Gintaras Visockas. Slaptai.lt foto

Šiandieninį komentarą Pietų Kaukazo temomis pradėsiu nuo kelių Azerbaidžano žurnalisto Bairamo Elšadovo citatų day.az leidinyje. Skelbiu pirmąją citatą: Lietuvos ambasadorius Armėnijoje Andrius Pulokas susitiko su Armėnijos parlamento pirmininku Alenu Simonianu ir svarstė Karabacho armėnų klausimą. Problema ta, kad Lietuvos ambasadorius arba nežino, kad Azerbaidžanas šiomis dienomis visiškai atkūrė suverenitetą ir Karabacho klausimas liko istorijos šiukšlyne, arba, o tai dar blogiau, Lietuvos diplomatui tarptautinė teisė yra antraeilės reikšmės klausimas“.

Andrius Pulokas. Lietuvos ambasadorius Armėnijoje

Padiskutuokime, kas teisus? Teisus – Azerbaidžano komentatorius. Kodėl? Remiantis tarptautine teise, Karabachas tikrai yra neatskiriama Azerbaidžano teritorija. Jei Lietuvos diplomatui A. Pulokui parūpo Karabacho armėnų likimas, jis pirmiausia turėtų belstis ne į Armėnijos, o į Azerbaidžano valdžios duris. Juk Karabachas – Azerbaidžano žemė. Tad, vadovaujantis sveiku protu, mūsų diplomatui Karabache gyvenančių armėnų problemas aptarti derėtų Baku mieste. Jerevano poziciją reikia žinoti, bet tik po to, kai bus įsiklausyta į oficialius Azerbaidžano politikų komentarus. Nes Karabachas, dar sykį priminsiu, – tai ne Armėnijos teritorija. Jei mūsų ambasadorius ponas A. Pulokas apie Karabacho armėnų lūkesčius tariasi su Armėnija, vadinasi, jis grubiai kišasi į Azerbaidžano vidaus reikalus. Ar tai – oficiali Lietuvos URM pozicija?  

O čia – dar viena citata iš prieš keliolika dienų viešojoje erdvėje pasirodžiusios Bairamo Elšadovo publikacijos. Štai azerbaidžanietiški priekaištai Lietuvai: „Lietuvos diplomatijos vadovo Gabrieliaus Landsbergio pasisakymų esmė tokia, kad lokalinės antiteroristinės Azerbaidžano priemonės pakerta tarptautinės bendrijos pastangas siekiant taikos. Mes net neakcentuosime kvailumo, šališkumo bei situacijos nesuvokimo. Tik pasakysime, kad ponas Landsbergis patraukė Vakarų politikų pamėgtu keliu, kai ieškoma ne tiesos, o „demonstruojama sava mielaširdystė“.“

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Ir vėl – teisingi azerbaidžaniečių priekaištai. Begėdiška tvirtinti, esą 2023-ųjų rugsėjo 19-ąją Azerbaidžanas kažin ką pakirto. Ponas G. Landsbergis turėtų žino, juk jau nėra mažas vaikas, jog dažniausiai neįmanoma pasiekti rimtų susitarimų taikiomis priemonėmis. Tereikia prisiminti, kaip gražiuoju nepavyko sutramdyti Kuveitą puolusio Irako, Jugoslavijos karų, sutaikyti šiaurės ir pietų Vietnamo, pietų ir šiaurės Korėjos, kaip meiliais žodeliais nepasisekė Moldovai susigrąžinti Padniestrės, Sakartvelui – Pietų Osetijos ir Abchazijos, kaip pokalbiais nebuvo užbaigti karai Sirijoje, kaip, Vakarams svaičiojant demokratijos temomis, Ukraina neteko Krymo, Donbaso, Luhansko regionų.

Pietų Kaukazo bėdos – dar vienas puikus pavyzdys, ko teverta vakarietiška diplomatija siekiant sutaikyti besipykstančias tautas. Prisipažinsiu, per pastaruosius tris dešimtmečius nė sykio nesu girdėjęs oficialaus Vilniaus garsiai ir aiškiai ištariant, jog Karabachas – tai Azerbaidžanas, todėl armėnų separatistai privalo nešdintis iš Šušos ir Hankendžio. Beje, šių žodžių aiškiai, garsiai nenorėjo ištarti oficialusis Paryžius, oficialusis Vašingtonas, oficialusis Briuselis, oficialusis Strasbūras. Kalbant atvirai, visus tris dešimtmečius Vakarai elgėsi taip, tarsi Azerbaidžanas privalo paaukoti Armėnijai savąjį Karabachą. O kai Baku nesutikdavo, Europos Sąjunga prigalvodavo įvairiausių priekabių, koks Azerbaidžanas neva blogas, piktas ir žiaurus. Tuo tarpu armėnai – tarsi šventesni net ir už patį Šventąjį Tėvą – Popiežių Pranciškų. Neva armėnai – demokratiški, taikūs, draugiški, be menkiausių korupcijų. Tad, mano supratimu, mažų mažiausiai netaktiška nurodinėti Azerbaidžanui, kad šis, trisdešimt metų kantriai laukęs „taikių susitarimų“, dar keletą dešimtmečių luktelėtų, kol mes, Vakarai, sužaisime savo dvigubų standartų politikas, skatindami armėniškąjį separatizmą ir platindami antiazerbaidžanietiška nuotaikas.

Azerbaidžaną mums derėtų sveikinti susigrąžinus Karabachą. Sveikinti Azerbaidžaną turėtume ne tik už tai, kad jis galų gale atkūrė savo šalies teritorinį vientisumą. Galėtume pasakyti ačiū dar ir už tai, kad savo karines operacijas 2020-ųjų rudenį ir 2023-ųjų rugsėjo 19-ąją dieną jis organizavo profesionaliai, ypač stengdamasis išvengti civilių aukų. O dabar, kai Karabachas – Azerbaidžano rankose, azerbaidžaniečiai vėl demonstruoja solidumą, orumą. Su vietiniais armėnais jie elgiasi pagarbiai, humaniškai, civilizuotai. Norite grįžti į Armėniją – važiuokite, niekas nedraudžia. Norite likti Karabache – pasilikite, tik turėsite gyventi pagal Azerbaidžano įstatymus ir tvarką. Jokios prievartos, jokio keršto. Sulaikomi, areštuojami tik Karabacho separatistų valdžios ir ginkluotųjų pajėgų atstovai. Žodžiu, nėra jokių „etninių valymų“, kaip mėgina teigti armėnų separatistams palankūs propagandistai. Azerbaidžanas – puikus pavyzdys visoms pasaulio valstybėms, patyrusioms teritorinių praradimų. Sakartvelas, Moldova, Ukraina širdies gilumoje pavydi Azerbaidžanui. O kaip elgiasi Lietuvos URM vadovas G. Landsbergis? Jam vaidenasi, kad „lokalinės antiteroristinės Azerbaidžano priemonės pakerta tarptautinės bendrijos pastangas siekiant taikos“.

Žygimantas Pavilionis. Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

O kokią poziciją užėmė Lietuvos parlamento Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis? Vienoje „Lietuvos ryto“ televizijos laidų tik tarp kitko užsiminė, jog, remiantis tarptautine teise, Karabachas priklauso Azerbaidžanui. Kaip skelbė agentūra ELTA, Ž. Pavilionis puolė įrodinėti, jog Lietuvos diplomatai privalo nedelsiant skristi į Armėniją ir Armėnijos sostinėje Jerevane aptarti Pietų Kaukaze susidariusią situaciją. Man regis, mūsų parlamentaras pirmiausia turėjo organizuoti kelionę į Azerbaidžaną, ir tik po to, jei prireiks, – į Jerevaną. Juk agresorius šiuo konkrečiu atveju – ne Azerbaidžanas. Agresorius – Armėnija. Bet kaip ir diplomato A. Puloko atveju, taip ir čia – viskas atvirkščiai. Pirmiausia – į Armėniją, o į Azerbaidžaną – jei reikės…

O kaip leidinyje 15min.lt kalbėjo Lietuvos gynybos ekspertas Darius Antanaitis? Jis pripažino, jog Karabachas – tai Azerbaidžano teritorija, bet tuo pat pridūrė – „atsiprašau armėnų“. Nesuprantu, kam tie atsiprašymai? Kodėl bijome armėnams priekaištauti, kai jie elgiasi neteisingai, kodėl armėnams nenorime sakyti tiesos?

Štai Vilniaus Universiteto tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas, „Freedom House“ vadovas Vytis Jurkonis, duodamas interviu Lietuvos televizijoms ir internetiniams leidiniams, nė sykio aiškiau neužsimena, jog Karabachas, remiantis tarptautine teise, – Azerbaidžano teritorija. Neįsivaizduoju, kaip galima keliolika minučių „pilstyti iš tuščio į kiaurą“ ir aiškiai neužsiminti, ką apie Karabacho priklausomybę mums sako tarptautinė teisė? Ko verti tokie V. Jurkonio pasiplepėjimai?

Vienintelis Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Egdūnas Račius, davęs leidiniui 15min.lt interviu, kalbėjo aiškiai ir be užuolankų. Karabachas – tai Azerbaidžanas, ir šios aksiomos negalima pamiršti, kai kalbame apie Azerbaidžano karines operacijas Karabache 2020-ųjų ar 2023-ųjų rudenį.  

Konstantinas Borovojus – Ukrainos vėliavos fone

Beje, ypač įdomių pastabų dėl paskutiniųjų įvykių Karabache internetinėje youtube.com erdvėje yra išdėstęs Rusijos disidentas, verslininkas, apžvalgininkas Konstantinas Borovojus. Kodėl remiuosi šiuo į JAV pasitraukusiu Rusijos opozicionieriumi? Jis vienas iš pirmųjų kaltino Rusijos vadovą Vladimirą Putiną 1999-iaisiais sprogdinus gyvenamuosius namus Maskvoje, Volgodonske ir Buinakske, kad turėtų pretekstą pulti Čečėniją. K. Borovojus – iš tų opozicionierių, kurie senų seniausiai kaltino tiek JAV, tiek Europą nusikalstamai pataikaujant V. Putinui.

Taigi jo komentarai bent šiuo metu man atrodo teisingi, įtikinami. Paklaustas, kurią pusę palaikąs dėl Pietų Kaukazo, K. Borovojus visuomet primena, jog pastaruosius tris dešimtmečius separatistams Karabache vadovavo … Kremliaus statytiniai. Pastaruosius tris dešimtmečius Karabachą valdė V. Putino šutvė. Tiesa, visi tie Karabacho premjerai, prezidentai, parlamento vadovai, gynybos ministrai, kariuomenių generolai vaidino demokratus, humanistus, laisvės gynėjus, o iš tikrųjų slapta padėjo V. Putinui diegti savąją „skaldyk ir valdyk“ politiką, specialiai kiršino armėnų ir azerbaidžaniečių tautas, trukdydami į priekį judėti ir Armėnijai, ir Azerbaidžanui. Pasak K. Borovojaus, vaduodamas Karabacho regioną iš armėnų separatistų Azerbaidžanas šiandien vaidina teigiamą vaidmenį – jis iš regiono veja lauk V. Putino komandą. K. Borovojaus teigimu, nereikia gailėti armėnų separatistų vadų. K. Borovojus taip pat nėra sužavėtas Armėnijos premjero Nikolos Pašiniano politika. N. Pašinianas pasirodė ne toks kietas, drąsus ir principingas kaip kadaise, sakykim, buvo Gruzijos (Sakartvelas) reformatorius Michailas Saakašvilis.

Mano supratimu, Lietuva turėtų įsidėmėti šiuos K. Borovojaus žodžius.

2023.10.01; 18:00

Žygimantas Pavilionis. Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) posėdyje, kuriame buvo diskutuojama apie padėtį Karabache, gimė iniciatyva organizuoti parlamentinį vizitą į Armėniją bei Azerbaidžaną.
 
