
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) išplėstinė teisėjų kolegija ketvirtadienį nutarė grąžinti buvusio vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos ministro Raimondo Šukio bylą dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) informacijos pirmos instancijos teismui.

Pirmadienį koncernas „MG Baltic“ kreipėsi į Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narius ir Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį, prašydamas arba atidėti parlamentinį tyrimą dėl asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimo neteisėto poveikio valstybės institucijoms, arba nuo jo nušalinti NSGK pirmininką Vytautą Baką ir NSGK narę Rasą Juknevičienę.
R. Juknevičienė koncerno kreipimąsi traktuoja kaip politinį spaudimą, su kuriuo jai tekę susidurti ir anksčiau.
Koncerno „MG Baltic“ Eltai atsiųstame pranešime pažymima, kad nuo parlamentinio tyrimo V. Baką ir R. Juknevičienę nušalinti prašoma iki paaiškės, ar jie nėra pažeidę teisės aktų reikalavimų ir gali dalyvauti formuluojant parlamentinio tyrimo išvadas bei už jas balsuoti.
„MG Baltic“ advokato Lino Belevičiaus nuomone, koncerno pateiktas prašymas yra visiškai logiškas ir teisėtas.
„Tokiais neatsakingais politikų veiksmais yra daroma milžiniška žala tiek verslui, tiek ir atskiriems privatiems asmenims. Ir ji turės būti atlyginta“, – teigė L. Belevičius.
Išplatintame pranešime taip pat pažymima, kad gegužės 17 d. Seimo Etikos ir procedūrų komisijai buvo pateiktas prašymas pradėti tyrimą dėl V. Bako ir R. Juknevičienės galimai padarytų Lietuvos Respublikos įstatymų bei Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso reikalavimų pažeidimų.
Konservatorė R. Juknevičienė „MG Baltic“ kreipimąsi įvertino kaip koncerno daromą spaudimą NSGK. Seimo narė sakė, kad toks spaudimas jai nėra naujas. Pasak jos, tokį patį spaudimą ji patyrusi iš „Dujotekanos“, kai 2006-2007 metais tyrė panašius procesus.
„Tai yra spaudimas komitetui ir bandymas politizuoti tyrimą. Mes tai matome viešojoje erdvėje. Man tai nėra nauja, nes kai 2006 metais žuvo Vytautas Pociūnas ir mes komitete darėme tyrimą dėl labai panašių procesų, kurie tuo metu vyko Lietuvoje, tai mane atakavo „Dujotekana“. Dabar atakuoja „MG Baltic“. Tie patys metodai. Tiesiog apgailestauju dėl tokių keistų metodų“, – Eltai kalbėjo R. Juknevičienė.
V. Bakas sakė nekomentuosiantis šio „MG Baltic“ kreipimosi. NSGK pirmininkas ragino palaukti trečiadienio, kada bus pristatytos NSGK išvados dėl verslo įtakos politikai. Trečiadienį šias išvadas ketinama pristatyti ir visuomenei.
„Turi teisę „MG Baltic“, kaip ir visi kiti žmonės, kreiptis į bet kurią instituciją, ir aš čia dabar negaliu nieko komentuoti. Pateiksime trečiadienį išvadas ir tada jau kalbėsime“, – apibendrino NSGK pirmininkas.
Gegužės 17 d. L. Belevičius pareiškė, kad V. Bakas ir R. Juknevičienė įstatymus galėjo pažeisti, nes viešai komentavo dar nebaigto parlamentinio tyrimo informaciją, taip žemindami koncerno reputaciją.
ELTA primena, kad išslaptintoje VSD informacijoje atskleidžiama, kaip „MG Baltic“ koncernas bandė sau naudinga linkme paveikti politikus ir šalies institucijas.
Gegužės 23 d. portalui delfi.lt duotame interviu prezidentė Dalia Grybauskaitė pažymėjo, kad kilęs skandalas dėl neskaidrių ryšių tarp koncerno „MG Baltic“ ir politikų bus labiausiai naudingas tiems, kurie yra kaltinami politine korupcija, bei valdantiesiems „valstiečiams“.
