Privati Izraelio detektyvų agentūra „Black Cube“ 2017 metais mėgino rinkti medžiagą, kurį galėtų sukompromituoti Rusijos opozicionierių Aleksejų Navalną ir jo įkurtą Kovos su korupcija fondą (KKF), praneša leidinys „The Wall Street Journal“.
Buvęs KKF vykdomasis direktorius Vladimiras Ašurkovas, 2015 metais emigravęs į Didžiąją Britaniją, papasakojo, kad jį apie fondo veiklą klausinėjo indų verslininko, kuris esą norėjo pasamdyti jo bendrovę organizuoti nedidelį renginį, atstovas.
Kvietimą susitikti V. Ašurkovas gavo iš kompanijos „Nile Bridge Capital“. Su juo susitiko vadybininkas, kuris prisistatė esąs Patrikas Dayanas. Pokalbio metu jis ėmė klausinėti apie darbą su A. Navalnu, taip pat apie KKF finansavimo šaltinius. V. Ašurkovas teigia neatsakęs į daugelį klausimų, kurie jam pasirodė įtartini.
Iš tikrųjų P. Dayanas veikė „Black Cube“ pavedimu ir turėjo surinkti kompromituojančios medžiagos apie A. Navalną, sakė leidiniui informuoti šaltiniai. Tokią pat užduotį agentūra davė dar vienai agentei, kuri prisistatė Vanessos Collins vardu ir dėjosi moterų teisių gynėja.
Tarp „Black Cube“ taikinių buvo dar mažiausiai trys A. Navalno bendražygiai, kurie gyvena Rusijoje ir Jungtinėse Valstijose, papasakojo „The Wall Street Journal“ šaltiniai.
Komentuodamas čia publikaciją, A. Navalnas pareiškė manąs, kad rinkti jį kompromituojančią medžiagą užsakė Rusijos verslininkas Ališeras Usmanovas. „Žinoma, nieko nerado. Nes nieko ir nėra, visas mano gyvenimas viešas“, – pridūrė Kremliaus kritikas.
Leidinio žiniomis, pernai „Black Cube“ agentai buvo demaskuoti, kai suorganizavo šmeižikišką kampaniją prieš finansininką ir filantropą George`ą Sorosą.
2017 metais A. Usmanovas bylinėjosi su A. Navalnu ir KKF.
Centre – Rusijos opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas. EPA – ELTA nuotr.
Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) ketvirtadienį paskelbė nuosprendį, kad Rusijos vykdyti pakartotiniai opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno areštai buvo politiškai motyvuoti. Todėl Rusija opozicionieriui turės sumokėti 63 678 eurų kompensaciją. A. Navalnas laikomas vienu griežčiausių prezidento Vladimiro Putino kritikų.
A. Navalnas buvo pateikęs Strasbūrui kelis skundus dėl septynių savo sulaikymų 2012-2014 metais ir po to skirtų pinginių baudų bei kalinimo bausmių.
Sutelkdamas dėmesį į du Kremliaus kritiko sulaikymo atvejus, Strasbūro teismas konstatavo, kad be to, jog buvo pažeistos A. Navalno teisės į laisvę, susirinkimų laisvę ir teisingą teismą, „jais siekta užgniaužti politinį pliuralizmą“.
Rudenį 42-erių metų amžiaus Kremliaus kritikas atliko dvi vieną po kitos skirtas laisvės atėmimo bausmes dėl raginimo dalyvauti protestuose. Savo areštus ir bausmes A. Navalnas vertina kaip politiškai motyvuotus mėginimus jį įbauginti.
„Tai teisingas nuosprendis“, – po jo paskelbimo Strasbūre sakė A. Navalnas. Jis teigė esąs patenkintas, kad teisėjai Rusijos žinybų veiksmus prieš jį pagaliau traktavo kaip politiškai motyvuotus. Tai svarbu ne tik jam, bet ir kitiems žmonėms Rusijoje, kurie sulaikomi kiekvieną dieną.
A. Navalnas per dvi demonstracijas buvo sulaikytas tikslingai, nors jose nevaidino vadovaujančio vaidmens, konstatavo teisėjai. Tikrasis tikslas esą neabejotinai buvo užgniaužti „politinį pliuralizmą“ Rusijoje.
Aleksejus Navalnas. EPA-ELTA nuotr.Viktoras Zolotovas ir Vladimiras Putinas. AFP/Scanpix nuotr.
Artimas Rusijos prezidento Vladimiro Putino bendražygis ir Nacionalinės gvardijos vadovas antradienį Kremliaus kritiką Aleksejų Navalną iškvietė į dvikovą ir pagrasino iš jo padaryti kepsnį.
A. Navalnas praėjusį mėnesį viešai pareiškė įtarimus apie Nacionalinėje gvardijoje vešančią korupciją. Reaguodamas į tai, uniforma vilkintis Viktoras Zolotovas vaizdo įraše svaidėsi Kremliaus kritikui skirtais įžeidimais ir grąsinimais.
„Jūs, pone Navalnai, niekada nesate sulaukęs atlygio, – pareiškė V. Zolotovas, prieš tai A. Navalno išsakytus kaltinimus dėl korupcijos jo vadovaujamoje agentūroje pavadinęs šmeižtu. – Niekas jums nėra kaip reikiant įspyręs į užpakalį. Taip, kad tai pajustumėte kepenyse“.
„Tiesiog kviečiu jus į dvikovą, į ringą, ant tatamio – bet kur. Ir pažadu vos per kelias minutes iš jūsų padaryti sultingą kepsnį“, – grasino V. Zolotovas įraše, kuris skelbiamas oficialioje Nacionalinės gvardijos interneto svetainėje.
A. Navalnas rugpjūčio pabaigoje paskelbė savo vaizdo įrašą, kurį skyrė eiliniams Nacionalinės gvardijos – agentūros, kuriai pavesta vaikyti neteisėtus protestus – kariškiams.
Agentūros vadovybė, įraše sako jis kareiviams, „tiesiogine to žodžio prasme traukia maistą jums iš burnų, kad galėtų pasipelnyti“.
Pasak A. Navalno, agentūra kariams perka prastos kokybės maistą už nepagrįstai aukštas kainas.
Anksčiau Rusijos opozicijos lyderis yra teigęs, kad pats V. Zolotovas – buvęs V. Putino apsaugos vadas, 2016-aisiais jo paskirtas į naujai sukurtą postą – yra „labai turtingas“ ir kad jo šeimai priklauso keli prabangūs nekilnojamojo turto objektai.
V. Zolotovas savo įraše pripažino „nesąs vargšas“, bet tęsė kaltindamas A. Navalną esant „supuvusiu“ Amerikos agentu.
„Kai jūs vis dar sėdėjot ant puoduko, aš buvau atitarnavęs armijoje, buvau komunistinio darbo spartuolis, dirbau pramonėje, o tada pasukau į verslą“, – kalbėjo Nacionalinės gvardijos vadovas.
„O kas esat jūs, Navalnai, noriu suprasti, iš kokio molio esat drėbtas“, – pridūrė jis.
„Aišku, kad buvot pagamintas amerikiečių mėgintuvėlyje… jūsų užduotis – ant visko pilti purvą… destabilizuoti šalies ekonominę ir politinę padėtį“, – aiškino V. Zolotovas. – Jūs neturit šalies, neturit tėvynės.”
