Dėl buvusio Seimo nario Zbignevo Jedinskio skandalingų pasisakymų iš Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) pasitraukęs Robertas Komarovskis trečiadienį savo noru pasitraukė ir iš Vilniaus rajono vicemero pareigų.
Savivaldybės tarybai priklausantys konservatoriai apgailestauja dėl R. Komarovskio pasitraukimo iš pareigų ir mano, kad įtaką politiko apsisprendimui galėjo padaryti LLRA-KŠS spaudimas. Opozicijai priklausantys tarybos nariai taip pat atkreipia dėmesį, kad tai ne vieninteliai pokyčiai savivaldybėje. Pasak jų, prieš keletą savaičių savivaldybėje merės Marijos Rekst patarėju buvo įdarbintas Z. Jedinskio sūnus Edvardas Jedinskis.
„Šiandieną svarstėme vicemero R. Komarovskio atleidimą jo paties prašymu. Braunasi tam tikros abejonės, kad galbūt jam buvo gelbstima apsispręsti, kadangi jis buvo vienas iš tų žmonių, kurie ganėtinai neigiamai atsiliepė apie buvusio LLRA-KŠS nario Zbignevo Jedinskio pasisakymą, pasiūlymą kolegoms lenkams išstoti iš Europos Sąjungos ir NATO“, – naujienų agentūroje ELTA surengtoje spaudos konferencijoje trečiadienį teigė Vilniaus rajono tarybos narys konservatorius Vaidas Augūnas.
Pasak Vilniaus rajono savivaldybės TS-LKD frakcijos nario, nors tikrosios R. Komarovskio pasitraukimo aplinkybės liko neaiškios, tačiau opozicijai priklausantis politikas mano, kad tikroji priežastis buvo LLRA-KŠS partijos spaudimas.
„Ne jis vienas, bet ir dar keletas žmonių traukėsi iš partijos: ir Seimo narė B. (Beata Petkevič – ELTA), ir ilgametė Vilniaus miesto tarybos narė Renata Cytacka, ir kiti žmonės. Tai iš principo, matyt, matome, kad įvyko tam tikras valymas“, – sakė V. Augūnas.
„Šiandieną per posėdį sakiau pats ir man antrino nemažai kolegų, kad Robertas buvo vienas iš tų kelių žmonių, kurie buvo konstruktyvūs, su kuriais turėjome gerus darbinius santykius. Iš tikrųjų gaila, kad išeina žmogus, kuris geba dirbti. Kas bus skiriamas vietoje jo, galime svarstyti, bet pakankamai liūdna situacija bet kokiu atveju“, – pridūrė jis.
Merės patarėju įdarbintas Z. Jedinskio sūnus
Politikas pažymi, kad tai ne vieninteliai pokyčiai Vilniaus rajono savivaldybėje. Pasak jo, savivaldybėje atsirado ir naujas mero patarėjas – skandalingais pareiškimais pasipiktinimą visuomenėje sukėlusio Z. Jedinskio sūnus E. Jedinskis.
„Prieš keletą savaičių buvo įdarbintas Z. Jedinskio sūnus, pagarsėjęs tuo, kad gyveno savo tėvo viešbutyje keletą metų, kol dar tėvas buvo Seimo narys. Nežinia, kokiais klausimais jis patarinėja, nežinia, kur jis yra ekspertas be neteisėto valstybinio turto naudojimo, bet žiūrėsime. Tai yra merės politinis sprendimas, jos politinė atsakomybė suteikti prieglobstį visiems, kurie patys nesugeba susirasti darbų“, – sakė opozicijai priklausantis Vilniaus savivaldybės tarybos narys.
„Tai, kas liūdina dabartinėje situacijoje, tai kad rajone netenkame žmonių, kad ir kiek nedaug jų buvo, kurie yra darbingi, ir gauname vis daugiau ir daugiau politinių išlaikytinių, kurie vargiai prisidės prie rajono gerbūvio“, – taip pat pažymėjo jis.
Politikas teigia, kad savivaldybės tarybos narių niekas neinformavo apie Z. Jedinskio sūnaus įdarbinimą. V. Augūno teigimu, kadangi tarybos nariams dar neteko su naujuoju merės patarėju susitikti, neaiškios ir E. Jedinskio geopolitinės pažiūros.
