Vladimiras Kara Murza, Rusijos opozicionierius
Vašingtonas, kovo 3 d. (ELTA). JAV penktadienį paskelbė sankcijas keletui Rusijos piliečių, susijusių su beveik metus kalinamo Kremliaus kritiko Vladimiro Kara-Murzos sulaikymu, praneša CNN.
Nors Vašingtonas jau anksčiau yra pareikalavęs nedelsiant ir besąlygiškai išlaisvinti V. Kara-Murzą, penktadienio sprendimas dėl sankcijų buvo ilgai lauktas. Opozicionierius pernai įvardijo Rusijos prezidento Vladimiro Putino vyriausybę „žudikų režimu“ ir pasisakė prieš dabartinį karą Ukrainoje. Neilgai trukus jis buvo sulaikytas, motyvuojant tariamu nepaklusimu teisėsaugos nurodymams.
Remiantis penktadienį paskelbtu JAV valstybės sekretoriaus Antony’io Blinkeno pranešimu, Rusijos „vyriausybė vėliau pareiškė (V. Kara-Murzai) papildomų politiškai motyvuotų kaltinimų ir dabar jam gresia daugiau nei 30 metų kalėjimo“.
Kaip pranešama, naujausios JAV sankcijos paskelbtos pagal vadinamąjį Magnickio aktą. Baudžiamosios priemonės, be kita ko, įvestos teisėjai Elenai Anatoljevnai Lenskajai, tyrėjui Andrejui Andrejevičiui Zadačinui ir Danilui Jurjevičiui Michejevui, byloje prieš V. Kara-Murzą liudijusiam Rusijos vyriausybės naudai.
V. Kara-Murza yra žinomas V. Putino kritikas. Politikas ir žurnalistas per plauką liko gyvas po dviejų mįslingų apnuodijimų, kuriais jis kaltina Rusijos Federalinę saugumo tarnybą (FSB).
Mirė 59-erių istorikas ir televizijos žurnalistas Vladimiras Kara-Murza.
Apie tai sekmadienį pranešė jo sūnus Vladimiras Kara-Murza jaunesnysis savo tviterio paskyroje.
„Šiandien, liepos 28-ąją, išėjo iš gyvenimo Vladimiras Aleksejevičius Kara-Murza (1959-2019). Istorikas, žurnalistas, vienas iš „senosios NTV“ kūrėjų. Mano tėtis. Išėjo 8 val. ryto, per savo vardo dieną“, – sakoma pranešime.
Žurnalisto sūnus pridūrė, kad apie atsisveikinimo su velioniu vietą ir laiką praneš vėliau.
Priešais Rusijos ambasadą atidarytas B. Nemcovo skveras. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.Borisas Nemcovas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Penktadienio pavakare sostinės Latvių gatvėje atidarytas Boriso Nemcovo vardu pavadintas skveras. Simboliška, kad kovos už demokratiją Rusijoje simboliu tapusi asmenybė, aktyviai demokratijos vertybes puoselėjęs ir už savo įsitikinimus nužudytas opozicijos narys bus įamžintas būtent priešais Rusijos ambasadą.
Lietuvos politikai Boriso Nemcovo skvero atidarymo iškilmėse sakė, jog tikisi, kad ateis diena, kai Rusija pradės gerbti žmogaus laisves, teises ir demokratiją. Pasak jų, skveras taip pat yra padėka Rusijos piliečiams, kurie palaikė nepriklausomos Lietuvos idėją.
Profesorius Vytautas Landsbergis sakė, kad nuo šiol B. Nemcovą atsiminsime dar dažniau, atidengę jo vardu prieš Rusijos ambasadą esantį skverą. Anot jo, B. Nemcovas tikėjo kitokia Rusija, kuri gali būti taiki Lietuvos kaimynė. „Tikėjo, kad Rusija kurs dvasinį gėrį, ne tik pilnesnę piniginę, apie ką daug kas galvoja ir daugiau nieko. Dvasinį gėrį savo žmonėms ir skleis taiką santykiuose su kaimynais. Nors patį B. Nemcovą nužudė valdantis nežmoniškumas, bet jo tikėjimas duoda vaisių“, – teigė V. Landsbergis.