Tuo tarpu koncerno „MG Baltic“ prezidentas Darius Mockus tvirtina, kad paviešinta VSD ataskaita yra abejotinos vertės dokumentas, kuris, anot jo, rodo, kad arba VSD sąmoningai klastoja informaciją, arba yra tiesiog nekompetentingas.
Informacijos šaltinis – ELTA
2018.05.28; 16:11
Paviešinus Valstybės saugumo departamento (VSD) informaciją apie galimai neskaidrius politikų ir verslo struktūrų ryšius, užvirė tikras viešųjų ryšių karas bei įtakingiausių politikų politinių sąskaitų suvedinėjimas.
Nors niekas iš politikų nestojo ginti politine korupcija kaltinamo „MG Baltic“ koncerno, neatsirado ir tokių, kurie mėgintų iš esmės pasižiūrėti į kilusio skandalo priežastis ir teiktų konkrečius siūlymus, kad panašių korupcinių santykių tinklai nebūtų taip sėkmingai mezgami ateityje.
Kilęs triukšmas šiuos klausimus, kaip ir diskusijas dėl svarbių reformų, nustūmė į šešėlį.
Politologai pažymi, kad politinės korupcijos skandalas tapo ne tiek apsivalymo, kaip mėgina parodyti kai kurie politikai, kiek politinės komunikacijos ir sąskaitų suvedinėjimo įrankiu.
Įtakingos Lietuvos politikos personos, pasak politologų, eskaluoja politinės korupcijos situaciją vien tik tam, kad pakeltų savus reitingus. Užuot mobilizavęsi ir susitelkę spręsti korupcijos problemą, politiniai lyderiai, ignoruodami akivaizdžius faktus, visuomenei kalba apie tai, kokios, jų nuomone, partijos yra susitepusios, o kokios ne.
Politologų nuomone, tai labai apsunkina galimybes sistemiškai išspręsti egzistuojančias problemas.
Todėl ir pasirodžiusios iniciatyvos spręsti politinės korupcijos priežastis yra paviršutiniškos. Politikai prakalbo apie konkrečių žiniasklaidos kanalų sankcionavimą ar tai, kad pats verslas turi prisiimti atsakomybę ir, pavyzdžiui, atsisakyti verslo ryšių su susitepusiu koncernu.
Anot politologų, tai rodo, kad politikai ne tik menkai susigaudo, kokios yra kilusios politinės krizės priežastys, bet ir tai, kad politikai apskritai nėra linkę į jas gilintis.
Tuo tarpu „Transparency International“ ekspertės Rugilės Trumpytės nuomone, receptas pasiekti, kad tokių politinės korupcijos skandalų tikimybė ateityje bent jau sumažėtų nėra labai sudėtingas. Reikia tik politinės valios, skaidrinti įstatymų priėmimą ir noro aiškiau reglamentuoti politikų ryšius su interesų grupėmis.
Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė, vertindama, ar kilęs politinės korupcijos skandalas padės apsivalyti politinei sistemai, nebuvo labai optimistiška.
Politologė, žvelgdama į tai, kaip politikai reaguoja į paviešintą VSD ataskaitą, sako nematanti politikų rodomos atsakomybės ir realių sprendimų, neleidžiančių, kad panašios korupcijos situacijos nebepasikartotų ateityje.
„Politikai, užuot kovoję su esama problema, iš tikrųjų ieško galimybių, kad jie patys būtų vaizduojami gražesni ir geresni nei iš tikrųjų yra. Be to, tai dažniausiai vyksta juodinant politinius oponentus“, – samprotavo R. Urbonaitė.
Pasak jos, iš pastarųjų skandalų galime spręsti, kad kilęs politinės korupcijos faktas buvo tiesiog įtrauktas į tarpusavio kovas.
