Ką norime, tą ir darom?Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Penktadienio rytą prie Vilniaus rajono savivaldybės surengta protesto akcija, kurioje Vilniaus rajono bendruomenės nariai piketavo dėl neva neskaidriai rajono keliams skirstomų lėšų.
Vilniaus rajono tarybos posėdyje, anot piketuotojų, svarstomas prieštaringai vertinamas klausimas dėl skiriamų papildomų 800 tūkst. eurų Upės gatvės asfaltavimui.
Vilniaus rajono savivaldybės Centro dešinės frakcijos seniūnas Gediminas Kazėnas, komentuodamas surengtą nepasitenkinimo akciją šalia savivaldybės, Eltai teigė, kad rajono valdžia tiesiog provokuoja visuomenę. Pasak jo, vadinamojo „premjero keliuko“ situacija yra susijusi su bendru šalies politiniu kontekstu, kuriame, pabrėžė politikas, vyrauja nuojautos, kad valdantieji po rinkimų į valdžią nebesugrįš.
„Vilniaus rajono savivaldybė tokiais savo veiksmais tiesiog provokuoja nepasitenkinimo akcijas. Kas yra kaltas, jei antrą kartą yra lipama ant to pačio grėblio? Manau, kad savivaldybė nelabai išmintingai elgiasi. Akivaizdu, kad prioritetas yra atiduodamas šiam keliukui, akivaizdu, kad ši situacija yra susijusi su bendru politiniu kontekstu. Galbūt valdantieji mato, kad po ateinančių Seimo rinkimų valdžia jiems nebesišviečia, galbūt dėl to jie bando visus reikalus susitvarkyti kaip įmanoma greičiau… Gal ir premjerui dėl to atsidėkota, jau girdėjome, kad buvo ir „Orlenui“ padėkota“, – teigė G. Kazėnas, pridurdamas, kad Vilniaus rajone yra daugybė neasfaltuotų kelių.
„Rajone yra labai daug neasfaltuotų kelių, žmonės dešimtmečius prašo savivaldybės, kad būtų jie pagerinti… tokių kelių rajone yra labai daug. Tačiau, kaip matome, savivaldybės prioritetai yra kiti – rūpintis ne rajono gyventojais, bet valdžia“, – kalbėjo G. Kazėnas.
Politiko teigimu, valdantiesiems užsimojus tęsti diskusijas sukėlusią kelio asfaltavimo istoriją, viešumas liko vienintelis pasipriešinimo būdas.
„Viešumas yra reikalingas, tai vienintelis ginklas prieš korupcinę, savyje užsidariusią valdžią“, – apibendrino G. Kazėnas.
Piketas prie Vilniaus rajono savivaldybės. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Į piketą prie Vilniaus rajono savivaldybės atvyko ir Seimo narys Justas Džiugelis. Pasak jo, S. Skvernelio gatvė yra akivaizdžiai įtraukta prioritetinių kelių sąrašą.
„Aš esu Lindiniškių kaimo bendruomenės narys ir šiandien dalyvauju kaip šios bendruomenės narys posėdyje. Akivaizdu, kad šiandien egzistuoja neteisybė dėl kelių asfaltavimo, nes ši bendruomenė darė tyrimus, matavimus, koks yra kelio pravažumas, bet šis kelias niekaip nėra įtraukiamas į prioritetinių kelių sąrašą. Manau, kad XXI amžiuje Lietuva turėtų išsivaduoti iš nomenklatūrinio požiūrio, kuomet atitinkamas valdininkas link savo namų išsiasfaltuoja kelią, o kitos bendruomenės lieka nuskriaustos“, – teigė J. Džiugelis.
Paklaustas, ar S. Skvernelis turėjo įtakos Upės gatvės asfaltavimui, parlamentaras teigė manantis, kad tikrai taip.
„Jis negalėjo neturėti, Vyriausybė skyrė pakankamai solidžią pinigų sumą. Manau, kad šitas klausimas apskritai neturėtų būti sprendžiamas, kol nėra VTEK sprendimo“, – teigė J. Džiugelis.
Lindiniškių bendruomenė vadovas Igoris Repovas sakė, kad dėl Lindiniškių kelio asfaltavimo pokalbiai su savivaldybe trunka daugiau kaip dešimt metų. Pasak jo, skirtingai nei premjero keliui, jie jokių lėšų taip ir negavo. I. Repovas teigė, kad Lindiniškėse yra mokykla ir vaikams reikia eiti šiuo intensyviu žvyrkeliu yra itin pavojinga.
„Kovojame jau dešimt metų. (…) Rezultatas labai minimalus ir yra tik pažadai, kad tik ketvirtadalis kelio bus tvarkoma. Mūsų kelias labai intensyvus, pagal oficialius tyrimus yra apie 900 automobilių per parą“, – teigė piketuotojas.
Bendruomenės „Neries slėnis“ pirmininkė: S. Skvernelis su Upės gatvės asfaltavimu nesusijęs
Į savivaldybės posėdį atvyko ir „Neries slėnio“ bendruomenės nariai. Pasak bendruomenės pirmininkės Renatos Gorbačevskos, premjeras kelio asfaltavimui neturėjo jokios įtakos. Pasak jos, Upės gatve naudojasi ir šalia esančios gyvenvietės. Saulius Skvernelis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„S. Skvernelis dar nebūdamas premjeru čia gyveno. Tikrai susidūrė su šiomis problemomis. Apie 15 metų jis čia gyvena“, – teigė ji.
