Ukrainoje pamuštas rusų tankas. Demonstruojamas Vilniuje, Katedros aikštėje. Slaptai.lt nuotr.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 46 metų sostinės gyventoją D. B. pripažino kaltu pažeidusiu viešąją tvarką prie Vilniaus Katedros aikštėje eksponuoto Ukrainos kariuomenės sunaikinto tanko. Nuteistajam skirtas 30 parų areštas, praneša prokuratūra.
Ikiteisminis tyrimas dėl prie Vilniaus Katedros aikštėje eksponuoto tanko kilusio konflikto buvo pradėtas šių metų vasario 26-ąją. Tos dienos rytą, apie 10 val., nuteistasis D. B. ant tanko padėjo gėlių. Netoliese stovėjęs vyras padėtas gėles nuėmė nuo tanko ir numetė ant žemės. Tai pamatęs D. B., pažiūrėti eksponuojamo tanko susirinkusių žmonių akivaizdoje, puolė nukentėjusįjį ir sudavė jam į veidą. Nuo smūgio vyras parkrito. Jam atsikėlus nuo žemės, D. B. dar kartą kumščiu trenkė nukentėjusiajam į veido sritį.
Teisme konstatuota, kad įžūliu savo elgesiu ir veiksmais viešoje vietoje D. B. sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą, išreiškė nepagarbą susirinkusiems aplinkiniams ir taip pažeidė viešąją tvarką.
Šis pirmosios instancijos teismo nuosprendis gali būti skundžiamas apeliacine tvarka.
Donaldas Trumpas. EPA-ELTA nuotr.
Niujorkas, kovo 18 d. (AFP-ELTA). Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad antradienį tikisi būti „areštuotas“ dėl „slaptų pinigų“, kurie, kaip įtariama, buvo sumokėti pornožvaigždei prieš 2016 metų rinkimus, ir paragino amerikiečius protestuoti.
Cituodamas „nutekėjimą“ iš Manhatano apygardos prokuratūros, D. Trumpas šeštadienio rytą savo platformoje „Truth Social“ parašė: „Kitą savaitę, antradienį, bus suimtas pagrindinis respublikonų kandidatas ir buvęs Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas. Protestuokime, susigrąžinkime mūsų šalį!“
Tyrimo centre – 130 tūkst. JAV dolerių, sumokėtų likus kelioms savaitėms iki 2016 metų rinkimų, kad Stormy Daniels, kurios tikrasis vardas ir pavardė yra Stephanie Clifford, nepradėtų viešai pasakoti apie romaną, kurį, pasak jos, ji turėjo su D. Trumpu keleriais metais anksčiau.
Prokurorai svarsto, ar pateikti kaltinimus 76 metų D. Trumpui šioje byloje.
Jei Manhatano apygardos prokuroras pateiks kaltinimus D. Trumpui, šis taps pirmuoju buvusiu prezidentu, apkaltintu padarius nusikaltimą.
D. Trumpo advokatas penktadienio vakarą televizijai CNBC sakė, kad jo klientas sutiktų, kad jam būtų pateikti kaltinimai, jei tą padarytų Manhatano didžioji prisiekusiųjų žiuri.
D. Trumpas neigia turėjęs romaną su S. Daniels.
Savo pranešime, parašytame didžiosiomis raidėmis, D. Trumpas užsiminė apie „neteisėtą informacijos nutekinimą iš korumpuotos ir labai politiškos Manhatano apygardos prokuratūros“.
Kanados vėliava
Otava, gruodžio 19 d. (AFP-ELTA). Kanados vyriausybė pirmadienį paskelbė pradedanti procesą, kuriuo siekiama areštuoti 26 mln. JAV dolerių vertės turto iš bendrovės, priklausančios Rusijos oligarchui Romanui Abramovičiui, kuriam taikomos sankcijos.
Nors kelios Vakarų sąjungininkės yra areštavusios asmenų, artimų Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, jachtas, naftos ir dujų įmones ir kitą turtą, Kanada tai daro pirmą kartą.
Otava pareiškė, kad kreipsis į teismą leidimo areštuoti R. Abramovičiaus įmonės „Granite Capital Holdings“ turtą ir gautas lėšas paskirti Ukrainos atstatymui.
„Putino oligarchai prisidėjo prie neteisėtos ir barbariškos Rusijos invazijos į Ukrainą“, – pareiškė ministro pirmininko pavaduotoja Chrystia Freeland.
