimų teigė V. Uspaskichas.
 
Naujai perrinktas partijos pirmininkas akcentavo, kad darbas su savivalda, dėmesys regionais yra ypač svarbus.
 
„Su savivalda dirbti labai svarbu, nes pas mus dabar yra tik trys miestai praktiškai pagrindiniai, iš ko formuojasi biudžetas, visi kiti yra dotuojami. Todėl reikia skirti daugiau dėmesio regionams, sukurti verslo aplinką, investicijų aplinką, kad ten investuoti būtų geriau, kad investicija atsipirktų ir duotų didesnę grąžą. Todėl reikia nemažai turėti savo atstovų ten“, – sakė V. Uspaskichas.
 
„Plius mūsų programoje yra, kad savivaldos administracija turi dirbti su verslu, tam turi būti didinami skolinimosi limitai“, – pridūrė jis.
 
Viktor Uspaskich: atsakau už savo žodžius. Slaptai.lt nuotr.

ELTA primena, kad sekmadienį Kėdainiuose vykstančiame Darbo partijos suvažiavime partijos pirmininku dar dvejų metų kadencijai buvo perrinktas V. Uspaskichas. Nors į partijos pirmininkus buvo pasiūlytos Seimo narių Ievos Kačinskaitės-Urbonienės, Valentino Bukausko, Aido Gedvilo bei dabartinio partijos pirmininko pavaduotojo Marijus Veličkos kandidatūros, tačiau jie kandidatūras atsiėmė.
 
V. Uspaskichas buvo perrinktas 383 delegatų balsais, vos pora delegatų susilaikė.
 
Darbo partijos pirmininku V. Uspaskichas pastarąjį kartą buvo išrinktas 2018 m. Tuomet jis prie politinės jėgos vairo stojo po pertraukos, kai 2013 m. šias pareigas apleido, teismui nagrinėjant vadinamąją „juodosios buhalterijos“ bylą. 2015 metų gruodį baigiantis bylos svarstymui Lietuvos apeliaciniame teisme, jis iš partijos buvo apskritai kuriam laikui pasitraukęs.
Viktor Uspaskich: mes žinome – kaip
 
Iki 2018 m. „darbiečiams“, kaip laikini ar išrinkti partijos pirmininkai, vadovavo Loreta Graužinienė, Vytautas Gapšys, Valentinas Mazuronis, Živilė Pinskuvienė, Šarūnas Birutis. Vadovauti kone iš politinio žemėlapio tuomet dingusiai partijai V. Uspaskichas grįžo 2018 m. Jis buvo išrinktas be konkurencijos: niekas dėl šio posto nesivaržė, o ir tuomet iš 731 suvažiavimo delegato tik 2 žmonės balsavo prieš. Per kelerius metus V. Uspaskicho vedami „darbiečiai“ atsigavo partinių reitingų lentelėje, o 2020 m. Seimo rinkimuose peržengė 5 proc. barjerą ir laimėjo 10 mandatų.
 
Gailė Jaruševičiūtė-Mockuvienė (ELTA)
 
2021.11.15; 05:45
Aktualijos

Vilniaus meras Remigijus Šimašius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybai priėmus sprendimą dėl sostinės centre esančio rašytojo Petro Cvirkos paminklo nukėlimo, meras Remigijus Šimašius teigė, kad toks Tarybos sprendimas nebuvo netikėtas. Jis akcentavo, kad buvo nuspręsta ne dėl paminklo griovimo, kaip sako kai kurie kiti politikai, o dėl paminklo perkėlimo į kitą vietą.
 
„Džiaugiuosi, kad toks sprendimas yra. Politinė pozicija: labai oriai ir dalykiškai. Ne apie kažkokį griovimą kalbama, o apie perkėlimą į kitą vietą, greičiausiai Nacionalinį muziejų Vilniuje“, – Eltai po balsavimo Taryboje sakė R. Šimašius.
 
Meras pabrėžė, kad šis sprendimas nereiškia, jog bus galima pakeisti Naujamiestyje esančio skvero, kuriame dar stovi paminklas, paskirtį.
 
