Jevgenijus Prigožinas, anot jo spaudos tarnybos, palaidotas Sankt Peterburge. EPA-ELTA nuotr.
Maskva, rugpjūčio 29 d. (dpa-ELTA). Rusijos samdinių grupuotės „Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas, jo spaudos tarnybos duomenimis, jau palaidotas gimtajame Sankt Peterburge. Laidotuvių ceremonija vyko siaurame rate, nedalyvaujant visuomenei, antradienį pranešė „Wagner“ vadeivos spaudos tarnyba.
Interesantai, norintys atsisveikinti su trečiadienį per lėktuvo katastrofą žuvusiu 62-ejų J. Prigožinu, esą dabar gali tai padaryti Porochovskojės kapinėse.
Rusijoje jau kelias dienas spėliota dėl laidotuvių datos ir vietos.
Ir toliau lieka neaišku, kodėl sudužo 10 žmonių skraidinęs lėktuvas. Orlaivis praėjusios savaitės trečiadienį nukrito Tverės srityje, kai skrido iš Maskvos į Sankt Peterburgą.
Vagnerio grupės samdiniai slepia veidus. Youtube.com nuotr.
Varšuva, rugpjūčio 28 d. (dpa-ELTA). Pasak Baltarusijos opozicionieriaus Pavelo Latuškos, Vidaus reikalų ministerija Minske rusų samdinių grupuotės „Wagner“ kovotojams išduoda naujus pasus. Tai tikri dokumentai su naujais vardais ir pavardėmis, pirmadienį Lenkijos agentūrai PAP sakė buvęs Baltarusijos kultūros ministras. Su šiais naujais dokumentais „Wagner“ kovotojai esą, pavyzdžiui, galėtų patekti į ES ir vykdyti teroristinius išpuolius. Kiek kovotojų jau gavo naujus pasus, tremtyje gyvenantis P. Latuška nepasakė.
Po žlugusio „Wagner“ samdinių maišto prieš Rusijos karinę vadovybę birželį daug kovotojų, pakviesti diktatoriaus Aliaksandro Lukašenkos, atvyko į Baltarusiją. Samdinių vadeiva Jevgenijus Prigožinas, Rusijos institucijų duomenimis, žuvo praėjusią savaitę per lėktuvo katastrofą. P. Latuškos duomenimis, ir šiuo metu Baltarusijoje dar yra tūkstančiai „vagneriečių“. Vagner karys. EPA – ELTA foto
A. Lukašenka norėtų, kad „Wagner“ kovotojai liktų šalyje, tačiau tam nėra pakankamai lėšų, toliau kalbėjo P. Latuška. Tačiau šimtai kovotojų, anot jo, jau pasirašė sutartis su Baltarusijos gynybos ministerija. „Jie galėtų būti panaudoti Baltarusijos kariuomenės specialiuosiuose daliniuose, kad sudarytų problemų pasienyje ir bendradarbiautų su neteisėtais migrantais, kasdien atakuojančiais Lenkijos, Lietuvos ir Latvijos pasienį“, – pažymėjo baltarusių opozicionierius.
Prie Baltarusijos valstybinės sienos. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Trečiadienį Vyriausybės posėdyje buvo pritarta sprendimui laikinai, nuo rugpjūčio 18 d., uždaryti Šumsko ir Tverečiaus pasienio kontrolės punktus (PKP) su Baltarusija.
Šiuo sprendimu siekiama tinkamai reaguoti į geopolitinės situacijos ir grėsmių nacionaliniam saugumui pokyčius bei užkardyti prekių kontrabandą.
Nutraukus vykimą per minėtus PKP, pasienio kontrolę atliekantys pareigūnai bus perkelti į kitus PKP. Transporto srautai bus nukreipti į baigiamą rekonstruoti Medininkų PKP. Medininkų PKP naudojama rentgeno kontrolės sistema, kurios Šumsko ir Tverečiaus PKP nėra.
Šiuo metu per Šumsko PKP vyksta tik lengvasis transportas, per Tverečiaus – lengvasis transportas ir tuščios krovininės transporto priemonės.
Lenkijos pasienyje su Baltarusija veikia vienas PKP, Latvijos pasienyje – du, o Lietuvos pasienyje – šeši.
ELTA primena, kad Muitinės departamento generalinis direktorius Darius Žvironas yra tikinęs, jog Tverečiaus ir Šumskų kontrolės postų uždarymas krovinių judėjimo per sieną su Baltarusiją nesutrikdytų.
Prezidentas Gitanas Nausėda yra sakęs, kad Lietuvai bei kaimyninėms Latvijai ir Lenkijai gali tekti uždaryti sieną su Baltarusija, jeigu saugumo situacija dėl į Baltarusiją atvykusios karinės samdinių grupuotės „Wagner“ taptų itin komplikuota. Visgi, G. Nausėda akcentavo, kad tai būtų kraštutinė priemonė.
Tuo tarpu premjerė Ingrida Šimonytė atsargiai vertino galimybę uždaryti daugiau nei du pasienio kontrolės punktus su Baltarusija.
Vyriausybės vadovė atkreipė dėmesį, kad tokie vienašališki sprendimai galėtų neigiamai atsiliepti kitoms kaimyninėms valstybėms. Todėl, pasak jos, atsiradus tokių sprendimų poreikiui, Lietuva, Lenkija ir Latvija sutarė veiksmus koordinuoti.
Sraigtasparnis. Gintaro Visocko nuotr.