„Visas šis procesas niekada nebus tikras apsivalymas, kol politikai tai išnaudos tarpusavio kovai. Kol kas tai tik bandymas pasidžiaugti, kad kitų dėmės ryškesnės. Ramūnas Karbauskis šioje situacijoje yra tipinis purvus drabstančio ir dvigubus standartus taikančio politiko pavyzdys. Galima jo paklausti, jei jis iš tikrųjų skaidrus it krištolas, kodėl mes nesulaukėme Seimo tyrimo komisijos dėl žemės reikalų. Kodėl jį pričiupome ne kartą meluojant, vengiant deklaruoti interesus. Ar galime skaidrumu vadinti tai, kai matome R. Karbauskį, turintį savo prioritetinius žurnalistus“, – retoriškai klausė MRU politologė.
R. Urbonaitė, vertindama įsiplieskusį skandalą dėl korupcinių verslo ir politikų santykių, apgailestavo, kad tiek valdantieji, tiek opozicijoje esantys politikai nepakyla virš primityviausių poreikių, kurie apsiriboja tiesiog valdžios išlaikymu ir populiarumo reitingo taškų gainiojimųsi.
„Niekas iš politinių lyderių nekalba, kas bus toliau, kaip galėtume išvalyti esamą pelkę. Kaltinimų vienas kitam yra, tačiau gilesnių diskusijų, idėjų ir vizijų, kaip šią problemą spręsti, mes iki šiol nematome“, – apibendrino R. Urbonaitė.
Kitas MRU politologas Virginijus Valentinavičius taip pat akcentavo, kad politikai nerodo nei pakankamai pastangų, nei valios siekiant realiai spręsti politinės korupcijos problemą.
Politologas pabrėžė, kad vien Premjero pareiškimai, kad trys partijos Lietuvoje yra švarios, o visos kitos susitepusios, labai apsunkina galimybes sistemiškai išspręsti egzistuojančias problemas.
Kartu V. Valentinavičius aiškino, kad politikai, tam tikra prasme, patys „pripratino“ verslininkus žaisti ne pagal sutartas taisykles.
„Verslininkams, kai politikai taip lengvai parsiduoda, natūraliai kyla mintis tuo pasinaudoti. Kitas dalykas, – kalbėjo V. Valentinavičius, – prie to priprantama. Vieną kartą pabandžius ir pamačius, kad politikus galima supirkinėti urmu ir labai pigiai, verslo struktūrose ir atsiranda labai ciniškas požiūris, kuris dabartiniame skandale labai gerai matomas. Įsivaizduojama, kad politikai skirti tik tam, kad pasakytų savo kainą ir teiktų paslaugas verslui“, – kalbėjo MRU docentas.
Pasak V. Valentinavičiaus, galima kalbėti apie tam tikrą psichologiją, kurią susitepę politikai suformavo konkrečioms verslo struktūroms.
„Kai tu bendrauji vien tik su prostitutėmis, išsivysto savotiška psichologija ir tu pradedi galvoti, kad visas pasaulis yra viešnamis ir atitinkamai elgsis. Tai šioje vietoje reikia ne tik visuomenės, bet ir politinių lyderių pastangų pasakyti, kad tai yra netoleruotina, kad taip negalima, taip nėra ir pradėkime gyventi padoriai“, – kalbėjo politologas. Jo nuomone, „MG Baltic“ vadovo Dariaus Mockaus atsakymai tarsi ir rodo, kad jis paprasčiausiai nebesupranta, jog vyko dalykai, kurie yra aiškiai nusikalstami.
Politologas pabrėžė, kad siekiant išgyvendinti šias valstybei ir visuomenei žalingas praktikas yra būtinas ne tik politinių jėgų konsensusas, bet ir lyderystė.
MRU docentas išskyrė Prezidentės Dalios Grybauskaitės indėlį kovojant su neskaidriais politikų ryšiais. Pasak V. Valentinavičiaus, D. Grybauskaitės lyderystė kovoje su korupcija yra akivaizdi, nepaisant to, ką sakytų kaltinamųjų korupcija advokatai ar valdančiųjų lyderis R. Karbauskis.
Tuo tarpu „Transparency International“ projektų vadovės R. Trumpytės nuomone, dėl neskaidrių politikų ir verslininkų ryšių kilusios politinės krizės yra susijusios su tuo, kad šalyje nėra nei įstatymo, kuris aiškiai apibrėžtų verslo ir politikų santykius, nei susiformavusių tradicijų viešai diskutuoti ir priimti politinius sprendimus.
