Švedijos sostinėje Stokholme sučiuptas spėjamas Rusijos šnipas. Tai yra asmuo, kurį, kaip įtariama, užverbavo po diplomatine priedanga Švedijoje dirbantis rusų žvalgybos karininkas, trečiadienį pranešė Švedijos saugumo policija.
Asmuo antradienio vakarą sulaikytas Stokholmo centre. Kol kas neskelbiama, ar tai vyras, ar moteris. Nežinoma ir asmens tautybė.
Saugumo policijos duomenimis, asmuo dirba Švedijos aukštųjų technologijų srityje ir čia vykdo užduotis, kurios domina užsienio žvalgybas.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė oficialaus vizito Jungtiniuose Arabų Emiratuose (JAE) metu su Dubajaus Emyru ir šalies Premjeru Muhamedu bin Rašidu Al Maktumu (Mohammed bin Rashid Al Maktoum) aptarė bendradarbiavimą aukštųjų technologijų, inovacijų, komunikacijų, atsinaujinančiosios energetikos, gyvybės mokslų srityse.
Pasak Prezidentės, nors Lietuva ir JAE yra itin skirtingos, bet abi šalis vienija ambicingi tikslai, didelis intelekto potencialas ir noras būti pirmaujančiomis. Pasitelkę savo gebėjimus išgyvenome milžinišką transformaciją ir sukūrėme pažangias valstybes, todėl dalydamiesi savo patirtimi galime pasiekti dar daugiau.
Lietuvai jau pavyko įsitvirtinti kaip lyderei informacinių ir aukštųjų technologijų srityje: pirma vieta Europos Sąjungoje (ES) ir trečia pasaulyje pagal 4G interneto sklaidą, jau testuojame 5G internetą, tapome finansinių technologijų centru regione, eksploatuojame saulės jėgaines įvairiose šalyse. Lietuvos patirtis inovacijų srityje sulaukė didelio pripažinimo ir susidomėjimo JAE. Šalies ekonomikos ministras Sultanas Bin Saidas Al Mansūris (Sultan Bin Saeed Al Mansoor) kitąmet pažadėjo atvykti į Lietuvą su didele verslo delegacija.
Dubajus dėl išradingų IT sprendimų, drąsios vizijos, įspūdingos architektūros pelnė ateities miesto vardą. Todėl Lietuvos verslas domisi galimybėmis dirbti šioje augančioje ir itin pelningoje rinkoje.
JAE garsėja palankiu klimatu verslui, patogia mokesčių sistema – čia nėra pelno mokesčio, veikia 7 laisvosios ekonomikos zonos. Tačiau užsienio verslas susiduria ir su įvairiomis kliūtimis: yra daug specifinių reikalavimų ir barjerų, sudėtinga rasti patikimų importuotojų, susiduriama su logistinėmis problemomis. Į rinką atėję investuotojai privalo turėti vietinį verslo partnerį ir įdarbinti bent vieną JAE pilietį.
Siekiant valstybiniu lygmeniu padėti Lietuvos verslui, Prezidentės oficialaus susitikimo metu pasirašyti du susitarimai tarp Lietuvos ir JAE – Ekonominio ir techninio bendradarbiavimo susitarimas ir Energetikos memorandumas.
Ekonominio bendradarbiavimo susitarimas paskatins prekybos, investicijų, transporto, mokslo, technologijų, žemės ūkio, energetikos, turizmo, aplinkosaugos, švietimo, sveikatos apsaugos ryšius. Šio susitarimo pagrindu bus įsteigta tarpvalstybinė komisija, kuri padės šalinti bendradarbiavimui trukdančius apribojimus.
Energetikos memorandumas leis Lietuvai perduoti savo atsinaujinančiosios energetikos patirtį. Dubajus kuria didžiausią pasaulyje saulės energijos parką ir siekia ateityje 75 proc. energijos pasigaminti iš atsinaujinančių šaltinių. Lietuvos verslininkai jau eksploatuoja saulės elektrines Malaizijoje ir Pietų Afrikoje, todėl yra pajėgūs dalyvauti aukščiausio lygio projektuose.