Jis pridūrė: „Jei mano ar mano šeimos atžvilgiu vartosit įžeidžiančią ar šmeižikišką kalbą, pažadu – prieš jus sumindydamas ir nusivalydamas į jus batus, surengsiu tikrą šou visiems Rusijos nacionalinės gvardijos darbuotojams“.
Prie savo namų Maskvoje sulaikytas A. Navalnas. EPA-ELTA nuotr.
Rusijos opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas šeštadienį buvo sulaikytas prie savo namų Maskvoje dėl kol kas nežinomų priežasčių, tviteryje skelbia opozicionieriaus atstovė Kira Jarmišh.
„A. Navalnas buvo sulaikytas prieš dvi valandas prie savo namų. Šiuo metu jis yra Danilovsko policijos nuovadoje. Sulaikymo priežasties jie nenurodė, paėmė jo telefoną“, – tviteryje rašė K. Jarmiš.
Duodama interviu radijo stočiai „Ekho Moskvy“, aktyvisto atstovė teigė, kad sulaikymas tikriausiai yra susijęs su A. Navalno planais rugsėjo 9 d. rengti protestus prieš Rusijos valdžios priimtą nepopuliarią pensijų reformą.
Šeštadienį paskelbtame savo tinklaraščio įraše A. Navalnas rašo, kad protestai vyks Maskvoje ir „beveik šimte kitų miestų“.
Gavę šalies valdžios nurodymą, Rusijos interneto tiekėjai pradėjo blokuoti protestų lyderio Aleksejaus Navalno interneto svetainę Navalny.com.
Praėjusią savaitę A. Navalnas paskelbė vaizdo įrašą, kuriame teigė, kad rusų milijardierius Olegas Deripaska buvo užmezgęs romaną su baltaruse palydove bei davė kyšį Rusijos ministro pirmininko pavaduotojui Sergejui Prichodko.
Praėjus vos kelioms dienoms nuo įrašo paskelbimo, O. Deripaska laimėjo bylą teisme, ir Rusijos federalinė ryšių, informacijos technologijų ir visuomenės informavimo priemonių tarnyba („Roskomnadzor“) nurodė jam nepalankų turinį užblokuoti, pranešė valstybinė šalies žiniasklaida.
„Mūsų tyrimą su angliškais subtitrais vis dar galite pamatyti „YouTube“ kanale“, – tviteryje informavo A. Navalnas.
O. Deripaska, vadovaujantis holdingui „Basic Element“, pasmerkė A. Navalno jam mestus įtarimus kaip „melagingus“ ir „keliančius pasipiktinimą“ bei žadėjo ginti savo reputaciją teismuose.
A. Navalnas vadovauja prieš Rusijos vadovybę nukreiptam protesto judėjimui ir jam uždrausta dalyvauti kitą mėnesį vyksiančiuose šalies prezidento rinkimuose.
Dalyvauti rinkimuose A. Navalnas negali dėl teistumo už finansinius nusikaltimus. Tačiau opozicijos lyderis teigia, kad kaltinimai jam buvo sufabrikuoti. Dabar jis ragina boikotuoti artėjančius rinkimus, siekiant, kad rinkėjų aktyvumas būtų kuo žemesnis.
Nesankcionuotas mitingas sušauktas raginant protestuoti prieš būsimus Rusijos prezidento rinkimus, kuriuose, remiantis viešosios nuomonės apklausomis, bus perrinktas dabartinis prezidentas Vladimiras Putinas.
Prieš sulaikymą šalinininkų apsuptas 41 metų amžiaus A. Navalnas skandavo „apgavikai ir vagys“.
„Aš buvau sulaikytas. Tai nieko nereiškia. Ateikite į Tverės gatvę. Jūs mitinguojate ne dėl manęs, bet dėl savęs ir savo ateities“, – tviteryje rašė A. Navalnas.
Atsižvelgdami į aktyviausio Rusijos prezidento kritiko A. Navalno raginimus, daugelyje Rusijos miestų tūkstančiai žmonių mitingavo prieš būsimus „pseudorinkimus“. Daugelis skandavo ir mosavo plakatais su užrašais „Rinkėjų streikas“.
Į mitingą Maskvoje susirinko keli tūkstančiai žmonių. Remiantis „OVD-Info“ pranešimais, visoje šalyje sulaikyta apie 90 žmonių.
„Tai nėra rinkimai, nes mes jau žinome rezultatus. Neisiu balsuoti“, – naujienų agentūrai AFP centrinėje Maskvoje sakė pagyvenusi moteris.
„Nebijau protestuoti“, – sakė buvęs Kultūros ministerijos darbuotojas.
Daugiau nei 15 tūkst. rusų išreiškė paramą Aleksejaus Navalno kandidatūrai prezidento rinkimuose, matydami jį kaip vienintelį Rusijos opozicijos lyderį, galintį mesti iššūkį prezidentui Vladimirui Putinui kovo mėnesio rinkimuose, praneša AFP.
„Rinkimai be mūsų – ne rinkimai“, – pareiškė A. Navalnas Maskvoje prieš pateikdamas savo kandidatūrą Centrinei rinkimų komisijai, kuri nuspręs, ar jam bus leista varžytis.
Valdžios institucijų teigimu 41-erių metų opozicionierius negali dalyvauti rinkimuose dėl teistumo. Anot jų, politikas kandidatu gali būti registruotas tik per stebuklą. Tuo metu A. Navalnas teigia, kad jo nuteisimas buvo politiškai motyvuotas.
Tūkstančiai rusų išėjo į gatves 20-yje miestų – nuo Vladivostoko iki Sankt Peterburgo, kad pasisakytų už charizmatiškojo teisininko A. Navalno kandidatūrą 2018 m. kovo 18 d. įvyksiančiuose rinkimuose.
Pasak politiko atstovų, daugiau nei 15 tūkst. žmonių parėmė jį visoje Rusijoje. Pagal Rusijos įstatymus nepriklausomas kandidatas privalo surinkti 1500 parašų, kad būtų registruotas rinkimuose. Maskvoje pasisakyti už A. Navalno kandidatūrą susirinko 1700 žmonių.
„Aš be galo džiaugiuosi. Man garbė pasakyti jums, kad esu čia kaip visos Rusijos kandidatas. Mes pasirengę nugalėti ir mes laimėsime šiuos rinkimus“, – sakė A. Navalnas, kreipdamasis į savo rėmėjus.
A. Navalnas ragino žmones boikotuoti rinkimus, jei jie vyks nesąžiningai. Jis tikisi, kad žmonių parama padarys spaudimą valdžiai ir ši leis jam dalyvauti rinkimuose. Jis teigė esąs vienintelis Rusijos politikas, kuris vykdo tikrai vakarietišką rinkimų kampaniją ir siekia balsų tolimuose regionuose.
Anksčiau gruodį dabartinis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pranešė ketvirtą kartą sieksiąs tapti prezidentu. Jei juos laimėtų, V. Putino kadencija truktų iki 2024 m., o jis taptų ilgiausiai Rusijai vadovavusiu žmogumi nuo diktatoriaus Josifo Stalino laikų.
Įkalinto Rusijos opozicijos lyderio Aleksėjaus Navalno šalininkai šeštadienį per Vladimiro Putino gimtadienį surengė protesto mitingus prieš jo jau beveik du dešimtmečius trunkantį valdymą.
Pagrindinė protesto akcija turėjo prasidėti Sankt Peterburge – V. Putino gimtajame mieste, – tačiau protestuotojai Maskvoje ėmė rinktis anksčiau.
