Advokatas Kęstutis Stungys: Vilniaus apygardos teismo 2013-ųjų gegužės 30-osios nuosprendis Eglės Kusaitės byloje – neteisingas


Print

2013 m. gegužės 30 d. Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija (pirmininkaujanti Virginija Švedienė, Jūratė Damanskienė ir Artūras Pažarskis), iš esmės pripažino visus VSD, ikiteisminio tyrimo teisėjų ir tyrėjų, tarp jų – ir Rusijos Federacijos Federalinės saugumo tarnybos, buvusios KGB, tardytojų Lietuvoje, prokurorų slaptų liudininkų liudijimus, surinktus įrodymus ir kaltinimus teisingais, teisėtais, o visus „teroristės“ Eglės Kusaitės advokato Kęstučio Stungio ir jos pačios argumentus „prieš“ praktiškai niekiniais, ypač niekiniais – advokato reikalavimus laikytis pasirašytų tarptautinių konvencijų.

Teismas nuteisė Eglę Kusaitę už neva teroro aktą – Kremliaus karinės bazės Čečėnijoje, tik nežinia, kurios, kada ir kokiomis aplinkybėmis – susprogdinimą, pagal baisiausią Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (BK) 250 straipsnio „Teroro aktas“ dalį, numatantį bausmę – kalėjimą iki gyvos galvos.

Prokuroras Mindaugas Dūda prašė E. Kusaitę nuteisti minimalia bausme – 10 metų laisvės atėmimo, bet teismas pasitenkino 10 mėnesių, beveik lygiai tiek, kiek ji jau atsėdėjo „užkardyta“ ir tardyta, ir pareiškė, kad bausmę ji jau atliko. Bausmė sušvelninta remiantis BK 62 straipsniu (Švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimas), konstatavus faktą, jog geriausiu atveju galima kalbėti tik apie nepavykusį pasikėsinimą padaryti nusikaltimą, bet ne apie patį nusikaltimą.

Advokatas K. Stungys tokį nuosprendį apskundė Apeliaciniam teismui, prašydamas visiškai išteisinti nuteistąją E. Kusaitę. Žemiau pateiktas jo apeliacinis skundas.

XXX

Lietuvos Apeliaciniam Teismui

Advokatas Kęstutis STUNGYS b. b. Nr.1-22-256/2013 Dėl nuosprendžio E. Kusaitės byloje

APELIACINIS SKUNDAS

2013-06-18

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 30 d. nuosprendis E. Kusaitės byloje neteisingas.

E. Kusaitė pripažinta kalta ir nubausta pagal LR BK 21(1) ir 250(4) str. pažeidžiant:

– Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos /toliau – EŽTPLAK/ 6, 7 str. garantuojamas teises į teisingą bylos nagrinėjimą, pripažinimą kalta ir bausmės skyrimą tik pagal galiojančius įstatymus;

– Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Baudžiamojo ir Baudžiamojo proceso įstatymų principines nuostatas, apibrėžiančias Lietuvos valstybės baudžiamąją politiką, valstybės teisinį identitetą, pareigą saugoti žmogaus teises, vykdyti įstatymais apibrėžtą jurisdikciją.

1.

Teisminio nagrinėjimo pirmos instancijos teisme, numatyto EŽTPLAK 6, 7 str., Baudžiamojo proceso kodekso V dalyje, nebuvo. Vilniaus apygardos teismo kolegija /toliau – Kolegija/ nevykdė teisingumo. Kolegijos veikla, nagrinėjant E. Kusaitės bylą, vertintina kaip kryptinga pagal kaltinamąjį aktą teisminio proceso imitacija.

1.1 Prokuroras Kolegiją pasirinko pažeisdamas teritorinę bylų nagrinėjimo kompetenciją. Pagal BPK 226(1) str. byla teisminga Klaipėdos apygardos teismui. Prokuroras privalėjo perduoti bylą Klaipėdos apygardos teismui – BPK 220 str. Vilniaus apygardos teismas, neteisėtai gavęs bylą, privalėjo pagal BPK 228(1), 232(2) str. perduoti ją pagal teismingumą.

1.2 Byla turėjo būti nutraukta parengiamojoje nagrinėti teisme stadijoje pagal BPK 232(7) str. Iš kaltinamojo akto akivaizdu, kad jis surašytas pažeidžiant BPK 219 str. E. Kusaitė apkaltinta išgalvotai aiškinant ir taikant BK 11(1), 25(4), 250(4-5) str. Gynybos nevienkartiniai prašymai nutraukti bylą parengiamojoje stadijoje nurodant, kad kaltinimas suformuluotas ne pagal Lietuvos BK 11(1), 250 str. terorizmo sampratas, o pagal Rusijos BK specifinę, prieštaraujančią tarptautinės ir Lietuvos nacionalinės teisės teroristinės veiklos sampratoms, ignoruoti.

1.3 Prašymas nutraukti bylą dėl kaltinimų nepagrįstumo pakartotas 2010-12-22 pirmojo teismo posėdžio parengiamojoje dalyje, nurodant, kad netinkamas kaltinimo suformulavimas neleidžia bylą nagrinėti teisme (BPK 219 str.), – atmestas.

1.4 Tame pat posėdyje atmesti teisėti ir pagrįsti gynybos prašymai: bylą nagrinėti viešame teismo posėdyje /BPK 9str./, nedrausti gynybai daryti BPK 260 str. leidžiamą teismo posėdžio garso įrašą, prijungti prie E. Kusaitės bylos bendrininkavimu kaltinamų Magmadovų bylą /BPK 233, 254 str./, esančią LR Generalinėje prokuratūroje, išreikalauti prijungti prie bylos ir įvertinti E. Kusaitę teisinančius duomenis, iškviesti ir apklausti gynybos liudytojus.

1.5 Dėl teismo savivalės ir šališkumo pirmajame posėdyje kolegijai pareikšti šeši nušalinimai. Nušalinimų Kolegijai ir prokurorui dėl bendros veiklos vykdant šališką bylos nagrinėjimą, gynybos procesinių galimybių varžymą buvo pareikšta ne mažiau dvylikos. Visi jie atmesti kaip nepagrįsti.

1.6 Visą Kolegijos veiklos laikotarpį nuo 2010 m. gruodžio 22 d. iki 2013 m. gegužės 30 d. E. Kusaitės byloje Kolegija tiesiog ignoravo gynybos versiją ir aiškinimus dėl kaltinimo nesuderinamumo su nacionaline ir tarptautine teise, E. Kusaitės – kombatantės statusą.

1.7 Faktiškai siekdama apriboti E. Kusaitės vykdomą aktyvią gynybą teismo proceso metu, Kolegija skyrė jai kardomąją priemonę – suėmimą. Suimta teismo salėje Velykinių švenčių išvakarėse. Apeliacinis teismas panaikino šią kardomąją priemonę kaip nepagrįstą.

1.8 Kolegijos ir Maskvos srities Krasnogorsko miesto teismo /toliau – Maskvos teismo/ veikloje stebimas veiksmų ir rezultatų suderinamumas. Kolegija ir Maskvos teismas E. Kusaitės veiksmus vertina pagal Rusijos BK nustatytus terorizmo vertinimo kriterijus. Kolegijos nuosprendis derinamas prie Maskvos teismo nuosprendžio. Kolegija su didelėmis pertraukomis nagrinėjo bylą tol, kol įsigaliojo Maskvos teismo nuosprendis Magmadovų byloje. Po to Kolegija priėmė nuosprendį, visiškai atitinkantį Maskvos teismo nuosprendį.

1.9 Pagal Maskvos teismo nuosprendį, Magmadovai verbavo E. Kusaitę teroro aktui įvykdyti, o pagal Kolegijos nuosprendį ji sutiko ir ruošėsi įvykdyti teroro aktą.

20 Abu nuosprendžiai grindžiami Rusijos specifine terorizmo samprata, kuri nepriimtina Lietuvos nacionalinei /BK 250 str./ ir tarptautinei teisei – „Tarptautinei Konvencijai dėl kovos su teroristų vykdomais sprogdinimais“ – VŽ, 2004, Nr. 36 – 1184.

