Justinas Marcinkevičius. Vytauto Visocko nuotr.
Vilniaus miesto savivaldybės Istorinės atminties komisijos pirmininkė Kamilė Šeraitė-Gogelienė sako, kad komisija pritartų paminklo Justinui Marcinkevičiui statymui Vilniuje, rašytojų sąjungos skvere. Visgi, pažymi ji, komisija yra tik patariamasis balsas ir galutinį sprendimą dėl paminklo priims miesto taryba.
„Be abejo, mes, kaip istorinės atminties komisija pritariame (paminklo statymui – ELTA), mūsų balsas yra patariamasis, mes tarybos darbotvarkės neplanuojame. Tikėtina, kad artimiausiame tarybos posėdyje šio klausimo dar nebus ir jo nebus tol, kol nebus kažkokio aiškaus sutarimo, kas turi atsirasti šiame skvere“, – antradienį diskusijoje dėl J. Marcinkevičiaus skvero teigė K. Šeraitė-Gogelienė.
Pasak jos, dabar dėl J. Marcinkevičiaus asmenybės ir paminklo diskutuojama todėl, kad paminklo statymo klausimas iškilo į viešumą.
„Kai buvo idėja pavadinti rašytojų sąjungos skverą Justino Marcinkevičiaus vardu, žinia buvo priimta su džiaugsmu ir tuomet apie Justino Marcinkevičiaus asmenybę, šiuo metu nevienareikšmiškai vertinamą, nebuvo nė kalbos. Taip ir buvo, iki kol nepriėjome prie klausimo apie paminklą“, – sakė K. Šeraitė-Gogelienė.
„(…) Bet kai viskas išėjo į viešumą, viskas pradėjo neveikti – ir sprendimas, ir poeto asmenybė, ir procesas sustojo“, – pažymėjo savivaldybės Istorinės atminties komisijos pirmininkė. Poetas Justinas Marcinkevičius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Tol, kol vyksta diskusijos, tęskime jas“, – akcentavo K. Šeraitė-Gogelienė.
Lietuvos rašytojų sąjunga antradienį surengė atvirą diskusiją, kaip pažymima, siekiant suprasti, kokį norima matyti prie Lietuvos rašytojų sąjungos esantį skverą, kuriam nuo 2020 m. suteiktas J. Marcinkevičiaus vardas, ir koks architektūrinis-skulptūrinis sprendimas vienytų skirtingas nuomones išsakančias visuomenės grupes.
ELTA primena, kad liepos mėnesį Rašytojų sąjunga nusprendė sostinės Konstantino Sirvydo gatvėje, šalia sąjungos būstinės, pastatyti paminklą rašytojui J. Marcinkevičiui. Visgi, dėl šio paminklo viešojoje erdvėje kilo ginčas – nesutariama, ar derėtų įamžinti J. Marcinkevičių ir jo kūrybą, mat, kritikai ir literatūros tyrėjai akcentuoja prieštaringą rašytojo praeitį.
Dėl J. Marcinkevičiaus paminklo laukiama Vilniaus savivaldybės tarybos sprendimo. Rašytojų sąjunga neatmeta, kad dėl kilusio ginčo paminklo idėjos gali būti atsisakyta.
Prezidentas Gitanas Nausėda taip pat kritiškai vertino diskusijas dėl paminklo poetui. Pasak šalies vadovo, debatų epicentre atsidūręs rašytojas yra vienas iškiliausių Lietuvos kūrėjų, todėl jo atžvilgiu skriejanti kritika tik skaudina poeto artimuosius.
Lina Koriznienė. ELTA / Josvydas Elinskas
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) nusprendė pradėti tyrimą dėl Vilniaus miesto savivaldybės Žmogiškųjų išteklių valdymo skyriaus vedėjos Linos Koriznienės komandiruotės Majamyje.
Tokį sprendimą VTEK priėmė dar trečiadienį.