Prezidentė Dubajuje atidarė pirmą kartą aukščiausiu lygiu rengiamą Lietuvos ir JAE verslo forumą, kuriame dalyvauja per 20 mūsų šalies įmonių. Pasak Prezidentės, sumanūs Lietuvos verslininkai jau yra daug pasiekę JAE rinkoje, o šis ypač aukšto lygio forumas padės kurti ir naujas sėkmės istorijas.
JAE jau parduodami ir vertinami lietuviški baldai, elektros prietaisai, maisto produktai. Transporto valdymo sprendimus kurianti įmonė „Ruptela“ patenka į geriausių šios srities įmonių penketuką, o lietuvių sukurtomis GPS sistemomis naudojasi ir JAE policija. Sėkmės sulaukė ir baldų įmonė „Narbutas“ – per 3 metus lietuviai čia savo pardavimus išaugino net 300 proc. Ypač gerai sekasi maisto pramonei – JAE galima rasti lietuviško vandens, šokolado, sūrio ir ledų.
Dubajuje taip pat veikia aktyvi lietuvių profesionalų bendruomenė. Vizito metu šalies vadovė padovanojo tautiečiams trispalvę ir davė startą juos vienijančios Lietuvos verslo asociacijos Dubajuje veiklai.
Geriausių mokslininkų, tokių kaip Wernheris von Braunas, perkėlimas į JAV po Antrojo pasaulinio karo padėjo Amerikai išvystyti branduolines bei kosmines technologijas ir užsitarnauti supervalstybės titulą.
Gytis Janišius, šio komentaro autorius.
Nuo to laiko pasaulinė konkurencija dėl talentų tik stiprėja. Į šias varžybas jau įsitraukė ne tik pirmaujančios Vakarų valstybės, bet ir naujos kylančios ekonomikos, tokios kaip Singapūras, Panama ar Kataras.
Ne talentai ieško darbo, o darbas ieško talentų
Vis didesnę reikšmę tiek pasaulio ekonomikoje, tiek kasdieniame gyvenime lemia aukštosios technologijos: kompiuteriai, internetas, robotai ir mobiliosios programos. Joms suvaldyti reikia vis daugiau žinių ir įgūdžių. Darbo rinka irgi reaguoja į iššūkius. Nekvalifikuotą darbą vis dažniau keičia mašinos, o darbuotojams jau nebeužtenka būti vien gerais savo srities specialistais. Darbdaviai pageidauja, kad specialistas puikiai išmanytų iš karto kelias sritis, o geros kompiuterių ar kalbų, ypač anglų, žinios yra savaime suprantamas reikalavimas. Norėdama atitikti tokius aukštus darbo rinkos reikalavimus, didelį spaudimą keistis patiria švietimo sistema. Iš mokyklų ir universitetų reikalaujama vis daugiau, o nespėjančios keistis mokyklos labai greitai netenka klientų vis spartėjančioje globalioje konkurencinėje kovoje.
1975 m. mažiau nei milijonas studentų studijavo užsienyje, 2010 m. tokių jau buvo daugiau nei 4 mln., o prognozuojama, kad 2025 m. skaičius išaugs iki 8 milijonų.
Valstybės institucijos ir verslo kompanijos vis labiau vertina talentų naudą tiek ekonomikos, tiek apskritai gerovės augimui. Griežtą migracijos politiką valstybės vis dažniau keičia atvirų durų politika, kuri ne tik leidžia laisvą migraciją, bet ir sudaro kuo geresnes sąlygas atvykėliams. Aišku, tai pasakytina ne apie visus migrantus, o tik apie tuos, kurie turi kvalifikaciją ir yra potencialiai naudingi. Nepageidaujamiems migrantams be kvalifikacijos sienos ir barjerai paskutiniu laiku net didėja.
