Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis. ELTA / Marius Morkevičius
Varšuva, rugsėjo 21 d. (AFP-ELTA). Lenkija trečiadienį pareiškė, kad nebeginkluos Ukrainos ir dėmesį skirs savo pačios gynybinėms reikmėms, sąjungininkėms susiginčijus svarbiu Kyjivo kovos su įsiveržusia Rusijos kariuomene momentu.
Aštrėjant ginčui dėl ukrainietiškų grūdų eksporto, Lenkija išsikvietė Ukrainos ambasadorių, norėdama išreikšti jam protestą dėl prezidento Volodymyro Zelenskio komentarų Jungtinėse Tautose. Ukrainos lyderis pareiškė, kad kai kurios šalys tik apsimeta, jog palaiko Kyjivą. Tai įžeidė Varšuvą, kuri yra viena ištikimiausių Ukrainos rėmėjų nuo pat Rusijos visapusiškos invazijos pradžios 2022 m. vasarį.
Didelė dalis kitų sąjungininkų siunčiamų ginklų Ukrainą pasiekia per Lenkijos teritoriją. Lenkija taip pat yra priėmusi šimtus tūkstančių ukrainiečių pabėgėlių, kuriems teikia įvairią paramą.
Įtampą tarp Varšuvos ir Kyjivo pakurstė Lenkijos sprendimas uždrausti grūdų importą iš Ukrainos. Varšuva tokį žingsnį žengė siekdama apsaugoti lenkų ūkininkus.
Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis trečiadienį buvo paklaustas, ar jo šalis ir toliau rems Kyjivą, nepaisant šio ginčo. „Mes nebesiunčiame ginklų į Ukrainą, nes šiuo metu ginkluojame Lenkiją modernesniais ginklais“, – pareiškė ministras pirmininkas.
Grūdai Lenkijoje yra jautri tema, šalies kitą mėnesį laukiant rinkimams. Dabartinė dešiniojo sparno vyriausybė turi didelį regionų, kuriuose verčiamasi ūkininkavimu, palaikymą. V. Zelenskis. EPA-ELTA nuotr.
Europos Komisija (EK) 2023 m. gegužę buvo sutikusi apriboti grūdų eksportą į Bulgariją, Vengriją, Lenkiją, Rumuniją ir Slovakiją, siekiant apsaugoti ūkininkus, kurie tvirtino, kad atitinkamas importas vietos rinkose numuša kainas. Priėmus šį sprendimą maisto produktai toliau tranzitu keliaudavo pro šių šalių teritoriją, tačiau nebebuvo parduodami vietos rinkoje. Nors praėjusį penktadienį EK nurodė, kad stabdo importo draudimą, Lenkija, Vengrija ir Slovakija iš karto paskelbė, jog tam priešinsis. Kyjivas savo ruožtu į tai reagavo pranešdamas, kad pateiks skundą Pasaulio prekybos organizacijai (PPO).
Kyjivas po ambasadoriaus iškvietimo paragino Lenkiją „palikti emocijas nuošalyje“ ir laikytis „konstruktyvaus“ požiūrio.
Volodymiras Zelenskis. Ukrainos lyderis. EPA_ELTA nuotr.
Kyjivas, rugsėjo 8 d. (AFP-ELTA). Penktadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusijos pranašumas ore „stabdo“ Kyjivo kontrpuolimą, jis priekaištavo Vakarams dėl lėto ginklų tiekimo ir sankcijų Rusijai.
„Jei mūsų nėra ore, o Rusija yra, jie sulaiko mus iš oro. Jie stabdo mūsų kontrpuolimą“, – sakė V. Zelenskis, paraginęs suteikti „galingesnius ir tolimojo nuotolio“ ginklus. Ginklų tiekimas Kyjivui ir naujos sankcijos Rusijai tampa „sudėtingi ir lėtesni“, pridūrė jis.
Ukrainos pareigūnai nusivylę dėl kritikos, kad Ukrainos kontrpuolimas pernelyg lėtas. Kyjivas nuolat prašo lėktuvų kovai su Rusijos invazija, tačiau daugelis Vakarų sąjungininkių vis dar dvejoja. Daugelį savaičių Ukraina priekaištauja dėl lėto proceso gauti JAV gamybos naikintuvus F16, kurie pagerintų jos sovietinių laikų laivyną.
„Kai partnerės klausia: o kaip dėl kontrpuolimo, kada bus kitas žingsnis? Mano atsakymas: šiandien mūsų žingsniai tikrai greitesni nei naujieji sankcijų paketai“, – sakė V. Zelenskis.
Ukraina kliaunasi Vakarų tiekiamais ginklais ir šią vasarą pradėjo ilgai lauktą atsakomąjį puolimą, bet pripažino, kad pažanga lėta dėl smarkiai užminuotos teritorijos. Kol Vakarai delsė apginkluoti Ukrainą, Rusija turėjo mažiausiai pusę metų įrengti gynybos įtvirtinimus ir užminuoti laukus.
Nepaisant to, pastaruoju metu Kyjivas pranešė apie tam tikrą sėkmę. Praėjusią savaitę paskelbta apie strateginę pergalę užėmus pietinį Robotynės kaimą, tai, sakoma, atvers kelią Ukrainos pajėgoms veržtis tolyn Maskvos aneksuoto Krymo link.
Indija
Naujasis Delis, rugpjūčio 17 d. (dpa-ELTA). Indija nepakvietė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio į būsimą G20 viršūnių susitikimą. Tai atrinktiems užsienio žurnalistams pareiškė Indijos užsienio reikalų ministras Subrahmanyamas Jaishankaras, pranešė valstybinė Rusijos naujienų agentūra TASS ir Ispanijos žinių agentūra EFE.
G20 lyderių viršūnių susitikimas vyks rugsėjo 9–10 dienomis Indijos sostinėje Naujajame Delyje. Jo moto – „Viena Žemė, viena šeima, viena ateitis“. G20 grupei priklauso Europos Sąjunga (ES) ir stipriausios visų žemynų ekonomikos, įskaitant ir Rusiją, Kiniją bei JAV.
G20 viršūnių konferencijoje pernai Indonezijos Balio saloje Ukraina dar buvo viena pagrindinių temų. V. Zelenskis tada susitikime kalbėjo vaizdo ryšiu. Čia jis pirmą kartą pristatė ir savo dešimties punktų taikos planą.
S. Jaishankaras, anot pranešimų, sakė, kad Indija nepakvietė Ukrainos, nes G20 temos yra ekonomikos augimas ir plėtra, o ne globalus saugumas. Tai esą yra JT Saugumo Tarybos klausimas. Viršūnių susitikime, be kita ko, bus kalbama apie energetinį saugumą, trąšas ir aprūpinimą maisto produktais – visa tai susiję su karu Ukrainoje.
Volodymyras Zelenskis. EPA-ELTA nuotr.
Kyjivas, rugpjūčio 7 d. (Ukrinform-ELTA). Rusija iki karo pabaigos liks be laivų, jei ir toliau atakuos Ukrainos uostus.
Kaip praneša „Ukrinform“, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tai pareiškė interviu Lotynų Amerikos žiniasklaidai.
Kaip pažymėjo V. Zelenskis, Maskva užblokavo Juodąją jūrą, ypač Ukrainos teritorinius vandenis. Todėl Ukraina dabar turi įrodyti, kad turi teisę importuoti ir eksportuoti prekes savo teritoriniuose vandenyse.
„Jei Rusija ir toliau dominuos Juodojoje jūroje ir ją blokuos, naudodama raketas, tai Ukraina darys tą patį, o tai yra teisingas mūsų galimybių gynimas. Jei jie ir toliau šaudys, tai, nors mes neturime tiek daug ginklų, iki karo pabaigos jie gali likti be laivų. Būtent tai norime jiems parodyti“, – pabrėžė prezidentas.
