Volodimir Zelenskij. Ukrainos prezidentas
Kyjivas, balandžio 3 d. (ELTA). Prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad 2008 metais įvykęs NATO aukščiausiojo lygio susitikimas galėjo užkirsti kelią dabartiniams Rusijos okupantų žiaurumams Ukrainoje.
Ukrainos vadovas Rusijos karius pavadino žudikais, plėšikais ir skerdikais, skelbia šalies naujienų agentūra „Ukrinform“.
„Bukareštas, NATO aukščiausiojo lygio susitikimo deklaracija. Balandžio 3 d. Lygiai prieš 14 metų. Tada buvo galimybė užkirsti kelią Rusijos atėjimui. Buča, Kyjivo sritis. Dabar. Rusija atėjo“, – feisbuke sekmadienį rašė V. Zelenskis.
„Rusų karių motinos turėtų tai pamatyti. Tik pažiūrėkite, kokius išperas užauginote. Žudikai, plėšikai, skerdikai“, – Ukrainos vadovas kreipėsi į rusus jų kalba.
2008 metais NATO aukščiausiojo lygio susitikimo Bukarešte darbotvarkėje buvo numatyta suteikti Ukrainai ir Gruzijai narystės veiksmų planą (MAP). Ukrainos vyriausybė tikėjosi gauti NATO MAP, tačiau taip neįvyko dėl dalies sąjungininkų prieštaravimo.
Graikijoje nužudytas žinomas žurnalistas, rengęs reportažus kriminalinėmis temomis. EPA-ELTA nuotr.
Penktadienį Atėnuose, Alimo rajone, nusikaltėliai nušovė žinomą graikų žurnalistą Giorgos`ą Karaivazą, kuris daugelį metų rengė reportažus kriminalinėmis temomis. Tai pranešė televizijos kanalas „Open TV“.
Pasak jo, motociklu atvažiavę nežinomi asmenys surengė pasalą prie reporterio namų ir jį nušovė apie 14 val. vietos laiku. Atrodo, kad piktadariai tiksliai žinojo žurnalisto dienotvarkę ir jį sekė: kai tik G. Karaivazas grįžo namo, žudikai paleido į jį mažiausiai šešias kulkas. Kitais duomenimis, nusikaltimo vietoje buvo rasta 17 tūtelių. Galimas dalykas, kad buvo naudojamas slopiklis, pažymi „Open TV“.
Žurnalistas grįžo į namus, baigęs darbą televizijos kanalo „Star TV“ laidoje kriminalinėmis temomis. Iš pradžių buvo pranešta, kad G. Karaivazas rastas negyvas prie savo automobilio nedideliame parke prie namų.
Anot policijos, nusikaltimą įvykdė profesionalūs žudikai. Jų ieškoma.
Tai jau antras žurnalisto nužudymas Graikijoje pastaruoju laikotarpiu. 2010 metais nežinomi asmenys paleido 16 kulkų į žurnalistą Sokratis`ą Giolias`ą prie jo namų. Tada atsakomybę už nusikaltimą prisiėmė pogrindinė organizacija „Revoliucionierių sekta“.
Seimo narys Kęstutis Masiulis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Sausio 13-osios žudynių byla yra viena svarbiausių bylų per visą Nepriklausomos valstybės istoriją. Kartu ir viena sudėtingiausių. Beveik 800 tomų medžiagos, 67 nuteistieji, 134 jų advokatai. Bylos procesas vis dar tęsiasi, nors nuo baisiųjų įvykių praėjo jau 30 metų.
Ukraina – politinis vertinimas?
Dalis įtariamųjų jau yra mirę, keli yra Lietuvoje, bet dauguma slepiasi Rusijoje ir Baltarusijoje. Tos šalys valdomos diktatorių, teisingumo sistema pajungta valdžios aparatui, todėl nestebina, kad jos su Lietuva nebendradarbiauja. Čia galima prisiminti apmaudų Austrijos atvejį, kai vienas iš įtariamųjų Rusijos pilietis Michailas Golovatovas, buvo sulaikytas Vienoje, bet keistomis aplinkybėmis paleistas.