V. Landsbergis šiandienos Rusijos valdžią palygino su totalitariniais dvidešimtojo amžiaus Vokietijos bei Sovietų Rusijos politiniais režimais. Tačiau, pasak jo, mąstantys Rusijos piliečiai jau ruošiasi demokratiškesnei valstybei po V. Putino.
„Mąstantys Rusijos žmonės jau mąsto, kokia bus Rusija po V. Putino. Formuojasi vaisinga geros valios žmonių ideologija – Rusija po V. Putino. Arba poputininė Rusija, jeigu šiandien gimtų toks judėjimas. Ir aš manau jis gimsta, aš girdžiu, kaip bendrauja Rusijos kultūrinė opozicija, kad reikia rengtis būsimai Rusijai po V. Putino, nes ji tikrai bus kitokia. Kai kas sako, kad ji gali būti dar blogesnė, bet manykim, kad ne. Nei po Stalino, nei po Hitlerio neatėjo blogesnė Rusija ar blogesnė Vokietija. Tai tas kvietimas rengtis yra teisingas, ir tegul šis skveras tampa plačiai žinomas ir patrauklus, tegul būna aišku, kad čia renkasi žmonės, kurie yra už taiką, už Rusiją po V. Putino“, – teigė profesorius.
Vilniaus meras Remigijus Šimašius pažymėjo, kad skvero įkurdinimas prieš Rusijos ambasadą yra neatsitiktinis. Pasak mero, turi ateiti ta diena, kai Rusija priims šį skverą ne kaip provokaciją, bet kaip pagarbos ženklą žmogaus laisvėms, teisėms bei demokratijai.
Vladimiras Putinas nužudė mūsų draugą. Taip skelbia šis plakatas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Iš tiesų šito skvero pavadinimas Boriso Nemcovo vardu, aišku, kad yra žinia. Tikrai neatsitiktinai šitas skveras yra prieš Rusijos ambasadą, neatsitiktinai yra B. Nemcovo vardas ir tai yra dėl keleto labai svarbių priežasčių. Tai – pati B. Nemcovo asmenybė. Jis buvo Lietuvos draugas, palaikytojas. Lietuva jautė su juo partnerystę. Jis buvo kovotojas už taiką, demokratiją, laisvę, žmogaus teises. Šis skveras yra ne tik B. Nemcovo skveras, bet tai demokratijos ir taikos skveras, demokratijos gynėjų Rusijoje skveras. Aš tikiu, kad tie žmonės, kurie kovoja už demokratiškesnę Rusiją, vieną dieną laimės. Ateis ta žinia, kai Rusijos ambasada priims tą skverą ne kaip provokaciją, o kaip aiškią žinią bei pagarbos ženklą, ir jie galės didžiuotis, kad ambasada yra įsikūrusi prie tokio politinio veikėjo skvero“, – sakė Vilniaus meras.
Pasak užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus, B. Nemcovo skveras įgavo ne tik moralinę, bet ir politinę reikšmę. Anot jo, tai yra Lietuvos padėka Rusijos piliečiams, kurie palaikė nepriklausomos Lietuvos idėją, kurie po 1991 metų sausio 13-osios išėjo į gatves palaikyti Lietuvos. „Apie B. Nemcovą kalbame kaip apie laisvės, kovos ir tiesos simbolį. Mes, įamžindami šį žmogų, kartu padėkojame ir Rusijos demokratams, kuriuos per retai prisimename, ir tikrai padėkoti už jų paramą Lietuvos nepriklausomybei, už tas demonstracijas bei eitynes Sankt Peterburge, Maskvoje, kas buvo nepaprastai mums svarbu savo laiku“, – žurnalistams sakė L. Linkevičius.
