Kodėl Izraelis prisiminė „Mitrochino archyvus“?

Sovietiniai dokumentai leidžia daryti prielaidą, kad Mahmudas Abasas, Palestinos nacionalinės administracijos vadovas, tikriausiai turėjo kontaktų su KGB struktūromis? 

Kokias praeities paslaptis slepia į Vakarus pervežti vadinamieji "Mitrochino archyvai"?
Kokias praeities paslaptis slepia į Vakarus pervežti vadinamieji „Mitrochino archyvai“?

Tokią prielaidą šiandien eskaluoja Izraelio spauda. Šią temą gvildena ir „The New York Times“ žurnalistas Piteris Beikeris.

Koks tokių prielaidų pagrindas? Remiamasi 1983-iųjų sovietų agentų sąrašu, saugomu britų archyvuose. Žurnalistas Piteris Beikeris tvirtina, kad Abasui tame dokumente skirtos dvi eilutės, besibaigiančios žodžiais „KGB agentas“ (citatos vertimas pagal anglų kalba parašytą tekstą laikraščio internetinėje versijoje).

„Mes nusprendėme, kad tai labai svarbu šiuo metu, kai Rusija bando organizuoti Abaso ir Izraelio atstovo Netanjahu susitikimą. Ypač dėl to, kad ir Abasą, ir Vladimirą Putiną sieja panaši praeitis – KGB“, – pareiškė Gideonas Remezas, vienas iš Trumeno instituto (Žydų universitetas, Jeruzalė) tyrėjų, kurie surado minimą sovietinį dokumentą ir pateikė jį Izraelio televizijai „1 televizijos kanalas“.

Antroji tyrėja Izabela Ginora pažymėjo: „Mes nežinome, kaip įvykiai klostėsi vėliau, ar Abu Mazenas (tai antrasis Abaso vardas) tęsė bendradarbiavimą su Sovietų Sąjunga. Bet dabar, kai jis vadovauja Palestinai, ši aplinkybė gali tapti priemone jį spausti“.

Apie Vasilijaus Mitrochino archyvus prirašyta tūkstančiai knygų pačiomis įvairiausiomis kalbomis.
Apie Vasilijaus Mitrochino archyvus prirašyta tūkstančiai knygų pačiomis įvairiausiomis kalbomis.

Tiesa, oficialūs Palestinos nacionalinės administracijos atstovai tokią versiją kategoriškai paneigė. Oficialūs Palestinos administracijos lyderiai ir vadovai mano, kad Izraelio įtarinėjimai – šlykštus bandymas sukompromituoti Abasą.

Palestiniečiai tvirtina, kad Abasui nereikėjo tapti KGB agentu, kadangi Palestinos nacionalinė administracija tuo metu atvirai bendradarbiavo su Maskva. Palestiniečiai atkreipia dėmesį, kad tais laikais Abasas oficialiai ir viešai vadovavo Palestinos – SSRS draugystės fondui, t.y. buvo oficialus Maskvos ir Palestinos ryšių kuratorius.

Laikraščio duomenimis, dokumentas, kuriame minima Abaso pavardė, buvo išvežtas iš Rusijos ir atiduotas britų žvalgybai. Tai padarė Vasilijus Mitrochinas, buvęs KGB archyvų vadovas. Prieš dvejis metus vadinamieji Mitrochino archyvai tapo atviri.

Kaip konkrečiai leidinys aprašo dokumentą, kuriame neva minima Abaso pavardė? Vertinant dokumento pavadinimą, galima numanyti, jog tai žmonių, su kuriais KGB ieškojo ryšių, sąrašas. Taigi: „Abbas Mahmud“, gimęs 1935 metais Palestinoje, pavadintas agentu Damaske. Jis pakrikštytas Krotovu“.

Pasak žurnalisto, Abasas tikrai gimė 1935 metais teritorijoje, kuri anuomet vadinosi Palestina, o užaugo Damaske.

Ir vis dėlto publikacijos autorius pabrėžia: dokumente nieko nepasakyta apie tai, kaip ir kada Abasas buvo užverbuotas, ką konkrečiai jis nuveikė KGB labui, ar už darbą jam buvo mokama, kaip ilgai jis buvo laikomas agentu.

Tačiau Izraelio analitikai Remezas ir Ginora pastebi, kad dabartinis Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Michailas Bogdanovas tuo metu kaip tyčia dirbo Damaske. Remezas pabrėžė, kad ir jis, ir Gonora, sveikina derybas su palestiniečiais, bet mano, kad deryboms turėtų vadovauti ne Rusija, kadangi Rusija negalima pasitikėti. Todėl jie ir nusprendė, kad pats metas paskelbti minėtą dokumentą.

Informacijos šaltinis: „The New York Times“.

2016.09.09; 05:47