Visgi komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis atkreipia dėmesį, kad dėl ribotų laiko resursų prioritetas būtų teikiamas apsilankymui Armėnijoje. „Po šios diskusijos gimė idėja kuo griečiau suorganizuoti parlamentinį vizitą į regioną, kuriame būtų visų frakcijų atstovai, o jį galėtų organizuoti URK. Rytoj dar pasiteirausime, galbūt kažkas ir iš Seimo vadovybės norėtų prisijungti“, – Eltai teigė URK pirmininkas Ž. Pavilionis. „Sieksime vizito į abi sostines, jei tai yra įmanoma. Bet prioritetas yra Armėnijai“, – pažymėjo jis.
 
Politikas tikina šio vizito galimybę artimiausiu metu ketinantis aptarti su Lietuvos ambasadoriais Armėnijoje ir Azerbaidžane.
 
Ž. Pavilionis įsitikinęs, kad Lietuva gali turėti naudingų patarimų Armėnijai formuojant vakarietišką politinę kryptį.
 
„Mūsų išskirtinis vaidmuo gali būti padedant Armėnijai formuluoti naujo posūkio į Vakarus žingsnius. Nes tikrai armėnai nelabai ir suvokia, nelabai žino apie tuos instrumentus, nelabai galbūt drįsta jais naudotis“, – sakė URK pirmininkas „Kadangi mes esame taip arti tų šalių, kartais tie mūsų lietuviški siūlymai gali būti kiek drąsesni. Ir parlamentarai turi tokią ir teisę, ir laisvę padėti armėnams ir kitiems susigaudyti toje situacijoje šiek tiek galbūt nuoširdžiau ir atviriau“, – taip pat pabrėžė jis.
 
Karabachas – tai Azerbaidžanas. EPA – ELTA foto

ELTA primena, kad praėjusią savaitę Azerbaidžanas pradėjo „antiteroristinę“ operaciją prieš tarptautinės bendruomenės pripažintą savo teritoriją – Karabachą, o kitą dieną paskelbė ją baigęs. Ketvirtadienį buvo surengtos Azerbaidžano ir Karabacho atstovų derybos dėl tolesnio situacijos sureguliavimo. Azerbaidžanas pažadėjo leisti išvykti iš Karabacho armėnams, kurie sudės ginklus.
 
Armėnijos užsienio reikalų ministerija kaltina Azerbaidžaną vykdant „etninį valymą“.
 
Armėnijos ir Azerbaidžano konfliktas dėl Kalnų Karabacho prasidėjo dar 1988 metų vasarį, kai Kalnų Karabacho autonominė sritis, kur gyventojų daugumą sudaro armėnai, pareiškė pasitraukianti iš Azerbaidžano SSR sudėties. 1991 metų rugsėjį autonomijos administraciniame centre Stepanakerte buvo paskelbta, kad įkuriama Kalnų Karabacho Respublika.
 
Gailė Jaruševičiūtė-Mockuvienė (ELTA)
 
2023.09.27; 00:30

Žygimantas Pavilionis. Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Trečiadienį Seimo Užsienio reikalų komitetas (URK) posėdžio metu aptars padėtį Karabache. Kaip Eltai posėdžio išvakarėse teigė URK pirmininkas Žygimantas Pavilionis, didžiausias dėmesys bus skirtas klausimui, kaip šioje situacijoje gali prisidėti Seimas ir Vyriausybė.
 
„Pasitarsime kaip mes, kaip parlamentarai, galėtume prisidėti savo dalyvavimu, žinant, kad ryšius turime su visomis Kaukazo šalimis“, – teigė politikas. Ž. Pavilionio teigimu, tiesiogiai konflikte nedalyvaujančių Baltijos šalių pastangos Kaukazo regione yra vertinamos.
 
Karabachas – tai Azerbaidžanas. EPA – ELTA foto

ELTA primena, kad praėjusią savaitę Azerbaidžanas pradėjo antiteroristinę operaciją tarptautinės bendruomenės pripažintoje savo teritorijoje – Karabache, o kitą dieną paskelbė ją baigęs. Ketvirtadienį buvo surengtos Azerbaidžano ir Karabacho atstovų derybos dėl tolesnio situacijos sureguliavimo. Azerbaidžanas pažadėjo leisti išvykti iš Karabacho armėnams, kurie sudės ginklus.
 
Armėnijos užsienio reikalų ministerija kaltina Azerbaidžaną vykdant „etninį valymą“.
 
Armėnijos ir Azerbaidžano konfliktas dėl Karabacho prasidėjo dar 1988 metų vasarį, kai Kalnų Karabacho autonominė sritis, kur gyventojų daugumą sudaro armėnai, pareiškė pasitraukianti iš Azerbaidžano SSR sudėties. 1991 metų rugsėjį autonomijos administraciniame centre Stepanakerte buvo paskelbta, kad įkuriama Kalnų Karabacho Respublika.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2023.09.27; 00:30

Politinės intrigos. TSPMI plakatas. Slaptai.lt nuotr.

Liberalų sąjūdžio frakcijai Seime konservatorius raginant sugrįžti prie užsienio politikos susitarimo, Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Žygimantas Pavilionis tikina, kad prie šios iniciatyvos bus sugrįžta rudens sesijos pradžioje. Politiko teigimu, susitarimo tekstas jau iš esmės yra parengtas, todėl svarbiausia, kad atsirastų politinė valia padėti parašus.
 
„Mes tikrai stengėmės prieš Vilniaus NATO susitikimą tą tekstą paruošti, jis ir buvo iš esmės paruoštas, gal trūko paskutinių potepių, suderinimų jau grynai su politine vadovybe, tačiau įvyko kaip įvyko – įvyko vidaus politikos sukrėtimas su išankstiniais rinkimais“, – Eltai teigė Ž. Pavilionis.
 
URK pirmininkas tikina prie užsienio politikos susitarimo grįšiąs Seimo rudens sesijos pradžioje.
 
„Kai tik Seimas susirinks, nes dabar tuos kolegas fiziškai ne taip lengva surasti, tai aš tikrai pabandysiu dar kartą tą procesą pradėti. Bet, žinoma, palaikymas visų partijų lyderių bus labai svarbus“, – sakė Ž. Pavilionis.
 
Politikas akcentuoja, kad tam, jog susitarimas būtų pasirašytas, reikia tik politinės valios. Pasak jo, esminių skirtumų užsienio politikoje tarp parlamentinių partijų praktiškai nėra.
 
„Jeigu būtų politinė valia, tai popierius yra jau seniai paruoštas. Svarbiausia, kad partijų lyderiai nenorėtų įtraukti užsienio politikos, kuri yra valstybės interesai, į vidaus politiką, nes tai būtų labai neatsakinga ir nereikalinga“, – pabrėžė komiteto pirmininkas.
 
A. Mazuronis: manau, kad šis susitarimas pasmerktas
 
Savo ruožtu opozicinės Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis yra įsitikinęs, kad šios kadencijos metu susitarimas dėl užsienio politikos nebus pasirašytas.
 
„Aš prognozuočiau, kad išvis jokio susitarimo nebus, nes, akivaizdu, kad į rinkiminį periodą, į rinkiminį ciklą žengiame ir čia jau galimybės susitarti, ypač tokiais klausimais, kurie yra poliarizuotos ir skirtingos nuomonės, bus pakankamai sudėtinga“, – Eltai teigė A. Mazuronis.
Politikas tikina, kad „darbiečiai“ diskusijose dėl susitarimo jau kurį laiką nedalyvauja.
 
„Mes jau kurį laiką nebedalyvavome tose diskusijose, į kurias ir Kirkilas įsiliejo. Jau nebesupratome, kas ten už ką atsakingas, kas ten ką daro, kokia kieno rolė, URM išvis diskusijose kaip ir nebuvo“, – sakė Darbo partijos pirmininkas.
 
„Nebedalyvavome nebematydami prasmės, o dabar tos prasmės dar mažiau matome. Aš manau, kad tai pasmerktas dalykas ir nieko čia nebebus“, – pridūrė jis.
Grimasos. Slaptai.lt nuotr.
 
A. Mazuronio nuomone, liberalų raginimas konservatorius sugrįžti prie užsienio politikos susitarimo yra paprasčiausiai priešrinkiminė retorika.
 
„Liberalų sąjūdžio pareiškimą traktuočiau kaip bandymą įgelti į konservatorių darbo silpnesnę grandį. Matyt, artėjant rinkimams tokių paraginimų, paskatinimų efektyviau dirbti mes matysime vis daugiau ir daugiau“, – savo nuomonę išsakė parlamentaras.
 
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija penktadienį koalicijos partnerius konservatorius paragino grįžti prie parlamentinių partijų susitarimo dėl užsienio politikos. Pasak politikų, pasirašyti susitarimą yra būtina – ypač dabartinėmis geopolitinėmis sąlygomis, kai Baltarusijos opozicija Lietuvoje sulaukia aštresnių vertinimų.
 
ELTA primena, kad politinių partijų susitarimas dėl užsienio politikos buvo pradėtas rengti po to, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.
Pykčiai. Slaptai.lt foto
 
Daugiausiai ginčų rengiant susitarimą sukėlė išsiskyrusios valdančiųjų ir opozicijos nuomonės dėl pozicijos Kinijos atžvilgiu. Dėl to pasiekti susitarimo nepavyko. Artėjant Vilniuje vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui, konservatoriai grįžo prie idėjos dėl šio susitarimo.
 
URK pirmininkas Ž. Pavilionis kreipėsi pagalbos į buvusį parlamentarą ir premjerą G. Kirkilą. Pasak jo, nors centro kairei priklausančiam politikui nebūtų suteiktos formalios pareigos, siekiant išjudinti jau metus įstrigusį susitarimą dėl užsienio politikos tikslų G. Kirkilo įsijungimas nepamaišytų.
 
Gailė Jaruševičiūtė-Mockuvienė (ELTA)
 
2023.08.14; 00:30

Veto antspaudas

Pasibaigus Vilniaus NATO viršūnių susitikimui politikų viešai sakomas optimizmas dėl pasiekimų yra rezervuotas – pripažįstama, kad formuluotė dėl Ukrainos perspektyvos Aljanse galėjo būti konkretesnė. Nepaisant viešai reiškiamo politikų nusivylimo, Lietuva nepasinaudojo veto teise, nors apie tokią galimybę dar prieš renginį viešai svarstė Prezidentūra.
 
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas pripažįsta, kad derantis dėl Ukrainos perspektyvos NATO pritrūko tvirtesnės kitų Rytų flango valstybių paramos. Taip pat, pasak politiko, reikia suvokti, kad veto teisė turėtų būti naudojama tada, kai yra realios galimybės kažką pasiekti. Politikas abejoja, kad šioje situacijoje tokios galimybės buvo.
 
Savo ruožtu Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Žygimantas Pavilionis stebisi, kodėl Lietuva taip anksti sutiko su iki galo netenkinančiu deklaracijos tekstu. Politikas mano, kad Lietuvos moralinė atsakomybė buvo bent jau palaukti, kol pasisakys į Vilnių atvykęs Ukrainos prezidentas Volodymiras Zelenskis. Todėl politikas mano, kad Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda su kompromisinėmis formuluotėmis sutiko per anksti.
 
L. Kasčiūnas: pritrūko tvirtesnės kitų Rytų flango valstybių paramos
 
NSGK pirmininkas L. Kasčiūnas pripažįsta, kad NATO viršūnių susitikimo metu prirūko tvirtesnės Rytų flango valstybių paramos.
„Kitų Rytų flango valstybių tvirtesnės paramos pritrūko. Matyt, dėl to, kad kitokią nuomonę turėjusių Aljanso valstybių pusėje buvo pernelyg didelį svorį turinčios valstybės ir tai yra realybė“, – Eltai teigė L. Kasčiūnas.
Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
„Mes stumdami šį klausimą turime suvokti, kad resursas, kurio reikės užtikrinti įsipareigojimą ukrainiečiams, jau tampant NATO nariais, jis yra didžiųjų valstybių rankose. Tų, kurios turi galią“, – taip pat akcentavo politikas.
 