Varšuva, rugpjūčio 2 d. (dpa-ELTA). Lenkijos gynybos ministerija Baltarusijos sraigtasparnių įvykdytą oro erdvės pažeidimą vadina tikslinga provokacija prieš Lenkiją ir NATO rytinį flangą. Tai trečiadienį Varšuvoje pareiškė gynybos viceministras Wojciechas Skurkiewiczas.
„Tai visiškai pavojinga. Jei tokių situacijų bus ir jos aštrės, mūsų reakcija bus adekvati pavojui“, – viceministrą cituoja agentūra PAP.
Ministerija antradienio vakarą patvirtino, kad koviniai sraigtasparniai iš kaimyninės šalies ryte prie Belovežo kirto Lenkijos oro erdvę.
Lenkija apie incidentą informavo NATO ir nusprendė į Baltarusijos pasienį nusiųsti daugiau pajėgų. Ten bus dislokuota ir papildomų sraigtasparnių, sakė W. Skurkiewiczas.
Baltarusijos gynybos ministerija atmeta kaltinimus dėl oro erdvės pažeidimo, pranešė valstybinė naujienų agentūra „Belta“.
Lenkija yra sunerimusi dėl Rusijos samdinių grupuotės „Wagner“ buvimo kaimyninėje Baltarusijoje. „Mes sakėme, jog tikimės provokacijų, ir tai buvo trumpalaikė provokacija“, – teigė vidaus reikalų viceministras Maciejus Wasikas. Pastaraisiais metais esą iš Baltarusijos pusės jau būta provokacinių incidentų.
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda. Andriaus Ufarto (ELTA) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad „Wagner“ samdinių grupuočių atsiradimą Baltarusijoje reikia vertinti kaip rimtą grėsmę. Anot šalies vadovo, šios grupuotės yra pajėgios destabilizuoti situaciją Lietuvos pasienyje.
„Jos (informacijos – ELTA) yra pakankamai, norinti pasakyti, kad tai yra tikrai rimta, apčiuopiama grėsmė ir kad tikrai kalbame ne apie kažkokius basus ir apiplyšusius veikėjus, kurie neturėdami ginklo tiesiog vagia vištas. Atsiprašau už metaforą“, – apie „Wagner“ samdinius Baltarusijoje antradienį DELFI TV laidoje „Iš esmės“ kalbėjo G. Nausėda.
Prezidentas pabrėžė, kad „Wagner“ samdiniai turi pakankamai patirties ir gebėjimų, kad galėtų destabilizuoti saugumo situaciją šalia Lietuvos.
Wagner samdinys. EPA – ELTA foto
„Tai yra tikrai, kas svarbiausia, įgiję patirtį kovos operacijose žmonės. Dar kartą kartoja, kad jiems moralė yra ne šio pasaulio kategorija ir jie gali kovoti efektyviai, ir tai tikrai yra grupuotės, kurios turi pakankamai karinės įrangos, kad galėtų tai daryti sėkmingai – žinoma, gal ne plataus masto operacijose, bet vis dėlto destabilizuojant situaciją prie mūsų sienų“, – komentavo G. Nausėda.
Šalies vadovas ragino viešai apie „Wagner“ samdinius kalbančiuosius jų nenuvertinti. „Neignoruokime, neironizuokime, o skirkime tam tikrai rimtą dėmesį“, – tvirtino prezidentas.
Pastaruoju metu stebimas Rusijos karinės bendrovės „Wagner“ samdinių persikėlimas į Baltarusiją. Kaip teigia kai kurie Lietuvos politikai, tai neigiamai keičia saugumo situaciją regione. Šiuo metu į Baltarusiją atvykę „Wagner“ samdiniai kartu su šalies armija vykdo pratybas Bresto poligone, esančiame už 40 km nuo Ukrainos ir 30 km nuo Lenkijos sienų.
Lenkijos vadovybė prieš keletą savaičių nutarė perkelti karines formuotes iš šalies vakarų į rytus.
Baltieji rūmai. EPA – ELTA nuotr.
Vašingtonas, rugpjūčio 1 d. (ELTA). „Wagner“ samdiniai, anot Jungtinių Valstijų, nekelia ypatingos grėsmės Lenkijai ar kitoms NATO sąjungininkėms. Vašingtonas įdėmiai seka padėtį Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje, sakė Nacionalinės saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby‘is, kurį cituoja agentūra „Reuters“.
„Wagner“ grupuotės samdiniai šiuo metu yra Baltarusijoje ir čia treniruoja baltarusių specialiąsias pajėgas. NATO narė Lenkija dėl to prie sienos sustiprino savo ginkluotąsias pajėgas.
Prie Baltarusijos valstybinės sienos. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas neatskleidžia, ar dėl Baltarusijoje dislokuotų „Wagner“ samdinių keliamos grėsmės Lietuva ketintų sekti Lenkijos pavyzdžiui ir svarstyti galimybę užminuoti pasienį.
„Šiuo atveju Lenkijos politikai reaguoja, komunikuoja. Bet aš turiu pripažinti, tariausi ir su kariuomene – mes apie savo priemones dabar nekomunikuosime. Jeigu ir kažką ir darome, o darome, mes kitai pusei nepakišinėsime informacijos, ką mes iš tikrųjų esame padarę. Nes, manau, kad visa informacinė erdvė yra labai stipriai atsekama“, – antradienį LRT televizijai sakė A. Anušauskas.
„Tai šioje vietoje veiksmai daromi, tačiau komunikacijos klausimas, aš manau, kad kiekvienos šalies pasirinkimas“, – taip pat akcentavo jis. Visgi ministras tikina nemanąs, kad sprendimas imtis papildomų apsaugos priemonių pasienyje pakenktų Lietuvos saugumui. „Tikrai nesakyčiau, kad gali pakenkti, juo labiau kad į grėsmes ir informaciją apie grėsmes turime reaguoti adekvačiai“, – pabrėžė jis.