„Kanada nebus prieglobstis jų neteisėtai įgytam pelnui, o šiandienos pareiškimas rodo mūsų pasiryžimą užtikrinti, kad Rusijos elitas sumokėtų kainą už paramą žiauriam Putino režimui“, – sakė ji.
56 metų R. Abramovičiui, buvusiam Londono futbolo klubo „Chelsea“ savininkui, Kanada, taip pat Jungtinė Karalystė ir Europos Sąjunga taiko sankcijas.
Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą vasario mėnesį Kanada paskelbė sankcijas daugiau kaip 1 500 Rusijos fizinių bei juridinių asmenų ir jų rėmėjų.
Žiūronai. Slaptai.lt nuotr.
Seimas Baudžiamajame kodekse įtvirtino atsakomybę už neteisėtą žmogaus persekiojimą.
Pagal priimtas naujas nuostatas, „tas, kas prieš aiškiai išreikštą žmogaus valią neturėdamas teisėto pagrindo sistemingai persekiojo šį žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo buvo priverstas pakeisti gyvenamąją vietą ar darbą, ar mokymosi įstaigą arba buvo padarytas kitoks neigiamas poveikis jo socialiniam gyvenimui ar neigiamas poveikis jo emocinei būsenai, padarė baudžiamąjį nusižengimą“. Už tai bus baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.
Už persekiojimą asmuo atsakys tuo atveju, jei būtų pateiktas nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, prokuroro reikalavimas arba kai ikiteisminis tyrimas pradėtas nustačius smurto artimoje aplinkoje požymių.
Naujoms Baudžiamojo kodekso nuostatoms pritarė 101, prieš balsavo 3, susilaikė 23 Seimo nariai.
Pasak Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko Stasio Šedbaro, problema yra aktuali, tokių veikų buvo ir anksčiau. Sprendimų dažniausiai būdavo bandoma ieškoti taikant kituose straipsniuose reglamentuotą atsakomybę – ar dėl grasinimų, ar dėl smurto artimoje aplinkoje.
„Įsivaizduokime, jei žmogus yra priverstas pakeisti gyvenamąją vietą arba darbą, ar mokymo įstaigą, ar jo sveikatai žala yra padaryta, greičiausiai tai yra skambučiai, žinutės dieną naktį, sekimas prie namų, stebėjimas. Daug yra tokios informacijos, net kai kurių ministrų atžvilgiu, kurie yra aktyvūs pandemijos metu, arba, sakykim, po rugpjūčio 10 d. įvykių, dėl teisėtvarkos pareigūnų buvo bandoma rinkti medžiagą, kas tokie iš policijos pareigūnų dalyvavo ir buvo kalbama apie juos, jų šeimų narius, vaikus. Būna, kad šeimose, kilus konfliktams arba ištuokos metu, sutuoktiniai vienas kitam rašinėja, skambinėja, neduoda ramybės. Jei žmogus patyrė tam tikras neigiamas pasekmes ir tai įrodys teisėsauga, į kurią jis kreipsis, tokiu atveju gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė“, – Seimo kanceliarijos Spaudos biurui sakė Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas.
Pasak S. Šedbaro, tai įrodyti tikriausiai nebus lengva, tačiau įkalčius turėtų rinkti ir pats persekiojamas asmuo.
„Jeigu žmogus yra tokiu būdu terorizuojamas, jam jau reikėtų pagalvoti: galbūt reikėtų žinučių neištrinti, įsirašyti kokį grasinimą telefonu, jei kas matė, žinoti, kas tai matė, jei kur nors gatvėje vyko kokie neteisėti veiksmai. Kaip sakiau, nebus lengva įrodyti, bet vien esant galimybei tuo pasinaudoti, žmonėms, kurie patiria tokius veiksmus, leis pajusti saugumo jausmą, o teisėsaugai, žinoma, atsiranda papildoma pareiga tuo rūpintis“, – komentuodamas naują teisinį reguliavimą sakė S. Šedbaras.
Ketvirtadienį Seime priimtas vadinamasis „Persekiojimo įstatymas“ – tai Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen ir Liberalų sąjūdžio frakcijos iniciatyva padėti smurtą patyrusioms aukoms apsisaugoti nuo smurtautojo persekiojimo.
Remiantis ES Pamatinių teisių agentūros duomenimis, net 74 proc. persekiojimo atvejų nepatenka į teisėsaugos institucijų akiratį. Tačiau persekiojimas tam tikrais atvejais gali būti vykdomas kaip pasiruošimas sunkesniam nusikaltimui, todėl traktuojamas kaip ypač pavojingas.