Boriso Nemcovo duktė Žana Nemcova. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Planuojama, kad skvere Latvių gatvėje galėtų atsirasti įvairių meninių akcentų, vardinių suoliukų. Svarstoma, kad šioje vietoje esanti giraitė ir tvenkinys galėtų tapti patrauklia miestiečiams vieta, o čia augantys beržai galėtų būti pavadinti atskirų demokratijai ir laisvei nusipelniusių Rusijos žmonių ar įvykių atminimui.
B. Nemcovas buvęs aktyvus opozicijos narys, buvo nušautas 2015-ųjų vasario 27-ąją Maskvoje, netoli Kremliaus. B. Nemcovas ne kartą lankėsi Lietuvoje ir buvo vienas iš aktyviausiai palaikančių lietuvius Sausio 13-osios įvykių metu bei vėliau.
Atidarymo iškilmėse dalyvavo Vilniaus meras R. Šimašius, užsienio reikalų ministras L. Linkevičius, prof. V. Landsbergis, B. Nemcovo artimieji ir bendražygiai: dukra Žana Nemcova, politikas Vladimiras Kara-Murza, Sankt Peterburgo tarybos narys Borisas Višnevskis.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius (dešinėje) ir Open Russian vadovas Vladimiras Kara – Murza. Lietuvos URM nuotr.
Vladimiras Kara-Murza / The Washington Post
„Praėjusią savaitę Baltieji rūmai ir Kremlius tuo pačiu metu paskelbė, kad prezidentas Trumpas ir Rusijos prezidentas Putinas praves savo pirmąjį oficialų dvišalį aukščiausio lygio susitikimą Helsinkyje 2018 metų liepą“, – rašo „Atvirosios Rusijos“ pirmininko pavaduotojas Vladimiras Kara-Murza laikraštyje The Washington Post.
„Putinui, kuris yra valdžioje beveik du dešimtmečius, tai bus pirmas aukščiausio lygio susitikimas su jam ketvirtuoju JAV prezidentu“, – pažymi opozicinis politikas.
„2000 metų birželį naujas Rusijos lyderis priėmė Kremliuje prezidentą Bilą Klintoną. Per dvi derybų dienas, taip pat ir per bendrą spaudos konferenciją, kurioje dominavo ginklavimosi ir raketinės gynybos kontrolės temos, abu lyderiai buvo mandagūs ir santūrūs – ryškus pasikeitimas, palyginus su nuoširdžiais ir asmeniškais Klintono ir Putino pirmtako Boriso Jelcino santykiais“, – sakoma straipsnyje.
Pasibaigus deryboms Kremliuje, Klintonas nuvažiavo aplankyti Jelcino, kuris pasitraukus iš posto įsikūrė Maskvos priemiestyje, rašo autorius. „Borisai, jūs – demokratas iki sielos gelmių… Jūsų širdyje liepsnoja tikras demokratiškumas ir reformatiškumas. Aš nesu įsitikinęs, kad tai būdinga Putinui“, – pasakė Klintonas ponui Jelcinui.
„Iki sekančio Amerikos ir Rusijos aukščiausio lygio susitikimo 2001 metų birželį nuogąstavimai dėl autoritariškų Putino polinkių tapo realybe“, – rašo Kara-Murza, paaiškindamas, kad kalbama apie vietinio valdymo permainas didesnės centralizacijos naudai ir perimant valstybės kontrolėn opozicinį NTV kanalą. „Blogiausi Putino piktnaudžiavimai dar buvo prieš akis, bet tendencijos buvo įžvelgiamos jau neklystamai“, – sakoma straipsnyje.
Visa tai, atrodo, visai nekėlė nerimo sekančiam JAV prezidentui Džordžui Bušui, kai jis susitiko su Putinu Liublianoje. „Aš pažvelgiau tam žmogui į akis. Man jis pasirodė labai nuoširdus ir patikimas“, – sakė tada Bušas.