Tyrimo metu bus aiškinamasi, ar L. Koriznienė, praėjusioje kadencijoje ėjusi sostinės savivaldybės administracijos direktorės pareigas, tarnybinės komandiruotės metu vykdama į Ki Vesto miestą nesupainiojo viešų ir privačių interesų, mat, ši kelionė nebuvo susijusi su komandiruotės renginiais ir užduotimi
Kartu su L. Korizniene komandiruotėje dalyvavo ir jos buvęs kolega, dabartinis savivaldybės administracijos direktorius Adomas Bužinskas. Dėl jo elgesio VTEK pradėjo tyrimą dar birželį.
VTEK atkreipė dėmesį į L. Koriznienės ir A. Bužinsko kelionę į JAV po to, kai portalas delfi.lt paskelbė publikaciją, kad pernai rudenį politikai už savivaldybės pinigus išsinuomojo „Ford Mustang“ kabrioletą, juo važiavo į kurortinį miestą.
L. Koriznienė ir tuometinis jos pavaduotojas A. Bužinskas buvo komandiruoti į JAV, Majamį, kur vyko tarptautinė išmaniojo miesto paroda „Smart city Expo“.
Antrojo pasaulinio karo karius vaizduojančių stelų ardymo darbai. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Vilniaus Antakalnio kapinėse nebeliko paminklo sovietų kariams. Apie tai ketvirtadienio vakare pranešė sostinės meras Remigijus Šimašius.
„Dabar jau švaru. Tik tvoras ir apsaugas susirinksime. Vilnius buvo geras ir iki tol, bet dabar – lengvesnis“, – feisbuke rašė R. Šimašius.
„Ačiū visiems, kas dirbo. Padirbėkim dar, kad tokių (dabartinių okupantų) neliktų Ukrainoje“, – pridūrė politikas. Sovietinius karius vaizduojančių stelų ardymo darbai. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
ELTA primena, kad antradienį Vilniaus Antakalnio kapinėse pradėtas ardyti paminklas sovietų kariams. Vilniaus miesto savivaldybės planavo nukelti Antakalnio kapinėse esančias stelas iki lapkričio 1 d., tačiau suplanuotus darbus sutrikdė tai, kad JT Žmogaus teisių komitetas pranešė apie memorialui pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Į šią instituciją kreipėsi etniniais rusais prisistatę asmenys: Kazimieras Juraitis, Dmitrijus Glazkovas, Tatyana Brandt ir Anastasiya Brandt. Jie skundžiasi, kad Vilniaus miesto savivaldybės sprendimas demontuoti stelas Antakalnio kapinėse pažeidžia jų tautinių mažumų teises ir teisę privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą.
Pradėjus darbus, sostinės meras Remigijus Šimašius pažymėjo, kad leidimą šiems darbams išdavė savivaldybė ir atskirų išaiškinimų iš Jungtinių Tautų sulaukti nereikia.
Vilniaus miesto Liberalų sąjūdžio skyrius visuotinio susirinkimo metu patvirtino kandidatų į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą sąrašą.
Liberalų sąrašą į kitų metų kovą vyksiančius rinkimus ves visuomenininkas, Ukrainos apdovanotas už pagalbą kovoje prieš agresorę Rusiją, pastaruosius metus aktyviai dirbęs su didžiausiais Lietuvos labdaros projektais, buvęs Vilniaus miesto mero visuomeninis patarėjas Daniel Lupshitz.
„Tikiu, kad mes, vilniečiai, turime labai gerą galimybę pakeisti nusistovėjusį, pigų politikavimą, dar pigesnius reklaminius triukus bei asmenines, kitiems vertės nekuriančias, egocentriškas ambicijas į: darbus, įsipareigojimus ir atsakomybę. Mūsų komandos patirtis, mūsų noras ir apsisprendimas įsipareigoti Vilniaus miesto gyventojams ir bus tas esminis elementas, kuris pakeis esamą neatsakingą požiūrį į mus ir mūsų bendruomenes“, – kalbėjo sąrašo lyderis D. Lupshitz.