„Nežinomos pono Jedinskio jaunesniojo geopolitinės kryptys. Sunku būtų tikėtis, kad jis yra proatlantiškas ir proeuropietiškas, tačiau niekaip jis to nėra deklaravęs, iš tikrųjų būtų įdomu tai sužinoti“, – sakė jis.
Savo ruožtu spaudos konferencijoje dalyvavęs TS-LKD Vilniaus rajono skyriaus pirmininkas Gediminas Kazėnas atkreipė dėmesį, kad anksčiau E. Jedinskis buvo Švenčionių rajono mero patarėjas.
„Matomai, po tėvo kalbų neapsikentė dabartinis Švenčionių rajono meras ir (E. Jedinskis – ELTA) turbūt buvo atleistas. Tai kad žmogus neliktų be darbo, o matomai Z. Jedinskis yra partijai ir V. Tomaševskiui artimas žmogus, tai tokių nepalieka“, – spėja politikas.
ELTA primena, kad kovo pabaigoje Z. Jedinskis savo feisbuko paskyroje pareiškė, kad Lenkija turi palikti NATO ir ES ir sukurti sąjungą su Rusija.
„Lenkija turi kuo skubiau palikti NATO ir ES ir sukurti sąjungą su Rusija. Tai bus stipriausia slavų šalių sąjunga, paremta krikščioniškomis ir šeimos vertybėmis, kuri bus naudinga Lenkijos piliečiams, o ne kažkam iš kitos vandenyno pusės“, – asmeninėje feisbuko paskyroje teigė Z. Jedinskis.
Visgi viešos kritikos sulaukęs Z. Jedinskis apsisprendė stabdyti savo narystę Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungoje. Apie tai feisbuke informavo LLRA-KŠS pirmininkas Valdemaras Tomaševskis.
Politologai įvertino dar vieną skandalą, kilusį dėl Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) narių pasisakymų. Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė, komentuodama šiai partijai priklausančio Zbignevo Jedinskio pareiškimą, kad Lenkija turėtų palikti Europos Sąjungą ir NATO bei megzti ryšius su Rusija, sako, kad tai dar vienas pavyzdys, rodantis, kad LLRA-KŠS kelia klausimų saugumo požiūriu.
Tuo metu Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) politologas Marijušas Antonovičius pažymi, kad ir partijos lyderio Valdemaro Tomaševskio komunikacija pamažu partiją tempia žemyn. O tai, akcentuoja politologas, gali atsispindėti jau artimiausiuose rinkimuose.
R. Urbonaitė pripažįsta: LLRA-KŠS kelia daug klausimų saugumo prasme
Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė sako, kad dar vieną skandalą LLRA-KŠS stovykloje galima vertinti kaip įrodymą, kad šios politinės jėgos atstovai turi vis mažiau bendro su Lietuva ir Lenkija.
„Lietuvos lenkų rinkimų akciją – Krikščioniškų šeimų sąjunga, tiksliau, dalis šios partijos žmonių, turi labai mažai ką bendra tiek su Lietuva, tiek su Lenkija. Toks jausmas, kad dalis partijos žmonių žiūri tik solovjovus, kiseliovus ir dirba būtent tų pačių laidų žiūrovų/rinkėjų adresu. Tai ir yra paradoksas, kad jie naudojasi demokratinės valstybės laisvėmis, gėrybėmis tam, kad aukštintų autoritarinius režimus, tuo pačiu menkindami savo valstybę“, – Eltai sakė R. Urbonaitė.
Kaip teigė MRU politologė, partijos prasilenkimą su Lietuvai ir Lenkijai svarbiomis vertybėmis rodo ir daugiau pavyzdžių. Pavyzdžiui, skandalas, kuris kilo kai LLRA–KŠS sąrašo lyderiu buvęs Z. Jedinskis savo socialiniame tinkle pareiškė, kad protestuotojus brutaliai talžiusi Baltarusijos policija tiesiog gina šalies Konstituciją. Politologės teigimu, partijos atstovai net ir didžiausių skandalų metu nesugebėdavo parodyti vienareikšmiškos pozicijos. Ne išimtis, anot jos, ir LLRA-KŠS atstovės Ritos Tamašunienės reakcija į paskutinius Z. Jedinskio pareikšimus.
„Tamašunienės veiksmai visiškai skiriasi nuo jos žodžių. Šiandien ji lygiai taip pat išsigynė bet kokio pasmerkimo, atsiribojimo nuo to, ką daro Jedinskis. Kitaip, tariant, sakau, kad aš nepritariu, bet nematau problemos, kai tas pats Jedinskis veda rinkimuose partijos sąrašą ir dirba kolegos komandoje“, – sakė ji.