Per savo pirmąjį susitikimą su Putinu ne Maskvoje 2009 metų liepą prezidentas Barakas Obama pagyrė jį už „ypatingą darbą, kurį jis nuveikė rusų tautos vardu“, sakoma toliau.
„Dabar, kai Trumpas ruošiasi kelionei į Helsinkį, jis turėtų išmintingai atminti, kuo baigėsi jo pirmtakų bandymai susitaikyti su Putinu“, – pabrėžia autorius.
„Ir Bušo, ir Obamos požiūris į Putiną, lyginant su pradiniu, smarkiai pasikeitė: jie abu, galų gale, suvokė, kad tarp demokratijos ir korumpuoto autoritarinio režimo negali būti tikros partnerystės, nekalbant jau apie interesų sutapimą“, – apibendrina Kara-Murza, ragindamas Trumpą „vertinti brangų laiką, atsižvelgiant į praeities pamokas“.
Artimiausiuose prezidento rinkimuose kitų metų kovą žmonėms gali nelikti nieko kito, tik į biuletenius patiems rašyti savo palaikomų asmenų pavardes, sakė fondo „Otkrytaja Rossija“ („Atvira Rusija“) įkūrėjas, buvęs „Jukos“ vadovas Michailas Chodorkovskis, dalyvavęs Vilniaus Rusijos forume.
„Aš nesu įsitikinęs, kad Kremlius yra suinteresuotas tuo, jog reali opozicija bendrai dalyvautų 2018 m. rinkimuose, ir aš neatmetu, kad vienintelė galima strategija opozicijai šiuose rinkimuose bus siūlymas žmonėms balsuoti prieš visus kandidatus. Rašyti savo biuleteniuose tai, ką jie mano, kad reikia parašyti, o ne tai, ką jiems pasiūlys parašyti valdžia“, – sakė M. Chodorkovskis, vis dėlto konstatuodamas, kad šių rinkimų atsakymas dar nėra visiškai aiškus.
Nors, pasak jo, būtų daug geriau šaliai, jeigu tuose rinkimuose galėtų dalyvauti visi kandidatai, kurie atitiktų įstatymo reikalavimus, ir žmonės turėtų galimybę balsuoti už tuos, kurie iš tikrųjų atrodo perspektyvūs.
„Aš manau, kad šioje situacijoje didžioji dalis opozicijos rastų galimybę dalyvauti vienu frontu“, – sakė M. Chodorkovskis.
Fondo federalinis koordinatorius Vladimiras Kara-Murza atkreipė dėmesį, kad per prezidento rinkimus 2018 m. kovą pirmą kartą ateis balsuoti žmonės, kurie jau gimė esant valdžioje Vladimirui Putinui, kadangi jis jau yra valdžioje beveik 18 metų.
Jis taip pat oponavo minčiai, kad neva V. Putinui opozicija turėtų pateikti vieną kandidatą.
„Mes nesutinkame su tokia klausimo formuluote. Mes nenorime vieno caro pakeisti kitu. Mes nenorime, kad iš viso koks nors caras būtų. (…) Mes norime pakeisti ne žmogų, o modelį, sistemą, kad Rusijoje, kaip ir praktiškai visose kitose europinėse šalyse, o Rusija yra europinė šalis, būtų tikras subalansuotas konstitucinis modelis“, – sakė V. Kara-Murza, pažymėdamas, kad judėjimas pasisako už tai, jog valdžios sistema po V. Putino būtų labiau subalansuota.
M. Chodorkovskis teigė save laikąs visuomeniniu veikėju ir patikino asmeniškai pats neketinąs niekur kandidatuoti, griežtai kritikuodamas dabartinį V. Putino režimą.