„Aišku, kad skveras lieka, kaip skveras su esama struktūra, tik labai svarbu jį pritaikyti individualių poreikių žmonėms“, – tikino jis.
 
Vertindamas koalicijos partnerių mintį, kad sprendimas nukelti P. Cvirkos paminklą yra pergalė atkuriant istorinį teisingumą, R. Šimašius pabrėžė, kad jis Vilniaus erdvių desovietizaciją supranta pirmiausiai kaip šių vietų atnaujinimą.
 
„Istorinis teisingumas yra skambus žodis. Tiesą sakant, ir nacionalinėje valdžioje, ir pas mus koalicijos nuostatose yra apie viešų erdvių desovietizavimą, bet man asmeniškai viešų erdvių desovietizavimas, visų pirma, yra apie sovietinio planavimo tipo naujų rajonų pertvarkymą taip, kad jie atitiktų šiuolaikinius poreikius“, – aiškino Vilniaus meras.
Petras Cvirka. Paminklas; Vilnius. Slaptai.lt nuotr.
 
Tačiau jis pabrėžė, kad, jam vadovaujant sostinei, buvo nukeltos ir sovietinės Žaliojo tilto skulptūros, o P. Cvirkos paminklą nukelti taip pat reikėjo jau anksčiau.
 
„Paties paminklo buvimas, aišku, žeidžia jausmus tų, kurie nukentėjo, o nukentėjo visa Lietuva. Aš tai traktuoju, kaip žingsnį, kurį reikėjo ir anksčiau padaryti. Po Kultūros paveldo komisijos sprendimo tą žingsnį galime padaryti“, – mano R. Šimašius.
 
ELTA primena, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba trečiadienį priėmė sprendimą nukelti sostinės centre esančio rašytojo P. Cvirkos paminklą. Už projektą, įpareigojantį savivaldybės administraciją imtis atitinkamų veiksmų dėl paminklo nukėlimo, balsavo 34 Tarybos nariai, 3 balsavo prieš, dar 6 susilaikė.
 
„Petro Cvirkos paminklas turi būti nukeltas ir teisės aktų nustatyta tvarka perduotas Lietuvos Respublikos valstybės nuosavybėn“, – rašoma rezoliucijoje dėl P. Cvirkos paminklo.
 
Šiuo dokumentu sostinės taryba savivaldybės administracijos direktoriui pavedė parengti ir teikti Tarybai svarstyti sprendimų projektus dėl paminklo nukėlimo įgyvendinimo.
 
Administracija įpareigota, prieš imantis nukėlimo veiksmų, parengti planą dėl skvero laikinosios vizijos ir tęsti diskusijas su visuomene, įtraukiant ekspertus, dėl ilgalaikio viso komplekso sutvarkymo.
 
Taip pat savivaldybės taryba priėmė sprendimą P. Cvirkos paminklą ir keturias 2015 m. nuo Žaliojo tilto nukeltas skulptūras perduoti valstybei. Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas yra sakęs, kad šios sovietinės skulptūros turėtų tapti Nacionalinio muziejaus rengiamos ekspozicijos apie menininkų patirtą prievartą sovietmečiu dalimi.
 
Prie diskusijų dėl P. Cvirkos paminklo nukėlimo savivaldybės politikai grįžo po to, kai rugpjūčio 24 d. buvo priimtas Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos sprendimas išbraukti šį objektą iš Kultūros vertybių registro.
 
Leonardas Marcinkevičius (ELTA)
 
2021.09.16; 07:00
Politinės intrigosSkaitomiausios

Edvardas Čiuldė, šio teksto autorius

Apie Petro Cvirkos prozos veikalų vertę neturiu jokios pagrįstos nuomonės, nes tikriausiai nieko iš jo raštų nesu skaitęs net vaikystėje, tačiau viena bibliotekininkė liudija, kad, pasklidus gandui apie planuojamą Cvirkos paminklo nuvertimą (iškėlimą?), pastebimai šoktelėjo skaitytojų susidomėjimas šio rašytojo kūrybiniu palikimu, žmonės esą masiškai tempia į namus jo knygas, nežiūrint to, kad bibliotekos dirba ekstremalios situacijos sąlygomis. Tai reiškia, kad rašytojo atminimas prisikelia iš numirusių, vėlė prabunda, jo veikalai iš naujo yra atverčiami, sužinojus, kad 60 su viršum metų išstovėjęs ir jau suvis sukriošęs kontroversiško rašytojo paminklas bus nubaustas kalėti, uždarytas į belangę ar net nukankintas ketvirčiuojant.