Todėl, apibendrindama tęsė R. Urbonaitė, galima konstatuoti, kad LLRA-KŠS pozicija ir jos santykis su Lietuva, tikrai kelia daug klausimų net ir Lietuvos saugumo prasme.
„Ši partija vis dar tokia yra, nes nesulaukdavo atsako už savo veiksmus. Aš priminsiu 2020 metus. Ką tuomet padarė koalicijos partneriai. Jie tiesiog pašnekėjo su Tomaševskiu, tačiau LLRA-KŠS kaip buvo, taip ir liko valdžioje. Niekada nebuvo kitų partijų radikalaus atsiribojimo. Ši partija tiesiog plaukdavo, nes jai būdavo viskas atleidžiama. Ši partija ir jos žmonės jaučia nebaudžiamumą ir tai, kad gali sėdėti ant dviejų kėdžių“, – apibendrino politologė.
V. Tomaševskio laikysena turės padarinių rinkimuose: LLRA-KŠS gali tapti nebereikalinga
Savo ruožtu Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) politologas M. Antonovičius pažymi, kad, nesikeičiant partijos retorikai, politiko komunikacija gali turėti itin neigiamos įtakos rinkimų rezultatams. Mat, M. Antonovičiaus teigimu, vis daugiau rinkėjų pastebi, kad partija su savo komunikacija ir priimamais sprendimais jiems tampa nereikalinga.
„Daugybė ankstesnių situacijų rodo, kad ponas Tomaševskis yra tam tikra prasme kietakaktis žmogus, nelabai gebantis pakeisti savo požiūrį ir prisitaikyti prie naujos situacijos. Iš esmės jis vadovaujasi ta pačia logika, kuria vadovaujasi jau daugiau nei dešimt metų – kad lenkai už juos ir taip balsuos. Kitaip tariant, dėl lenkų ir dėl rusų balsų kovoti nereikia“, – ketvirtadienį Eltai teigė M. Antonovičius.
Kita vertus, politologas pažymi, kad pastaruoju metu karo kontekste girdima LLRA-KŠS pirmininko retorika yra kiek švelnesnė, nei buvo anksčiau. Vis gi, akcentuoja jis, užimama pozicija išlieka ta pati.
„Retorika šiek tiek švelnesnė, sąmoningai nukreipta į rusiškų kanalų apsaugą, bet tai yra bandymas sau užsitikrinti palaikymą, nes, reikėtų turėti omenyje, kas susiję su Lietuvos rusais, tai jie neturi atstovo. Pas juos įvykusi tam tikra politinė dezorganizacija“, – teigė VU TSPMI politologas.
„Lietuvos rusų sąjunga yra išformuojama, Klaipėdoje buvęs rusų aljansas irgi praktiškai subyrėjęs, taip pat kaip ir penkių procentų Lietuvos rusų elektoratas, o dalis jų tikrai yra nepatenkinti dėl tų kanalų uždarymų. Bet jie kaip ir neturi jokių politinių atstovų, todėl čia Tomaševskis mato savo nišą ir bando ją tam tikra prasme susigrąžinti“, – svarstė politologas.
Jis pažymi, kad LLRA-KŠS rinkėjų balsų skaičius tendencingai mažėja jau nuo 2019 metų.
„Ateityje kol kas nesimato pokyčių tose tendencijose, kurios prasidėjo nuo 2019 metų. Jau tuo metu savivaldos rinkimuose, ypač kas liečia Vilniaus miestą, sumažėjo balsuojančių už juos. 2020 metais jie nesugebėjo perkopti penkių procentų barjero. Aišku, apklausų tautiniu pagrindu nėra, bet bent jau žvelgiant pagal VRK duomenis, matosi labai aiškiai, kad ir lenkai už juos mažiau balsuoja“, – teigė politologas.
Be to, M. Antonovičius atkreipia dėmesį, kad valdantieji ima spręsti lenkams svarbius klausimus, todėl, jo teigimu, LLRA-KŠS partija ir patiems rinkėjams tampa nereikalinga.