Pirmoji šalis, pradėjusi kryptingą kovą dėl talentų, buvo Jungtinės Valstijos. Dar 1965 m. prezidentas Lyndonas B. Johnsonas pakeitė imigracijos taisykles – vietoj geografinių kvotų buvo nustatytos atskiros imigracijos kategorijos, iš jų svarbiausia buvo Amerikai naudingų įgūdžių įgijusiems specialistams skatinti. Šiais laikais smarkiai sustiprėjus globalizacijos įtakai, jau nebe valstybės ir įmonės sprendžia, kur bus kuriamos darbo vietos, o talentai nulemia, kur tos darbo vietos atsiras.
Pavyzdys iš Lietuvos: pasaulinė kompanija „Uber“ nutarė atidaryti Vilniuje savo filialą tik tada, kai Lietuvoje buvo surastas talentingas, labai aukštus filialo vadovo kvalifikacinius reikalavimus atitinkantis profesionalas.
Demografiniai pokyčiai, nauji sprendimai
Skraidantis stebėjimo aparatas – technikos stebuklas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Talentų reikšmė pasaulio ekonomikai vis auga ne tik dėl tobulėjančių technologijų iššūkių ir aštrėjančios konkurencijos, bet ir dėl demografinių pokyčių. Thomo Malthuso teorija, kad žmonių Žemėje daugės geometrine progresija ir tai baigsis kataklizmu, jau akivaizdu, kad nepasitvirtins. Mokslininkai mano, kad po kelių dešimtmečių gyventojų skaičius pasaulyje pasieks piką ir pradės mažėti. Su tokia tendencija jau susiduria Europos šalys, Karibai, Mikronezija, Japonija, ir tokių valstybių bei regionų, kur gyventojų skaičius mažėja, vis daugiau. Gimstamumas sparčiai mažėja ne tik išsivysčiusiose valstybėse, bet ir mažiau pasiturinčiuose kraštuose, tokiuose kaip Afrika ar Centrinė Azija, ir tai vyksta daug sparčiau, nei buvo manoma dar prieš kelis dešimtmečius.
Išsivysčiusioms Vakarų pasaulio šalims, kurių ekonomika paremta nuolatiniu augimu, nebeužtenka vietos talentų, todėl jos vis dažniau žvalgosi į užsienio kraštus ir siekia prisivilioti imigrantų, kurie padėtų išlaikyti gerovę. Kol kas Vakarams sekasi. Kaip skelbiama „Adecco Group“ tyrime, Vakarų pasaulio šalys pritraukia daugiausia talentų. Pirmame konkurencingiausių šalių dvidešimtuke Vakarų valstybių yra 18, tačiau sparčiai kyla nauji ekonominio augimo centrai, ir iššūkiai stiprėja.
Mokslas Vakaruose, karjera Rytuose
Per paskutinius 25 metus galios centrų geografija smarkiai išsiplėtė. Atsirado tokių miestų kaip Panama Sitis, Dubajus, Doha ar Singapūras, kurie dar neseniai buvo mažai žinomi, o dabar jau diktuoja pasaulines tendencijas. Jiems išaugti ir suklestėti buvo būtini talentai, o kadangi vietos švietimo sistemos tokių negebėjo greitai parengti, miestai pritraukė specialistų iš užsienio. Singapūre užsienyje gimusieji sudaro net 43 proc. gyventojų.
Nauji pasauliniai centrai mažai rūpinasi nelygybe, mažumų teisėmis, socialine apsauga, tačiau sudaro išskirtines sąlygas talentams, kurie suteikia prielaidas greitam augimui. Maži mokesčiai, jokių darbo reglamento ribojimų ir laisvė kapitalui, nesvarbu, iš kur jis gautas. Su tokiomis sąlygomis sunku konkuruoti net Londono ar Niujorko miestams, o kairiųjų politikų, kurie propaguoja lygias teises ir vienodas sąlygas visiems, ideologija patiria didžiulį spaudimą. Neseniai atskleistas vadinamasis „Panama Papers“ atvejis parodė, kad nedidelė Panama sudaro didelę konkurenciją visam Vakarų pasauliui.
