Vytautas Gapšys. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Antradienį Seimui panaikinus parlamentaro Petro Gražulio teisinę neliečiamybę, ketvirtadienį teisinės neliečiamybės neteko ir Seimo narys „darbietis“ Vytautas Gapšys.
Ketvirtadienį Seimas nutarė tenkinti generalinio prokuroro Evaldo Pašilio prašymą ir leido i Seimo narį V. Gapšį į patraukti baudžiamojon atsakomybėn, jį suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę. Už tokį tyrimo komisijos pateiktą nutarimo projektą balsavo 97 Seimo nariai, 7 buvo prieš ir 7 parlamentarai susilaikė.
Seimo tyrimo komisijos pirmininkė Irena Haase iš Seimo tribūnos sakė, kad tyrimo komisija negavo įtikinamų faktų ir duomenų apie galimą politinį persekiojimą. „Manome, kad teismo kompetencija yra išnagrinėti bylas ir teismas turi priimti sprendimą dėl asmens, kuriam pareikšti kaltinimai, kaltumo ar nekaltumo“, – sakė I. Haase.
Seimas narys V. Gapšys apgailestavo, kad jo klausimą nagrinėjusi tyrimo komisija pademonstravo „visišką paviršutiniškumą“ ir neįsigilino į jo argumentus.
Seimo narys Kęstutis Glaveckas apgailestavo, kad procesas labai ilgai tęsiasi, o žmogus nuolat yra toks „pakabintas“. „Procesas per ilgas, tokius jaunus ir gabius žmones reikia saugoti, negalima juos „pakabintus“ ant virvės laikyti“, – sakė K. Glaveckas.
Seimo vicepirmininkas narys Andrius Mazuronis apgailestavo, kad šiuo atveju yra „selektyvus teisingumas“. „Tai politikavimas, kai prokuratūra pradeda politikuoti, mes tampame nebe teisine ir nebe demokratine valstybe“, – apgailestavo jis.
Tyrimo komisija dėl V. Gapšio teisinės neliečiamybės išklausė Generalinės prokuratūros prokuroro Justo Lauciaus ir paties V. Gapšio argumentus.
Seimas buvo pavedęs komisijai tyrimą atlikti iki šių metų gruodžio 23 d.
Vytautas Gapšys. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Trečiadienį susirinkusi Seimo sudaryta tyrimo komisija, kuri spręs dėl Seimo nario Vytauto Gapšio teisinės neliečiamybės, komisijos posėdį nukėlė penktadieniui.
Komisijos nariai atsižvelgė į V. Gapšio prašymą atidėti posėdį, nes jis sakė negalįs jame dalyvauti dėl jau suplanuoto frakcijos posėdžio, susijusio su Vyriausybės programos aptarimu.
Komisija apsisprendė dėl darbo tvarkos, tačiau penktadieniui atidėjo prokuratūros atstovo informacijos ir paties V. Gapšio argumentų išklausymą.
Šių metų gruodžio 3 d. Seimas, išklausęs generalinio prokuroro Evaldo Pašilio pranešimą, sudarė tyrimo komisiją, kuriai vadovauja Seimo TS-LKD frakcijos narė Irena Haase.
Seimas pavedė komisijai tyrimą atlikti iki šių metų gruodžio 23 d.
Komisijoje dirba 11 Seimo narių: Dalia Asanavičiūtė, Irena Haase, Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, Raimundas Lopata, Bronislovas Matelis, Tomas Vytautas Raskevičius, Linas Slušnys, Algirdas Stončaitis, Agnė Širinskienė, Vilija Targamadzė, Remigijus Žemaitaitis.
Vilniaus apygardos teismo teisėjai po atostogų nagrinėja rezonansą sukėlusią bylą, kurioje kaltinamieji yra dviejų partijų – Lietuvos liberalų sąjūdžio ir Darbo partijos – nariai bei koncernas „MG Baltic“.Į antradienį vykstantį ketvirtąjį „MG Baltic“ bylos teismo posėdį susirinko visi kaltinamieji: Šarūnas Gustainis, Gintaras Steponavičius, Vytautas Gabšys, Eligijus Masiulis bei Raimondas Kurlianskis.
Prokurorui Justui Lauciui perskaičius kaltinamąjį aktą visi kaltinamieji savo kaltę neigė.
Pirmasis dėl kaltinimų nuomonę pareiškė R. Kurlianskis, kai kuriuos prokuroro pateiktus kaltinimus pavadinęs filosofiniais.
„Pozicijos dėl savo kaltės nepareikšiu ir parodymus duosiu kitame teismo posėdyje“, – sakė R. Kurlianskis.