„Gilinantis į smurto prieš moteris temą paaiškėjo, kad neturime pakankamos apsaugos nuo persekiojimo. Teko bendrauti su tokios grėsmės aukomis, jų leitmotyvas beveik visada buvo tas pats – ištrūkusios iš smurtinių santykių, moterys patirdavo didžiulį psichologinį spaudimą, nuolatines vyrų pastangas kontaktuoti. Bet kas, kam yra tekę susidurti su persekiojimu, ar matyti artimą žmogų patiriantį tai, žino, kad tai yra viena iš smurto formų, dažnai tampanti įžanga į fizinius smurtinius veiksmus“, – sakė Seimo pirmininkė, viena iš įstatymo projekto iniciatorių.
Tikimasi, kad persekiojimo kriminalizavimas leis užkirsti kelią fiziniam smurtui artimoje aplinkoje ir apsaugoti žmonių privatų gyvenimą.
„Įstatymu apibrėžta atsakomybė už asmens persekiojimą, siekiant apsaugoti žmogaus teisę į privatų gyvenimą bei laiku užkirsti kelią sunkesniems nusikaltimams“ , – kalbėjo po balsavimo Liberalų frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas.
Antrankiai
Generalinė prokuratūra pateikė daugiau informacijos apie dėl riaušių prie Seimo sulaikytus Antaną Kandrotą-Celofaną ir Andrių Lobovą. Vyriausiojo prokuroro Justo Lauciaus teigimu, abu asmenys sulaikymo metu elgėsi ramiai.
„Vienas iš jų yra sulaikytas vakar, 17 val. 20 min., Ukmergės plente, išvažiavus iš Vilniaus. Šio asmens vairuojamas automobilis buvo dekoruotas valstybiniais numeriais, išoriškai panašiais į diplomatinius, kurie turėjo bendro pobūdžio panašumų su vienos Rytuose esančios valstybės numeriais. Sulaikymo metu šis asmuo buvo vienas, prisistatė esąs diplomatas. Sulaikymo metu jis elgėsi korektiškai, nesipriešino, buvo mandagus, vykdė visus teisėtus reikalavimus, kurie jam buvo pateikti, ir spec. priemonės sulaikymo šiam asmeniui metu naudotos nebuvo“, – sakė J. Laucius.
Kaip skelbta, policija Vilniuje trečiadienį sulaikė A. Kandrotą-Celofaną.
„Šiandien šiam asmeniui yra įteiktas įtarimas dėl provokavimo daryti riaušes, taip pat ir dalyvavimo šiose riaušėse. Kitas iš įtarimų būtų veika dėl neteisėto informacijos apie asmenų privatų gyvenimą rinkimo“, – teigė vyriausiasis prokuroras.
Pasak vyriausiojo prokuroro, asmuo savo didelį sekėjų skaičių turinčioje paskyroje išplatino kreipimąsi, kad suteiktų duomenis už piniginį atlygį apie policijos pareigūnus ir kitus pareigūnus malšinant rugpjūčio 10 d. riaušes.
„Kitas asmuo, apie kurį šiandien yra rašoma, taip pat buvo sulaikytas vakar, 17 val. 5 min. Sulaikymas įvyko Jonavoje, taip pat asmuo buvo sulaikytas automobilyje. Automobilyje buvo vienas, sulaikymo metu elgėsi ramiai“, – informavo jis.
Buvo pranešta, kad Jonavoje trečiadienį sulaikytas A. Lobovas. J. Laucius patikino, kad, sulaikant abu asmenis, nepilnamečių vaikų su jais nebuvo.
„Sulaikymas yra 48 val., tas terminas baigiasi rytoj po darbo dienos pabaigos, tai ikiteisminį tyrimą organizuojantis ir jam vadovaujantis prokuroras iki to laiko priims sprendimą, kokias kardomąsias priemones šiems asmenims skirti“, – sakė jis.
Vyriausiasis prokuroras taip pat atkreipė dėmesį, kad trečiadienį buvo sulaikytas ir trečiasis asmuo, kuris, pasak jo, trečiadienio vakarą buvo paleistas, jam paskirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
„Trečiasis asmuo buvo sulaikytas dėl akmenų mėtymo į pareigūnus ir pasipriešinimo pareigūnams“, – paaiškino jis.