Petras Cvirka. Paminklas; Vilnius. Slaptai.lt nuotr.

Tikriausiai nieko verti yra pasakojimai, kad P.Cvirka buvo nunuodytas sovietų valdžios agentų 1947 m., baiminantis rašytojo atsivertimo į kitą pusę, kažin ar anas išties jau buvo toks didelis kankinys, kaip dabar kartais sporadiškai yra bandoma pavaizduoti, tačiau labai tikėtina, kad kankinio statusą liaudies vaizduotėje greitai įgys P.Cvirkos paminklas. Kas be ko, ne kiekvienam buvo lemta tapti kovotoju už laisvę, tačiau tokiu atveju, kaip matome, nelaimėliui galima guostis bent tuo, kad kartais net ir labai nešvento žmogaus paminklas įgyją paminklo disidento statusą.

                                                                               XXX

Tačiau, broliai ir seserys, ne pats paminklo nukėlimas mums gali užtraukti dideles nelaimes, daug didesnį nerimą turėtų kelti tai, kad meras Šimašius jau siūlo P. Cvirkos skverą iš šalia prilipusią gatvę pervadinti į Uosto skverą ir Uosto gatvę, tarsi dar būtų galima kur nors išplaukti.

Klaipėdos jūrų uoste. Slaptai.lt nuotr.

 

Jeigu prisimenate, tas pats Šimašius neseniai niekuo dėtą Lukiškių aikštę buvo pavertęs pliažu, taigi dabar jau baisu net pagalvoti apie tai, kokius grandiozinius užmanymus puoselėja nevykėlis meras, užsimoję vieną iš pagrindinių miesto skverų pavadinti Uosto vardu. Klausiu labai rimtai – ar tas pats Šimašius jau nėra nusprendęs užtvindyti Vilniaus miestą, paverčiant jį Vilniaus mariomis, ir tokiu būdu štai nuplaunant visas nuodėmingo vadovavimo savivaldybei žymes? Tarkime, „Po manęs nors ir tvanas“, dar spės pagalvoti Šimašius, pavertęs Vilniaus miestą nuskendusių laivų kapinynu su vaiduoklių uostu, vietoj buvusio skvero.

Lukiškių aikšė po Remigijaus Šimašiaus fantazijų. Slaptai.lt

Žinia, nuskendusio dugne laivui vadovauja padugnių komanda, todėl jums, broliai ir seserys, į rugsėjo 10 d. mitingą derėtų rinktis užsidėjus gelbėjimosi liemenes.

2021.09.09; 06:00 

                                                                            XXX

                  išvykome iš ryto kai vanduo čia matinis

                  į  marių dugną ir įstrigęs į žoles

                  jaugi nesisarmatydamas paskenduolio akimis matai

                  undinės priartėjančias akis giliai žalias

                                                                         X

 

                  ką akys dar matys? –                                                  

                  — gyvenimas po vandeniu giliai apatiškas

                  dugnu ropoja krabo palikuonis jaunas

                  nuo svorio egzistencijos likučiai sustumti į apačias

                  geriausiai vystosi čia vis tik žiaunos

                  o vadovauja jaunavedys

                                                                     X

 

                       geldelės dugnas kaip biudžetas kiauras

                       pro kriauklę byra pliažo smėlis po šiai dienai

                       iš kiaukuto per viršų verčias miesto kiaulės

                       pabėgusios į sodą žinomą tik poseidonui

Aktualijos

Vilnius. Katedros aikštė. Slaptai.lt nuotr.