Penki įtariamieji šiuo metu yra Ukrainos piliečiai ir gyvena Ukrainoje. Generalinė prokuratūra skelbia, kad Ukrainos Respublika bendradarbiauja su Lietuva pagal tarpusavio teisinės pagalbos sutartį. Įtariamieji yra informuoti apie procesą, apie Lietuvos prašymus apklausti, bet savo noru į Lietuvą jie vykti neketina, o Ukraina teisinasi, kad pagal Konstitucijos 25 straipsnį ir kitus teisės aktus savo piliečių perduoti į kitą šalį jie negali. Tuo klausimas uždarytas. Bet ar tikrai? Ar nėra likę jokių galimybių?
Ukraina – mūsų draugė, partnerė, kurios kovai už suverenitetą Lietuvos visuomenė ir politikai tikrai daug daro. Gal galime ir mes tikėtis iš Ukrainos didesnio supratimo ir realių veiksmų šiuo svarbiu klausimu?
Politiškai Lietuva tyli, nes gal nereikia kelti šito klausimo, seniai tai buvo, nieko negalima padaryti, tie įtariamieji jau senoliai ir t.t. Bet ar taip elgiasi partneriai ir draugai? Kai yra bėda, yra nuoskaudų, ar geriausias būdas nutylėti?
Sunku būtų įsivaizduoti, kad Izraelis nekeltų Holokausto bylos klausimų įtariamiesiems, nesvarbu kur jie gyventų, kokios valstybės piliečiais būtų ar kokio jie amžiaus. Galima įsivaizduoti kaip reaguotų ta pati Ukraina, jeigu Lietuvoje gyventų Maidano žudynių įtariamieji ir Lietuva juos saugotų?
Ar išsemtos visos teisinės galimybės?
Nesu teisininkas, neišmanau Ukrainos teisės, bet man, kaip politikui, niekas neatsako į kai kurias abejones, dėl to noriu iškelti jas viešai. Šia tema Lietuvoje nėra visai jokių komentarų ir diskusijų. Gal taip daroma dėl diplomatinio korektiškumo? Bet tikri draugai turėtų gebėti išspręsti ir sudėtingiausias problemas.
Pilietybė
Ukraina neišduoda savo piliečių. Ar nėra išimčių šioje teisinėje normoje, ar tai galioja visais atvejais? O kaip karo nusikaltimai, nusikaltimai žmoniškumui? Neretai tokiais atvejais teisinės normos gali kisti, nes tai liečia tarptautinę teisę ir tarptautinius susitarimus.
Sausio 13-oji – mūsų atmintyje. Paroda Lietuvos seime. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Piliečio teisės ir pareigos kyla iš jo pilietybės. Prisiminkim, kad 1991 m. sausio 13 dieną nei vienas iš įtariamųjų nebuvo Ukrainos pilietis, nes pati Ukraina paskelbė nepriklausomybę tik 1991 m. rugpjūtį. Taigi ar pilietinės teisės gali kilti iš to laikotarpio, kai asmuo nebuvo pilietis? Čia jau gali būti konstitucinis teisinis kazusas.
Neaišku, ar minėti įtariamieji, įgydami pilietybę, informavo Ukrainos Respubliką apie savo veiklą ir jų atžvilgiu vykdomą tyrimą? Ne vienoje šalyje toks teisinis procesas būtų pagrindas nesuteikti pilietybės, o kai kuriose, pvz., Nyderlanduose ar Prancūzijoje, jos netekti.
Teisinis procesas Ukrainoje
Jeigu visgi nėra galimybės tų asmenų atgabenti į Lietuvą, tai ar yra išnaudotos visos priemonės, kad teisingumas būtų įvykdytas pačioje Ukrainoje.
Yra ne vienas tarptautinis atvejis, kai valstybės pradeda teisminius procesus, nors nusikaltimai būna padaryti visai kitoje šalyje. Nereikia keltis į Niurnbergo procesą Vokietijoje, yra ir visai naujų atvejų. 2020 m. kovą Nyderlanduose vietos prokuratūra pradėjo teismo procesą dėl keleivinio lėktuvo numušimo virš Ukrainos teritorijos. Įtarimai pareikšti trims Rusijos ir vienam Ukrainos piliečiui.
Ukrainos ir Lietuvos vėliavos. Slaptai.lt nuotr.