Dėl minėtų prieštaravimų ir proceso pažeidimų Kolegijos nuosprendis naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.

Be to, Kolegijos veikla neatitinka procesinių teisingumo imperatyvų, suformuluotų:

– EŽTPL Konvencijos 6, 7 str., LR Konstitucijos 31 str., įtvirtinančiuose žmogaus teises į teisingą, sąžiningą, veikiantį pagal įstatymus teismą;

– LR BK 1 str. 1 d. „…baudžiamosios teisės priemonėmis ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir visuomenės interesus nuo nusikalstamų veikų“;

– LR BPK 1 str. 1 d. „…ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas.“

2.

Kolegijos nuosprendis E. Kusaitės atžvilgiu naikintinas dėl šališkumo.

Nuosprendyje E. Kusaitės kaltė grindžiama perrašant kaltinamajame akte suformuotą kaltinimo versiją pagal Rusijos Federacijos specifinius terorizmo vertinimo pagrindus. Lietuvos BK 21, 250(4,5) str. čia nurodomi aiškinant ir taikant juos išgalvotai.

2.1 Gynyba nuo bylos atidavimo teismui stadijos iki baigiamųjų kalbų pabaigos įrodinėjo kaltinimo nepagrįstumą akcentuodama, kad pagal kaltinimą E. Kusaitė ruošėsi dalyvauti Čečėnijoje veikiančiame kariniame „Emirat Kavkaz“ dalinyje, kurio veikla ES pripažįstama teisėta. Tuo pagrindu E. Kusaitė – kombatantė. Todėl ji pagal tarptautinę ir LR BK 250 str. negali būti kaltinama terorizmu.

2.2 Kolegijai pateikta ir prie bylos prijungta rašytinė gynybos versija, kurioje tarptautinių ir nacionalinių teisės aktų pagrindu įvertintas kaltinimo faktinis ir teisinis nepagrįstumas, E. Kusaitės baudžiamojo persekiojimo kitose bylose, susijusiose su terorizmo byla, neteisėtumas.

2.3 Gynybos versiją skirtingais, tarpusavyje neprieštaraujančiais teisiniais ir faktinių duomenų leistinumo ir liestinumo įrodinėjimo procese vertinimo aspektais pateikė Kolegijai kaltinamoji E. Kusaitė ir jos gynėjas advokatas K. Stungys.

2.4 Kolegijos nuosprendžio analizė rodo, kad gynybos argumentai atskirai ir gynybos versija visumoje liko neįvertinti. Iš nuosprendžio turinio seka, kad kolegija perrašė kaltinamąjį aktą, pavadindama jį nuosprendžiu.

Vadovaujantis procesine Apeliacinio teismo kompetencija, apibrėžta EŽTPLA Konvencijos 6, 7 str., 7 protokolo 2 str., LR Konstitucijos 31 str., BPK 20(5), 241(2), 311, 320(3) str. ir tuo, kad Kolegija neįvertino gynybos versijos, prašome vykdant teisingumą procesine tvarka įvertinti gynybos versiją, kad būtų išsamiai ir nešališkai įvertintas E. Kusaitės kaltinimo pagrįstumas, proceso legitimumas, įrodymų leistinumas, liestinumas ir tuo pagrindu priimtas teisingas nuosprendis byloje.

Toliau Apeliacinės Kolegijos vertinimui pateikiama gynybos versija, kuri liko neįvertinta pirmos instancijos teismo.

      1.

Tarptautinės sutartys ir Lietuvos Respublikos nacionalinės teisės aktai, apibrėžiantys teroristinio akto ir kovos su terorizmu sampratas.

1.1. Lietuva, 1991 m. tapusi JTO, 2004 m. ES ir NATO nare, pripažino ir įsipareigojo vykdyti tarptautines sutartis, tarp jų – apibrėžiančias teroro akto ir kovos su terorizmu sampratas.

Pagal Lietuvos 1999 m. birželio 22 d. Nr. VIII–1248 Tarptautinių sutarčių įstatymo 11 str. imperatyvus:

– Lietuva privalo vykdyti tarptautines sutartis;

– Jei tarptautinė sutartis nustato kitokius reikalavimus nei Lietuvos įstatymai, tai taikomos tarptautinės sutarties nuostatos.

1.2. Pagrindinės tarptautinės sutartys, apibrėžiančios minėtas sąvokas, ratifikuotos Lietuvos Respublikos 2004 m.:

– JTO 1998 m. „Tarptautinė konvencija dėl kovos su teroristų vykdomais sprogdinimais“ /Toliau – Konvencija/;

– 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendimas 2002/475/TVR „Dėl kovos su terorizmu“.

1.3 Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 250 str., reglamentuojantis terorizmo sampratą, kovą su teroristų vykdomais sprogdinimais, suderintas, konkretizuoja Konvencijos nuostatas.

1.4 Konvencijos aktualumas E. Kusaitės byloje tame, kad ji 1–2 str. atskiria sprogdinimą kaip teroro aktą nuo sprogdinimų, vykdomų karinių konfliktų metu.

Pagal Konvenciją, sprogdinimas yra teroro aktas, kai jis nukreiptas prieš civilius ar civilinės santvarkos infrastruktūrinius, tame tarpe – strateginius objektus.

1.5 Sprogdinimai karinių konfliktų metu nelaikomi teroro aktais. Tai ginkluotos kovos metodai, reguliuojami Ženevos konvencijomis, kitais norminiais aktais, reguliuojančiais karinių veiksmų sampratą.

1.6 Konvencija imperatyviai nurodo, kad ji nereglamentuoja ginkluotųjų pajėgų ir prieš jas nukreiptos veikos – 19 str.

Ikiteisminio tyrimo ir teisme surinktos medžiagos analizės pagrindu seka išvada, kad E. Kusaitė apkaltinta ignoruojant išvardytas tarptautinės ir nacionalinės teisės normas, apibrėžiančias teroristinio akto sampratą.

2.

Lietuvos ir Rusijos Čečėnijos karinio konflikto (karo) vertinimo skirtumai, išjungiantys Lietuvos ir Rusijos procesinį bendradarbiavimą tiriant E. Kusaitės bylą.

E. Kusaitė kaltinama: „…kūrė organizuotą grupę teroro aktui vykdyti, dalyvavo organizuotos grupės teroro aktui vykdyti veikloje, bei rengėsi įvykdyti teroro aktą susisprogdinant save strateginės reikšmės objekte Rusijos Federacijos karinėje bazėje…“ – BK 21(1) str. ir 250(4) str., 250(5) str.

2.1 Lietuva, JTO, ES, JAV, NATO karinį konfliktą tarp Rusijos ir Čečėnijos vertina kaip ilgametį čečėnų išsivaduojamąjį karą, o Rusija – kaip neteisėtų karinių formuočių veiklos slopinimą Rusijos – Čečėnijos teritorijoje:

– Europos Parlamentas – 2004 m. vasario 24 d. Rezoliucija „Dėl ES ir Rusijos santykių“;

– 2002 m. birželio 13 d. ES Tarybos pagrindų sprendimas 2002/475/TVR „Dėl kovos su terorizmu“ – LR BK priedas, psl. 213;

– JAV Senatas – 2000 m. vasario 24 d. Rezoliucija „Taikus konflikto Čečėnijoje sprendimas”.

– Lietuvos Respublikos Seimas:

– 1999 m. spalio 19 d. Pareiškimas „Dėl masinių žmogaus teisių pažeidimų Čečėnijoje“;

– 1999 m. lapkričio 16 d. Rezoliucija „Dėl karo Čečėnijoje“;

– 1999 m. gruodžio 21 d. Rezoliucija „Dėl viešo ir visapusiško Čečėnijos problemos išsprendimo“.

Lietuvos Respublika, pripažindama ir gerbdama čečėnų išsivadavimo kovą, Vilniuje įrengė Džiocharo Dudajevo, vieno iš pasipriešinimo vadovų, skverą bei pastatė paminklą.