„O jei dar pridėtumėme faktą, kad dabartinė valdančioji koalicija bent jau labai didelį žingsnį padarė sprendžiant pavardžių klausimą, dabartinė valdančioji koalicija sugrąžina lenkų kalbos valstybinį egzaminą, tai ta tendencija gali tęstis, nes dalis žmonių, buvusių rinkėjų mato, kad ta partija nėra visiškai reikalinga. Tai tas toks išsiskyrimas tarp realybės ir tai, kaip mąsto Tomaševskis, turėtų atsispindėti rinkimų rezultatuose“, – pridūrė jis.
ELTA primena, kad, panašu, jog V. Tomaševskio pozicija pastaruoju metu nebėra identiška laikysenai, kurią užėmė jo partijai Seime atstovaujantys parlamentarai. Vis tik, Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, V. Tomaševskis kritikavo tai, kad, jo teigimu, visai nepagrįstai buvo nuspręsta uždaryti dalį rusiškų kanalų. Politiko neįtikina argumentai, kad rusiškų kanalų sustabdymas gali būti pateisinamas tuo, jog kone visos su Rusija susijusios medijos tampa agresyvios propagandos įrankiu.
Taip pat V. Tomaševskis piktinosi ir dėl Seimo sprendimo svarstyti Kremliaus šovinistinės politikos simboliu paverstos Georgijaus juostelės draudimą. Jo teigimu, šio simbolio uždraudimas „būtų grįžimas į bolševikų laikus“, mat, jo supratimu, pati juostelė iš tikrųjų reiškia didvyrišką kovą prieš tikrąjį blogį – fašizmą.
Dar 2018 m. opozicijoje buvusiems konservatoriams pasiūlius uždrausti masiniuose renginiuose naudoti Georgijaus juosteles, V. Tomaševskis prakalbo apie politinių oponentų analfabetizmą.
Kaip jau yra sakoma nuo seno, jeigu gali nerašyti, tai ir nerašyk. Šių eilučių autorius tokį išbandymą, ypač artėjant šventiniam laikotarpiui, gali pakelti palyginus lengvai, be trauminių pasekmių ir apie tai nusprendė parašyti kažką panašaus į pasiaiškinimą raštingai visuomenei, atskirai kreipdamasis į straipsnių komentatorius, kaskart surašančius savo nuomones apie autorių ir jo beviltiškas pastangas rašyti vardan rašymo.
Pradėti neberašyti kartais yra pravartu jau vien dėl to, kad atrastum laiko ištylėti tai, kas paprastai prasprūsta pro žodžių tarpus, išbyra pro spaudos ženklus kaip neturintis formos smėlis. Kita vertus, kaip yra pastebėjęs vienas protingas rašeiva, pauzė yra labiausiai intensyvi kalbos forma.
Kartais mūsų padangėje bandoma rašyti anonimiškai arba prisidengus pseudonimu, tačiau niekas dar taip ir neišmoko ištylėti visą tiesą tokiu pat anoniminiu būdu. Ta proga verta prisimininti, kad Pitagoro mokykloje visų pirma buvo mokomasi tylėti ir tik po to, užtvenkę savo sielą tylėjimu, mokiniai buvo įšventinami į tolesnes matematikos ir filosofijos studijas.
Dar žinome patarlę, skelbiančia, kad kalbėjimas – tai sidabras, o tylėjimas – jau lygus auksui. Čia, žinoma, reikėtų skirti ištariamą žodį, kurį gretai nupučia vėjas ir užrašomą, išbetonuojamą žodį, stūksantį mums ilgai prieš akis kaip laikui nepavaldžios piramidės.
Štai Sokratas yra pastebėję, kad svarbiausių dalykų neįmanoma užrašyti, o jo mokinys Platonas, prirašęs didžiausius foliantus, drauge užrašė štai tokią paslaptingą ištarą, kad neva būtis apskritai yra neišmatuojama logos‘u (t. y. žodžiu), tačiau, Platono žodžiais tariant, apie būtį kalbėti privalome, nes nuo to ji turtėja. Ieškant geriausio varianto, kaip atrodo, rašyti reikėtų tik ant jūros paplūdimio smėlio, tikintis, kad atbėganti banga viską tuoj pat nuplaus.
