Zagrebas

Trumposios naujienos

Kroatija perėjo prie euro, įstojo į Europos klubą be sienų. EPA-ELTA nuotr.

Zagrebas, sausio 1 d. (AFP-ELTA). Sekmadienį Kroatija perėjo prie euro ir prisijungė prie Europos zonos be pasų. Tai du svarbūs etapai šaliai, beveik prieš dešimtmetį tapusiai Europos Sąjungos (ES) nare.
 
Vidurnaktį Balkanų tauta atsisveikino su savo valiuta kuna ir tapo 20-ąja euro zonos nare. Nuo šiol ji yra 27-oji valstybė, priklausanti Šengeno zonai – didžiausiai pasaulyje erdvei, kurioje laisvai judėti gali daugiau nei 400 mln. žmonių.
 
Ekspertai teigia, kad euro įvedimas padės apsaugoti Kroatijos ekonomiką tuo metu, kai visame pasaulyje sparčiai didėja infliacija, nes Rusijai įsiveržus į Ukrainą pakilo maisto ir degalų kainos.
 
Tačiau kroatų jausmai prieštaringi. Jie džiaugiasi, kad nebeliko patikrų kertant sienas, tačiau kai kurie nerimauja dėl euro įvedimo, o dešiniosios opozicijos grupės teigia, jog tai naudinga tik didelėms valstybėms, tokioms kaip Vokietija ir Prancūzija. Daugelis kroatų baiminasi, kad įvedus eurą padidės kainos, ypač dėl to, kad verslas jas suapvalins.  
 
Kita vertus, euras Kroatijoje ir iki šiol jau buvo plačiai paplitęs. Kroatai jau seniai eurais vertino brangiausią turtą, pavyzdžiui, automobilius ir butus, o tai rodė jų nepasitikėjimą vietos pinigais. Apie 80 proc. bankų indėlių denominuoti eurais, svarbiausios Zagrebo prekybos partnerės yra euro zonoje.
 
Pareigūnai gynė sprendimą įsivesti eurus ir prisijungti prie Šengeno zonos, premjeras Andrejus Plenkovičius šią savaitę sakė, kad tai „du strateginiai didesnės integracijos į ES tikslai“.
 
3,9 mln. gyventojų turinti Kroatija, buvusi Jugoslavijos respublika, praėjusio amžiaus dešimtąjį dešimtmetį kariavusi už savo nepriklausomybę, įstojo į Europos Sąjungą 2013 metais.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2023.01.02; 08:15
Žvalgyba

Draudžiama žaisti. Slaptai.lt nuotr.

Zagrebas, balandžio 21 d. (ELTA). Kroatijos ministras pirmininkas Andrejus Plenkovičius nutraukia visus kontaktus su šalies prezidentu Zoranu Milanovičiumi.
 
Kaip ketvirtadienį pranešė portalas „Euractiv“, to priežastis – politiniai premjero ir prezidento nesutarimai, taip pat prorusiškos valstybės vadovo pažiūros.
 
„Mes neketiname susitikti su juo Nacionalinio saugumo tarybos formatu. Mes tikrai neketiname susitikti su juo akis į akį. Mes neketiname gaišti laiko ir turėti fizinį kontaktą su asmeniu, kuris gali taip niekingai ir įžūliai elgtis su politine partija, vyriausybe ir daugeliu iš mūsų asmeniškai“, – pareiškė A. Plenkovičius.
 
Šis pareiškimas nuskambėjo reaguojant į Z. Milanovičiaus žodžius, kad vyriausybės vadovo partija – Kroatijos demokratų sąjunga (HDZ) – yra susijusi su buvusia Jugoslavijos slaptąja tarnyba.
 
Premjeras taip pat pareiškė, kad prezidentas yra manipuliuotojas, vandalas ir prorusiškų pažiūrų žmogus.
 