Politikas taip pat atkreipia dėmesį, kad reikia labai gerai suprasti, jog užminavus pasienį jo apsaugai ir priežiūrai turi būti skiriamas didelis dėmesys. „Pasakysiu taip, kaip sako kariškiai, kai aš jiems užduodu panašų klausimą. Kiekviena inžinerinė užtvara, taip pat ir minų laukas, turi būti prižiūrimas ir ginamas. Tai yra jau kaip fronto linija, ne kitaip“, – sakė ministras. „Tiesiog, jeigu bus kitas politinis sprendimas, kad mes turime paviešinti kaip atgrasymo priemonę, tai matyt, kažką skelbsime“, – taip pat pažymėjo jis.
Pastaruoju metu stebimas Rusijos karinės bendrovės „Wagner“ samdinių persikėlimas į Baltarusiją. Kaip teigia kai kurie Lietuvos politikai, tai neigiamai keičia saugumo situaciją regione.
Šiuo metu į Baltarusiją atvykę „Wagner“ samdiniai kartu su šalies armija treniruojasi Bresto poligone, esančiame už 40 km nuo Ukrainos ir 30 km nuo Lenkijos sienų.
Lenkijos vadovybė prieš keletą savaičių nutarė perkelti karines formuotes iš šalies vakarų į rytus.
Vagnerio grupės samdiniai slepia veidus. Youtube.com nuotr.
Varšuva, liepos 29 d. (PAP-ELTA). Lankydamasis Lenkijos pietuose esančiame Glivicių mieste, šalies ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis per spaudos konferenciją pareiškė, kad Lenkija jau dvejus metus susiduria su nuolatiniu spaudimu pasienyje su Baltarusija, o vien tik šiais metais imigrantai, kuriuos vilioja Vladimiras Putinas ir Aliaksandras Lukašenka, 16 tūkst. kartų mėgino nelegaliai kirsti sieną.
„Dabar situacija darosi dar pavojingesnė. Turime informacijos, kad daugiau kaip 100 „Wagner“ grupės samdinių pajudėjo link Suvalkų koridoriaus netoli Gardino“, – sakė Lenkijos premjeras.
Pasak Vyriausybės vadovo, „tai neabejotinai yra žingsnis tolesnės hibridinės atakos prieš Lenkijos teritoriją kryptimi“. „Jie tikriausiai bus persirengę Baltarusijos pasieniečiais ir padės nelegaliems imigrantams brautis į Lenkijos teritoriją, destabilizuoti padėtį. Galimas daiktas, kad jie taip pat bandys patekti į Lenkiją, dėdamiesi nelegaliais imigrantais, o tai sukelia papildomų rizikų“, – pabrėžė M. Morawieckis.
Putino virėjo gaujos įkurdinimą Baltarusijoje papildė ir paties Putino pareiškimai apie tai, kad Lenkija su Lietuva esą užpuls Baltarusiją, ketina atsiriekti Ukrainos, Baltarusijos teritorijų. Tai, ką Putinas kalba, – su tiesa ir tikrove retai suderinama, tačiau didžiausios jo išsakytos nesąmonės visada turi reikšmę.
Prigožino fizionomija. Youtube.com
Pastarasis pareiškimas analogiškas svaičiojimams prieš Rusijos tiesioginę invaziją į Ukrainą, esą Ukraina puls Rusijos aneksuotas teritorijas, ir tuo bandyta motyvuoti Rusijos įsiveržimą. Taigi, Lietuvos – Lenkijos atžvilgiu įgyvendinamas tas pats komunikacinis modelis. Jis labiau skirtas Rusijos vidaus auditorijai sutelkti, tačiau yra signalas ir Vakarams, kad Rusija invaziją į NATO šalis projektuoja.
Esminis klausimas, kiek ši projekcija reali?
Iš pirmo žvilgsnio – nesąmonė. Tačiau daugeliui, ypač Vakaruose, nesąmone atrodė ir įsiveržimas į Gruziją 2008 m., ir Krymo aneksija 2014 m., ir juolab 2022 m. pradėtas karas prieš Ukrainą. Tad nesąmonėmis tai atrodo tol, kol neįvyksta.
Žinoma, šiuo metu Rusija neturi pajėgumų, kad galėtų iš tokios invazijos daug laimėti, be to, egzistuoja grėsmingo pralaimėjimo rizikos. Tačiau prognozuojant netolimą ateitį – invazijos į Lietuvą variantas susiklosčius aplinkybėms vis dėlto yra galimas.
Pagrindinės aplinkybės yra dvi:
Ukrainoje pamuštas rusų tankas. Demonstruotas Vilniuje, Katedros aikštėje. Slaptai.lt nuotr.
Pirma. Ukraina reikšmingai pralaimi. Šiuo metu, skaičiuojant jau sunaikintą ir toliau naikinamą Ukrainos ekonomiką, energetiką, turtą ir žmogiškuosius resursus, – svarstyklės ne Ukrainos naudai. O juk Ukrainos materialūs ir žmogiškieji ištekliai nėra begaliniai, gaunama pagalba iš Vakarų toli gražu jų nekompensuoja. Tuo tarpu Rusija katastrofinių nuostolių nepatiria, be to, invazija tikslą „minimum“ jau yra pasiekusi – sukurtas sausumos tiltas į Krymą. Jei šioje vietoje karas bus sustabdytas, 20 proc. teritorijos praradimą ir sugriautą ekonomiką kitaip, nei reikšmingu pralaimėjimu nepavadinsi. Tačiau jei karas bus sustabdytas po metų – kol kas taip pat nėra garantijų (ne norų ir ketinimų, o faktais pagrįstų argumentų), kad situacija bus reikšmingai pagerėjusi.