Sostinės meras Remigijus Šimašius mano, kad po to, kai Vilniaus miesto savivaldybė nesuteikė leidimo rugsėjo 10-ąją Šeimų sąjūdžiui surengti mitingą prie Seimo, atsižvelgiant į organizatorių prašymą, leidimas renginiui vykti tą pačią dieną gali būti suteiktas kitoje vietoje – Katedros aikštėje.
 
„Vilniuje taikiems politiniams protestams, palaikymams yra vietos, tik nėra vietos riaušėms arba protestams, kurie labai aišku, kad veda į riaušes. Mes iš organizatorių, kurie pasireiškė nelabai gražiuoju prieš mėnesį, gavome dar vieną prašymą organizuoti mitingą“, – antradienį atsakinėdamas į žurnalistų klausimus, sakė R. Šimašius.
 
Komisija sprendimą dėl teisės vykti Šeimų sąjūdžio protestui turėtų apsispręsti trečiadienį. Pasak mero, organizatoriai atsižvelgė į savivaldybės išsakytas pastabas, todėl leidimas galėtų būti išduotas.
 
„Kadangi atsižvelgta į daugelį labai konkrečių prašymų, pakeista vieta, sumažintas dalyvių skaičius, nenutempta viskas į naktį, kad tarsi riaušėms parengta, galiausiai žadama pasirūpinti apsauga, gavome palankias policijos išvadas. Aišku, Saugumo departamento viešai išsakytos pastabos išlieka, bet manome, kad leidimas galėtų būti išduotas“, – teigė sostinės meras.
 
ELTA primena, kad praėjusį antradienį Vilniaus miesto savivaldybė nusprendė nesuteikti leidimo Lietuvos šeimų sąjūdžio prie Seimo rugsėjo 10 d. organizuotam mitingui. Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Adomas Bužinskas išskyrė tris tokio sprendimo priežastis.
 
„Visų pirma – vieta. Leidimas prašomas iki 15 tūkst. žmonių, ir mes matome, kad fiziškai toje teritorijoje tiek žmonių tiesiog netilps. Saugus atstumas iki Seimo yra 75 metrai. Taip pat gavome Martyno Mažvydo bibliotekos atskirą kreipimąsi, kad yra trikdomas jų darbas ir jų sklype mes turime užtikrinti praėjimą. Todėl tas plotas dar labiau mažėja“, – aiškino A. Bužinskas.
 
„Antra priežastis – laikas. Buvo prašoma pratęsti renginio leidimą iki 22 val. Manome, kad pati aikštė yra pakankamai prastai apšviesta ir pareigūnų darbą tai apsunkins grynai iš saugumo pusės“, – tęsė jis.
 
„Trečia priežastis – Valstybės saugumo departamentas išviešino dalį pažymos, kurioje aiškiai nurodoma, kad šiuo metu yra padidėjusi įvairių susirinkimų rizika, kurie gali pasibaigti tam tikrais smurtiniais veiksmais“, – tvirtino Vilniaus miesto savivaldybės atstovas.
 
Organizatoriai kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir apskundė tokį savivaldybės sprendimą.
 
„Kreipimosi tikslas – panaikinti paskutinį savivaldybės sprendimą“, – Eltai tuomet teigė Šeimų sąjūdžio pirmininkas Raimondas Grinevičius.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.09.07; 15:41
AktualijosSkaitomiausios

Vilniaus meras Remigijus Šimašius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Vilniaus miesto tarybos frakcija „Laisvės ir teisingumas“ kartu su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos nariais kreipėsi į savivaldybės Etikos ir Antikorupcijos komisijas prašydami pradėti tyrimus dėl Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus veiksmų laiku nedeklaruojant artimų santykių su architekte, kurios įmonės gaudavo pelningus užsakymus iš Vilniaus miesto savivaldybės, bei galimų protekcijų ir korupcijos.
 