NSGK pirmininkas taip pat pripažįsta abejojantis, ar Lietuvos sprendimas vetuoti deklaracijos tekstą būtų kažką pakeitęs.
 
„Veto irgi turi būti naudojamas tada, kai tu matai, kad realiai gali kažką pakeisti. Nesu tikras, ar buvo tokia situacija“, – sakė jis.
 
Ž. Pavilionis: turėjome laikytis kiečiau
 
Savo ruožtu URK pirmininkas Ž. Pavilionis negaili kritikos NATO viršūnių susitikimo metu priimtiems sprendimams. Visgi politikas pripažįsta, kad nedidelė pažanga, siekiant, kad Ukraina gautų pakvietimą į Aljansą, buvo padaryta.
 
Žygimantas Pavilionis. Slaptai.lt nuotr.

„Aš (pasiektam rezultatui – ELTA) rašyčiau trejetą ar ketvertą. Manau, čia trečdalis kelio į pakvietimą, bet tas trečdalis yra. (…) Mažą landą pramušėme į tą pakvietimą, kurio taip norėjome. Nes tikrai prieš pusę metų, patikėkite, net nebūtume svajoję apie tai, o prieš metus apskritai iš mūsų būtų pradėję juoktis“, – Eltai teigė Ž. Pavilionis.
 
Visgi politikas stebisi, kodėl Lietuva taip anksti sutiko su deklaracijos tekstu. Pasak jo, Lietuvos moralinė pareiga buvo bent jau sudaryti galimybes V. Zelenskiui pasisakyti, iki susiderant dėl galutinio teksto.
 
„Galutinėje fazėje lieka valstybių vadovai, nes mūsų diplomatai, puikiai žinau, kad kovojo iki paskutinės minutės, tol, kol klausimas neperėjo ant vadovų stalo. Kaip ne vieną kartą panašiuose samituose dalyvavęs – ir ES, ir NATO – aš asmeniškai nustebau, kodėl taip anksti mes sutikome su tekstu. Kodėl nepalaukėme prezidento Zelenskio, kuris su visa mūsų simpatija, net ašaromis, aplodismentais, širdimis, matydamas mūsų vėliavas, lipo ant pakylos Lukiškių aikštėje“, – apgailestavo Ž. Pavilionis.
 
„Ir kai jis lipo ant pakylos, aš supratau, kad tekstas jau buvo suderintas. Man tai pasirodė keista, nes, aš maniau, kad mes jį pasikvietėme tam, kad panaudoti jo, sakyčiau, net unikalią jėgą. (…) Manau, kad būtų buvę protingiau šią jėgą panaudoti iki pat (susitikimo – ELTA) antros dienos ryto“, – sakė jis.
 
Ž. Pavilionis įsitikinęs, kad Lietuva turėjo pilną teisę pasinaudoti vienbalsiškumo principu.
 
„Puikiai žinote, kad NATO galioja vienbalsiškumas. Jeigu vengrai ar bet kokia kita šalis laiko įvairius klausimus pakėlusi dėl įvairių dalykų, tai gal ir Lietuva galėjo tą kalaviją pakeltą palaikyti šiek tiek ilgiau, nes laikėme jį už Ukrainą“, – pabrėžė URK pirmininkas.
 
Jis leidžia suprasti, kad tai, jog iki galo nebuvo pasiryžta spausti NATO partneres dėl Ukrainos perspektyvų NATO, buvo prezidento Gitano Nausėdos atsakomybė.
 
„Sprendimą tokioje situacijoje priima vadovas. Delegacijos vadovo sprendimas buvo priimtas priimti tekstą anksčiau negu prezidentas Zelenskis užlipo ant pakylos“, – apgailestavo Ž. Pavilionis.
 
„Stuburą laikyti visada sunku, lengviausia jį nuleisti. Ir stuburo tvirtumas nepriklauso nuo aplinkinių stuburo tvirtumo. Čia tiesiog yra apsisprendimas, kas yra svarbiau. Tai, manau, kad turėjome laikytis kiečiau“, – dar kartą pabrėžė politikas.
 
R. Lopata: neabejoju, kad apie veto galimybę net nebuvo svarstyta
 
Savo ruožtu NSGK narys Raimundas Lopata įsitikinęs, kad apie galimybę pasinaudoti veto teisę Lietuva net nesvarstė.
„Neabejoju, kad (veto galimybė – ELTA) net nebuvo svarstyta“, – Eltai teigė R. Lopata.
 
Profesorius Raimundas Lopata. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

Politikas mano, kad Prezidentūros kalbos apie tai, kad veto galimybė galėtų būti svarstoma, buvo skirtos tik vidaus auditorijai.
„Prezidentas žaidė daugiau vidaus rinkai ir tiek“, – sakė parlamentaras.
 
ELTA primena, kad šią savaitę Vilniuje vykusiame NATO daugiausiai dėmesio sulaukė Ukrainos narystės NATO klausimas. Kyjivas tikėjosi gauti aiškų signalą dėl narystės perspektyvos, tačiau Vakarų lyderiai dar iki prasidedant susitikimui Vilniuje akcentavo, kad tęsiantis karui Ukrainai nebus leista prisijungti prie NATO gretų.
 
Po ilgų derybų dėl Kyjivo transatlantinės perspektyvos formuluotės susitikimo komunikate, Aljansas patvirtino, kad „Ukrainos ateitis yra NATO“. Taip pat sutarta atsisakyti narystės veiksmų plano (MAP), patvirtina ilgalaikė karinė parama. Taip pat nutarta oficialiai įsteigti NATO-Ukrainos tarybą ir suglaudinti dvišalius politinius ryšius.
 
Tačiau lūkesčiai dėl pakvietimo į NATO liko neišpildyti – komunikate nurodoma, kad tam kelias bus atviras tik tada, „kai sąjungininkai pritars ir kai bus įvykdytos sąlygos“. Visgi, kokie yra pastarieji reikalavimai, komunikate nenurodoma.
NATO viršūnių susitikimas Vilniuje. Emblema
 
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė, kad „absurdiška“ nenustatyti Ukrainos narystės NATO termino. Taip jis teigė dar prieš paviešinant komunikate nugulusias kompromisines formuluotes.
 
Savo ruožtu prezidentas G. Nausėda neslepė, kad dėl prezidento Volodymyro Zelenskio pareiškimo apie neva „absurdišką“ NATO viršūnių susitikimo formuluotę dėl Ukrainos narystės Aljanse, prie derybinio stalo buvo kilusi emocinė įtampa.
 
Lietuvos prezidentas pripažino, kad tuo metu buvo atsiradusi galimybė, jog visas NATO viršūnių susitikimas gali apskritai žlugti.
 
Gailė Jaruševičiūtė-Mockuvienė (ELTA)
 
2023.07.17; 08:00

JAV ir Lietuvos draugystė. Paminklinė lenta ant Rotušės sienos Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.

Penktadienį Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) nariai uždaro posėdžio metu diskutuos dėl Lietuvos ir Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) bendradarbiavimo 2023 metais. Kaip Eltai teigė komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis, parlamentarai strateguos Vilniaus ir Vašingtono santykių perspektyvas po būsimų pokyčių JAV Kongrese. Pasak jo, išlaikyti glaudžius ryšius su partneriais yra būtina ne tik dėl kitų metų vasarą Vilniuje vyksiančio NATO viršūnių susitikimo, bet ir siekiant išlaikyti tvirtą JAV paramą Lietuvai bei Ukrainai.
 
„Tarsimės penktadienį, atsižvelgiant į tuos politinius pokyčius – Atstovų rūmai grįžta į respublikonų kontrolę – kaip mums dirbti su abejomis partijomis, kad abi partijos – tiek respublikonų, tiek demokratų – išlaikytų ypatingai svarų dėmesį mums, įtvirtintų mūsų pačių saugumą“, – Eltai teigė konservatorius.
 
„Nuo mūsų saugumo iki Ukrainos – galų gale, nepamirštame Baltarusijos laisvės ir okupacijos klausimų. Amerikiečių dėmesys mums bus ypatingai svarbus“, – pažymėjo jis.
 
Parlamentaras įsitikinęs – norint, kad amerikiečių parama nei Kyjivui, nei Vilniui nesusvyruotų, būtina išnaudoti diplomatines priemones ir „Vašingtone iki Vilniaus NATO viršūnių susitikimo turime lankytis mažiausiai kas mėnesį“.
 
„Mes patys su Laurynu Kasčiūnu šį sekmadienį išskrendame į Vašingtoną jau Kongreso lygiu pasitikrinti temperatūrą tiek kairėje, tiek dešinėje. Vienas iš svarbiausių klausimų – tęstinė parama Ukrainai. (…) Žinant, kad sausio 3 d. pradeda darbą naujas Kongresas, mūsų darbas su Amerika tampa ypatingai svarbus. Grubiai šnekant, nuo Vašingtono paramos mums ir Ukrainai priklauso mūsų visų likimai ir istorija“, – neabejojo jis.
 
Be parlamentarų, URK posėdyje pakviesti dalyvauti ir Užsienio reikalų, Krašto apsaugos ministerijų bei Prezidentūros atstovai.
 
Augustė Lyberytė (ELTA)
 
2022.12.09; 06:37

Žygimantas Pavilionis. Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Seimo Tėvynės sąjungos- Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Žygimantas Pavilionis vadovaus Seimo Užsienio reikalų komitetui, TS-LKD frakcijos narys  Emanuelis Zingeris užims Seimo Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojo pareigas.
 
Už tokį nutarimą ketvirtadienį vakare balsavo  63 Seimo nariai, niekas nebuvo prieš, 1 parlamentaras susilaikė.
 
Užsienio reikalų komiteto pirmininko pareigas Ž. Pavilionis perėmė iš Seimo nario mandato atsisakiusios parlamentarės Laimos Andrikienės, kuri yra paskirta Europos Audito Rūmų atstove.
 
Naujas pareigas gavęs Ž. Pavilionis nutarė pasitraukti iš Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojo pareigų. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija į šias pareigas pateikė E. Zingerio kandidatūrą.
 
Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkė Radvilė Morkūnaitė- Mikulėnienė turi 7 pavaduotojus.
 
Jadvyga Bieliavska (ELTA)
 
2022.11.18; 03:00

Žygimantas Pavilionis. Slaptai.lt nuotr.

Seimo Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotoją, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narį Žygimantą Pavilionį siūloma patvirtinti Seimo delegacijos Lietuvos Seimo ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados Asamblėjoje pirmininku.
Slaptai.lt nuotraukoje – Dr. Laima Andrikienė
 
Į šias pareigas šį politiką delegavo Seimo TS-LKD frakcija vietoj Seimo nario Mato Maldeikio.  
 
Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkė Laima Andrikienė irgi gali turėti naujas pareigas. Ją siūloma patvirtinti Seimo delegacijos Lietuvos Seimo, Lenkijos  Seimo bei Senato ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados narių asamblėjoje pirmininko pavaduotoja.
 
Tokį nutarimo projektą dėl Seimo delegacijų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo įregistravo Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma. Dėl siūlomų personalinių pasikeitimų turės balsavimu apsispręsti Seimas.
 
Jadvyga Bieliavska (ELTA)
 
2022.06.21; 10:35

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos Seime seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos Seime seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė teigia, kad frakcijos nario Žygimanto Pavilionio apsisprendimas trauktis iš Užsienio reikalų komiteto pirmininko pareigų buvo išmintingas. Politikės teigimu, partija netrukus priims sprendimą, kas pakeis Ž. Pavilionį komiteto pirmininko pareigose.
 