Sąrašo penketuką taip pat papildė LNOBT generalinis direktorius Jonas Sakalauskas, Ateities visuomenės instituto direktorė, socialinių mokslų daktarė Erika Godlevska, italų kilmės virtuvės šefas, kulinaras Gian Luca Demarco bei LS Vilniaus skyriaus Sporto komiteto pirmininkas, Lietuvos sekmadienio futbolo lygos (SFL) įkūrėjas Paulius Malžinskas.
Antru numeriu išrinktas Nacionalinio operos ir baleto teatro direktorius Jonas Sakalauskas pabrėžė, kad tokia patirčių įvairovė yra būtent tai, ko dabar reikia Vilniui.
„Vieniša žvaigždė visada nublanksta darnaus choro akivaizdoje“, – sakė J. Sakalauskas.
Su Liberalų sąjūdžiu į miesto tarybą kandidatuojantis virtuvės šefas, visuomenininkas Gian Luca Demarco pažymėjo, jog Liberalų sąjūdis buvo ir bus už veiklius, savimi pasitikinčius, atkaklius, kūrybingus žmonės, kuriems nereikia, jog valstybė juos varžytų.
„Liberalai tiki, jog turime sudaryti sąlygas žmonėms atsiskleisti, suteikti galimybes užsiimti savo veikla, kurti verslus, siekti aukštumų moksle ar kultūroje – įvairiausiose karjeros srityse“, – sakė G. L. Demarco, rinkimų sąraše užimsiantis trečią vietą.
„Visada maniau ir manysiu, kad politikoje turi būti drąsūs, inovatyvūs, ryžtingi žmonės, matantys šalies ir miesto ateitį. Savo turiningą patirtį noriu įprasminti kurdama sostinės kultūros politiką”, – teigė dr. E. Godlevska, kuri sąraše yra ketvirtoje vietoje.
„Liberalų įsitikinimu, veikliems žmonėms reikia šiuolaikiškos ir jų gyvenimo būdui pritaikytos gyvenamosios aplinkos. Tačiau vien tik gerų kelių, patogaus transporto nepakanka, gyventojams turi būti suteikta galimybė prisidėti prie valdžios sprendimų“, – apibendrino penktą vietą sąraše užimantis P. Malžinskas.
Liberalios savivaldos prioritetai yra: darnus žmogaus ir aplinkos santykis, verslių ir veiklių žmonių įgalinimas, jaunų šeimų bei specialistų pritraukimas į regionus, kokybiškas švietimas, sveikatos bei kultūros paslaugos. Visa tai gavęs savivaldos gyventojas jausis saugus ir bus vieningos, veikiančios, augančios, kuriančios ir pokyčio siekiančios bendruomenės dalimi bet kokios krizės akivaizdoje.
Kurie Lietuvos politikai nenori Lukiškių aikštėje matyti Laisvės paminklo – Vyčio? Slaptai.lt nuotr.
Vilniaus savivaldybės trečiadienį pristatytame priemonių plane dėl Lukiškių aikštės naudojimo Seimo Kultūros komiteto nariai pasigedo konkretumo.
Komiteto narys Vytautas Kernagis neslėpė nusivylimo dėl Vilniaus savivaldybės neveiksnumo pateikti konkrečius Lukiškių aikštės panaudojimo plano siūlymus.
„Aš neišgirdau iš esmės jokių konkrečių atsakymų, buvo teigiama, kad planuojama sėsti, kalbėti ir iki kažkada kažką nutarti. Tokį pristatymą pavadinčiau „vilkinimo vizijos“ pristatymu“, – Eltai po posėdžio teigė V. Kernagis.
„Savivaldybė galėjo pasistūmėti labiau šitoje vietoje. Manau, kad mano ir visuomenės lūkesčiai nebuvo išpildyti, tikėjomės, kad kažką konkretaus sužinosime, o dabar vėl viskas veliasi“, – dalinosi V. Kernagis.