Ar buvo nagrinėta galimybė prašyti Ukrainos prokuratūros, kad ši imtųsi pati kelti bylą savo piliečiams už 1991 m. sausio įvykius. Kitas variantas – kreiptis į teismą Lietuvos, kaip nukentėjusios šalies, arba nukentėjusių asmenų vardu, kad įtariamieji būtų patraukti atsakomybėn.
Galima tik apgailestauti, kad praėjus 30 metų nuo 1991 m. sausio žudynių teisingumas vis dar nėra įvykdytas. Daug politikų ir teisėsaugininkų ilgai nesiėmė reikiamų veiksmų, vilkino šitą klausimą, tačiau nusikaltimams žmogiškumui ir karo nusikaltimams nėra senaties. Žuvusiųjų atminimas įpareigoja išnaudoti visas teisines priemones, kokios tik yra įmanomos, teisingumui pasiekti.
Rusijos opozicionierius Aleksejus Navalnas kanale youtube.com paskelbė dėmesio vertą 51 min. trukmės videokomentarą. Nufilmuotas interviu įsimintinas, nes A.Navalnas pateikia pavardes tų, kurie jį stebėjo, sekė, nuodijo. Šį sykį susikoncentruota tik į vykdytojus. Kas užsakovas – jau, regis, nebeįdomu. Ir taip visiems aišku – Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Bent jau A.Navalnui atrodo, kad užsakovas tegali būti tik jis – V.Putinas.
V.Putino įsakymo vykdytojus demaskuojančiam pasakojimui solidumo suteikia tai, kad opozicionierius tvirtina besiremiantis patikimų šaltinių kaip Bellingcat, The Insider žiniomis bei Bulgarijoje gyvenančio Kristo Grozevo analizėmis. Pagalbon pasitelkiamos ir Der Spiegel, El Pais, CNN publikacijos.
A.Navalno pasakojimas įtikinamas. Kodėl viskas panašu į tiesą? Opozicionierius pateikia schemą, kas ir kaip jį sekė pastaruosius kelerius metus. Schema – paprasta. Labai paprasta. A.Navalnui tereikėjo pasidomėti, ar esama „keliauninkų“, kurie jį nuolat lydėdavę išvykose į Tomską, Archangelską, Vladivostoką, Novosibirską, Kirovą, Čeliabinską ar Kaliningradą, ir kokios jų profesijos?
Pasirodo, A.Navalną nuolat lydėdavusi ta pati komanda iš kelių vyrų. Tiesa, kartais nutikdavę taip, kad „palyda“ į miestą, į kurį susiruošdavęs A.Navalas, atvykdavusi keliomis valandomis anksčiau. Kartais A.Navalnas skirsdavo lėktuvu, o jo „eskortas“ – traukiniu. Arba – atvirkščiai. Bet tie vyrai jį ištikimai, kaip šunys, globojo nuo pat 2017-ųjų. Jei A.Navalnas skrenda į Kaliningradą, į šį miestą skrenda ir anie. Jei A.Navalnas susiruošia į Novokoznucką, iš šie beldžiasi į tą miestą. Sutapimas?
A.Navalnas tvirtina, kad nebuvo sunku įsigyti duomenų, kokios jį be perstojo sekusiųjų pavardės. Tereikėjo peržiūrėti lėktuvais skridusiųjų ar traukinio bilietus įsigijusiųjų sąrašus. Visur – tos pačios pavardės. Ištisus ketverius metus. Atsitiktinumas? Tikriausiai ne. Juolab kad tie vyrai – ne iš kelmo spirti, ne iš piršto laužti. Arba – iš FSB, arba karo medikai, arba chemikai iš karinių laboratorijų ir institutų. Štai kodėl A.Navalnas tvirtina, kad jį nuo pat 2017-ųjų visose kelionėse lydėdavusi karo medikų, chemikų ir FSB atstovų grupė. Jis pateikia jų nuotraukas, pavardes. Pavyzdžiui, Paniajevo, Frolovo ir Spiridonovo pavardes. Paskui jų pavardes ir fotografijas palygina su viešai prieinamais duomenimis, ir paaiškėja, kur iš tiesų pluša A.Navalną lydinčios grupės atstovai.
Rusijos slaptoji tarnyba FST (FSB). Slaptai.lt foto
Bet tai – dar ne viskas. A.Navalnas tvirtina atsekęs, su kuo ir kada telefonais susiekdavę jį lydėjusieji asmenys. Didžiausias dėmesys kreipiamas į tuos laikotarpius, kada A.Navalnas arba jo žmona, manoma, buvo nuodijami. Pasirodo, visi keliai veda į Rusijos specialiąsias tarnybas, atsakingas už cheminius ginklus ir chemines laboratorijas.