„Transparency International“ ekspertė sako, kad susidaro įspūdis, jog tokių santykių neapibrėžtumas politikus kol kas tenkina.
Nors, anot R. Trumpytės, už skaidrius santykius atsako tiek politikai, tiek verslas, kol kas ryžtingų sprendimų, galinčių prisidėti užkardant, kad panašūs korupciniai skandalai nepasikartotų, iš politikų pusės nėra.
Ekspertė pažymėjo, kad neskaidrių verslo ir politikų santykių problema Lietuvoje yra sena problema. Pasak jos, Lietuvoje piliečiai realiai nežino, kas daro įtaką politikams ir kas stovi už jų sprendimų ar kodėl atsiranda konkretūs teisės aktai. R. Trumpytė pabrėžė, kad šalies įstatymai neįpareigoja politikų pranešti apie savo santykius ar susitikimus su verslo atstovais ar kitomis interesų grupėmis.
„Lietuvoje yra tokia problema, kad politikai susitikinėja neoficialiai ir mes nežinome, kas daro realią įtaką“, – akcentavo ekspertė.
„Politinės partijos ir politikai turėtų deklaruoti susitikimus, ypač tuomet, kai jiems yra siūlomi tam tikri teisės aktų pakeitimai. Dabar mes nežinome, su kuo susitinka politikai. Jeigu pasižiūrėtume į oficialias Seimo narių darbotvarkes, pamatytumėte vos kelis deklaruotus susitikimus“, – aiškino R. Trumpytė.
Ji pabrėžė, kad patys savaime politikų santykiai su verslu nėra blogai. Kenkėjiškais politikų ir verslo santykiai tampa tuomet, kai pradedama žaisti ne pagal nustatytas taisykles.
„Su interesų grupėmis susitikinėti yra gerai ir net būtina. Nes sunku tikėtis, kad patys politikai išmanys tiek daug sričių ir tiek daug klausimų. Jiems būtina susitikti su žmonėmis, kurie dirba tam tikrose srityse. Tačiau mes turime apie tai žinoti, galbūt užduoti klausimus, kodėl buvo susitikta su vienais, o ne su kitais verslininkais, kodėl politikai priėmė vienus pasiūlymus, o ne kitus“, – samprotavo „Transparency International“ projektų vadovė.
Anot ekspertės, norint sumažinti tikimybę, kad ateityje pasikartos panašūs atvejai, kaip „MG Baltic“ koncerno politinės korupcijos skandalas, privalu šalyje taisyti ne itin gerai veikiantį Lobizmo įstatymą.
Pasak jos, Lobizmo įstatymą reikėtų siaurinti, įpareigoti politikus viešinti savo susitikimus su lobistais, suteikti galimybę lobistais užsiregistruoti ne tik fiziniams, bet ir juridiniams asmenims.
„Transparency International“ ekspertė taip pat pažymėjo, kad turėtų keistis ir Seime priimamų įstatymų principai. R. Trumpytė akcentavo, kad šiuo metu labai trūksta paaiškinimų, kodėl priimamas vienas ar kitas įstatymas.
„Nuėjus į Seimo interneto svetainę ir susiradus teisės aktus, įstatymus arba jų projektus, kada jie yra svarstomi, turėtume nesunkiai suprasti, kodėl konkretūs pasiūlymai atsirado. Deja, Lietuvoje dažniausiai į tokį klausimą neatsakysime, nes įstatymų aprašymai yra labai šabloniški, nėra įvertinamos neigiamos įtakos, kaštų naudos analizė“, – pasakojo R. Trumpytė ir stebėjosi, kodėl Lietuvoje taip greitai siekiama svarstyti net sudėtingiausius teisės aktus.
Informacijos šaltinis – ELTA
2018.05.25; 06:14
Parlamentinį tyrimą atliekančiame Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK) dirbantis Seimo narys konservatorius Arvydas Anušauskas kaltina Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderį Ramūną Karbauskį atviru viešu spaudimu šiam laikinosios komisijos statusą turinčiam komitetui.