Opozicija teigia, kad keli į mitingus Tverėje, Samaroje ir kituose miestuose keliavę protestuotojai buvo suimti.
Pareigūnai Maskvoje ir Sankt Peterburge uždraudė protestuotojams rinktis miesto centre, tad baiminamasi, kad policija prieš minią gali panaudoti jėgą. Liudininkai praneša, kad centrinėje Maskvos dalyje prieš mitingo pradžią padidintas saugumas.
Prieš mitingus A. Navalno komanda išleido keletą vaizdo klipų, kuriuose žinomi šalies visuomenės veikėjai ragino imtis veiksmų.
Garsus režisierius Andrėjus Zviagincevas kritikavo V. Putiną už A. Navalno suėmimą ir teigė, kad prezidento rinkimuose rusai yra priversti rinktis iš vieno kandidato. Jungtinėje Karalystėje gyvenantis verslininkas Jevgenijus Čičvarkinas sakė, kad „be politinės konkurencijos mūsų laukia gulagas“.
65-erių šeštadienį sulaukęs V. Putinas valdo Rusiją nuo 1999 m. Ankščiau šią savaitę jis tikino nežinąs, ar sieks dar vienos šešerių metų kadencijos, bet beveik neabejojama, kad prezidentas kovą dalyvaus ir vėl laimės rinkimus.
Tuo tarpu ryškiausia Rusijos opozicijos figūra A. Navalnas, pats planuojantis dalyvauti prezidento rinkimuose, gyvenimą V. Putino valdomoje šalyje neseniai apibūdino kaip „prievartinę ropių dietą“.
„Jei nieko nedarysime, jie mus ta prakeikta rope šers iki gyvenimo pabaigos“, – pranešime iš savo kameros sakė A. Navalnas.
A.Navalnas į nesankcionuotus protestus kovo 16 ir birželio 12 dienomis sutraukė dešimtis tūkstančių palaikytojų, kurių nemažą dalį sudarė studentai ar net mokiniai. Tuomet viskas baigėsi susirėmimais tarp protestuotojų ir policijos, o teisėsauga vien Maskvoje sulaikė daugiau nei tūkstantį mitinguotojų.
Prieš planuojamus masinius protestus Rusijoje Maskvos teismas patvirtino laisvės atėmimo bausmę opozicijos lyderiui Aleksejui Navalnui. Teismas atmetė politiko apeliaciją, pranešė agentūra „Interfax”. 42 metų politikas kaltinamas kelissyk organizavęs nesankcionuotus mitingus.
Rusijos opozicijos lyderiui Aleksejui Navalnui skirta 20 dienų laisvės atėmimo bausmė, nes politikas pakartotinai nepaisė draudimo organizuoti viešus mitingus, informuoja transliuotojas BBC.
Politiko šalininkai teigia, kad jis buvo sulaikytas, siekiant sukliudyti jam dalyvauti kovo mėnesį vyksiančiuose Rusijos prezidento rinkimuose, kuriuose, kaip tikimasi, dabartinis prezidentas Vladimiras Putinas sieks ketvirtosios kadencijos.
Rusijos rinkimų organizavimo institucijos teigia, kad A. Navalnas negali dalyvauti rinkimuose, nes yra nuteistas lygtine bausme kitoje byloje.
Opozicijos lyderiui šiais metais jau trečią kartą skiriama laisvės atėmimo bausmė. Šį kartą jis sulaikytas praėjusį penktadienį, kai norėjo vykti į protesto akciją Žemutiniame Naugarde, esančiame už apytikriai 400 km į rytus nuo sostinės Maskvos. Institucijų teigimu, jis neturėjo leidimo organizuoti tokius renginius.
Remiantis pranešimais, sulaikytas ir artimas sąjungininkas Leonidas Volkovas, kuriam taip pat skirta 20 dienų laisvės atėmimo diena. L. Volkovas grasino skelbti bado streiką.
Vienas geriausiai žinomų kovos su korupcija kampanijos dalyvių A. Navalnas 2011-2012 metų žiemą vadovavo masiniams protestams prieš V. Putiną.
Pirmadienį teisme kalbėdamas opozicijos lyderis jam paskirtą bausmę pavadino gimtadienio dovana V. Putinui ir ragino savo šalininkus protestuoti Sankt Peterburge ir kitur.
Ar jau galima tvirtinti, kad Rusijoje kyla nepasitenkinimo banga, kad žmonių nepasitenkinimas valdžia – vis didesnis? Ar jau galima manyti, kad rusai tampa vis drąsesni ir vis atviriau, viešiau reiškia pasipiktinimą prasta dvasine ir ekonomine padėtimi?
Tikriausiai – ne. Iki tikro nepasitenkinimo – dar toli. Per daug jau stipriai Kremliuje įsitvirtino Vladimiro Putino klanas. Ir vis dėlto per paskutiniuosius Rusijoje opozicijos organizuotus protestus (juos sušaukė atkaklusis Kremliaus oponentas Aleksejus Navalnas) pirmadienį buvo sulaikyta daugiau kaip 200 žmonių. Bent jau tokius skaičius pateikė sulaikymus stebinti nevyriausybinė Rusijos organizacija bei naujienų agentūra AFP.
„Iki šiol Maskvoje buvo sulaikytas apie 121 žmogus. Sankt Peterburge – 137“, – socialiniame tinkle „Twitter“ rašė grupė „OVD-Info“.
Naujienų agentūros AFP korespondentai centrinėje Maskvoje matė, kaip riaušių policija išsirikiavo netoli Kremliaus esančioje pagrindinėje Tverskajos gatvėje, kur A. Navalno šalininkai šaukė „Gėda“ ir mosavo Rusijos vėliavomis.
Kiti rėkė „Laisvė A. Navalnui“. Remiantis pranešimais, opozicijos lyderis A. Navalnas sulaikytas prieš protestą Maskvoje prie įėjimo į savo daugiabutį namą.
Vietos žiniasklaida Sočio kurorte teigė, kad sulaikyti 25 protestuoti bandę žmonės. Anot, „OVD-Info“, po 10 sulaikymų užfiksuota Vladivastoke ir Norilske.
Per Rusijoje opozicijos vykdomus protestus, kuriuos sušaukė Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas, pirmadienį sulaikyta daugiau kaip 200 žmonių, sakė sulaikymus stebinti nevyriausybinė Rusijos organizacija, informuoja naujienų agentūra AFP.
EPA – ELTA nuotraukoje: Rusijos specialiosios pajėgos išvaiko protesto mitingą
„Iki šiol Maskvoje buvo sulaikytas apie 121 žmogus. Sankt Peterburge – 137“, – socialiniame tinkle „Twitter“ rašė grupė „OVD-Info“.
Naujienų agentūros AFP korespondentai centrinėje Maskvoje matė, kaip riaušių policija išsirikiavo netoli Kremliaus esančioje pagrindinėje Tverskajos gatvėje, kur A. Navalno šalininkai šaukė „Gėda“ ir mosavo Rusijos vėliavomis.
Kiti rėkė „Laisvė A. Navalnui“. Remiantis pranešimais, opozicijos lyderis A. Navalnas sulaikytas prieš protestą Maskvoje prie įėjimo į savo daugiabutį namą.
Vietos žiniasklaida Sočio kurorte teigė, kad sulaikyti 25 protestuoti bandę žmonės. Anot, „OVD-Info“, po 10 sulaikymų užfiksuota Vladivastoke ir Norilske.