Kylantys miestai Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Katare ar Saudo Arabijoje nelinkę investuoti į ilgai trunkančią švietimo sistemą, o pirmenybę teikia jau atsiskleidusiems talentams. Socialinio tinklo „LinkedIn“ apklausa rodo, kad šie centrai vis dažniau laimi konkurencinę kovą ir vilioja specialistus iš stiprias švietimo sistemas turinčių Italijos, Prancūzijos ar Jungtinės Karalystės, o jos savo ruožtu stengiasi pritraukti naujų specialistų iš atlyginimais negalinčių konkuruoti Rytų Europos, Rusijos ar Lotynų Amerikos.
Pralaimėtojos – Rytų Europa ir Rytų Azija
Konkuruojant dėl talentų vis svarbesnė tampa ne konkreti valstybė, o regionas ar miestas. Kai specialistai renkasi, kur gyventi, jie svarsto, Vilnius, Stokholmas ar Londonas, o šalys praranda reikšmę. Kai kalbama apie Jungtinių Valstijų konkuravimą dėl talentų, turima mintyje patraukliausius jų centrus – Niujorką, Los Andželą ar Silicio slėnį, o Alabamos valstija ar Detroitas nėra tarp patraukliausiųjų. Mažos valstybės net įgauna pranašumą, nes sugeba greitai keistis, reaguoti į iššūkius ir prisitaikyti. Tokią sėkmės istoriją sukūrė Airija, kuri pritraukė talentų, šie atvedė investuotojus, ir atvirkščiai. Airijos „Google“ padalinyje darbuotojai, gimę užsienyje, sudaro per 70 procentų.
Stiprėjant pasaulinėms varžyboms dėl talentų atsiranda ne tik laimėtojai, bet ir pralaimintys. Didžiausios talentų tiekėjos pasaulyje yra Kinija ir Indija. Jos nesuspėja augti taip sparčiai, kad suteiktų geriausias sąlygas visiems iš savo labai jaunų visuomenių. Sudėtinga situacija yra ir Rytų Europoje bei Rytų Azijoje. Rytų Europa, išsiplėtus Europos Sąjungai, buvo pastatyta į nelygiavertę konkurencinę kovą su Vakarų valstybėmis ir akivaizdu, kad joms pralaimi. Rytų Azijos šalys, tokios kaip Japonija, Pietų Korėja ar Taivanas, yra labai homogeniškos, skeptiškai žiūri į imigrantus, o kartu sparčiai prastėja jų demografiniai rodikliai.
Braižydami ateities grafikus mokslininkai teigia, kad Vakarų pasaulis susidurs su vis aštresne pasauline konkurencija. 2030 m. daugiausia talentų pritrauks jau ne tradicinės išsivysčiusios šalys, o Indija, Kinija, Brazilija ar Indonezija, todėl išlaikyti aukštą gerovės lygį bus vis sunkiau. Tokios prognozės yra perspėjimas ne tik pirmaujančioms Jungtinėms Valstijoms, Vokietijai, Japonijai ar Jungtinei Karalystei, bet ir labai rimtas signalas jau dabar atsiliekantiems regionams ir miestams Rusijoje, Rytų Azijoje ir Rytų Europoje.
Lietuvos ekonomika demonstruoja ryškų atsigavimą, teigia komercinio banko „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Rokas Grajauskas, įspėjantis, kad šalis vis dėlto artėja prie ribos, kai plėtoti žemą pridėtinę vertę kuriančių ūkio šakų neapsimokės. Tam, kad atlyginimai šalyje būtų didesni, reikia didinti aukštųjų technologijų dalį ekonomikoje.
Bankas prognozuoja, kad įsivyravusios augimo nuotaikos šiemet apims beveik visus šalies ūkio sektorius – maitinimo ir apgyvendinimo paslaugų sektorius augs 8 proc., gamyba, prekyba – 4 proc., transportas – 5 proc. Augimas palies net ir tuos sektorius, kurie pernai demonstravo neigiamą rezultatą, – žemės ūkį ir statybą.
„Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Rokas Grajauskas
„Dauguma sektorių praėjusiais metais augo, išskyrus statybų ir žemės ūkio sektorius. Šiemet prognozuojame visiems augimą, išskyrus nebent energetikos. Energijos suvartojame vis mažiau, be to, pamažu visas energetikos verslas pereina į valstybės rankas: jo tikslas nėra uždirbti daugiau pelno, bet mažinti kainas. Dėl to energetikos sektorius toks specifinis, ir jis pamažu juda vis žemyn“, – aiškino R. Grajauskas ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje.
Vis dėlto pastebimą naudą visos šalies ekonomikai neša ne visų sektorių augimas. Pavyzdžiui, jau minėtas žemės ūkis sudaro vos 4 proc. šalies ekonomikos, tačiau jame dirba apie 9 proc. visų dirbančiųjų. Vadinasi, čia sukuriama pridėtinė vertė – labai menka. Gamyboje šiandien taip pat dominuoja žemesnės pridėtinės vertės sektoriai – maisto, baldų gamyba, medžio, metalo apdirbimas.
Nagrinėjant Lietuvos pramonės struktūrą, matyti, kad ji primena tą, kuri dabar būdinga Graikijai, ir tą, kurią dar prieš 30 metų galima buvo matyti Danijoje. Didžiąją Lietuvos pramonės dalį – daugiau kaip penktadalį – sudaro maisto produktų ir gėrimų gamyba. Tuo metu aukštųjų technologijų dalis, nepaisant spartaus augimo pastaraisiais metais, vis dar yra labai menka. Bendra Lietuvos gamybininkų apyvarta siekia 17 mlrd. eurų, iš jų vos 0,5 mlrd. atitenka aukštosioms technologijoms. Ši dalis, sudaranti vos keletą procentų visos gamybos, yra mažiausia visoje Europos Sąjungoje.
R. Grajausko teigimu, jeigu norime šalyje tikėtis didesnių atlyginimų, būtina orientuotis į aukštą pridėtinę vertę kuriančias ūkio šakas.
„Drąsiai galime vadintis gamybininkų šalimi, tačiau aukštųjų technologijų dalis gamyboje išlieka žema, nors ir didžiuojamės lazeriais bei biotechnologijomis. Jei norime, kad atlyginimai būtų didesni, būtina daugiau aukštųjų technologijų. Tuomet pasireiškia multiplikatoriaus efektas: kyla atlyginimai visoje ekonomikoje“, – kalbėjo R. Grajauskas, pridūręs, kad aukštą pridėtinę vertę kuriančiose ūkio šakose veikiančiose Lietuvos įmonėse vidutinis atlyginimas šalies vidurkį viršija bent du kartus.
Pasak „Danske Bank“ ekonomisto, kitos šalys jau reikšmingai pažengė plėtodamos aukštųjų technologijų sektorių.
„Gamyba, prekyba, transportas – tai trys pagrindiniai ramsčiai, kurie stumia į priekį mūsų ekonomiką. Pagrindinis sektorius, kuris stumia Danijos ekonomikos augimą, yra informacinės ir ryšių technologijos (IRT), Švedijoje – IRT, Airijoje – IRT. Vokietijoje pirmoje vietoje gamyba, bet antroje vietoje – IRT. Čia atskira tema: sinergija tarp gamybos ir IRT ir yra ketvirtosios pramonės revoliucijos variklis, Vokietija yra šio proceso lokomotyvas“, – sakė R. Grajauskas, pridūręs, kad Lietuvoje gamybos skaitmenizavimas yra labai žemas. Ekonomisto teigimu, racionaliausia Lietuvai orientuotis į tas ūkio šakas, kuriose jau esama tam tikro įdirbio, pvz., minėti lazerių, biotechnologijų sektoriai.
Lietuvai svarbu koncentruoti išteklius, aiškiai įsivardyti, kas bus jos ekonomikos variklis ateityje, ir nuosekliai dirbti ta kryptimi. Svarbiausiu tokios transformacijos elementu turi būti kokybiška švietimo sistema, paruošianti reikalingus aukštos kokybės specialistus.
