Liūdna bus ši Kovo 11-oji. Neturime nė vieno preteksto linksmybėms. Šventines nuotaikas temdo neišgalvotas, nesurežisuotas, neišpūstas nerimas dėl ateities. Jo neįmanoma nei paslėpti, nei užgniaužti.

Mūsų ateitis – miglota, niūri. Nebent galime guostis, esą karas šį kartą aplenkė mūsų namus, esą dar turime galimybę šiek tiek pasidžiaugti laisve bei ramybe. Bet nuojauta, jog po kraujyje paskandintos Čečėnijos, Gruzijos išprievartavimo ir bandymų palaužti narsiąją Ukrainą nenumaldomai ateis mūsų eilė, – tikra. Tokia tikra, kad tikresnių ir negali būti.

Continue reading „Sekmadieniniai pamąstymai. Pralaimėjimo, gėdos ir nerimo skonis”

Praėjusių metų gruodžio 5 dieną tinklalapyje www.lrytas.lt politikos apžvalgininkas Bronius MATELIS pateikė komentarą „Lietuvos pirmininkavimas ES gali sukelti geopolitinį lūžį.“ Skirtingai nei kiti, autorius džiaugėsi, kad Ukrainos prezidentas V.Janukovyčius tada nepasirašė Asociacijos sutarties su Europos Sąjunga ir prognozavo globalinę priešpriešą, kilsiančią dėl Ukrainos.

Neseniai dar viename komentare autorius Lenkų rinkimų akcijos lyderį V.Tomaševskį palygino su užsienio žvalgybos įtakos agentu, kuris dabar kaišioja pagalius į visos Europos ratus ir trukdo Ukrainai išsivaduoti.

Portalas www.slaptai.lt paprašė autorių atsakyti į šiuo metu visus dominančius klausimus.

Continue reading „Bronius Matelis: „Lenkų rinkimų akcijos lyderis yra arba kvailys, arba užsienio žvalgybos įtakos agentas””

Ne vienas analitikas prognozuoja, kad geriausiu atveju konfliktas Kryme, kurį organizavo Kremlius, bus ilgiems metams užšaldytas, panašiai, kaip Padnestrėje, ir Ukraina su tokiu konfliktu gali ilgam laikui palaidoti viltis būti priimtai į NATO.

Ypač, jei konfliktą stebės ir išvadas darys liūdnai pagarsėjusi Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO), labai nedaug kur pasiekusi teigiamų rezultatų. Beje, dar klausimas ar Rusija leis jai iš viso atvykti į Krymą.

Pažymėtina, kad Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas paskelbė staigiai kuriantis kompaniją, pastatysiančią tiltą per Kerčės sąsiaurį. Be Ukrainos vyriausybės žinios. Matyt, jis Kryme jau šeimininkas.

Blogiausias variantas – etninis išvalymas. Kaip tai įvyko Kalnų Karabache, Abchazijoje ir Pietų Osetijoje. Kol kas tokios pabaigos grėsmė Kryme labai didelė.

Continue reading „Keletas pamąstymų apie Ukrainos ateitį”

Norėjosi ramiai aptarti įvykius Lietuvoje, bet viską užgožė Kremliaus agresija prieš Ukrainą.

Įvykiai žaibiškai keičia įvykius, tai, kas aktualu dabar, po valandos jau nebeįdomu. Nežiūrint, kaip baigsis ši agresija, trys išvados iš to, kas jau įvyko, yra akivaizdžios. 

Pirmoji – Kremliui nusispjauti į visas tarptautines ir dvišales sutartis bei Vakarų nuomonę. Antroji – Vakarų logistika aiškiai šlubuoja. Trečioji – turime reikalą su branduolinį ginklą turinčiu nežinančiu, ką su juo daryti, subjektu.

Continue reading „Sekmadieniniai pamąstymai. Viską užgožė Kremliaus agresija prieš Ukrainą”

Japonijos Osakos miesto meras Toru Hasimoto pareiškė, kad „viešnamiai per antrąjį pasaulinį karą Japonijos okupuotose teritorijose buvo būtini“, rašo Vokietijos leidinys "Die Welt".

Miesto galva užtikrino, jog „moterų paguodos“ paslaugos (prostitution) buvo reikalingos, kad kareiviai galėtų pailsėti esant sunkioms karo aplinkybėms.

„Kai kulkos skraido tarsi lietus ir vėjas, kareivis nuolat rizikuoja netekti gyvybės, – pareiškė politikas ir pridūrė: – Kiekvienas tai gali suprasti“.

Toru Hasimoto yra vienas iš Japonijos atgimimo partijos įkūrėjų“, – sakoma straipsnyje.

Continue reading „Japonijos meras pateisina prievartinę prostitucija”

stalioraitis

Retai Seimo Konstitucijos salė būdavo tokia sausakimša, kaip š.m. sausio 18 d. paminint sovietinę agresiją prieš beginklius azerbaidžaniečius jų sostinėje Baku 1990 m. sausio 19-20 d.
 
Renginio „Baku-Vilnius: lemtingi sausio įvykiai laisvės kelyje“ dalyviai patekdami į Konstitucijos salę galėjo susipažinti su tragiškų Baku įvykių fotografijų stendu ir pasilikti atminimui unikalų leidinį „AGRESIJA. Baku-Sausis-1990“, išleistą praėjus vos penkioms dienoms po 1990 m. sausio 20 d. Azerbaidžano tragedijos. Lietuviui leidinys brangus tuo, kad jis atspausdintas Vilniuje, o vienas iš dviejų leidinio redaktorių yra Lietuvos azerbaidžaniečių draugijos pirmininkas, aktyvus Lietuvos Sąjūdžio dalyvis, Azerbaidžano nusipelnęs žurnalistas Mahiras Gamzajevas. 

Continue reading „Baku – 1990 metų sausio 20 diena, Vilnius – 1991 m. sausio 13 diena”