Rusijos opozicionierius Aleksejus Navalnas pralaimėjo procesą dėl oligarcho Ališero Usmanovo šmeižto. Maskvos teismas nurodė Kremliaus kritikui per dešimt dienų pašalinti vaizdo įrašą su kaltinimais A. Usmanovui ir medžiagą apie tai internete, pranešė agentūra TASS.
„Vaizdo įrašas pažeidžia A. Usmanovo garbę ir orumą“, – trečiadienį nusprendė teisėja. A. Navalnas, be to, turi paskelbti paneigimą. A. Navalnas ir jo Kovos su korupcija fondas pareiškė teismo sprendimą skųsiantis. „Tai, ką mes šiandien matėme, nėra teismo procesas“, – pridūrė jis.
A.Navalnas A. Usmanovą, kuris yra vienas turtingiausių Rusijos žmonių, apkaltino mokesčių slėpimu ir korupcija. Jis pareiškė, kad Kremliui artimas magnatas susijęs su premjero Dmitrijaus Medvedevo korupcinėmis machinacijomis. Atitinkamas vaizdo įrašas jau peržiūrėtas 21 mln. kartų. Jis kovo pabaigoje sukėlė protestus.
Rusija propagandai šalies viduje ir užsienyje išleidžia kasmet 1,4 mlrd. dolerių. Kremliaus propagandos tinklas aprėpia 600 milijonų žmonių 130 valstybių, kalbančių 30 kalbų.
Tačiau, pasirodo, vis daugiau pačių Rusijos gyventojų ją laiko nė kapeikos verta.
Juoda-balta visiems įgriso
2016-ųjų lapkritį Rusijos žiniasklaida pranešė, jog Rusijos gyventojai ėmė mažiau pasitikėti televizija ir tradicine žiniasklaida (rbc.ru). „Levados centro“ (Левада-центр) atlikta sociologinė apklausa parodė: televizija kaip informacijos šaltiniu tiki 56% apklaustųjų, kai tuo tarpu dar neseniai, liepos mėnesį, TV pasitikėjo 61%. Nepasitiki 41% apklaustųjų (vasarą buvo 35%). Apskritai, sumažėjo pasitikėjimas visa tradicine žiniasklaida: 47% apklaustųjų kyla įtarimų, jog televizija, radijas ir spauda kažin ko iki galo nepasako, o 35% respondentų mano, jog žiniasklaida dažnai pateikia melagingą informaciją apie įvykius (prieš metus taip manančių buvo mažiau – atitinkamai 42% ir 31%).
Šių metų vasario mėnesį interfax.ru parašė, jog Rusijos gyventojai ėmė mažiau pasitikėti televizijos naujienomis. Fondo „Visuomeninė nuomonė“ (Общественное мнение) atlikta sociologinė apklausa nustatė, jog Rusijos gyventojų pagrindinis informacijos šaltinis tebėra televizija (78%). Pusė šalies piliečių vis dar tiki TV teikiant teisingą informaciją, tačiau 2015-aisiais tokių žmonių buvo 63%. Interneto naujienų svetainėse lankosi 39% apklaustųjų ir ši auditorija nuo 2010 metų padidėjo tris kartus.
Ne per seniausiai iš to paties internetinio leidinio rbc.ru sužinojome Kremliaus sienose svarstant reikalą pakoreguoti Rusijos federalinių kanalų transliuojamą tematiką (повестку). Apie tai leidiniui pranešė skaitytojams nepristatyti Prezidento administracijai artimi žmonės. Pasak jų, TV laidose liūto dalį užima užsienio politika, o apie šalies vidaus gyvenimą kalbama mažai ir neįtaigiai. Girdi, žiūrovams peršama viena: Mes čia geri, o jie ten (užsienyje) blogi. Aplinkui vien priešai. Per pastaruosius metus žmonės pavargo leisti laiką kariniame informaciniame fronte. Daugelis piliečiams rūpimų dalykų aptarinėjami ne televizijoje, o Internete, socialiniuose tinkluose, ir Kremlius norėtų suartinti šiuos du dabar skirtingomis temomis kalbančius pasaulius.
Ar įmanoma apsiginti nuo klaidingų žinių? Slaptai.lt nuotr.
Tokios kalbos Kremliuje prasidėjo po to, kai jo gyventojai sužinojo naujojo Prezidento administracijos vadovo pirmojo pavaduotojo Sergejaus Kirijenkos užsakymu atliktų federalinių TV kanalų transliuoto turinio tyrimo išvadas.
Tyrėjų nuomone, vaizduodama visuomeninę-politinę realybę federalinė televizija svarbiausiu dalyku rodo reikalą ginti Rusijos nacionalinį suverenitetą nuo užsienio priešiškumo ir šia išorine grėsme teisina šalį slegiančius ekonominius ir socialinius sunkumus. Reikia būti patriotais ir pasitikėti valstybe, kurią įkūnija šalies prezidentas Vladimiras Putinas.
Tuo tarpu šalies vidaus gyvenimas (внутриполитическая повестка), visuomeninių organizacijų ir paskirų žmonių interesai ignoruojami. Tyrėjai perspėja, jog pasaulio supriešinimas, jo vaizdavimas vien juoda ir balta spalvomis ir emocinės įtampos kaitinimas prie gero neveda.
Televizija turi tapti veiksmingu komunikacijos instrumentu svarstant šalies vidaus gyvenimo problemas, – tuo rbc.ru šaltinis leido suprasti, jog Kremlius sunerimo dėl 2018-ųjų pavasarį įvyksiančių prezidento rinkimų. Į prezidento administracijos vadovus paskirtas Kirijenka, kiek žinoma, turi garantuoti, kad rinkimų nugalėtojas gautų ne mažiau kaip 70% rinkėjų balsų ir tuo pačiu metu išliktų politinės konkurencijos regimybė. Kirijenkai su ekspertais ir vadinamaisiais politiniais technologais reikia suburti naują daugumą, palaikančią Putiną vien iš pasitikėjimo, nes po Krymo prijungimo susiklostęs konsensusas negalėjo ilgai tverti ir ėmė eižėti. Reikia žmonėms pažadėti kažin ką šviesaus ateityje: šalies modernizavimą, nacionalinę sėkmę, asmeninę gėrovę, socialinę apsaugą ar dar ką. Rasti naujus žodžius ir toną, kurie įtikintų Putiną esant kažin kuo ypatingą ir nusipelniusį vadovauti valstybei ištisus 25 metus.
Fakenews. Slaptai.lt nuotr.
Maskvos valstybinio tarptautinių santykių universiteto (МГИМО) profesoriaus Valerijaus Solovėjaus nuomone, 2014-2015 metais, kai propagandos strategija buvo grindžiama konfrontacija, priešo įvaizdžio kūrimas ir įtampos palaikymas mobilizavo visuomenę. Tačiau nelikus aiškiai suvokiamo priešo tokia būsena negali ilgai trukti. Tuo tarpu Ukrainos tema išblėso, Sirija pernelyg toli, JAV nustojo buvusi didžiausiu priešu. Žmonės ėmė pavargti nuo televizijos kanalų agresyvios retorikos, – teigia profesorius. – Dabar, artėjant rinkimams, žmones reikia įtikinėti, jog prezidento pastangomis problemos išspręstos, mes įveikėme rifus ir išplaukėme į plačius, ramius vandenis. Žodžiu, iškilo būtinybė nukreipti šalį naujos ideologijos bėgiais.