Tačiau nebūk naivus, mielas drauge, nesitikėk, kad paslaptį pavyko išsaugoti, jeigu niekam nieko nepasakojai ir neparašei skundo kompetentingoms instancijoms. Lietuvių liaudies pasakos siužetas daug sakančiu būdu byloja apie tai, kad bijant viešai prasiplepėti, ir todėl išrėkus paslaptį į specialiai iškastą gilią duobę žmonių negyvenamoje vietoje, o po to ją užkasus, vis tiek visi viską sužinos, nes toje dykvietėje anksčiau ar vėliau išaugs karklas, iš kurio pasidaryta piemenėlio birbynė, pučiant ją, ištrimituos visam pasauliu tavo užkastos paslapties turinį su suspaustos spyruoklės jėgos atatranka.
Galimas daiktas, yra dalelė tiesos pasakyme, kad vieni tylėjo praradę žadą, priartėjus būties paslapčiai, kiti dėl to, jog neturėjo ką pasakyti, dar kiti – dėl kvapą užgniaužiančio pasidygėjimo.
Štai apie Lietuvos lenkų rinkimų akciją-Krikščioniškų šeimų sąjungą (LLRA-KŠS) užvis geriausia būtų nieko nesakyti, neprasižioti, valingai nutylėti, neišsiduodant dėl pro kraštus besiveržiančių karčių žodžių, dėl šventos ramybės, – artėjant šventoms Kalėdoms, – nepastebimai nuryjant tokį kartėlio gumulą. Tačiau ir čia kaip toje piemenėlio melodijoje nediskretiškai prasikiša visa esmė, kai Lenkų rinkimų akcijos vėliavnešiu tampa toks Zbignevas Jedinskis, jau savo pavardės fonetiniu skambesiu primenantis nešvankųjį Jedinstvos fenomeną.
Nepraleiskime geros progos apie tai patylėti, nes geras tonas neleidžia šaipytis iš žmogaus pavardės (tikiuosi, kad niekas dar nežino ir niekados nesužinos, jog Lietuvių kalbos žodynuose yra kataloguojamas žodis „čiuldė“, nurodant, jog taip vadinamas – neaiškiai kalbantis, vograujantis, švepluojantis, taigi čiuldantis žmogus; čia net yra cituojama liaudies dainos strofa – arielkėlė čiuldė vedė mane gulti, ir bevesdama į purvyną paguldė), taip pat nesiruošiu garsiai išsakyti savo prielaidos, kad Vilniau krašto lenkai šį savo tautietį pasirinko atstovauti Seime, galimai sugundyti visų pirma pavardės skambesio, tvirkinančio vaizduotę ir prikeliančio neaiškius užkulisinius lūkesčius.
Tačiau apie tai patogiau mums visiems būtų patylėti, tokį verbalinį supanašėjimą laikant atsitiktiniu sutapimu, nebylios likimo ironijos liūdnoku šypsniu.
Tas pats Jedinskis neseniai iš tribūnos citavo arba, tiksliau tariant, įsiaudrinęs bandė išrėkti, pakartoti tokio Rolando Paulausko, kito liūdnos šlovės herojaus neva pasakytus žodžius, kad Lietuvos bandymas pasipriešinti Rusijai būtų tokia pat neįmanoma užduotis kaip iš anksto pasmerktos pastangos stikline išsemti jūrą.
Pro pasakytus žodžius dar labiau iškalbingu pavidalu nei keliamas triukšmas prasikiša nutylėta mintelė, kad populiacija iš anksto privalo nusiteikti pasidavimui, auginti darželio gėles okupanto pasveikinimo puokštėms susukti, laukti skeltanagių ordos atidundėjimo kaip išganymo. Nekelsiu klausimo – kodėl leidžiame nuodyti žmonių sielas iš aukščiausios Seimo tribūnos net neužmaskuotais priešiškos propagandos išpuoliais, susitaikome su pasidavimo nuotaikų dirvos purenimu.
Žinia, demokratija užtikrina žodžio laisvę ir gina nuomonių įvairovės galimybę, naujai išrinktas Lietuvos prezidentas kviečia puoselėti dialogo kultūrą, o aš neišjudu iš vietos, pykdamas ant savęs, kad, nežiūrint nieko, renkuosi teisę primygtinai tylėti, negalėdamas pradėti dialogo vien dėl to, jog oponento nekultūringumas ir vulgarumas iškart atstumia, bjauriai nutvilko. Štai minėtas palyginimas su jūra yra švento Augustino pamokslo, kuriame buvo kalbama, kad bandymas suvokti Švenčiausiosios Trejybės paslaptį galėtų būti prilygintas nevaisingoms žmogaus pastangoms išsemti jūrą su riešuto kevalu, bjauri karikatūra, prorusiškos akcijos kultūrtregeriams tokį palyginimą pritaikant rusų imperinių užmačių pašlovinimui. Kukliai nutylėkime faktą, kad didžiojo krikščionybės apologeto atminimą yra pasiryžę išniekinti žmonės, prikišamai demonstruojantys savo krikščioniškumą.