„Mes neturime nei mokyklos, nei darželio. Artimiausia mokykla yra Zujūnuose, ir tai labai didelis atstumas. Daugelis kankinasi ir vaikus vežioja į Lazdynus ir Karoliniškes. Turime senyvo amžiaus žmonių, jie neturi viešojo transporto ir susisiekimo su miestu, dėl ko mes ir prašome, ir kovojame. Aš pati ten gyvenu dvidešimt metų ir tai buvo nuolatinė problema dėl kelio“, – sakė ji.
Pasak jos, žmonės važiuoja Upės gatve į lankytinas, istorines vietas.
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pakartotinai kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybę siekdama sužinoti, kaip buvo atsižvelgta į pateiktas pastabas ir pasiūlymus dėl vaikų priėmimo į Vilniaus rajono savivaldybės darželius.
Tik po STT papildomo kreipimosi Vilniaus rajono savivaldybė pradėjo rengti Tarybos sprendimo projektą, kuriame numatoma atsižvelgti į STT pateiktas pastabas.
Taip pat Vilniaus rajono savivaldybė nepateikė duomenų bazės techninės specifikacijos, todėl STT pareigūnams nebuvo galimybės išanalizuoti duomenų bazės suteikiamų galimybių (keisti registracijos datą, numerį ar kitą) atitikties esamam teisiniam reguliavimui ir nustatyti, ar saugomos veiksmų atlikimo operacijos.
Dar 2015 m. rugsėjo 17 d. STT korupcijos prevencijos specialistai išanalizavo, kaip organizuojamas vaikų priėmimas į Vilniaus rajono darželius.
Buvo nustatyta, kad Vilniaus rajono savivaldybėje neužtikrinamas skaidrus ir nešališkas vaikų priėmimas į darželius, kadangi nėra reglamentuojama, pagal kokį kriterijų (ar pagal prašymo registracijos datą ar pagal jo pateikimo datą) skirstomi šioje savivaldybėje gyvenantys vaikai į ugdymo įstaigų grupes, prašymo registravimo terminas, nusišalinimo galimybės, kai ugdymo įstaigos darbuotojai skirsto vaikus, su kuriais juos sieja giminystės ryšiai, vaikų paskirstymo proceso kontrolės vykdymas.
Atlikę antikorupcinį vertinimą, STT paprašė savivaldybių per tris mėnesius informuoti, kaip bus šalinami korupciją didinantys veiksniai.
Panašaus pobūdžio problemų STT specialistai nustatė ir kitose didžiausiose Lietuvos mietų savivaldybėse, tačiau pastarosios iškarto ėmėsi veiksmų dėl korupcijos rizikos veiksnių teisinio reguliavimo pašalinimo.
Informacijos šaltinis – Specialiųjų tyrimų tarnyba.
Užtektinai daug lietuvių patriotų bauginasi, kad net tiek Lietuvos lenkų, jų partijos – LLRA (Lietuvos lenkų rinkiminė akcija) atstovų pateko į Lietuvos Respublikos Seimą.
Tokia pergalė buvo netikėta ir patiems laimėtojams. Lapkričio 1-ąją dieną jie savo internetiniame puslapyje AWPL (Akcija Wyborcza Poloko‘v na Litowie), straipsnyje „Istorinė LLRA sėkmė“, rašo: „… Lietuva – tai vienintelė valstybė, kurioje lenkai (išskyrus Lenkiją) realiai įtakoja valdžią. LLRA turi savo atstovus Seime ir Europos parlamente (susimąstykite, ne Lietuvos, bet LLRA – A.L.). Taip pat nemažai LLRA atstovų yra valdybose ar koalicijose savivaldybėse.
Ar pakankamai gerbiame lietuvių kalbą Lietuvoje? Šiandien teko lankytis ligoninėje. Vos per pusę valandos Santariškių ligoninėje priėmimo skyriuje apsilankė bent keletas žmonių, kurie prie langelio kreipėsi informacijos ne valstybine lietuvių kalba. Rusiškai ir rusiškai/lenkiškai.
Panašu, kad visi jie buvo nuolatiniai Lietuvos gyventojai. Greičiausiai net mūsų šalies piliečiai. Kai kuriuos atsakymus lietuvių kalba jie puikiai suprato, tačiau vis tiek toliau kalbėjo ne valstybine kalba. Kodėl?
Į šį klausimą bandžiau sau atsakyti gana ilgai. Juk jei supranti lietuvių kalbą, gyveni Lietuvoje, esi jos pilietis, tuomet turėtum žinoti, kad mūsų Konstitucija ir kiti įstatymai aiškiai nurodo, kad valstybinė kalba – lietuvių. Dar daugiau, įstatymai įpareigoja valstybės piliečius gerbti ir saugoti SAVO valstybinę kalbą. Nebūtina jos mylėti. To gal būtų ir per daug. Bet gerbti – tai yra minimumas, kurio kiekvienas šalies pilietis privalo laikytis.