Remdamasis šiais duomenimis A.Navalnas nė neabejoja, kad jį sekė mažų mažiausiai ketverius metus. A.Navalnas nustatęs, kad tie patys veidai šmėžuoja keliavus mažų mažiausiai po 15-a Rusijos miestų (30 maršrutų). Kai kurie užfiksuoti pokalbiai mobiliaisiais telefonais puikiai išduoda, kas su kuo ir iš kur kalbėję.
Pasiruošimas nunuodijimui greičiausiai prasidėjęs dar 2016-aisiais, kai A.Navalnas pareiškė ketinantis dalyauti Rusijos prezidento rinkimuose. Štai tada Rusijos vadovas V.Putinas mirtinai įsižeidęs.
A.Navalnas įsitikinęs, kad jį bandyta nunuodyti mažiausiai tris sykius. Nuodijo būtent cheminiu ginklu „Novičiok“, nors V.Putinas yra tvirtinęs, kad šis, kaip ir visi kiti cheminiai ginklai, Rusijoje neva buvo sunaikinti dar 2017-aisiais.
„Novičiok“ nuodas labai patogus tuo, kad, jam suveikus, nustatyti, dėl kokių priežasčių mirė žmogus, – labai sunku. Esą „Novičiok“ pėdsakai pradingsta po 48 valandų. Tačiau labai keblu, pasirodo, parinkti reikiamą dozę – kad auka per greitai nenumirtų ir kad jai nepavyktų išsikapanoti.
Žodžiu, žudikams iš FSB nuolat nesiseka – jie parenka netinkamą dozę, tad A.Navalnas išsikapstęs net ir paskutinį sykį. Beje, paskutinį kartą FSB itin negrabiai mėgino paslėpti pdėsakus – pavogė A.Navalno drabužius, sunaikino vaizdo įrašus iš stebėjimo kamerų, paskleidė gandų, esą A.Navalnas gėręs samogoną ir vartojęs narkotikus. Bet melai neprilipę. Nepriklausomi eskpertai iš Vakarų šalių neabejoja, kad paskutinį sykį A.Navalnas tikrai buvo žudomas būtent „Novičioku“, kurio pasigaminti namų sąlygomis neįmanoma. „Novičiok“ pagaminamas tik specialioje, modernioje laboratorijoje.
Aleksejus Navalnas. Slaptai.lt nuotr.
Beje, atsakinėdamas į žurnalistų klausimus V.Putinas yra užsiminęs, kad A.Navalną išties stebėjusios Rusijos žvalgybos. Bet tik todėl, kad šiam opozicionieriui talkinanti amerikietiškoji CŽV. Dėl nuodijimo – tai A.Navalno niekas iš Rusijos slaptųjų tarnybų nenuodijęs. Pasak V.Putino, A.Navalnas – per daug susireikšmina, jaučiasi esąs per daug svarbus. Norėtų prilygti stambaus kalibro politinėms figūroms, bet neprilygsta, taigi išsigalvoja įvairiausių nebūtų dalykų.
O kaip A.Navalnas paaiškintų, kodėl Rusijos slaptosioms tarnyboms vis nepavyksta jo nunuodyti? Tame videointerviu jis pateikia atsakymą – V.Putinui vadovaujant viskas išsigimsta, taigi išsigimsta ir Rusijos slaptosios tarnybos.
Brazilijos policija antradienį Rio de Žaneire suėmė du samdomų žudikų gaujos, kurią sudaro buvę ir dabartiniai teisėsaugos institucijų darbuotojai, vadeivas. Tai pranešė televizijos kanalas „Globo“.
Rengiant operaciją „Thanatos“ iš viso buvo išduoti keturi arešto orderiai ir 20 kratų orderių. Du nusikaltėliai tebesislapsto.
Pasak tyrėjų, gauja veikė daugiau kaip 10 metų. Jos nariai kruopščiai rengdavosi nusikaltimams ir buvo itin žiaurūs. Žudikai dažniausiai naudodavo stambaus kalibro ginklus, informuoja „Globo“.
