Lietuva tebėra pavojaus zonoje


Print

Viskas krypsta teisinga linkme. Tai, kad teismas pagaliau pripažino, jog žūties metu Vytautas Pociūnas vykdė VSD deleguotas funkcijas, regis, reiškia, kad viskas krypsta teisinga linkme.

Tačiau šis niekada abejonių nekėlęs akivaizdžiai aiškus faktas seniai privalėjo būti patvirtintas, nevaikant našlės po visokiausias institucijas ir teismų instancijas, nevarginant netekties skausmo slegiamo žmogaus, valstybinių institucijų turimų akivaizdžiausių faktų, nereikalaujančių įrodymų, paieškomis ir rinkimu.

Save gerbiančioje Valstybėje bet kokio rango kario ar pareigūnų žūties ar net tik sužalojimo atveju, nedelsiant vykdoma Valstybės prievolė kompensuoti už tai pačiai Valstybei ir jos interesams paaukotą gyvybę ar sveikatą.

Kuomet to nėra, kuomet žmonės priverčiami metų metais minti institucijų slenksčius, klaidžioti prokuratūros kabinetuose arba varstyti teismų duris vien tam, kad valdžiažmogiai ir valdininkai pagaliau būtų priversti PRIPAŽINTI nukentėjusiojo ar žuvusiojo tarnystę tai pačiai Valstybei, tai reiškia, kad šitokia Valstybė jau yra atsidūrusi ties egzistencijos pabaigą lemiančios Bedugnės ir žmonių atminties apie ją Prarajos krašto.

Juk nuo seno yra žinoma aksioma: "Valstybė, kuri nevykdo savo įsipareigojimų tiems, kas jai tarnauja, o valdininkai nesilaiko Žodžio ir veidmainiauja, – pasmerkta žlugti. "Visuotinai žinomas loginis valstybingumo ir politikos vystymosi dėsnis. Žmonijos istorijoje apstu tai patvirtinančių pavyzdžių: kas kitą syk pasiryš aukotis dėl jos, žinodamas, kad, įvykus nelaimei, bus paliktas užmarštyje likimo valiai, o šeimai teks vargti?

Regis, juk viskas paprasta ir aišku? Kyla užtektinai niūri išvada apie tai, kas iš tiesų griauna Lietuvos valstybę iš paties jos vidaus, smogiant į jautriausius valstybingumo ramsčių pamatinius taškus.

Žingeidu, ar po šitokio Teismo verdikto jau yra pradėtas Ikiteisminis tyrimas dėl sąmoningo kenkimo Lietuvos Respublikos valstybei, pakertančio jos valstybingumą? Ar tie, kurie tai darė, jau tapo bedarbiais? Tikrai –  NE! Vadinasi, mes ir mūsų Tėvynė toliau balansuojame ties valstybingumo praradimo riba. Ar kas nors iš politikų bei pirmųjų trijų valstybės asmenų tai suvokia? Labai norėtųsi tuo tikėti. Tačiau nūdienos realijos liudija ką kitą: niekur nedingęs Lietuvos valstybės žlugimo pavojus.

Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotraukoje: advokatas Arūnas Marcinkevičius, šio teksto autorius.

2012.10.30


Prisijunkite prie diskusijos