Vilniaus savivaldybės pristatytame priemonių plane mero pavaduotojas Tomas Gulbinas akcentavo, kad aikštėje galėtų atsirasti kelios funkcinės zonos: memorialinė, rekreacinė ir kt. Taip pat aikštė galėtų apimti platesnę zoną, kitoje Gedimino pr. pusėje esančią erdvę, memorialinę zoną, kurioje šiuo metu stovi paminklas Žuvusiems už Lietuvos laisvę ir nukentėjusiems nuo sovietinės represijos aukoms.
Pasak T. Gulbino, gegužės mėnesį Savivaldybė yra numačiusi sudaryti darbo grupę, kurios pagrindinis uždavinys būtų įvertinti, kokiais būdais ir priemonėmis turi būti organizuojamas Lukiškių aikštės tvarkymas. Taip pat detaliai įvertinti 2017 m. Kultūros ministerijos skelbtą konkursą, išrinktą laimėtoją, konkurso vertinimo principus bei finansavimą.
ELTA primena, kad prieš daugiau nei trejus metus Vyriausybės, Kultūros ministerijos bei Šiuolaikinio meno centro inicijuotą konkursą dėl memorialo Lukiškių aikštėje laimėjo skulptoriaus Andriaus Labašausko „Laisvės kalvos“ idėja. Antroje vietoje likę „Vyčio“ skulptūros autoriai tokį sprendimą apskundė Aukščiausiajam Teismui reikalaudami laimėtoją pripažinti neteisėtu, o kūrybines dirbtuves pratęsti.
Kaip numatoma Savivaldybės pristatytame aikštės panaudojimo plane, ne vėliau, kaip iki 2024 m,. tikimasi surengti naują konkursą dėl memorialinio paminklo Lukiškių aikštėje.
ELTA primena, kad Kultūros ministerija dar praėjusią kadenciją pasirašė sutartį su Vilniaus savivaldybe, pagal kurią savivaldybė įsipareigoja per keturis mėnesius pateikti planą, ką ji žada daryti Lukiškių aikštėje ir kaip ją ketinama prižiūrėti.
Politinė partija „Lietuvos rusų sąjunga“ išplatino jautria kalba parašytą pranešimą, kuriame Vilniaus miesto savivaldybė kaltinama rusofobiškumu ir desperatišku siekiu nugriauti antkapius, skirtus rusų karių atminimui. Išplatintame pranešime akcentuojama, kad Lietuvos rusai tampa tarptautinėje politikoje vyraujančių procesų bei dvišalių Lietuvos ir Rusijos santykių įkaitais.
Į tokį pranešimą Vilniaus miesto savivaldybės atstovai sureagavo tiesiog gūžčiodami pečiais.
Pasak Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus atstovo spaudai Aleksandro Zubriakovo, Vilniaus savivaldybė ne tik negrasina nugriauti neteisėtai pastatytų paminklų, bet apskritai abejojanti ar į juos kas nors pasikėsins.
„Lietuvos rusų sąjungos“ išplatintame pranešime negatyviai vertinama Kultūros paveldo departamento ir Vilniaus miesto savivaldybės pradėta, jų žodžiais tariant, nesąžininga kova su Antakalnio kapinėse rusų karių atminimui pastatytais paminkliniais ir juos pastačiusia organizacija karinės istorijos asociacija Lietuvoje „Užmiršti kareiviai“.
„Manome, kad agresyvi ir bekompromisė Kultūros paveldo departamento vadovės pozicija dėl karių antkapių teisėtumo bei desperatiškas Vilniaus miesto savivaldybės siekis nugriauti antkapius nesulaukus teismo sprendimo byloja apie įsivyravusias rusofobiškas nuotaikas šiose institucijose bei nenorą atsižvelgti į dalies Lietuvos piliečių interesus ir jausmus. Toks valstybinių institucijų nejautrumas užgožia ne tik bendražmogiškas vertybes, bet ir sveiką protą bei tikslą pasiekti teisingumą“, – teigiama išplatintame Lietuvos rusų sąjungos pranešime.
Pranešime akcentuojamas nerimas dėl Lietuvos rusų situacijos šalyje.
