2013 m. gegužės 30 d. Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija (pirmininkaujanti Virginija Švedienė, Jūratė Damanskienė ir Artūras Pažarskis), iš esmės pripažino visus VSD, ikiteisminio tyrimo teisėjų ir tyrėjų, tarp jų – ir Rusijos Federacijos Federalinės saugumo tarnybos, buvusios KGB, tardytojų Lietuvoje, prokurorų slaptų liudininkų liudijimus, surinktus įrodymus ir kaltinimus teisingais, teisėtais, o visus „teroristės“ Eglės Kusaitės advokato Kęstučio Stungio ir jos pačios argumentus „prieš“ praktiškai niekiniais, ypač niekiniais – advokato reikalavimus laikytis pasirašytų tarptautinių konvencijų.

Teismas nuteisė Eglę Kusaitę už neva teroro aktą – Kremliaus karinės bazės Čečėnijoje, tik nežinia, kurios, kada ir kokiomis aplinkybėmis – susprogdinimą, pagal baisiausią Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (BK) 250 straipsnio „Teroro aktas“ dalį, numatantį bausmę – kalėjimą iki gyvos galvos.

Continue reading „Advokatas Kęstutis Stungys: Vilniaus apygardos teismo 2013-ųjų gegužės 30-osios nuosprendis Eglės Kusaitės byloje – neteisingas”

kastis

„Teroristės“ Eglės Kusaitės bylos kaltinamojoje išvadoje jai mestas kaltinimas, kad ji siekė prisijungti prie neva tarptautinės teroristinės organizacijos „Kaukazo Emyratas“ (Šiaurės Kaukazo sukilėlių paskelbtos atkuriamos nepriklausomos valstybės pavadinimas) ir paaukoti savo gyvybę pagal šios organizacijos nurodymą Rusijos karinėje bazėje, ją susprogdindama (tiesa, nežinia nei kur, nei kada). Teigiama, kad ji pati dalyvavo teroristinės grupuotės su bendrininkais Maskvoje, susijusiais su „Kaukazo Emyratu, sukūrime.

Kadangi kiekviena baudžiamoji byla šalies viduje, ypač susijusi su teisminio proceso dalyviais – kitų šalių piliečiais, yra ir tarptautinės teisės dėmesio ir vertinimo objektas, už Lietuvos Respublikos tarptautinius santykius atsakinga Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė tuo pačiu tarsi oficialiai pripažino Šiaurės Kaukazo sukilėlius tarptautiniais teroristais.

Continue reading „Saugumiečiai ir prokurorai įlindo į Prezidentės sodą”

cyvas110

Teisėjų taryba dar kartą parodė, kad „ne runkelių reikalas”, kaip vykdomas teisingumas. Jokia „minia” nuo šiol negali žinoti ne tik kokių nors operatyvinių paslapčių, bet, jei pats Temidės tarnas pageidauja, net ir kaip jo šventenybė atrodo.

Nesvarbu, kad teisėjas lyg ir viešas asmuo, bet jis ypatingas, didingas, baisus ir žvilgantis padaras, prie kurio kojų, nedrįsdami pakelti akių, turi klūpoti visi nuodėmingieji žemės kirminai. Jiems ir tik jiems svarbu kuo greičiau prarasti krizines algos netektis, juk tai jie „nabagai” skursta ir dar patiria demokratijų įsigeidusios liurbių minios spaudimą.

Manau, kad dabartinio Teisėjų tarybos sprendimo įslaptinti teisėjų veidus – nepakanka. Valstybėje paslapčių turi būti kuo daugiau.

Continue reading „Teisėjus vadinkime “kličkomis””