„Nevertiname R. Šimašiaus asmeninio gyvenimo peripetijų, tačiau jis eina Vilniaus mero pareigas ir dėl to kyla rimtų įtarimų dėl jo netinkamo viešųjų ir privačiųjų interesų laikymosi, elementarių sąžiningumo ir skaidrumo principų negerbimo bei dėl galimų korupcinių schemų proteguojant savo sutuoktinę Gilmą Teodorą Gylytę ir jos įmonę UAB „DO architects“.
 
Pirma, niekam nekyla abejonių, kad santykiai neatsiranda per vieną diena, kaip ponas Šimašius bandė aiškinti. Taigi kyla natūralūs klausimai – kiek laiko buvo slepiami mero R. Šimašiaus santykiai su nauja žmona bei kokia įtaka buvo daroma jo dabartinės žmonos įmonei laimint viešuosius pirkimus Vilniaus miesto savivaldybėje? Pakankamai akivaizdu, kad R. Šimašius pastaraisiais metais gyveno nuolatiniame interesų konflikte nedeklaruodamas savo artimų santykių ir tokiu būdu galėjo daryti netiesioginę įtaką dabartinės žmonos naudai.
 
Antra, mūsų frakciją pasiekė informacija, kad savivaldybėje galimai viešėjo korupcinė schema, kurios pagalba galėjo būti piktnaudžiaujama tarnyba proteguojant savo pasirinktus projektuotojus, sudarant jiems išskirtines sąlygas laimėti neskaidrius konkursus, todėl tokiomis aplinkybėmis išsamus tyrimas būtinas.
 
Trečia, pažymėtina, kad ir R. Šimašiaus naujos sutuoktinės pusbrolis Benediktas Gylys per savo paties paramos fondą BGF taip pat turėjo ryšių su Vilniaus miesto savivaldybe ir jos kontroliuojama VšĮ „Go Vilnius“. Nors ir gerokai pavėluotai, bet ryšys su nauja žmona jau deklaruotas, tačiau apie sutuoktinės pusbrolį Benediktą Gylį dar niekur neužsimenama, kai tuo tarpu jis buvo didžiausias R. Šimašiaus rinkiminės kampanijos rėmėjas. Taigi, panašu, kad R. Šimašius yra įsivėlęs į giminystės verslo UAB, kuriame buvo sudarytos palankios sąlygos galimai naudotis mokesčių mokėtojų pinigais asmeninei naudai per būsimą sutuoktinę gauti, bet ir gauti naudą rinkimų metu”, – sako Ž. Šilgalis.
 
Jo teigimu, jau žinomi faktai rodo, kad R. Šimašius, nevengęs kaltinti įvairių politinių oponentų, pats ciniškai naudojosi savo tarnybine padėtimi, toleravo nepotizmą bei galimai pažeidinėjimo įstatymus. Primintina ir tai, kad Vilniaus meras aktyviai gindamas partnerystės įstatymo būtinumą argumentuodavo, jog tai svarbu ir dėl to, jog būtų galimybės žinoti apie artimus ryšius juos deklaruojant bei tuo būdu išvengti viešų ir privačių interesų konfliktų, tačiau pats šito nepaisė. R. Šimašiui derėtų prisiimti atsakomybę ir atsistatydinti iš Vilniaus mero pareigų“ – Vilniaus miesto tarybos frakcijos „Laisvė ir teisingumas“ bei Valstiečių ir žaliųjų partijos narių taryboje vardu ragina frakcijos narys Ž. Šilgalis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.08.05; 09:00
Politinės intrigosSkaitomiausios

Vilniaus meras Remigijus Šimašius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Seimo opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) prieš kelis mėnesius kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK) su prašymu ištirti, ar sostinės savivaldybės pareigūnai nesupainiojo viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo, nepažeidė teisės aktų. Dabar LSDP dėmesį patraukė ir tai, kad naujosios Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus žmonos, architektės Gilmos Teodoros Gylytės įmonės yra laimėjusios ne vieną pelningą savivaldybės konkursą. Socialdemokratai ketina išplėsti jau anksčiau jų inicijuotą tyrimą dėl galimo nepotizmo ir korupcijos Vilniaus savivaldybėje, kuri, jų vertinimu, „genda nuo galvos“.
 
