Teismų stambinimo reforma vyksta sklandžiai ir neabejotina, kad 2018 m. sausio 1 d. teismai pasitiks su nauja kokybe, sako Teisėjų tarybos pirmininkas, Aukščiausiojo Teismo (AT) pirmininkas Rimvydas Norkus.

Pasak jo, įgyvendinus reformą vietoj 49 šiandien veikiančių apylinkės teismų veiks 12 sustambintų teismų, kurie turės savo vietinius padalinius ir žmonėms prieiga prie teisingumo nesupaprastės, o pagerės.

Pirmadienį susitikęs su Seimo Pirmininku Viktoru Pranckiečiu R. Norkus pristatė Teisėjų tarybos atliekamus darbus rengiantis įgyvendinti Seimo praėjusiais metais palaimintą teismų stambinimo reformą.

„Seimo Pirmininkui taip pat pristačiau bylų nagrinėjimo tendencijas, bylų srautus. Iš tikrųjų bylų skaičius išlieka aukštas, ir teisėjų darbo krūvis išlieka didelis Lietuvos teismuose. Tai pagrindiniai aspektai, kuriuos mes nagrinėjome“, – sakė R. Norkus.

Jis pasidžiaugė tuo, kad teismai susitvarko su dideliais bylų krūviais. „Jeigu kalbėtume apie civilines bylas – tai jau nemažai metų, ES šalių lyginamaisiais duomenimis, Lietuvos teismai patenka į trejetuką valstybių, kuriose civilinės bylos yra nagrinėjamos sparčiausiai. Vidutiniškai civilinė byla yra nagrinėjama per 100 dienų Lietuvoje, kas yra tikrai pakankamai neblogai. Šiek tiek sudėtingesnis klausimas yra su baudžiamosiomis bylomis, ypač kai jos yra didelės apimties, su daug kaltinamųjų“, – žurnalistams sakė R. Norkus.

AT pirmininkas tikisi, kad teismų reforma pagerins vidinį teismų administravimą, sumažins biurokratijos teismuose, palengvins žmogui prieigą prie teisingumo.

„Pateiksiu jums pavyzdį, jeigu žmogus gyvena, pavyzdžiui, Palangoje, o jo byla turi būti nagrinėjama Kretingos teisme, dabar jis turi vykti į Kretingos teismą ir ten priduoti savo procesinius dokumentus. Įgyvendinus reformą, jis tai galės padaryti savo teisme, teismų sistemos resursais dokumentai bus pristatomi į tą teismą, kur byla nagrinėjama“, – sakė R. Norkus.

Stambesniuose teismuose, jo teigimu, veiks daugiau teisėjų, ir tai sudarys sąlygas teisėjams pirmiausia specializuotis nagrinėjant vienokias ar kitokias bylas, tai išspręs aibę techninių problemų, su kuriomis šiandien teismai susiduria.

R. Norkus sakė, kad reformos užbaigimui jokių teisės aktų pakeisti nebereikia, tačiau šiuo metu Teisėjų tarybos sudaryta darbo grupė svarsto galimybę tobulinti Teismų įstatymą įvairiomis kryptimis, tiek stiprinant teisėjų atranką, tiek sudarant dar geresnes galimybes bylų nagrinėjimui. „Kadangi tai tik projektas, apie tai kalbėti dar per anksti“, – sakė R. Norkus.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.09.19; 10:30

visockas-gintaras-portretas

Tikriausiai nieko kito ir nereikėjo tikėtis. Lietuvos parlamentas panaikino Neringos Venckienės teisinę neliečiamybę. Šis Seimo daugumos žingsnis lyg ir suprantamas, lyg ir teisingas. Tačiau – tik iš pirmo žvilgsnio. Po birželio 26-osios balsavimo tiesos ir teisingumo Lietuvoje nepadaugėjo nė per nago juodymą. Už tai nepasitikėjimo lietuviškosios Temidės sprendimais ir lietuviškosios Temidės tarnais – dar daugiau.

Jeigu kalbėsime argumentais tų, kurie reikalauja preciziškai tiksliai laikytis kiekvienos įstatymo raidės, turėtume pripažinti, jog mažąją Deimantę iš globėjos  antstolė galėjo atimti tik dabar, po birželio 26-osios balsavimo, kai N.Venckienė oficialiai prarado teisinę neliečiamybę, o ne ankstų gegužės 17-osios rytą, kai N.Venckienę dar saugojo teisinės neliečiamybė statusas.

Šią nuostatą ypač akcentavo visuomeninės komisijos Garliavos įvykiams ištirti nariai, birželio 21-ąją Seimo konferencijų salėje žurnalistams išguldę savo argumentus bei raginę parlamentarus “nepriimti teisiškai nepamatuotų bei konjunktūriškai neatsakingų sprendimų”.