„Vertinu tai kaip komandinį apsisprendimą ir padėkojau jam už tai. Manau, kad tai yra išmintingas ėjimas, jeigu mes galvojame apie sėkmingesnį darbą užsienio politikos srityje“, – žurnalistams Seime pirmadienį teigė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
 
TS-LKD frakcijos seniūnė akcentuoja, kad iš posto trauktis priėmęs sprendimą Ž. Pavilionis ir toliau liks tiek partijos, tiek ir frakcijos nariu.
 
„Mes neturėjome ketinimo imtis kažkokių veiksmų, jeigu jis pasitraukia iš pirmininko pozicijos ir vykdo tą mūsų kolegialų sprendimą, priimtą frakcijoje. Tai jis išlieka ir Užsienio reikalų komiteto nariu. Ir, aš, manau, kad jo patirtis užsienio reikaluose ir partiniu lygmeniu yra tikrai vertinama, bet, kaip Užsienio reikalų komiteto pirmininko poziciją užimantis žmogus jau nebelabai galėjo tęsti darbą“, – sakė ji.
 
Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Ž. Pavilionis pirmadienį priėmė sprendimą trauktis iš einamų pareigų. Politikas pabrėžė atsistatydinantis TS-LKD partijos reikalavimu.
 
Konkrečių kandidatų į užsienio reikalų komiteto pirmininko postą kol kas nėra.
 
R. Morkūnaitės-Mikulėnienės teigimu, kas užims užsienio reikalų komiteto pirmininko pareigas, kol kas konservatorių frakcija nediskutavo.
„Konkrečiai nėra, bet, žinote, kad mūsų politinėje bendruomenėje žmonių, galinčių užimti tokią poziciją, yra labai ilga eilė. Aš manau, kad mes artimiausiame gyvame posėdyje dėl to apsispręsime iki tol, kol prasidės pratęsta Seimo sesija“, – teigė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
 
Nors valdančiosios konservatorių frakcijos seniūnė tikisi, kad iš pareigų pasitraukusio Ž. Pavilionio postą užims vienas iš komiteto narių, R. Morkūnaitė-Radvilė neatmeta galimybės, kad užsienio komiteto pirmininku gali tapti ir kitos frakcijos nariai.
 
„Aš manau, kad išmintingiausia būtų kalbėti apie komiteto narius, kurie šitoje kadencijoje dirba aktyviai. Bet, noriu pabrėžti, kad stiprių žmonių užsienio reikalų klausimuose ratas mūsų bendruomenėje yra platus“, – pridūrė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
 
ELTA primena, kad konservatorių frakcija nusprendė, jog Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Ž. Pavilionis turi trauktis iš einamų pareigų iki sausio 3 dienos.
 
Pastaruoju metu Ž. Pavilionis kritikos susilaukė dėl laikysenos Prezidentūros atžvilgiu. Tai pro akis nepraslydo partijos kolegoms, kurie frakcijoje ėmė kelti klausimą dėl tolesnio Užsienio reikalų komiteto pirmininko likimo šiose pareigose.
 
Visai neseniai Ž. Pavilionį trauktis iš pareigų paragino ir premjerė Ingrida Šimonytė. Nors I. Šimonytė teigė labai vertinanti Ž. Pavilionio ryšius su kitų valstybių politikais bei didelį įdirbį užsienio politikoje, vis dėlto ministrė pirmininkė mano, kad kartais dėl konstruktyvesnio komandinio darbo yra verta padaryti tam tikrą pauzę.
 
Rugilė Augustaitytė (ELTA), Gailė Jaruševičiūtė-Mockuvienė (ELTA)
 
2022.01.04; 05:15

Seimo narys Žygimantas Pavilionis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Iš Seimo Užsienio reikalų komiteto vadovo posto nusprendęs trauktis Žygimantas Pavilionis teigia, kad priimti šį sprendimą jį paskatino premjerės Ingridos Šimonytės asmeninis paraginimas.
 
„Jeigu būtų prisiimama bendra politinė atsakomybė už susidariusią situaciją, kadangi esu šios bendruomenės narys, atsitraukčiau be jokių abejonių, tačiau tuo metu dar nebuvau tikras, ar Vyriausybė sieks tų pačių tikslų, kuriuos iškėlė ir Seimo Užsienio reikalų komitetas gruodžio 7 d., dieną prieš JAV sankcijas“, – portalui 15 min duotame interviu teigė Ž. Pavilionis.
 
Vis tik politikas teigia, kad apsispręsti trauktis iš posto jį paskatino premjerės lyderystė bei asmeniškai išsakyti paraginimai.
 
„Tačiau (paskatino – ELTA) premjerės Ingridos Šimonytės lyderystė, jos sprendimai bei tai, kad buvo susirinkusi Nacionalinio saugumo komisija prie Vyriausybės, kuri aiškiai pasakė, kad dabartinė situacija su trąšomis prieštarauja nacionaliniam saugumui ir kad artimiausiu metu Vyriausybė priims sprendimus“, – sakė Ž. Pavilionis.
 
„Sulaukiau asmeninių premjerės raginimų, kuria nuoširdžiai tikiu, nes nemanau, kad Lietuvoje yra stipresnis politikas, kuris tą laisvės ar demokratijos darbotvarkę gali įgyvendinti. Ir man jos žodis yra labai svarbus, ją rėmiau visais sunkiausiais jai pačiai gyvenimo momentais, įsiklausiau į šį raginimą ir garbingai atsitraukiau“, – taip pat pabrėžė jis.
 
ELTA primena, kad konservatorių frakcija nusprendė, jog Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Ž. Pavilionis turi trauktis iš einamų pareigų iki šio pirmadienio, sausio 3 dienos.
 
Pastaruoju metu Ž. Pavilionis kritikos susilaukė dėl laikysenos Prezidentūros atžvilgiu. Tai pro akis nepraslydo partijos kolegoms, kurie frakcijoje ėmė kelti klausimą dėl tolesnio Užsienio reikalų komiteto pirmininko likimo šiose pareigose.
 
Ž. Pavilionį trauktis iš pareigų paragino ir premjerė Ingrida Šimonytė. Nors I. Šimonytė teigė labai vertinanti Ž. Pavilionio ryšius su kitų valstybių politikais bei didelį įdirbį užsienio politikoje, vis dėlto ministrė pirmininkė mano, kad kartais vardan konstruktyvesnio komandinio darbo yra verta padaryti tam tikrą pauzę.
 
Gailė Jaruševičiūtė-Mockuvienė (ELTA)
 
2022.01.04; 00:02

Žygimantas Pavilionis. Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Nepaisant to, kad valdančiųjų lyderiai viešojoje erdvėje teigia nematantys tolesnio Žygimanto Pavilionio darbo Užsienio reikalų komiteto pirmininko poste, pats politikas priimti sprendimą dėl pasitraukimo delsia. Iš pareigų konservatorių verčiamas Ž. Pavilionis toliau kartoja, kad apie galutinį apsisprendimą praneš tik kitais metais.
 
„Turiu dar laiko iki kitų metų apie tai pamąstyti, tada ir paskelbsiu apie savo sprendimą“, – trečiadienį Eltai teigė Ž. Pavilionis.
 
Visgi Ž. Pavilionis pabrėžia, kad ir toliau ketina laikytis tų pačių vertybių, kurių laikosi užimdamas Užsienio reikalų komiteto pirmininko postą.
 
„Dėl kėdžių ir pirmininkų spręs komitetas ir Seimas, tačiau aš nuosekliai laikysiuosi tų vertybių, kurias gyniau bent tris dešimtmečius, gal šiek tiek mažiau, nuo pat įstojimo į Užsienio reikalų ministerijos diplomatinės tarnybos gretas“, – pridūrė Užsienio reikalų komiteto pirmininkas.
 
Vis dėlto valdančiajai konservatorių frakcijai pasiūlius Ž. Pavilioniui trauktis iš pareigų, frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė teigia, kad sprendimo keisti neketina.
 
„Laukiame sausio 3 dienos, tiek ir esame frakcija apsisprendusi. Pagal senas formuluotes, jei jis neatsistatydins, tada frakcija pagal savo teisę ir kvotą deleguos kitą asmenį į URK pirmininko poziciją“, – teigė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
 
ELTA primena, kad konservatorių frakcija nusprendė, jog Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Ž. Pavilionis turi trauktis iš einamų pareigų iki sausio 3 dienos.
 
Pastaruoju metu Ž. Pavilionis kritikos susilaukė dėl laikysenos Prezidentūros atžvilgiu. Tai pro akis nepraslydo partijos kolegoms, kurie frakcijoje ėmė kelti klausimą dėl tolesnio Užsienio reikalų komiteto pirmininko likimo šiose pareigose.
 
Visai neseniai Ž. Pavilionį trauktis iš pareigų paragino ir premjerė Ingrida Šimonytė. Nors I. Šimonytė teigė labai vertinanti Ž. Pavilionio ryšius su kitų valstybių politikais bei didelį įdirbį užsienio politikoje, vis dėlto ministrė pirmininkė mano, kad kartais vardan konstruktyvesnio komandinio darbo yra verta padaryti tam tikrą pauzę.
 
Rugilė Augustaitytė (ELTA)
 
2021.12.30; 06:16

Žygimantas Pavilionis. Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Iš Seimo Užsienio reikalų komiteto primininko posto konservatorių verčiamas Žygimantas Pavilionis teigia, kad pripažįsta padarytas savo klaidas ir viešai atsiprašo prezidento Gitano Nausėdos. Tačiau Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijai priklausantis politikas iš užimamų pareigų trauktis neskuba ir nemano, kad dėl kilusių įtampų jis yra atsakingas vienas pats.
 
„Manau, kad kantrybė, išmintis ir gebėjimas išgirsti vienam kitą, ko aš išmokau, tiesą pasakius, šeimoje, kur mes visi buvome skirtingi, bet nuoširdžiai mylėjome ir gerbėme vienas kitą, ir kaip tik gal dėl tų skirtumų, nes skirtumas padeda parodyti tavo paties silpnybę ir leidžia tapti stipresniam. Aš tikrai tikiu Gabrieliaus, Ingridos lyderyste ir gebėjimu išgirsti kitą nuomonę, kuri leistų mums tapti stipresniems ir neužmiršti kitų žmonių. Galima keisti kuo tik nori žmones, bet jeigu bandai pakeisti tiktai dar lojalesniais sau, tai vienybė savaime Seime neatsiras“, – interviu LRT Televizijai antradienį teigė Ž. Pavilionis.
 
Pasak politiko, sprendimą jis primis, tačiau tai bus jau po didžiųjų metų švenčių – sausio mėnesį.
 
„Juo labiau kad partijos bendražygiai pasiūlė kitais metais viską apgalvoti, manau, tada ir pasakysiu. Savo pareiškime prieš porą dienų akcentavau ne tiek atsistatydinimą, kiek problemos sprendimą“, – teigė jis.
 
Galiausiai kritikos iš Prezidentūros, opozicijos ir valdančiųjų gretų pastarąją savaitę sulaukęs Ž. Pavilionis pripažino daręs klaidų.
„Pripažįstu, kad suklydau, kad per daug kaip Užsienio reikalų komiteto pirmininkas dalyvavau partinėse ir institucinėse kovose. Taip, tai mano klaida, mea culpa prieš Kalėdas. Kadangi prisipažinau, kad suklydau, visus metus iki kitų Kalėdų paskirsiu, tikėkimės, tai klaidai taisyti“, – sakė Ž. Pavilionis, be kita ko, atsiprašydamas ir prezidento Gitano Nausėdos už viešojoje erdvėje aštriai reikštą kritiką.
 
„Lygiai taip pat aš viešai atsiprašiau prezidento, nes, matyt, per daug dalyvavau partinėse ar institucinėse kovose“, – teigė politikas.
 
