The Washington Post leidinys
Buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija slapta gavo laikraščio „Washington Post“ žurnalistų, kurie rašė apie įtariamą Rusijos kišimąsi į 2016 m. prezidento rinkimus, telefono skambučių išklotines, penktadienį pranešė leidinys.
Teisingumo departamentas nusiuntė laiškus trims žurnalistams – Ellen Nakashimai, Gregui Milleriui ir buvusiam „Washington Post“ reporteriui Adamui Entousui – nurodydamas, kad gavo jų telefono skambučių „nuo 2017 m. balandžio 15 d. iki 2017 m. liepos 31 d.“ išklotines, skelbė „Washington Post“.
Laikraštis „reiškia stiprų nerimą dėl tokio vyriausybės galių naudojimo, siekiant gauti prieigą prie žurnalisto komunikacijų“, teigė „Washington Post“ vykdomasis vyriausiasis redaktorius Cameronas Barras.
„Teisingumo departamentas turi nedelsiant paaiškinti šio kišimosi į žurnalistų darbą, kurį saugo Pirmoji pataisa, priežastis“, – kalbėjo jis.
Amerikos pilietinių laisvių sąjunga (ACLU) teigė, kad Teisingumo departamentas „šnipinėjo“ žurnalistus „tam tikros administracijos užgaidomis“.
„Tai niekada neturėjo atsitikti, – tviteryje rašė ACLU. – Kai vyriausybė šnipinėja žurnalistus ir jų šaltinius, tai pažeidžia žiniasklaidos laisvę.“
Teisingumo departamentas savo ruožtu teigė, kad, siekdamas gauti skambučių išklotines, laikėsi „numatytų procedūrų“, skelbė „Washington Post“, cituodamas departamento atstovą.
Žurnalistams nusiųstuose laiškuose nepatikslinama, kodėl buvo gautos jų skambučių išklotinės. Donald Trump. EPA – ELTA nuotr.
Tačiau minėto laikotarpio pabaigoje žurnalistų trijulė parašė straipsnį apie JAV žvalgybą, kuriame teigiama, kad Jeffas Sessionsas, kuris vėliau tapo D. Trumpo administracijos generaliniu prokuroru, aptarė D. Trumpo rinkimų kampaniją su Rusijos ambasadoriumi.
Minėti žurnalistai taip pat parašė straipsnį apie Baracko Obamos administracijos bandymus atremti Rusijos kišimąsi į 2016 m. rinkimus.
JAV žvalgybos agentūros padarė išvadą, kad Rusija, D. Trumpui vykdžius prieš demokratų konkurentę Hillary Clinton nukreiptą kampaniją, įsilaužė į Demokratų nacionalinio komiteto (DNC) kompiuterių serverius.
D. Trumpas savo ruožtu menkino Rusijos vaidmenį DNC duomenų nutekėjime ir netikėtai stojo į Rusijos prezidento Vladimiro Putino pusę, užuot sutikęs su savo paties žvalgybos agentūros padarytomis išvadomis.
Dana Priest, Ellen Nakashima, Tom Hamburger / The Washington Post
Situacija Amerikoje ne tik sudėtinga, bet ir pavojinga.
Oficialusis Vašingtonas mano, jog Rusija pradėjo aktviai kištis į jos vidaus reikalus – politinį gyvenimą. Omenyje turimas vienas iš svarbiausių JAV politikos elementų – Prezidento rinkimai.
The Washington post leidinio būstinė.
„Kaip praneša žvalgai ir šaltiniai iš Kongreso, Amerikos žvalgybos ir teisėsaugos institucijos tiria aplinkybes, kurias laiko plačia, bet slapta Rusijos operacija Jungtinėse Valstijose, diegiant visuomenės nepasitikėjimą artėjančiais prezidento rinkimais, o taip pat Amerikos visuomeniniais institutais, – rašo Dana Prist, Elen Nakašima ir Tomas Hemburgeris laikraštyje The Washington Post. – Jų tikslas – įvertinti Rusijos kampanijos, aprėpiančios kibernetinių instrumentų panaudojimą įsilaužimams į sistemas, naudojamas Amerikos politiniame procese, mastus ir tikslą. Tai išplečia Rusijos galimybes platinti dezinformaciją“.
„Slaptoms Rusijos įtakos skleidimo operacijoms išsiaiškinti vadovauja JAV nacionalinės žvalgybos direktorius Džeimsas R. Kleperis – jaun.“, – praneša žurnalistai.
„Tai kažkas iš nacionalinės žvalgybos direktoriaus interesų sferos, – paaiškino CŽV karininkas Čarlzas Alenas, kuris supažindintas su kai kuriomis aplinkybėmis. – Tai aiškinamės“.