Anot jo, dabar okupantai rusai negali laimėti, todėl nori įstumti Ukrainą į aklavietę, naudodami ginklus ir smurtą. „Ukraina tikrai reaguos į bet kokius išpuolius prieš civilius gyventojus ir grūdų koridorius“, – pareiškė V. Zelenskis.
Prezidentas pabrėžė, kad Maskva bando vykdyti Juodosios ir Azovo jūrų kolonizacijos politiką, bet ji neturi teisės spręsti, ką Ukraina gali gaminti ir eksportuoti.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Rusija smogiamaisiais bepiločiais orlaiviais atakavo pietinius Odesos srities rajonus. Dėl Rusijos kariuomenės atakų kilo gaisrai uostų ir pramoninės infrastruktūros objektuose, nukentėjo elevatorius.
Pažymima, kad dronai buvo paleisti iš Azovo jūros per Juodąją jūrą.
Pietų operatyvinės karinės vadovybės atstovai pridūrė, kad priešas specialiai mėgina sunaikinti Dunojaus uostų infrastruktūrą, atakuodamas elevatorius ir grūdų saugyklas.
V. Zelenskis kreipėsi į Lietuvą: Ukraina apgins ir savo, ir jūsų laisvę. Dainius Labutis. ELTA fotografija
Prezidentas Gitanas Nausėda neslepia, kad dėl prezidento Volodymyro Zelenskio pareiškimo apie neva „absurdišką“ NATO viršūnių susitikimo formuluotę dėl Ukrainos narystės Aljanse, prie derybinio stalo buvo kilusi emocinė įtampa.
G. Nausėda pripažįsta, kad tuo metu buvo atsiradusi galimybė, jog visas NATO viršūnių susitikimas gali apskritai žlugti.
„Drama buvo labai didelė ir aš vienu metu tikrai turėjau pagrindo nuogąstauti, kad tekstas gali staiga tapti daug blogesnis arba bus neįtraukti tie dalykai, kurie yra nepaprastai svarbūs ir mums, ir Ukrainai“, – ketvirtadienį LRT televizijai sakė G. Nausėda.
„Tuo metu tiesiog puikiai suvokiau, kad mes jau pasiekėme maksimumą ir bet koks mėginimas eiti toliau sužlugdys patį Vilniaus viršūnių susitikimą. Aš labai atsakingai tai sakau. Taip galėjo atsitikti“, – pažymėjo prezidentas.
G. Nausėda neatskleidžia, kurios partnerės į V. Zelenskio pareiškimą reagavo aštriausiai. Visgi, pažymi prezidentas, emocinga lyderių reakcija buvo trumpalaikė.
„Apskritai nuotaika buvo tokia, kad na, žiūrėkite, mes stengiamės padaryti viską, ką galime, tikrai dedame daug pastangų ir mes tikrai nenusipelnome galbūt tokio įvertinimo kaip absurdas ar dar kažkaip panašiai. Tai buvo labai trumpalaikis momentas ir ne tiek svarbu, kaip ten kas buvo, bet svarbiausia, kaip viskas baigėsi“, – teigė prezidentas. Volodymiras Zelenskis – Vilniuje. Dainius Labutis. ELTA fotografija
Anot G. Nausėdos, kai kurioms Aljanso narėms pasipiktinimą sukėlęs V. Zelenskio „Twitter“ įrašas galėjo būti ne tik emocinė, bet ir derybinė išraiška.
„Pirma, tai yra emocinis fonas. (…) Suprantu prezidento Zelenskio tviterio įrašą, apskritai suprantu, jog emocinis fonas yra toks, kad mes turbūt net negalime įsijausti į padėtį žmogaus, kuris vadovauja valstybei, besiginančiai nuo kruvino agresoriaus“, – sako G. Nausėda.
„Antra, tai yra taip pat ir derybinis svertas, nes tuo metu sprendimai dar nebuvo priimti“, – pažymi prezidentas.
ELTA primena, kad šią savaitę Vilniuje vykusiame NATO daugiausiai dėmesio sulaukė Ukrainos narystės NATO klausimas. Kyjivas tikėjosi gauti aiškų signalą dėl narystės perspektyvos, tačiau Vakarų lyderiai dar iki prasidedant susitikimui Vilniuje akcentavo, kad tęsiantis karui Ukrainai nebus leista prisijungti prie NATO gretų.
Cenzūra: pasakyti galima ne viską ir ne visada.
Po ilgų derybų dėl Kyjivo transatlantinės perspektyvos formuluotės susitikimo komunikate, Aljansas patvirtino, kad „Ukrainos ateitis yra NATO“. Taip pat sutarta atsisakyti narystės veiksmų plano (MAP), patvirtina ilgalaikė karinė parama. Taip pat nutarta oficialiai įsteigti NATO-Ukrainos tarybą ir suglaudinti dvišalius politinius ryšius.
Tačiau lūkesčiai dėl pakvietimo į NATO liko neišpildyti – komunikate nurodoma, kad tam kelias bus atviras tik tada, „kai sąjungininkai pritars ir kai bus įvykdytos sąlygos“. Visgi, kokie yra pastarieji reikalavimai, komunikate nenurodoma.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė, kad „absurdiška“ nenustatyti Ukrainos narystės NATO termino. Taip jis teigė dar prieš paviešinant komunikate nugulusias kompromisines formuluotes.
Šiandien man gėda, jog priklausau NATO struktūroms. 2023-ųjų liepos 11 – 12 dienomis tapo aišku, kas tikrasis šios politinės – karinės organizacijos vadovas. Pirmuoju smuiku griežia ne JAV, ne Didžioji Britanija, ne Vokietija, ne Prancūzija, o Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas. Tai jis sprendžia, ką NATO galinti priimti į savo gretas, o ką – palikti už vartų.
Beje, Kremlius jau senokai čia turi veto teisę. Mažų mažiausiai – nuo 2008-ųjų, kai Bukarešte NATO šalių lyderiai pabijojo į savo gretas priimti Ukrainą ir Gruziją (Sakartvelą). Anuomet, pakvietę gruzinus ir ukrainiečius į savo šeimą, galėjome sumažinti Kremliaus apetitus puldinėjant kaimynines šalis. Jei būtume pasielgę kietai, vyriškai, turėjome galimybę išvengti ir 2008-ųjų Rusijos karo prieš Gruziją, ir 2014-ųjų Krymo okupacijos, ir 2022-ųjų puolimo trokštant okupuoti visą Ukrainą. Bet Barakas Obama ir Džo Baidenas – ne Ronaldas Reiganas, ne Margaret Tečer. Kremlius gerbia tik jėgą. Jokių kitų argumentų šis banditas nepripažįsta.
Šiandien akivaizdu, jog Lietuva prieš 19-a metų į NATO buvo priimta visai ne todėl, kad atitiko griežtus šios militarinės organizacijos reikalavimus. 2004-aisiais mus Briuselis po savo skėčiu priglaudė todėl, kad šiam sprendimui nesipriešino Maskva. Jei Kremliaus vadovai 2004-aisiais būtų kėlę skandalus, Lietuva matytų NATO kaip savo ausis. Galėjome išnaikinti savo žemėje visų rūšių korupcijas, prisipirkti šimtus tankų ir haubicų, bet mūsų nepriimtų, nes taip kumščiu į stalą trinktelėjo Kremliaus vadovai.