„Su dideliu nerimu stebime ne vienerius metus besitęsiančią situaciją, kai Lietuvos rusai tampa tarptautinėje politikoje vyraujančių procesų bei dvišalių Lietuvos ir Rusijos santykių įkaitais. Esame pilnaverčiai Lietuvos piliečiai, lojalūs savo valstybei, todėl labai skaudžiai reaguojame į įvairius bandymus savaip interpretuoti istorinius įvykius, kurių liudininkais buvome patys arba mūsų protėviai, taip pat siekius supriešinti Lietuvos rusus ir lietuvius bei tokiu būdu eskaluoti įtampą Lietuvos visuomenėje“, – rašoma pranešime.
Galiausiai išplatintame pranešime Kultūros paveldo departamento ir Vilniaus miesto savivaldybės prašoma atsižvelgti į Pirmajame ir Antrajame pasauliniuose karuose žuvusiųjų karių giminaičių jausmus ir Lietuvos rusakalbių piliečių interesus bei lūkesčius.
Vilniaus miesto mero atstovas spaudai A. Zubriakovas paneigė Lietuvos rusų sąjungos priekaištų pagrįstumą. Anot jo, tokie pareiškimai parodo, kad ši organizacija tiesiog daro savo politiką.
A. Zubriakovas teigė, kad iš Vilniaus savivaldybės nebuvo jokio grasinimo griauti paminklus.
„Iki teismo sprendimo niekas nežada ten nieko daryti. Tiesa sakant, dar yra labai didelis klausimas ar apskritai su tais paminklais kas nors bus daroma“, – svarstė R. Šimašiaus atstovas spaudai A. Zubriakovas aiškino, kad ši problema turi daug neatsakytų klausimų.
„Nors ir atėjo prašymas dėl šių paminklų įteisinimo, tačiau savivaldybė negali jiems pritarti, nes nėra pateikti privalomi dokumentai, kurie patvirtintų, kad būtent tie asmenys, kurie nurodyti ant paminklų, yra ten palaidoti. Taigi šiai dienai yra daugiau klausimų nei atsakymų“, – kalbėjo Vilniaus mero atstovas spaudai.
„Kol savivaldybė neturės atsakymų į daugelį klausimų, tiek dėl palaidotų asmenų statuso, tiek dėl savavališkos paminklo statybos, tol jokio sprendimo iš savivaldybės pusės nebus“, – apibendrino A. Zubriakovas.
Kultūros paveldo departamento (KPD) direktorės pavaduotojas Audrius Skaistys naujienų agentūrai ELTA taip pat stebėjosi tokiu Lietuvos rusų sąjungos pareiškimu.
A. Skaistys pasakojo, kad nuobaudą Antakalnio kapinėse sovietų karius perlaidojusiai organizacijai „Užmiršti kareiviai“ KPD skyrė dėl nekilnojamojo kultūros paveldo taisyklių pažeidimų.
Kaip pasakojo KPD direktorės pavaduotojas, pažeidimai padaryti, kai nesuderinus buvo pastatyti nauji paminklai.
„Mūsų nuomone „Užmiršti kariai“ atliko neteisėtus darbus, todėl ir pritaikėme administracinę nuobaudą“, – aiškino A. Skaistys, pridurdamas, kad teisme sprendžiamas skirtos nuobaudos, bet ne pačio neteisėtai pastatyto paminklo klausimas.
„Mūsų pozicija yra ta, kad paminklas negalėjo būti pastatytas jo nesuderinus. Todėl paminklas turi būti nuimtas, tada suderintas projektas ir tik tada pastatytas. Mūsų tokia pozicija“, – apibendrino problemą A. Skaistys, akcentuodamas, kad taisyklių būtina laikytis visiems.
A. Skaistys taip pat priminė, kad pažeidimus asociacija „Užmiršti kareiviai“ buvo pripažinusi ir su kaltinimais sutikusi.