Kaltę neigė ir E. Masiulis. „Aš juos (kaltinimus.- ELTA) sunkiai suvokiu, jie labai prasilenkia su realybe, aš nepripažįstu, to nepadariau, bet esu pasiruošęs teikti parodymus“, – sakė teisme E. Masiulis.
V. Gabšys teisėjų kolegijai išdėstė kaltinamojo akto netikslumus. Pasak jo, aktas neatitinka realios tiesos. Pasak V. Gabšio, akte pilna datų neatitikimų.
„Esu pasiruošęs parodymus duoti rugpjūčio 30 dieną, šiandien to nedarysiu. O ir kaltinimų pripažinti aš tikrai negaliu“, – sakė V. Gabšys.
Š. Gustainis ir G. Steponavičius taip pat nepripažino savo kaltės.
Buvęs liberalas Eligijus Masiulis (k) ir buvęs MG Baltic viceprezidentas Raimondas Kurlianskis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Susitikimai su verslininkais negali būti laikomi nusikalstama veika“, – sakė G. Steponavičius, pasirengęs duoti parodymus.
„MG Baltic koncerno“ advokatas Linas Belevičius sakė, kad koncernas nepripažįsta savo kaltės, bet parodymus duos bei konkrečiai pakomentuos prokuroro kaltinimus.
Lietuvos liberalų sąjūdžio ir Darbo partijos nepripažino kaltės, bet parodymus taip pat duos, sakė jų advokatai Raimundas Jurka ir Vaidotas Sviderskis.
Darbo partijos advokatas V. Sviderskis prokuroro kaltinamąjį aktą vadino absurdišku ir sakė, kad jį „suprastų tik prie butelio“. Pasak advokato, atitinkamai abstraktūs bus ir partijos parodymai. Taip pat advokatas pažymėjo, kad kaltinamasis aktas neatitinka teisinių reikalavimų bei vadino jį „buitišku“.
Teismas posėdį baigė, parodymus rugpjūčio 27 dieną pirmasis duos R. Kurlianskis, nors jo advokatas tam prieštaravo.
E. Masiulis tvirtino, kad jam nėra jokio skirtumo kitą posėdį duoti po R. Kurlianskio ar prieš jį, jis jau šiandien esą buvo pasiruošęs išsakyti savo poziciją.
Teismo posėdis prasidėjo kaltinamųjų prašymais teisėjų kolegijai, primena ELTA.
R. Kurlianskio advokatas Simonas Šlapinskas prašė teismo grąžinti bylą prokurorui, kadangi netiksliai nurodytos aplinkybės kaltinamajame akte pagal baudžiamajame įstatyme numatytos veikos požymius. Advokato teigimu, kaltinamajame akte neaiškiai nurodyta, kuo kaltinamas jo ginamasis, ir tai trukdo bylą nagrinėti teisme. Ginamasis negali pasinaudoti savo teisėmis.
„Turi būti aiškus nusikalstamos veikos aprašymas“, – sakė advokatas S. Šlapinskas.
Pasak prokuroro Justo Lauciaus, teisėjų kolegija neturėtų tenkinti prašymo.
Seimo narys Gintaras Steponavičius. Slaptai.lt nuotr.
„Jeigu kaltinamajam kaltinamasis aktas nepatinka, tai nereiškia, kad jis yra neteisingas. Inkriminuotos veikos buvo aprašytos ikiteisminio tyrimo metu, kaltinimo formuluotės yra aiškios ir konkrečios“, – sakė prokuroras J.Laucius.
Teisėjų kolegija nusprendė prašymo netenkinti, nes kaltinamojo akto trūkumai netrukdo nagrinėti bylos.
M. Masiulio advokatas Mindaugas Bliuvas prašė teisėjų kolegijos kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl E. Masiulio, kaip Seimo nario, laisvės suvaržymo kratos dieną. E. Masiuliui nebuvo leista išeiti iš namų kratos metu, jis tuo metu negalėjo atlikti Seimo nario funkcijų Seime. Seimo nariuio taikoma teisinė neliečiamybė, tad turėjo būti gautas Seimo sutikimas E. Masiulo neišleisti iš namų kratos metu. Taip buvo suvaržyta E. Masiulio, kaip Seimo nario, fizinė judėjimo laisvė. Pasak M. Bliuvo, buvo pažeistas 62 Konstitucijos straipsnis „Seimo nario asmuo neliečiamas. Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė“.
Teisėjų kolegija šio prašymo taip pat netenkino.