Be to, gaujos nariai papirkdavo vietos policininkus, kad šie netirtų daromų nusikaltimų.
2006 metų vasarą RF Centrinio banko (CB) pirmininko pirmasis pavaduotojas Andrejus Kozlovas nuvyko į Estiją, kad perspėtų jos valdžią apie ten suorganizuotą neregėtą pinigų plovimo schemą, rašo The Daily Beast žurnalistė Niko Hains.
„Jo atskleista afera tęsėsi ir tapo didžiausia istorijoje nešvarių pinigų operacija – 200 mlrd. dolerių skandalu Danske Bank‘e“, – tvirtina leidinys ir primena: praėjus trims savaitėms po bandymo paskelbti pavojų Estijoje Kozlovas buvo nužudytas.
Leidinys mano: „Kozlovas yra trečias dabar velionis rusas, kurį galima susieti su skandalu Danske Bank‘e; Aleksandras Perepeličnas, kurio kompanija naudojosi banko Estijos skyriaus paslaugomis, mirė įtartinomis aplinkybėmis Britanijoje, o rusų teisininkas Sergejus Magnickis, tyręs 230 mln. dolerių grobstymą, mirė kalėjime Rusijoje. Tvirtinama, kad didžioji to išgrobstymo pajamų dalis buvo išplauta per Danske Bank‘ą“.
2006 metų rugsėjo 13 trys žmonės apšaudė Kozlovą ir jo vairuotoją Aleksandrą Semionovą. Vairuotojas mirė vietoje, Kozlovas – kitą rytą ligoninėje.
„Praėjus kelioms valandoms po Kozlovo mirties Rusijos oficialūs asmenys išdėstė viešą prielaidą, kad, tikriausiai, jį nužudė už keliems nedideliems bankams atšauktas licencijas“, – rašo leidinys.
Samdomas žudikas
Autorė rašo: „Ta šiek tiek absurdiška teorija netrukus tiksliai „pasitvirtino“: Rusijos valdžia surado būtent tokios finansinės įstaigos valdytoją ir apkaltino jį užsakius žmogžudystę. Aleksejus Frenkelis, kurio VIP-bank‘ą buvo uždaręs Centrinis bankas, buvo suimtas už tai, kad pasamdė tris žudikus ukrainiečius Kozlovui sušaudyti“.
Leidinys pabrėžia, kad Frenkelis primygtinai tvirtino ir tebetvirtina esąs nekaltas, bet jį nuteisė 19 metų kalėti.
Autorė rašo: „Dabar mes galime tvirtinti, kad tuo metu Kozlovas turėjo žymiai pavojingesnių priešų. 2006 metų birželį CB valdininkas specialiai nuvažiavo į Estiją, kad asmeniškai perspėtų vietinę valdžią apie neteisėtai pervestus milijardus rublių doleriais bei eurais į Vakarus per Sampo Bank‘o Estijos skyrių. Sampo, kurio būstinė buvo Suomijoje, vėliau tais pačiais metais, perėmė Danske – didžiausias Danijos bankas.
Atvykęs į Taliną Kozlovas pasakė Estijos Finansų priežiūros valdybos Kovos su pinigų plovimu skyriaus vadovui Andresui Palumaai, kad per jo prižiūrimą finansų sistemą eina pajamos, gaunamos iš vengimo mokėti mokesčius ir pinigų plovimo Rusijoje. Kozlovas paprašė uždaryti keletą konkrečių sąskaitų“.
Leidinio duomenimis, pirmą kartą apie tą kelionę pranešė Estijos laikraštis Eesti Ekspress praėjus mėnesiui po Kozlovo nužudymo.
Praėjo dar 12 metų, kol Danske Bank‘as pripažino, kad per jo skyrių Estijoje iškeliavo nevietinių gyventojų iš Rusijos ir buvusių sovietinių respublikų pinigai, iš viso 234 mlrd. dolerių. Vieno demaskuotojo tvirtinimais, kurie prasiskverbė į Danijos laikraštį Berlingske, buvo aptikta, kad kai kurias įtartinas sąskaitas valdė „Putino šeima ir FSB“, – sakoma straipsnyje.