„Dėl giminystės ir draugystės poveikio sostinės savivaldybės sandoriams socialdemokratai jau prieš kelis mėnesius kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK). „Dabar iškilo ir „meilės“ faktoriaus klausimas“, – pranešime spaudai teigia LSDP Vilniaus skyriaus pirmininkas Povilas Pinelis.
 
Socialdemokratui susirūpinimą kelia ir kai kurių sostinės NT vystytojų pareiškimai.
 
„Ne mažesnį susirūpinimą už būsimos sutuoktinės įmonei išmokėtus vilniečių pinigus kelia ir Vilniaus architektų teiginiai apie tai, kad nekilnojamojo turto vystytojai, kurie bendradarbiauja su naujosios R. Šimašiaus žmonos įmone, savo projektus savivaldybėje suderina gerokai lengviau nei kiti. Jeigu tokie teiginiai pasitvirtintų, galėtume kalbėti apie gan akivaizdžią korupcinę schemą, kurioje už palankius sprendimus yra atsiskaitoma su tarpininkų pagalba“, – sako P. Pinelis, kartu pabrėždamas, kad savivaldybė taip esą „pramušė dugną“.
 
„Po žurnalistų atliktų tyrimų aiškėja, kodėl meras taip atlaidžiai žiūrėjo į tai, kad Vilniaus savivaldybės užsakymus laimi jos tarnautojų ar jų giminaičių įmonės. Paaiškėję nauji faktai apie mero žmonos įmonės sėkmę, jos „auksines“ idėjas, už kurias savivaldybė sumokėjo šimtus tūkstančių, rodo: pramuštas dugnas. Jau net nebeišeina klausti, kas toliau“, – sako P. Pinelis.
 
Seimo Audito komiteto pirmininko pavaduotojos socialdemokratės Rasos Budbergytės dėmesį patraukė dabartinės mero R. Šimašiaus žmonos įmonei sumokėta 768.350,00 eurų suma už „mokslo paskirties pastato (gimnazijos) architektūrinės idėjos projektinį pasiūlymą“.
Vilniaus verslo dangoraižiai Konstitucijos prospekte. Slaptai.lt nuotr.
 
„Neaišku, už ką tie pinigai sumokėti. Jeigu, kaip skelbiama, už „architektūrinės idėjos projektinį pasiūlymą“, t. y. už idėją, tai verta griebtis už galvos. Kažkoks kosmosas. Net ir už realius gimnazijos projektavimo darbus tokia kaina būtų netikėta, o čia – „idėjos pasiūlymas“, – stebisi parlamentarė.
 
„Prieš kurį laiką viešojoje erdvėje pasirodžius informacijai apie tai, kad sostinės savivaldybės skelbiamus konkursus laimi Vilniaus savivaldybės tarnautojų, jų sutuoktinių ir giminaičių įmonės, o pastarieji netgi neteikia viešų ir privačių interesų deklaracijų, nors tai daryti privalo, Seimo vicepirmininkas Julius Sabatauskas kreipėsi į VTEK prašydamas ištirti, ar Vilniaus savivaldybės pareigūnai nesupainiojo viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo, ar nepažeidė teisės aktų. Socialdemokratai dabar dar nuodugniau aiškinsis visas aplinkybes,  leidžiančias įtarti galimą viešųjų ir privačiųjų interesų konfliktą, šįkart jau ir paties mero bei jo žmonos“, – rašoma LSDP pranešime.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.08.03; 09:47
AktualijosSkaitomiausios

Prof. V. Landsbergiui įteiktos sostinės garbės piliečio regalijos. Vilniaus m. sav. nuotr.

Antradienį, Valstybės dieną, Vilniaus meras Remigijus Šimašius per iškilmes Rotušėje įteikė regalijas 19-ajam sostinės garbės piliečiui – politikui, visuomenės veikėjui, kultūrologui ir publicistui profesoriui Vytautui Landsbergiui.
 