Pilietinio karo nuojauta
Toli gražu ne visi sutinka, kad Rusija įveikė rifus, netgi priešingai – tvirtina didžiausius pavojus dar tykant. 2014 metais po Krymo konsensuso susiklostęs pasaulio paveikslas tebėra tvarus, tačiau jo pakraščius po truputį ardo ekonominė krizė, į aklavietę užėjusi užsienio politika, – teigia Rusijos politinių technologijų centro prezidentas Igoris Buninas. – Ši erozija vyksta lėtai, ir reikia daug laiko, kad ji pasiektų šerdį – Vladimiro Putino reitingus. Pasak šio istoriko, politologo ir politinio technologo, plika akimi dar nematyti, kad Rusijos visuomenė smarkiai susiskaldžiusi, tačiau anksčiau ar vėliau už valdžią balsuojanti tylinčioji dauguma pradės irti ir tada bet koks kraštutinumas atneš milžinišką žalą. Kai kas šiuose žodžiuose įžvelgia pilietinio karo pranašystę.
Dar viena organizacija – socialinio projektavimo centras “Platforma“ atliko tyrimą „Rusijos televizijos sociologija“. Apie 2016 metų Rusijos televizijos laidas kalbėta su daugiau kaip 50 ekspertų, žurnalistų – Kremliaus politikos šalininkų ir priešininkų, apklausta 1600 žmonių. Pranešimas apie šį tyrimą sukėlė didelį susidomėjimą, socialiniuose tinkluose sumirgėjo nuorodos į šį dokumentą. Tyrimo metų apklaustų žurnalistų vieninga nuomone, dabartinė televizija kompromituoja valdžią. Į klausimą, kokius jausmus dažniausiai patiria žiūrėdami įvairių televizijos kanalų naujienų laidas, žmonės atsakė: baimės, nerimo – 37%, susierzinimo – 24%, pasitikėjimo – 12%, optimizmo, stabilumo, tikrumo – 11%, abejingumo – 7%, nė kokių – 18%.
Tyrėjų nuomone, žmones nuo televizijos atgraso jau vien TV laidose vyraujanti bendravimo maniera, kalbos tonas, ypač politinių diskusijų (политических ток-шоу) – tokio chamiškumo žmonių tarpusavio bendravime nebūna. Argumentai, jeigu jie pateikiami, būna primityvūs (tarytum kitokių žiūrovai nebūtų verti), rėksmingai ir kategoriškai (kaip laužtuvu) brukama viena nuomonė – klišė (valdžios požiūris). Kalbama tas pats per tą patį, pokalbių temos keliauja iš vienos laidos į kitą – kaip ir jų dalyviai, kurie regisi ir nakvoja TV studijose. Žodžiu, nieko dora nepasakoma (žmonės negirdi bent jau tokio lygio diskusijų, kokias jie patys užveda buityje ar darbe), tačiau žiūrovai emociškai įaudrinami ir negali atsiplėšti nuo ekrano (kaip žiūrint pornografiją).
Valstybinė televizijos, kaip politinės informacijos transliuotojo, užduotis yra įtraukti žmones į valstybės reikalus, tačiau po tokių laidų žiūrovai, kaip sakoma „Platformos“ pranešime, dar labiau nuo jų nutolsta. Jie ką tik dalyvavo action, lėmė pasaulio likimą, o čia krizė, kyla kainos, prastėja švietimas ir sveikatos apsauga. Emociškai įkaitinti žmonės tiesiog perkelia savo susierzinimą ant namiškių ir visa to, kas dedasi už lango.
„Platformos“ pranešime nurodoma ir dėl viso šito ateityje galinti kilti didžiausia grėsmė: sistemos, tai yra valdžios konstrukcijos, savaiminė griūtis. Vienus televizija, kaip sakyta, audrina ir traukia, o kitus – atstumia. Nuo TV pasaulio tolsta visuomenės klasė, kuri plačiąja žodžio vadintina valdymo specialistais. Tai – išsilavinę žmonės, sugebantys racionaliais argumentais atskirti teisingą požiūrį arba veiksmą nuo klaidingų. Tuo tarpu sistema, pati to nepastebėdama, praranda ryšį su šiais žmonėmis. Ne visi jie išvažiuoja į kitas šalis ir išsiveža savo patentus, pinigus, technologijas ir sugebėjimus. Tačiau tarp jų daugėja linkusių (arba linkstančių) neturėti reikalų su tuo, ką įkūnija televizija.
Jau 2014-aisiais, praėjus keliems mėnesiams po Krymo aneksijos, politikos technologas Glebas Pavlovskis abejojo, kas ką valdo įsismarkavus visuotinei isterijai: ar Putinas televiziją, ar atvirkščiai. Jo žodžiais, Ukrainos revoliucija buvo tam tikra dovana, leidusi isterijas paversti tikru mobilizuojančiu, ilgai trunkančiu serialu. Tačiau radosi nauja vyriausybė – „Ostankino“ (Rusijos federalines TV programas transliuojančio techninio centro pavadinimas, ten įsikūręs ir įtakingiausiu Rusijoje laikomas „Pirmasis kanalas“), kurios įtaka valstybėje daug didesnė nei tikrosios vyriausybės. Ir subjektas Putinas tapo jos įkaitu, tuo, į kurį galima kėsintis, – personažu.
Rusų politologas ir publicistas Andrejus Piontkovskis prieš kelis mėnesius „Laisvės radijui“ tiesiai pareiškė: Ne Kremlius nustato televizijai temas, o televizija – Kremliui (Не Кремль определяет повестку дня телевидения, а телевидение – повестку дня Кремля). Anot jo, Rusijos prezidento aplinkoje varžosi dvi jėgos, vieną jis pavadino hibridinės kapituliacijos partija (reikėtų kiek nors nusileisti norint sankcijų sušvelninimo), kitą – trečiojo karo partija (reikalingas išorės priešas, su kuriuo kariaujant paprasta paaiškinti ekonomikos griūtį ir kitaip manančių persekiojimą). Karingasis sparnas įgyja vis daugiau įtakos ir gauna vis daugiau laiko Rusijos televizijoje (kas vakarą tvinksta beprotybė visuose federaliniuose kanaluose).
Istorikas Andrejus Piontkovskis
Tiesiog žiūrovų akyse bręsta fenomenas – pirmas autoritarinių režimų istorijoje ne karinis, o televizinis valstybės perversmas. Jau ne Kremlius nurodinėja televizijai, ką reikia daryti, o televizija – Kremliui. Piontkovskio manymu, Putinui liko vienintelė galimybė dar kiek išlaikyti valdžią – pačiam imtis vadovauti šiam perversmui (самому возглавить этот медийный переворот).
Televizija mirė, tegyvuoja internetas!
Rusijos vyriausybei priklausančio Finansų universiteto politinių tyrimų centro direktorius Pavelas Salinas mano, jog pastaruoju metu televizija, o kartu su ja ir valdžia, atsidūrė pavojingoje padėtyje: kaip SSRS gyvavimo pabaigoje, kai laidų tematika neatitiko gyventojų lūkesčių. Šis žinybinis mokslininkas neslepia, kad Rusijoje televizija gerokai griežčiau kontroliuojama negu kitos žiniasklaidos rūšys, todėl kai ateis įsakymas iš viršaus, tematika pasikeis. Tuo tarpu leidinio „Novaja gazeta“ apžvalgininkė Julija Latynina prieš kelias savaites paskelbė: Televizoriui galas (Конец телевизора). Jos įsitikinimu, prasidėjo negrįžtamas procesas, prilygstantis Reformacijai.
