Gėlės. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Rugpjūčio 15-ąją katalikiškas pasaulis švenčia Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų šventę, vadinamą Žoline. Žydinčių aguonų laukas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Padavimas byloja, kad po Išganytojo Motinos mirties apaštalai budėję prie jos kapo Jeruzalėje. Apaštalas Petras patyręs, jog Marija prisikėlė iš numirusiųjų ir Viešpats ją paėmė į dangų. Atidarę karstą, Marijos kūno neberadę – karstas buvęs pilnas gėlių.
Didžiausios Žolinės iškilmės švenčiamos bažnyčiose, kurios turi Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų titulą. Tūkstančiai maldininkų per didžiuosius Švč. Mergelės Marijos atlaidus suvažiuoja į Pivašiūnų miestelį Alytaus rajone pasimelsti prie stebuklais garsėjančio Švč. Mergelės Marijos Nuliūdusiųjų paguodos paveikslo. Garsėja ir Žolinės atlaidai Krekenavoje, Sintautuose, kitose Lietuvos vietovėse.
Žolinė – tai vasaros ir rudens sandūra, svarbiausių lauko darbų pabaiga. Pasak etnologų, lietuviams nuo seno ši šventė buvusi atsisveikinimo su želmenimis ir gėlėmis diena, derliaus paaukojimo ir pašventinimo šventė. Jau nupjauti ir suvežti į kluonus javai, paragauta ankstyvųjų bulvių ir grybų, prisivirta uogienių. Gėlės. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Lietuvoje nuo seniausių laikų yra paprotys bažnyčiose šventinti vaistingąsias žoleles, gėles, javus, taip pat ir daržoves.
Ūkininkai Žolinei iškepdavo duonos iš šviežio derliaus, padarydavo alaus arba giros. Po pamaldų visi svečiuodavosi, susitikdavo giminaičiai. Tokiose bendruomenės vaišėse buvo prisimenami ir mirusieji giminės nariai.
Pieva. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Pasak papročių tyrinėtojų, šiandien daugelis senųjų tradicijų jau pamiršta, todėl Žolinę dažnas laiko vien bažnytine švente. Būdingiausias tos dienos paprotys yra neštis į bažnyčią pašventinti įvairių vaistingųjų žolynų, darželio gėlių, rugių vainikų, pirmųjų tų metų vaisių ir daržovių.
Pašventintų daržovių valgydavo visi šeimos nariai, padalydavo su pašaru gyvuliams. Šventintų javų grūdų įberdavo į aruodus. Sudžiovintus žolynus laikydavo pirkioje už šventųjų paveikslų, užėjus griaustiniui, jais smilkydavo namus, susirgę gerdavo jų arbatą.
Iš gilios senovės ėjo ir paprotys per Žolinę susitikti giminėms, nes Dievo palaima lydi tik tą, kas santarvėje sugyvena su gentainiais ir elgiasi pagal bendrijos priimtas elgesio normas.
Ketvirtadienį, rugpjūčio 15 d., Lietuvoje švenčiama Žolinė – Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų šventė. Tai pati seniausia ir garbingiausia Dievo Motinos šventė.
Vakarų Europoje ji minima nuo VI-VII a., Lietuvoje liaudiškas jos pavadinimas Žolinė kilo iš tradicijos per iškilmingas šventės Mišias šventinti žolynus.
Pasakojama, kad apaštalai, atidarę Marijos kapą, nerado jos kūno – tik gėles. 1950 m. popiežius Pijus XII tikėjimą, kad Marija buvo paimta į Dangų su siela ir kūnu, paskelbė kaip Bažnyčios dogmą.
Keliose Lietuvos bažnyčiose kasmet vyksta Žolinės atlaidai, seniausi ir garsiausi – Pivašiūnuose, Alytaus rajone.
Pivašiūnai – svarbiausia Kaišiadorių vyskupijos piligrimystės vieta. Nuo senų laikų į šį miestelį maldininkus traukia įvairiais stebuklais garsėjantis Dievo Motinos su kūdikiu paveikslas, skleidžiantis meilę ir ramybę bei guodžiantis tikinčiųjų širdis.
1988 m. šis paveikslas vainikuotas popiežiaus Jono Pauliaus II palaimintomis karūnomis, jam suteiktas Nuliūdusiųjų Paguodos titulas. Pasakojama, kad šis paveikslas stebuklingai išliko per bažnyčią siaubusius gaisrus.
Didžiųjų Žolinės atlaidų pagrindinė diena kasmet švenčiama rugpjūčio 15-ąją, atlaidai Pivašiūnų šventovėje trunka visą savaitę iki rugpjūčio 22 d. – Švč. Mergelės Marijos Karalienės šventės.
Pagrindinę atlaidų dieną, ketvirtadienį, per Švč. Mergelės Marijos ėmimo į Dangų iškilmę, Pivašiūnų bažnyčios šventoriuje bus aukojamos šv. Mišios, per kurias giedos Kaišiadorių vyskupijos parapijų jungtinis choras, gros Didžiosios kunigaikštienės Birutės bataliono orkestras. Šv. Mišias tiesiogiai transliuos Lietuvos nacionalinė televizija.