FSB emblema
Į žinutę Estijos spaudoje atkreipė dėmesį JAV ambasada Taline. Leidinys perpasakoja tų Amerikos diplomatų, kurie 2010 metais buvo nesankcionuotai paviešinti WikiLeaks portale, depešą: „Amerikos oficialieji asmenys pasikalbėjo su Palumaa. Estijos reguliuotojas sumenkino Kozlovo perspėjimo reikšmę, lyginant su depeša, kuri buvo pasiųsta iš ambasados Taline į JAV ambasadą Maskvoje, o paskui į Valstybės departamentą Vašingtone. Jis pripažino, kad su sąskaitomis galėjo būti kokių nors juridinių ar teisinių problemų, bet sakė, kad ne neįžvelgė jokių teisės pažeidimo požymių“.
„Palumaa sakė, kad po Kozlovo perspėjimo Finansų priežiūros valdyba tęsė pokalbį ta tema su savo kolegomis rusais Maskvoje, bet rusai sakė, kad jie neturi informacijos, kuri patvirtintų Kozlovo keliamus kaltinimus“, – sakoma depešoje.
Autorė komentuoja: „Kitaip sakant, netrukus po susitikimo birželį Palumaa pranešė valdžiai Maskvoje apie Kozlovo antikorupcinę operaciją. Galimas dalykas, Rusijos oficialieji asmenys jau žinojo apie jo bandymus padaryti galą už jį politinėje hierarchijoje aukštesnių asmenų piktybiškai korupcijai. Šiaip ar taip, anot vedančiajame Rusijos laikraštyje Kommersant paskelbtos publikacijos, liepą žudikai ukrainiečiai pradėjo sekti Kozlovą“.
„Sampo banko Estijos skyrius, kurį įsigijo Danske bankas, buvo, kaip tvirtinta, vienas iš centrinių mazgų kriminalinių įmonių tinkle, kuris buvo valdomas iš Rusijos. Kaip išaiškėjo rugsėjį, kai pats Danijos bankas atliko tarnybinį tyrimą, po to, kai Kozlovas signalizavo apie pavojų, per jų sąskaitas buvo perpumpuota daugiau kaip 200 mlrd. dolerių užsienio lėšų“, – sakoma straipsnyje.
Vladimiras Putinas – KGB karininko uniforma
Leidinys patikslina: „Tarnybiniame Danske pranešime, kurį surašė Danijos juridinė firma Bruun and Hjejle ir kuris buvo paskelbtas rugsėjį, neišnagrinėtas visos atskleistos sumos – 234 mlrd. dolerių – statusas, bet padaryta išvada, kad jos „žymią dalį“, gali tekti laikyti įtartina“.
Autorė pažymi, kad oficialia Kozlovo nužudymo versija abejojo kai kurie rusai, o taip pat Austrijos, su kurios reguliatoriais Kozlovas irgi bendradarbiavo, vyriausybė“.
„Štai kaip vyko išskirtinė 30-ies valandų žmogžudystės operacija Solsberyje, kurią, Britanijos nuomone, įvykdė Rusijos grėsmingos karinės žvalgybos bendradarbiai, specialiai išmokyti medžioti nusikaltėlius ir juos bausti“, – rašo The Daily Mail. „Grupė, kurioje buvo daugiausia keturi specialiųjų tarnybų bendradarbiai, įskaitant moterį, buvo pasiųsta nužudyti Sergejų Skripalį ir jo dukterį Juliją; du bendradarbiai turėjo nugabenti Novičiok‘ą, o dar du buvo rezerve, tokiam atvejui, jeigu jų draugai sunegaluotų ar nepasiektų savo tikslo“, – praneša žurnalistas Martinas Robinsonas.
„Turima žinių, jog šaltiniai iš britų saugumo tarnybų spėja, kad žudikų grupę sudarė MI-6 vadovybei nežinomi dabartiniai arba buvę GRU pareigūnai, kurie, galimas dalykas, net nusekė paskui Juliją iš Maskvos į Londoną kovo 3-ąją“, – rašo laikraštis, primindamas, kad Julija ir jos tėvas pasijuto blogai kovo 4-ąją Solsberyje.