Taip jis Seimo TS-LKD frakcijos narių, dirbančių NSGK, vardu reagavo į R. Karbauskio trečiadienį paskelbtą komentarą, kuriame jis pažėrė kritikos konservatoriams, kaltino juos prorusiškumu ir pataikavimu Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, taip pat reiškė pretenzijas Prezidentei.
„Vis dėlto mums nepriimtinas viešas spaudimas, kurį daro Valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis, tas žmogus, kuris padarė taip, kad nebūtų sukurta komisija dėl padėties žemės ūkyje, tas, kuris prekiavo ir tebeprekiauja trąšomis ar kažkokia žemės ūkio technika. Tuo tarpu tie pareiškimai, kurie dabar padaryti ir jo socialiniame tinkle, išviešinti interneto portaluose, mums susidaro toks įspūdis, kad taip mėginama paveikti mūsų partijos narius, metant jiems nepagrįstus kaltinimus, metant nepagrįstus kaltinimus ir partijai. Šiuo atveju, kadangi tyrimas nebaigtas, o išvados galbūt bus priimtos kitą savaitę, tai laikome atviru viešu spaudimu šios laikinosios komisijos nariams“, – trečiadienį žurnalistams pareiškė A. Anušauskas.
Jo vertinimu, tokie R. Karbauskio pareiškimai tai yra niekas kitas kaip tik „atviras spaudimas, siekiant galbūt pridengti savo paties interesus ir bendravimą su Putino oligarchais“.
Paklaustas, kokių žingsnių imsis, A. Anušauskas sakė, kad apsiribos šiuo politiniu pareiškimu.
„Šiuo atveju aš padariau politinį pareiškimą. Palikime tai politinių pareiškimų žanrui“, – sakė jis.
Į A. Anušausko kalbą sureagavęs „valstietis“ Dainius Gaižauskas tvirtino, kad niekas nieko nebando apjuodinti, ir esą visas vaizdas bus aiškus po NSGK tyrimo išvadų, ir tai, matyt, konservatoriams kelia nerimą.
„Niekas nebando nieko apjuodinti, paprasčiausia aiškinamos aplinkybės, o visas vaizdas bus kaip ant delno, kaip ten atrodo Tėvynės sąjunga, o tai jiems kelia, ko gero, nerimą, nes blokavo mano klausimus ir tuo pačiu Gabrieliaus Landsbergio iškvietimą į NSGK“, – sakė D. Gaižauskas.
Anot jo, sprendimas nekviesti į kitą komiteto posėdį G. Landsbergio buvo priimtas kelių balsų persvara, buvo atsisakyta jį iškviesti, kad būtų „skaidru ir viskas būtų matoma“.
D. Gaižausko teigimu, yra klausimų, į kuriuos turėtų atsakyti G. Landsbergis, pavyzdžiui, „patikslinti aplinkybes dėl galimos įtakos Tėvynės sąjungai kaip partijai arba politiniams procesams iš tam tikro koncerno“.
Kaip ELTA jau skelbė, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis apibendrino skandalą, kuris kilo paviešinus Valstybės saugumo departamento (VSD) informaciją.
R. Karbauskio kritikos epicentre atsidūrė konservatoriai ir Prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Valstiečių“ lyderis reiškė pretenzijas konservatoriams Andriui Kubiliui dėl pavėluotų deklaruoti interesų, Rasai Juknevičienei – dėl to, kad jos brolis, pasak R. Karbauskio, galimai turi sąsajų su strateginėmis Rusijos įmonėmis.
„Valstiečių“ lyderis, kaip ne kartą jau yra daręs, kaltino konservatorius, kad šie vadovaujasi V. Putino politikos standartais.
„Deklaruojame, kad mums nepriimtina Putino politika, tačiau tarp konservatorių atsiranda tokių, kurie priima Putino malonę įvairiomis formomis. Tai moralu? Kritikuojame Baltarusijos vykdomą energetikos projektą, Astravo atominės statybas, bet tuo pačiu konservatorių lyderiai palaiko ryšius ir interesų deklaracijose, kaip kad A. Kubilius, slepia interesus versluose, susijusiuose su Baltarusijos administracija, ir padeda jai plėtoti kitus energetikos projektus – saulės energijos ir biodujų sektoriuje“, – rašė R. Karbauskis.