„Aš nežinau, ar jis yra jų (rusų) agentas, ar ne, bet žala, kurią jis per du pastaruosius mėnesius padarė Kroatijai užsienio politikos srityje, yra didžiulė“, – sakė A. Plenkovičius.
 
„Kol dirba ši vyriausybė, nė vienas ministras niekur nevažiuos su juo, neorganizuos bendrų susitikimų ir konferencijų. Mes jį boikotuosime“, – pridūrė premjeras. Pasak jo, Z. Milanovičius peržengė ribą, pareikšdamas, kad visa HDZ partija ir vyriausybė yra banditai.
 
UNIAN primena, jog sausį Z. Milanovičius pareiškė, kad Ukrainai ne vieta NATO ir kad eskalacijos su Rusija atveju Zagrebas maksimaliai atsiribos nuo įvykių. O vasario pradžioje Kroatijos prezidentas apkaltino Didžiąją Britaniją dėl jos paramos Ukrainai ir paragino tartis su Rusija, be kurios, anot jo, negali būti stabilumo Europoje.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2022.04.22; 06:25
Žvalgyba

Ant Zagrebe nukritusio drono nuolaužų yra sprogmenų pėdsakų. EPA-ELTA nuotr.

Zagrebas, kovo 13 d. (ELTA). Ant Zagrebe nukritusios bepilotės skraidyklės nuolaužų yra sprogmenų pėdsakų. Tai sekmadienį pranešė šalies gynybos ministras Mario Banožičius.
 
„Aptikta sprogmenų pėdsakų ir požymių, jog tai nebuvo žvalgybinis dronas. Mes radome aviacinės bombos dalių“, – pabrėžė žinybos vadovas.
Pasak M. Banožičiaus, nustatyta, kad bepilotė skraidyklė buvo pagaminta dar Sovietų Sąjungoje. „Po analizės galėsime pasakyti, koks buvo jos tikslas“, – pridūrė ministras.
 
Kroatijos pareigūnų duomenimis, skraidyklė iš pradžių buvo užfiksuota Rumunijos oro erdvėje, paskui apie 40 minučių ji buvo Vengrijos padangėje. Per šį laiką Kroatija nebuvo informuota apie artėjantį objektą.
 
Naktį į penktadienį viename iš Zagrebo priemiesčių sudužo nežinomas objektas, vėliau jis buvo identifikuotas kaip sovietų gamybos dronas „Tu-141 Striž“. Incidento vietoje buvo girdėti sprogimas. Žmonės nenukentėjo, apgadinti keli automobiliai. Taip pat buvo rasti du parašiutai. Objekto kritimo zona buvo atitverta, vyksta tyrimas.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2022.03.14; 07:09
Aktualijos

Pelaniškių piliakalnis. Vytauto Visocko nuotr.

Kroatijos sostinėje Zagrebe, miesto centre veikiančioje AMZ galerijoje, trečiadienį atidaroma kilnojamoji Lietuvos nacionalinio muziejaus paroda „(Ne)matomi Lietuvos piliakalniai“.
 
Ši paroda sukurta 2020 metų Europos archeologijos festivaliui, kuris turėjo vykti Zagrebo archeologijos muziejuje. Festivalyje dalyvauti ir jame savo archeologinius tyrimus pristatyti planavo per 20 Europos šalių, tačiau tąkart to įgyvendinti nepavyko dėl COVID-19 pandemijos, sakoma Lietuvos nacionalinio muziejaus pranešime.
 
„Mūsų pasirinkta tema buvo piliakalnių paslaptys: nors kadaise piliakalniai buvo kuriami kaip matomiausias elementas kraštovaizdyje ir šiandien yra vienas labiausiai atpažįstamų archeologinių objektų, būdingas beveik visai Europai, vis dėlto jie yra labai menkai tyrinėti, o jų tyrimai kartais atskleidžia visiškai nematomą, netikėtą medžiagą. Kaip antai atsitiko ir Gedimino kalno tyrimų metu, kai buvo atrasti sukilėlių kapai“, – sako projekto koordinatorė dr. Gabrielė Gudaitienė.
 