Prokuroras taip pat paaiškino, kodėl asmenys buvo sulaikyti tik praėjus beveik mėnesiui nuo riaušių prie Seimo.
„Tiek įteikti asmeniui įtarimą, tiek jį sulaikyti, tiek skirti kardomąsias priemones reikia turėti tam pakankamai duomenų. Tai šiuo atveju tų duomenų šaltiniai, kurių pagrindu yra konstruojami įtarimai konkretiems asmenims (…), yra vaizdo įrašai“, – teigė J. Laucius.
„Vaizdo įrašų yra labai daug, jų analizė, struktūrizavimas užima ganėtinai ilgą laiko tarpą. Kai buvo surinkti tie duomenys, kurių pakako priimti tokį sprendimą, tada toks sprendimas ir buvo priimtas“, – pridūrė jis.
J. Laucius akcentavo, kad sulaikymai nėra derinami prie kažkokių konkrečių įvykių.
Prokuroras taip pat informavo kad šiuo metu byloje įtariamaisiais patraukti 42 asmenys, iš jų yra 34 vyrai ir 8 moterys, 25 asmenys yra pripažinti nukentėjusiais. J. Laucius teigia, kad tarp nukentėjusiųjų yra vienas Seimo narys, viena žurnalistė. Prokuroro teigimu, kiti nukentėję 23 asmenys – riaušes malšinę policijos ir Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai.
Iš 42 byloje įtariamaisiais patrauktų asmenų, 4 asmenims įtarimai pateikti dėl riaušių provokavimo.
Maskvos srities teismas pripažino teisėtu žemesnės instancijos teismo sprendimą Rusijos opozicijos lyderiui Aleksejui Navalnui skirti 30 dienų areštą netrukus po to, kai jis sugrįžo į Rusiją iš Berlyno, kur buvo gydomas dėl apnuodijimo.
Maskvos srities teismo teisėjas Musa Musajevas nutarime teigė, kad Chimkų miesto teismo sprendimas „lieka nepakeistas“, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistas.
Teismo posėdžio metu A. Navalnas pasmerkė teismo proceso „beteisiškumą“.
„Tai yra akivaizdus beteisiškumas, siekiant įbauginti mane ir kitus žmones“, – teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu sakė A. Navalnas.
Policija didžiausią Rusijos prezidento Vladimiro Putino kritiką šalies viduje sulaikė sausio 17 d. Maskvos oro uoste.
44 m. opozicionierius yra kaltinamas pažeidęs 2014 m. atidėtos kalėjimo bausmės lygtinio paleidimo sąlygas, pagal kurias A. Navalnas turėjo pasirodyti Rusijos kalėjimų tarnybai dukart per mėnesį.
Praeitą savaitę policijos nuovadoje paskubomis surengtame teismo posėdyje A. Navalnui skirtas areštas iki vasario 15 d. Jis šiuo metu laikomas aukšto saugumo lygio sulaikymo centre.
Aleksejus Navalnas. EPA-ELTA nuotr.
Rusija turėtų „nedelsiant“ paleisti Kremliaus kritiką Aleksejų Navalną, pareiškė Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas po to, kai Vakarai pasmerkė opozicionieriaus sulaikymą Maskvos oro uoste.
Aleksejus Navalnas „priėmė sąmoningą sprendimą sugrįžti į Rusiją, nes jis ją laiko savo asmeniniais ir politiniais namais“, sakė H. Maasas, pridurdamas, esą tai, kad Rusijos tarnybos sulaikė A. Navalną sekmadienį vos jam sugrįžus, yra „visiškai nesuvokiama“.
44-erių opozicionerius buvo sulaikytas Maskvos Šeremetjevo oro uoste praėjus mažiau nei valandai po to, kai nusileido iš Vokietijos atskridęs lėktuvas. Vokietijoje A. Navalnas buvo gydomas po apnuodijimo, kurį užsakė, pasak A. Navalno, Vladimiras Putinas, nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“.
JAV, ES, kelios ES šalis, Kanada ir aukštas išrinktojo JAV prezidento Joe Bideno patarėjas pareikalavo nedelsiant paleisti A. Navalną, o dalis ES politikų paragino įvesti naujų sankcijų Rusijai.
Prie reikalavimų prisijungė žmogaus teisių organizacijos, o „Amnesty International“ teigė, kad A. Navalnas tapo sąžinės kaliniu, ir apkaltino Rusijos valdžią vykdant „nepaliaujamą kampaniją“, siekiant jį užtildyti.