J. Bidenas ir V. Putinas. EPA-ELTA nuotr.
Kalbos, jog Ukraina neatliko dar visų jai skirtų namų darbų, – tėra melas, skirtas lengvatikiams mulkinti. Ukraina šiandien vienintelė tikrai verta narystės NATO aljanse. Bet ji – liko už borto. Jai net neleido Vilniuje atvirai kalbėti, nors NATO valstybių vadovai šaukte šaukia remiantys žodžio, spaudos, nuomonių laisvę, gerbia pliuralizmą, nes tik ginčuose gimsta tiesa. Nuo Rusijos agresijos narsiai, šauniai besiginančios šalies vadovas turėjo teisę būti nepatenkintas, nes būtent jo kariai tramdo agresorių. Vaizdžiai tariant, jie gina ne vien Ukrainą, bet ir visą Rytų Europą. O kaip iš tikrųjų? Vos tik Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis liepos 11-ąją viešai nusivylė aptakiais NATO lyderių pažadais, pavadindamas tūpčiojimą absurdu, tuoj LITEXPO rūmų kuluaruose buvo užsipultas, kad šneka ne taip, kaip reikia, vertina ne taip, kaip galima. Jam, regis, buvo net pagrasinta: džiaukis tuo, ką šiandien gauni, nes priešingu atveju … atsidursi prie suskilusios geldos. NATO lyderių išprievartautas V. Zelenskis liepos 12-ąją jau nebešnekėjo apie absurdus. Štai tokia vakarietiška demokratija.
Taigi turime patį blogiausią variantą. V. Putinas ir jo gauja pamatė: NATO bijo, NATO nežino, ko griebtis, NATO pasimetusi, NATO tesugeba prie derybų stalo ilgai ir nuobodžiai pliurpti. Pareiškimai, jog NATO šiandien kaip niekad stiprus, vieningas ir pasiruošęs atremti absoliučiai visus iššūkius, – pigi demagogija. Todėl V. Putinas ir tie, kurie jį pakeis, taps dar įžūlesni, žiauresni. Jei pavergs Ukrainą, tikrai klibins Briuselio duris, reikalaudami atiduoti Maskvos įtakos zonai Lietuvą, Latviją ir Estiją. Kaip tuomet elgsis NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, pasitaręs su JAV, Vokietijos, Prancūzijos lyderiais? Įtariu, jog mus labai panašiai išduos, kaip šių metų liepos 11 – 12 dienomis buvo paaukota Ukraina. Nes NATO – arba bijo, arba taip nusilpęs, kad nepajėgus nei pats gintis, nei kaimyną apginti, arba esama slaptų susitarimų su V. Putinu.
V. Putinas ir J.Bidenas. EPA – ELTA nuotr.
Šiandien vis labiau linkęs tikėti, jog pačios stipriausios ir įtakingiausios NATO valstybės vadovas JAV prezidentas Joe Bidenas su V. Putinu slapta susitarę dėl Ukrainos ateities. Tas susitarimas – išdavikiškas. Ukraina atiduodama Rusijos įtakai. V. Putinas galįs elgtis Ukrainoje kaip tinkamas. Tik šitaip galiu paaiškinti, kodėl J. Bidenas pusantrų metų neskubėjo ukrainiečių kariams atvežti rimtų tankų, rimtų toliašaudžių patrankų, toli lekiančių sviedinių, galingų naikintuvų. Jei J. Bideno administracija dar 2022-ųjų vasarą būtų atsiuntusi Ukrainos gynėjams visko, ko jiems reikia, jie būtų priešą senų seniausiai išstūmę lauk. Bet ginklų tiekimas Ukrainai buvo itin skūpus, lašino tarsi pipete. Tik po kelis ar keliolika egzempliorių. Akivaizdu, kad ukrainiečiai nepajėgė sėkmingai veržtis į Rytus, o Rusija turėjo laiko įsitvirtinti užgrobtose žemėse, pergrupuoti dalinius, pakviesti naujų apmokytų karių. Dabar Ukrainą jau demagogiškai prievartauja sėstis prie derybų stalo – jei daugiau nebepajėgiate susigrąžinti žemių, tuomet privalu tartis su Kremliumi dėl paliaubų. Ypač niekšiška ukrainiečius šantažuoti – vis tiek būsite priversti tartis su V. Putino gauja, nes, priešingu atveju, jums daugiau nebeduosime modernios ginkluotės, ir jūs, norite ar ne, būsite priversti pasiduoti.
Joe Bidenas ir Vladimiras Putinas. Youtube.com
Tad koks tikrasis šios išdavystės vardas? Pasak apžvalgininkų Andrėjaus Ilarionovo, Konstantino Borovojaus, Gario Tabacho – JAV prezidentas demokratas Džo Baidenas. Tai jis nenori Ukrainos pergalės. Peržiūrėkite dešimtis apžvalgininkų komentarų youtube.com kanaluose. Ten smulkiai, aiškiai, išsamiai papasakota, kas iš tiesų yra šiandieninis Baltųjų rūmų Vašingtone šeimininkas ir kodėl įmanoma jo slapta bičiulystė su V. Putinu. Šiandien daug kas įsitikinę, jog tai buvęs prezidentas Donaldas Trampas – blogio genijus (panašiai kadaise manė ir šių eilučių autorius). Dabar vis daugiau įtarimų, jog D. Trampo deskriditavimo kampanija buvo dirbtinai išpūsta tam, kad pridengtų J. Bideno darbelius. Atkreipkite dėmesį – kai Jungtinėms Valstijoms vadovavo D. Trampas, V. Putinas nesiryžo pulti nei Ukrainos, nei jokios kitos šalies. Vos tik į Baltuosius rūmus įžengė J. Bidenas, Kremlius nedelsiant ėmė žvanginti ginklais. Sutapimas? Galbūt – nelemtas atsitiktinumas. Tačiau A. Ilarionovas, K. Borovojus, G. Tabachas įsitikinę, jog didžiojoje politikoje nei sutapimų, nei atisitiktinumų nėra.
Lietuvoje šių metų liepos 11 – 12 dienomis viešėjo J. Bidenas. Net aplankė senąjį Vilniaus universitetą. Bet ar šis faktas – didelė garbė Lietuvai? Juk būtent J. Bideno žodis NATO viršūnių susitikime buvo lemiamas – Ukrainos kelionė į NATO bus tokia pat ilga, kaip Turkijos – į Europos Sąjungą. Po liepos 11 – 12-osios sprendimų, kurių tikrasis redaktorius yra būtent J. Bidenas, nepasitikėjimo ateitimi – tik daugiau. Ne tik Ukrainoje, bet ir Rytų Europoje. O Kremliuje – džiūgauja, ploja iš džiaugsmo rankomis, geria šampaną…
V. Zelenskis. Ukrainos prezidentas
Kyjivas, liepos 1 d. (Ukrinform-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia esąs pripratęs prie nuolatinio pavojaus savo gyvybei, bet mano, kad Vladimirui Putinui gresia didesnis pavojus, nes „jį nužudyti nori visas pasaulis“.
Ukrainos vadovas tai pareiškė interviu Ispanijos žurnalistams, atsakydamas į klausimą, kaip gyvena žmogus, kuriam gresia didžiausias pasaulyje pavojus, praneša „Ukrinform“ korespondentas.
„Manau, kad dabar didžiausias pavojus gresia žmonėms, kurie yra apkasuose. Ten kiekvieną sekundę gresia pavojus gyvybei, nes jie nuolat apšaudomi. Aš ten buvau ir visa tai mačiau”, – sakė V. Zelenskis.
Vladimiras Putinas. Interente gausu videomontažų, kuriuose diktatorius vaizduojamas miręs
Jis pažymėjo, kad jau priprato prie nuolatinio pavojaus. „Tai yra mano gyvenimo dalis. Daugeliui žmonių, kurie yra šalia, taip pat gresia pavojus. Toks mūsų pasirinkimas. Aš su tuo gyvenu normaliai”, – teigė prezidentas.