Dešimtimis įvairių valstybių aukščiausio rango apdovanojimų per tris dešimtis metų po Nepriklausomybės atgavimo pagerbtas prof. V. Landsbergis jau daugiau nei 70 metų yra vilnietis, savo veikla garsinantis Lietuvos sostinės vardą. Dar vasarį priimtu Vilniaus miesto tarybos sprendimu pažymėtas V. Landsbergio istorinis vaidmuo ir nuopelnai Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimui, laisvos Lietuvos, o kartu ir Vilniaus, politikos bei kultūros raidai, patvirtinta, kad visa profesoriaus veikla verta Vilniaus miesto garbės piliečio vardo.
 
„Profesorius V. Landsbergis yra de facto pirmasis Lietuvos prezidentas, tikiuosi, kad Seimas tą galiausiai ir pripažins. Bet patyrė jis visko – daug aplodismentų, daug pagarbos, bet ir daug pykčio. Ir ne tik iš tų, kurie kėsinosi į Lietuvą ir mūsų laisvę, bet ir iš mūsų tėvynainių. Iš tų, kurių labui Vytautas Landsbergis tiek daug dirbo, ir tiek daug atidavė. Nenoriu pasakyti, kad šiandien prasideda jau nauja era – ji prasidėjo jau prieš kurį laiką, bet šiandien mes tiesiog grąžinam skolas ir pagerbiam tai, ką turim gerbti iki kaulų smegenų“, – sakė Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.
 
Prof. V. Landsbergis savo padėkos kalboje prisiminė visada mėgęs istoriją, o kylant Lietuvos sąjūdžiui „su būreliu draugu pamėginęs netgi daryti istoriją“.
 
„Pavyko sukelti šurmulį, nelemtą geopolitinę katastrofą, kai Vilniaus-Kauno ašis ėmė suktis, taisydama senės Europos žemėlapį. Ši dvipolė ašis yra Lietuvos jėga, kurią branginkime nesimėtydami graužtukais vieni į kitus, nes ant jos laikysis ir tikiu, kad liks Lietuva. Aš irgi, kaip matote, dvipolis, iš dviejų šaknų. Dabar, žinoma, jau visai susenau kaip vilnietis, bet nepamirštu to ir noriu, kad Lietuva būtų vieninga“, – sakė naujasis Vilniaus miesto garbės pilietis.
Prof. V. Landsbergiui įteiktos sostinės garbės piliečio regalijos. Vilniaus m. sav. nuotr.
 
Vilniaus miesto garbės piliečio vardas – aukščiausias įvertinimas, kurį miestiečiai gali inicijuoti ir suteikti asmenybėms už miestui ir Lietuvai reikšmingus darbus. Garbės piliečio vardas suteikiamas nuo 1996-ųjų. Garbės piliečiais iki šiol buvo išrinkti Ronaldas Reaganas, Jonas Baldvinas Hanibalssonas, Kazimieras Vasiliauskas, Mstislavas Rostropovičius, Dennisas Hastertas, Česlovas Milošas, Justinas Marcinkevičius, Zbigniewas Brzezinskis, Jonas Kubilius, Algirdas Kaušpėdas, Tomas Venclova, Shimonas Peresas, Algirdas Mykolas Brazauskas, Algimantas Nasvytis, Samuelis Bakas, George’as W. Bushas, Viktoras ir Danguolė Butkai bei Julius Sasnauskas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.07.07; 06:00
Politinės intrigosSkaitomiausios

Lecho Kačynskio gatvė Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.

2018-03-06 „Vilnijos” draugija, „Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga“, „Lietuvos pensininkų sąjūdis”, Leonas Kerosierius ir Eglė Mirončikienė kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą prašydami panaikinti 2018-02-07 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimą Nr. 1-1348 „Dėl Lecho Kačynskio vardo suteikimo gatvei ir jos ribų”. Taip pat prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Lenko kortos atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai vertinimo.