2.2 Požiūrių skirtumas sąlygoja tai, kad Lietuva ir Rusija skirtingai vertina asmenis, dalyvaujančius Čečėnijos konflikte. Rusija nepripažįsta čečėnų ir kovojančių su jais kitų tautybių asmenų kovos teisėtumo, t. y. kario – kombatanto statuso. Nesant bendros tarpvalstybinės konflikto sampratos ir tuo pagrindu vieningos, grįstos Konvencija baudžiamosios politikos, šalių procesinis bendradarbiavimas, tiriant E. Kusaitės bylą, negalimas.

2.3 Lietuvos piliečiai, pritariantys, reiškiantys norą dalyvauti ar tiesiogiai kovojantys už Čečėnijos nepriklausomybę, nėra teroristai. Jie negali būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 250 str.

Lietuvis Linas Valavičius 1995 m. žuvo Čečėnijoje kovodamas prieš Rusijos karius. Čečėnija apdovanojo jį kaip didvyrį. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1997 m. nutarimu Nr. 528 skyrė lėšų jo pervežimui Tauragėn, palaidojimui ir paminklo pastatymui.

2.4 Pagal kaltinimą, E. Kusaitė dalyvavo čečėnų išsivaduojamajame kare, tuo tikslu sukurdama organizuotą grupę, dalyvaudama jos veikloje, rengdamasi įvykdyti teroro aktą – susisprogdinti strateginiame objekte – Rusijos federacijos karinėje bazėje.

2.5 Pagal Konvencijos 19 str. ir LR BK 250 str. tokia veikla nėra teroristinė. Jei hipotetiškai tikėtume kaltinimu, tai E. Kusaitė turėjo būti nuvežta į Čečėniją ir įsijungti į karinės grupuotės „Emirat Kavkaz“, kovojančios su Rusijos kariais už Čečėnijos nepriklausomybę, veiklą.

Šią organizaciją teroristine pripažino tik Rusijos Aukščiausiasis Teismas ir tik 2010 m. vasario 8 d., praėjus trims mėnesiams po E. Kusaitės sulaikymo.

2.6 Pagal Konvencijos 19 str. ir Lietuvos nacionalinę teisę – BK 250 str., skiriančią sprogdinimus ginkluoto konflikto metu nuo teroro akto, E. Kusaitė įgytų kombatanto – kario, ginkluoto pasipriešinimo dalyvio statusą.

2.7 Pažymėtina, kad VSD ir Generalinės prokuratūros pareigūnams buvo žinoma, kad „Emirat Kavkaz“ nėra teroristinė organizacija. JTO, ES, tame tarpe ir Lietuva pripažįsta jos veiklos teisėtumą. Todėl E. Kusaitė – kombatantė negali būti pripažinta subjektu BK 250 str. prasme. Be to, jos veiksmai siekiant susisprogdinti karinėje bazėje, jei tikėtume kaltinimu, nėra objektyvioji BK 21, 250(4), 250(5) str. sudėtis.

2.8 Tai, kad E. Kusaitė negali būti persekiojama 250 str. pagrindu, buvo žinoma VSD ir prokurorui J. Lauciui dar iki jos suėmimo 2009-10-24. Pažymas apie tai VSD kovos su terorizmu Valdyba VSD ikiteisminio tyrimo skyriui išsiuntė 2009-10-05 Nr. 1081-18-1371, o generalinei prokuratūrai – 2010 m. gegužės 26 d. Nr. 1081-18-505. Pažymos yra byloje.

SEKA IŠVADA:

Konvencijos 1, 2, 19 str. ir LR BK 1–2, 7, 11, 21–26, 250 str. pagrindu E. Kusaitė – kombatantė. Ji nėra subjektas ir jos veiksmuose negali būti objektyviųjų BK 21, 250(4), 250(5) straipsniuose numatytų sudėčių.

3.

Jei atsiribotume nuo E. Kusaitės – kombatantės statuso, kaip tai daro kaltinimas, tai ir tuo atveju jai reiškiami kaltinimai išgalvoti. Ji neįvykdė ir nesirengė įvykdyti jokios nusikalstamos veikos, duodančios pagrindą jos veiksmus vertinti pagal BK 21, 250(4), 250(5) str.

3.1 Pagal Konvenciją ir BK 250 str. terorizmo veika materialioji. Todėl terorizmo kvalifikacijai būtina nustatyti Konvencijoje ir minimo straipsnio dispozicijoje išvardytus konkrečius, patvirtinančius teroro aktą, veiksmus: padėjo sprogmenį, sprogdino, padegė, kūrė bendrininkų grupę, veiksmų pasekmės ir priežastinis ryšys tarp nusikalstamos veikos ir pasekmių, arba vienareikšmiai patvirtinančią pasiruošimą įvykdyti teroro akto veiką.

3.2 Pažymėtina, kad nusikalstama veika pagal BK 2(1,3,4), 11, 21, 250 str. – vykdant arba rengiantis padaryti teroro aktą – suprantama kaip pavojinga visuomenei, konkreti, materiali, fizinė nusikalstama veika. Kaltinimas byloje grindžiamas E. Kusaitės kalbomis, vertinimais, mintimis, lūkesčiais, norais arba dirbtinai kriminalizuojant socialinius buitinius santykius.

3.3 LR BK 11 str. nusikaltimą apibrėžia kaip „Pavojingą ir šiame kodekse uždraustą veiką, už kurią numatyta laisvės atėmimo bausmė“.

E. Kusaitės pokalbiuose su įslaptintais liudytojais, Magmadovais ir kitais, SMS žinutėse išsakytos mintys, norai, lūkesčiai, nepaisant to, kiek jie bebūtų radikalūs Rusijos–Čečėnijos konflikto požiūriu, nėra BK 250 str. numatyta pavojinga visuomenei veika. Tuo labiau, kad konkrečių, vienareikšmių pokalbių ar duomenų apie pasiruošimą susisprogdinimui nėra. Be to, daugelį E. Kusaitei inkriminuojamų pokalbių, susirašinėjimo tekstų ji neigia, nurodydama, kad tai sukurti, sumontuoti, tikslu apkaltinti ją, tekstai. E. Kusaitės prašymai skirti ekspertizes tekstų identifikavimui atmesti.

3.3 Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos /Toliau tekste EŽTPLAK/ 7 str. ir LR BK 2(4) str. nurodoma: „Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.“

3.4 Nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos teisminio nagrinėjimo metu nenustatyta konkrečių duomenų, rodančių, kad E. Kusaitė padarė jai inkriminuojamas veikas:

– rengėsi susisprogdinti strateginės reikšmės objekte – Rusijos Federacijos karinėje bazėje, taip sukeldama pavojų daugelio žmonių gyvybei ir sveikatai…“, t. y. įvykdė BK 21(1), 250(4) str. numatytus nusikaltimus.

3.5 Kaltinimas pasirinktinai, kaltinančia prasme vertina viešus E. Kusaitės internetinio ryšio ir su įslaptintais liudytojais pokalbius, susirašinėjimus religiniais, čečėnų tautos kovos su Rusija, vykimo į Maskvą pasisvečiuoti klausimais. Išgalvotai nurodo, kad naudodamasi viešais ryšiais vykdė konspiracinę veiklą.

3.6 Įrodinėjimas byloje vyksta ne faktinių duomenų apie nusikalstamas veikas nustatinėjimo ir vertinimo pagrindu, kaip to reikalauja BPK 20(3–4) str., o prokurorų išgalvotų vertinimų ir išvadų pagrindais. Prokurorai E. Kusaitės kalbas, buitinio lygmens veiksmus išgalvotai vertindami kaip nusikalstamus, dirbtinai apkaltina ją terorizmu.

Tai ne procesinė įrodinėjimo tvarka, pagal kurią prokuroras – įrodinėjimo subjektas, o ne įrodymų šaltinis. Be to, įrodinėjama ne prokurorų vertinimais ir išvadomis , o faktiniais duomenimis, patvirtinančiais kaltinimus, ir gautais įstatymų nustatyta tvarka – BPK 20 str.