H. Maasas, pabrėždamas, kad Rusijai galioja jos pačios Konstitucija ir tarptautiniai įsipareigojimai, tikino, jog „šie principai turi būti taikomi“, o A. Navalnas „turi būti nedelsiant paleistas“.
Vokietija taip pat nori, kad Rusija „visapusiškai ištirtų apnuodijimą ir nuteistų nusikaltėlius“, teigė ministras.
Rusijos kalėjimų tarnyba (FSIN) tvirtino, neva A. Navalnas yra ieškomas dėl keleto 2014 m. atidėtos bausmės už sukčiavimą pažeidimų, ir jis esą „bus sulaikytas“ iki teismo nuosprendžio.
A. Navalno būklė staigiai pablogėjo rugpjūtį, skrydžio iš Sibiro metu, vėliau jis buvo pervežtas iš Omsko ligoninės į Berlyną. Vakarų ekspertai nustatė, kad politikas buvo apnuodytas sovietine nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“.
Kremlius neigia prisidėjęs prie apnuodijimo, o Rusijos tyrėjai tikina, neva nėra jokio pagrindo pradėti tyrimą.
Aleksejus Navalnas. EPA – ELTA nuotr.
Rusijos tarnybos areštavo opozicijos politiko Aleksejaus Navalno banko sąskaitas, pranešė jo atstovė, kuria remiasi agentūra „Reuters“.
Be to, areštuotas jo butas Maskvoje, ketvirtadienį tviteryje paskelbtame vaizdo įraše kalbėjo Kira Jarmiš. A. Navalnas vis dar yra Vokietijoje, kur sveiksta po apnuodijimo.
A. Navalno bendražygis Jaka Biziljas prieš tai paskelbė, kad Kremliaus kritikas nori grįžti į Maskvą. Tačiau jam esą dar reikia mažiausiai mėnesio, kad pasveiktų.
„Jis dar nesijaučia šimtu procentų taip, kaip anksčiau“, – sakė kino prodiuseris ir organizacijos „Cinema for Peace“ įkūrėjas. Ši organizacija daug prisidėjo, kad A. Navalnas iš Rusijos būtų pervežtas gydytis į Berlyną. A. Navalnas jau išrašytas iš ligoninės.
Antrankiai
Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis įspėja – nuo pirmadienio įsigaliojus karantinui, visiems, kurie nepaisys valdžios įvedamų nurodymų, grės baudžiamoji atsakomybė. Komentuodamas tai, kad šeštadienį Klaipėdoje iš ligoninės savavališkai pasišalino 1988 m. gimęs vyras, kuriam pagal pirminius požymius medikai įtarė galimą koronavirusą, premjeras pažymėjo, kad saviizoliacija nebėra rekomendacija.
Tai, akcentuoja jis, taps privalomu nurodymu.
„Noriu labai trumpai paminėti, kad įsigaliojus Vyriausybės nutarimui kovo 16 d., 0:00 val., už tokio žingsnio padarymą yra numatyta ir administracinė, o jei tai sukels sunkias pasekmes, kalbant apie ligos plitimą, (numatoma – ELTA) ir baudžiamoji atsakomybė: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų“, – po Vyriausybės posėdžio, kuriame nutarta nuo pirmadienio įvesti karantiną šalies mastu, sakė S. Skvernelis.
„Tai yra privalomi nurodymai – jau nebe siūlymai ir nebe pageidavimai dėl saviizoliacijos“, – akcentavo ministras pirmininkas.
Iš Klaipėdos ligoninės Liepojos gatvėje šeštadienį buvo pasišalinęs koronaviruso užsikrėtimu įtariamas 1988 metais gimęs pilietis, pats išsikvietęs greitąją medicinos pagalbą atvežti į ligoninę. Užsikrėtimu įtariamas pilietis policijos surastas ir grąžintas medikams.
Antradienį Panevėžio apygardos teismas atveria daug visuomenės dėmesio sulaukusią buvusios teisėjos ir Seimo narės Neringos Venckienės bylą. Tai bus pirmasis šios bylos teismo posėdis.
Seimui 2013 metais panaikinus N. Venckienės teisinę neliečiamybę, buvusi teisėja išvyko iš šalies, primena ELTA. 2018 metų vasarį ji buvo suimta ir kalinama Čikagos kalėjime, o praėjusių metų lapkritį pargabenta į Lietuvą.