Pasak V. Zelenskio, „vis tiek Putinui gresia didesnis pavojus negu man, nes mane nori nužudyti tik Rusija, o jį nori nužudyti visas pasaulis“.
Kaip pranešė „Ukrinform“, Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos duomenimis, Rusijos prezidentas V. Putinas turi mažiausiai tris antrininkus.
Ukrainos prezidentas V. Zelenskis
Kyjivas, birželio 29 d. (ELTA). Europos Vadovų Taryba turi pasmerkti teroro aktą Kachovkos hidroelektrinėje, kitaip teroristai rusai gali pasidaryti dar įžūlesni Zaporižios atominės elektrinės atžvilgiu.
Tai ketvirtadienį pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, vaizdo ryšiu kreipdamasis į EVT posėdžio dalyvius, praneša portalas „rbc.ua“.
„Labai svarbu, kad Europos Parlamentas visada principingai vertina tai, kas vyksta, ir nedelsdamas pasmerkė Rusijos teroro aktą Kachovkos hidroelektrinėje“, – pabrėžė V. Zelenskis. Anot prezidento, svarbu, kad ir EVT pasmerktų šį siaubingą Rusijos terorą ir ekocidą, o už tai atsakingi asmenys būtų patraukti atsakomybėn.
„Jei nebus galingos Europos lyderių ir šalių reakcijos į Rusijos nusikaltimą Kachovkos hidroelektrinėje, tai gali padidinti teroristų rusų įžūlumą Zaporižios AE atžvilgiu“, – pareiškė prezidentas. Kachovkos hidroelektrinė visiškai sunaikinta. EPA-ELTA nuotr.
Pasak V. Zelenskio, Rusija naudoja Ukrainos AE branduoliniam šantažui ir tuo pat metu su ES šalimis svarsto naujų atominių jėgainių statybos klausimus.
„Kaip galima teroristui patikėti atominių reaktorių statybą? Atleiskite, bet tai retorinis klausimas”, – baigdamas pridūrė prezidentas.
Birželio 6-osios naktį Rusijos kariuomenė susprogdino Kachovkos hidroelektrinės užtvanką ir užtvindė dalį Chersono ir Mykolajivo sričių, sukeldama didžiulę ekologinę katastrofą.
Prieš kelias dienas Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovas generolas majoras Kyrylas Budanovas pareiškė, kad Rusijos kareiviai Zaporižios atominėje elektrinėje prie keturių iš šešių jėgainės reaktorių pastatė karinę techniką su sprogmenimis.
Jei paklaustumėte, kas, mano manymu, šiandien vadovauja NATO aljansui, pusiau juokais, pusiau rimtai atsakyčiau – Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Ne Jensas Stoltenbergas, ne JAV prezidentas Joe Bidenas, ne Prancūzija, ne Vokietija, o būtent V. Putinas.
Žinoma, toks pareiškimas – per daug griežtas, per daug kategoriškas. Ir vis tik manau turįs teisę kritikuoti Aljansą griežtai ir kategoriškai. Kadaise leidau specializuotą karinį priedą „Vardan Lietuvos“, kuriame 1998 – 2003-aisiais paskelbiau pluoštą šiai politinei – karinei struktūrai palankių vertinimų. Už NATO propagavimą Lietuvoje tuometinių Krašto apsaugos ministrų buvau apdovanotas net Padėkos ir Garbės raštais, ženkliukais ir medaliais. Mat anuomet kiekviena proga tvirtinau, jog Lietuva be NATO – Lietuva be ateities. Taip maniau nuoširdžiai, be menkiausių dvejonių.
Šiandien įsitikinęs panašiai – be NATO skėčio tikrai prapultume. Tačiau, kai 2022-ųjų vasarį Rusija užpuolė Ukrainą visa savo galia, pasitikėjimas NATO padorumu, vieningumu ir raumenimis sumažėjo. Sumažėjo ne iki minimumo, bet pasitikėjimas tirpsta kiekvieną dieną. Vadinamasis NATO lietsargis – skylėtas. Dabar net ir primityviam piliečiui aišku, kodėl NATO nei anksčiau, nei dabar nenori į savo gretas priimti Ukrainos. Kalta ne ukrainietiška korupcija, kuri neva veržiasi per kraštus. Kalti ne griežti NATO standartai, kurių Ukraina neva dar nepasiekusi. Kaltas Vašingtono, Berlyno ir Paryžiaus bailumas, cinizmas bei išdavystės.
Galingi, nes vieningi. Slaptai.lt foto
Kaltas ir padorumą, sąžiningumą, teisingumą neva puoselėjančių Vakarų egoizmas: vardan pigesnių dujų ir naftos paaukosime Kremliaus diktatoriui Čečėniją, Gruziją (Sakartvelą), Ukrainą, Moldovą, jam turėtų užtekt šių teritorijų, ir tuomet gyvensime ilgai, turtingai, ramiai.
Bet juk senų seniausiai buvo aišku lyg giedrą dieną šviečiant ryškiai Saulei – V. Putinui neužteks. Jis ne sykį viešai šūkavo, girdi, Maskva privalo grąžinti istorinį teisingumą – atkurti Sovietų Sąjungą. Kaip Vašingtonas, Berlynas ir Paryžius elgsis tuomet, kai, palaužusi ukrainiečius, Rusijos karinė armada pasuks Lietuvos link? Turiu blogų įtarimų: Vakarai net nemirktelėję paaukos tris Baltijos šalis, gal dar ir Lenkiją. Pasiteisinimų suras į valias: neatitiko aukštų demokratijos normų, negerbė nelegalių migrantų, nemylėjo seksualinių mažumų, puoselėjo antisemitizmą, kišosi į teismų vidaus reikalus. Žinoma, šitaip kalbėdamas vėl šaržuoju, ironizuoju, tyčia painioju argumentus. Formaliai nė vienos valstybės išspirti iš NATO neįmanoma. Jei šalis trokšta pasilikti, išmesti iš NATO nei Lietuvos, nei Latvijos, nei Estijos teisiškai neįmanoma. Bent jau tokių precedentų NATO istorijoje dar nepasitaikė nė vieno.
Joe Bideno kritimai
Bet štai dantimis ir nagais ginti nuo galimos Rusijos agresijos Baltijos šalis – argi būtina? Esu beveik tikras: jūs, vakariečiai, surasite pasiteisinimų. Apsimesite, jog nespėjote atlėkti į pagalbą, apkaltinsite savo žvalgybas, jog Džeimsai Bondai iš CŽV nepamatė, kaip Kremlius ruošiasi naujai invazijai Baltijos jūros link, narsiai besiginantiems lietuvių, latvių ir estų kariams vietoj ginklų siųsite šalmus ir tvarsčius, keletą metų konferencijose ir seminaruose prabangiausiuose viešbučiuose puotaudami ramiai šnekučiuosite, ar leistina lietuviams duoti toliašaudžių patrankų, galingų tankų, modernių naikintuvų, mat padūkėliai „pribaltai“, tik pamanyk, dar apšaudys Rusijos ir Baltarusijos teritorijas ir tokiais nepamatuotais žingsniais sukels Trečiąjį pasaulinį karą. O jei V. Putino šutvė pagrasins senatvės negalių kamuojamam JAV prezidentui J. Bidenui atominiu ginklu, šiandieninė Baltųjų rūmų administracija greičiau klusniai atsiklaups ant kelių, nei pasielgs vyriškai, kyštelėdama diktatoriui panosėn tvirtą kumštį.