3.7 Dėl 500 JAV dolerių.

500 JAV dolerių Apti Magmadovo paskola E. Kusaitei kelionės dokumentų susitvarkymui /t. 3, b.l. 19/. Pastangos gauti vizą, kelionės bilieto įsigijimas, važiavimas į Maskvą – tai duomenys, vienareikšmiai ir objektyviai patvirtinantys E. Kusaitės ir Magmadovų aiškinimą, kad ji vyko svečiuotis. Kaltinimo vertinimas, kad tai pasiruošimas teroro akto įvykdymui, išgalvotas, prieštaraujantis protingai, kryptingai, logiškai Magmadovų ir E. Kusaitės veiklai organizuojant pažintinę, pasisvečiavimo kelionę į Maskvą.

3.8 Dėl knygų apie sprogmenis įsigijimo.

Pagal kaltinimą, knygos – pagrindiniai E. Kusaitės nusikalstamos veikos įrodymai: „2008 m. pavasarį iki 2004-04-28, suieškojo nusikaltimo padarymo priemones – iš internetinio tinklapio vvv.kavkazchat.com į naudojamą kompiuterį atsisiuntė „Inžinernyje bojepripasy O vzryvčityh veščestvah“ ir „Inžinernyje boepripasy. Sredstva vzrivanija“ su juose esančia būtina informacija apie sprogmenis, jų gamybos bei sprogdinimo būdus ir tam, kad įgytus gebėjimus būtų galima pasitelkti vykdant teroro aktą susisprogdinant, mokėsi pasigaminti skirtą susisprogdinimui sprogstamąjį įrenginį ir jį detonuoti“ yra išgalvoti.

3.9 Kaltinimo dirbtinumas šioje dalyje akivaizdus:

– 3.9.1 Knygose nėra sprogmenų, sprogdinimo įtaisų gamybos, jų detonavimo, panaudojimo būdų, technologijų. Knygose pažintinė, bendrojo pobūdžio informacija apie sprogmenis, pagal kurią nei sprogmenų pasigaminti, nei susprogdinti neįmanoma. Knygų įžanginėje dalyse rašoma: „…autorius nori populiariai paaiškinti, kas yra sprogimas, sprogstamoji medžiaga, apibūdinti sprogstamųjų medžiagų savybes … prašau negaišti laiko tų, kurie nori gauti duomenų apie sprogmenų gamybos būdus, bombų veikimą. Receptų čia nėra.“

– 3.9.2 E. Kusaitės aiškinimas, kad knygos buvo atsiųstos į VSD kontroliuojamą kompiuterį, VSD darbuotojo Abdul (Andrej) Hafizo prašymu, o ji tomis knygomis nesidomėjo ir nesinaudojo, kaltinimo netirtas ir nepaneigtas jokiais duomenimis.

– 3.9.3 Nenustatyta jokia konkreti E. Kusaitės veikla, kad knygos, kaip teigia kaltinimas, susiieškotos, persisiųstos ir buvo naudojamos susisprogdinimo pasiruošimui, juose esančių duomenų pagrindu neva mokėsi pasigaminti skirtą susisprogdinimui sprogstamąjį įrenginį ir jį detonuoti. Šie kaltinime esantys prokurorų teiginiai yra niekuo nepagrįsti žodžiai, išvados, o ne duomenys, kurie gali būti pripažinti įrodymais.

3.10 Dėl įslaptintų liudytojų Nr.1 ir Nr.2 parodymų leistinumo ir sąsajumo.

Šių liudytojų parodymuose esančia informacija grįsti E. Kusaitę apkaltinantį pagal LR BK 250 str. nuosprendį negalima, nes pagal tarptautinius ir nacionalinius teisės aktus ji yra kombatantė. Be to, liudytojai perteikia pokalbius su E. Kusaite, išgautus dirbtinai sukurtoje provokacinėje aplinkoje. Visa tai nėra duomenys, kurie gali būti pripažinti įrodymais BPK 20, 301(2) str.

3.11 Atmetus Rusijos FSB surinktą medžiagą, esančią 11–15 bylos tomuose, neapklausus Rusijos liudytojų, įtrauktų į kviestinų apklausai liudytojų sąrašą, įslaptinti liudytojai lieka vieninteliais kaltinimo liudytojais, kurių parodymai nepasitvirtina ir kitais įrodymais. Todėl nuosprendį grįsti įslaptintų liudytojų, asmenų, susietų su VSD, parodymais, negalima – BK 301(2) str.

3.12 Pažymėtina, kad įslaptinti liudytojai įrašinėjo ir duoda parodymus apie E. Kusaitės kalbas, samprotavimus, lūkesčius, kas pagal BK 2, 11 str. nėra „nusikalstama, pavojinga ir šiame kodekse uždrausta veika“.

3.13 Įslaptinti liudytojai daro išvadas, kad bendraudami su E. Kusaite įsitikino, kad pastaroji vyksta į Maskvą, iš ten į Čečėniją, kur ketina susisprogdinti karinėje bazėje. Esant šiai situacijai, jie privalėjo pranešti apie daromą, anot kaltinimo ir liudytojų, labai sunkų nusikaltimą – BK 238 str.

Pateiktų teisinių argumentų ir faktinių duomenų analizės pagrindu seka išvada, kad E. Kusaitei inkriminuojamos veikos: 500 JAV dolerių paėmimas ir panaudojimas kelionei organizuoti, vykimas į Maskvą, knygų buvimas kompiuteryje – nėra nusikalstami veiksmai, nes ji ne subjektas BK 250 str. požiūriu. Be to, šie veiksmai nėra vienareikšmiai susieti ir rodantys pasirengimą teroro akto įvykdymui (BK 21, 250 str.).

      4.

Neteisingas Konvencijos ir BK 250 str. sąvokų aiškinimas ir vartojimas kaltinant E. Kusaitę terorizmu.

4.1 Dėl „strateginės reikšmės objekto – Rusijos Federacijos karinė bazė“ vartojimo.

4.1.1 Kaltinimas ir Kolegija nuosprendyje naudojasi akivaizdžiais Konvencijos vertimo trūkumais, sudarančiais galimybę plėsti terorizmo objektų sąrašą kaltinimui naudinga prasme, aiškinti ir taikyti Konvencijos 1–2, 19 str. kaltinant E. Kusaitę terorizmu. Esą Rusijos Federacijos karinė bazė įvardyta Konvencinio terorizmo objektų sąraše, esančiame 1, 2 str. ir atitinka LR BK 250(4) str. kvalifikacinį požymį „strateginės reikšmės objekto“ sąvoką. Tuo pagrindu kaltina E. Kusaitę pagal BK 250(4) str.

4.1.2 Kaltinimas ir Kolegija, sutapatindami „strateginės reikšmės objektą“ ir Rusijos Federacijos karinę bazę, iškreiptai remiasi Konvencija. Išgalvotam E. Kusaitės apkaltinimui naudojamasi Konvencijos vertimo iš anglų kalbos nepilnumu. Lietuviškame Konvencijos 2 str. vertimo tekste neišversta sąvoka „infrastructure facility“ – civilinės infrastruktūros objektas. Šios sąvokos apimtyje Konvencijos 1-o straipsnio 2-ame punkte išsamiai išvardyti teroristinio poveikio objektai, kurie išimtinai civiliniai, tame tarpe ir strateginės reikšmės objektai. Tai reiškia, kad teroro aktas yra veika, nukreipta prieš civilinės santvarkos infrastruktūrinius objektus, o ne prieš kariškius ir jų bazes. Sąmoningas vertimo nepilnumas sudaro galimybę, ignoruojant Konvencijos 19 str., skiriantį teroro aktą nuo karinių veiksmų, ir teroro objektų sąvokas, įvardintas 1, 2 str., karines bazes vertinti kaip strateginį objektą. Ką ir daro prokuroras, išgalvotai kaltindamas, ir teismas, nuteisdamas E. Kusaitę pagal BK 250(4) str.