ELTA primena, kad antradienį konservatorių frakcija nusprendė, jog Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Ž. Pavilionis turi trauktis iš einamų pareigų iki sausio 3 dienos.
 
Tai, kad Ž. Pavilionis turi apleisti komiteto pirmininko pareigas konservatorių lyderiai akcentavo ir pastarąją savaitę. Tačiau Ž. Pavilionis pareiškė, to nedarysiąs.
 
„Apsisprendžiau kol kas nesitraukti iš Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko pareigų. Buvau pasiruošęs atsistatydinti, nes tikėjau, kad ministrų ketinimai trauktis iš postų buvo rimti. Jiems pasitraukus, būtų natūralu prisiimti bendrą atsakomybę“, – feisbuke rašė Ž. Pavilionis.
 
Pastaruoju metu Ž. Pavilionis kritikos susilaukė dėl laikysenos Prezidentūros atžvilgiu. Konservatoriams priklausantis politikas po savo siųstų klausimų prezidento vyriausiajai patarėjai Astai Skaisgirytei bei viešų pareiškimų, esą patarėja kiršina prezidentą su užsienio reikalų ministru, susilaukė Prezidento kanceliarijos kanclerės rašto. Tai pro akis nepraslydo ir partijos kolegoms, kurie frakcijoje ėmė kelti klausimą dėl tolesnio Užsienio reikalų komiteto pirmininko likimo šiose pareigose.
 
Galiausiai Ž. Pavilionio komentarai dėl to, kad po gruodžio 8 d. įsigaliojusių JAV sankcijoms „Belaruskalij“, trąšos per Lietuvą ir toliau buvo gabenamos, susilaukė ir premjerės Ingridos Šimonytės kritikos. Vyriausybės vadovė pažymėjo, kad Ž. Pavilionio kategoriški pareiškimai neleidžia manyti, kad ji turi jo pasitikėjimą.
 
Konservatorių pirmininkas Gabrielius Landsbergis antradienį pažymėjo, kad Ž. Pavilionis turi pats atsistatydinti iš einamų pareigų. Kitu atveju, akcentavo G. Landsbergis, jis gali būti šalinamas iš partijos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.12.22; 07:22

Konservatorių frakcija kreipėsi į Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininką Žygimantą Pavilionį, ragindama trauktis iš pareigų. Tai žurnalistams Seime antradienį pranešė konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.
 
„Mes frakcijoje kreipėmės į kolegą Žygimantą, prašydami jo paties priimti atitinkamą sprendimą, įvertinus visas aplinkybes, buvo vienbalsis pasiūlymas ir sprendimas“, – antradienį prieš Seimo posėdį kalbėjo R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
 
R. Morkūnaitė-Mikulėnienė teigimu, sprendimas buvo priimtas tiek dėl Ž. Pavilionio savybių, tiek dėl aštrios retorikos. „Žmonės turi ir stiprių savybių, ir savybių, kurios trukdo. Tai konstruktyviam darbui tarpinstitucine prasme tam tikri dalykai kelia iššūkių. Siekiant, kad tai būtų kuo normalesnė atmosfera, frakcija ir pasiūlė tokį sprendimą“, – kalbėjo konservatorių frakcijos seniūnė.
 
„Ir aštri retorika, ir kartais keisti pasirinkimai komentuoti vienus ar kitus dalykus, ar tarptautinėje erdvėje pasirinkti vieną ar kitą komentavimo ar kalbėjimo būdą. Visa tai susidėjo ir nusprendė frakcija, kad būtų sveikiau, jei žmogus priimtų tam tikrą sprendimą ir nuspręstų nevadovauti komitetui“, – pridūrė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
 
ELTA primena, kad pirmadienį premjerė Ingrida Šimonytė pareiškė suabejojusi, ar vis dar turi Ž. Pavilionio pasitikėjimą.
 
„Buvo visko per šiuos metus, buvo įvairių kaltinimų ir didelių problemų, vienu metu dvi krizės, dar kažkokie atsirandantys pabandymai mūsų stiprybę išbandyti dėl Taivaniečių atstovybės. Visa tai, žinoma, kažkaip susideda. Bet ko turbūt iki šiol nėra buvę, tai nėra buvę, kad žmonės, kuriuos laikai bendražygiais, tave praktiškai apkaltintų darbu Lukašenkos režimui. Man atrodo, kad atsakomybė už savo žodžius yra taikoma visiems“, – LRT laidai „Dienos tema“ pirmadienį sakė I. Šimonytė.
 
Pastaruoju metu Ž. Pavilionis kritikos susilaukė dėl užimtos laikysenos Prezidentūros atžvilgiu. Ž. Pavilionis po savo siųstų klausimų prezidento vyriausiajai patarėjai Astai Skaisgirytei bei viešų pareiškimų, esą patarėja kiršina prezidentą su užsienio reikalų ministru, susilaukė Prezidento kanceliarijos kanclerės rašto. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos Seime seniūnė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė neslėpė, kad kai kuriems frakcijos kolegoms kilo klausimų dėl tolesnio Užsienio reikalų komiteto pirmininko likimo šiose pareigose.
 
Rugilė Augustaitytė (ELTA)
 
2021.12.14; 10:05

Žygimantas Pavilionis. Slaptai.lt nuotr.

Opozicija negaili kritikos Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkui Žygimantui Pavilioniui. Anot jų, parlamentaro komunikacija, viešai skelbiant esą patarėja kiršina prezidentą su užsienio reikalų ministru, ne tik peržengia etikos ribas, tačiau ir priverčia kvestionuoti Ž. Pavilionio likimą šiose pareigose. Tuo metu valdančiųjų atstovai raginti trauktis iš posto nelinkę.
 
Opozicinės Seimo socialdemokratų frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas teigia, kad Ž. Pavilionio komunikacija nėra tinkama, todėl frakcija yra pareiškusi siūlymą Ž. Pavilioniui savo noru trauktis iš pareigų.
 
„Esame pareiškę kolegai pasiūlymą trauktis iš Užsienio reikalų komiteto pirmininko pareigų, bet šis sprendimas tikrai priklauso ne nuo opozicijos, o nuo valdančiųjų“, – Eltai teigė G. Paluckas. Anot jo, jei į siūlymus parlamentaras neatsižvelgs, jis turėtų bent jau pergalvoti savo veikimo principus.
 
„Įtampą tikrai kelia Pavilionio hiperaktyvumas ir polinkis į individualią užsienio politikos liniją, nes mes matome ne kartą išsiskyrusias nuomones tiek su prezidento institucija, tiek su Užsienio reikalų ministerija. Kai susidedi per didelį entuziazmą ir polinkį į vienašališkumą, tai būna toks sprogstamasis mišinys ir, šiuo atveju, jeigu jis nepasinaudos tuo mūsų patarimu pasitraukti iš einamų pareigų, tai aš bent jau rekomenduočiau labai gerai pergalvoti veikimo būdus ir principus“, – pridūrė G. Paluckas.
 
G. Palucko teigimu, nors Ž. Pavilionis turėtų apsvarstyti dėl pasitraukimo iš einamų pareigų, vis dėlto, socialdemokrato nuomone, toks elgesys yra per menkas pagrindas teigti, jog parlamentaras laužo priesaiką.  
 
„Nematau priežasties apkaltai, tikrai nėra išnaudotos visos kitos galimybės išspręsti šį susiklosčiusį konfliktą, nes manau, kad priesaikos sulaužymo ar apkaltos procedūra yra labai rimtas teisinis ir politinis precedentas, kurio neturėtume formuluoti tik išsiskyrus politinėms nuomonėms. Pagrindas yra per menkas, tai galima vertinti kaip hiperaktyvumą ar entuziazmo perviršį, bet ne pagrindą apkaltai ar priesaikos sulaužymui“, – kalbėjo G. Paluckas.
 
S. Skvernelis: jeigu tenkina toks pirmininkas, belieka tik palinkėti sėkmės
 
Opozicinės Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Saulius Skvernelis negaili kiek griežtesnės kritikos. Anot jo, Ž. Pavilionis nesuvokia, kokie yra Seimo nario įgaliojimai einant Užsienio reikalų komiteto pirmininko pareigas.
 
„Dabar dar kartą buvo patvirtinta, kad žmogus tikrai negeba suprasti, kokias pozicijas, kokias pareigas eina. Akivaizdu, kad jam nelabai pavyksta suvokti, kas yra parlamentinė kontrolė ir kokie yra Seimo nario įgaliojimai, o ir pati ta leksika, konfliktai, kuriuos nuolat sukelia su kitomis institucijomis, yra nepriimtini. Bet pakeisti pirmininką gali tik patys valdantieji, daugiau niekas negali. Tai yra jų sprendimas, jeigu juos tenkina toks pirmininkas, belieka tik palinkėti sėkmės“, – teigė S. Skvernelis.
 
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas priduria, nors pažeidimai akivaizdūs, tačiau elgesio nereikėtų vertinti drastiškai.
„Manau, kad tai susiję su etikos pažeidimais ir kompetencijos parodymu, o dėl priesaikos sulaužymo aš netvirtinčiau taip drastiškai, požymių, aišku, yra, bet nemanau, kad tai yra situacija, kai reikėtų kalbėti apie galimas apkaltas“, – teigė S. Skvernelis.
 
E. Gentvilas: reikia atskirti faktus nuo nuomonės
 
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas teigia, kad tai, ką viešojoje erdvėje išsako Ž. Pavilionis, reikėtų vertinti kaip nuomonę, o ne faktus.
 
„Mano manymu, viešojoje kalboje yra nuomonė ir faktai. Aš pats vienoje laidoje su Pavilioniu dalyvavau, tai jo žodžiai skambėjo kaip griežta, kategoriška nuomonė. Vienas dalykas yra nuomonė, niekas nedraudžia jos turėti, kiti dalykai yra faktai“, – teigė E. Gentvilas.
 
„Nors tai traktavo kaip priesaikos sulaužymą, aš to neįžvelgiu. Pavilionis savo ruožtu kažkokius klausimus suformulavo, gerus ar blogus, taktiškus ar netaktiškus, aš nežinau. Iš Prezidentūros reakcijos suprantu, kad įsižeidė dėl klausimų, bet kur čia priesaikos sulaužymas, atsakyti negaliu“, – sakė E. Gentvilas.
 
Anot E. Gentvilo, ar turėtų būti svarstoma dėl Ž. Pavilionio pašalinimo iš posto, turėtų nuspręsti konservatoriai.
 
„Čia yra konservatorių frakcijos apsisprendimas, ką jie deleguoja į Užsienio reikalų komiteto postą, ar palieka Pavilionį, ar kažką keičia. Jokia opozicija nereikalauja Pavilionio atsistatydinimo, tai nėra viso parlamento klausimas, tai yra konservatorių frakcijos klausimas“, – kalbėjo E. Gentvilas.
 
R. Morkūnaitė-Mikulėnienė: tai buvo komplikuotas atvejis
 
Valdančiosios konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė teigia, kad tai ne pirmas kartas, kai Ž. Pavilionis atsiduria komplikuotose situacijose.
 
„Kiekvienas žmogus, politikas turi tam tikrą savo būdą, tačiau kai kurie momentai nepadeda galantiškiau veikti vienuose ar kituose klausimuose. Man atrodo, kad tai buvo komplikuotas atvejis dėl pastarojo kreipimosi. Frakcijoje yra išsakytos tam tikros nuomonės, kad jam vis pasitaiko atsidurti aštriose temose ir aplinkybėse“, – teigė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
 
Vis dėlto, ar konservatorių frakcijoje bus svarstoma dėl Užsienio reikalų komiteto pirmininko likimo, parlamentarė neatskleidė.
 
„Man atrodo, kad svarbiausia, jog būtų išlaikytas konstruktyvus darbas, o kaip tai pasiekti, yra įvairių būdų“, – kalbėjo konservatorių frakcijos seniūnė.
 