Pareiškėjų vertinimu, gatvės pavadinimas L. Kačinskio vardu kursto tautinę nesantaiką, nes jo vardas siejamas su LLRA-KŠS, kurios viena iš pagrindinių veiklos sričių yra Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos statuso menkinimas, Lietuvos asmenvardžių, vietovardžių, viešųjų užrašų nevalstybine kalba, dvikalbystės Vilniaus apskrityje įteisinimas, lietuvių istorinės atminties niekinimas. Partijos lyderiai šmeižia Lietuvą, jos vadovus, atvirai demonstruoja lojalumą kitai valstybei bei priešina Lietuvos piliečius tautiniu ir kalbiniu pagrindu.

Pareiškėjai nurodė, kad L. Kačinskis Lietuvoje yra žinomas kaip Lietuvai nenaudingos Lenkų kortos iniciatorius. Tai yra vienašališkas ir nediskretiškas Lenkijos veiksmas. Lietuvos interesų požiūriu, tokie veiksmai laikytini tam tikro nelojalumo valstybei išraiška. Lenko korta vertintina kaip įsipareigojimas užsienio valstybei ir galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

L. Kačinskis buvo nuoseklus J. Pilsudskio idėjų tęsėjas, rėmė Lietuvoje veikiančias organizacijas, kurios rūpinasi šio lietuvių tautos priešo atminimo įamžinimu, stato paminklus lietuvius žudžiusios Armijos Krajovos kariams, švenčia Vilniaus užgrobimo metines.

Be to, miesto tarybos sprendimas priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas. Iš viešai pateiktos informacijos žinoma, kad 2008 m. pats L. Kačinskis įteikė lenko kortas per 70 asmenų, tarp jų ir LLRA-KŠS vadovui V. Tomaševskiui bei kitiems šios partijos nariams, kurie aktyviai  proteguoja L. Kačinskio vardo įamžinimą. Lenko korta suteikia jo turėtojui daug politinių, socialinių, ekonominių ir kultūrinių teisių, todėl Vilniaus miesto tarybos nariai, priklausantys LLRA-KŠS frakcijai, taip pat turintys Lenko kortą, nuo balsavimo šiuo klausimu privalėjo nusišalinti.

Lechas Kačynskis ir Valdas Adamkus. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Sprendimas dėl L. Kačinskio gatvės priimtas, pažeidžiant Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento reikalavimus. Jis buvo priimtas skubos tvarka, nepasitarus su visuomene, vietos bendruomenėmis, neatsižvelgus į Vilniaus miesto pavadinimų, paminklų ir atminimo lentų komisijos viešą raginimą neskubėti įamžinti L. Kačinskio atminimo.

2018-10-19 Vilniaus apygardos administracinis teismas pareiškėjų skundą atmetė ir nusprendė, kad pareiškėjai neturi teisės skųsti Vilniaus m. savivaldybės tarybos sprendimo, nes neturi materialinio suinteresuotumo, o ginti viešojo intereso neturi teisės.

Tačiau „Vilnijos” draugija, „Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga“, „Lietuvos pensininkų sąjūdis”, Leonas Kerosierius ir Eglė Mirončikienė apskundė tokį sprendimą ir 2020-05-20 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėmė nutartį grąžinti bylą nagrinėti iš naujo.

Teismas nurodė, kad tautiniai, patriotiniai jausmai ir draudimas kurstyti nesantaiką yra Konstitucijos saugomos vertybės, todėl teismas privalėjo ištirti, ar gatvės pavadinimas L. Kačinskio vardu pažeidė šias vertybes ir įstatymų saugomą interesą.

2020-11-19, po beveik 3 metų bylinėjimosi Vilniaus apygardos administracinis teismas iš naujo išnagrinėjo „Vilnijos“ draugijos, „Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos“, Lietuvos pensininkų sąjūdžio, Leonao Kerosieriaus ir Eglės Mirončikienė skundą ir jį patenkino visiškai.

Teismas Lietuvos Respublikos vardu panaikino Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018-02-07 sprendimą „Nr.1-1348 dėl „Dėl Lecho Kačynskio vardo suteikimo gatvei ir jos ribų“.

Eglė Mirončikienė, Leonas Kerosierius

2020.11.20; 12:05