„Per pastaruosius 15 metų valdžia daro viską, kad pilietinė visuomenė Rusijoje būtų maksimaliai silpna. Tai yra labai įdomus fenomenas, nes aš su tuo susidūriau kalėjime – prižiūrėtojai labiausiai bijo, kai kaliniai vienijasi. Tai laikoma pasirengimu dideliems nemalonumams. Mūsų valdžia su mūsų visuomene bendrauja kaip su sulaikytaisiais, kuriems jokiu būdu negalima leisti susijungti prieš valdžią“, – sakė M. Chodorkovskis.
Tačiau jis teigė stebintis, kad, nepaisant to, pilietinė visuomenė jungiasi, kad žmonės galėtų padėti vienas kitam ir kitiems, nors dėl nesaugumo jausmo žmonės stengiasi savo visuomenines veiklas pozicionuoti kaip nepolitines.
Paklaustas apie „Zapad“ pratybas, kurios rengiamos šį rudenį, M. Chodorkovskis teigė neabejojąs, kad jos bus rengiamos kaip prezidentinės kampanijos dalis, tačiau sakė net nenorįs galvoti, jog prezidentas dėl to ryžtųsi realiai karinei avantiūrai.
Artėjant NATO viršūnių susitikimui, V. Kara-Murza teigė, kad santykių su Rusija kontekste pagrindinės temos yra susijusios su tarptautinės teisės klausimais. „Mes suprantame, kad tai yra pono Putino režimo paskutinieji metai, ir suprantame ryšį tarp to, kas vyksta šalies viduje, ir kaip Putinas elgiasi išorėje. Nes (…) kodėl valdžia, kuri negerbia savo piliečių ir įstatymų bei institucijų, turėtų gerbti tarptautinę teisę ir kaimynines valdžias“, – sakė V. Kara-Murza.
Jis teigė, kad tikisi, jog jų partneriai – Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija, kontaktuodami su Rusijos valdžia, kels nepatogius klausimus, susijusius su pilietinėmis laisvėmis, žmogaus teisėmis, prisiimtų reikalavimų laikymųsi.
Gegužės 18–19 dienomis vyks jau ketvirtas Vilniaus Rusijos forumas, kuriame dalyvaus daugiau kaip 100 politikų, pilietinės visuomenės atstovų, žmogaus teisių gynėjų, akademikų, žurnalistų iš Rusijos, Lietuvos, kitų Vakarų šalių.
Kasmet vykstančiame forume aptariamos Rusijos vidaus ir užsienio politikos aktualijos, žmogaus teisių padėtis, Rusijos santykiai su Vakarais, šių santykių perspektyvos. Diskusijų metu įvertinamos Rusijos raidos tendencijos, ekonominė padėtis, diskutuojama kovos su Rusijos propaganda tema, kitais aktualiais klausimais.
Šiais metais pagrindinis dėmesys bus skiriamas Rusijos gyventojų nuotaikoms bei galimiems jų pokyčiams prieš 2018 m. vyksiančius Rusijos prezidento rinkimus, kitiems su šiais rinkimais susijusiems procesams. Be to, bus keičiamasi nuomonėmis dėl to, kaip būtų galima stiprinti ryšius su Rusijos žmonėmis, pasisakančiais už atvirą, demokratišką ir europietišką Rusiją.
Tarp renginio dalyvių – Michailas Chodorkovskis, Vladimiras Kara-Murza, Žana Nemcova, Michailas Kasjanovas, Ilja Jašinas ir kiti.
Forumas rengiamas Užsienio reikalų ministerijai bendradarbiaujant su Vilniuje veikiančiais Rytų Europos studijų centru ir Tarptautiniu rinkimų tyrimų centru.
Vilniaus Rusijos forumas rengiamas nuo 2013 m.
Informacijos šaltinis – Lietuvos užsienio reikalų ministerija.
Lietuvos ambasadoje Vašingtone kovo 28 dieną užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius susitiko su nevyriausybinės organizacijos „Open Russia“ pirmininku, opozicionieriumi, JAV besigydančiu po, kaip įtariama, tikslingo apnuodijimo kenksmingomis cheminėmis medžiagomis vasario 2 d. Maskvoje, Vladimiru Kara-Murza.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius (kairėje) ir Open Russian vadovas Vladimiras Kara – Murza. Lietuvos URM nuotr.