Antra aplinkybė. Kinijos invazija į Taivaną. Jei Kinija ryšis užimti Taivaną jėga, – o tokį tikslą Si Dzinpingas yra įvardijęs ir jau surengęs plataus masto Taivano užėmimo pratybas – tokiu atveju apie reikšmingą pagalbą Rytų Europai iš JAV galime tik pasvajoti. Grėsmę pripažįsta ir JAV, ir tai yra viena iš priežasčių, kodėl plačiau neatveriami ginklų sandėliai Ukrainos poreikiams. Jei Europos šalys, kaip ir iki šiol, metų metais kurs planus apie saugumą ateityje, bet vangiai ką nors darys užtikrindami saugumą dabartyje, – grėsmė, kad Rusija atsivėrusiu galimybių langu rizikuos pasinaudoti, yra gana didelė.
Abejoju, kad Rusija ryžtųsi pulti Lenkiją, kuri intensyviai tokiam pavojui ruošiasi, be to, turi visas pagalbos linijas iš Europos nevaržomas jokių Suvalkų koridorių. Tačiau trys Baltijos sesės – Rusiją masinantis, lengvesnis ir įkandamas „lango į Europą“ grobis.
Matant dabartinius mūsų valdžios institucijų, kurios ir turi rūpintis Valstybė saugumu, veiksmus, išties kelia nerimą nuojauta, kad vis dar vadovaujamasi rožinėmis įstojimo į NATO metu suformuluotomis perspektyvomis, kai Lietuvos gynybinė doktrina apsiribojo – grubiai pasakius – išauti į priešo pusę kelis šovinius, kad niekas neabejotų, kaip dėl 1940-ųjų, kad Lietuva buvo inkorporuota į SSSR jėga, ir – dėti į kojas tikintis, kol šalis bus amerikiečių ar dar kieno nors vėliau išvaduota.
Abejingasis. Slaptai.lt foto
Šiandien, kai karas atėjo prie Lietuvos sienų, toks mąstymas nebetinka. Juolab, kad ir po 1940 – 1944-ųjų okupacijų Lietuvą išvadavo ne amerikiečiai ar dar kas nors, o patys Lietuvos žmonės (tiesa, aplinkybes tam labiau formavo didžiosios pasaulio galios ir lemtys).
Galime tikėtis, kad tos dvi invazijai palankios aplinkybės niekada nesusiformuos, tačiau galimybės joms atsirasti – visiškai realios. Bent jau kaimyninė Lenkija pavojaus neignoruoja ir imasi labai konkrečių žygių galimoms grėsmėms atremti. Lietuva, – mato (nuolat prezidentas paskelbia, kad „situacija stebima“), tačiau taip pat akivaizdu, kad pasiruošimas grėsmėms vis dar teorijų, projektų ir ketinimų lygmeniuose. Bent jau jokių reikšmingų požymių nepastebėjau. Visuomenė, kaip nežinojo prieš 1,5 m., taip nežino ir šiandien, ką darytų karo atveju; reikšmingai nepajudėjo iš mirties taško ir rezervo bei visuotinės karinės prievolės klausimai. Tai elementarūs dalykai, kuriuos visuomenės atstovai iškėlė jau Rusijos agresijos Ukrainoje pradžioje, labai tiksliai juos įvardino buvęs amerikiečių pajėgų Europoje vadas Europoje B.Hodgesas.
Įvardino, o kas pasikeitė?
Ketinimai grėsmes valdyti po 3 ar 7 metų, – sveikintini. Tačiau tiek Putinas, tiek Si – gal ir susirgę kiekvienas sava didybės manija, bet vadovausis jie sau, o ne mums palankiais terminais ir argumentais.
Darau prielaidą, kad Lietuvoje priimtas sprendimas – „nekelti panikos“. Žmonėms rūpi Jūros šventė, medžiai Basanavičiaus gatvėje, poeto įpaminklinimas ir kt., – svarbūs ir prasmingi dalykai. Krizių išvakarėse Lietuvos vadovai visada priimdavo tą patį sprendimą – „svarbu, kad nekiltų panika“, nes dėl jos esą bus tik blogiau, nukentės ekonomika, išeis investicijos ir t.t. Vis dėlto, krizės ir jų įveikimas parodė, kad nuo jų nukentėdavo piliečių dauguma, nes būdavo krizėms nepasiruošusi, o valdžios elitas, t.y. turintieji visą informaciją, dažniausiai tik išlošdavo ar bent jau nepatirdavo nuostolių. Tad jei ir šiuo atveju, prisidengiant panikos grėsmėmis priimtas panašus sprendimas skatinantis ignoruoti realias grėsmes – prezidento pasiūlytas Baudžiamojo kodekso pakeitimų projektas numatantis griežtinti bausmes už valstybės išdavimą, įgauna naują – gan saviironišką saviprevencijos atspalvį.
Ukrainos pavyzdys, – pasiruošimas Donbaso, ir nepasiruošimas Chersono – Zaporižės gynybai, akivaizdžiai pademonstravo du dalykus. Pirmuoju atveju – tai, kad pasipriešinti įmanoma, net tokiam monstrui, kaip Rusija, jeigu yra tam pasiruošta. Antruoju – kokiu tempu vyksta nepasiruošusios teritorijos užėmimas ir kokia po to teritorijų atsiėmimo kaina bei padariniai.