Iki rugpjūčio 22 dienos vyksiančiuose atlaiduose kasdien bus meldžiamasi vis kita intencija – už Lietuvą, šeimas, dvasininkus ir vienuolius, ligonius ir jų slaugytojus, pedagogus, vaikus ir jaunimą.
Atlaidų dienomis Pivašiūnų bažnyčioje tikintieji, išpildę būtinas sąlygas, dalyvaudami pamaldose, gauna visuotinius atlaidus. Atlaidams gauti lankant šią šventovę reikia: būti malonės būsenos arba atlikti išpažintį, dalyvaujant šv. Mišiose priimti Šv. Komuniją, pasimelsti Šv. Tėvo intencija, pasiryžti vengti kiekvienos, net lengvos nuodėmės.
Žolinės atlaidai, be Pivašiūnų, Lietuvoje dar vyksta Krekenavoje (Panevėžio r.), Kabeliuose (Varėnos r.), Raseiniuose, Pažaislyje (Kaunas) ir kitur.
Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis lankėsi Lenkijos mieste Punske, kur su vietos lietuvių bendruomene aptarė jai aktualius klausimus bei paminėjo valstybinę šventę – Žolinę.
Premjeras, susitikęs su Lenkijos lietuvių organizacijų, švietimo ir kultūros įstaigų vadovais, pažymėjo, kad jų bendruomeninė veikla yra kertinė saugant tautinį tapatumą užsienyje.
„Nuoširdžiai vertiname Lenkijos lietuvių indėlį ir veiklas puoselėjant lietuvybę, pristatant ir garsinant Lietuvą už jos ribų. Dėkojame Jums už ilgametę Lietuvos kultūros ir istorijos sklaidą Lenkijoje, už lietuvių kalbos ir tradicijų puoselėjimą“, – sakė Vyriausybės vadovas S. Skvernelis.
Pasak Premjero, Lietuvos Vyriausybė savo programoje pabrėžia sąsajų su išeivija išlaikymo svarbą – didelis dėmesys skiriamas ryšių su diaspora stiprinimui. Siekiama, kad kuo daugiau užsienio lietuvių ir lietuvių kilmės asmenų dalyvautų įvairių sričių Lietuvos gyvenime.
Lietuvių bendruomenei ir Punsko licėjui Ministras Pirmininkas įteikė Lietuvos trispalves, žyminčias jo globojamos akcijos „Padovanok Lietuvos vėliavą“ tąsą visame pasaulyje.
Susitikime su Punsko viršaičiu Vytautu Liškausku bei Seinų apskrities vadovu Piotru Alško (Piotr Alszko) Vyriausybės vadovas atkreipė dėmesį į šio regiono lietuvių mokyklas.
„Kartu su Lenkijos Seinų apskrities vadovybe siekiame išlaikyti lietuviškas mokyklas, palaikyti jų funkcionavimą. Dėkojame vietinei Lenkijos valdžiai, apskrities viršininkui už geranoriškumą ir norą padėti nedidelei, bet Lenkijai visiškai lojaliai lietuvių bendruomenei“, – sakė Premjeras.
Punskas. Lietuvių kultūros namai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Ministras Pirmininkas pažymėjo, kad Lietuvos Vyriausybė artimiausiu metu skirs lėšų modernios sporto aikštelės Seinų „Žiburio“ lietuviškoje gimnazijoje įrengimui.
Taip pat Vyriausybės vadovas dalyvavo iškilmingose pamaldose Punsko Švenčiausios Mergelės Marijos Dangun Ėmimo bažnyčioje. Po jų S. Skvernelis tarė susirinkusiesiems padėkos žodį.
„Sveikinu ir didžiuojuosi visais čia susirinkusiais Lenkijos lietuviais. Jūs esate pavyzdys visiems – išlaikote ir puoselėjate lietuvybę, lietuvių kalbą, bet tuo pačiu esate lojalūs Lenkijos piliečiai, prisidedate prie Lenkijos gerovės kūrimo, šios valstybės stiprėjimo. Turime padaryti viską, kad Lietuvos ir Lenkijos santykiai būtų puikūs. Tai įpareigoja mūsų bendra istorija, panašus mentalitetas, katalikų Bažnyčia, popiežiaus Jono Pauliaus II atminimas. Ieškokime daugiau saitų, o ne skirtumų“, – pabrėžė Premjeras.
Rugpiūčio 12-17 dienomis Švenčionių rajone, Dvarciškiuose Lietuvos Ramuvų sąjunga surengs kasmetinę jaunimo etnokultūros stovyklą „Mes ir tarmės“.
Savaitę truksiančioje stovykloje jaunimas susipažins su su gimtosios kalbos grožiu ir jos ypatingąja raiška – tarmėmis pasakose, kasdieniniame kalbėjime, priežodžiuose, patarlėse, dainose; išklausys paskaitų ciklą apie tarmes ir mūsų tautos dvasinį paveldą.
Paskaitas skaitys žymūs etnologai, baltų kultūros tyrinėtojai: Gražina Kadžytė, Dainius Razauskas, Jonas Vaiškūnas, Jonas Trinkūnas.