J. Bidenas – ne Ronaldas Reiganas, ne Margaret Tečer. Šiandieniniai Vakarų lyderiai – silpni, bailūs, išlepinti, neturintys elementariausio „garbės kodekso“. O gal net – sąmoningi išdavikai. Mano žvilgsnis pirmiausia krypsta į vos ant kojų bepastovinį, nuolat kritinėjantį, nuolat snūduriuojantį J. Bideną. Panašu, kad tarp J. Bideno ir V. Putino senų seniausiai sudaryti slapti susitarimai dėl Ukrainos. J. Bideno grupuotė tiesiog leido Kremliaus diktatoriui šeimininkauti Ukrainoje. J. Bidenas pažadėjo užmerkti akis į V. Putino nusikaltimus Ukrainoje. J. Bideno bendraminčiai svarstė: „Jei Ukrainą paaukosime V. Putinui, Kremlius liausis mosavęs kumščiais, tuomet Europoje įsivyraus politinis bei ekonominis stabilumas. V. Putinui tetrūksta Ukrainos…“
Sakote, kad blefuoju, kritikuodamas J. Bideną? Bet juk 2022-ųjų vasarį jis akivaizdžiausiai prievartavo V. Zelenskį kapituliuoti pabėgant į Ameriką? Juk būtent J. Bideno parėdymu iš Ukrainos karo išvakarėse liepta gėdingai sprukti amerikiečių diplomatams. Beje, o kaip pasielgė tuometinis JAV prezidentas demokratas Barakas Obama (J. Bidenas tuomet kuravo Ukrainos reikalus), kai 2014-aisiais „žalieji žmogeliukai“ įsiveržė į ukrainietišką Krymą? Ragino oficialųjį Kijevą nesipriešinti. Kas uždraudė Ukrainai anuomet perduoti letalinių ginklų? Nobelio taikos premijos laureatas demokratas B. Obama, kurio dešinioji ranka buvo Demokratų partijos atstovas J. Bidenas! Tad ar nuostabu, kad į prezidento postą J. Bideną įstūmę demokratai (iš tiesų – socialistų, kairiųjų partija) Kijevui taip silpnai tepadeda ginklais šiandien? B. Obama ir J. Bidenas – abu labu tokie.
Vėl kaltinsite mane tendencingumu? Įrodinėsite, jog viešojoje erdvėje pilna komentarų, kurių autoriai įrodinėja, esą JAV ir Europa padeda Ukrainai daugiau, nei prašo patys ukrainiečiai? Nežiūrint, kokių komentatorių, apžvalgininkų, žurnalistų klausytis. Jei užtenka Julijos Latyninos, Aleksejaus Arestovičiaus, Marko Feigino, Andrėjaus Piontkovskio, Jurijaus Šveco įrodinėjimų, tuomet tikrai susiformuos įspūdis, jog įvykiai klostosi Ukrainai daugmaž palankia kryptimi. Tuomet tikrai įmanoma patikėti, jog Ukraina gavo 98 ar net 99 proc. to, ko reikia persilaužimui karo frontuose.
Andrejus Ilarionovas – ukrainietiškoje laidoje Ukraina 24
Tačiau egzistuoja kita versija, kurią, pavyzdžiui, skelbia JAV gyvenantis ir dirbantis ekonomistas Andrėjus Ilarionovas. Viename iš paskutiniųjų videointerviu kanale youtube.com jis tvirtino, jog Amerika su Europa jau perdavė Ukrainai apie 34 milijardus dolerių. Tarsi daug. Bet juk reikėtų bent 10 kartų daugiau, nes būtent maždaug tiek karo reikmėms išleidžia Rusija. Tuomet jėgos taptų apylygės. Tad skirtumas, kiek karo reikalams išleidžia Ukraina ir kiek Rusija, – kaip diena ir naktis. Esant tokiai tvarkai Ukraina nepajėgi laimėti.
Taip, viešoji erdvė šiandien užversta pranešimais, girdi, JAV davė Ukrainai ir tokių, ir anokių ginklų, ir dabar, šią akimirką, dosniai dalina, ir ateityje dar atveš … kiek reikės. Bet atidžiau pasižvalgius, toji pagalba, pasak A. Ilarionovo, panaši į pipete lašinamą vandenį sausros iškamuotai žemei, nei į tikrą pagalbą. Ukrainos prezidentas Volodymiras Zelenskis yra sakęs, tai A. Ilarionovo pastaba, kad Ukrainos kariuomenei, kad ji galėtų rimtai kariauti, verkiant reikia daugelio ginklų rūšių bent 25 kartus daugiau, nei ji šiuo metu turi.
Kaip vadinamąją „pipetinę pagalbą” Ukrainai teisina J. Bideno grupuotė? Šiandieniniai Baltieji rūmai surado, regis, puikų pasiteisinimą: jei JAV duos visko Ukrainai, ko jai reikia, įskaitant ir modernius tankus, naikintuvus, artilerijos sistemas, Kremlius griebsis atominių ginklų. Labai patogi pozicija norint pasiteisinti: nepadedame Ukrainai, nes bijome atominio karo. Bet juk šią J. Bideno „išmintį“ leistina perfrazuoti kiek kitaip: paaukosime Rusijos imperijai ir Lietuvą, Latviją bei Estiją, nes nenorime, kad V. Putinas sukeltų atominį karą. Arba štai taip: nejaugi lietuviai, latviai ir estai tokie kvaili, naivūs ir trumparegiai, kad patikėjo, esą Vašingtonas dėl Baltijos šalių kariaus su Rusija?
Konstantinas Borovojus (politikas – kairėje) ir žurnalistas Vitalijus Dikij
Imkime kitą šiuo metu JAV gyvenantį rusų politiką – Konstantiną Borovojų. Ar juo galima pasitikėti? Nežinau. Galiu tik tiek priminti: jis kaltino V. Putiną, kad šis specialiai sprogdino gyvenamuosius namus Maskvoje, Buinaske ir Volgodonske (tuomet K. Borovojų suskubo apšaukti bepročiu), jis smerkė V. Putiną, kai šis pradėjo antrąjį karą prieš Čečėniją (K. Borovojų tuomet kaltino palaikant teroristus), jis smerkė Rusijos agresiją prieš Gruziją 2008-aisiais, JAV Kongrese senų seniausiai perspėjo amerikiečius, kokį milžinišką pavojų kelia V. Putinas (JAV politikai apkaltino jį tauškiant nesąmones, mat V. Putinas – Vašingtono draugas), jis senų seniausiai perspėjo JAV specialiąją tarnybą FTB (Federalinis tyrimų biuras) dėl galimų teroristinių išpuolių JAV teritorijoje (FTB tuomet kaltino, kad K. Borovojus specialiai kiršina JAV ir Rusiją), jis kaltino JAV specialiųjų tarnybų vadovus, kurie anuomet kaip ekspertus įsileisdavo tarsi draugus Rusijos slaptųjų tarnybų darbuotojus, K. Borovojus iki šiol nesiliauja kartojęs, kad JAV teritorijoje tiesiog knibžda įvairiausio kalibro rusų šnipų, kurie šiandien tapo sumaniais propagandistais…
Kiaulės snukis. Youtube.com
Šiandien K. Borovojus įsitikinęs, jog V. Putinas sugebėjo įtikinti J. Bideną, kad šis Rusijai paaukotų Ukrainą. Neprivertusi V. Zelenskio kapituliuoti 2022-ųjų pavasarį, J. Bideno administracija ėmėsi klastingo plano. Ginklų ir šaudmenų duoda Ukrainai – vos vos, tačiau slapta ragina kuo greičiau pradėti vadinamąjį kontrpuolimą. J. Bidenas tikisi, jog Ukraina, neturėdama užtektinai ginklų ir šaudmenų, bet pradėjusi rimtus karo veiksmus, greit išeikvos visas savo atsargas, patirs didelių nuostolių, ir tuomet Ukrainą bus lengva pasodinti už derybų stalo su V. Putinu. Suprask, Ukraina privalo paaukoti žemes, kurias užgrobė V. Putinas, bei susitaikyti su Krymo praradimu. Tokia neva realybė.
