Ugniagesių automobilis Konstitucijos prospekte. Slaptai.lt nuotr.
Seimo Aplinkos apsaugos komitetas antradienį planuoja parlamentinę kontrolę, kurios metu diskutuos, kodėl kilo gaisras atliekų tvarkymo įmonėje „Žalvaris“ , bei aptars galimas jo pasekmes.
„Dėl galimai pažeistų teisės aktų nustatytos aplinkos apsaugos, statinių, kuriuose saugomos pavojingos medžiagos, priežiūros ir naudojimo taisyklių pažeidimų galėjo būti padaryta didelė žala žmonėms ir gamtinei aplinkai“, – rašoma komiteto pranešime spaudai.
Nuogąstaujama, kad dėl gaisro Kaune ir jo apylinkėse į orą ir vandenį galėjo patekti nemažai pavojingų teršalų, todėl būtina atlikti aplinkos tyrimus.
Į posėdį kviečiami Aplinkos ir Vidaus reikalų ministerijų, Aplinkos apsaugos departamento ir agentūros specialistai, Priešgaisrinės apsaugos departamento pareigūnai, Kauno miesto savivaldybės, „Žalvaris“ atstovai. Kviečiami ir prokurorai, dėl šio įvykio pradėję ikiteisminį tyrimą.
Gaisrininkų automobilis. Slaptai.lt nuotr.
Gaisras Kaune esančioje bendrovėje kilo ketvirtadienį vakare, antrinių atliekų rūšiavimo patalpose. Gaisro metu, preliminariais duomenimis, sudegė 135 tonos popieriaus ir 250 tonų plastiko. Gaisras penktadienį, apie vidudienį, buvo užgesintas.
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas tuomet sakė, kad po gaisro įmonėje pasimatė akivaizdūs pažeidimai – pavojingos atliekos buvo kaupiamos po atviru dangumi. Anot ministro, šioje teritorijoje pagal leidimus gali būti 8,5 tūkst. tonų atliekų, maždaug pusė jų gali būti pavojingos atliekos. Pagal turimus duomenis, pažymėjo ministras, atliekų čia galėjo būti maždaug pusę tiek, kiek galima talpinti.
Senųjų žalvarinių papuošalų, ženklų gamyba ir tradicijos siekia kelis tūkstančius metų. Senosiose Indijos, Egipto, Graikijos, Romėnų kultūrose sutinkami tie patys simboliai. Iki šių dienų išlikę archajiškieji meno elementai – pirminę prasmę turėję ženklai, perduodami iš kartos į kartą, ir jų antrinės stilizuotos formos, atsiradusios įvairiais amžiais, to meto supratimo, skonio, mados padiktuoti. Šiandien jau sunku pasakyti, kas svarbiau – prasmė ar forma, nes šie du faktoriai tarsi suaugo, įleido šaknis šimtametėje mūsų protėvių kultūros istorijoje.
Ąžuolas – lietuviškos stiprybės simbolis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Grafinis saulės simbolis (greta mums žinomo spindulių apsupto skritulio) tradiciniuose piešiniuose yra „saulės ratas“ – skritulys, lygiagrečiuoju kryžiumi padalintas į keturias dalis. Ratas reiškia atsinaujinimą ir atgimimą. Saulės – rato su tašku centre – ženkluose buvo vaizduojami apeiginiai žeberklai, kirviai, peiliai, iečių antgaliai, kalavijai, papuošalai, amuletai. Baltų ar vikingų dažnai puošti ir garbinamų vietinių gyvūnų vaizdiniais: žalčiais, antimis, žąsimis, žirgais…
Mūsų tradicinė tautinė juvelyrika neįsivaizduojama be lietuvišku auksu vadinamo gintaro. Baltijos gintaras, laikytas savotišku brangakmeniu, buvo apdorojamas tik mechaniškai (pavyzdžiui, šlifuotas, pjaustytas, tekintas ar poliruotas), nekeičiant jo natūralių savybių, originalios formos. Gintaro apdirbimas turi būti atliekamas labai atsargiai, kad grynuoliai prarastų kuo mažiau masės. Pasaulyje šio mineralo randama labai įvairaus pagal struktūrą, pagal tai, kiek milijonų metų išgulėjo žemėje. Šuo metu bene daugiausia gintaro iškasama Ukrainoje, išskirtinių savybių jo randama ir Dominikos Respublikoje, Meksikoje, Naujoje Zelandijoje ir kt. Baltijos gintaras yra unikalus savo savybėmis, išsiskiria intensyviomis spalvomis. Šiuo metu industrija pažengusi labai toli, todėl ne visi gali atskirti tikrą gintarą nuo termiškai apdoroto.
Daugiausiai stiprybės mums suteikia gamta: joje mes ieškome sveikatos, ramybės, sprendimų. Mūsų protėviai aisčiai suprato daugybę gamtos galių, kurias šiuolaikinė visuomenė tiesiog pamiršo.