Informacijos šaltinis – ELTA
2018.05.24; 05:44
Dar 1996 metais Lietuvos žurnalistai ir leidėjai savo bendrame susitikime patvirtino profesinės etikos standartus. Daugelis stengėsi ir stengiasi jų laikytis. Kai kam jau tada nesinorėjo etiškos žurnalistikos. Kai kas ir dabar dirba žiniasklaidoje ar valdo žiniasklaidą, bet Visuomenės informavimo etikos kodekso gal net nėra skaitę. Ir net jei žinai etikos normas, bet jų nesilaikai arba žmonėms bent atrodo, kad jų nesilaikai, anksčiau ar vėliau susimausi. Panašu, kad taip ir įvyko.
BNS paviešinta VSD pažyma Seimui (daug informacijos ir dabar viešoje erdvėje nematoma šioje pažymoje) apie koncerno „MG Baltic“ įtaką politikai, valdžios įstaigoms ir žiniasklaidai yra skandalinga vien dėl to, jog nurodytos aplinkybės savaime sukelia abejonių dėl visų minimų organizacijų, įstaigų ir numanomų asmenų veiklos skaidrumo ir sąžiningumo. Politikai ir valdžios įstaigos man rūpi mažiau. O štai nuolat eskaluojama žurnalisto Tomo Dapkaus pavardė ir šio žurnalisto veikla jau dabar apnuogino ne tik silpnąsias žiniasklaidos veiklas, bet ir smarkiai kirto per pasitikėjimą žurnalistika apskritai. Net jei toje pažymoje ne viskas tiesa arba yra tik aplinkybių sutapimas, kontekstas yra prastas ir atrodo viskas labai negerai.
Jau minėjau daugiau nei du dešimtmečius veikiančias etikos normas. Etikos kodekso preambolėje žurnalistai ir leidėjai teigia, kad „didžiausias visuomenės informavimo priemonės turtas yra pasitikėjimas ja, kurį sukūrė ne tik dabartiniai žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai, bet ir ankstesnės jų kartos, skleidusios laisvą žodį“.
Jei atidžiai skaitytume tik mūsų etikos kodekso preambolę ir sąžiningai vykdytume visas deklaruotas vertybes, jaučiu, kad daugelio etikos normų galėtume net neskaityti. Juk profesionalūs žurnalistai tikrai supranta, kad visuomenės pasitikėjimo pagrindas yra nepriklausomybė, teisingumas, nešališkumas, profesionalumas. Ir tikrai suvokiame, kad pagarba teisingai informacijai ir visuomenės teisei gauti informaciją yra svarbiausioji žurnalisto pareiga. Daugelis profesionalų tikrai nori siekti stiprinti žurnalisto profesijos reputaciją. Tiesa, mums nelengva aiškiai ir atvirai atsiribodami nuo tų viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų, kurie toleruoja nesąžiningą žurnalistiką ar negarbingos konkurencijos principus. Turėtume saugoti savo profesinę garbę ir nepriklausomumą, stiprinti visuomenės informavimo priemonių savitvarką. Ir jei jaučiame profesinę pareigą ir atsakomybę už žodžio, informacijos laisvę kaip vieną svarbiausių demokratinės visuomenės institutų, tai šiandien tikrai turime ne deklaratyviai prisiminti savo profesinės etikos kodeksą.
Kodėl? Nes deklaracijų jau nepakaks. Ne tik mes, bet ir mes, žurnalistai, jau sukūrėme blogą tradiciją, kai viešoje pasirodžiusi net ir nepatikrinta ar neįrodyta kritinė informacija apie bet kokį žmogų tampa ir viešo pasmerkimo ar net nulinčiavimo pretekstu. Tai vyko metų metais. Deja, bet pasitikėjimą formaliuoju teisingumu Lietuvoje niekas stipriai neskatino. Priešingai.