Continue reading „Kai vyrauja “teisiškai nepamatuoti bei konjunktūriškai neatsakingi sprendimai””

g.visockas-portretas

Tik neskubėkime smerkti žurnalistės Rūtos Janutienės, surengusios akibrokštą vieno aukšto rango policijos pareigūno kabinete tuoj po tragiškų Garliavos įvykių.

Nemačiusiems videointerviu priminsime, jog ši šmaikšti, niekuomet žodžio kišenėje neieškanti žurnalistė, dažnusyk įžūlokai prie sienos remianti visus interviu duoti nepanorusius valdininkus, tąsyk bandė išsiaiškinti, kas gi yra prievarta.

Jei verkiančios mažametės mergaitės tempimas už rankos nėra smurtas, tai tada smurtu neturėtų būti laikomas ir grubokas policijos valdininko tampymas už rankovės. Juolab kad už rankovės tempiamas valdininkas, skirtingai nei mažoji Kedytė, – tikrai neverkė. Žodžiu, jei priverstinio mažosios Kedytės traukimo iš jai įprastos aplinkos – žuvusio tėvo artimųjų namų – negalima laikyti prievarta, tai prievarta nedera laikyti ir žurnalistės R.Janutienės sumanymo patampyti už švarko rankovės suglumusį valstybės pareigūną. Jei galima tampyti mažametę mergaitę, kodėl tada negalima už skverno, sakykim, timčioti Seimo narių, ministrų, teisėjų? Tai konkretus, o ne retorinis klausimas.

Continue reading „Atsargiai – dvigubi standartai”

Trečias pilietinio judėjimo “Už Lietuvą. Už teisingumą” mitingas. Prie Prezidentūros, prie Seimo, dabar vėl prie Seimo. Visuose buvau – fotografavau, džiaugiausi, ypač prie Prezidentūros, kad galbūt, kaip prieš 24-23 metus, vėl rinksimės į daugiatūkstantinius mitingus, išgąsdinsime valdžioje sėdinčius savanaudžius, kyšininkus, pačius įžūliausius išvaikysime, pakeisime Tėvynės patriotais.

Kol kas tuo pasidžiaugti negalime. Neišsigando, rupkės, neišgirdo, teisingiau – išgirdo, viską žino, mato, bet nereaguoja. Nes per mažai mūsų, o ir balselis “gėda” silpnutis, seniokiškas. Šeštadienį vienas jaunikaitis karštai aiškino, ką mes, žilagalviai, turėtume daryti, kaip reikėtų elgtis.

Bet daryti turime ne mes, jau padarę, ką galėjome, ką sugebėjome, o jūs jauni, laisvoje (?) Tėvynėje gimę, Baltijos kelyje mums ant pečių sėdėję, dvidešimtpenktą pavasarį švenčiantys. Kur jūs? Mačiau grupelę jaunuolių su vėliava. Mažai.

Lok nelojęs, valdžios žmonės žino, kad kai šuo loja – jis nepavojingas. Šunys, kurie loja – nekanda. Karavanas eina toliau. Aukščiausiojo teismo pirmininką pakeisti – nenumatyta. Nebus keičiami ir Saugumo vadai, ir Generalinės prokuratūros, kokiais epitetais mes juos bevadintume. Nes mes ne šunys, mes avys, baikščios avelės, ganomos ne lojančių, o kandančių šunų.

Man gėda, kai mes šaukiame “Gėda!”. Šitaip šaukdami prieš du dešimtmečius į šalį stumtelėjome sovietinę nomenklatūrą. Ji “susigėdo” ir persirengė, pakeitė apdarą. Jeigu jums taip patinka, mes galime būti verslininkai, kapitalistai, globalistai. Jeigu jums taip patinka. Bet dabar nebandykite mūsų gėdinti! Nepavyks!

Kapitalisto nesugėdinsi. Bėgi iš Lietuvos – Dieve duok tau kojas! Kaip sakoma: boba iš ratų, ratams lengviau. Jeigu nebėgi, bet tau neužtenka mano numestos pašalpos, bedarbio išmokos, kompensacijos už šildymą, pensijos vaistams – dvėsk sau į sveikatą. Kuo aš čia dėtas?!

Mes ne šunys, kurie kanda, mes baikščios avelės, klusniai bėgančios į skerdyklą. Prisimenate antrame mitinge Antano Terlecko raginimą eiti ir išvaikyti šilumininkus, lupančius avelėms paskutinį kailį? Ar nuėjome? Ar eisime? Mulkina mus įvairiausiom metodikom, prisigalvoja visokių nepriemokų, skolų, kaltina šalčius, neapšiltintus namus ir kraunasi sau milijonus. Jokios krizės jie nepatiria. Pelnas, pelnas ir dar kartą pelnas! Pelnas bet kokia kaina! – sako kapitalistai ir lupa gyvai avelei kailį. O avelė bliauna – “gėėėda”.

Beje, balandžio 14-osios mitingas buvo mažesnis nei antrasis. Galėjau nė nefotografuoti – šiam tekstui būtų tikę ir antrojo mitingo nuotraukos. Apie tai verta pagalvoti.

Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

2012.04.15

endriukaitis_statiska

Lie­tu­vo­je per­ženg­tos trys ri­bos: tai­kaus ir gin­kluo­to pa­si­prie­ši­ni­mo oku­pa­ci­jai au­kų gi­lu­mi­nės pras­mės ver­ti­ni­mas, šio pa­si­prie­ši­ni­mo is­to­ri­nių tei­sių ir reikš­min­gu­mo fun­da­men­ta­lus is­to­ri­nės pa­mo­kos ig­no­ra­vi­mas ir at­lai­dus po­žiū­ris į oku­pa­ci­ją bei san­ty­kis su Ru­si­jos FSB kaip ne­tie­sio­gi­nis švel­nus nu­ro­dy­tų pir­mų­jų dvie­jų ri­bų iš­plo­vi­mo man­da­gus ir ty­lus pa­tei­si­ni­mas.

Ab­so­liu­čiai ma­te­ria­lis­ti­nės, sa­va­nau­diš­kos, ko­la­bo­ran­ti­nės – stri­bi­nės, po­li­ti­nės, tei­si­nės, is­to­ri­nės ir mo­ra­li­nės są­mo­nės di­de­liu mas­tu le­gi­ti­muo­tos. Klai­kų ne­iš­gy­ven­tą ir ne­at­jaus­tą po­žiū­rį į pa­si­prie­ši­ni­mo is­to­ri­ją at­spin­di svei­ku pro­tu sun­kiai su­vo­kia­mas did­vy­rių ir bu­de­lių ne­pa­gar­si­ni­mas ir pas­ta­rų­jų ,,sau­go­ji­mas“.

Continue reading „Kasdien prarandame išsvajotos Lietuvos valstybės dalelę ( 4 )”

songaila_m

Vienu iš svarbesniųjų praėjusios savaitės įvykių reikėtų laikyti diskusiją, surengtą Ritos Miliūtės vadovaujamoje LRT diskusijų laidoje “Teisė žinoti”.

Tąsyk audringai ginčytasi dėl vadinamosios „teismų neliečiamybės“ ar „nepriklausomybės“ keliamų problemų.

Ką reikėtų daryti, jei visuomenei tampa nebesuprantami teismo sprendimai, jei visuomenė pradeda abejoti verdiktą paskelbusio teisėjo kompetencija arba sąžiningumu?

Continue reading „Parlamentaras Gintaras Songaila: “Abejonių keliančius teisėjų sprendimus kritikuoti ne tik galima, bet ir būtina””

KGB_ukraina

Daug kar­tų te­ko su­si­dur­ti su so­vie­ti­niais teis­mais ir „tei­si­ne sis­te­ma“, o da­bar jau mus, bu­vu­sius po­li­ti­nius ka­li­nius, su­si­ran­da ir lie­tu­viš­kie­ji tei­sėt­var­ki­nin­kai. Tad jei kas ne­sa­te su­si­pa­ži­nę su mū­sų, dar oku­pan­tų „auk­lė­tų“ as­me­nų krei­pi­mu­si į vi­suo­me­nę ir pre­zi­den­tę, siū­lau jį jū­sų dė­me­siui.

Kai mes dėl teis­mų krei­pė­mės į pre­zi­den­tą Val­dą Adam­kų, jis vis bė­do­jo, kad nie­ko ne­ga­li… Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė ne­pri­ski­ria sa­vęs prie ne­įga­lių­jų ir ne­at­si­sa­ko tie­sio­gi­nių kon­tak­tų su žmo­nė­mis, to­dėl mes no­ri­me pa­pra­šy­ti ją pa­teik­ti dau­giau in­for­ma­ci­jos apie kan­di­da­tą į Aukš­čiau­sio Teis­mo pir­mi­nin­kus, nes tai vie­na svar­biau­sių pa­rei­gy­bių vals­ty­bė­je. No­ri­me iš­girs­ti ir ko­kio­je šei­mo­je jis au­go, kuo do­mė­jo­si bren­di­mo am­žiu­je, ko­kie jo po­mė­giai jau­nys­tė­je ir da­bar, ar ne­ben­dra­dar­bia­vo su oku­pan­tų struk­tū­ro­mis ir ką vei­kė vals­ty­bės at­kū­ri­mo me­tu. Be to, svar­bu ži­no­ti, ko­kias by­las nag­ri­nė­jo, ar tarp jų bu­vo by­lų dėl „pri­chva­ti­za­ci­jos“ ir oku­pan­tų nu­sa­vin­to žmo­nių tur­to ne­grą­ži­ni­mo ir pan. Juk vi­siems ge­riau, kai su­ži­nai apie kan­di­da­tą iš so­li­daus šal­ti­nio, o ne iš ko­kio nors „Ka­ka­du“.

Continue reading „Padėkite atsakyti”