V.Kara-Murza padėkojo ministrui už paramą jam asmeniškai ir demokratiniams procesams Rusijoje. Opozicijos veikėjas teigė sveikstantis ir ketinantis grįžti į Rusiją, kur jo laukia svarbūs pradėti darbai.
Šilto susitikimo metu buvo aptartos pastarojo meto įvykių Rusijoje, propagandos, kovos su ja ir Rusijos forumo, rengiamo Vilniuje gegužės 18–19 dienomis, temos.
L.Linkevičius pakvietė V. Kara-Murza atvykti į Vilnių gegužę dalyvauti Rusijos forume, pasidalino įžvalgomis apie saugumo situaciją, energetinio ir kibernetinio saugumo iššūkius regione.
V.Kara-Murza pasidžiaugė Lietuvos pastangomis ir lyderyste remiant demokratinius procesus regione. V. Kara-Murza, rytoj liudysiančio JAV Senato Įsigijimų komitete, teigimu, labai svarbu suteikti Rusijos visuomenei prieigą prie tikros informacijos ir pristatyti Vakarų partneriams realią Rusijos vidaus situaciją.
Informacijos šaltinis – Lietuvos užsienio reikalų ministerija.
„Vladimiras Kara-Murza sunegalavo traukinyje, grįždamas iš Tverės, kur ką tik rodė filmą apie nužudytą rusų disidentą, buvusį vicepremjerą Borisą Nemcovą“, – rašo The Daily Beast žurnalistas Maiklas Veisas. „Pasak vieno mūsų bendro draugo, jis pajuokavo, kad gal Sibiras jam netinka“. Jis aiškiai net negalvojo, kad jam štai staiga taip pat katastrofiškai „atsijungs“ organizmas, kaip prieš dvejus metus, kai jis vos nenumirė“, – tęsia autorius.
Ketvirtadienio rytą „Kara-Murza buvo paguldytas į intensyviosios terapijos skyrių vienoje Maskvos ligoninėje, paskui prijungtas prie gyvybę palaikančių aparatų ir jam buvo sukelta medicininė dirbtinė koma. Nebefunkcionavo jo vidaus organai. Kokia priežastis, niekas nežino tuo momentu, kai aš rašau šitas eilutes. Keista, bet viskas absoliučiai taip, kaip jam buvo nutikę ir anksčiau“, – rašo Veisas. „Klinikinis vaizdas, pasak jo gydytojų, toks, kaip ir aną kartą“, – sakė interviu Laisvės radijui (Laisvosios Europos radijui) Vladimiro Kara-Murzos žmona Jevgenija.
„Anas kartas buvo 2015 metų gegužės pabaigoje“, – primena autorius. Tada, po staigaus apalpimo, Kara-Murzos būklė vis blogėjo. „Liovėsi funkcionuoti plaučiai, kepenys, inkstai ir širdis, ėmė tinti smegenys. Gydytojų nuomone, jo šansai išgyventi tesiekė 5%“, – rašo autorius, primindamas, kad tų pačių metų vasarį buvo nužudytas Nemcovas.
Tada Kara-Murzą gydantys gydytojai nutarė, kad jis apsinuodijo per didele doze antidepresanto citalopram, kurį iš tikrųjų vartojo keletą metų. „Į tą tvirtinimą mielai įsikibo LifeNews, susijęs su Rusijos žvalgyba, kad išsklaidytų nedelsiant atsiradusius ir natūralius įtarimus, jog būta nusikaltimo“, – sakoma straipsnyje.
Pasak autoriaus, autoritetingi medikai specialistai suabejojo išdėstyta nuodijimo versija. Neįtikėtina, bet Kara-Murza išgyveno.
Veisas pabrėžia: „Putino priešai daugybę metų turėjo blogą įprotį praryti ką nors netinkamo, pradedant dioksinu bei poloniu ir baigiant „gėlėmis–žudikėmis“.