V.Gapšys teismo prašė padaryti telefoninių pokalbių išklotines kaltinamiesiems bei kaltinamųjų aktų kopijas. Pasak V. Gapšio, be šios medžiagos advokatai negali atitinkamai paruošti kaltinamųjų gynybai.
Teisėjų kolegija prašymo netenkino, nes šis prašymas prieš tai buvusiuose teismo posėdžiuose jau buvo svarstytas ir atmestas.
Teisėsauga įtaria, kad politikai, imdami kyšius iš „MG Baltic“, palaikė ar inicijavo koncernui palankius sprendimus Seime bei kitose valstybės institucijose, taip pat darė poveikį nulemiant viešųjų pirkimų laimėtojus, primena ELTA.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta daugiau nei 150 asmenų, iš kurių daugiau kaip 50 – praėjusios ir šios kadencijos Seimo nariai, keletas buvusių ministrų, Europos Parlamento narių. Atlikta daugiau nei 200 apklausų ir daugiau nei 30 kratų.
Įtariama, kad Š. Gustainis gavo daugiau nei 8 tūkst. eurų kyšį, G. Steponavičius – 15 tūkst. eurų, V. Gapšys – daugiau nei 27 tūkst. E. Masiulis įtariamas paėmęs daugiau nei 106 tūkst. eurų kyšį.
Darbo partija įtariama kyšininkavimu ir prekyba poveikiu, Liberalų sąjūdis – kyšininkavimu, prekyba poveikiu ir piktnaudžiavimu, o „MG Baltic“ įtariamas šių partijų papirkimu ir prekyba poveikiu.
Įtariama, kad politikai dėl kyšių tarėsi su koncerno „MG Baltic“ viceprezidentu R. Kurlianskiu, o vėliau Seime ar kitose institucijose siūlė arba palaikė koncernui palankias iniciatyvas.
Visi įtariamieji savo kaltę neigia. „MG Baltic“ prezidentas Darius Mockus bylą pavadino politizuota, o kaltinimus laiko nepagrįstais.
Politine korupcija kaltinamas buvęs liberalas Eligijus Masiulis sako, kad Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) atlikto parlamentinio tyrimo išvada yra paremta suklastotais dokumentais, o pats komitetas vykdydamas tyrimą peržengė savo kompetencijos ribas.
„Aš manau, kad visgi Seimas, Seimo komitetas vykdydamas tyrimą peržengė savo kompetencijos ribas ir pradėjo iš dalies vykdyti teisingumą, kas pagal Konstituciją priklauso teismui. Tiesiog noriu palinkėti, kad kiekvienas dirbtume savo darbą“, – ketvirtadienį sakė E. Masiulis po Vilniaus apygardos teismo posėdžio, kuriame pradėti nagrinėti politikams ir verslininkams pateikti kaltinimai dėl korupcinių nusikaltimų.
Žurnalistų paklaustas, kaip vertina tai, kad NSGK tyrimo medžiagoje figūruoja jo pavardė, E. Masiulis sakė tuo labai nesistebintis, nes, pasak jo, komiteto pastarąją savaitę paskelbta išvada yra paremta suklastotais dokumentais.
„Nieko čia nuostabaus ir nieko keisto. Jeigu tikslas yra artėjant teismo procesui suformuoti, sustiprinti visuomenės opiniją, kad čia vyko kažkokie baisūs dalykai, tai natūralu, kad ir mano pavardė minima. Bet pati išvada yra paremta suklastotais dokumentais. Nes yra krūva faktinių neatitikimų, kurie įrašyti valstybės saugumo departamento pažymoje“, – kalbėjo E. Masiulis.
Pasak korupcija kaltinamo buvusio liberalo, teismas yra ta vieta, kur turi būti vykdomas teisingumas.
„Aš manau, kad būtent teisinėmis priemonėmis ir bus įrodinėjamas kaltumas arba nekaltumas“, – pabrėžė E. Masiulis.
Ketvirtadienį Vilniaus apygardos teismas viešame posėdyje pradėjo rezonansą sukėlusios politinės korupcijos bylos svarstymą. Tačiau nepasirodžius vienam iš kaltinamųjų, svarstymas atidėtas iki penktadienio.
Politinės korupcijos byloje E. Masiulis kaltinamas daugiau nei 106 tūkst. eurų kyšio paėmimu.
Byloje dėl galimai korupcinės veiklos kaltinimai taip pat pareikšti koncernui „MG Baltic“, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui, Darbo partijai. Taip pat buvusiems šių politinių jėgų lyderiams – Vytautui Gapšiui, Šarūnui Gustainiui, Gintarui Steponavičiui bei buvusiam „MG Baltic“ viceprezidentui Raimondui Kurlianskiui.