4.1.3 Be to, kaltinimas ir teismas, vertindamas „karinę bazę” kaip „strateginės reikšmės objektą”, nepaiso:

– Lietuvos Respublikos 2002-10-10 Įstatymo Nr. IX–1132 LR strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo;

– LR Vyriausybės 2000-10-31 nutarimo Nr. 1315 „Dėl valstybės sienos apsaugos ir strateginės reikšmės objektų“, kurie apibrėžia ir įvardija strateginius objektus. Tarp jų Rusijos karinių bazių nėra. Lietuva kaip valstybė nėra įsipareigojusi ir Lietuvos BK neįpareigotas saugoti Rusijos karines bazes.

4.3 Veiksmai, neteisingai sutapatinant „strateginio objekto – karinės bazės” sąvokas, vertintini kaip savivalė siekiant dirbtinai apkaltinti E. Kusaitę terorizmu. Tai sąmoningas E. Kusaitės teisių į sąžiningą ir objektyvų ikiteisminį tyrimą, teisingą teismą, garantuojamų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos 6, 7 str., LR Konstitucijos 31 str., BK 2, BPK 44 str., pažeidimas.

      5.

Dėl operatyvinio ir ikiteisminio tyrimų imitacijų.

Vertinant byloje surinktą medžiagą, seka išvada, kad operatyviniam ir ikiteisminiam tyrimui faktinių ir teisinių pagrindų nebuvo.

5.1 Neabejotina, kad Lietuvos VSD pareigūnams, Generalinės prokuratūros prokurorams pagal pareigybinę kompetenciją privalu, visais atvejais turėjo būti žinomas Lietuvos, JT, ES valstybių tarptautinėmis sutartimis apibrėžtas ir privalomas vieningas požiūris į Rusijos–Čečėnijos konfliktą. Tuo pagrindu tarptautine ir nacionaline teisėmis apibrėžta vieninga baudžiamoji politika – nevertinanti karinio konflikto dalyvių kaip teroristų.

Esant šiai situacijai, baudžiamasis E. Kusaitės persekiojimas pagal BK 250 str. – pakankamas pagrindas išvadai, kad VSD ir prokuratūra siekė ne procesinių tikslų: „ginti žmogaus teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus, greitai ir išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas.” – BPK 1(1) str.

Operatyvinis ir ikiteisminis tyrimai, nesant tam faktinių, tarptautine ir nacionaline teisėmis nustatytų teisinių pagrindų, vertintini kaip provokacinė–tęstinė veikla, kuria siekiama dirbtinai sukurti ir, dangstantis procesine tvarka, surinkti, įforminti, pateikti teismui ir galiausiai nuteisti E. Kusaitę apkaltinant terorizmu.

5.1.2 VSD ir Generalinės prokuratūros darbuotojai, oficialiai pradėdami operatyvinį /2008 m. sausio 22 d./ ir ikiteisminį /2009 m. rugpjūčio 27 d./ tyrimus neabejotinai žinojo Lietuvos požiūrį į Čečėnijos–Rusijos konfliktą ir valstybės baudžiamąją politiką konflikte dalyvaujančių kombatantų požiūriu. Neabejotinai buvo žinoma ir tai, kad E. Kusaitė nepadarė jokios nusikalstamos veikos, o jos kalbos apie kombatantės statusą čečėnų išsivadavimo kovotojų gretose nėra nusikalstama veika BK 1, 11, 250 str. požiūriu.

Esant šiai situacijai, pagal BPK 3 str. 1 d. 1 p. „Baudžiamasis procesas nepradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti BK 250 str. numatyto terorizmo požymių”.

5.2 Oficialiai operatyvinis ir ikiteisminis tyrimai pradėti 2008 m. sausio 22 d., praėjus 8 d. nuo E. Kusaitės motinos ir tetos pranešimų, kuriais jos kreipėsi į VSD pagalbos. Pranešimuose esančią informaciją VSD panaudojo kaip kaltinančią E. Kusaitę medžiagą.

5.3 VSD darbuotojai perėmė E. Kusaitę visiškon kontrolėn izoliuodami ją nuo šeimos markeze ir sudarydami patrauklesnes nei šeimoje gyvenimo sąlygas: teikdami pilną išlaikymą, suteikdami elgesio laisvę, aprūpindami kompiuteriu, telefonais, apgyvendindami išnuomotame bute, duodami 500–1000 Lt kas savaitę išlaidoms – vykdė ne procesinius tyrimo veiksmus, o sudarė priklausomumo–provokacines sąlygas. Tokių veiksmų atlikimui VSD teismo leidimo neturėjo.

5.4 VSD darbuotojai, pilnai kontroliuodami E. Kusaitę, kolektyviai diegė jai radikalaus islamo požiūrį į Rusijos agresiją Čečėnijoje, skatino ir provokavo teigiamus čečėnų kovotojų veiksmų vertinimus ir imituodami procesinius veiksmus įrašinėjo šiuos vertinimus, kitus radikalius pasisakymus. Kaltinimas E. Kusaitės mintis, samprotavimus, vertinimus, pasisakymus, surinktus imituojant operatyvinius ir procesinio tyrimo veiksmus, pateikė kaip įrodymus, kaltinančius E. Kusaitę terorizmu.

5.5 Apkaltinant E. Kusaitę naudojamasi informacija, pateikta 2007 m. gruodžio 3 d., 2008 m. sausio 14 d. E. Kusaitės motinos Virginijos Kusienės ir jos tetos Irenos Jeleniauskaitės pranešimuose ir 2007 m. lapkričio 26 d. žodžiu, kai jos kreipėsi į VSD Klaipėdos apygardos skyrių pagalbos – susigrąžinti iš Vokietijos E. Kusaitę, imtis atitinkamų priemonių, kad būtų apribotas musulmonų neigiamas poveikis, žalojantis E. Kusaitės psichiką, kenkiantis jos sveikatai /t.9, b.l. 2–8/. Kreipėsi dėl to, kad nežinojo, jog vadinamieji „musulmonai”, darantys įtaką dukrai, yra praktiškai kontroliuojami VSD asmenys.

5.6 Motinos prašoma pagalba galėjo būti suteikta LR VSD Įstatymo 8/1/, 19(5) str. pagrindais pareiškiant E. Kusaitei oficialų įspėjimą: „Laikytis LR Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų asmenų teisių ir laisvių nedaryti kitų teisės pažeidimų supažindinant su galimomis teisinėmis pasekmėmis”.

5.6.1 Oficialus įspėjimas reiškiamas asmeniui, „kai yra pakankamai duomenų manyti, kad asmuo gali daryti teisės pažeidimus”. Motinos ir tetos pranešimuose, VSD pareigūno tarnybiniame pranešime 2007-11-27 Nr.30-8-20-1323RN/07, surašytame kitą dieną po žodinio motinos pagalbos kreipimosi, buvo informacijos oficialaus įspėjimo pareiškimui.

5.7 Oficialus įspėjimas pareikštas nebuvo dėl to, kad įspėjimas, jo raštiškas įteikimas E. Kusaitei atskleistų VSD vykdomą ilgalaikį E. Kusaitės stebėjimą, priežiūrą, padarytų ją atsargesnę, o svarbiausia, VSD turėtų nutraukti E. Kusaitės „auklėjimo” terorizmo dvasia veiklą. Oficialaus įspėjimo nepareiškimas duoda pakankamą pagrindą išvadai, kad VSD buvo suinteresuota nepaleisti iš savo kontrolės E. Kusaitės po sugrįžimo iš Vokietijos ir toliau eskaluoti situaciją – darant iš jos teroristę.

5.8 E. Kusaitė po jos susigražinimo iš Vokietijos lieka VSD kontrolėje. Ji be jokio teisinio pagrindo 2008-01-09 iškviečiama į VSD Klaipėdos apygardos skyrių esą „surinkti informaciją apie E. Kusaitę, jos kelionę į Vokietiją bei asmenis, su kuriais ji bendravo Vokietijoje”. Pagal Klaipėdos VSD valdybos viršininko M. Svirsko raštą, „tuo metu nebuvo pagrindo taikyti oficialias įspėjimo priemonės” t. 4, 2010-05-19 d. raštas Nr. (30)-18-162.