2017 m. gruodį Vilniaus Antakalnio kapinėse sovietų karius perlaidojusiai organizacijai „Užmiršti kareiviai“ KPD skyrė beveik 1,5 tūkst. eurų baudą.
KPD taip pat prašo Vilniaus savivaldybės nukelti Antakalnio kapinėse pastatytus du antkapius sovietų bei carinės Rusijos kariams. Pasak departamento, kyla abejonių dėl teisingo ten esančių palaikų identifikavimo.
Jau keli mėnesiai, kai vilniečiai už komunalinių atliekų tvarkymą moka didesniu tarifu. Šiukšlių tvarkymą pabranginusi 1 euro centu už kvadratinį metrą per mėnesį, Vilniaus miesto savivaldybė prisiėmė įsipareigojimą mūsų aplinką padaryti sveikesnę.
Buvo paaiškinta, kad atliekų tvarkymas brangsta dėl naujos komunalinių atliekų rūšiavimo gamyklos Vilniuje, Jočionių g.13, kitaip dar vadinamos mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais (MBA). Čia atvežamos nerūšiuotos komunalinės atliekos iš Vilniaus bei aplinkinių rajonų ir rūšiuojamos, taip siekiat pagerinti atliekų tvarkymą mieste. Realybė, kaip visada, pasirodė toli nuo pažadų.
„Pastaruoju metu gavau nemažai Lazdynų mikrorajono gyventojų skundų dėl jų aplinkoje stipriai juntamos smarvės. Jų įtarimus sukėlė mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) gamykla, kurioje apsilankiau ir aš, tikrindamas skundų pagrįstumą. Tai, ką pamačiau, mane šokiravo – šiukšlių paketais užstatytas ne tik visas kiemas, gamykla taip pat apjuosta šia šiukšlių „tvora“, – teigia Seimo narys Algis Strelčiūnas. – Sužinojau, kad Vilniaus MBA gamykla, pradėjusi veikti š. m. gegužę, jau susiduria su veiklos sunkumais, t. y. per tris jos darbo mėnesius čia susikaupė apie 15 000 tonų atliekų, kurios laikomos atviroje vietoje, supresuotos į skylėtas plastmasines talpas. Tai lyg papildomas vietinis sąvartynas, kurio čia negali būti – visos išrūšiuotos atliekos turi būti išvežtos ir sudegintos. Kodėl taip nevyksta? Pasirodo, Lietuvoje trūksta atliekų deginimo pajėgumų. Klaipėdoje veikianti kogeneracinė jėgainė nepajėgi priimti ir sudeginti visų Vilniaus MBA gamykloje išrūšiuojamų atliekų“.
Situacija tapo kritiška, kai MBA operatorė bendrovė „Energesman“ vienašališkai nusprendė, kad nuo š.m. rugsėjo 12 dienos kasdien į MBA gamyklą bus priimta tik 70 tonų atliekų, tai yra tik dešimtadalis atliekų kiekio, kuris įprastai per dieną susidaro Vilniaus regione. Gyventojai pagrįstai baiminasi, kad sutriks atliekų išvežimo grafikas, persipildys konteineriai. Tai jau tiesioginė grėsmė sveikatai ir prielaidos užkrečiamosioms ligoms plisti.
A.Strelčiūnas jau ne kartą yra rašęs ir kalbėjęs apie šią miestui gresiančią ekologinę bombą, tačiau Aplinkos ministerija ir Vilniaus miesto savivaldybė laiku nereagavo. Jų abejingumas ir strategijos trūkumas sukūrė kritinę situaciją, kuri dabar reikalauja skubių veiksmų.
„Esu nusivylęs ir Vyriausybe – jos pozicijos šiuo klausimu visai nesigirdi, o turėtų pasisakyti aiškiai ir svariai, nes jai pavaldžių institucijų neūkiškumas ir nelankstumas yra šios netvarkos priežastis“, – teigia Seimo narys.