Teisėsauga įtaria, kad politikai, imdami kyšius iš „MG Baltic“, palaikė ar inicijavo koncernui palankius sprendimus Seime bei kitose valstybės institucijose, taip pat darė poveikį nulemiant viešųjų pirkimų laimėtojus.
Politinės korupcijos įsigalėjimą aiškinosi ir politikai, inicijavę parlamentinį NSGK tyrimą.
Birželio 5 d. Seimas pritarė NSGK parlamentinio tyrimo išvadoms, kuriose atskleista, kad verslo struktūros siekė daryti poveikį politiniams procesams Lietuvoje.
Parlamentinio tyrimo dėmesio centre atsidūrė koncernas „MG Baltic“, kuris paviešintoje VSD informacijoje įtariamas daręs neteisėtą poveikį valstybės institucijoms, politikams ir politinėms partijoms.
Paviešintoje VSD medžiagoje, kuria remtasi atliekant NSGK tyrimą, pabrėžiama, kad E. Masiuliui vadovaujant Liberalų sąjūdžiui, „MG Baltic“ koncernas liberalų partiją visiškai kontroliavo.
Tai pat teigiama, „MG Baltic“ E. Masiuliui tapus susisiekimo ministru sukūrė schemą, siekiant laimėti Susisiekimo ministerijai pavaldžių įmonių ir įstaigų organizuojamus rangos darbų konkursus.
Ramūnas Vilpišauskas. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Liberalų sąjūdžiui ir Darbo partijai sulaukus įtarimų politinės korupcijos byloje, politologas Ramūnas Vilpišauskas neatmeta galimybės, kad šios dvi partijos gali išnykti iš Lietuvos politinio žemėlapio, bet jame galėtų atsirasti ir nauja partija.
Profesoriaus teigimu, penktadienį paaiškėjusi situacija – sukrėtimas Lietuvos politinei sistemai.
„Ir be galutinių sprendimų, vien įtarimų pareiškimas smarkiai kenkia partijų reputacijai ir dėl to kyla klausimas, ar šios partijos dar dalyvaus kituose Seimo rinkimuose. Turbūt jų nariai ir vadovybė jau pradėjo svarstyti galimus sprendimus, įskaitant ir partijų veiklos nutraukimą ar kažkokių naujų darinių kūrimą“, – penktadienį naujienų agentūrai ELTA sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) direktorius R. Vilpišauskas. Pasak jo, šių dviejų partijų dalyvavimas „komplikuojasi“ ir 2019 m. vyksiančiuose Europos Parlamento bei savivaldybių rinkimuose.
Prof. R. Vilpišausko teigimu, teisėsaugos dėmesys Liberalų sąjūdžiui ir Darbo partijai gali dar labiau pakirsti visuomenės pasitikėjimą partijomis.
„Tai apskritai blogai Lietuvos politinei sistemai, nes ir taip mažą žmonių pasitikėjimą partijomis šitai, jeigu nesusilpnins, tai tikrai nesustiprins“, – kalbėjo politologas.
TSPMI vadovo manymu, kai kurie šioms partijoms priklausantys politikai dar gali turėti perspektyvų: esą atskirų žmonių, kaip politikų, ateitis priklausys pirmiausia nuo jų pačių tolesnių veiksmų.
„Tiktai keliems konkretiems šiai partijai (Liberalų sąjūdžiui. – ELTA) priklausiusiems politikams pareikšti įtarimai. Daugelis kitų gali neabejotinai toliau dalyvauti politinėje veikloje – tik jiems šiuo metu iškilęs klausimas, ar toliau tai daryti su partija, kuriai pareikšti įtarimai, ar ieškoti kitokios formos, kurios rinkėjai nebesietų su įtarimais korupcija“, – aiškino R. Vilpišauskas.
Įtarimų sulaukusioms partijoms nusprendus reorganizuotis, Lietuvoje gali atsirasti naujas politinis darinys. Tačiau tai taip pat lems dabartinių Liberalų sąjūdžio ir Darbo partijos narių požiūris į situaciją ir sprendimai. Reikšminga bus ir bylos tolesnė eiga.
„Neatmesčiau tokios tikimybės. Bet tai pirmiausia priklausys nuo to, kaip patys šių partijų nariai vertins galimą įtarimų ir bylos žalą jų organizacijoms. Žinoma, pati bylos eiga taip pat bus labai svarbi – ar bus įrodyti pareikšti įtarimai“, – teigė ekspertas, primindamas, kad Lietuvos politikoje yra buvę atvejų, kai pareikšti įtarimai nepasitvirtindavo teisme.