5.9 Pažymėtina, kad rašte esanti nuoroda, kad E. Kusaitė buvo kviečiama informatyviam pokalbiui, neatitinka tikrovės. Bylos medžiaga ir teisminio nagrinėjimo metu surinkta vienareikšmė informacija, kad ji buvo kviečiama faktiškai surežisuotam supažindinimui su tuo pačiu laiku iškviesta, perspektyvoje numatyta ir tapusia kaltinimo liudytoja – Jelena Baltrušyte-Koševaja /Aiša/. Pastaroji atvyko į VSD apsirengusi musulmoniškais rūbais ir E. Kusaitė „užkibo“, pasikeitė telefonais, prasidėjo „draugystė“, kuri tęsėsi nuo 2008-01-09 iki 2008 m. vasaros pabaigos. Dirbtinė pažintis, vieta ir laikas rodo, kad Baltušytė-Koševaja veikė pagal programą ir galiausiai davė parodymus teisme kaip kaltinimo liudytoja. Tai pakankamas pagrindas išvadai, kad E. Kusaitės iškvietimas į VSD būstinę Klaipėdoje po jos grįžimo iš Vokietijos buvo vykdomos jos ruošimo teroriste veiklos tęsinys.

5.10 Praėjus 8 d. nuo motinos pagalbos kreipimosi, 13 d. nuo E. Kusaitės iškvietimo į VSD ir konstatavimo, jog nėra pagrindo oficialiam įspėjimui, nenustačius jokių naujų kaltinančių duomenų, VSD Klaipėdos apygardos skyriaus viršininkas 2008 m. sausio 22 d. priima nutarimą Nr. 30-8-20-77S/08 „pradėti operatyvinį tyrimą dėl E. Kusaitės ketinimo ir rengimosi ateityje įvykdyti teroro aktą“ t. 15, b. l. 8-9.

5.11 Iš nutarimo turinio seka, kad E. Kusaitė, kuriai prieš 13 d. nebuvo pagrindo net įspėjimui, yra teroristė, besirengianti „ateityje įvykdyti teroro aktą” – BK 21, 250(4) str. Toks įvertinimas ir aktyvaus baudžiamojo persekiojimo organizavimas, motinos pagalbos prašymo pagrindu, yra nesąžiningas pareigūnų, suinteresuotų bet kuria kaina apkaltinti E. Kusaitę, neprocesinis veikimas, turint tikslą dirbtinai sukurti, sugauti ir sunaikinti teroristę E. Kusaitę.

5.12 Nutarimas pradėti operatyvinį tyrimą, nesant tam faktinių ir teisinių pagrindų, o vietoje jų nutarime deklaratyviai įvardijant E. Kusaitę kaip teroristę, pavertė ją provokacijų objektu. Provokacijų rezultatai, imituojant procesinę veiklą, įforminami dangstantis BPK nustatyta tvarka: įslaptintų liudytojų parodymais, slapto patekimo į VSD kontroliuojamas patalpas ir VSD kontroliuojamo kompiuterio duomenų paėmimo protokolais.

5.14 Operatyvinio ir ikiteisminio tyrimo imitacija – nesuderinama su BPK principinėmis nuostatomis: „ginti žmogaus teises ir laisves, valstybės interesus, greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą… – 1(1) str., todėl jos metu surinkti duomenys negali būti vertinami kaip įrodymai – BPK 20, 241(2) str.

5.15 Kaltinamasis aktas E. Kusaitės byloje, surašytas procesinių veiksmų imitacijos ir jų metu gautų duomenų pagrindais, nėra procesinis dokumentas, akumuliuojantis nusikalstamos veikos duomenų visumą, rodantis E. Kusaitės apkaltinimo pagrindus ir teisminio nagrinėjimo ribas – BPK 219, 255 str.

     6.

Baudžiamosios bylos duomenys, pateikti teismui, surinkti pažeidžiant tarptautinę ir nacionalinę teisę, todėl negali būti naudojami apkaltinant E. Kusaitę terorizmu – BPK 20 (1) str.

Dėl Rusijos federalinės saugumo tarnybos /FSB/ medžiagos esančios byloje nelegitimumo, neleistinumo BPK 1, 20(1) str.

6.1 Bylos medžiaga, pateikta teismui nuo 11 iki 15 tomo, surinkta Rusijos federalinės saugumo tarnybos /FSB/ darbuotojų, likusiuose 14 tomų – medžiaga surinkta LR VSD, Generalinės prokuratūros bendradarbiaujant su FSB pareigūnais.

6.2 Betarpiškas tyrimo medžiagos keitimasis su Rusija, bendradarbiavimo pasekmėje surinktos medžiagos panaudojimas kaltinant E. Kusaitę yra teisiniu požiūriu nepriimtinas dėl skirtingų Lietuvos ir Rusijos požiūrių vertinant konfliktą ir jo dalyvius Čečėnijoje.

6.3 Procesinis bendradarbiavimas būtų suprantamas, jei Lietuvos ir Rusijos BK straipsniai, apibrėžiantys terorizmą bei BPK, reglamentuojantys tyrimą, būtų identiški ir tuo pagrindu egzistuotų bendra baudžiamumo politika /LR BK 7 str./. Požiūrių į konfliktą Čečėnijoje skirtumai daro skirtingus Lietuvos ir Rusijos terorizmo Čečėnijoje supratimus. Rusija nepripažįsta išsivaduojamojo pasipriešinimo Čečėnijoje teisėtumo ir tuo pagrindu kombatanto statuso Čečėnijos kovotojų tarpe.

6.4 Pagal kaltinimo suformuotą versiją, E. Kusaitė apkaltinta pažeidžiant LR BK 2, 11, 250 str. nustatytą terorizmo sampratą, BPK 1, 2, 20(1-2) str. nustatytą tyrimo tvarką ir tikslus, Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 11(2) str. ir EŽTPLK 7(1) str. imperatyvus „Niekas negali būti nuteistas už veiksmus ir ne veikimą, kurie pagal tuo metu galiojusius valstybės įstatymus arba tarptautinę teisę nebuvo laikomi nusikaltimais”.

6.5 BPK 20(4) str. nurodo, kad įrodymai baudžiamajame procese yra LR BPK nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti šiame Kodekse  nustatytais proceso veiksmais. Rusijoje esančių liudytojų parodymai liko nepatikrinti. Pažeisti BPK 241(2), 242(1) str. imperatyvai, įpareigojantys kolegiją „išsamiai, nešališkai, tiesioginio ir žodinio nagrinėjimo tvarka ištirti bylos įrodymus”. Kolegija neturi teisinio pagrindo grįsti apkaltinamąjį nuosprendį išvardytais Rusijos liudytojų parodymais, nes jie apklausti vadovaujantis RF suformuluota terorizmo samprata, o Lietuvos teismo neapklausti.

Rusijos liudytojų parodymai Kolegijos posėdyje pagarsinti neteisėtai – BPK 276 str. Kolegija galėjo pagarsinti tik Lietuvos teismuose apklaustų liudytojų parodymus esant bent vienam BPK 276 str. išvardytų pagrindų. Tokių nėra. Be to, Rusijoje apklausti liudytojai neprisaikdinti (BPK 277 str.) ir neįspėti pagal Lietuvos BK 235 str.

Pagarsintų parodymų duomenys negali būti įrodymais byloje – BPK 20(1) str.

6.6 LR BPK ir Lietuvos–Rusijos 1995 m. teisinės pagalbos sutartis bendrų baudžiamojo proceso veiksmų nenumato. Todėl E. Kusaitės apklausa ir jos metu išgauti duomenys, dalyvaujant Rusijos FSB darbuotojams, negali būti vertinami kaip įrodymai – BPK 20(1) str.