Latynina rašo, jog daugelį metų Rusijoje gyvavo zombia dėžės mitas: buvo tikinama labai didelę Rusijos gyventojų dalį, gal 85%, o gal ir visus 90%, gyvenant ir kvėpuojant tuo, ką rodo televizorius, tiksliau – federaliniai TV kanalai. Reformacijos skelbėja su tuo nesutinka ir siūlo spręsti patiems: Rusijoje gyvena daugiau kaip 140 milijonų žmonių, o „Pirmojo kanalo“ naujienų laidą „Vremia“ žiūri tik 6 milijonai Rusijos gyventojų, tai yra mažiau kaip 5%. Tai, tvirtina Latynina, – oficiali statistika, ją lengva patikrinti (gaila, nenurodo šaltinio).
Žurnalistė Julija Latynina
Kitas klausimas: koks laidos „Vremia“ auditorijos vidutinis amžius? Atsakymas: 63 metai. Tai – irgi oficiali statistika. Kitais žodžiais, 5% žmonių, žiūrinčių „Vremia“, – tai anaiptol ne pati aktyviausia gyventojų dalis. Dabar, klausia Latynina, kiek žmonių pažiūrėjo kovo pradžioje Internete pasirodžiusį dokumentinį filmą „Jis jums ne Dimonas“ (Он вам не Димон)? Tik per YouTube – apie 20 milijonų žmonių, o iš viso – bent du kartus daugiau. Kitaip sakant, kas antras Rusijos pilietis, jaunesnis nei 50 metų, matė Kovos su korupcija fondo pristatytą filmą-tyrimą apie valstybės vyriausybės pirmininko Dmitrijaus Medvedevo vadovaujamą korupcijos tinklą.
Prieš penkerius metus įkurto Kovos su korupcija fondo steigėjas ir labiausiai Kremliaus nekenčiamas opozicijos veikėjas Aleksejus Navalnas šį filmą baigia labai liūdna išvada. Buvęs prezidentas, dabartinis premjeras ministras ir valdančiosios partijos „Jedinaja Rosija“ lyderis beveik atvirai surezgė korupcijos tinklą iš organizacijų ir labdaros fondų, per kuriuos ima oligarchų pakišas ir maniakiškai stato sau rūmus bei rezidencijas visoje šalyje. Perka jachtas ir viduramžių pilis užsienyje. Į Medvedevo sumanytąsias schemas įtraukta tūkstančiai žmonių. Slaptus rūmus saugo valstybės specialiosios tarnybos.
Iš tikrųjų šios paslaptys, kalba Navalnas, slepiamos tik nuo Rusijos liaudies, kurios sąskaita viskas ir statoma, o valdžioje apie tai visi ir viską žino. Medvedevas gali sau leisti vogti tiek daug ir labai nesislapstydamas todėl, kad ir Putinas daro tą patį, tik dar didesniu mastu. Visi vyriausybėje šitai daro. Ir teismų, ir prokuratūros, ir specialiųjų tarnybų vadovai daro tą patį – tampa milijonieriais ir milijardieriais pasitelkę korupciją. Sistema supuvo tiek, kad joje visiškai neliko sveikų vietų. Per 17 metų buvimą valdžioje šie žmonės sukūrė sklandžiai veikiantį mechanizmą, kaip Rusijos nacionalinį turtą paversti rūmais ir bankų sąskaitomis sau ir savo vaikams. Ir tai yra pagrindinė priežastis, kodėl tiek turtų turinčioje Rusijoje dauguma žmonių gyvena taip vargingai.
Visi Rusijoje žinojo valdžią vagiant, tačiau šis filmas, rašo Latynina, tarytum iš naujo atvėrė akis žmonėms, kurie anksčiau žinojo tik Krymas mūsų (Крым наш). Pasitikėjimas Medvedevu per mėnesį sumažėjo nuo 52% iki 42%. Kovo 26 d. Rusijos miestuose įvyko korupciją smerkiančios protesto akcijos, kuriose dalyvavo tūkstančiai žmonių (Maskvos policijos duomenimis, sostinėje protestavo 7-8 tūkstančiai žmonių, opozicijos atstovai nurodo 25-30 tūkstančių). Aleksejų Navalną policija sulaikė praėjus 15 minučių nuo jo pasirodymo protestuotojų gretose, suėmė 15 parų ir skyrė baudą – esą nepakluso teisėtiems policijos pareigūno reikalavimams. Internete jį palygino su Hitleriu – neabejojama, jog tai – Kremliaus užsakyto politinio perėjūno diskreditavimo vajaus pradžia.
O Julija Latynina kalba apie Reformacijos pradžią. Roma sukriošo! Tačiau ne visiautoriai skuba laidoti televiziją, nors ir įspėja, jog eksperimentai gali visaip baigtis. Pasak politologo Nikolajaus Mironovo, Rusijos televiziją mėginta pertvarkyti ano amžiaus 9 dešimtmetyje. Baigėsi tuo, kad ji tapo nekontroliuojama (вышло из-под контроля). Bet kuri ideologizuota, propaganda pagrįsta sistema, samprotauja šis autorius, iškreipia tikrovę, ir praraja tarp propagandos ir realybės būna tuo didesnė, kuo sistema labiau atitrūkusi nuo žmonių. Dabar atotrūkis tarp sistemos ir žmonių yra labai didelis. Jeigu valdžia nuspręs lygiuotis į internetinę tematiką, jai teks atsakinėti į klausimus, kurie iš tikrųjų jaudina žmones. Lygiuojantis į Internetą, reikės duoti žodį ir opozicijai. O tada…
O tada iškils klausimas, kas dėl visko kaltas. Pasaulinio banko duomenimis, Rusijoje daugiau kaip 21 milijonas žmonių gyvena žemiau skurdo ribos. Gimstamumas nedidelis, žmonės sensta, vyrų gyvenimo trukmė ne per ilgiausia. Iki 2050 metų gyventojų skaičius šalyje, prognozuojama, gali sumažėti 16%, dirbančiųjų – 25%. „The Washington Post“ parašė, jog Rusija tik dedasi įtakinga ir grėsminga valstybe ir kišimusi į kitų valstybių reikalus slepia savo silpnumą. Putino režimas laikosi ant netvirtų pamatų, kuriuos ardo didelės vidinės problemos.
Jie nori, kad bijotume
Kremliui artimi internetiniai leidiniai neišleidžia iš akių vienos temos. Antai RT rusiškoje svetainėje rašoma apie tai, kaip Vokietija mėgina užslopinti Rusijos žiniasklaidą Baltijos šalyse (как Германия пытается заглушить российские СМИ в Прибалтике). Esą Vokietijos užsienio reikalų ministerija nusprendė padėti Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje sukurti alternatyvią rusišką žiniasklaidą – radiją ir televiziją (Estijoje nuo 2015-ųjų veikia rusiškas kanalas ETV+). Rusijos informacijos agentūra EA Daily praneša: Lietuvos valdžia pasibaisėjusi: 25% gyventojų gerbia Putiną (Власти Литвы в ужасе: 25% населения уважают Путина). Šio pranešimo autorius kartoja, ką parašė mūsiškis Lrytas: apie 73 proc. Lietuvos rusų myli Rusijos prezidentą ir 64% Lietuvos lenkų patinka Vladimiras Putinas. Be to, Lietuvos provincijoje iki 20% etninių lietuvių palaiko Rusijos prezidentą, jo užsienio ir vidaus politiką.