Tad patys darykite išvadas, prie kurių komentatorių verta priskirti K. Borovojų – prie patikimųjų ar prie tų, kurie tepasakoja, koks puikus J. Bidenas, kokia vieninga NATO, kokie patikimi vokiečiai ir prancūzai.
Duok Dieve, kad šios prognozės nepasitvirtintų. Ir vis tik ramybėje nepalieka A. Ilarionovo ir K. Borovojaus skelbiamos versijos.
Dmitrijus Medvedevas. EPA – ELTA nuotr.
Maskva, gegužės 3 d. (AFP-ELTA). Trečiadienį buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas paragino „fiziškai pašalinti“ Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, prieš tai Maskvai apkaltinus Kyjivą dronais užpuolus Kremlių.
„Po šiandienos teroristinio išpuolio neliko jokių kitų pasirinkimų kaip tik fiziškai sunaikinti Zelenskį ir jo kliką“, – pareiškė D. Medvedevas, Maskvai užpuolus Ukrainą garsėjantis vis karingesniais pareiškimais.
Lenkijos prezidentas Andžėjus Duda. EPA-ELTA nuotr.
Varšuva, balandžio 5 d. (ELTA). Maskva nebeįstengs suvaidyti lenkų ir ukrainiečių. Tai trečiadienį Varšuvos karalių pilyje pareiškė Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda, praneša portalas „rbc.ua“.
„Didžios tautos svarbiausiomis istorijos akimirkomis gali įveikti didžiausius jas skiriančius prieštaravimus ir kartu žvelgti į ateitį. O mes – lenkai ir ukrainiečiai – esame didžios tautos. Mūsų didi istorija, kultūra ir nuostabi ateitis. Kaip tik todėl mes nebijome kalbėti apie skaudžiausius mūsų istorijos momentus“, – sakė A. Duda.
Anot jo, praeityje abi tautos padarė daug klaidų, už kurias buvo brangiai sumokėta. O grobikai ir okupantai ne kartą mėgino suvaidyti lenkus ir ukrainiečius.
Lenkijos prezidentas pareiškė siunčiąs Maskvai signalą, kad jai nebepavyks suskaldyti dviejų tautų.
„Ukraina visam pasauliui parodė, kad gali priešintis kur kas didesnei galingai kaimynei. Putinas nepasiekė nė vieno strateginio tikslo, Rusija patyrė didelių nuostolių. Bet iki karo pabaigos dar toli, Ukrainai reikalinga parama, šiuolaikinė ginkluotė“, – pažymėjo Lenkijos valstybės vadovas.
Anot jo, kaip tik todėl Lenkija perduoda Ukrainai artilerijos, šarvuotosios technikos, tankų ir lėktuvų, rodydama pavyzdį kitiems partneriams Vakaruose.
Lenkijos prezidentas prisiminė, kaip praėjusių metų vasario 23 d. lankėsi Kyjive.
„Aš ilgai kalbėjausi su prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Padėtis tuo metu buvo nepaprastai dramatiška. Mes jau tada žinojome, kad rusai puls ir prasidės plataus masto karas“, – sakė A. Duda.
Anot jo, Ukraina ginasi jau daugiau kaip 400 dienų, o Lenkija ištesėjo duotą žodį, kad ja galima pasikliauti.
Kaip jau buvo pranešta, prezidentas V. Zelenskis su žmona balandžio 5 d. lankosi Lenkijoje su oficialiu vizitu.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis. EPA – ELTA foto
Kyjivas, balandžio 4 d. (ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį Kyjive susitiko su šalyje viešinčia JAV Kongreso delegacija ir padėkojo jos nariams už Vašingtono paramą Ukrainai, teigiama antradienį paskelbtame V. Zelenskio biuro pranešime spaudai, kuriuo remiasi transliuotojas CNN.
Anot pranešimo, susitikime V. Zelenskis informavo kongresmenų delegaciją apie dabartinę padėtį fronto linijoje ir pasidalino karo lauko prognozėmis ateinantiems mėnesiams. „Abiejų (JAV Kongreso) rūmų ir abiejų partijų, prezidento (Joe) Bideno ir visų amerikiečių suteikta parama suvaidino lemiamą vaidmenį užtikrinant mūsų šalies pajėgumus atremti Rusiją kare dėl mūsų laisvės ir demokratinių vertybių“, – susitikime teigė V. Zelenskis. Amerikos vėliava. Slaptai.lt nuotr.
„Mes laimėsime, nes kovojame už savo ir mūsų vaikų laisvę. Labai vertiname jūsų paramą, kurią siunčiate ne tik mūsų kariuomenei, o ir politinę bei finansinę paramą Ukrainos žmonėms – mokytojams, medikams, pensininkams“, – pabrėžė V. Zelenskis.
Pranešama, kad Ukrainos lyderis taip pat paprašė perduoti jo šaliai papildomos karinės paramos ir paragino užtikrinti greitą jau pažadėtos ginkluotės bei kitos įrangos pristatymą.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. EPA – ELTA foto
Viena/ Kyjivas, kovo 30 d. (Ukrinform-ELTA). Bendra Rusijos minomis užteršta Ukrainos teritorija sudaro 174 tūkst. kvadratinių kilometrų, t. y. yra dvigubai didesnė už Austrijos teritoriją, ketvirtadienį per vaizdo konferenciją kreipdamasis į Austrijos nacionalinę tarybą pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Šimtas septyniasdešimt keturi tūkstančiai kvadratinių kilometrų Ukrainos teritorijos yra užteršta okupanto padėtomis minomis ir nesprogusiais įvairių tipų rusiškais sviediniais. Šis užterštas plotas yra kaip dvi Austrijos teritorijos. Tai šimtai tūkstančių priešpėstinių ir prieštankinių minų, raketų, aviacinių bombų, minosvaidžio sviedinių, kurie nesprogę įstrigo laukuose“, – sakė V. Zelenskis.
Jis pridūrė, kad rusų okupantai paliko tūkstančius sprogmenų ir granatų, paslėptų paprastų gyventojų pastatuose, soduose, parkuose ir kiemuose, ir jie beveik kasdien nusineša ukrainiečių gyvybes išlaisvintose teritorijose. Ukrainos prezidentas kalbėjo apie atvejus, kai okupantai, prieš pasitraukdami iš ukrainiečių gyvenviečių, tyčia palikdavo sprogstamuosius užtaisus muzikos instrumentuose, buitinėje technikoje ir įvairiuose daiktuose, ir pabrėžė pagalbos Ukrainai svarbą išminuojant teritorijas. Austrijos žemėlapis
Ukrainos prezidento kalbos Austrijos parlamento salėje klausėsi Austrijos federalinis prezidentas Alexanderis Van der Bellenas, federalinės vyriausybės nariai ir Ukrainos ambasadorius Austrijoje Vasilijus Chymynecas.
„Ukrinform“ primena, kad Austrija liko viena iš paskutinių ES valstybių narių, kurios parlamentas išklausė Ukrainos vadovo kreipimąsi. Šiuo metu iš 27 Europos Sąjungos šalių tik Bulgarija ir Vengrija dar nesuteikė Ukrainos prezidentui tokios galimybės.
Volodymiras Zelenskis. Ukrainos lyderis. EPA – ELTA nuotr.
Kyjivas, vasario 24 d. (Ukrinform-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad dabar jau negalėtų sėsti prie derybų stalo su Rusijos Federacijos vadovu Vladimiru Putinu.
Kaip praneša „Ukrinform“, jis tai sakė penktadienį per spaudos konferenciją „Vasaris. Nenugalimumo metai”. Kruvinas Vladimiro Putino snukis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Anot V. Zelenskio, prieš prasidedant Rusijos plataus masto invazijai į Ukrainą, jis buvo pasirengęs deryboms su V. Putinu. Ukrainos prezidentas papasakojo, kad kreipėsi į Turkijos prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą ir kitus pasaulio lyderius, prašydamas padėti organizuoti derybų procesą.