Kas turėtų nutikti, kad Lietuvos politikai pradėtų mokytis, kaip ir pilotai, – iš svetimų, o ne iš savų klaidų? Retorinis klausimas, nes vieno vaisto nėra. Turbūt niekas kitas, o tik visuomenė gali paskatinti atsakingus už šalies gynybą veikėjus išlipti iš limuzinų (nuo paspirtukų) ir „pajudinti subines“. Jei ir ne iš meilės Lietuvai, tai bent jau iš baimės netekti savo galių. Kitas variantas, judinti subines privers kokie nors Putino virėjo galvažudžių ekscesai pasienyje. Paradoksalu, bet įvykių tam tikroj teritorijoj nebuvimas karo metu – nebūtinai yra „geros žinios“.
Lietuvos kariai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) foto
Prieš kelis mėnesius atlikto soc. tyrimo duomenimis, ginklu Lietuvą pasiryžę ginti 14 proc. šalies gyventojų. Skirtingai nuo skeptikų, manau, kad tai ne taip jau mažai. Apie 200 tūkst. vyrų ir moterų nusiteikę invazijai realiai pasipriešinti, tačiau kol kas situacija tokia, kad 80 proc. iš jų, jei ir bandytų, taptų banalia mėsa, geriausiu atveju – išpildytų tik Pilėnų gynėjų misiją.
Ketinimas po keleto metų įsigyti tankų (puolamųjų ginklų) bei vokiečių tankų brigados (t.y. puolamojo vieneto) dislokavimas, turi savo taktinės logikos NATO ir Rusijos karo kontekste (iš esmės – Trečio pasaulinio), tačiau artimesnėje perspektyvoje, tai – vanduo ant putiniškos propagandos malūno (jei NATO dislokuoja puolamuosius ginklus, reiškia – puls). Oro gynybos sistemų įsigijimai, valstybės sienų įtvirtinimas analogiškai Donbaso linijai, veiksmingo kariuomenės rezervo suformavimas ir visuomenės paruošimas karo grėsmėms – dalykai, kurie jau buvo aktualūs vakar, yra šiandien ir bus rytoj. Tačiau diskusijoms apie tai, tarsi suteikta „slaptumo žyma“.
Kai Lenkija šiais metais skiria 3 ir ketina skirti iki 4 proc. BVP šalies gynybai, o Lietuva giriasi, kad jau perkopė 2,5 proc. – kyla logiškas klausimas, kuo Lietuva yra saugesnė už pietinę kaimynę? Aiškaus atsakymo šalies vadovai nėra pateikę, nes samprotavimai apie „kitus poreikis“ (tarsi, jų neturi Lenkija) arba Lietuvos gynybos „pasiekimus ir nuopelnus“ po būsimų 10 metų, niekaip nepadidina saugumo šiandien ir bent jau 1 metams į priekį. Atsakymą dėl šio atsainaus požiūrio randu tik kitais metais vykstančių Prezidento, Seimo, Europos parlamentų rinkimų kontekste, – mąstoma, jog šių sunkių sprendimų pavyks išvengti ir jau kitas Prezidentas, Seimas, EP nariai galės tuo rūpintis. Tačiau gyventojai Lietuvoje, piliečiai, ir prieš, ir po rinkimų – išliks tie patys.
Kinijai pasirengti ir surengti plataus masto Taivano užėmimo pratybas neprireikė net vieno mėnesio. Rusijos pramonė persiorientuoja į karo priemonių gamybą. Nors rusiška technika vakarietiškai neprilygsta, tačiau prasčiausias tankas turi nepalyginamą pranašumą prieš A4 formato „ketinimų protokolą“.
Evakuacijos planas. Lenkija
Nesenai Lenkijoje stabtelėjus Augustave, akis užkliuvo už standartinio ženklo aikštutėje prie savivaldybės – „Susirinkimo vieta evakuacijai“. Tylus ir konstruktyvus priminimas Lenkijos gyventojams, kad Suvalkų koridorius už 35 km. Kokie ženklai/ priminimai apie tai yra Lazdijuose, Alytuje, Marijampolėje, Vilniuje? Ar tai taip pat tik retorinis klausimas? Jei nėra ir nebus evakuacijos kelių, yra kitų ir kitokių klausimų, atsakymai į kuriuos aktualūs ir 14 proc. potencialių gynėjų, ir 86 proc. ketinančių emigruoti, pasilikti, kovoti savais būdais. Jei atsakymus turi 1-2 proc. vadinamojo elito, būtų aktualu, konstruktyvu ir sąžininga, – net jei atsakymai ir ne tie, kokius paprastai norime išgirsti, – su visuomene jais pasidalins dabar, o ne po metų kitų, kažkur iš anapus Atlanto.
Nežinau, kaip kitus, bet mane jau pradeda erzinti valdžios veikėjai su gudria šypsenėle globėjiškai aiškinantys, kad „esame saugūs, kaip niekad“, „situacija stebima“, „vokiečių brigada bus“, „planai – atnaujinti“. Užtektų vieno atsakymo, – kiek tų planų įgyvendinome mes procentais. Jau senai nebedegu perdėtu entuziazmu ir iniciatyvumu, todėl tikrai nežinau, kaip geriausiai galėčiau panaudoti ginklų naudojimo įgūdžius, kokius pasirinkimų variantus turės mano artimieji? Dar vienas klausimas, ar neatėjo laikas konstatuoti, kad Ukrainos rėmimas (kuris turi tęstis) nebepakankama priemonė Lietuvos saugumui padidinti.
Moralas logiškas – atgrasymo augimas turi būti tiesiogiai proporcingas grėsmės augimui ir jei vyksme nedalyvausime – augs tik grėsmė.