Kitas Lenkų rinkimų akcijos krikščionis, toks Jaroslavas Narkevičius, ne taip seniai žadėjęs užkurti Maidaną Lietuvoje, į valdžią puolė su tokia audringa, visus kultūrinius sąlygotumus nušluojančia aistra ministro poste, panašiai kaip koks seksualinis maniakas, ilgai laikytas pririštas lenciūgais tvarte, o dabar, nuplėšęs grandines ir pasileidęs paskui nuogą moterį, gąsdinančiai riaumodamas. Kas aprašys tą valdžios aistrą, prilygstančią nebent laukiniam seksualiai išbadėjusio žmogaus pamišimui ar narkotinei priklausomybei? Kadangi čia jokie civilizuotumo požymiai neprasimuša, – apie tai taip pat nekalbėsime.
Iš Lenkijoje vykstančių pasvarstymų apie Lietuvos santykius su vietiniais lenkais net keletą girdėjosi mintis, kad neva dėl Valdemaro Tomaševskio koloradinio užsiangažavimo kalčiausi yra patys lietuviai, kurie neva niekaip nesugeba šio lenkų tautybės politiko patraukti į savo pusę.
O lietuvių patarlė savo ruožtu skelbia: baidykis ne vilko miške, o netikro draugo namuose. Iš tiesų, šios liaudiškos ištaros įtampos lauką sukuria ne paskiri žodžiai, o prasmingi nutylėjimai, kaip atrodo, tinkantys iš mūsų aptariamam atvejui.
Visuose rinkimus reglamentuojančiuose įstatymuose siūloma numatyti kandidatų prievolę viešai paskelbti, jeigu ne pagal savo kilmės valstybės užduotis yra sąmoningai bendradarbiavę su kitos valstybės specialiosiomis tarnybomis.
Tokias Prezidento, Seimo, Savivaldybių tarybų rinkimų ir Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo pataisas Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Seimo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos- Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) frakcijos narys Zbignevas Jedinskis.
Jis taip pat siūlo užtikrinti, kad rinkimų įstatymai neprieštarautų Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo nuostatomis.
„Priėmus įstatymų pataisas būtų užtikrinta, kad kandidatų, nuslėpusių nuo rinkėjų slapto bendradarbiavimo su užsienio valstybių specialiosiomis tarnybomis faktus, mandatai būtų panaikinami atitinkamo rinkimų įstatymo nustatyta tvarka“, – sako Seimo narys Z. Jedinskis.
Pasak jo, šiuo metu rinkimų įstatymuose nėra suderinti reikalavimai kandidatams pateikti informaciją apie bendradarbiavimą su užsienio valstybių specialiosiomis tarnybomis. Seimo rinkimų įstatyme yra nuostata, kuri numato, jog kiekvienas kandidatas į Seimo narius turi viešai paskelbti, jeigu ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis yra sąmoningai bendradarbiavęs su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis.
Prezidento rinkimų įstatymas numato, kad pretendentas būti kandidatu į Respublikos Prezidentus po to, kai Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) priima sprendimą išduoti jam rinkėjų parašų rinkimo lapus, privalo iki įregistravimo kandidatu į Respublikos Prezidentus pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai duomenis apie savo darbą SSRS ar buvusių sovietinių respublikų NKVD, NKGB, MGB, KGB ir kitų užsienio valstybių atitinkamose tarnybose (struktūrose).
Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas kalba apie prievolę kandidatui viešai paskelbti, jeigu ne pagal savo kilmės valstybės narės užduotis yra sąmoningai bendradarbiavęs su kitos valstybės specialiosiomis tarnybomis.
Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas nenumato prievolės kandidatui paskelbti rinkėjams, jeigu ne pagal savo kilmės valstybės užduotis yra sąmoningai bendradarbiavęs su kitos valstybės specialiosiomis tarnybomis.