Vilniaus apygardos teismas tenkino prašymą paleisti N. Venckienę už 10 tūkst. eurų užstatą ir panaikino anksčiau skirtą dviejų mėnesių suėmimą. Buvusiai teisėjai buvo uždėta apykojė bei paimti asmens dokumentai.
N. Venckienė kaltinimų nepripažįsta ir teigia, kad jie politiškai motyvuoti.
Opozicijos protestuoja Maskvoje. EPA-ELTA nuotr.
Žmonių, areštuotų per demonstracijas dėl įtariamų pažeidimų rengiantis vietos rinkimams Rusijos sostinėje Maskvoje, skaičius išaugo iki 1 300, sekmadienį pranešė vietos aktyvistai.
Rusijos aktyvistai šeštadienį protestavo, šaukdami: „jūs esate Rusijos gėda“, po to, kai keli opozicijos kandidatai buvo pašalinti iš balsavimo artėjančiuose miesto tarybos rinkimuose.
Internetiniame pilietinių teisių tinklaraštyje „OWD-Info“ buvo pranešta apie 1370 areštų.
Policija anksčiau buvo įspėjusi apie susidorojimą per mitingą, kurio miesto valdžia nebuvo leidusi. Policijos duomenimis, proteste dalyvavo apie 3500 žmonių.
Maskva: opozicijos mitingas. EPA – ELTA nuotr.
Valdančioji partija pastaruoju metu smuktelėjo apklausose, nes ji laikoma atsakinga už vangią ekonomiką, o atlyginimai ir pragyvenimo lygis yra žemi.
Praėjusį savaitgalį tūkstančiai demonstrantų, įskaitant protesto lyderį Aleksejų Navalną, dalyvavo panašiame mitinge Maskvos centre.
„Wikileaks“ įkūrėjas Julianas Assange’as dėl paleidimo už užstatą sąlygų pažeidimo nuteistas 50 savaičių laisvės atėmimo bausme. Bausmės dydį paskelbė teismas Londone, pranešė britų naujienų agentūra PA.
Balandžio pradžioje suimtas 47 metų J. Asasnge’as britų teisėsaugos buvo kaltinamas, kad, 2012-aisiais pabėgdamas į Ekvadoro ambasadą, pažeidė minėtas sąlygas.
J. Assange’as balandžio 11 dieną britų policijos buvo suimtas Ekvadoro ambasadoje Londone, kai Ekvadoras panaikino jo politinį prieglobstį. J. Assange’as į ambasadą pabėgo 2012 metais. Tuo metu dėl kaltinimų išprievartavimu Švedijoje buvo išduotas jo Europos arešto orderis.
J. Assange’as, kuris kaltinimus visad neigė, bijojo per Švediją būti perduotas JAV, kur jam gresia procesas dėl paslapčių išdavimo ir galbūt net mirties bausmė. Jo įkurta „Wikileaks“ platforma 2010 metais paviešino slaptus JAV karinius dokumentus.
Ukrainos karinis jūrų laivynas teigia, kad Rusija netoli aneksuoto Krymo pusiasalio krantų apšaudė ir areštavo tris Kijevo laivus, praneša BBC.
Laivyno teigimu, du kanonieriniai laivai buvo užimti, o laivas-vilkikas priverstinai sustabdytas. Per incidentą nukentėjo du įgulos nariai ukrainiečiai.
Rusija šios informacijos kol kas nekomentavo.
Kiek anksčiau Maskva buvo apkaltinusi Ukrainos laivus neteisėtai įplaukus į jos teritorinius vandenis ir tanklaiviu užblokavusi patekimą į Azovo jūrą.
Prieš dieną iš kalėjimo paleisto Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno, pasak jo paties, laukia naujas tyrimas dėl šmeižto. Rusijos vidaus reikalų ministerija per advokatą nurodė jam pirmadienį duoti parodymus vykstančiame tyrime dėl šmeižto, pranešė A. Navalnas savo portale. Šaukimas susijęs su buvusio Vidaus reikalų ministerijos tyrėjo Pavelo Karpovo 2016 metų ieškiniu.
A. Navalnas tada prikaišiojo P. Karpovui dėl brangaus būsto ir kelių prabangių automobilių. Tyrėjas visa tai gavo kaip „dovanas“, tikino opozicionierius. Be to, jis siejo P. Karpovą su advokato Sergejaus Magnickio mirtimi – šis atskleidė valstybinių institucijų korupcijos skandalą ir 2009-aisiais mirė viename Rusijos kalėjimų.