Skaitome toliau: Baltijos šalyse toliau vykdoma Rusijos žiniasklaidos diskriminacija (rubaltic.ru). Kovojant su ja nužygiuota net iki Europos parlamento, kur priėmė rezoliuciją prieš trečiųjų šalių propagandą, tiesiai sakant – prieš Kremliaus. Tačiau Baltijos šalyse susidomėjimas Rusijos žiniasklaida neišblėso: skirtingai nuo politikų, paprasti žmonės suinteresuoti išsaugoti žodžio laisvę. Rusijos naujienų agentūra „Sputnik: Baltijos šalys pastoviai stato kliūtis Rusijos žiniasklaidai. Antai Lietuva pristabdė Rusijos kanalo „RTR Planeta“ retransliavimą, ankstesniais metais išsiuntė iš šalies Rusijos federalinio kanalo filmavimo grupę, atsisakė akredituoti naujienų agentūros „Novosti“ korespondentą, o „Komsomolskaja pravda“ žurnalistą paskelbė persona, keliančia grėsmę valstybės saugumui.
Rusija, anot „Sputniko“, su tuo nesitaiksto. Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė: žiniasklaidos persekiojimo Baltijos šalyse atvejai akivaizdžiai rodo, ko iš tikrųjų verti demagoginiai Vilniaus, Rygos ir Talino tikinimai sekant demokratijos ir žodžio laisvės principais. Estijoje įtraukus „Pervyj Baltijskij kanal“ į priešiškos žiniasklaidos sąrašą, Pilietinių teisių plėtojimo ir žmogaus teisių tarybos prie Rusijos prezidento narys Aleksandras Brodas parašė Europos Tarybos ir OSCE atstovams: Kova su Rusijos žiniasklaida Baltijos šalyse vykdoma dėl to, kad ji pateikia kritinę informaciją dėl krizinių reiškinių regione ir visoje Europoje. Šis puolimas, pasak nario, yra žodžio laisvės principo pamynimas.
Viename iš čia paminėtų tekstų randame tai, kas jų autoriams labiausiai magėjo parašyti, gal todėl ir parašyta riebiomis raidėmis: Bijo – vadinasi, gerbia. Šių metų pradžioje minėto fondo „Visuomeninė nuomonė“ atliktos apklauso duomenimis, 86% respondentų mano, jog Rusijos pasaulyje bijo ir dauguma (75%) tuo patenkinti.
Publicistas Leonas Jurša. Slaptai.lt nuotr.
Rusijos žurnalistas Aleksejus Kovaliovas, prieš kelerius metus dirbęs valstybinėje naujienų tarnyboje, dabar vadinamas vienišu kovotoju su Kremliaus propagandos imperija (žr. https://noodleremover.news/). Jis atkreipė dėmesį, kas atsitiko, kai Latvijoje praėjusių metų pavasarį uždraudė „Sputnik“ svetainę “, tačiau ji toliau veikė persivardijusi: apsilankymų padaugėjo 2,5 karto. „Sputnik“ priklauso liūdnai pagarsėjusiai propagandos Kremliaus grupei „Rosija segodnia“ (Russia Today), turi svetaines užsienio šalyse 30 kalbų.
Pasak Kovaliovo, RT vyriausioji redaktorė Margarita Simonian stropiai renka straipsnius apie Rusijos propagandos galią, išverčia ir skelbia su iškilmingais komentarais: Žiūrėkite, kaip jie mūsų bijo! Žurnalisto žodžiais, straipsnius apie Rusijos propagandos grėsmę skaito daugiau žmonių negu pačią propagandą. Jis sakosi atidžiai sekąs Kremliaus propagandą ir galįs tvirtinti, jog nuo 2014-ųjų jos intensyvumas ėmė slūgti, tuo tarpu būtent 2016 metais Rusijos propaganda tapo pasauliniu fenomenu, kurio visi bijo.
Čia minėtas pranešimas „Rusijos televizijos sociologija“ pradedamas anoniminiu epigrafu „Мы, оглядываясь, видим лишь руины” (Atgal pažvelgę, matom tik griuvėsius). Autoriai greičiausiai pamanė Rusijos skaitytojus ir taip žinant, kad tai – eilutė iš Nobelio premijos laureato Josifo Brodskio „Laiškų bičiuliui į Romą“.
Gal iš tikrųjų vertėtų dažniau į viską pažvelgti „Novaja gazeta“ apžvalgininkės Julijos Latyninos akimis? Stebėkime, kaip žlunga trečioji ar kažin kelinta Roma. Juo labiau kad pati Kremliaus televizija tai rodo…
Internetinio leidinio www.gordonua.com įkūrėjas Dmitrijus Gordonas televizijos kanalui „112 Ukraina“ pareiškė, kad kovo 23 dieną Ukrainos sostinėje Kijeve nužudyto buvusio Rusijos Valstybės Dūmos deputato „Deniso Voronenkovo našlė Marija Maksakova kur kas svarbesnė Ukrainai nei jos velionis vyras“.
Kijeve nužudytas Denisas Voronenkovas
Kodėl? Marija Maksakova kilusi iš labai garsios Rusijos šeimos. Marijos Maksakovos senelė buvo vedančioji SSRS Didžiojo Teatro solistė. Marijos Maksakovos mama Liudmila Maksakova – SSRS liaudies artistė, dirbusi Maskvos Vachtangovo teatre. O ir pati Marija Maksakova – puiki, garsi, žinoma Rusijos solistė. Pasak D.Gordono, nėra jokios paslapties: Ukrainą labiausiai domino ne iš Rusijos pabėgęs eks-deputatas D.Voronenkovas, o būtent su juo į Ukrainą pasitraukusi M.Maksakova, turėjusi rimtų ryšių aukščiausiame Kremliaus elite. Kremliui didelė negarbė, kad tokie garsūs ir sėkmingi rusai, priskirtini pačiam aukščiausiam kremlius elitui, pasitraukė būtent į Ukrainą, kur neva skriaudžiami rusai.
Tačiau tiesa ir tai, kad ir pats D.Voronenkovas kėlė Vladimirui Putinui rimtą galvos skausmą. Ne vien todėl, kad iki pasitraukimo į Ukrainą bėglys – deputatas turėjo teisę susipažinti su valstybės paslaptį turinčiomis Rusijos žiniomis. D.Voronenkovas dar dirbo oficialiose struktūrose, kurių dėmesio centre – nelegali prekyba narkotikais. Štai prekybos narkotikais kontrolė – tikriausiai pats svarbiausias elementas kovo 23-osios žmogžudystės byloje.
Buvęs KGB karininkas Jurijus Švecas, jau senokai pasitraukęs į Vakarus (šiuo metu gyvena ir dirba Amerikoje), duodamas interviu D.Gordonui, yra viešai pareiškęs: „Rusijos federacijos prezidentas Vladimiras Putinas ir jo grupuotė vertėsi būtent nelegalia prekyba narkotikais“. Tad D.Voronenkovas galėjo žinoti pikantiškų detalių apie Kremliaus vadovo ir prekeivių narkotikais ryšius?
Neatmetama galimybė, kad Kremlių galėjo erzinti D.Voronenkovo sutikimas duoti parodymus dėl liūdnai pagarsėjusio į Rusiją pasprukusio buvusio Ukrainos prezidento Viktoro Janukovičiaus veiklos.