Politinės korupcijos bylai apėmus dalį parlamentinių partijų, o dabartinei valdančiajai koalicijai atsidūrus ties irimo riba R. Vilpišauskas santūriai įvertino galimybę kelti pirmalaikių Seimo rinkimų klausimą. Pasak jo, vargu ar daugelis dabartinių parlamentarų būtų linkę palaikyti tokią idėją, turint omenyje, kad nemažai jų rizikuotų būti neišrinkti.
Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas. Slaptai.lt nuotr.
Kalbėdamas apie dabartinių permainų kontekste toliau dirbsiančią Vyriausybę, TSPMI vadovas teigia, kad jai bet kuriuo atveju teks kiekvieno reikšmingesnio įstatymo projekto atveju – ypač reformų atveju – ieškoti paramos visose Seimo frakcijose. Todėl vadinamosios urėdijų reformos eigos pavyzdžių – kai valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) bandė užsitikrinti opozicinių konservatorių paramą – ateityje bus ir daugiau.
Taigi Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) galimas šeštadienio sprendimas trauktis iš koalicijos gali neturėti pernelyg didelės reikšmės.
„Dėl to socialdemokratų sprendimas nėra toks reikšmingas bendrai Vyriausybės veiklai ir nauja sumaištis, kilusi dėl šiandien paskelbtų įtarimų dviem partijoms, veikiausiai neturėtų labai smarkiai pakoreguoti šios situacijos. Nebent kai kurie LVŽS nariai mėgintų intensyviau kalbinti prie jų prisijungti šiandien minimų partijų frakcijų Seime narius, bet tai irgi, manau, esminės įtakos Vyriausybės darbui neturės“, – svarstė politologas.
R. Vilpišauskas teigė, kad jeigu „valstiečiai ir žalieji“ nuspręstų ateityje bendradarbiauti su įtarimų sulaukusių partijų frakcijų parlamentarais, nevertėtų pernelyg nustebti – tokį elgesį galima kvalifikuoti kaip politinį prisitaikėliškumą, neretai būdingą daliai politikų.
„Kaip politinį oportunizmą, kuris būdingas daugumai politikų, nes kiekviena politinė jėga mėgina pasididinti savo svorį ir Seime, ir kitose institucijose, kurios priima svarbius visuomenei sprendimus. Manau, kad kiekvienas tokio pobūdžio skandalas ar sukrėtimas pagyvina ir kitų politinių partijų ir jų vadovų pastangas sustiprinti savo pozicijas“, – sakė profesorius R. Vilpišauskas.
Kaip ELTA jau skelbė, Liberalų sąjūdžiui ir Darbo partijai pareikštuose pranešimuose apie įtarimus, nurodyta, kad šie juridiniai asmenys, veikdami per konkrečius fizinius asmenis, padarė sunkius nusikaltimus, numatytus Baudžiamojo kodekso straipsniuose, t.y. stambaus masto kyšininkavimas ir stambaus masto prekyba poveikiu.
Byloje figūruoja buvę Seimo nariai Eligijus Masiulis, Šarūnas Gustainis, Vytautas Gapšys, dabartinis Seimo narys Gintaras Steponavičius, koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis.
Įtarimai jau yra pareikšti penkiems fiziniams asmenims, trims juridiniams asmenims. Ikiteisminis tyrimas šiuo metu yra baigiamas.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė penktadienį lakoniškai pakomentavo teisėsaugos pranešimus, kad Liberalų sąjūdžiui ir Darbo partijai pareikšti įtarimai didelio masto politinės korupcijos byloje.
„Tai nuoseklaus ir principingo pastarųjų kelerių metų teisėsaugos darbo rezultatas. Kovojant su korupcija jokių kompromisų būti negali“, – teigia D. Grybauskaitė, Prezidentūros atsiųstame komentare.
Kaip ELTA jau skelbė, Liberalų sąjūdžiui pareikštame pranešime apie įtarimą nurodyta, kad šis juridinis asmuo, veikdamas per partijos pirmininką, buvusį Seimo narį Eligijų Masiulį ir buvusį Seimo narį Šarūną Gustainį, padarė sunkius nusikaltimus, numatytus Baudžiamojo kodekso straipsniuose, t.y. stambaus masto kyšininkavimas ir stambaus masto prekyba poveikiu.