Pateiktų teisinių argumentų pagrindu, bendradarbiavimas su Rusijos FSB, renkant, fiksuojant ir pateikiant bendrus E. Kusaitę kaltinančius duomenis, prieštarauja nacionalinei ir tarptautinei teisei. Duomenys surinkti pažeidžiant materialios ir procesinės teisės įstatymus – neturi juridinės galios – BPK 20 str.

    7.

KITI LR BPK PAŽEIDIMAI, RODANTYS TYRIMO IMITACIJĄ IR SURINKTŲ DUOMENŲ NELEISTINUMĄ ĮRODINĖJIMO PROCESE

7.1 Prokurorai J. Laucius ir M. Dūda, nepaisydami BPK imperatyvų, apibrėžiančių teismų ir ikiteisminio tyrimo teisėjų teritorinę kompetenciją, savo nuožiūra pasirinko Vilniaus apygardos teismo Kolegiją, ikiteisminio tyrimo teisėją M. Gvozdovičių.

Ikiteisminio tyrimo metu prokuroras J. Laucius kreipiasi į antrojo apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėją M. Gvodavičių ne pagal teritorinę kompetenciją, nes turėjo kreiptis į pirmojo apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėją. LR Generalinė prokuratūra, kurioje buvo vykdomas ikiteisminis tyrimas, yra Vilniaus pirmojo apylinkės teismo teritorijoje. Turint omenyje tai, kad E. Kusaitės baudžiamajam persekiojimui pagrindų nebuvo, ikiteisminio tyrimo teisėjas, skiriantis griežtas baudžiamojo persekiojimo priemones, pasirenkamas neatsitiktinai.

7.2 Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius, pažeisdamas teritorinės kompetencijos principą – BPK 19, 123, 174, 226 str., tenkino neteisėtus ir nepagrįstus prokuroro J. Lauciaus prašymus:

1. Skyrė ir pratęsinėjo E. Kusaitei kardomąją priemonę – suėmimą – du kartus po tris mėnesius, laikotarpiu nuo 2009-10-26 iki 2010-04-26;

2. Sankcionavo E. Kusaitės asmens kratą 2009-10-22 /t.6b.l.130/;

3. Atliko E. Kusaitės apklausą teisme 2009-10-26, antrą po suėmimo dieną;

4. 2009-10-22, dar prieš sulaikymą, leido įslaptintam liudytojui Nr.1 atlikti LR BK 250(5) str. numatytą nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus;

5. Skyrė stacionarinę kompleksinę psichiatrinę-psichologinę ekspertizę;

6. Leido bendrauti su E.Kusaite asmenims, neatskleidžiantiems tapatybės, leido VSD pareigūnams atlikti liudytojo Nr.1 naudojamojo ryšio telefono perduodamos informacijos kontrolę, fiksavimą, kaupimą;

7. Leido vietoje E. Kusaitės atsiliepti telefonu, siųsti SMS žinutes, atsakinėti į SMS ir kitokiu nuotoliniu būdu bendrauti su nenustatytais asmenimis iš Rusijos, imituojant, kad vykstama į Maskvą vykdyti teroro aktą susisprogdinant;

8. Leido, iškart sulaikius E. Kusaitę, VSD darbuotojams Stasyčiui ir Paukštei atlikti su ja slaptus tyrimo veiksmus.

Visose teisėjo nutartyse, tenkinant prokuroro prašymus, nurodoma, kad procesinės prievartos priemonės skiriamos esant pakankamam pagrindui manyti, kad E. Kusaitė padarė jai inkriminuojamas veikas. Tokių pagrindų skiriant suėmimą ir kitas procesines prievartos priemones nebuvo, nes E. Kusaitė nėra subjektas BK 250 str. ir nebuvo duomenų, rodančių, kad įvykdyta kokia nors nusikalstama veika BPK 250 str. prasme. Ikiteisminio tyrimo teisėjas neabejotinai žinojo teritorinės kompetencijos ribas, suprato, kad prokuroro kreipimasis neteisėtas.

Neabejotinai žinojo, Lietuvos valstybinę baudžiamąją politiką Čečėnijos konflikte dalyvaujančių asmenų požiūriu, iš bylos medžiagos suprato, kad nėra svarbiausio pagrindo suėmimui skirti – „pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamoji padarė nusikalstamą veiką.” – BPK 121(2) str. Teritorinės kompetencijos principas ir faktinių duomenų apie E. Kusaitės nusikalstamą veiką nebuvimas draudė teisėjui leisti atlikti prokuroro prašomus veiksmus. Faktinių duomenų nebuvimas prokuroro prašymų tenkinimui rodo, kad prokuroro prašymai išgalvoti, o ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartys vertintinos kaip aktyvus dalyvavimas talkinant prokurorui ikiteisminio tyrimo imitacijoje. Teisėjo nutartys neteisėtos. Jų pagrindu gauti duomenys negali būti įrodymais – BPK 20(1) str., nes surinkti pažeidžiant Proceso įstatymą.

7.3 Prokuroras J. Laucius dirbtinai tęsia ikiteisminio tyrimo Apti ir Aiša Magmadovų byloje imitaciją, kai parengtinis tyrimas byloje buvo vykdomas Rusijoje, byla perduota ir nagrinėjama Rusijos teismuose, o E. Kusaitės byla tuo metu nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme. Tai buvo daroma tam, kad nušalinus jį nuo bylos tyrimo, demonstruoti veiklos teisėtumą ir pagrįstumą, susikurti procesines galimybes ir toliau rinkti ir pateikti teismui  kompromituojančią E. Kusaitę informaciją. Tai ne procesinė veikla ir jos metu surinkta informacija nėra įrodymai – BPK 20(1) str.

7.4 Tai liečia Batašjevų prokuroro pateiktus apklausos protokolus ir  pagarsintus teismo posėdyje 2012-11-08.

Susidaro procesualiai nepaaiškinama situacija. Kolegija, prieštaraujant prokurorui M. Dūdai teisme, atmeta nevienkartinius gynybos prašymus išreikalauti iš Vokietijos visą turimą medžiagą apie Batašjevų kontaktus su E. Kusaite, apklausti juos. Galiausiai prokuroras M.Dūda, teisminio tyrimo gale, pateikia Batašjevų apklausos protokolus, gautus atliekant 2012 m. tyrimus Mgmadovų byloje, kai Magmadovai nuteisti 2011-12-26 Krasnogorsko miesto, Maskvos srities teismo.

     8.

Krasnogorsko miesto, Maskvos srities teismo nuosprendis E. Kusaitės – Magmadovų byloje.

8.1 Rusijos teismas 2011 m. gruodžio 26 d. nuosprendžiu nuteisė:

– Apti Magmadovą už neteisėto karinio junginio finansavimą;

– Apti ir Aišą Magmadovus už E. Kusaitės verbavimą teroro akto įvykdymui.

8.2 Rusijos teismas skaito įrodytu, kad E. Kusaitė siekė susisprogdinti Rusijos karinio dalinio teritorijoje, o Magmadovai patarimais, įtikinėjimais, finansine parama padėjo jai.

8.3 Rusijos teismo nuosprendis  lietė E. Kusaitę, todėl vadovaujantis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 7, 13 str., Konvencijos 7-jo protokolo 2 str. ir RF BPK, leidžiančiu kasacinį apskundimą, nuosprendis apskųstas RF Aukščiausiajam teismui. Kasacinis skundas, motyvuotas E. Kusaitės – kombatantės statusu, kitais tarptautiniais teroro akto sampratos argumentais, liko neišnagrinėtu. Rusijos Aukščiausiojo teismo teisėjas G.P. Ivanovas, be jokio teisminio nagrinėjimo, nurodė, kad jis neįžvelgia EŽTPL Konvencijos  7 str. pažeidimų.

8.4 Su LR Teisingumo ministerija, Vilniaus apygardos teismu, prašančiais teisinės pagalbos apklausti Magmadovus ir kitus liudytojus pagal Kolegijos pateiktus klausimus Lietuvos-Rusijos teisinio bendradarbiavimo sutarties pagrindu, Rusijos kompetentingos institucijos elgėsi vienodai – ignoravo prašymus. Teisinė pagalba nesuteikta net nenurodant teisiškai pagrįstų argumentų.