Aleksandras Valentas (publikuota iš autoriaus Facebook)
Vytautas Landsbergis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis mano, kad Lietuva privalo ruoštis į Baltarusiją persikėlusios samdinių grupuotės „Wagner“ keliamoms grėsmėms. Politikas svarsto, kad Vilnius galėtų derėtis su Berlynu dėl vokiečių brigados „avanso“ arba galimybių, esant poreikiui, karius greitai dislokuoti Lietuvoje.
„Mes nežinome, ką tie nusikaltėliai tom galvom vienoje ir kitoje pusėje iš tikrųjų galvoja. Bet nieko gero, kad jie čia atsiranda ir kažkokie spėliojimai prasideda, kas dabar bus. Nereikia mums tų spėliojimų, bet jeigu yra, tai reikia pasiruošti“, – trečiadienį LRT televizijai sakė V. Landsbergis.
Praėjusią savaitę Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas, vertindamas samdinių „Wagner“ keliamas geopolitines įtampas ir vykdomas pratybas netoli Lenkijos sienos, patikino, kad Varšuva sulauks NATO sąjungininkų paramos – jeigu tik to reikės.
„Jeigu Lenkijos partneriams reikės paramos, jie jos sulauks. Jie yra NATO partneriai ir patikimi NATO sąjungininkai, todėl galime užtikrintai pasakyti, kad esame tam pasirengę“, – sakė B. Pistoriusas.
Veikiausiai referuodamas į pastaruosius pasisakymus, V. Landsbergis svarstė, jog su Berlynu reikėtų kalbėtis dėl aktyvesnio vokiečių buvimo Lietuvoje. Trys banditai. Kadyrovas, Prigožinas, Putinas. EPA – ELTA foto
„Pastebėjau kažkokią žinią, kad vokiečiai siunčia savo karius į Lenkiją. Taip pat dėl tos grėsmės, nes ten prie Lenkijos sienos. Bet tai yra ir prie Lietuvos sienos. Tai čia reiktų kalbėti ir su vokiečiais apie tą jų brigadą arba kokį nors tos brigados avansą. Arba koks jų pasirengimas skubiai atsirasti Lietuvoje, jeigu „kompozitorius Vagneris“ pradeda eiti per sieną“, – teigė V. Landsbergis.
ELTA primena, kad pastaruoju metu stebimas karinės bendrovės „Wagner“ samdinių persikėlimas į Baltarusiją.
Kaip teigia kai kurie Lietuvos politikai, tai neigiamai keičia saugumo situaciją regione.
Šiuo metu į Baltarusiją atvykę „Wagner“ samdiniai kartu su šalies armija vykdo pratybas Bresto poligone, esančiame už 40 km nuo Ukrainos ir 30 km nuo Lenkijos sienų.
Lenkijos vadovybė penktadienį nutarė perkelti karines formuotes iš šalies vakarų į rytus.
Interviu su prezidento patarėju Kęstučiu Budriu. ELTA / Dainius Labutis
Vyriausiasis prezidento patarėjas Kęstutis Budrys patvirtino, kad „Wagner“ daliniai persikėlė į Baltarusiją. Nors tikslaus Lietuvos kaimynystėje esančių samdinių skaičiaus Prezidentūra nenurodė, pasak K. Budrio, Lietuvai šiuo metu nėra kilusi tiesioginė grėsmė dėl situacijos Baltarusijoje.
Prezidento patarėjas pabrėžė, kad nors „Wagner“ ir yra Baltarusijoje, kol kas tiesioginės grėsmės Lietuvai tai nekelia.
„Galime patvirtinti, kad su „Wagner“ grupe susiję asmenys yra Baltarusijos teritorijoje – tikslus skaičius šiek tiek kinta, bet mes tuos skaičius žiūrėsime“, – pirmadienį žurnalistams sakė K. Budrys.
„Pusšimčio automobilių kolona. Tai, galima pasakyti, kad bent vairuotojai ten yra, bet kas yra toje kolonoje ir kas tai per žmonės – dar reikia šiek tiek laiko, kad galėtume tiksliai konstatuoti“, – pažymėjo prezidento patarėjas.
Pasak K. Budrio, grupuotės narių atvykimas į Baltarusiją, remiantis žvalgybos duomenimis, abejonių, dėl situacijos tikrumo, nekelia.
„Matėme, kad infrastruktūra paruošta, politinė šalies vadovybė irgi apie tai komunikuojanti ir pasiruošusi, tas procesas yra tikras, dėl to mes jį kaip tikrą ir vertiname. Nemanome, kad tai yra kažkokia dūmų užsklanda ar kažkokia dezinformacijos ar kito informacinio pobūdžio operacija“, – pažymėjo K. Budrys.
Prezidento patarėjas taip pat neatmeta galimybės, kad Baltarusijoje atsidūrę „Wagner“ samdiniai galėtų atsigręžti ir prieš režimą.
„Reikia vertinti pajėgumą. Taip, tie žmonės yra paruošti vykdyti kovinius veiksmus, be to, yra treniruoti, jie yra praeityje bandę sukilti prieš karinę ir politinę šalies vadovybę, jie yra veikiantys už įstatymo ribų, nereglamentuotoje aplinkoje. Šios grupės vadovybė yra turinti politinių ir kitokių, neapibrėžtų ambicijų – man visi šitie dalykai sako, kad tai yra tiksinti bomba“, – pažymėjo K. Budrys.
Bet kuriuo atveju, anot K. Budrio, situaciją Baltarusijoje stebi ne tik Lietuva, bet ir NATO. Todėl, anot prezidento patarėjo, visi grupuotės judėjimo pokyčiai bus pastebėti.
