Žvalgybos pareigūnai

Aktualijos

Pinigai. Slaptai.lt foto

Seimas skubos tvarka nutarė svarstyti Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Lauryno Kasčiūno antradienį parlamentui pateiktas Žvalgybos įstatymo pataisas, siūlančias įteisinti naują žvalgybos pareigūnų apmokėjimo sistemą.
 
“Būsiu labai koncentruotas ir konceptualus. Šiuo metu svarstomas valstybės tarnybos pertvarkos įstatymų paketas, aš siūlau prijungti dar prie jo mūsų žvalgybos tarnybas. Kitaip tariant, kad tie algų koeficientai, kurie planuojami pirmajame etape nuo liepos 1 d., galiotų ir jiems”,- lakoniškai projektą iš Seimo tribūnos antradienį pristatė L. Kasčiūnas.
 
Toks tempas patiko vakariniam plenariniam posėdžiui pirmininkavusiam Seimo vicepirmininkui Andriui Mazuroniui. “Tikrai vienas konceptualiausių pristatymų, kokius yra tekę matyti,- pastebėjo A. Mazuronis.
 
Jeigu Seimas pritartų, žvalgybos pareigūnams būtų taikoma tokia pat apmokėjimo tvarka, kaip valstybės tarnyboje. Žvalgybos pareigūnų tarnybinį atlyginimą sudarytų pareiginė alga ir priemokos, būtų atsisakyta priedų už tarnybos stažą, kario laipsnį ir tarnybinį rangą.
Žvalgybos pareigūnams siūloma mokėti priemokas už pavadavimą, už papildomų užduočių atlikimą ir už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą.
 
Žvalgybos institucijos vadovas nustatytų žvalgybos pareigūnų apmokėjimo sistemą. Žvalgybos pareigūno alga būtų nustatoma pagal pareiginės algos koeficientą.
 
Antrojo operatyvinių tarnybų departamento ir Valstybės saugumo departamento vadovams siūloma suteikti teisę tvirtinti didžiausio leistino žvalgybos pareigūnų ir darbuotojų pareigybių skaičių.
 
Žvalgybos įstatymo pataisos įveikė pateikimo stadiją. Už jas balsavo 90 Seimo narių, niekas nebuvo prieš, susilaikė 5.Parlamentarai šį projektą svarstys skubos tvarka, gegužės 16 d.
 
Jadvyga Bieliavska (ELTA)
 
2023.05.10; 09:12
Trumposios naujienos

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. EPA – ELTA nuotr.

Briuselis, spalio 20 d. (dpa-ELTA). NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas teigia apgailestaująs dėl Rusijos sprendimo nutraukti savo misijos prie Aljanso darbą, priimto reaguojant į atimtą šalies diplomatų akreditaciją.
 
Per spaudos konferenciją Briuselyje J. Stoltenbergas teigė, kad toks Maskvos žingsnis neskatina dialogo ar abipusio supratimo. Nepaisant to, NATO išlieka atvira pokalbiams, teigė jis.
 
Šie jo komentarai paskelbti po to, kai Maskva pranešė, kad nuo lapkričio pradžios nutrauks savo misijos prie NATO darbą. Negana to, veiklos netęs ir NATO informacinis biuras Maskvoje.
 
Tokio žingsnio Maskva ėmėsi po to, kai NATO paskelbė atėmusi aštuonių Rusijos diplomatų Briuselyje akreditaciją, teigdama, kad jie buvo „nedeklaruoti Rusijos žvalgybos pareigūnai“. Aljansas taip pat nurodė, kad ateityje bus perpus sumažinta Maskvos delegacijos prie Aljanso apimtis.
 
Trečiadienį J. Stoltenbergas pabrėžė, kad NATO sprendimas atimti akreditaciją buvo pagrįstas žvalgybiniais duomenimis, ir pridūrė, jog minėti diplomatai buvo Rusijos žvalgybos tarnybų darbuotojai.
 
„Sąjungininkės išreiškė didelį nerimą dėl tokios piktybinės veiklos, kurią stebime pastaruosius kelerius metus“, – teigė J. Stoltenbergas.
Kaip pavyzdžius J. Stoltenbergas paminėjo 2016 m. nesėkmingą perversmą Juodkalnijoje, 2018 m. ataką nervus paralyžiuojančia medžiaga Anglijos Solsberio mieste ir kibernetinę ataką prieš Cheminio ginklo uždraudimo organizaciją tais pačiais metais.
 
Lina Linkevičiūtė (DPA)
 
2021.10.21; 07:00
Aktualijos

Lietuvos saugumo (VSD) būstinė Vilniaus pakrašyje. Slaptai.lt nuotr.