Ir štai dabar, galime jau nesistebėti, kad net mūsų bendruomenėje prasidėjo įvairios diskusijos, kaip reikia vertinti „MG Baltic“ priklausančias žiniasklaidos priemones, jose dirbančius žurnalistus ir net tuos, kurie nebuvo minimi jokiame blogame kontekste. Reputacija jau sutepta visų. Abejonės dėl reportažų, laidų, jų rengėjų. Tie, kas sakė, kad valdžia korumpuota, kad verslas nesąžiningas, dabar įvairiais epitetais kalbės pakelta galva ir apie žiniasklaidos verslą. Ir apie žurnalistus. Kaltumo prezumpcija veikia kaip adrenalino dozė. VSD pažyma prieš žiniasklaidos darbuotojų žodį. Kas kuo labiau tiki? Daugelis tiki, kad pasaulis yra net blogesnis nei kalbama viešai. Nutylėjimai, iš konteksto ištraukti pokalbiai ir prastas kontekstas leidžia abejoti viskuo ir visais. Net nesulaukus jokio teismo sprendimo. Net jokio tyrimo. Manome, jaučiame, žinome, tikime – tapę beveik sinonimu. Ir nebe pagrindo.
Blogų pavyzdžių ir neetiško elgesio žiniasklaidoje apstu – dešimtys politikų valdo žiniasklaidos priemones Lietuvoje, kai kurie žurnalistais save vadinantys asmenys užima ir politinius postus savivaldoje ar kitose valdžios įstaigose. Ir nors etikos normos tai draudžia, jiems tai yra norma. Kuo virto politiniai karai dėl valdžios ir verslo interesų galima akivaizdžiai pamatyti Druskininkuose, Tauragėje, Kauno mieste ar rajone, Širvintose, Lazdijų rajone… Dar vardinti?
Kaip atsiribosime nuo tų, kurie žiniasklaidą ir žurnalistus išnaudoja savo interesų stūmimui ar sąskaitų su savo priešininkais suvedimui? Kaip galėsime įtikinti žmones, kad žiniasklaidą valdantys ir nedorus, neskaidrius ir nesąžiningus susitarimus su politikais turintys verslo atstovai nediriguoja žurnalistams ir naujienų tarnyboms? Reikės ne tik viešai savo privačių interesų deklaracijas žurnalistams skelbti. Gali tekti padaryti žymiai daugiau, nei pakako žurnalistams tose šalyse, kur tokių skandalų nebuvo.
Darbo partijos juodosios buhalterijos byla, Wikileaks paviešinti duomenys apie kai kuriuos Lietuvos žiniasklaidos savininkus ir vadovus, „Balso“ žiniasklaidoje buvę kaltinimai dėl atlyginimų „vokeliuose“ nuolat kenkė, visų pirma, žurnalistikai ir žurnalistams. Jų reputacijai, jų savivertei, jų motyvacijai dirbti žiniasklaidoje. Vieni nusivylė ir dingo iš žurnalistikos. Pasirinko kitas profesijas. Kiti nenuleido rankų ir net dabar bando iš visų jėgų atkurti tai, kas buvo prarasta. Tiriamoji žurnalistika ir atskirų redakcijų bandymai atvirai kalbėti apie daugelio nutylimas temas teikia vilties, kad žurnalistika turi naują šansą. Bet jei prarasti gerą vardą galima per keletą sekundžių, tai atkurti jį gali reikėti daugybės metų. Žinau, kad mūsų žurnalistų bendruomenė gali padaryti žymiai daugiau nei iš jų prašo ar reikalauja jų darbdaviai. Jei dalis žiniasklaidos verslo savininkų vaikosi tik didelių pelnų, įtakos ar kitų ne žurnalistinių vertybių, mes galime ir privalome pasakyti sau, savo redakcijoje ir už jos ribų, kad mes dirbame kitaip. Pasakyti garsiai. Kiekvienas sau ir už save. Ir už kolegas. Nes jei neapginsime žurnalistikos patys, niekas jos neapgins. Mūsų reputaciją galime sukurti ir atkurti tik mes patys.