8.5 Rusijos teismai, vertindami bylos duomenis, ignoruoja prokuroro J. Lauciaus suruoštą  2010 m. kovo 10 d. FST darbuotojams E. Kusaitės apklausos ir jos prisipažinimo spektaklį Lietuvoje, jo pagrindu sukurtą kaltinimo versiją apie E. Kusaitės sukurtą organizuotą teroristų grupę ir dalyvavimą jos veikloje. Rusija kritiškai įvertino Lietuvos prokuratūros suformuotus E. Kusaitei ir kartu Magmadovams kaltinimus esą jie:

– sukūrė organizuotą grupę, teroro aktui įvykdyti;

– dalyvavo organizuotos grupės teroro aktui įvykdyti veikloje;

– rengėsi įvykdyti teroro aktą susisprogdinant E. Kusaitei strateginės reikšmės objekte – Rusijos Federacijos karinėje bazėje.

8.6 Reikia pripažinti, kad Rusijos tardymas ir teismas elgėsi kur kas solidžiau nei Lietuvos VSD, Generalinė prokuratūra. Jie neužsiiminėjo provokacijomis, dirbtinai nekūrė kaltinimų ir įrodymų jų pagrindimui. Jie vadovavosi savo nacionaline terorizmo samprata ir faktiniais bylos duomenimis, o ne prokuroro J. Lauciaus vykdytos savivalės imituojant ikiteisminį tyrimą surinktais duomenimis ir jų vertinimu. Kai pastarasis išgalvotus kaltinimus E. Kusaitei ir Magmadovams  pateikia kaip esamus.

Rusijos tardymas ir teismas atsiribojo nuo prokurorų J. Lauciaus, M. Dūdos išgalvotos versijos dirbtinai apkaltinant E. Kusaitę ir Magmadovus.

8.7 Pažymėtina, kad vadovaujantis Konvencija, Lietuvos baudžiamąją politika, BK 250 str., Rusijos teismo nuosprendyje nustatyta E. Kusaitės veika nėra nusikalstama ir baudžiama Lietuvoje. Rusijos teismo nuosprendis neturi prejudicinės galios E. Kusaitės byloje.

9

Dėl kitų baudžiamųjų bylų, inicijuotų prokurorų J. Lauciaus ir M. Dūdos prieš E. Kusaitę, siekiant paneigti E. Kusaitės reiškiamus vertinimus dėl nesąžiningo proceso, sustiprinti kaltinimus dėl terorizmo, parodyti E. Kusaitės pavojingumą visuomenei.

Kitų bylų klausimais apeliaciniame skunde pasisakoma todėl, kad tos bylos neatsiejamos nuo terorizmo bylos ir jos inicijuotos siekiant parodyti kaltinimo veiksmų teisėtumą ir pagrįstumą.

9.1 Bylos nagrinėjimo Vilniaus apygardos teisme metu prokuroras J. Laucius inicijavo dar tris baudžiamąsias bylas prieš E. Kusaitę, kaltindamas ją pagal:

BK 290 str. dėl jo ir prokuroro M. Dūdos įžeidimo;

BK 145(1), 290 str. dėl grasinimo nužudyti ir įžeidimo;

BK 235(1), 236(1) str. dėl melagingų parodymų ir melagingo įskundimo /pranešimo/ apie nebūtą nusikaltimą.

9.2 Naujos bylos ir nauji kaltinimai E. Kusaitei akivaizdžiai susiję su terorizmo baudžiamąja byla ir prokuroro J. Lauciaus pažeistomis ambicijomis, nušalinus jį nuo bylos tyrimo ir kaltinimo palaikymo teisme. Prokuroro J. Lauciaus nušalinimą inicijavo E. Kusaitė ir jos artimieji. Naujomis bylomis siekiama parodyti prokuroro principingumą, procesualiai nepriekaištingą ikiteisminį tyrimą, nušalinimo nuo bylos nepagrįstumą ir galiausiai E. Kusaitės pavojingumą visuomenei. Tai daroma apkaltinant E. Kusaitę, esą ji įžeidė savo pareigas einantį prokurorą J. Laucių – BK 290 str., grasino jam – BK 145(1)str., pateikė melagingą skundą, melagingai įskundė – BK 235 – 236 str.

Visos šios bylos lygiai taip pat išgalvotos kaip ir terorizmo byla prieš ją.

Dėl kaltinimų BK 290 str.

9.3 Prokurorai J. Laucius ir M.Dūda imitavo ikiteisminį tyrimą, neteisėtai ir nepagrįstai taikė E. Kusaitės atžvilgiu procesines prievartos priemones, prokurorų veiksmai sukėlė jos ir artimųjų išgyvenimus, kančias, fizinį skausmą, moralinę, materialinę žalą. Tai pakankamas pagrindas gintis, reikšti nepasitenkinimą prokurorų veiksmais.

Jei hipotetiškai patikėtume apkaltinamaisiais nuosprendžiais, kad E. Kusaitė raštu ir žodžiu įžeidė ir grasino, tai jos reakciją išprovokavo neteisėtas prokurorų elgesys. Tokia E. Kusaitės veikla nenusikalstama.

9.4 Prokuroras nėra objektas BK 290 str. prasme. Tai tiesiogiai nurodyta BK 230 str. – „Sąvokų išaiškinimas”. Prokuroras yra procesinė figūra. Jo tarnybines pareigas ir santykius su kitais proceso dalyviais imperatyviai apibrėžia BPK ir Prokuratūros įstatymas, o ne Valstybės tarnybos įstatymas. Prokuroro ir kitų proceso dalyvių netrukdomas galimybes vykdyti savo procesines pareigas garantuoja BK XXXIV skyrius „Nusikaltimai ir nusižengimai teisingumui” 231- 248 str. – lex specialis.

9.5 BK 290 str. yra BK XLI skyriuje „Nusikaltimai valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklai”.

Seka išvada, kad E. Kusaitė nuteista pagal BK 145(1), 290 str., neteisingai aiškinant ir taikant minėtus BK straipsnius.

Dėl kaltinimų BK 235, 236 str.

9.6 Pagal šiuos straipsnius E. Kusaitė nuteista dirbtinai išskyrus iš jos versijos terorizmo byloje parodymus, kad jos prisipažinimai terorizmo byloje išgauti taikant fizinį ir psichinį smurtą.

9.7 Tie parodymai ne be pagrindo. Be to, įtariamasis, kaltinamasis ir teisiamasis negali būti kaltinami dėl reiškiamo kaltinimo aplinkybių aiškinimo – BPK 21, 22 str.

9.8 Šių E.Kusaitės parodymų pagrįstumas turėjo būti tikrinamas teismo, nagrinėjusio terorizmo bylą, tos bylos kontekste, o ne išskiriant, esą E. Kusaitė kaip privatus asmuo kaltina prokurorus smurto jos atžvilgiu taikymu.

Pateiktų skunde teisinių argumentų ir faktinių duomenų visumos vertinimo pagrindu seka išvada, kad E. Kusaitė nuteista neteisingai pritaikius baudžiamojo kodekso bendrosios ir specialiosios dalies normas – konkrečiai LR BK 2(1,3,4), 11(1), 21, 250 str. ir esmingai pažeidus BPK normas, reglamentuojančias sąžiningą ir teisingą ikiteisminį tyrimą ir teisminį nagrinėjimą.

Vadovaudamasis BPK 311-313, 325, 326(4), 329(1) str., skunde pateiktais teisiniais argumentais ir faktinių duomenų analize, p r a š a u:

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 30 d. teismo nuosprendį E. Kusaitės atžvilgiu panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, nes ji nepadarė veikos, turinčios  LR BK 21(1) ir 250(4) str. numatytos baudžiamosios veikos požymių.

Slaptai.lt nuotraukoje: advokatas Kęstutis Stungys.

2013.08.29


Prisijunkite prie diskusijos