ELTA primena, kad Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Ž. Pavilionis ir Seimo Etikos ir procedūrų komisija gavo Prezidentūros raštą, kuriame akcentuojamas netinkamas bendravimas su prezidento vyriausiąja patarėja Asta Skaisgiryte.
 
Kaip tvirtinama Prezidento kanceliarijos vadovės Agilos Barzdienės pasirašytame rašte, klausimų kelia ne tik Ž. Pavilionio viešai skleidžiama „išgalvota informacija“ apie A. Skaisgirytę, bet ir Prezidentūrą pasiekiantys parlamentaro pasirašyti raštai. Juose, kaip teigia Prezidentūra, konservatorius įsakmiai, be jokio teisinio pagrindo reikalauja A. Skaisgirytę atsakyti į dešimtis klausimų ar vykdyti įvairias pateiktas užduotis.
 
Kanceliarijos teigimu, tokia Ž. Pavilionio veikla primena psichologinį spaudimą vyriausiajai patarėjai ir kelia rimtą susirūpinimą dėl to, ar Seimo narys nelaužo duotos Seimo nario priesaikos.
 
Vis dėlto penktadienį Ž. Pavilionis Eltai patvirtino, kad trauktis iš Užsienio reikalų komiteto pirmininko pareigų neketina, nes, pasak jo, šiuo metu užsienio politikoje yra kur kas didesnių problemų, į kurias reikia koncentruotis.
 
Rugilė Augustaitytė (ELTA)
 
2021.12.12; 04:00

Žygimantas Pavilionis. Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Seimo Etikos ir procedūrų komisijos vadovė Aušrinė Norkienė teigia, kad dėl Prezidento kanceliarijos rašto, skirto Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkui Žygimantui Pavilioniui, ketina dar kartą kreiptis į prezidento kanclerę.
 
„Komisija nagrinėjo kreipimąsi ir išsakė savo abejones, todėl balsuodami mes priėmėme sprendimą kreiptis į prezidento kanclerę dėl rašte minimų aplinkybių tikslinimo. Kai gausime atsakymą, priimsime sprendimą, ar pradėti tyrimą, ar ne“, – trečiadienį po A. Norkienės vadovaujamo komisijos posėdžio Eltai sakė „valstietė” A. Norkienė.
 
Ar konservatorius Ž. Pavilionis vaikšto ties priesaikos sulaužymo riba, Seimo Etikos ir procedūrų komisijos vadovė nelinkusi vertinti. Vis dėlto, pasak A. Norkienės, vien tai, kad Prezidentūra išsiuntė tokį raštą, signalizuoja apie galimą neetišką elgesį.
 
Prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

„Tikrai iš anksto negaliu pakomentuoti, nebūtų etiška, todėl dar kartą nusprendėme kreiptis, ir mes turėsime spręsti dėl tyrimo pradėjimo. Visgi bet koks skundas yra signalas, kad galbūt kažkuris iš mūsų kolegų, Seimo narių neetiškai pasisako ar elgiasi. Bet mes tai nustatysime atlikę tyrimą“, – pridūrė A. Norkienė.
 
ELTA kiek anksčiau trečiadienį skelbė, kad Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Ž. Pavilionis ir Seimo Etikos ir procedūrų komisija gavo Prezidentūros raštą dėl neetiško bendravimo su prezidento vyriausiąja patarėja Asta Skaisgiryte.
 
Kaip tvirtinama Prezidento kanceliarijos vadovės Agilos Barzdienės pasirašytame rašte, klausimų kelia ne tik Ž. Pavilionio viešai skleidžiama „išgalvota informacija“ apie A. Skaisgirytę, bet ir Prezidentūrą pasiekiantys parlamentaro pasirašyti raštai. Juose, kaip teigia Prezidentūra, konservatorius įsakmiai, be jokio teisinio pagrindo reikalauja A. Skaisgirytę atsakyti į dešimtis klausimų ar vykdyti įvairias pateiktas užduotis.
 
Kanceliarijos teigimu, tokia Ž. Pavilionio veikla primena psichologinį spaudimą vyriausiajai patarėjai ir kelia rimtą susirūpinimą dėl to, ar Seimo narys nelaužo duotos Seimo nario priesaikos.
 
Rugilė Augustaitytė (ELTA)
 
2021.12.09; 06:19

Jūratė Laučiūtė, šio komentaro autorė

Seimo valdančioji dauguma pademonstravo, ką reiškia posakis „vienybėje – galybė“.

Lemiamam balsavimui valdančioji dauguma taip energingai, taip vykusiai suvienijo visus Seimo salėje, atšaukdama kai kuriuos net iš užsienio komandiruočių ar kitokių pasivažinėjimų. kad žaismingai lengvai atmetė net tris Prezidento  veto. O dabar jau kelinta diena valdančiųjų klaną aptarnaujanti žiniasklaida apie nieką kitą nė nekalba, tik apie tai, kaip Seimas  šauniai parodė ilgą nosį Prezidentui. Taip aiškėja tikrasis šito seiminio šou tikslas: žūt būt įveikti Prezidentą. O kokios gali būti pasekmės tiek visuomenei, tiek pačiai valdančiai daugumai, euforijos svaiguly negalvoja nei balsavusieji, nei jų ištikimi ginklanešiai. Tad tenka galvoti mums, visuomenei, kartu su opozicija. Net jei nesi tos opozicijos nei narys, nei sirgalius.

Apie teisinius aspektus, atmetus Prezidento veto dėl mokamų testų, jau spėjo pagalvoti vienas kompetentingiausių mūsų teisininkų profesorius Ignas Vėgėlė. Be kita ko, jis, kaip nuoseklus teisinės valstybės gerbėjas, pasvarstė galimybę Prezidentui kreiptis į Konstitucinį Teismą: „Ar Prezidentas ryšis skųsti galimai antikonstitucinius Vyriausybės nutarimus ir stabdyti (švelniai tariant) abejotino teisėtumo pandeminius ribojimus? Spėju, vien mintis apie tai priverstų į Prezidento rūmus atskubėti visus valstybės pareigūnus, atsakingus už pandemijos valdymą. Konstitucija tikslingai paskirsto valstybės valdžios institucijų tarpusavio sąveiką, surasdama konstruktyvų balansą“ (infa.lt).

Su visa pagarba teisės žinovui, aš į KT žiūriu ne pro tokius rožinius-teorinius akinius, nes vaikštau purvinais realpolitik šaligatviais. Tad negaliu nematyti, kad anaiptol ne visada KT priima „švarius“ sprendimus, todėl vargu ar Prezidentui vertėtų gilinti priešpriešą su Seimu, juolab, kad pandemijos suvaldymo klausimas išties yra daugiau Vyriausybės, o ne Prezidento atsakomybės ribose. Gal jam prasmingiau būtų   susitelkti ties  ne mažiau svarbia neteisėtų migrantų problema, kuri seniai peržengė Lietuvos vidaus politikos rėmus ir įplaukė į plačius tarptautinės politikos vandenis.

Gitanas Nausėda. Prezidentūros nuotr.

O komentatoriams, mėgstantiems blusinėti valdančiosios daugumos ir Prezidento santykius, pasiūlyčiau neįsijausti į pergalingus valdančiųjų tralialiavimus ir įsigilinti į kitus masinės “vetuotės“ aspektus.

Pavyzdžiui, kažkodėl pernelyg abejingai yra žiūrima į tai, kad testai, už kuriuos dabar teks mokėti nenorintiesiems skiepytis, yra ar tik ne patys brangiausi visoje ES. Kažkas lupa viršpelnius, bet laisviems liberalams tai nė motais, kaip ir viską tirti užsimojusiai LRT. Bet mokėti už nepadoriai brangius testus teks ne tik tiems „piktybiniams“, kurie „gali, bet nenori“, bet ir tiems, kurie gal ir norėtų, bet negali skiepytis dėl rimtų medicininių priežasčių. Dabar  ir jie, be kaltės kalti, tapo prilyginti neva piktybiniams „nusikaltėliams“ ir bus vienodai baudžiami nepakeliamai brangiais testais. Ar tai teisinga?

Kur tos gaujos žmogaus teisių gynėjų, kuriems gaila visų ir visokių, pavyzdžiui, ir susituokti negalinčių vienalyčių porų, ir vaikų problemas pražiopsojusių mamų, ir neteisėtai  ES sienas šturmuojančių  migrantų, bet kažkodėl negaila paprastų, normalių moterų, vyrų, vaikų, senelių, Lietuvos piliečių, kurių teises į nemokamą gydymą, į profesionalią medikų pagalbą pažeidinėja sava valstybė?

Seimas lengva ranka atmetė Prezidento veto dėl Seimo nuolatinio atstovo Europos Sąjungoje skyrimo. Liberalų sąjūdžio frakcijos nario, Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojo Armino Lydekos teigimu, Prezidento sprendimas vetuoti priimtas įstatymo pataisas „nesuprantamas“, nes įstatymo pataisomis, pasak jo, siekiama kurti ir gilinti (o iki šiol tie ryšiai buvo pernelyg „seklūs?“) bendradarbiavimo ryšius su užsienio valstybėmis, o ne perimti užsienio politikos klausimus.

Žinoma, savikritika yra gražus dalykas, ir galima būtų pasidžiaugti, kad ponas Lydeka dorai prisipažino neįkertąs prezidento logikos, bet juk tai ne namų darbų neatlikęs paauglys, o nemažą metelių naštą ant kupros besinešiojantis Seimo narys.

Atmesdami Prezidento veto dėl apmokamų testų įstatymo, valdantieji priekaištavo, kad Prezidentas nepaaiškino, kodėl jis vetuoja. O ir šituo atveju, kaip ir trečiojo veto klausimu, Prezidentas  gana suprantamai argumentavo savo poziciją. Jo nesuprasti galėjo tik piktybiškai nenorintieji suprasti arba iš trumpų kelnių neišaugę politikai.

Veto antspaudas

Prezidentas įstatymą grąžino teigdamas, kad toks įstatymas sudaro prielaidas kilti abejonėms, ar Lietuvos užsienio politika formuojama vieningai. Mat Seimo atstovams numatomos funkcijos yra labai panašios į tas funkcijas, kurias dabar atlieka diplomatai.

Kas čia ponui Lydekai neaišku? Man viskas net labai aišku: dabartiniams valdantiesiems su nerimstančiuoju Žygimantu Pavilioniu priešaky žūt būt prisireikė susikurti daugiau šiltų vietelių sau ir savo artimiesiems. Šalių, su kurių parlamentais būtų galima intymiai bendrauti nei iki šiol už visų mūsų mokesčių pinigus, – kelios dešimtys, o labai norint, gal ir šimtai. Be to, įstatyme numatytas ir atstovo pavaduotojas, tai paskaičiuokite, kokią armiją liberalkonservatorių tekts maitinti valstybei net ir tuo atveju, jei į sekantį Seimą tauta nebeišrinktų nė vieno jų – kas, beje, vargu ar įmanoma. O aritmetikos nepamiršę piliečiai ir toliau stebėtųsi, kaip čia išeina: valstybė traukiasi, nes mažėja piliečių, ypač – dirbančių piliečių, o valstybės valdymo aparatas pučiasi, kaip mieliniai Užgavėnių blynai.

Seimo narės Agnė Širinskienės pastebėjimu, „manipuliuodami atstovo poreikiu JAV Kongrese, valdantieji labai gražiai susikūrė teisines prielaidas išvystyti savų žmonių, iš esmės vykdančių diplomatinę misiją, tinklą, lygiagretų valstybės diplomatinei tarnybai, galintį veikti paraleliai su Prezidento skirtais diplomatais. Labai grakščiai ir lanksčiai apeitos Konstitucijos nuostatos, kad Prezidentas pagal Konstituciją sprendžia pagrindinius užsienio politikos klausimus bei skiria diplomatinius atstovus užsienio valstybėse“.