Bambininkų piliakalnis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Parodoje pristatomos Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologo Gyčio Grižo piliakalnių fotografijos, taip pat režisieriaus Audriaus Juzėno filmas apie 1863–1864 metų sukilimą ir netikėtą dvidešimties jo dalyvių, kurių kūnai po egzekucijos Lukiškių aikštėje buvo paslėpti ant Gedimino kalno, atradimo istoriją. Eksponuojamas ir visai Europai neregėtas radinys – vieno iš sukilėlių Eduardo Čaplinskio kalkėse įsispaudęs veido atspaudas, restauratorių išsaugotas padarius gipsinę veido išlieją. Vienoje iš salių taip pat pristatomos profesionalaus juvelyro-rekonstruktoriaus Evaldo Babensko pagamintos papuošalų replikos, iliustruojančios piliakalnių gyventojų palikimą, jų nešiotus daiktus.
 
„Nors Europos archeologijos festivalis buvo atidėtas, o vėliau ir apskritai atšauktas dėl pandemijos, tačiau Zagrebo archeologijos muziejus buvo suintriguotas parodos turiniu, todėl parodą nusprendėme eksponuoti, vos tik atsiras galimybė atverti muziejus Kroatijoje“, – Lietuvos nacionalinio muziejaus pranešime cituojama dr. G. Gudaitienė.
Kernavės piliakalniai. Vytauto Visocko nuotr.
 
Lankytojams susidaryti įspūdį apie Lietuvos piliakalnius leidžia parodoje demonstruojama vaizdo medžiaga: Kernavės piliakalnių apgyvenimo viduramžiais vizualizacija, 1931 metais filmuoti Apuolės piliakalnių kasinėjimų vaizdai, specialiai parodai parengti Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologų dr. Gedimino Petrausko ir Aušros Šmaižytės videopasakojimai apie piliakalnių tyrimus Lietuvoje.
 
Parodą remia Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos ambasada Kroatijoje. Parodos partneriai: Lietuvos archeologijos draugija ir Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcija.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.05.12; 10:00
Trumposios naujienos

Kroatijoje – žemės drebėjimas. EPA-ELTA nuotr.

Kroatijoje galingo žemės drebėjimo aukų skaičius išaugo iki mažiausiai 7. Išgyvenusių žmonių paieška po antradienio popietę įvykusio žemės drebėjimo nusitęsė į naktį.
 
JAV geologijos tarnybos duomenimis, žemės drebėjimas įvyko antradienį, apie 11.30 val. Grinvičo vidutiniu laiku, jis supurtė Petrinios miestą ir jo apylinkes, praėjus vos dienai po to, kai toje pačioje teritorijoje įvyko silpnesnis žemės drebėjimas ir padarė žalos pastatams.
 
Antradienio žemės drebėjimas taip pat supurtė šalies sostinę Zagrebą, supanikavę gyventojai bėgo į gatves. Kroatijos sostinė Zagrebas vis dar yra atstatomas po kovą įvykusio 5,3 balo stiprumo žemės drebėjimo, kuris buvo stipriausias per dešimtmečius Zagrebą supurtęs žemės drebėjimas.
 
Antradienį įvykęs 6,4 balo stiprumo drebėjimas buvo juntamas ir keliose kaimyninėse šalyse, tarp kurių – Serbija ir Slovakija. Daugiausiai žalos jis padarė Petrinios miestui ir jo apylinkėms, esančiam apie 50 km į pietus nuo Zagrebo ir turinčiam maždaug 20 000 gyventojų.
 
Vėlų antradienį Kroatijos premjeras Andrejus Plenkovičius paskelbė, kad iki šiol buvo rasti septynių aukų kūnai, bet tikėtina, kad aukų bus daugiau.
 
Tarp žuvusių yra 12 metų amžiaus mergaitė, kuri žuvo Petrinioje. Iš griuvėsių su šunų pagalba išgelbėti šeši žmonės.
 