Vilniaus mieste, 9 km nuo centro, atsirado dar vienas kas dieną didėjantis sąvartynas, teršiantis aplinką ir skleidžiantis smarvę. Kaip tai vertina Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas, kodėl negirdėti jo atsakingų specialistų šios situacijos įvertinimo? Parlamentaras stebisi, kodėl ši atsakinga institucija, vykdanti kontrolės funkcijas, laiku nenumatė ir neprognozavo situacijos nuolatinio blogėjimo? Tenka apgailestauti, kad Vilniaus miesto savivaldybė, kuriai tiesiogiai pavaldus atliekų šalinimu besirūpinantis Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras, nesugebėjo deramai vykdyti jai priskirtų funkcijų.
„Turimomis žiniomis, dabar rengiamasi priimti sprendimą leisti laikinai saugoti išrūšiuotas ir tinkamas deginti komunalines atliekas Kazokiškių sąvartyne iki bus įrengtos ilgalaikio saugojimo aikštelės. Kyla klausimas, kokie bus saugojimo kaštai, ar dėl to vėl nebrangs mokestis gyventojams? Ir kokia prasmė rūšiuoti atliekas, jei jos vėl grįžta į sąvartyną ir ten stovės po atviru dangumi. Gaunasi užburtas ratas. Kas gali paneigti, galbūt toks betikslis vežiojimas ir kilnojimas kam nors naudingas? Gyventojai moka padidintą mokestį negaudami logiško paaiškinimo už ką, ar tai ne jų skurdinimas?“ – sako A. Strelčiūnas.
Išrūšiuotų deginimui tinkamų atliekų saugojimo klausimas turėjo būti išspęstas iki joms susidarant, o ne dabar, kai visa Vilniaus MBA gamyklos teritorija užversta išrūšiuotomis atliekomis ir kas dieną jų vis daugėja.
MBA pasirengusi atnaujinti darbą visu pajėgumu, kai tik Aplinkos ministerija atsakys į jos kompetencijos klausimus. Kiek žinoma, Klaipėdos termofikacinė jėgainė jau senokai laukia leidimo deginti didesnį kiekį komunalinių atliekų. Tai turėtų būti sprendžiama.
„Tikiuosi, kad skubiai bus imtasi ryžtingų veiksmų situacijai suvaldyti. Susikaupę atliekos turi būti išvežtos į Kazokiškių sąvartyną saugojimui, o Aplinkos ministerija privalo numatyti aiškią strategiją ir prevencines priemones, kad tokia situacija nepasikartotų ir kituose regionuose. Šiukšlių tvarkymo klausimai turėtų būti sprendžiami kompleksiškai derinant komunalinių atliekų rūšiavimo ir Vilniaus kogeneracinės jėgainės statybos klausimus, didžiausią dėmesį skiriant jos statybos vietos parinkimui toliau nuo gyvenamųjų rajonų“, – pabrėžia A. Strelčiūnas.
Rašau sena įsiėdusia tema apie sunkiai sergančio fotomenininko Algimanto Žižiūno kūrybines dirbtuves, kuri jau buvo kelta dienraštyje „Lietuvos rytas“ ir internetiniame portale radikaliai.lt.
Šiuo metu, po daugybės kanalizacijos avarijų, kai vamzdžiai kimšdavosi iš kiemo pusės, bet jokios pagalbos nebuvo įmanoma pasikviesti, tai – jau jokios kūrybinės dirbtuvės kad ir kam jos priklausytų. Tai lygiai tokia pat patalpa, kuri maždaug dešimt metų nebuvo šildoma, kaip ir šalia esantys namo gyventojų sandėliukai. Patalpa nežmoniškai suniokota. Skirtumas tas, kad ši patalpa vis dar laikoma šildoma, nors radiatoriai yra nešylantys, bet išrašomos didžiulės sąskaitos už tariamą šildymą.