„Aš sakiau: pasodinkite Putiną prie derybų stalo. Aš jam (Erdoganui ) sakiau. Ir ne tik jam. Daugeliui sakiau, jog negalima leisti, kad kiltų plataus masto karas. Jis (Turkijos prezidentas) tada to negalėjo padaryti. Ir ne tik jis. Dabar jis mano, kad gali, bet dabar mes negalime. Tai jau ne tas žmogus (omenyje turimas V. Putinas). Nėra su kuo kalbėtis“, – teigė V. Zelenskis.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Kyjive penktadienį buvo surengta Ukrainos prezidento V. Zelenskio spaudos konferencija, skirta plataus masto Rusijos invazijos pradžios metinėms.
Norime išlikti lietuviais. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.Ore – Tautiškos vėliavos spalvos. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Vasario 16-osios – Valstybės atkūrimo dienos proga Prezidentą Gitaną Nausėdą ir visus šalies žmones sveikina užsienio valstybių vadovai, dalijasi prezidentūra.
Popiežius Pranciškus siunčia nuoširdžius sveikinimus Lietuvai bei linkėjimus visiems jos žmonėms ir meldžiasi, kad Dievas palaimintų Lietuvą taikos ir gerovės dovanomis.
Ukrainos Prezidentas Volodymyras Zelenskis sveikina Lietuvą su 105-osiomis valstybės atkūrimo metinėmis. „Linkiu Lietuvai taikos ir klestėjimo. Ukraina yra dėkinga Lietuvai už visą pagalbą, tvirtą solidarumą ir tikėjimą bendra pergale prieš agresorių. Stipresni drauge!” – rašoma Ukrainos Prezidento sveikinime, skelbia prezidentūra.
Jungtinės Karalystės Karalius Karolis III perduoda Lietuvos žmonėms šilčiausius sveikinimus. „Tikiuosi, kad šilta draugystė ir stipri partnerystė tarp mūsų šalių ir toliau tęsis šiais sudėtingais laikais“, – rašoma Karaliaus Karolio III sveikinime.
Pridedama, kad nuoširdžiausius sveikinimus Lietuvai taip pat siunčia Nyderlandų Karalius Willemas Alexanderis ir linki gerovės visiems šalies žmonėms.
Didžiuojamės, kad esame lietuviai, lietuviais norime ir likti. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Vokietijos Prezidentas Frankas Walteris Steinmeieris sveikindamas Lietuvą šventės proga linkėjo lietuviams kuo geriausios kloties ir sėkmės bei akcentavo, jog Lietuvos ir Vokietijos santykiai pasižymi didele politinių, ekonominių, mokslinių ir kultūrinių ryšių įvairove, kurie grindžiami abipusiu pasitikėjimu, pagarba ir draugyste. Lietuvos trispalvės. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Tęskime šį puikų, daugiau nei 100 metų istoriją menantį mūsų valstybių bendradarbiavimą, – rašoma Vokietijos Prezidento sveikinime. – Brutalus Rusijos išpuolis prieš Ukrainą mums dar kartą aiškiai parodė demokratijos, laisvės ir Europos vienybės vertę. Kartu tvirtai remiame Ukrainą.“
Vasario 16-osios proga sveikinimo laiškus atsiuntė Japonijos Imperatorius, Švedijos, Ispanijos, Saudo Arabijos, Maroko Karaliai. Taip pat Lietuvą pasveikino Latvijos, Estijos, Islandijos, Austrijos, Italijos, Portugalijos, Singapūro ir kitų šalių vadovai.
Michailas Saakašvilis. EPA-ELTA nuotr.
Kyjivas, vasario 10 d. (ELTA). Lenkija siūlosi priimti gydytis buvusį Sakartvelo prezidentą Michailą Saakašvilį. Tai per spaudos konferenciją po Europos Vadovų Tarybos posėdžio Briuselyje pareiškė Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis, praneša „Ukrinform“.
„Lenkija imasi iniciatyvos, aš šia tema kalbėjau su daugeliu premjerų, siūlome Sakartvelo vyriausybei išleisti buvusį šalies prezidentą M. Saakašvilį gydytis Lenkijoje“, – sakė M. Morawieckis.
Jis išreiškė nuogąstavimus, kad Sakartvele politikui gali nutikti tai, „kas blogiausia“.
Lenkijos premjeras pabrėžė, jog jei Sakartvelas nori tikėtis teigiamo atsakymo į savo europinius siekius, tai jis turi rimtai žiūrėti ir į atitinkamą kreipimąsi, kurį jau rengia EVT užsienio politikos tarnybos.
Laisvę – Michailui Saakašviliui. EPA – ELTA nuotr.
Vasario 1 d. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis per spaudos konferenciją parodė M. Saakašvilio nuotraukų ir apkaltino Sakartvelo valdžią viešu jo kankinimu ir žudymu.
2004-2013 m. m. M. Saakašvilis dvi kadencijas paeiliui ėjo Sakartvelo prezidento pareigas. 2015-2016 m. m. jis vadovavo Odesos srities administracijai, o nuo 2020 metų birželio buvo Ukrainos reformų vykdomojo komiteto pirmininkas. M. Saakašvilis turi Ukrainos pilietybę.
2021 metų spalio 1 d. politikas grįžo į Sakartvelą, kur iškart buvo suimtas. Tada šalies prokuratūra iškėlė jam dar vieną baudžiamąją bylą – šįsyk dėl neteisėto sienos kirtimo. Anksčiau jam jau buvo iškeltos kelios baudžiamosios bylos.
Pasak M. Saakašvilio advokatų, politikui diagnozuotos demencija ir tuberkuliozė, įtariama dar keliolika susirgimų.
Lapkričio pabaigoje pasirodė pranešimų, kad M. Saakašvilio organizme rasta arseno pėdsakų.
JAV karinis orlaivis. EPA-ELTA nuotr.
Londonas, vasario 8 d. (AFP-ELTA). Trečiadienį per istorinį kreipimąsi į Didžiosios Britanijos parlamentą Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino sąjungininkes sustiprinti jo šalies oro pajėgas kovai su Rusijos invazija.
„Kreipiuosi į jus ir pasaulį (…) dėl kovinių lėktuvų Ukrainai, sparnų už laisvę“, – sakė jis Britanijos parlamento žemųjų ir aukštųjų rūmų įstatymų leidėjams.
Anksčiau trečiadienį į Jungtinę Karalystę atvykęs V. Zelenskis senovinėje parlamento Vestminsterio salėje sakė: „Žinome, kad laisvė laimės, žinome, kad Rusija pralaimės. Jungtinė Karalystė kartu su mumis žygiuoja (…) svarbiausios per mūsų gyvenimą pergalės link. Tai bus pergalė prieš pačią karo idėją“.
NATO naikintuvų skrydis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Jungtinės Karalystės vyriausybė trečiadienį pažadėjo pažangius mokymus Ukrainos naikintuvų pilotams ir jūrų pėstininkams. Vakarų sąjungininkės tariasi didinti karinę pagalbą Kyjivui prieš laukiamą naują Rusijos puolimą rytuose. Tačiau Didžioji Britanija neketina pasiūlyti Kyjivui savo naikintuvų „Typhoon“ ir F-35 ir sako, kad išmokyti juos valdyti prireiks daugelio mėnesių ar net metų.
Jungtinės Amerikos Valstijos taip pat neketina siųsti Ukrainai naikintuvų F-16, tačiau kitos partnerės, įskaitant Lenkiją, šiuo klausimu nusiteikusios palankiau.
