radza_ekselent

Šiandien seminare Klaipėdoje toliau kalbame apie tradicinę žiniasklaidą, žurnalistiką ir žurnalistų sukuriamo turinio perspektyvas keičiantis technologijoms. Įdomiausia lektoriaus Džiugo Paršonio įžvalga – nuo progreso atsiliekantieji yra kaip pavėlavusieji į traukinį – gali pasilikti perone.

Pradžioje lyg ir nesinorėjo sutikti su kolega – juk Lietuvos interneto žiniasklaidos padangėje atsiradęs Delfi.lt dar tebeturi didžiausią auditoriją. Tačiau į šią rinką atėjęs lrytas.lt, bernardinai.lt, alfa.lt, balsas.lt, 15min.lt taip pat sparčiai susirinko nemažas auditorijas. Bet… Vienu didžiausių kartias dar tebevadinamas dienraštis “Respublika” ne tik labai vėlai atsirado internete, bet tam skiria tiek mažai laiko ir dėmesio, kad visai neseniai vienas kolega žurnalistas net nusistebėjo ir paklausė, “o ką, jie jau irgi yra internete?”

Continue reading „Pavėlavai ateiti į internetą ir jau esi nebereikalingas?”

savukynas_gera_m

Taip, gali. Ir privalo, jei tai yra viešas interesas. Tuoj pateiksiu argumentus, kodėl taip manau. Šis klausimas iškilo po mano straipsnio apie tai, ką gali ir ko negali žurnalistai. Viena komentatorė teigė, kad jei tave apgavo parduotuvėje, tai negali parašyti. Kreipkis į vartotojų teisių gynėjus, teismą, bet nerašyk. Ji parašė tokią istoriją:

„Mano mamai kaip tūkstančiui kitų piliečių buvo atstatyta nuosavybės teisė į tėvų turėtą žemę. Tai buvo 1992 metais. Penkiolika metų ji vaikščiojo pas žemėtvarkininkus ir bandė tą žemę atgauti, bet neatgavo iki šiol nei žemės, nei kompensacijos. Visą tą laiką stebėjau mamos vaikščiojimus pas valdininkus ir stumdymus, apžodžiavimus ir t.t. Ji tapo nelaukiama žemėtvarkos skyriuje. Mačiau visus išsidirbinėjimus, tačiau mama norėjo viską susitvarkyti pati, neleido padėti vaikams. Dabar, kai praėjo penkiolika metų ir mamai jau 83-ji, ji galų gale sutiko, kad aš baigčiau tvarkyti tuos reikalus. Nepavyko, nors su manimi, jaunesne, kalbėjo jau kitaip.”

Continue reading „Ar gali žurnalistas aprašyti su juo susijusius įvykius?”