„Nuodus, kurie slaptai buvo laikomi kvepalų buteliuke, žudikai išmetė Karalienės Elžbietos sodų parke tame mieste, kur po keturių mėnesių juos rado nelaiminga pora – Don Sterdžes ir Čarlis Rouli. Žudikų komanda nuskubėjo į Hitrou ir, kaip manoma, kovo 5 dieną iš ten išskrido į Maskvą Aeroflot‘o reisu (po 30 valandų nuo tada, kai atskrido); ji nepaisė įprasto vingiuotesnio šnipų grįžimo maršruto, kuris vestų per Viduržemio jūros, Skandinavijos ar Turkijos oro uostus. Manoma, kad tą pačią dieną Britanijos pasiklausymo stotis Kipre perėmė šifruotę Maskvai, kurioje buvo frazė „Siunta pristatyta“ ir komanda „Sėkmingai pasitraukė nuo taikinio“, – sakoma straipsnyje.
„Mūsų leidinys praneša, jog lėktuvas, kuris, tikriausiai, pargabeno žudikus į tėvynę, kovo 30-ąją vėl nusileido Londone, kur Britanijos pasieniečiai jo laukė, kad atliktų „rutininį“ salono patikrinimą. Bet krata, kuri, kaip pranešė laikraščiui šaltiniai iš saugumo tarnybų, buvo pagrįsta žvalgybos duomenimis, sukėlė Rusijai įniršį, ir turima žinių, kad jos ambasada Londone taip sunerimo dėl lėktuvo apžiūros, kad skubiai pasiuntė į Hitrou diplomatus“, – rašo leidinys.
„Ketvirtadienį išaiškėjo, kad, pasinaudoję veidų atpažinimo technologija, policininkai ir specialiųjų tarnybų bendradarbiai, kurie studijavo keturių tūkstančių valandų trukmės išorės stebėjimo kamerų vaizdo įrašus iš Solsberio ir Britanijos oro uostų, identifikavo šnipus, kurių dabar ieškoma dėl užpuolimo kovo 4-ąją ir Don Sterdžes nužudymo. Po to, kai slapyvardžiai pasuose buvo sutikrinti su komercinio reiso keleivių sąrašu, specialiosioms tarnyboms žinomos ir „šviežios identifikacijos“, panaudotos grįžtant į Rusiją“, – sakoma straipsnyje.
„Manoma, kad operacijai įvykdyti buvo pasirinkti GRU pareigūnai. Iki perbėgimo į Britaniją Sergejus Skripalis buvo Rusijos karinės žvalgybos pulkininkas. Buvę pareigūnai, kurie išdrįsta pasisakyti viešai, sako: jeigu tu nuėjai tarnauti į GRU, išeiti iš ten neregėtai sunku. O tie, kas išeina ir pereina į užsienio žinybas, baudžiami žvėriškai“, – rašo leidinys.
Priminęs apie britės Don Sterdžes mirtį po numanomo kontakto su Novičiok‘u, laikraštis rašo: „Keletą dienų Karalienės Elžbietos (sodų) parke atliekamos paieškos; kai kuriuos parko ruožus apžiūri kariniai specialistai cheminės apsaugos drabužiais, o kiti – įprastai uniformuoti policininkai. Manoma, kad tokie aprangos skirtumai atspindi numanomą rizikos laipsnį dėl galimo kontakto su pavojingomis medžiagomis įvairiose parko dalyse. Nervus paralyžiuojanti medžiaga buvo atvirai laikoma kvepalų buteliuke, o tai užmena, kad tarp žudikų galėjo būti moteris, o Sterdžes pasipurškė mirtina medžiaga savo riešus, radusi buteliuką parke“.
Žurnalas “Der Spiegel”spausdina straipsnį, pasakojantį apie sąlygas, kuriomis buvo laikomi mažamečiai nusikaltėliai pačioje didžiausioje Amerikos pataisos įstaigoje, įsikūrusioje Marianos mieste Floridos valstijoje. Tai Artūro Dozje mokykla, veikusi 1900 – 2011 metais.
„Iš pradžių į mokyklą, jau pirmaisiais gyvavimo metais pelniusią ne pačią geriausią reputaciją, perauklėjimui buvo siunčiame mažamečiai žudikai ir vagys, vėliau įstaigoje atsidurdavo ir našlaičiai bei nuo tėvų pabėgę vaikai, – pasakoja Anna Lena Rot ir Birger Menke. – Auklėtojai dešimtmečiais žemino, mušė ir prievartavo vaikus. Grotuotose kamerose mažuosius „kalinius“ prirakindavo prie sienų grandinėmis”.