Petrinioje daug žmonių bijojo nakčiai sugrįžti į namus, baimindamiesi dėl pakartotinių požeminių smūgių. Be to, dėl žemės drebėjimo padarytos žalos dauguma miesto centro pastatų liko „netinkami naudoti“. Kai kurie žmonės nusprendė naktį praleisti savo automobiliuose arba apsistoti pas giminaičius kituose miestuose, o beveik 200 žmonių prisiglaudė kareivinėse.
 
Netoliese esančiame Sisako mieste, kuris taip pat smarkiai nukentėjo per žemės drebėjimą, mokyklos atvėrė savo sporto sales tiems žmonėms, kurie negalėjo miegoti namuose.
 
Už krizių valdymą atsakingas eurokomisaras Janezas Lenarčičius teigė, kad blokas ruošia pagalbą Kroatijoje, ir kad trečiadienį jis apsilankys Petrinioje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.30; 13:15
Trumposios naujienos

Sekmadienio rytą Kroatijos sostinę Zagrebą supurtė keli žemės drebėjimai, apgadinę daugybę pastatų, tarp kurių – ir miesto centre stovinti garsi katedra.
 
Remdamasi valstybine žiniasklaida, naujienų agentūra AFP praneša, kad gamtos stichijos metu itin smarkiai nukentėjo 15 metų paauglys. Iš pradžių pranešta, kad berniukas žuvo vietoje.
 
„Gavome pranešimą apie sugriuvusį pastatą. Į nelaimės vietą nuvykusi gelbėtojų komanda aptiko rimtai sužeistą vaiką be gyvybės ženklų“, – valstybinei naujienų agentūrai HINA sakė Zagrebo gelbėjimo tarnybos vadovas Zarko’as Rasicas. Patikslinta, kad šiuo metu už savo gyvybę kovojantis vaikas yra 15 metų amžiaus.
 
Pasak dienraščio „24Sata“ internetinio naujienų portalo, kelios dešimtys žmonių buvo sužeisti.
 
Stipriausias krestelėjimas iš kelių vienas po kito įvykusių žemės drebėjimų užfiksuotas 6.40 val. vietos laiku ir siekė 5,3 – 5,4 balo pagal Richterio skalę. Žemės drebėjimus pajuto ir kaimyninės valstybės.
 
Nelaimės metu sugriuvo dvibokštės Zagrebo katalikų katedros bokšto viršūnė. Pastatų nuolaužos atsidūrė daugybėje miesto gatvių.
 
Kroatijos pareigūnai įspėjo iš pastatų laukan išbėgusius gyventojus laikytis atokiau vienas nuo kito, kad būtų sumažinta koronaviruso plitimo rizika.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.22; 17:00
Žvalgyba

„Brexitas“ neturės neigiamos įtakos Europos žvalgybos tarnybų bendradarbiavimui, penktadienį pranešė ES kovos su terorizmu koordinatorius.
 
„Apsikeitimas informacija nebus paveiktas“, – Zagrebe vykusio ES vidaus reikalų ministrų susitikimo kuluaruose sakė Gillesas de Kerchove’as.
 
Žvalgybos tarnybų bendradarbiavimas jau yra „už (ES) institucinės struktūros ribų“, o Bendrijai nepriklausančios Norvegija ir Šveicarija jau yra jos dalis, jis sakė naujienų agentūrai AFP.
 
Didžiajai Britanijai šioje struktūroje bus atstovaujama ir po to, kai šalis sausio 31-ąją paliks Europos Sąjungą. Pareigūnas sakė, kad yra kita problema – jei, ir kokia forma, Londonas turės prieigą prie ES policijos duomenų.
 
Didžioji Britanija žvalgybine informacija dalijasi per teisėsaugos tikslams naudojamą Šengeno informacinę sistemą (SIS). Per pastaruosius keletą metų SIS tapo svarbiu įrankiu, naudojamu sekti į Europą iš Sirijos ar Irako atkeliaujančius džihadistus.
 