„Atvirosios Rusijos“ steigėjas Michailas Chodorkovskis paskyrė Kara-Murzą „savo oficialiu atstovu šalyje, kur pats išguitasis oligarchas negali grįžti, kol ten valdžioje Putinas“, sakoma straipsnyje.
Veisas taip pat primena, kad Kara-Murza lobiavo JAV Kongrese „Magnickio įstatymą“. „Dar gerokai iki Ukrainos, Sirijos ir Hilari Klinton prezidentavimo perspektyvos tą teises ginantį įstatymą Putinas vaizdavosi kaip tiesioginį pavojų jam iš Vakarų“, – sakoma straipsnyje.
„Būti vieno iš žymiausių Kremliaus priešininko patikėtiniu – tai rizikinga. Būti dviejų patikėtiniu – užsirausi ant nemalonumų. Būti trijų patikėtiniu – ženklas, kad negausi draudimo poliso“, – rašo autorius.
2016 metų vasarį Ramzanas Kadyrovas patalpino Instagram‘e Kara-Murzos ir kito tarsi per optinį taikiklį matomo Parnaso nario Michailo Kasjanovo nuotrauką. Po nuotrauka buvo parašas: „Kasjanovas atvyko į Strasbūrą pinigų Rusijos opozicijai. Kas nesuprato, tas supras!“
„Daugelis opozicionierių tai išsiaiškino kaip grasinimą mirtimi“, – primena autorius. „Tačiau kraupu tai, kad Kadyrovas beveik tą patį posakį; „Kas nesuprato, tas supras“ pavartojo 2015 metų gegužės 25 – dieną prieš tai, kai apsinuodijo Volodia“, – rašo Veisas.
Žurnalistas prisimena, kaip susitiko su Kara-Murza Vašingtone, praėjus keliems mėnesiams po jo sunkios ligos. „Volodia buvo visiškai įsitikinęs, kad jis buvo apnuodytas jėgos struktūrų nurodymu“, – rašo jis.
Tada Veisas paklausė, ar Kara-Murza tvirtai nusprendęs grįžti į Rusiją: „Jei pirmą kartą jie susimovė, argi jie nebandys dar kartą?“
„O kokia iš manęs nauda čia? – atsakė šis. – Svarbiausia – paaiškinti rusams viską apie jų šalį ir kokia ji galėtų būti, kol dar neišaugo nauja karta, neturinti jokio supratimo apie laisvę. Kaip aš galiu tai daryti, sėdėdamas čia?“
Nužudyto opozicijos lyderio vyresnioji duktė Žana Nemcova išvyko iš Rusijos po to, kai gavo grasinimų, praneša The Times. „Buvusi žurnalistė apkaltino Rusijos lyderį tuo, kad jam tenka „politinė atsakomybė“ už jos tėvo nužudymą“, – rašo žurnalistas Benas Hoilas. Ji taip pat kritikavo oficialų Nemcovo nužudymo tyrimą.
Leidiniui The Times Nemcova nepasakė, kur dabar gyvena ir pareiškė, kad nežino, ar kada nors grįš į Rusiją.
Gegužės 27 d. Seime buvo atidaryta pirmoji nuotraukų paroda, skirta rusų demokratui Borisui Nemcovui, rėmusiam Baltijos šalių Nepriklausomybės atkūrimą, atminti. Parodą atvėrė Seimo narys, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, Parlamentinio forumo už demokratiją pirmininkas Emanuelis Zingeris.
Sveikindamas visus susirinkusius į parodos atidarymą, praėjus trims mėnesiams po B. Nemcovo nužudymo, Seimo narys kalbėjo, kad situacija Rusijoje, demokratijos požiūriu, vis blogėja, nes ką tik gauta dar viena žinia, kad kitas publicistas ir visuomenės veikėjas Vladimiras Kara-Murza jaunesnysis guli mirties patale.