„Tačiau Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatyme numatyta, jog keliamas kandidatu į savivaldybės tarybos narius asmuo Vyriausiajai rinkimų komisijai pateikia informaciją apie savo slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, kas šiuo metu faktiškai nevyksta, kadangi šie abu įstatymai nėra suderinti tarpusavyje. Atsižvelgiant į susidariusią situaciją siūlome tarpusavyje suderinti rinkimų įstatymus ir taikyti vienodus reikalavimus kandidatams“, – sako projektą parengęs LLRA-KŠS frakcijos narys Z. Jedinskis.
Siūloma numatyti, kad informacija apie slapta bendradarbiavusius su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis asmenis būtų išslaptinama ir viešai paskelbiama, kai asmuo eina Europos Parlamento, mero ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas arba kandidatuoja į šias pareigas.
Tokį Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo pakeitimo projektą inicijavo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas. Šį projektą kartu su juo Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Seimo nariai Saulius Skvernelis, Naglis Puteikis, Valentinas Bukauskas, Arvydas Anušauskas, Gabrielius Landsbergis ir Justas Džiugelis.
„Projekto tikslas – užtikrinti, kad informacija apie slapta bendradarbiavusius su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis asmenis, einančius nurodytas arba kandidatuojančius į nurodytas pareigas būtų išslaptinama ir viešai paskelbiama. Projektu siūloma į pareigų sąrašą įtraukti Europos Parlamento nario, mero ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas“, – sako projekto autoriai.
Šiuo metu įstatyme numatyta, kad informacija apie slapta bendradarbiavusius su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis asmenis išslaptinama ir viešai paskelbiama, kai asmuo eina Respublikos Prezidento, Seimo ar savivaldybės tarybos nario, Vyriausybės nario, teisėjo arba prokuroro pareigas arba į jas kandidatuoja.
Kaip ELTA jau skelbė, antradienį Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) frakcijos narys Zbignevas Jedinskis pradėjo Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo pataisų pateikimo procedūrą.
Jis siūlo paskelbti visų – ir prisipažinusių, ir neprisipažinusių – buvusių KGB bendradarbių pavardes.
Siūlymas paskelbti visų – ir prisipažinusių, ir neprisipažinusių – buvusių KGB bendradarbių pavardes Seime vėl įstrigo.
Kadangi nebuvo įsiklausyta į konservatorių prašymą pakviesti į Seimą Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovą, Seimo TS-LKD frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis antradienį po pietų vėl paprašė padaryti pertrauką šio klausimo pateikime.
Konservatorių nuomone, paviešinus visų buvusių KGB bendradarbių pavardes būtų pamintas teisės viršenybės principas ir Seimas užtrauktų milžinišką gėdą.
G. Landsbergis akcentavo valstybės duotą pažadą buvusiems KGB bendradarbiams. „Ar valstybės duotas pažadas gali būti atšauktas, ar ji turėtų laikytis savo duotų pažadų?“, – klausė jis.
Seimo narys Z. Jedinskis mano, kad įstatymai neleidžia įslaptinti amžinai, be to, tą pažadą davė politikai, o ne visuomenė. „Jis ne visas logiškas ir teisėtas, iš kitos pusės, pagal įstatymą jau įvykdytas“, – atsakė Z. Jedinskis.
„Kodėl jūs darote žalą valstybės interesams? – piktinosi Seimo narė konservatorė Rasa Juknevičienė, pasiūliusi Z. Jedinskiui sėsti „į savo vietą, o gal ir atsistatydinti iš Seimo“.
Į Seimo nario Algirdo Syso klausimą, kodėl toks susijaudinimas dešinėje pusėje, Z. Jedinskis atsakė: „priešinasi todėl, kad galbūt dirba Kremliaus naudai“.
Kaip jau skelbta, antradienį Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) frakcijos narys Z. Jedinskis pradėjo Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo pataisų pateikimo procedūrą.
Jeigu Seimas pritartų, „užregistruotų, prisipažinusių ir įrašytų į įskaitą asmenų pateikta informacija ir duomenys apie juos“ būtų išslaptinami nuo 2019 m. sausio 1 d.
Seimo narys Z. Jedinskis priminė, kad anksčiau šis projektas Seimo buvo atmestas, tačiau naujos aplinkybės verčia vėl jį pateikti. Jis paminėjo ir didelį ažiotažą visuomenėje sukėlusio laikraščio „Respublika“ publikacijas, kur buvo paskelbtas galimų buvusių KGB bendradarbių sąrašas.
Šiuo metu užregistruotų, prisipažinusių ir įrašytų į įskaitą asmenų pateikta informacija ir duomenys apie juos yra įslaptinti 75 metams ir saugomi įstatymų nustatyta tvarka.