Vagnerio grupės samdiniai slepia veidus. Youtube.com nuotr.
„Primenu, kad Valstybės gynimo taryba priėmė sprendimą stiprinti nacionalinės žvalgybos pajėgumus, nukreiptus į Baltarusijos pusę. Tą darys, neišvengiamai, ir NATO, pabrėžusi, kad ir toliau atidžiai stebės situaciją“, – sako K. Budrys.
„Kol nematome, kad tai yra tiesiogiai prieš mus nukreipta, kažko ypatingai greitai neturėtume imtis – karinio planavimo ir kita prasme. Tačiau kitos saugumo, prevencinės priemonės, jos visos yra svarstytinos“, – teigia prezidento patarėjas.
Primena apie sankcijas Baltarusijos ir Rusijos piliečiams
Be to, K. Budrys nurodė, kad Prezidentūra šiuo metu nesvarsto galimybės diskutuoti su Seimu dėl neeilinės sesijos šaukimo, kurios metu galėtų būti tobulinamas įstatymas dėl nacionalinių sankcijų Rusijos ir Baltarusijos piliečiams.
„Toks variantas šiuo metu nėra svarstomas. Prezidentas pakvietė dar kartą įsiklausyti į argumentus, kurie buvo išsakyti dėl Rusijos ir Baltarusijos piliečiam taikytinų tam tikrų priemonių suvienodinimo. Tai būtų ir pagrįsta, ir atlieptų nacionalinio saugumo interesus“, – pakartojo šalies vadovo patarėjas.
Kaip skelbta anksčiau, prezidentas G. Nausėda priminė dar neseniai valdančiųjų pastangomis atmestą jo veto, kuriuo buvo siekiama suvienodinti teisines sąlygas tiek Rusijos, tiek ir Baltarusijos pilietybę turintiems asmenims. Pasak šalies vadovo, dėl to, kad šis veto buvo atmestas, kyla rizika, jog prie Lietuvos sienų gali atsirasti Baltarusijos pilietybę turintys „Wagner“ samdiniai.
ELTA primena, kad šeštadienį stebėjimo grupė „Belaruski Gajun“ paskelbė, kad iš Rusijos į Baltarusiją atvyko Jevgenijaus Prigožino privačios karinės bendrovės „Wagner“ samdiniai, o jų vilkstinėje buvo apie 60 įvairių transporto priemonių.
Sekmadienį taip pat pastebėta Baltarusijos link judanti dar viena privačios karinės bendrovės „Wagner“ technika.
Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) Eltai teigė situaciją stebinti, tačiau kol kas negavusi indikacijų, kurios skatintų imtis papildomų sienos su Baltarusija apsaugos priemonių.
Lietuvos kariuomenė Eltai patvirtino, kad pranešimus apie galimą „Wagner“ grupuotės atvykimą į Baltarusiją stebi, analizuoja ir vertina. Tačiau, anot kariuomenės atstovų, kaimyninėje valstybėje vykstantys procesai šuo metu papildomos grėsmės Lietuvai nekelia.
Praėjusią savaitę prezidentas G. Nausėda, reaguodamas į Baltarusijoje galimai dislokuotos Rusijos samdinių „Wagner“ keliamą grėsmę, priminė dar neseniai valdančiųjų pastangomis atmestą jo veto, kuriuo buvo siekiama suvienodinti teisines sąlygas tiek Rusijos, tiek ir Baltarusijos pilietybę turintiems asmenims.
Pasak šalies vadovo, dėl to, kad šis veto buvo atmestas, kyla rizika, jog prie Lietuvos sienų gali atsirasti Baltarusijos pilietybę turintys „Wagner“ samdiniai.
Prigožino fizionomija. Youtube.com
Visgi, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen akcentuoja, kad klaidos veto klausimu Seimas tikrai nepadarė. Pasak jos, priimant šį įstatymą dėl nacionalinių sankcijų Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, buvo įvertinta abiejų šalių visuomenių specifika.
Savo ruožtu valdančiųjų konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis žurnalistams taip pat sakė, kad nesutinka su prezidento išsakyta kritika, esą Seimas padarė klaidą, kai neįsiklausė į Prezidentūros siūlymus suvienodinti nacionalines sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Užsienio reikalų ministro teigimu, net įvertinus faktą, kad Baltarusijoje bus galimai dislokuoti „Wagner“ samdiniai, suvienodinti taikomus ribojimus tiek rusams, tiek baltarusiams nėra pagrindo.
Jevgenijaus Prigožino kariauna. EPA – ELTA foto
Minskas, birželio 26 d. (ELTA). Baltarusijos Mogiliovo srityje, už 200 km nuo sienos su Ukraina, pradėta statyti karinė stovykla aštuoniems tūkstančiams privačios karinės kompanijos „Wagner“ samdinių, stovyklos bus kelios, rašo leidinys „Viorstka“, kuriuo remiasi UNIAN.
„Mes dirbame, šiandien jau dirbame. Duota užduotis rytoj iki pietų (pastatyti)”, – sakė šaltinis pirmadienį leidinio žurnalistams.
Anot jo, stovyklos plotas sieks 24 tūkst. kvadratinių metrų. Gavus nurodymą pastatyti regione stovyklą „Wagner“ samdiniams, patvirtino ir šaltinis, artimas Mogiliovo srities vadovybei. Tai, kad dalis „Wagner“ samdinių perkeliama į Baltarusiją, patvirtina ir jų artimieji.