Beje, Valstybės vadovas, priešingai valdančiųjų pasakoms apie nesišnekantį ir nesitariantį Prezidentą, vetuodamas pasiūlė ir kompromisinį sprendimą; įstatymiškai įtvirtinti, kad Seimo nuolatinių atstovų pareigybės būtų steigiamos tik Lietuvai strategiškai svarbiose Europos Sąjungos arba NATO valstybėse narėse. Tačiau nenorintiems vaistų nėra. Seimo dauguma vis tiek ir toliau kaltins Prezidentą nesugebant bendradarbiauti su kitomis valdžios šakomis, juolab, kad visa dar atsiranda nemažai žmonių, kurie aklai tiki liberalkonservatorių skleidžiamoms paskaloms, o ne objektyvia informacija.

Žygimantas Pavilionis. Slaptai.lt nuotr.

Ir visa tai – dėl to, kad, pasak A, Širinskienės, pagal konservatoriaus Žygimanto Pavilionio sumąstytą planą, būtų galima „pasinaudojus JAV Kongresu kaip skydu, sukurpti ir buldozeriu „prasistumti“ projektą taip savo partijai parengiant pamatus alternatyvaus diplomatijos tinklo sukūrimui. Ir tai esanti Ž. Pavilionio „metų epopėja ir, tikriausiai, mažiausiai pastebėta konservatorių politinė afera per pastaruosius 30 metų“ (delfi.lt).

Trečias atmestas veto – dėl Aplinkos apsaugos valstybės kontrolės įstatymo pataisų, kuriomis būtų leidžiama reaguoti ne automatiškai į kiekvieną pranešimą apie galimą aplinkos apsaugos pažeidimą, bet įvertinant „jų pagrįstumą“. Tokį reguliavimą inicijavo aplinkos ministras Simonas Gentvilas, nes, esą, ministerija neturi pakankamai žmogiškųjų resursų reaguoti į kiekvieną pranešimą. Tačiau nė vienas Seimo narys nepasiteiravo, o iš kur ministras paims „žmogiškuosius resursus“ sijoti gautiems pranešimams, kad iš anksto, be tyrimo, būtų nustatytas jų pagrįstumas ar reikšmingumas?

Prezidentas vetuodamas atkreipė dėmesį į tai, kad toks įstatymas numato teisę patiems aplinkos apsaugos kontrolės pareigūnams reaguoti arba nereaguoti į pranešimą, įvertinus informacijos apie galimą pažeidimą pobūdį bei institucijos išteklių naudojimo efektyvumą ir pagrįstumą. O paprastų žmonių paprasta kalba tai reiškia, jog toks įstatymas palieka landas galimam nesąžiningam  įvairių pažeidimų vertinimui, nors, Prezidento nuomone, valstybės institucijos ir pareigūnai privalėtų vienodai reaguoti į visus pranešimus apie žalą gamtai.

Tai koks galutinis rezultatas?

Valdančioji dauguma pademonstravo visą savo klastingo proto galybę. Ilgokai” marinavo” kitus du Prezidento veto, kol sulaukė, teisingiau, kol pavyko sutelkti visas pajėgas garantuotam balsų skaičiui, kurio reikia veto atmesti. Ir atmetė ne tik visuomenę supriešinusį veto dėl mokamo testavimo, bet ir labai apgalvotus, suprantamai argumentuotus veto dėl Seimo nuolatinio atstovo Europos Sąjungoje skyrimo (arba šiltų gūžtų įstatymo „saviems“) ir dėl Aplinkos apsaugos ministerijos (arba Gentvilų klano) įstatymo, atrišančio rankas korupcijai ir kyšininkavimui aplinkosaugos tarnyboje.

Kas tai? Valdančiosios daugumos arba valdančiųjų buldozerio ciniškas nerūpestingumas? Ar korporatyvinis, iš anksto suderintas aklumas, itin naudingas įstatymų pažeidėjams bei kyšininkams?

Prezidentas Valdas Adamkus. Slaptai.lt nuotr.

Švenčiant  prezidento Valdo Adamkaus garbingą 90-ties metų sukaktį, buvo prisiminta daug gerų ir  teisingų jo pastebėjimų. Į atmintį įsirėžė šitie jo žodžiai: „Negali būti ir niekada nebus gerbiama valstybė, negerbianti žmogaus …”

Tai ar gali būti gerbiama valstybė, kurioje negerbiamas teisėtai išrinktas Prezidentas?

2021.11.15; 09:00

Gintaras Visockas. Slaptai.lt foto

By Gintaras Visockas

On 20 October I attended a remotely organized conference: ‘South Caucasus: political – legal aspects after the 2020 autumn war’. This conference, organized by Azerbaijan, was led by Ambassador, professor Namik Aliyev. Political scientists, scientists, journalists from Georgia, Israel, Poland, Moldova, Russia, Azerbaijan, Kazakhstan, Kyrgyzstan and author of these lines spoke at the conference. The recording of this conference is available at day.az .

At the conference I criticized Lithuania’s position to everywhere and in all ways indulge Armenia, who for 30 years has occupied Azeri territories (more arguments are available in by collections of articles ‘The Tragedy of Black Garden’ and ‘The Case of Black Garden’, published in 2016 and 2021).

Then I received requests from Azerbaijan’s journalists, for example, Jamila Chebotareva, to answer several questions. These are my answers to Azerbaijani journalist Jamila Chebotareva.

In which spheres Lithuania and Azerbaijan can successfully cooperate?

Our countries could cooperate in many fields – political, economic, cultural. However official Lithuania does not want to be friends with Azerbaijan. Lithuania’s politicians are only searching for ways to establish as many ties as possible with Armenia. Official foreign policy of Lithuania for Southern Caucasus is to strengthen Armenia. Anything else is not important. In my understanding, such stance of official Vilnius is wrong. But I would lie if I hid that Lithuania is allegedly acting objectively. Indulging Armenia is obvious. If Lithuanian leaders fly to South Caucasus, they firstly visit Yerevan. They fly to Baku only to maintain an image that Lithuania is equally just to both Armenians and Azerbaijani.

Algimantas Liekis’ book ‘Moving Nations’

For example, Armenian Prime Minister Nikol Pashinian’s wife has already visited Lithuania (she was hosted by Lithuania’s First Lady Diana Nausediene, wife of Lithuanian President Gitanas Nauseda). Mr. Pashinian himself also has visited Vilnius. Wives of Azeri leaders have not been invited to Vilnius. The highest officials of Azerbaijan are also not invited to Vilnius. If Lithuania sends humanitarian aid and vaccines, medical teams to South Caucasus, then it sends them only to Armenia. When the Armenian tragedy of 1915 was once marked at the Lithuanian Genocide and Resistance Centre (LGRC), highest leaders of LGRC attended that event, but when Hocali victims were commemorated at the premises of LGRC, there wasn’t even one head of LGRC there. The last example of cooperation between Vilnius and Yerevan is that Transport Ministers launched direct flights Yerevan-Vilnius-Yerevan.

How did Lithuania react to the news that in autumn 2020 in 44 days Azerbaijan in a military way reclaimed its lands?

Of course, I might have missed something, but it seems to me, most of Lithuanian politicians, political scientists, journalists criticized Azerbaijan for choosing a military way to reclaim Karabakh. The fact that, according to the international law, Karabakh belongs to Azerbaijan, that official Baku for a very long time already has been patiently waiting for help from the West, but did not get it – all of that was subtly omitted. Armenia was not criticized for having occupied about 20 percent of Azeri lands for almost three decades. That is my impression.

Are Lithuanian informed enough about Karabakh conflict?

Lithuanians do not really know the real history of Karabakh. Many influential Lithuanians are still convinced that Karabakh is Armenian land. Lithuania does not know or does not want to know that in the 1992-1994 war for Karabakh Armenian troops were assisted by Russian military.

It is very complicated to get Lithuanian media to publish anything favourable to Azerbaijan, especially about the conflict for Karabakh. I say this in personal experience. They do not publish. If you ask Lithuanians, what is Dasnaktsutiun, ASALA or Gncak, often a Lithuanian would answer that ‘these are Azeri terrorist organizations’. Really not all Lithuanians know that a Russian military base is still deployed in Armenia, even more, not all know that this year, in the aggressive military drill ‘Zapad’ held by Russia and Belarus by the Lithuanian border, Armenian military instructors too were learning how to occupy Baltic countries. Only on my portal you will find articles which examine the relations of Armenia and Azerbaijan. There have been only a few books published in Lithuania, which present not only Armenian, but also Azeri arguments. These are historian Algimantas Liekis’ book ‘Moving Nations’ and collections of my articles ‘The Tragedy of Black Garden’ and ‘The Case of Black Garden’. That is all.

Does Lithuania respect territorial integrity of Azerbaijan, that is, does Lithuania agree that Karabakh is a territory of Azerbaijan, not Armenia?

The Case of Black Garden

Official policy of Lithuania is correct. We respect Azerbaijan’s territorial integrity. But behind the stage it is completely different. I could give a long list of Lithuania, who, ignoring official Baku, have travelled through Armenia to Karabakh and, after returning, would write in Lithuanian media ‘what moral and physical pains poor Armenians suffer, fearing cruel Azeri attacks’. I could recall many television programs, multiple publications in respected Lithuanian media, where discussion participants disputed Azeri right to Karabakh. There isn’t a single line that many Azerbaijani people in the past lived in Karabakh, even Yerevan, who were driven off their homelands. Nothing about suffering of Azeri refugees. Not a single word that Armenia in autumn 2020 insidiously shelled Ganja, Tartar, Barda cities, which have no connection to Karabakh and that civilian Azeri were killed in these attacks. Not a line that during Armenian rule in Karabakh, many cultural, historical and religious Azeri monuments have been destroyed or desecrated. Only worrying that allegedly now Muslim Azeri, entering Karabakh, will destroy Christian cultural and historic monuments.

Was it possible to regulate Karabakh conflict in a peaceful way?

In my understanding, this conflict could have been regulated in a peaceful way only if the US, NATO and EU had acted in a principled manner – strongly demanded Armenian troops to be withdrawn from Karabakh. Then, yes. But for the last three decades the West, for reasons unknown to me, have been obviously indulging Armenia, who had occupied foreign territories. Therefore, Azerbaijan had no other choice. Either Azerbaijan takes by force what belongs to it according to international law, or for another 30 years listens to Western talks about necessity ‘to solve the conflict in a peaceful way’. The West and their toothless negotiation groups are to blame for the fact that in autumn 2020 Azerbaijan was forced to use military measures to take back its lands.

By the way, in past Lithuania was in a very similar situation like Azerbaijan is for Karabakh. I mean the operation of Klaipeda liberation in 1923. Then, instead of listening to Western talks about necessity to peacefully regulate Klaipeda’s fate, Lithuania dressedits soldiers in civil clothes and by force took back the port and drove foreign military away. If not for that military operation, Lithuania would have probably lost Klaipeda forever. Therefore, I find acceptable the remark by famous Russian economist Andrey Ilarionov saying that only very rarely it is possible to peacefully reclaim territories. Efforts to find peaceful ways are most often fruitless. Occupants do not give occupied territories with good will.

Is it possible that Azeri and Armenian nations would live as friends?

It is possible. But Armenia should act in away that Armenian history researcher Philip Ekozyan suggests. Armenia has to refuse falsifications. Armenia needs to look at its history with sober eyes. They need to research without prejudice not only their own archives, but also allow in historians, researchers from other countries. Then the worth of myths about ‘the great Armenia from sea to sea’ will be clearer.

But it is not that easy to look at history honestly. Even Lithuania is not always successful in honest analysis of historic events. In 2005 Lithuanian Seimas adopted a special resolution ‘on Armenian genocide in tragic year 1915’. In my opinion it was a very wrong step by official Vilnius. Then, when the resolution was adopted, none of Lithuanian historians, political scientists, journalists not for a moment had gone to archives of Turkey, Azerbaijan, Armenia (who still does not accept foreigners). It is impossible to understand how such statements can be made without analysing primary sources.

