Aleksejus Navalnas. EPA-ELTA nuotr.

Rusija turėtų „nedelsiant“ paleisti Kremliaus kritiką Aleksejų Navalną, pareiškė Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas po to, kai Vakarai pasmerkė opozicionieriaus sulaikymą Maskvos oro uoste.
 
Aleksejus Navalnas „priėmė sąmoningą sprendimą sugrįžti į Rusiją, nes jis ją laiko savo asmeniniais ir politiniais namais“, sakė H. Maasas, pridurdamas, esą tai, kad Rusijos tarnybos sulaikė A. Navalną sekmadienį vos jam sugrįžus, yra „visiškai nesuvokiama“.
 
44-erių opozicionerius buvo sulaikytas Maskvos Šeremetjevo oro uoste praėjus mažiau nei valandai po to, kai nusileido iš Vokietijos atskridęs lėktuvas. Vokietijoje A. Navalnas buvo gydomas po apnuodijimo, kurį užsakė, pasak A. Navalno, Vladimiras Putinas, nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“.
 
JAV, ES, kelios ES šalis, Kanada ir aukštas išrinktojo JAV prezidento Joe Bideno patarėjas pareikalavo nedelsiant paleisti A. Navalną, o dalis ES politikų paragino įvesti naujų sankcijų Rusijai.
 
Prie reikalavimų prisijungė žmogaus teisių organizacijos, o „Amnesty International“ teigė, kad A. Navalnas tapo sąžinės kaliniu, ir apkaltino Rusijos valdžią vykdant „nepaliaujamą kampaniją“, siekiant jį užtildyti.
 
H. Maasas, pabrėždamas, kad Rusijai galioja jos pačios Konstitucija ir tarptautiniai įsipareigojimai, tikino, jog „šie principai turi būti taikomi“, o A. Navalnas „turi būti nedelsiant paleistas“.
 
Vokietija taip pat nori, kad Rusija „visapusiškai ištirtų apnuodijimą ir nuteistų nusikaltėlius“, teigė ministras.
 
Rusijos kalėjimų tarnyba (FSIN) tvirtino, neva A. Navalnas yra ieškomas dėl keleto 2014 m. atidėtos bausmės už sukčiavimą pažeidimų, ir jis esą „bus sulaikytas“ iki teismo nuosprendžio.
 
A. Navalno būklė staigiai pablogėjo rugpjūtį, skrydžio iš Sibiro metu, vėliau jis buvo pervežtas iš Omsko ligoninės į Berlyną. Vakarų ekspertai nustatė, kad politikas buvo apnuodytas sovietine nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“.
 
Kremlius neigia prisidėjęs prie apnuodijimo, o Rusijos tyrėjai tikina, neva nėra jokio pagrindo pradėti tyrimą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.18; 09:00

Tomas Kirchneris ir Frankas Ninguizenas naujame „Süddeutsche Zeitung“ numeryje bando atsakyti į klausimą, kas gi vis dėlto atsitiko rusų opozicionieriui Aleksandrui Dolmatovui, Eduardo Limonovo Nacionalbolševikų partijos nariui, figūruojančiam „Bolotnaja“ byloje.

Aleksandras Dolmatovas nusižudė Olandijoje prieš deportaciją į tėvynę, taip ir negavęs politinio prieglobsčio. Ar 36-rių metų inžinierius, kuris ne kartą buvo sulaikytas už dalyvavimą antivyriausybinėse demonstracijose, suvedė sąskaitas su gyvenimu iš nevilties, ar reikia ieškoti kitų jo mirties priežasčių?

Continue reading „Mirtis deportacijos centre“

boltat_22222

RF Valstybės Dūma išplėtė “valstybės išdavystės” sąvoką, priimdama naują įstatymo projektą, rašo Michaelis Liudvigas “Frankfurter Allgemeine” puslapiuose. Dabar, kad taptum Tėvynės išdaviku, užtenka kontakto su užsienio organizacija, neva tai „grėsminga Rusijos saugumui“.

Taip pat reikia saugotis nevyriausybinių organizacijų, finansuojamų iš užsienio, ir neapgalvoto žinių, sudarančių valstybės paslaptį, pagarsinimo. „Beje, tos žinios gali tapti tokiomis jau po jų publikavimo“, – perspėja Michaelis Liudvigas.

Continue reading „Rusijos valstybės Dūma priėmė naują įstatymą dėl valstybės išdavystės“

pussy riot_11

Maskvos teisme prasideda trijų “Pussy Riot” grupės dalyvių procesas. Merginos smarkiai įskaudino Kremlių savo skandalinga pankiška malda Kristaus Gelbėtojo cerkvėje.