Nors šiandien aukštosios šalies mokyklos absolventams įskiepija neblogas teorines žinias, jos vis dar per mažai dėmesio skiria tarpdiscipliniškumui ir komercializavimui. R. Grajausko teigimu, dėmesys turi būti skirtas ne tik mokslui, bet ir ekonomikai, rezultatų kūrimui.
Pasak „Danske Bank“ ekonomisto, Lietuvai lieka iki 5 metų laikotarpis, kol dabartiniai vyraujantys šalies ūkio sektoriai išsems savo potencialą. Pvz., Estija, su aukštesniais atlyginimais, jau nebepatraukli žemesnės pridėtinės vertės gamybai, todėl šalis orientuojasi į informacines technologijas. Lietuvoje augant atlyginimams ir nedidėjant našumui, produkcija brangsta, šalis tampa mažiau konkurencinga užsienyje. Trumpuoju laikotarpiu dar galima būtų didinti našumą ir mažinti darbo sąnaudas (pvz., darbuotojų skaičių), bet net ir našumo didėjimas turi ribas.
R. Grajauskas atkreipė dėmesį ir į būtinybę kovoti su šešėline ekonomika.
„Šešėlinė ekonomika yra viena didžiausių Europoje. Tokiu būdu dirbtinai palaikome tam tikrų sektorių konkurencingumą, nes jie nemoka jokių mokesčių. Šešėlis labai paplitęs statybų, maitinimo, apgyvendinimo, prekybos šakose. Tam tikri sektoriai, jeigu būtų priversti mokėti visus mokesčius, būtų priversti ir keistis, didinti našumą“, – sakė R. Grajauskas.
Ne mažiau už konkrečios srities paieškas ir švietimo sektoriaus reformas svarbus ir ryžtas. Jo privalo turėti ir valstybė, ir verslas – nebijoti prisiimti rizikos ir būti ambicingi įgyvendindami idėjas.
Apie tai, ar amerikiečiai vis dar galingiausi pasaulyje ir ko tikėtis iš Kinijos bei Rusijos, su mokslininku kalbėjosi LRT žurnalistas Simonas BENDŽIUS.
Tautininkai buvo susitikę su „GetJar” įkūrėju ir vadovu Ilja Laursu. Aptarta aukštųjų technologijų sektoriaus ir užsienio investicijų plėtros perspektyvos bei priemonės pagerinti ekonominę padėtį Lietuvoje.
Tautininkų iniciatyva „GetJar“ įkūrėjas ir savininkas Ilja Laursas Seime susitiko su Seimo nariu Gintaru Songaila ir Tautininkų sąjungos ekonomikos komiteto nariais.
Ilja Laursas – sėkmingiausias Lietuvos verslininkas aukštųjų technologijų sektoriuje.
„GetJar” yra didžiausia aukštųjų technologijų įmonė Lietuvoje, jau tapusi pasaulinio lygio kompanija, o jos savininkas yra vienas iš turtingiausių Lietuvos žmonių. Nors I.Laurso įmonė veikia garsiajame Silicio slėnyje JAV, tačiau pats jos savininkas liko Lietuvos piliečiu, skirtingai negu daugelis lietuvių, pasirinko gyventi Lietuvoje ir čia stengiasi kuo daugiau įdarbinti darbuotojų bei pakviesti užsienio investuotojų.
Į Amerikos universitetus prasiskverbė užkratas, perspėja “The Daily Mail”. “Užsienio šnipai su kuklių studentų ir mokslininkų kaukėmis stengiasi pavogti valstybės paslaptis ir naujas technologijas“, – rašo neįvardijamas laikraščio žurnalistas.
Tarp tūkstančių įstatymams paklūstančių studentų iš užsienio Jungtinėse Amerikos Valstijose įsispraudė „nesuskaičiuojama daugybė užsienio agentų“. „Kinija, Rusija ir Iranas – štai tos šalys, kurios bando išpešti naudos iš atvirumo ir skaidrumo dvasios JAV aukštajame moksle“, – sakoma straipsnyje.