Baigdamas kalbą V. Zelenskis padėkojo įstatymų leidėjams už paramą. „Prieš dvejus metus palikdamas Didžiosios Britanijos parlamentą dėkojau jums už skanią anglišką arbatą. O šiandien paliksiu parlamentą iš anksto dėkodamas jums visiems už galingus angliškus lėktuvus”, – sakė jis.
Volodymiras Zelenskis. Ukrainos lyderis. EPA_ELTA nuotr.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis abejoja, kad šįmet Lietuvoje vyksiančio NATO viršūnių susitikimo metu bus priimti strateginiai sprendimai dėl Ukrainos stojimo į NATO. Vis tik V. Zelenskis viliasi, kad Ukraina gaus aiškų ženklą dėl tolimesnės saugumo ir pagalbos garantijos.
„Nemanau, kad Vilniuje bus priimti strateginiai sprendimai. Ne tik lietuvių, latvių, estų ar lenkų Europoje reikia prašyti, kad mus palaikytų 100 proc. ar net daugiau ir nepavargtų nuo tokio palaikymo. Taigi netikiu strateginiu sprendimu, kad Ukraina taps visateise NATO nare“, – interviu TV3 televizijai sakė V. Zelenskis.
„Žinoma, mes to norime ir, žinoma, einame šiuo keliu. Mes parodėme, kad mūsų kariuomenė yra stipri. Kad atitinkame visus standartus, kurių reikia stojant į NATO. Nes, manau, svarbiausias standartas yra būti stipriems mūšio lauke be jokių bla bla bla. Būti stipriam ir gebėti apginti savo šalį, savo teritoriją arba, kas labai svarbu, apginti Europą“, – pridūrė jis. Vilnius. Įvažiavimas į miestą. Slaptai.lt nuotr.
Vis tik, Ukrainos prezidentas tikisi NATO viršūnių susitikimo metu gauti aiškų ženklą, kad NATO šalys ukrainiečiams suteiks saugumo garantiją.
„Mums šiandien reikia bendro NATO ženklo, bendros žinios Ukrainos žmonėms: jūs esate pakeliui, mes negalime dabar jums suteikti narystės, bet ją gausite kaip, pavyzdžiui, Suomija, Švedija. O dabar gausite viską, ką galime suteikti: saugumo garantijas, pagalbą ginklais ir t. t. Štai koks gali būti ženklas. Kartais ženklai yra svarbesni už teorinius sprendimus“, – Lietuvos televizijai pažymėjo Ukrainos prezidentas.
V. Zelenskis tikisi, kad Ukraina visateise ES nare taps kitais metais
Paklaustas, kada, jo nuomone, Ukraina turi tapti visateise Europos Sąjungos nare, V. Zelenskis pažymėjo, kad lūkestis – kiti metai.
NATO ženklas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Visateisė narė? Kitais metais. Manau, tai nėra svajonė. Mes kovojame už Europos Sąjungos vertybes, rodome, kad esame tikrieji Europos Sąjungos nariai, kovodami. Atsiprašau, kad kartojuosi, bet mes tai rodome praktiškai. Manau, Europos Sąjungos vienybei labai svarbu, kad šalys, kurios yra jos narės, turėtų tokias pat vertybes, norėtų padėti kaimynams, nedemonstruotų kitokios strategijos, nematytų šiltų santykių su Rusija tuo metu, kai ji vykdo kitos Europos šalies okupaciją“, – nurodė Ukrainos prezidentas.
Interviu su prezidentu įvyko Ukrainoje – Lvive, Voznickio rūmuose esančoje dailės galerijoje, iškart po ten pat pasibaigusio V. Zelenskio susitikimo su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda ir Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda.
Volodymiras Zelenskis ir Joe Bidenas. Ukrainos ir JAV prezidentų susitikimas. EPA – ELTA foto
Kyjivas, gruodžio 22 d. (dpa-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis neslepia džiaugsmo savo vizito Vašingtone ir pokalbių su JAV prezidentu Joe Bidenu rezultatais. „Grįžtu iš Vašingtono su gerais rezultatais“, – sakė jis ketvirtadienį savo kasdieniniame vaizdo kreipimesi, kuris dėl kelionės buvo trumpas ir parodytas anksčiau nei įprastai.
V. Zelenskis teigė grįžtąs su tuo, „kas tikrai padeda“. JAV ketina perduoti Ukrainai oro gynybos sistemą „Patriot“, kuri yra naujo 1,85 mlrd. dolerių (1,74 mlrd. eurų) pagalbos paketo dalis. Šaliai taip pat pažadėta naujos amunicijos.
„Patriot“ oro gynybos ginklais dabar vienodai galės būti apsaugota valstybė ir žmonės, pabrėžė V. Zelenskis. Apie kitus Vašingtone pasiektus susitarimus jis ketina paskelbti vėliau.
„Aš dėkoju prezidentui J. Bidenui už jo pagalbą, už jo tarptautinę lyderystę ir už jo ryžtą laimėti“, – kalbėjo V. Zelenskis. Jis padėkojo ir JAV Kongresui, „abiem rūmams, abiem partijoms, visiems tiems, kurie remia Ukrainą, visiems tiems, kurie lygiai tai pat trokšta pergalės, kaip mes visi“. Ukraina nugalės, pabrėžė prezidentas.
„Financial Times“ 2022 metų žmogus – V. Zelenskis. EPA-ELTA nuotr.
Londonas, gruodžio 5 d. (ELTA). Britų laikraštis „Financial Times“ 2022 metų žmogumi paskelbė Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį.
Anot leidinio, šių metų titulas skirtas būtent jam, nes jis Rusijos visapusiškos invazijos akivaizdoje tapo savo tautos drąsos ir pasipriešinimo simboliu bei liberaliosios demokratijos vėliavnešiu platesnėje pasaulio kovoje su autoritarizmu.
„Financial Times“ palygino Ukrainos prezidentą su buvusiu Jungtinės Karalystės (JK) ministru pirmininku Vinstonu Čerčiliu, kurie karo veiksmų prieš savo šalis metu aktyviai skatino savo piliečius. V. Zelenskis taip pat atkakliai prašė Vakarų paramos ir įtikino Europos ir JAV lyderius nenusileisti Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, įsakiusiam pradėti plataus masto karą.
Laikraščiui duotame interviu V. Zelenskis prisiminė pirmąsias Rusijos kariuomenės įsiveržimo dienas ir tikino nesąs ypatingai drąsus. „Esu labiau atsakingas nei drąsus… tiesiog nemėgstu nuvilti žmonių“, – kalbėjo Ukrainos lyderis. Jis sakė, kad šiuo metu labiausiai pasiilgsta laiko su savo sūnumi. „Tiesiog norėčiau Dniepro upėje sugauti karpį“, – apgailestavo prezidentas. „Financial Times“ 2022 metų žmogus – V. Zelenskis. EPA-ELTA nuotrauka
Tačiau, kaip pažymi „Financial Times“, savo žmogiškumu Vakarus ir pačius ukrainiečius sužavėjusiam 44-erių V. Zelenskiui įprasto gyvenimo dar gali tekti palaukti. Nors prieš Maskvos invaziją daugelis Ukrainos gyventojų nebuvo linkę jo vertinti rimtai, anot laikraščio, jis užsitarnavo vietą istorijoje dėl savo išskirtinės lyderystės ir tvirtybės.
„Financial Times“ 2021 metų žmogumi buvo paskelbtas JAV milijardierius Elonas Muskas, o 2020 metų žmonėmis tapo Vokietijos farmacijos bendrovės „BioNTech“ įkūrėjai Uguras Sahinas ir Ozlem Tureci, kartu su JAV kompanijos „Pfizer“ mokslininkais sukūrę vakciną nuo COVID-19.