Seimas ketvirtadienį pradėjo svarstyti krašto apsaugos ministro Raimundo Karoblio pristatytas Žvalgybos ir Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymų pataisas, kuriomis numatoma tobulinti žvalgybos pareigūnų tarnybos apmokėjimo sistemą, padarant ją lankstesnę ir labiau motyvuojančią. Pasak ministro, projekto rengimą paskatino tai, kad žvalgybos pareigūno darbo atlyginimas tapo nekonkurencingas ir nemotyvuojantis.

Žvalgybos įstatymo pakeitimais siekiama suderinti tarnybinio atlyginimo priedų už tarnybos stažą ir tarnybinį rangą/kario laipsnį dydžių įtaką žvalgybos pareigūnų tarnybiniam atlyginimui, taip pat diferencijuotai vertinti pareigūnų, atliekančių pareigas, susijusias su ypatinga specifika, tarnybos apmokėjimą bei numatyti galimybę motyvuoti žvalgybos pareigūnus už ypač gerus tarnybinės veiklos rezultatus.

Lietuvos karinė žvalgyba ir kontržvalgyba. Slaptai.lt nuotr.

Siūloma įtvirtinti, kad priedas už tarnybinį rangą/kario laipsnį, kuris dabar mokamas nuo pareiginės algos bazinio dydžio, būtų mokamas nuo Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme nustatyto pareiginės algos koeficiento (neįskaičiuojant žvalgybos pareigūno pareiginės algos koeficiento už pareigas, susijusias su ypatinga specifika). „Toks skaičiavimas labiau atitiktų šio priedo esmę – įvertinti žvalgybos pareigūno kvalifikaciją bei profesinės patirties lygį“, – teigiama dokumento aiškinamajame rašte.

Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme numatoma nustatyti žvalgybos pareigūnams pareiginių algų koeficientų minimalias ir maksimalias ribas. Anot ministro R. Karoblio, žvalgybos pareigūnų pareiginių algų koeficientą siūloma keisti dviem etapais – nuo 2018 m. liepos 1 d. ir nuo 2019 m. liepos 1 d.

Po pristatymo už projektus balsavo 66 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikė 12 parlamentarų. Pritarus projektams po pateikimo, toliau jie bus svarstomi Seimo komitetuose. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti balandžio 17 d.

Informacijos šaltini – ELTA

2018.03.16; 02:00

Trumposios naujienos

Didžiosios Britanijos premjerė Theresa May pristatė šalies vyriausybės atsaką į pasikėsinimą nunuodyti buvusį Rusijos šnipą Sergejų Skripalį ir jo dukrą Juliją. Tą ji padarė Maskvai nesutikus paaiškinti, kaip nutiko, kad Skripaliams nuodyti buvo panaudota Rusijoje sukurta medžiaga, praneša independent.co.uk ir BBC.

Premjerė informavo, kad iš Didžiosios Britanijos bus išsiųsti 23 Rusijos diplomatai, įvardijami kaip po priedanga dirbantys „žvalgybos pareigūnai“. Palikti šalį jie turės per savaitę. Teigiama, kad tai – didžiausio masto diplomatų išsiuntimas iš šalies per daugiau kaip tris dešimtmečius.

Th. May taip pat patvirtino, kad šiemet Rusijoje vyksiančiame Pasaulio futbolo čempionate nedalyvaus nei Didžiosios Britanijos ministrai, nei karališkosios šeimos nariai. Be to, bus atšauktas planuotas Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo vizitas šalyje.

Pati Rusija neigia kaip nors prisidėjusi prie pasikėsinimo į S. Skripalį.

Maskva ignoravo Th. May duotą terminą iki vidurnakčio pradėti bendradarbiauti tiriant šią bylą, todėl tai paskatino premjerę paskelbti rinkinį priemonių, kurios, tikimasi, Rusijai nusiųs „aiškią žinutę“.

Be jau minėtų priemonių, Didžioji Britanija ketina sugriežtinti privačių skrydžių ir krovinių patikras bei įšaldyti Rusijos valstybės lėšas, kai bus turima įrodymų, kad jos gali būti panaudotos keliant grėsmę Jungtinės Karalystės (JK) piliečių ir gyventojų gyvybėms ar turtui. Be to, ketinama laikinai įšaldyti aukšto lygmens dvišalius Londono ir Maskvos santykius.

Th. May šalies parlamentarams sakė, kad Rusija nepaaiškino, kaip rusų gamybos nervus paralyžiuojanti medžiaga galėjo būti panaudota JK teritorijoje, o Maskvos atsaką apibūdino kaip kupiną „sarkazmo, paniekos ir pasipriešinimo“.

Kovo 4 d. Viltšyro grafystės Solsberio mieste prie vieno iš prekybos centrų buvo rasti du žmonės, nukentėję nuo nežinomos medžiagos. Vėliau žiniasklaida juos įvardijo – tai buvo buvęs Rusijos karinės žvalgybos pulkininkas S. Skripalis ir jo duktė Julija. Nukentėjusieji buvo nugabenti į ligoninę. Taip pat nukentėjo policininkas, pirmas atvykęs į incidento vietą.