2016 metais teisėsauga pradėjo tyrimą prieš A. Navalną dėl šmeižto ir nurodė atlikti kratą jo bute. Tačiau nuo tada jis nieko apie šią bylą negirdėjo, pareiškė Kremliaus kritikas. Jis teigė manąs, kad naujame procese jam daugiausiai gali būti skirta piniginė bauda. „Bet tik Dievas žino, kaip funkcionuoja sudėtinga ir rafinuota V. Putino išgalvota teisėsaugos mašina“, – teigė A. Navalnas.
A. Navalnas sekmadienį po 50 kalėjime praleistų dienų išėjo į laisvę. 42-ejų Kremliaus kritikas atliko dvi vieną po kitos skirtas laisvės atėmimo bausmes dėl raginimo dalyvauti protestuose. A. Navalnas dėl savo politinės veiklos jau ne kartą sėdėjo kalėjime. Savo areštus ir bausmes jis vertina kaip politiškai motyvuotus mėginimus jį įbauginti.
Rusijos opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas po 50 dienų arešto vėl yra laisvėje. Jis sekmadienio rytą buvo paleistas iš areštinės Maskvos pietinėje dalyje ir nuėjo prie jo laukiančio automobilio, pranešė AFP reporterė. 42-ejų Kremliaus kritikas atliko dvi vieną po kitos dėl protestų organizavimo jam skirtas arešto bausmes.
Vienas Maskvos teismas pradžioje rugpjūčio 28-ąją skyrė A. Navalnui 30 dienų laisvės atėmimo, nes jis kvietė žmones į nesankcionuotą demonstraciją prieš vyriausybę sausį. S. Navalnas apkaltino teismą, kad šia bausme jam norima sutrukdyti dalyvauti protestuose prieš pensijų reformą rugsėjo 9 dieną.
Nors A. Navalnas buvo už grotų, vietos rinkimų dieną Rusijoje tūkstančiai žmonių atsiliepė į raginimą protestuoti prieš pensinio amžiaus pakėlimą ir išėjo į gatves.
Rugsėjo 24-ąją A. Navalnas iš karto po to, kai buvo paleistas iš kalėjimo, vėl buvo sulaikytas. Teismas dėl protestų prieš pensijų reformą skyrė jam dar 20 dienų nelaisvės.
A.Navalnas savo areštą ir bausmes vertina kaip politiškai motyvuotus mėginimus jį įbauginti. Kremliaus kritikas dėl savo politinės veiklos jau ne kartą sėdėjo kalėjime.
Kambodžoje nuteistam australų režisieriui J. Ricketsonui suteikta malonė. EPA-ELTA nuotr.
Australijos kino režisieriui Jamesui Ricketsonui, Kambodžoje nuteistam šešerius metus kalėti dėl šnipinėjimo, penktadienį buvo suteikta karališkoji malonė, sakoma vietos žiniasklaidos paskelbtame vyriausybės pranešime.
69-erių J. Ricketsonas buvo sulaikytas 2017 metų birželį, kai virš opozicinės Kambodžos nacionalinės gelbėjimo partijos (CNRP) mitingo skraidino droną su įmontuota filmavimo kamera. Režisierius buvo apkaltintas rinkęs informaciją, galėjusią pakenkti šalies gynybai.
J. Ricketsonas – ilgamečio Kambodžos premjero Hun Seno kritikas – jam mestus kaltinimus neigė.
Režisieriaus areštas vertintas kaip vis labiau autoritariniu tampančio Kambodžos režimo vykdomo susidorojimo su kritikais dalis.
Jungtinės Karalystės (JK) policija pareiškė, kad „WikiLeaks“ įkūrėjas Džulianas Asandžas (Julian Assange) bus sulaikytas, jei išvyks iš Ekvadoro ambasados Londone. Penktadienį kaip tik Švedijos prokuratūra paskelbė nutraukianti tyrimą prieš Dž. Asandžą dėl kaltinimų išprievartavimu, informuoja „Reuters“.
„Vestminsterio magistratų teismas išdavė arešto orderį Dž. Asandžui, nes jis 2012-ųjų birželio 29 dieną atsisakė pasiduoti teismui“, – teigiama Londono policijos pranešime ir priduriama, kad Londono policija privalo vykdyti arešto orderį ir yra įpareigota sulaikyti Dž. Asandžą, šiam išvykus iš Ekvadoro ambasados Londone.
Atsisakymas pasiduoti teismui – nusikaltimas, baudžiamas iki vienerių metų laisvės atėmimo bausme arba bauda.