Darbo partijai pareikštame pranešime apie įtarimą nurodyta, kad šis juridinis asmuo, veikdamas per partijos pirmininko pirmąjį pavaduotoją, buvusį Seimo narį Vytautą Gapšį, padarė sunkius nusikaltimus, numatytus Baudžiamojo kodekso straipsniuose, t.y. stambaus masto kyšininkavimas ir stambaus masto prekyba poveikiu.
Ikiteisminis tyrimas politinės korupcijos byloje jau einą į pabaigą. Įtarimai jau yra pareikšti penkiems fiziniams asmenims, iš kurių keturi yra buvę ar esami Seimo nariai, taip pat trims juridiniams asmenims.
Tęsiant ikiteisminį tyrimą, kuriame vieno verslo koncerno atstovui buvo pareikšti įtarimai perdavus itin stambaus masto kyšį buvusiam Seimo nariui Vytautui Gapšiui, tyrimą kontroliuojantis ir jam vadovaujantis Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras šiandien pareiškė įtarimus ir apklausė buvusį Seimo narį V. Gapšį.
Vytautui Gapšiui įtarimai pareikšti dėl Baudžiamojo kodekso 225 str. „Kyšininkavimas“ 3 dalyje ir 226 str. „Prekyba poveikiu“ 4 dalyje numatytų sunkių korupcinio pobūdžio nusikaltimų.
Šiuo metu ikiteisminio tyrimo duomenys leidžia pagrįstai įtarti, kad Vytautas Gapšys, būdamas valstybės tarnautoju – Lietuvos Respublikos Seimo nariu, parlamentinės politinės partijos pirmininko pavaduotoju ir šios politinės partijos Seime frakcijos nariu, koncerno atstovui R. K. už tam tikrus šiam koncernui palankius ir finansiškai naudingus sprendimus pažadėjo, susitarė priimti ir priėmė 25 000 eurų kyšį – ši suma du su puse karto viršija teisės aktuose nurodytą didelės vertės kyšio (250 MGL arba šiuo metu 9415 eurų) dydį. Pranešime apie įtarimą taip pat nurodoma, kad turimais duomenimis įtariamasis galimai yra žadėjęs veikti dėl šių naudingų koncernui sprendimų pats bei paveikti tai daryti kitus asmenis.
Po apklausos Vytautui Gapšiui paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 62 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, taip pat negali kitaip būti suvaržyta jo laisvė. Todėl Vytautui Gapšiui būnant Seimo nariu ir turint teisinį imunitetą, jis šioje byloje buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas.
Ikiteisminį tyrimą dėl įtariamo kyšininkavimo, papirkimo ir prekybos poveikiu stambiu mastu pradėjo ir atlieka Specialiųjų tyrimų tarnyba.
Šiuo metu šioje byloje įtarimai dėl sunkių korupcinio pobūdžio nusikaltimų taip pat yra pateikti buvusiam Seimo nariui, buvusiam vienos iš parlamentinių partijų pirmininkui ir šios politinės partijos Seimo frakcijos seniūnui E. M. bei vieno Lietuvoje veikiančio koncerno atstovui R. K.
Informacijos šaltinis – Lietuvos generalinė prokuratūra.
Generalinis prokuroras E. Pašilis šiuo metu nemato galimybės komentuoti prokuroro J. Lauciaus atsakymų, kuriuos prokuroras pateikė praėjusią savaitę atsakinėdamas į Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos narių klausimus.
Ši komisija buvo sudaryta po to, kai generalinis prokuroras kreipėsi į Seimą prašydamas leidimo Lietuvos Respublikos Seimo narį Vytautą Gapšį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, jį suimti ir kitaip suvaržyti jo laisvę.
Kvietimas atvykti į Lietuvos Respublikos Seimą ir šios komisijos pirmininkui K. Komskiui pateikti platesnį prokuroro J. Lauciaus atsakymų komentarą Generalinėje prokuratūroje gautas liepos 25 d.
Generalinio prokuroro manymu, Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras J. Laucius, siekdamas užtikrinti sklandų, sėkmingą ir kuo greitesnį ikiteisminio tyrimo užbaigimą, uždaro posėdžio metu šiai komisijai pateikė tiek duomenų iš šio ikiteisminio tyrimo, kiek, jo įsitikinimu ir sprendimu, buvo reikalinga komisijos sprendimui priimti.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 177 straipsnyje numatyta, kad ikiteisminio tyrimo duomenys iki bylos nagrinėjimo teisme gali būti paskelbti tik ikiteisminį tyrimą organizuojančio ir jam vadovaujančio prokuroro leidimu ir tik tiek, kiek pripažįstama leistina.