Primename, kad buvęs Rusijos Dūmos deputatas Denisas Voronenkovas buvo nužudytas kovo 23-osios pusiaudienį Kijevo centre. Jį nušovė iš seno modelio TT pistoleto. Asmens sargybinis spėjo paleisti keletą šūvių į užpuoliką. Ukrainos Generalinis prokuroras Jurijus Lucenko spaudos konferencijos metu pranešė, kad konflikto metu samdomui žudikui peršauta galva ir jis mirė atvežtas į ligoninę.
Dėl žmogžudystės oficialusis Kijevas kaltina Rusiją. Versijos, kad Kremlius pašalino daug apie Vladimiro Putino nusikalstamus ryšius žinantį liudininką, laikosi ne tik Ukrainos teisėsauga, Ukrainos Prezidentas Petro Porošenko, bet ir Ukrainos slaptosios tarnybos.
Beje, leidinyje www.gordonua.com paskelbtas išskirtinis interviu su D.Voronenkovu iki lemtingųjų šūvių likus vos kelioms valandoms. Pokalbiui vadovavo Natalija Dvali. Interviu – įsidėmėtinas. Vertas, kad perskaitytume. Kyla įvairiausių minčių. Mat žurnalistė kelė aštrius, nepatogius klausimus. Pavyzdžiui, ar D.Voronenkovo (Rusijos dūmoje atstovavo Komunistų frakciją, į Ukrainą pasitraukė 2016-ųjų spalio mėnesį) pabėgimas į Ukrainą nėra gudriai suplanuota Rusijos slaptųjų tarnybų operacija infiltruojant jį į Ukrainos politiką? Vaizdžiai tariant, D.Voronenkovas atvyksta į Ukrainą ne todėl, kad jam grasina FSB, o todėl, kad FSB jam liepė apsimesti politiniu bėgliu, privalančiu įgyti oficialaus Kijevo pasitikėjimą, kad vėliau, išaušus dienai X, galėtų krėsti prieš Ukrainą nukreiptas niekšybes…
Dokumentas, liudijantis, kad Denisas Voronenkovas buvo gavęs Ukrainos pilietybę
D.Voronenkovui buvo pateiktas ir klausimas, kaip gi jam pavyko pasprukti nuo budrių FSB akių? D.Voronenkovas teigė, jog FSB nėra visagalė, ji irgi daro klaidų, be to, jis šią organizaciją žino „iš vidaus“, nes kadaise mokėsi ir dirbo karinėse struktūrtose. Žinant slaptųjų tarnybų veiklą „iš vidaus“, jo teigimu, nėra itin suku pasitraukti į Vakarus nepastebėtam.
Žurnalistė N.Dvali taip pat teiravosi, kodėl jis Rusijos Dūmoje palaimino Krymo okupaciją („kitaip būčiau tą pačią dieną suimtas“), kur dabar dėti jo 2014-ųjų metų lapkričio 18-osios kalbą, pasakytą iš tribūnos Rusijos Valstybės Dūmoje, kada Ukraina piktai kritikuota („tuomet jis turėjo ne visą informaciją, be to, buvo priverstas laviruoti, nes visi, kurie gindavo Ukrainą, Rusijoje turėdavo mirtinai pavojingų nemalonumų“).
Ir vis dėlto patys įdomiausi pareiškimai, esą, remiantis Konstantino Borovojaus žodžiais, kovotojas prieš rusiškąją korupciją „Aleksejus Navalnas yra … FSB agentas“. Taigi Vakarams nederėtų aklai pasitikėti Aleksėjumi Navalnu. O ir opozicinis leidinys „Novaja gazeta“ maždaug po 2003-aisiais nužudyto Rusijos politiko Jurijaus Ščekočichino karts nuo karto skelbia specialiai FSB pamėtėtas, būtent FSB naudingas medžiagas. Tad skaitant net Rusijos opozicinę spaudą privalu būti atidiems ir kritiškiems.
Žinoma, šie du D.Voronenkovo įtarimai dėl A.Navalno ir „Novaja gazeta“ neparemti konkrečiais įrodymais. Jie grindžiami tik netiesioginiais svarstymais, leidžiančiais analizuoti bei gretinti faktus, bet jokiu būdu jie nesuteikia teisės kategoriškai tvirtinti, kad yra būtent taip, kaip sakoma. Ir vis dėlto labai konkrečių įrodymų nebūna tiriant sudėtingas žvalgybines operacijas. Negi esame tokie naivūs, kad lauktume pateikiant dokumento, kuriame juodu ant balto puikuotųsi paties Vladimiro Putino pasirašytas sąrašas: kas iš viešų, oficialių opozicionierių atlieka sudėtingą FSB užduotį ir kokie opoziciniai leidiniai patys to nesuvokdami (arba suvokdami) skelbia FSB struktūroms naudingą medžiagą.
Edvardas Snoudenas padavė prašymą, kad jam būtų suteiktas laikinas prieglobstis Rusijoje, bet Maskva gali gaišti su atsakymu iki trijų mėnesių. Vieša Vladimiro Putino pozicija nepriekaištinga, jis net „išgelbėjo Baraką Obamą“, mano politologė Lilija Ševcova.
Šiaip ar taip, išsigandęs demaskuotojas tapo „rekvizitu“ specialiųjų tarnybų ir politikų žaidimuose, rašo žiniasklaida ir prognozuoja: pagyvenęs Rusijoje ir Lotynų Amerikoje, jis supras, kad amerikiečiai turi nepalyginamai daugiau asmeninių laisvių už Rusijos ir Lotynų Amerikos šalių piliečius.
Organizavęs NSA informacijos nutekinimą Edvardas Snoudenas antradienį padavė Rusijos valdžiai prašymą suteikti jam „laikinąjį prieglobstį“, praneša The Wall Street Journal. Medžiagos autorė cituoja Anatolijaus Kučerenos interviu televizijos kanalui „Lietus“. A.Kučereną ji vadina „susijusiu su Kremliumi advokatu, kuris konsultuoja bėglį amerikietį“.
Aleksejus Navalnas (Navalnyj), erzinęs asmeniškai Vladimirą Putiną tuo, kad apšaukė „Vieningąją Rusiją“ kaip „sukčių ir vagių partiją“, pripažintas kaltu „Kirovles“-o pinigų grobstymu ir nuteistas penkerius metus kalėti bendrojo režimo kolonijoje.
Kaip elgsis Vakarai? Kokius spaudimo momentus Kremliui bandys taikyti Londonas, Vašingtonas, Berlynas ar Briuselis?
Vakarai tikriausiai tik beviltiškai pakraipys galvą, iš anksto apgailestauja "The Times", patardamas suprasti dabartinio Rusijos režimo esmę: „Ši sistema skelbia nusikaltėliais tuos, kas prieš V.Putiną“.
„Pastaruoju metu Rusijoje išplaukė į paviršių visa virtinė triukšmingų bylų, susijusių su korupcija ir sukčiavimu. Prieš dvi savaites buvo pašalintas iš gynybos ministro posto Anatolijus Serdiukovas, nes jam artimi bendradarbiai atsidūrė skandalo centre: jie neva tai pardavinėjo valstybės turtą, sklypus, paveikslus, brangius papuošalus“.
Taip rašo Frankas Ninguizenas leidinyje “Süddeutsche Zeitung”. Be to, F.Ninguizenas primena, kad FST tikrina, kur yra retų automobilių kolekcija iš Riazanės muziejaus, uždaryto A.Serdiukovo nurodymu.