Seime prasidėjus diskusijoms dėl visų – ir prisipažinusių, ir neprisipažinusių – buvusių KGB bendradarbių pavardžių paskelbimo, Seimo „valstiečiai“ turi kompromisį pasiūlymą.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė ir Seimo vicepirmininkas Arvydas Nekrošius siūlo viešinti duomenis apie bendradarbiavimą su KGB tik tuo atveju, jei asmuo tampa Prezidentu, Vyriausybės, Seimo ar Europos Parlamento nariu, meru arba savivaldybės tarybos nariu.
Pagal jų Seimo posėdžių įregistruotą pasiūlymą, „užregistruotų, prisipažinusių ir įrašytų į įskaitą asmenų pateikta informacija ir duomenys apie juos yra įslaptinami 75 metams ir saugomi įstatymų nustatyta tvarka, išskyrus atvejį, kai asmuo pradeda eiti prezidento, Vyriausybės, Seimo ar Europos Parlamento nario, mero arba savivaldybės tarybos nario pareigas“.
A. Širinskienė ir A. Nekrošius mano, kad visuomenė turi teisę žinoti apie valstybės politikus. „Manytina, kad tik tais atvejais, kai asmuo pradeda eiti valstybės politiko – prezidento, Vyriausybės, Seimo, Europos Parlamento nario arba mero ar savivaldybės tarybos nario – pareigas, informacija ir duomenys gali būti išslaptinami, taip užtikrinant visuomenės teisę žinoti, kokias sąsajas praeityje su kitų valstybių saugumo tarnybomis yra turėję valstybės politikoje dalyvaujantys asmenys“, – savo pasiūlymą argumentuoja Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos atstovai.
Ketvirtadienį opozicinei Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijai paprašius, Seimas iki kito posėdžio atidėjo siūlymą paskelbti visų – ir prisipažinusių, ir neprisipažinusių – buvusių KGB bendradarbių pavardes.
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) frakcijos narys Zbignevas Jedinskis siūlo įstatyme numatyti, kad „užregistruotų, prisipažinusių ir įrašytų į įskaitą asmenų pateikta informacija ir duomenys apie juos“ būtų išslaptinami nuo 2019 m. sausio 1 d.
Šiuo metu užregistruotų, prisipažinusių ir įrašytų į įskaitą asmenų pateikta informacija ir duomenys apie juos yra įslaptinti 75 metams ir saugomi įstatymų nustatyta tvarka.
Ketvirtadienį Seimas nepritarė opozicinės Tėvynės sąjungos- Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos siūlymui išbraukti iš ketvirtadienio plenarinio posėdžio darbotvarkės siūlymą paskelbti visų – ir prisipažinusių, ir neprisipažinusių – buvusių KGB bendradarbių pavardes.
Seimo narys konservatorius Jurgis Razma tvirtino, kad netinka svarstyti šio klausimo, „paneigiant žmonėms duotus pažadus dėl jų apsaugos“.
Posėdžiui pirmininkavusi Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja Rima Baškienė ir Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkė Rita Tamašunienė paaiškino, kad surinkta 50 Seimo narių parašų, todėl Seimo statutas neleidžia išbraukti šio klausimo. Tačiau galutinį žodį tokiais atvejais taria Seimas. Už tai, kad klausimas liktų darbotvarkėje, pasisakė 41 Seimo narys, prieš buvo irgi 41, susilaikė 19 parlamentarų.
Ketvirtadienį pavakare Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo pataisas Seimui ketina pateikti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) frakcijos narys Zbignevas Jedinskis.
Jeigu Seimas pritartų, „užregistruotų, prisipažinusių ir įrašytų į įskaitą asmenų pateikta informacija ir duomenys apie juos“ būtų išslaptinami nuo 2019 m. sausio 1 d.
Seimo narys Z. Jedinskis sako, kad, priėmus siūlomą projektą, būtų paskelbti visi – ir prisipažinę, ir neprisipažinę – ir visiems laikams galima būtų užversti gėdingą KGB knygą, kad šia tema daugiau nebūtų manipuliuojama ir spekuliuojama, ypač – prieš rinkimus.
Šiuo metu užregistruotų, prisipažinusių ir įrašytų į įskaitą asmenų pateikta informacija ir duomenys apie juos yra įslaptinti 75 metams ir saugomi įstatymų nustatyta tvarka.