45 metų amžiaus Dž. Asandžas Ekvadoro ambasadoje Londone gyvena nuo 2012 metų. Taip australas siekia išvengti būti išduotas Švedijos teisėsaugai. Dž. Asandžas visad teigė, kad tai politiškai motyvuotas procesas. Jis baiminosi, kad Švedija jį gali toliau perduoti JAV, kur jam dėl paslapčių atskleidimo gali grėsti net mirties bausmė.
Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroras Mantas Jurkėnas kreipėsi į Pasvalio rajono apylinkės teismą, kad baudžiamąja tvarka būtų nubaustas Naujųjų metų naktį neblaivus automobilį vairavęs 26 metų Pasvalio rajono gyventojas M. V.
Šis jaunas vyras, kuriam buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, tapo pirmuoju Lietuvoje policijos pareigūnų sulaikytu nuo sausio 1-osios įsigaliojus griežtoms įstatymų pataisoms dėl girtų vairuotojų. Pagal jas vairuotojams, kurių organizme rasta daugiau nei 1,5 promilės alkoholio, dabar gresia baudžiamoji atsakomybė, kelis tūkstančius eurų siekiančios baudos, areštas arba laisvės atėmimas ir teisės vairuoti praradimas iki 10 metų.
Pasvalyje, Biržų gatvėje, policijos pareigūnai M. V. vairuojamą automobilį sustabdė vos prasidėjus pirmajai Naujųjų metų dienai, 1 val. 14 min. Kadangi nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas, policijos pareigūnai patikrino jo blaivumą alkoholio matuokliu. Paaiškėjo, kad vairuotojas prie automobilio vairo būdamas vidutinio girtumo laipsnio – 2,32 promilės. Be to, pasvalietis neturėjo teisės vairuoti automobilio. Tai, kad yra neblaivus, vairuotojas pripažino, jis sutiko ir būti nuvežtas į ligoninę atlikti kraujo tyrimo.
Dėl vairavimo esant neblaiviam (daugiau nei 1,5 promilės) Pasvalio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausioji tyrėja Gitana Andžienė atliko ikiteisminį tyrimą.
Baigęs ikiteisminį tyrimą supaprastinto proceso tvarka, sausio 3 dieną prokuroras M. Jurkėnas kreipėsi į Pasvalio rajono apylinkės teismą su pareiškimu dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu. Prokuroras paprašė teismo skirti M. V. 30 MGL (1129 eurų) dydžio baudą. Be to, prokuroras paprašė teismo taikyti M. V. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 3 metus vairuoti kelių transporto priemones.
Kovo 13 dieną Amerikos valdžios prašymu Austrijos sostinėje buvo suimtas Ukrainos verslininkas Dmitrijus Firtašas. FTB vykdė tyrimą Firtašo atžvilgiu nuo 2006 metų, bet Ukrainos įvykių fone jo sulaikymas atrodo kaip smūgis Vladimirui Putinui.
The New York Times, remdamasis Austrijos įgaliotomis institucijomis, perduoda, kad „FTB vykdė tyrimą Firtašo atžvilgiu nuo 2006 metų, jo suėmimo orderis buvo išduotas Virdžinijos federacinio teisėjo“. Die Presse duomenimis, orderis suimti Firtašą buvo išduotas vieno iš JAV apygardos teisėjų pernai“, ir jis kaltinamas „kyšio davimu ir dalyvavimu nusikalstamoje bendrijoje“.
Niekam pavojaus nekeliantis pilietis neturėtų sulaukti kaltinimų nei iš prokurorų, nei iš policininkų. Niekam nei žodžiu, nei rankos mostu nepakenkęs žmogus neturėtų būti tampomas po teismus. Policijos pareigūnams nesipriešinęs vyriškis neturėtų būti kaltinamas … "pasipriešinimu jėgos struktūrų atstovams ir jų nurodymų nevykdymu". O pakliuvęs į areštinę privalėtų nedelsiant sulaukti gyvybei svarbių vaistų.
Deja, fotomenininko Juozo Valiušaičio istorija, kurią ruošiamės papasakoti Slaptai.lt skaitytojams, byloja, jog valdžiai ne itin malonų nutikimą užfiksuoti sumanęs Lietuvos pilietis demokratine valstybe save vadinančioje Lietuvoje nėra apsaugotas nuo didžiai nepagrįstų, gyvybei pavojingų nemalonumų.