S. Skripalis 2004 metais Rusijoje buvo suimtas ir apkaltintas šnipinėjimu Didžiosios Britanijos naudai. 2006 metais jis buvo nuteistas 13 metų kalėti. 2010 metais Rusijai ir JAV apsikeitus šnipais, S. Skripalis gavo prieglobstį Didžiojoje Britanijoje.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.03.15; 06:10

Aktualijos

Žvalgybos pareigūnų atlyginimai per dvejus metus galėtų padidėti iki 30 proc. Be to, planuojama keisti atlyginimų mokėjimo sistemą ir darbuotojus motyvuoti pagal rezultatus, teigia Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Darius Jauniškis.

Vyriausybė trečiadienį pasitarime svarstė žvalgybos pareigūnų algos klausimus – galutiniai sprendimai kol kas nepriimti, tačiau ketinama keisti atlyginimų sistemą.

„Aš neoperuosiu skaičiais, nes manau, kad valstybėje turėtų būti tam tikros paslaptys, ir apie konkretų pareigūnų atlyginimą nekalbėsiu. Tas didinimas būtų dviem etapais – tai yra 2018 ir 2019 metais. Bendra suma pakiltų apie 30 proc. O šiemet biudžete pinigai yra numatyti, papildomų pinigų nereikės“, – žurnalistams po Vyriausybės posėdžio sakė VSD vadovas D. Jauniškis.

Jo teigimu, atlyginimai pareigūnams turi būti mokami kitokiu principu. Šiuo metu egzistuojanti tvarka numato, kad kuo ilgiau pareigūnas dirba, tuo didesnį atlyginimą gauna. D. Jauniškio nuomone, tokia sistema nėra tinkama.

„Mokėjimas už stažą nėra motyvuojantis. Iš principo, aš galiu nieko neveikti, metai bėga ir kyla atlyginimas, o mes siūlome įvesti šakutes, kad būtų mokama už darbo rezultatą“, – teigė jis.

Premjero Sauliaus Skvernelio nuomone, sistema turi būti pakeista taip, kad atlyginimai priklausytų nuo atlikto darbo kokybės.

„Aš manau, kad pagrindinis dalykas, kalbant apie žvalgybos pareigūnus, tai sukurti tą motyvacinę sistemą, kuri priklausytų nuo užduoties svarbos, atsakomybės ir tai susieti su darbo užmokesčiu. Šiandien yra fiksuoti koeficientai – ar žvalgybos pareigūnas kokybiškai atlieka darbą, ar ne, jis gauna tą patį“, – teigė Premjeras.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.01.18; 003:00

Žvalgyba

Kodėl JAV viceprezidentas Maikas Pensas (Mike Pence) pasisamdė teisininką? Viceprezidentas nori turėti profesionalų teisininką, kuris jam profesionaliai patars, kaip atsakyti į konkrečius klausimus apie galimus prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) rinkimų komandos ryšius su Rusija, praneša BBC.

Karikatūra: vis dar nežinome, kokie santykiai susiklostys tarp Donaldo Trampo ir Vladimiro Putino (kuris kurį neša).

Viceprezidento pasirinktas teisininkas Ričardas Kalenas (Richard Cullen) yra gynęs ne vieną aukšto rango klientą.

JAV žiniasklaida jau yra pranešusi, kad specialusis prokuroras Robertas Miuleris (Robert Mueller) atlieka tyrimą D. Trampo atžvilgiu – esama rimtų įtarimų, kad šis galėjo trukdyti teisingumui. R. Miuleris vadovauja Federalinio tyrimų biuro (FTB) tyrimui dėl Rusijos kišimosi į 2016-ųjų JAV prezidento rinkimus.

JAV žiniasklaida informavo, kad šio tyrimo metu aukšto rango šalies žvalgybos pareigūnų bus klausiama, ar D. Trampas tikrai troško nutraukti tyrimą dėl atleistojo savo patarėjo nacionaliniam saugumui Maiklo Flino (Michael Flynn), bei tikslinama informacija apie FTB vadovo Džeimso Komio (James Comey) atleidimą.

Visus savo ar savo komandos suokalbius su Rusija neigiantis D. Trampas pareiškė, kad šis tyrimas – naujausias žingsnis „išgalvotoje istorijoje“.

„Jūs esate liudininkai didžiausios raganų medžioklės per visą JAV politinę istoriją – jai vadovauja blogi ir sutrikę žmonės!“, – socialiniame tinkle „Twitter“ rašė JAV prezidentas. Dž. Penso biuras apie šio politiko sprendimą pasisamdyti R. Kaleną informavo ketvirtadienį.

„Viceprezidentas yra susitelkęs į savo pareigas ir į prezidento darbotvarkės pristatymą, ir tikisi, kad šis klausimas netrukus bus išspręstas“, – sakė M. Penso atstovas Džerodas Eigenas (Jarrod Agen).

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.06.17; 05:05