Anksčiau UNIAN rašė, kad Rusijos privačios karinės kompanijos „Wagner“ vadeiva Jevgenijus Prigožinas buvo pastebėtas Baltarusijoje, Minsko viešbutyje „Green City“.
Apsišaukėlio Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos spaudos tarnyba pirmadienį pareiškė nežinanti, ar samdinių grupuotės vadeiva atvyko į Baltarusijos teritoriją. „Tokios informacijos neturime“, – teigė spaudos tarnybos darbuotojas.
Trys banditai. Kadyrovas, Prigožinas, Putinas. EPA – ELTA foto
Kyjivas, birželio 26 d. (ELTA). Bachmute ir jo apylinkėse nėra „Wagner“ samdinių. Kaip praneša „Ukrinform“ korespondentas, tai pirmadienį per nacionalinį televizijos maratoną pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Rytų kariuomenės grupuotės atstovas Serhijus Čerevatas.
„Bachmute nėra „Wagner“ samdinių. Jie iš ten gėdingai pabėgo, dabar ten pagrindinė veikianti jėga yra priešo oro desanto daliniai. Ir tai yra aiškus ženklas, kad Bachmutas jiems svarbus ir svarbu jį išlaikyti. Per 10 mėnesių jie neįstengė miesto paimti, ir greitas jo praradimas būtų didžiausias pažeminimas“, – sakė pareigūnas.
Anot jo, kartu su desantininkais yra pėstininkų dalinių, kitų privačių karinių kompanijų, susijusių su Rusijos gynybos ministerija, taip pat naujų šturmo kuopų, sudarytų iš užverbuotų nusikaltėlių.
Kaip pranešė „Ukrinform“, birželio 23-iosios vakarą „Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas pareiškė, kad Rusijos reguliarioji kariuomenė surengė raketų ataką prieš samdinių užnugario stovyklas. Todėl 25 tūkst. jo kovotojų ketina „atkurti teisingumą“.
Birželio 24-osios rytą J. Prigožinas paskelbė, kad perėmė Rostovo prie Dono karinių objektų, įskaitant aerodromą, kontrolę ir traukia į Maskvą. „Wagner“ samdiniai taip pat užėmė karinius objektus Voroneže.
Tačiau šeštadienio vakarą po pokalbio su apsišaukėliu Baltarusijos prezidentu Aliaksandru Lukašenka J. Prigožinas pranešė, kad jo samdinių kolonos apsisuka ir grįžta į lauko stovyklas.
Wagner samdinys. EPA – ELTA foto
Maskva, birželio 24 d. (dpa-ELTA) „Wagner“ sukarintos grupuotės vadas Jevgenijus Prigožinas pranešė sustabdęs savo karių judėjimą Rusijos sostinės Maskvos link ir dabar jie apsisuka, teigiama jo spaudos tarnybos „Telegram“ paskelbtoje garsinėje žinutėje. Prigožino fizionomija. Youtube.com
„Mes apgręžiame savo kolonas ir grįžtame į lauko stovyklas priešinga kryptimi“, – paskelbė Jevgenijus Prigožinas, anksčiau žadėjęs žygiuoti į Maskvą ir nuversti karinę vadovybę. Jis teigė suprantantis momento svarbą ir nenorįs „pralieti rusų kraujo“.
Jo pareiškimas nuskambėjo iškart po to, kai Baltarusijos vadovo Aleksandro Lukašenkos spaudos tarnyba pranešė, kad jis įtikino J. Prigožiną atsisakyti savo plano.
„J. Prigožinas priėmė Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos pasiūlymą sustabdyti savo grupuotės „Wagner“ kovotojus ir imtis tolesnių veiksmų padėčiai deeskaluoti“, – teigiama prezidento kanceliarijos pranešime spaudai, kaip pranešė valstybinė naujienų agentūra „Belta“.
Wagner samdinys. EPA – ELTA foto
Maskva, birželio 24 d. (AFP-ELTA). Šeštadienį Rusijos pietinio Voronežo regiono gubernatorius pranešė, kad Rusijos kariuomenė imasi būtinų priemonių numalšinti samdinių grupuotės „Vagner“ pastangas nuversti aukščiausią šalies karinę vadovybę. Vagner karys. EPA – ELTA foto
„Voronežo srities teritorijoje vykdoma kovos su terorizmu operacija, Rusijos Federacijos ginkluotosios pajėgos imasi būtinų operatyvinių ir kovos priemonių“, – sakoma Aleksandro Gusevo pareiškime socialinėje žiniasklaidoje.
Anksčiau pasirodė pranešimų apie Jevgenijaus Prigožino vadovaujamų Rusijos samdinių grupuotės „Vagner“, užėmusios karinius objektus Rusijos pietiniame Rostovo prie Dono mieste, vilkstinių judėjimą į Voronežą.
Po šio „Vagner“ ginkluoto maišto dabar jau pranešama apie kautynes Voronežo srityje šalies pietvakariuose, nors iš gubernatoriaus A. Gusevo pranešimo neaišku, su kuo Voroneže kovoja Rusijos kariuomenė.
Jevgenijaus Prigožino kariauna. EPA – ELTA foto
Anksčiau būta nepatvirtintų pranešimų, kad sukilę „Vagner“ kovotojai Voronežo srityje užėmė karinius objektus.
Voronežas, to paties pavadinimo srities centras, yra maždaug už 470 kilometrų nuo Maskvos, maždaug pusiaukelėje nuo Rostovo prie Dono iki Rusijos sostinės.
Šeštadienio rytą Voroneže, kaip ir sostinėje Maskvoje bei platesniame Maskvos regione, buvo paskelbta nepaprastoji kovos su terorizmu padėtis.