P.S. Beje, jei net stipriai susimauni, reikia pradėti nuo paprastų dalykų – atsiprašyti, pradėti taisytis ir kantriai laukti geresnių rezultatų. Tai galioja ir žurnalistikai.
Informacijos šaltinis – dainius.org
2018.05.13; 05:57
Seimo narys Bronislovas Matelis kreipėsi į Seimo valdybą, prašydamas žurnalistui Tomui Dapkui ateityje neišduoti nei nuolatinės, nei laikinos akreditacijos Seime.
Tokį kreipimąsi parlamentaras inicijavo atsižvelgiant į tai, kad „viešojoje erdvėje pasirodė daug informacijos, jog žurnalistas T. Dapkus jam suteiktas žurnalisto galias panaudojo ne pagal paskirtį, galimai neteisėtai veikė ne visuomenės, o verslo interesams“.
B. Matelis taip pat mano, kad visuomenės informavimo etikos kodekso nesilaikantis žurnalistas neturėtų būti įleidžiamas į visas svarbiausiais valstybės institucijas.
Paviešintoje Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymoje teigiama, kad T. Dapkus buvo „MG Baltic“ tarpininkas ir galimai užsiėmė šantažo požymių turinčia veikla.
Parlamentinį tyrimą dėl poveikio politikams atliekantis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) neapsiribos žurnalisto T. Dapkaus veikla ir ketina domėtis ir kai kuriomis žiniasklaidos priemonėmis.
„Bus žiniasklaidos priemonių“, – žurnalistams trečiadienį sakė V. Bakas. Jis atsisakė plačiau komentuoti, apie kokią žiniasklaidą kalbama.
Informacijos šaltinis – ELTA
2018.05.10; 05:58
Didžiulė nelaimė, kad antrą kartą prezidente tapo Dalia Grybauskaitė.
Račas (tas, kuris minimas VSD pažymoje) ta proga net Lietuvos trispalvės nesugebėjo išniekinti. Bandė, bet nepavyko. Inauguracijos dieną jis prie savo namo iškėlė Lietuvos vėliavą, prie kurios buvo pririštas juodas plastikinis maišas. Nuotrauką įkėlė į Facebook su prierašu: “Šiandien – inauguracija. Ta proga išsikėliau trispalvę. Neturiu juodo kaspino, tad panaudoju šiukšlių maišą. Tokia realybė“. Vėliavos išniekinti jam neleido teisėjai V.Švedienė, V. Norkūnaitė ir S.Lemežis: A.Račas nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Praėjusią savaitę tebevirė aistros dėl teisėsaugos veiksmų žinisklaidos atžvilgiu siekiant išaiškinti slaptos VSD pažymos (ji iki šiol nepaviešinta) dalies turinio nutekintoją naujienų agentūrai BNS. Kilus politikų valdžioje pasipiktinimui dėl neadekvačių aiškinimosi metodų teisėsauga spustelėjo stabdžių pedalą.
Dabar lauksime atsakymo į tyrimą pradėjusios prokuratūros, kuri paskelbė jau žinanti, kas ir kaip nutekino informaciją, prašymą Lietuvos Respublikos paslapčių apsaugos koordinavimo komisijai prie VSD pateikti išvadą dėl VSD suteiktos informacijos slaptumo žymos pagrįstumo.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė Rasa Juknevičienė pakartotinai kreipėsi į Lietuvos lenkų rinkimų akcijos pirmininką Valdemarą Tomaševskį, kadangi gautame jo rašte nėra nė vieno atsakymo į parlamentarės keltus klausimus.
„Dėkoju už Jūsų laišką su improvizacijomis mūsų partijos tema, tačiau apie tai savo laiške aš neklausinėjau, – pakartotiniame paklausime rašo R. Juknevičienė. – Mano klausimai buvo labai konkretūs ir aiškūs. Jei naujienų agentūros BNS pranešime apie Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymą minimi faktai neatitinka tikrovės, tai nesuprantu, kodėl reikia pykti, užuot vienu sakiniu informaciją paneigus?“
Continue reading „Ar būta susitikimo su Kremliaus atstovais?”