Sprendimą dėl duomenų atskleidimo apimties priima ikiteisminį tyrimą organizuojantis ir jam vadovaujantis prokuroras.
Vadovaudamasis šia įstatymo nuostata bei LR Konstitucijoje įtvirtintu prokuroro savarankiškumo ir nepriklausomumo principu, generalinis prokuroras E. Pašilis minėtos komisijos pirmininką K. Komskį informavo neturintis galimybės šioje ikiteisminio tyrimo stadijoje pateikti platesnį paaiškinimą dėl minėtame ikiteisminiame tyrime tiriamų aplinkybių ir paprašė spręsti komisijai kilusius klausimus jam nedalyvaujant.
Informacijos šaltinis – Lietuvos Generalinė prokuratūra.
Generalinė prokuratūra nesutinka su Teisingumo ministro socialdemokrato Juozo Bernatonio bei Seimo nario Vytauto Matulevičiaus viešai išsakytu teisės normų interpretavimu ir abejonėmis dėl to, kad Seimo narių namuose, darbo vietose bei kitur atliekant kratas neva pažeidžiamas šių parlamentarų teisinės neliečiamybės statusas.
Prokuratūra atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 62 straipsnyje bei šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos Seimo statuto 22 straipsnio 1 punkte yra nurodoma, kad neliečiamas yra Seimo nario asmuo, t. y. neliečiamybė neaprėpia Seimo nario gyvenamosios, darbo patalpų ar kitų su jo asmeniu siejamų vietų, turto ir pan.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse taip pat yra nurodoma, kad asmeniui, kuris pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ar tarptautinės teisės normas turi imunitetą nuo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, negali būti surašytas pranešimas apie įtarimą, jis negali būti apklausiamas kaip įtariamasis ar pripažįstamas įtariamuoju, negali būti suimamas ar kitaip suvaržoma jo laisvė, tačiau kitos procesinės prievartos priemonės jam gali būti taikomos tiek, kiek tai nedraudžiama pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ar tarptautinės teisės normas.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad norit atlikti kratą, t.y. taikyti vieną iš baudžiamojo proceso įstatyme numatytų procesinių prievartos priemonių, visais atvejais prokuroras privalo pateikti teismui argumentuotą prašymą ir gauti teismo leidimą. Jei prašoma atlikti kratas Seimo nario asmeninėse ar darbo patalpose bei kitose su juo siejamose vietose, prokuroro prašyme visuomet nurodoma, kad asmuo yra Seimo narys.
Šiuo metu rezonansiniame ikiteisminiame tyrime minimų buvusio Seimo nario E. Masiulio bei šiuo metu esančio Seimo nariu V. Gapšio asmeninėse gyvenamosiose ir darbo patalpose kratos atliktos turint visus būtinus teismo leidimus.
Pateikiame tekste minimų teisės aktų ištraukas:
Lietuvos Respublikos Konstitucija, 62 straipsnis:
Seimo nario asmuo neliečiamas.
Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė.
Seimo narys už balsavimus ar kalbas Seime negali būti persekiojamas. Tačiau už asmens įžeidimą ar šmeižtą jis gali būti traukiamas atsakomybėn bendrąja tvarka.
Lietuvos Respublikos Seimo statutas, 22 straipsnis „Seimo nario neliečiamybė“:
Seimo nario asmuo neliečiamas.
Seimo narys už balsavimus ar kalbas Seime, t.y. Seimo, Seimo komitetų, komisijų ir frakcijų posėdžiuose negali būti persekiojamas, tačiau už asmens įžeidimą ar šmeižtą jis gali būti traukiamas atsakomybėn bendra tvarka.
Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė, išskyrus atvejus, kai jis užtinkamas bedarantis nusikaltimą (in flagranti). Šiais atvejais generalinis prokuroras apie tai nedelsdamas praneša Seimui.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas, 32 straipsnis „Baudžiamojo proceso ypatumai asmeniui, kuris pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ar tarptautinės teisės normas turi imunitetą nuo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn“:
Nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kuris baudžiamojon atsakomybėn gali būti patrauktas tik kompetentingos institucijos leidimu arba kuris pagal tarptautinės teisės normas turi imunitetą nuo baudžiamosios jurisdikcijos, baudžiamasis procesas pradedamas, tačiau jam negali būti surašytas pranešimas apie įtarimą, jis negali būti apklausiamas kaip įtariamasis ar pripažįstamas įtariamuoju, negali būti suimamas ar kitaip suvaržoma jo laisvė. Kitos procesinės prievartos priemonės šiam asmeniui taikomos tiek, kiek tai nedraudžiama pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ar tarptautinės teisės normas.
Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai, tęsdami ikiteisminį tyrimą dėl vieno iš verslo koncernų galimai vykdyto aukštų politikų papirkinėjimo, šiandien atliko kratas Seimo nario Vytauto Gapšio namuose ir jo darbo vietoje Lietuvos Respublikos Seime. Kratos taip pat atliktos ir keliose minėtam koncernui priklausančiose įmonėse bei jų vadovų gyvenamosiose vietose.
Turima duomenų, kad šiuo metu suimtas vieno iš verslo koncerno viceprezidentas R. K. galimai per Seimo narį Vytautą Gapšį už itin didelės vertės kyšius siekė paveikti šio Seimo nario parlamente atstovaujamos politinės partijos narius, kad jie veiktų koncerno interesais.
Siekiant išsiaiškinti visas galimai įvykdytos nusikalstamos veikos aplinkybes atliekami ir kiti proceso veiksmai.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 62 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, taip pat negali kitaip būti suvaržyta jo laisvė. Todėl prokuroras yra priėmęs nutarimą Seimo narį Vytautą Gapšį apklausti specialiuoju liudytoju.
Ikiteisminį tyrimą kontroliuoja ir jam vadovauja Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorų grupė.
Informacijos šaltinis – Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).
Jeigu nebūčiau matęs savo akimis, niekada nepatikėčiau, kad mes esame valdomi tokių žmonių, kokius matėme vakar Seime, vykstant Seimo posėdžiams. Trūksta žodžių. Per kelias valandas buvo tiek primeluota, tiek išsisukinėta, klaidinta, klastota, kad sveikas protas to sutalpinti niekaip nepajėgia.
Dabar jau galima neabejoti – tie trys teisiamieji per artimiausius ketverius metus sėdės Seimo minkštose kėdėse ir tyčiosis iš valstybės.
Štai kaip žemai mes nupuolėme! O jau atrodė, kad Viktoras Uspaskichas priėjo liepto galą. Algirdas Butkevičius dievagojasi – socialdemokratai balsuos tik už kaltinamųjų Seimo narių teisinės neliečiamybės panaikinimą. Konservatoriai, socialliberalai sako tą patį – tik teismas gali nuspręsti, kalti jie ar ne. Seimas ne teisėjas, ši byla ne politinė.
Apie septyniasdešimt kartų girdėjau priesaikos žodžius Seimo Konstitucijos salėje. Stovėdamas. Buvo daug stovinčių žmonių tribūnose. Parteryje mačiau išrinktųjų, ypatingųjų, laimingųjų galvas. Jie irgi stovėjo. Visus stovėti pakvietė Konstitucinio Teismo pirmininkas. Bet nepaprašė nevaikščioti, nesikalbėti, todėl ir išrinktieji, ir žiūrovai vaikščiojo, kalbėjosi tarpusavy. Žiūrovų vis mažėjo, mažėjo.
Pirmą kartą buvau atsidūręs tokioje situacijoje, kai reikėjo taip ilgai stovėti. Net buvęs krepšininkas, o dabar išrinktasis Sergejus Jovaiša sakė, kad lengviau sužaisti tris kėlinius… Net bažnyčioje tiek ilgai nereikia stovėti: Dievą garbindamas gali ir atsiklaupti, atsisėsti. Seime negalima. Galima išeiti, vėl ateiti. Žiūrovai išėjo ir jau negrįžo. Tribūnose nemačiau ambasadorių, garbingų svečių, Nepriklausomybės akto signatarų (vieną kitą). Gal dėl to, kad jie įvertino savo fizines jėgas?
Pastarosiomis dienomis paaiškėjo, kad Lietuvos rusų sąjungos vadovai įtraukti į Darbo partijos rinkimų sąrašus. Jie tvirtina, kad pasiryžimui dalyvauti Seimo rinkimuose nemažai įtakos turėjo Viktoro Uspaskicho nusiteikimas pagerinti santykius su Rusija. Tiksliau tariant, vilioja prorusiška Darbo partijos kryptis.
Darbo partijos rinkimų sąrašas buvo patvirtintas rugsėjo 6 dieną Kėdainiuose. Jo viršuje yra partijos pirmininkas V.Uspaskichas ir vicepirmininkas Vytautas Gapšys. 27-oji sąrašo vieta atiteko Lietuvos rusų sąjungos pirmininkui Sergejui Dmitrijevui, o jo sesuo Larisa Dmitrijeva atsidūrė 34-ojoje vietoje.