Kartais net sunku suvokti, kaip Lietuva dar išsilaiko nenuskendusi, nesužlugusi, nebankrutavusi. Vis dirba, kuria įstatymus, ropščiasi iš duobės, ieško tiesos ir teisybės…
Tačiau kai kurios mūsų pastangos – kenksmingos bei pražūtingos. Prieštaraujančios sveiko proto dėsniams. Vedančios į niekur. Valstybė, kuri baudžia auką, nes nesugeba nubausti skriaudiko, – pasmerkta mirčiai. Deja, Lietuva būtent bando įteisinti tokias žaidimo taisykles.
Štai prisiminkime, ką neseniai pareiškė kai kurių mūsų didžiųjų miestų vadovai. Jie pagrasino, esą nuo šiol bus baudžiami namų, kurių sienos nutepliotos šlykščiais gatvių chuliganų piešiniais, savininkai. Tiksliau tariant, sostinės valdžia pasakė, kad baus namų savininkus, kurie neskuba operatyviai valyti nuo savų būstų sienų šlykščių teplionių ir užrašų.
Liepos 25 d. prie Karoliniškių poliklinikos įvykęs piketas direktorės Jelenos Kutkauskienės persekiojamai profesinės sąjungos pirmininkei Albinai Kavaliauskaitei palaikyti ne tik neprivertė darbdavio (Vilniaus miesto savivaldybės) atstovės bent jau sudaryti sveikatai tinkamas darbo sąlygas, bet ir „įkvėpė” poliklinikos direktorę naujam puolimui.
Liepos 30 d., 14.20 val., A. Kavaliauskaitė poliklinikos direktorei įteikė raštą „Dėl darbo drabužių“, kuriame prašoma „nedelsiant išduoti darbo saugos ir sveikatos instrukcijų reikalavimus atitinkančius medvilninius darbo drabužius ir sudaryti nekenksmingas sveikatai sąlygas“.
Ir praėjusi savaitė buvo kupina svarbių, paradoksalių, suklusti verčiančių įvykių. Čia derėtų prisiminti keistą Šalčininkų rajono apylinkės teismo sprendimą, pastangas nutylėti Seime surengtą reikšmingą parodą bei ažiotažą, kilusį dėl Algimanto Liekio knygos lenkiška tematika, o taip pat – Vilniaus miesto savivaldybės tarnautojų provokacijas.
Apie prabėgusios savaitės ypatumus Seimo narį tautininką Gintarą SONGAILĄ kalbina Slaptai.lt ir laikraščio „XXI amžius” žurnalistas Gintaras Visockas.
Sausio 16-ąją Tautos ateities Forumas prie Seimo ir Vyriausybės rūmų norėjo surengti sankcionuotą taikų mitingą – eiseną.
Šios akcijos metu buvusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Algimanto Matulevičiaus vadovaujamas TAFas būtų išreiškęs nepasitenkinimą dėl itin sunkios ekonominės padėties, į kurią šiandien pakliuvo dauguma šalies gyventojų. Mitingo – eisenos metu būtų buvę kalbama apie masinės emigracijos sukeltas problemas, katastrofišką nedarbą, apie mažiausias visoje Europos Sąjungoje lietuviškas pensijas bei atlyginimus. TAF atstovai taip pat būtų kėlę susirūpinimą dėl oligarchijos ir nusikalstamų struktūrų įsigalėjimo Lietuvoje (apie šią problemą jau viešai prabilo ir Prezidentė Dalia Grybauskaitė).
Tiek buvusias, tiek esamą Vilniaus savivaldybes bei jų merus akivaizdžiai valdo rubikoninio statybų verslo atstovai, kurie tikrąją senovinę miesto panoramą paskandino tarp daugiaaukščių, už bažnyčias aukštesnių beveidžių griozdų, neatpažįstamai pakeitė Senamiesčio namų fasadus, įsibrovė į Vilniaus požemius. Požeminių garažų statyba po Gedimino prospektu kainavo per 20 mln. litų, tačiau automobilių kamšatis centre nesumažėjo. Nors požeminių garažų statyba nei finansiniu, nei aplinkos gerinimo atžvilgiu nepasiteisino, tačiau miesto šeimininkai ir toliau planuoja įvairiose sostinės vietose tokius garažus įrenginėti.