Mes atkuriame senąsias žinias bei tradicijas ir perteikiame jas jums. Lai atneša jos sveikatos ir vidinės ramybės jūsų kūnams ir sieloms. Džiaugiamės galėdami prisiliesti prie mūsų protėvių jėgos bei vertybių ir perduoti tai žmonėms, kurie žino, ką reiškia gamtos galia.
Ženklai, amuletai, simboliai labiausiai pakito klajokliams sarmatams apsigyvenus mūsų regione, kuriame nuo ankstesnių laikų jau sėsliai gyveno aisčiai. Darnus ryšys su gamta ir aplinka, senosios religijos ritualai turėjo didelę įtaką dabarties įvykiams bei lemčiai.
Gintarinė puošmena. Slaptai.lt nuotr.
Senovės žmonės suvokė simbolių ir amuletų, papuošalų reikšmę – nuo pat pirmųjų civilizacijų, kai pritrūkdavo energijos ar ištikdavo nelaimė, jėgų ir išmonės, žmogus viso to pasisemdavo iš senųjų pasaulio simbolių, kurių prasmę iš kartos į kartą perteikdavo žmonės, į dabartinę Lietuvos teritoriją prieš tūkstančius metų atvykę iš Indijos ir Egipto.
Senųjų žalvarinių papuošalų, ženklų gamyba ir tradicijos siekia kelis tūkstančius metų. Senosios Indijos, Egipto, Graikijos, Romėnų dailėje – visur sutinkami tie patys simboliai, kurių istorijos siekia tūkstančius metų. Iki šių dienų išlikę archajiškieji meno elementai – pirminę prasmę turėję ženklai (senieji simboliai, perduodami iš kartos į kartą) ir antrinės stilizuotos formos, kurios kūrėsi įvairiais amžiais to meto supratimo, skonio, mados padiktuoti, bet šiandien jau sunku pasakyti, kas svarbiau – prasmė ar forma, nes šie du elementai tarsi „suaugo“, „įleido šaknis“ šimtametėje mūsų protėvių kultūros istorijoje.
Daugiausia stiprybės mums suteikia gamta: joje mes ieškome ramybės, sprendimų, sveikatos. Mūsų protėviai žinojo daugybę gamtos galių, kurias šiuolaikinė visuomenė tiesiog pamiršo. Mes atkuriame senąsias žinias bei tradicijas ir perteikiame jas jums. Lai atneša jos sveikatą ir vidinę ramybę į jūsų kūnus ir sielas. Džiaugiamės galėdami prisiliesti prie mūsų protėvių jėgos bei vertybių ir perduoti tai žmonėms, kurie žino, ką reiškia gamtos galia.
Ženklai pereina materialios tikrovės slenkstį. Valios pastangos daro įtaką dabarties vyksmui bei lemčiai. Senieji žmonės tai suvokė – nuo pat pirmųjų civilizacijų, kai pritrūkdavo energijos ar atsitikdavo nelaimės, jėgų ir išmonės žmogus gaudavo iš natūralaus pasaulio simbolių. Per ištisus Lietuvos priešistorinius laikus: akutė, ratukas, kartais svastika, saulutė, žvaigždutė, greta taškučių ar brūkšnelių eilutė, dominuoja puošiant žalvarinius, sidabrinius papuošalus, todėl mes labai pagarbiai žiūrime į dirbinių su senaisiais ženklais, simboliais, gamybą, naudojame tik tikrą metalą, darbus atliekame tiksliai laikydamiesi baltiškojo amato kultūros ir technikos savitumo – derindami modernumą ir senąsias tradicijas.
Sprendžiant iš įvairių iškasenų, amuletai /talismanai/ atsirado kartu su žmonėmis, kartu su pirmomis mūsų žiniomis ir tikėjimais.
Amuletai – įvairių formų, dydžių, rūšių „laiminga“ skulptūrėlė, akmenukas ar papuošalas. Juos nešioja pakabintus ant kaklo arba pritvirtintus prie drabužių, norėdami pavergti merginos ar vaikino širdį, išlaikyti egzaminą, pasunkinti piniginę, išvengti ligų ir pavojų.
Vieni iš seniausių talismanų – mazgeliai. Pavyzdžiui, norvegų žvejai, išplaukdami į jūrą, iš senų žiniuonių gaudavo „gerų vėjų mazgų pluoštelius“ – mazgeliais surištas ir užkeiktas virves. Suomijoje tikėta, kad burtininkai vėjo galią gali „uždaryti“ trijuose mazguose. Atrišus pirmąjį mazgelį – papūs lengvas vėjas, atrišus antrąjį – į laisvę ištrūks stipresnis jo brolis, o trečiasis mazgelis laiko štormus ir uraganus.