The Tragedy of Black Garden

I am also ashamed by another Lithuanian step. It took place in 2019. At the Lithuanian Academy of Sciences, Armenians organized a discussion on the 1915 tragedy. Heads of Lithuanian Academy of Sciences acted correctly by allowing in Lithuanian politicians, historians, representatives of Armenian community. But the Academy betrayed principles of democracy and morality, when did not allow into the same hall the Turkish Ambassador and Turkish historians to discuss the same 1915. Armenians are welcome, Turks were shown the door.

I thought that after this slap in the face Turkey would recall itsambassador, stating that from now on Turkish jets would not be protecting Lithuanian air space anymore. But thanks for it, official stance of Turkey remained solid.

Thus, these are my pessimistic answers.

Editorial note

I sent the questions of Azeri journalist Jamila Chebotareva to the President of Lithuania Gitanas Nauseda, Lithuania’s Minister of Foreign Affairs Gabrielius Landsbergis and head of Seimas Committee for Foreign Affairs Zygimantas Pavilionis.

We will publish the response if they answer.

2021.10.29; 04:22

Žygimantas Pavilionis. Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Gegužės 12 d., trečiadienį, JAV Kongreso ispanakalbių lyderių institutas surengė nuotolinę 17-ąją iškilmingą lyderių apdovanojimo ceremoniją „Minčių įvairovės puoselėjimas“, kurioje tarptautine lyderystės premija apdovanojo Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininką Žygimantą Pavilionį.

Kasmet pavasarį organizuojamos JAV Kongreso ispanakalbių lyderių instituto iškilmės suburia įtakingą ir įvairiapusę auditoriją, kurią sudaro renkami ir skiriami pareigūnai, visuomeniniai veikėjai, įmonių vadovai ir diplomatijos lyderiai. Institutui priklauso ir dabartinis JAV Senato Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Robert Menendez. Šioje ceremonijoje apdovanojami asmenys pagerbiami už didelį ir vertingą indėlį į JAV ispanakalbę bendruomenę. Buvusiam ambasadoriui Ž. Pavilioniui skirtas Ileana Ros-Lehtinen, buvusios JAV Atstovų rūmų Užsienio reikalų komiteto pirmininkės, vardo tarptautinės lyderystės apdovanojimas.

„Esu nuoširdžiai dėkingas už šį apdovanojimą. Kongreso ispanakalbių lyderių grupė yra antra pagal neformalią įtaką galingiausiame planetos demokratiniame parlamente. Šis institutas su tuometine Atstovų rūmų URK pirmininke Ileana Ros-Lehtinen, kongresmenais Lincoln ir Mario Diaz-Balart, senatoriumi ir dabartiniu Senato URK pirmininku Bob Menendez mano kadencijos Vašingtone metu parėmė Lietuvą visais esminiais mūsų užsienio ir saugumo, taip pat energetinio saugumo klausimais. Todėl tikiuosi, kad šis apdovanojimas padės mums sukurti dar tvirtesnius ryšius tarp naujos sudėties LR Seimo bei JAV Senato ir Atstovų rūmų, ką įtvirtinsime ir paskirdami pirmąjį LR Seimo atstovą darbui su JAV Kongresu dar šiais metais“, – teigė Ž. Pavilionis.

Šiemet JAV Kongreso ispanakalbių lyderių institutas lyderystės valstybės tarnyboje apdovanojimais pagerbė ir Robą Portmaną ir Adriano Espaillatą. Senatorius Portmanas atstovauja Ohajo valstijai, kur jis darbuojasi nuo 2010 metų. Espaillat atstovauja Niujorko 13-ajai kongresinei apygardai ir yra pirmasis Dominikos Respublikos kilmės amerikietis JAV Atstovų Rūmuose.

„Kongreso ispanakalbių lyderių institutas garbingai pristato savo 17-ąją iškilmingą lyderių apdovanojimo ceremoniją. Esame labai dėkingi mūsų svečiams už dalyvavimą mūsų nuotolinėje ceremonijoje ir pabrėžiame jų indėlio svarbą ir reikšmę puoselėjant minties įvairovę“, – teigia JAV Kongreso ispanakalbių lyderių instituto pirmininkas, buvęs kongresmenas Lincoln Díaz -Balart.

JAV Kongreso ispanakalbių lyderių institutas – tai JAV Kongreso narių ir korporacijų lyderių įsteigta organizacija, siekianti skatinti ispanakalbės bendruomenės ekonominę pažangą, didžiausią dėmesį skiriant socialinei atsakomybei ir konkurencingumui pasaulyje. Šis institutas, įkurtas 2003 m., yra ne pelno siekianti nepartinė organizacija, kurios tikslas – skleisti ispanų ir portugalų kilmės amerikiečių minties, paveldo, interesų ir požiūrių įvairovę.

Informacijos šaltinis – tsajunga.lt

2021.06.14; 07:32

Žygimantas Pavilionis. Skandalingasis pokalbis su apsimetėliais. Slaptai.lt nuotr.

Opozicinė Socialdemokratų partija Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininką konservatorių Žygimantą Pavilionį ragina nedelsiant trauktis iš užimamų pareigų. Tokį sprendimą priėmė posėdžiavęs partijos prezidiumas.
 
Socialdemokratų nuomone, Ž. Pavilionis, užuot vykdęs valstybės užsienio politiką, elgiasi neprofesionaliai, kenkia Lietuvos reputacijai, todėl nebegali užimti Seimo URK pirmininko pareigų.
 
„Matome, kad jis sąmoningai ir nuosekliai užsienyje dergia Lietuvą, menkindamas prezidento instituciją ir siekdamas siaurų savo partijos politinių interesų. Tai mums yra nepriimtina. Toks žmogus tiesiog negali atstovauti Lietuvos užsienyje. Joks politikas, išvažiavęs į kitą šalį, niekados nekalba apie savo valstybę blogai. Niekados. Nes jis yra vizitinė savo šalies kortelė”, – prezidiumo sprendimą komentuoja partijos lyderė Vilija Blinkevičiūtė.
 
Politikė teigia, kad nuolatiniai Ž. Pavilionio vieši komentarai šalies viduje ir diplomatinių vizitų užsienyje metu dėl Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos ir jo konstitucinių galių nėra atsitiktiniai.
 
„Matau konservatorių sisteminį veikimą sąmoningai žeminant ir menkinant Prezidento instituciją. Ir tai tęsiasi jau daugiau nei pusę metų.
Keista klausytis valdančiųjų replikų, kad galbūt Ž. Pavilionis pajuokavo ar tiesiog eilinį kartą prišnekėjo nesąmonių. Netiesa. Konservatoriai nuosekliai ir koordinuotai siekia izoliuoti prezidentą – tai yra jų oficiali doktrina. Tačiau tokiais būdais siekdami sutelkti daugiau galių savo rankose jie daro didžiulę žalą Lietuvos tarptautinei reputacijai”, – sako V. Blinkevičiūtė.URK
 
Seimo URK pirmininką socialdemokratai ragino trauktis iš pareigų dar šių metų vasarį, kuomet nuvykęs į dipl
Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

omatinę misiją Sakartvele Ž. Pavilionis reiškė asmenines pozicijas, rėmė vieną iš oponuojančių pusių.
 
Socialdemokratų nuomone, toks Ž. Pavilionio elgesys pakenkė Lietuvos ir Sakartvelo santykiams.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.06.13; 08:30

Žygimantas Pavilionis. Slaptai.lt nuotr.

Prezidentūra sako, kad nepaisant to, jog Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis ir pateko į paspęstas Rusijos provokatorių žabangas, jo išsakytos tezės apie prezidentą neatrodo iškarpytos.
 
„Tai niekaip neatmeta pokalbio turinio, kuris, ko gero, nebuvo iškraipytas, nes tai labai panašu į Užsienio reikalų komiteto pirmininko žodyną. Tas turinys, deja, yra šiek tiek nuviliantis“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė prezidento patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė.
 
Prezidentūra dar trečiadienį kritiškai buvo įvertinusi Ž. Pavilionio pareiškimus Rusijos opozicionieriumi Leonidu Volkovu apsimetusiam provokatoriui. Provokacijos metu kalbėdamas apie demokratijos siekį Rusijoje politikas teigė, esą nereikėtų kreipti dėmesio į prezidento Gitano Nausėdos požiūrį užsienio politikos klausimais.
Žygimantas Pavilionis. Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
„Tu nekreipk dėmesio (…). Premjerė galvoja kaip aš. Užsienio reikalų ministras galvoja kaip aš, mes esame didžiausia partija, pas mus – parlamentinė respublika, o prezidentas tik simbolinis“, – opozicionieriumi apsimetusiam Rusijos pokštininkui iškarpytame pokalbyje teigė Ž. Pavilionis.
 
A. Skaisgirytės teigimu, supratęs, kad buvo apgautas, Ž. Pavilionis jau anksčiau apie situaciją buvo informavęs Prezidentūrą.
 
„Mes iš anksto žinojome, kad tas neva ponas Volkovas yra klastotė, tą pranešė ir pats ponas Pavilionis iš karto po įvykio, kai suprato, kas yra ir kaip. Tai pamoka turbūt visiems politikams ir ne tik politikams, kad turime būti labai atsargūs ir bent jau bandyti atskirti, patikrinti, su kuo kalbamės, net ir videoryšiu“, – teigė ji ir pažymėjo, kad panašių provokacijų ir melagienų gali Lietuvoje tik daugėti.
 
„Melagienų, ko gero, tik daugės. Tokiu laikotarpiu gyvename. O kaip žmonėms padėti tai atskirti, kaip reaguoti – tai yra šios dienos aktualija, ir kuo visuomenė apie tai daugiau žinos, tuo ji bus labiau pasirengusi duoti atsaką“, – sakė patarėja.
 
URK pirmininko pareiškimus įvertino I. Šimonytė ir G. Landsbergis
 
Užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio teigimu, šį pokalbį galima vertinti tik kaip provokaciją.
 
„Šio pokalbio turinys gali būti vertinamas tik vienareikšmiškai – tai manipuliatyvi provokacija, kurios auka gali tapti bet kuris Lietuvos politikas. Pasitikiu Žygimantu Pavilioniu, o tai, kad jis buvo pasirinktas provokacijų taikiniu, matyt, rodo, kad jo darbas ir iniciatyvos erzina, yra neparankios Kremliui, o Lietuvos balsas yra girdimas pasaulyje bei itin nervina režimus Rytuose“, – trečiadienį Eltai atsiųstame komentare sakė G. Landsbergis.
 
Tuo tarpu Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė trečiadienį teigė, kad tai yra gera pamoka visiems politikams. Jos teigimu, esant nemažai provokacijų rizikai, Lietuvos politikai turi būti įsitikinę, su kuo kalba.
 
Žygimantas Pavilionis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

„Manau, kad visiems politikams yra pamoka, kad kalbantis su pašnekovais reikia būti tikriems, su kuo yra kalbama. Ypač turint galvoje, kad yra provokacijų rizika dėl Lietuvos Respublikos ir valdžios institucijų bei atskirų politikų griežtos pozicijos, tarkim, Kremliaus režimo ar Lukašenkos režimo atžvilgiu“, – sakė I. Šimonytė.
 
Griežtai I. Šimonytė neįvertino ir Ž. Pavilionio pareiškimų slapta įrašytame ir iškarpytame pokalbyje apie prezidentą Gitaną Nausėdą.
 
„Komentarų politikų būna visokių – vienas apie kitą ir apie situacijas. Nenoriu komentuoti to teksto, kurio neturėjau progos girdėti“, – teigė premjerė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.06:10; 03:00