Šios trapios ir seksualiai patrauklios merginos metė tikrą iššūkį Vladimirui Putinui – lyderiui, kuris stipriau už kitus pasaulinėje politikoje demonstruoja savo mačizmą.

Pussy Riot“ įkalinimas gali būti vertinamas tik kaip bandymas surengti parodomąjį procesą, komentuoja žiniasklaida, ragindama V.Putiną atkreipti dėmesį į labiausiai piktinančias problemas šalyje: neteisingumą ir korupciją.

Pankų grupės “Pussy Riot” dalyvės stojo prieš teismą už tai, kad protestavo prieš Vladimirą Putiną, praneša Sueddeutsche Zeiting” apžvalgininkė Hana Bezitcer. Jų advokatas Markas Feiginas sako interviu, kad Rusijoje pamažu pradedama suprasti, ko siekė aktyvistės savo pankiška malda Kristaus Gelbėtojo cerkvėje.

Continue reading „Trys beginklės merginos – prieš mačo Putiną“

julia_hall

„Amnesty International“ vėl ragina ES valstybes iš naujo įsipareigoti išsamiai ir nuodugniai tirti savo dalyvavimą slaptuose JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) skrydžiuose, kuriais buvo gabenami įtariami teroristai. Organizacijos pareiškime tvirtinama, kad ES valstybėms trūksta politinės valios išsiaiškinti tikrąją tiesą.

Žmogaus teisių aktyvistai senų seniausiai kaltina kai kurias Europos valstybes slepiant savo dalyvavimą CŽV skrydžiuose, gabenant sulaikytuosius į šalis, kuriose leidžiama juos kankinti. Europos Parlamentas jau rengia išsamią ataskaitą apie tai, kaip atskiros valstybės laikosi rezoliucijos, pagal kurią turi ištirti savo dalyvavimą CŽV skrydžių programoje.

Continue reading „„Amnesty International“ kaltina Lietuvą dėl nuolaidžiavimo CŽV struktūroms“

Czv_normalus

Š.m. spalio 21 d. Lietuvos Generalinė prokuratūra nusprendė neatnaujinti ikiteisminio tyrimo dėl galimų slaptų JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimų Lietuvoje. Kas toliau?

Gvantanamas ir Antaviliai

2009 metais Lietuva gavo JAV pasiūlymą priimti vieną ar du  Gvantanamo karinėje bazėje laikomus kalinius, įtariamus kariniais nusikaltimais prieš JAV, kurių kaltės nepavyko įrodyti. Mat JAV prezidentas Barackas Obama tų metų sausio pabaigoje pasirašė įsaką dėl Gvantanamo įlankos karinėje bazėje esančios kardomosios įstaigos uždarymo per vienerių metų laikotarpį.

Continue reading „CŽV kalėjimų Lietuvoje versija tiriama nebus?“

amerik

Žiaurumo pasaulyje daug. Daug kančios ir pažeminimo. Ypač nepavydėtina belaisvių, įkaitų dalia, kai jie atsiduria žiauriose rankose, kitatikių valioje. Daug žiaurumo Čečėnijoje, Rusijoje, Afganistane, Irake… O kaip elgiamasi su sučiuptais teroristais? Ar galima juos kankinti, siekiant sužinoti tiesą apie bendrus? Ar žiaurumas jų atžvilgiu pateisinamas?

JAV Konstitucija draudžia kankinti žmones, todėl šios šalies teisėsaugos organai, siekdami išgauti informacijos iš suimtų teroristų, naudoja kitokius metodus. JAV teisėsauga tardytojui apklausos metu leidžia meluoti įtariamiesiems. Tačiau informacija, išgauta grasinant fiziniu poveikiu, nehumanišku elgesiu arba kankinimais, negali būti panaudota teismo procese kaip kaltės įrodymas.

Continue reading „Ar amerikiečiai kankina belaisvius?“

jullian_assange_326x210-01

Vieno iš WikiLeaks įkūrėjų ir vyriausiojo redaktoriaus, žurnalisto, programuotojo ir aktyvisto Juliano Assange‘o kalba, pasakyta Oslo Laisvės forume 2010 m. balandį.

WikiLeaks yra 2006 m. veiklą pradėjusi pasaulinė tinklinė organizacija, viešinanti ir analizuojanti informaciją, turinčią politinės ir visuomeninės reikšmės. „Pirmiausiai mus domina despotiški režimai Azijoje, buvusios sovietinės šalys, sub-Sacharos Afrika ir Viduriniai Rytai, tačiau mes taip pat tikimės būti naudingi Vakarų žmonėms, kurie nori atskleisti neetišką savo vyriausybių ir korporacijų elegesį“, rašoma WikiLeaks svetainėje.

Continue reading „Julian Assange: apie būtinybę žinoti“