G. de. Kerchove’as negalėjo pasakyti, kokiu būdu ES toliau bendradarbiaus su Didžiąja Britanija SIS klausimu. Tačiau „nėra neįmanoma ne su ES šalimi nare palaikyti tokį patį artimumo lygį, kaip ir su ES nare“, teigė jis.
 
Šią problemą greičiausiai bus imtasi spręsti vasarį prasidėsiančiose derybose tarp Londono ir Briuselio, kuriose bus bandoma pasiekti susitarimą dėl abiejų pusių ateities santykių.
 
G. de Kerchove’as sakė, kad ES jau kurį laiką teisėsaugos klausimais artimai bendradarbiauja su JAV, tad „būtų absurdas, jei kovojant su terorizmu mūsų geografiškai artima kaimynė atsidurtų prastesnėje pozicijoje nei amerikiečiai“.
 
ES pareigūnas taip pat išreiškė susirūpinimą dėl situacijos Irake ir Sirijoje. Jis teigė, kad po naujausių įvykių, „Islamo valstybė“ (IS) gali siekti „atstatyti“ savo veiklą, o JAV karių patraukimas „neabejotinai susilpnins Irako kariuomenės pajėgumą kovoti su (IS) likučiais“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.26; 06:00
AktualijosSkaitomiausios

Jonas Basanavičius. Skulptūros autorius – Gediminas Piekuras. Slaptai.lt nuotr.

2020 m. sausio 1 d. pirmininkavimą šešiems mėnesiams Europos Sąjungos (ES) Tarybai pradeda Kroatija. Ta proga Kroatijos ambasada ketvirtadienio vidurdienį Vilniuje, Jono Basanavičiaus aikštėje, rengia trumpą ceremoniją. Pažymint Kroatijos pirmininkavimo pradžią bei tai, kad mados detalei kaklaraiščiui pradžią davė kroatai, ant J. Basanavičiaus paminklo bus užrištas kaklaraištis.
 
J. Basanavičiaus paminklas, pasak Kroatijos ambasados pranešimo, pasirinktas todėl, kad tai svarbi Lietuvos valstybingumui ir jos nepriklausomybei asmenybė. Renginyje dalyvaus Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius, užsienio reikalų viceministras Neris Germanas ir Kroatijos Respublikos ambasadorius J. E. Krešimiras Kedmenecas.
 
Panašus renginys sausio mėnesį vyks mažiausiai 11-oje Europos Sąjungos valstybių. Taip pat sausio 2 d. Kroatijos sostinėje Zagrebe, pagrindinėje miesto aikštėje ant vicekaraliaus Josipo Jelačičiaus paminklo bus rišamas didelis raudonas kaklaraištis. Taip bus pažymėta Kroatijos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai pradžia ir priminta visai Europai, kad kaklaraiščio tėvynė – Kroatija.
 
Kaklaraištis – neįprasta aprangos detalė, atsiradusi iš mazgu surištos skaros. Regis, visai nereikšmingas, tačiau labai pastebimas aprangos atributas, savotiškas bendros Europos tautų ir šalių istorijos liudijimas, suteikiantis kaklaraiščiui išskirtinį, svarbų vaidmenį. Tokiu būdu atsirado tradicija šaliai, perimančiai šešių mėnesių pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai, savo kadenciją pradėti sukuriant skaras ir kaklaraiščius, kurie įteikiami kaip dovanos pagal protokolą ir kuriuos žmonės savo aprangoje naudoja jau šimtmečius, t. y. nuo XVII a. antrosios pusės, kaip neatskiriamą diplomatinio etiketo dalį.
 
Kroatijoje atsiradęs ir visame pasaulyje pripažinimą pelnęs kaklaraištis simbolizuoja bendrą Europos Sąjungos šalių likimą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.02; 05:17