„Rusijos įtakos diegimo Jungtinėse Valstijose operaciją „labai atidžiai stebi“ Amerikos žvalgai, sako aukšto rango žvalgybos karininkas, kuris, kaip ir kiti klaustieji, sutiko aptarti slaptus klausimus anoniminėmis sąlygomis, – sakoma straipsnyje. – Specialiosios tarnybos taip pat nagrinėja įsibrovimo į rinkimų procesą galimybes, ir FTB informavo valstybinę bei vietinę valdžią apie galimas kibernetines grėsmes“.
„Minėtas karininkas perspėjo, jog žvalgybos bendruomenė netvirtina turinti „lemiamų įrodymų“, kad Rusija kišasi ar planuoja kištis“, – patikslina autoriai. „Bet net užuomina, kad kažkas turi įtakos mūsų rinkimų sistemos saugumui, sukeltų esminius nuogąstavimus, – sakė tas šaltinis. – Žmonių pasitikėjimas rinkimų sistema – raktas į mūsų demokratiją“.
„Gal Kremlius ketina ne palenkti rinkimų rezultatus į vieną ar kitą pusę, tvirtina šaltiniai, o pasėti chaosą ir gauti peno propagandai, kad atakuotų JAV demokratijos kūrimo politiką visame pasaulyje, ypač buvusios Sovietų Sąjungos šalyse“, – sakoma straipsnyje.
„Amerikos žvalgai tą slaptą įtakos diegimo kampaniją pavadino ambicinga ir pabrėžė, kad jos pagalba tikimasi priešintis JAV lyderystei bei įtakai tarptautiniuose reikaluose, – praneša žurnalistai. – Kongreso bendradarbis, kuris neseniai buvo supažindintas su šio klausimo esme, sakė, kad „Rusijos aktyviosios priemonės, arba slapta įtaka, arba manipuliacijos tiek Rytų Europoje, tiek ir JAV“, kelia nerimą.
Pasak jo, tai „panašu į globalią kampaniją“. Dėl to buvo pakeltas tos problemos prioritetiškumas specialiosioms tarnyboms, tuo pačiu FTB ir Nacionalinio saugumo ministerijai, o taip pat CŽV ir Nacionalinio saugumo agentūrai“.
„Kai kurie Kongreso lyderiai, neseniai specialiųjų tarnybų informuoti apie Rusijos įtakos diegimo operacijų aplinkybes Europoje ir apie tai, kad pastarosios gali tapti veikimo JAV pavyzdžiu, sunerimo dėl to, ką išgirdo, – perduoda žurnalistai. – Po to, kai neseniai Senato mažumos lyderis Garis M. Reidas (demokratas, Nevada) baigė 30 minučių pokalbį su aukšto rango žvalgybos karininku, jis buvo „giliai sukrėstas“, sakė padėjėjas, kuris matė, kaip Reidas išėjo iš riboto priėjimo kambario FTB štabo būstinėje Las Vegase“.
Administracijos valdininkai pareiškė, kad vis dar svarsto atsakymą į senatoriaus Beno Seso (respublikonas, Nebraska) reikalavimą apkaltinti Rusiją įsilaužimu į JAV Demokratų partijos Nacionalinio komiteto elektroninį paštą.
„Rusija neigia bet kokius kibernetinius įsibrovimus JAV, – sakoma straipsnyje. – Amerikos valdininkų ir politikų kaltinimus Rusijai ponas Putinas pavadino bandymu “nukreipti visuomenės dėmesį“
Informacijos šaltinis: The Washington Post leidinys.
“Pentagono dokumentai” – tai daugiau kaip 4000 lapų dokumentų rinkinys, kuriame buvo smulkiai aprašytas JAV įsijungimas į karą Vietname.
„Pentagono dokumentai“ – tai tik dalis oficialaus 7000 puslapių tyrimo, į kurį buvo įtraukta daug dokumentų, paženklintų grifais „slaptai“ ir „visiškai slaptai“.
Dokumentų foto kopiją buvęs Gynybos ministerijos bendradarbis Denielis Elsbergas (Daniel Ellsberg) perdavė laikraščiui „New York Times“ (o vėliau dokumentų kopijos atsidūrė ir „Washington Post“).
Perkeltas iš Gynybos ministerijos į JAV valstybės departamentą, kai valdžioje buvo prezidentas Džonsonas, D.Elsbergas buvo Amerikos ambasados Saigone patarėjas.
Laikraštis “Washington Post“ rašo, kad kompiuterių virusą „Flame“ kartu, vieni kitiems padedami, sukūrė JAV ir Izraelis.
Taip informuoja BBC. Laikraštis kaip savo šaltinius nurodė „Vakarų pareigūnus“.
Galingas virusas “Flame“ buvo aptiktas, kai Jungtinės Tautos pastebėjo, kad iš Artimuosiuose Rytuose esančių kompiuterių dingsta informacija. “Washington Post“ rašo, kad kuriant šį projektą bendradarbiavo JAV nacionalinio saugumo agentūra, Centrinė žvalgybos valdyba (CŽV) ir Izraelio kariuomenė.
