Lietuvos ekonomika demonstruoja ryškų atsigavimą, teigia komercinio banko „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Rokas Grajauskas, įspėjantis, kad šalis vis dėlto artėja prie ribos, kai plėtoti žemą pridėtinę vertę kuriančių ūkio šakų neapsimokės. Tam, kad atlyginimai šalyje būtų didesni, reikia didinti aukštųjų technologijų dalį ekonomikoje.
Bankas prognozuoja, kad įsivyravusios augimo nuotaikos šiemet apims beveik visus šalies ūkio sektorius – maitinimo ir apgyvendinimo paslaugų sektorius augs 8 proc., gamyba, prekyba – 4 proc., transportas – 5 proc. Augimas palies net ir tuos sektorius, kurie pernai demonstravo neigiamą rezultatą, – žemės ūkį ir statybą.
„Dauguma sektorių praėjusiais metais augo, išskyrus statybų ir žemės ūkio sektorius. Šiemet prognozuojame visiems augimą, išskyrus nebent energetikos. Energijos suvartojame vis mažiau, be to, pamažu visas energetikos verslas pereina į valstybės rankas: jo tikslas nėra uždirbti daugiau pelno, bet mažinti kainas. Dėl to energetikos sektorius toks specifinis, ir jis pamažu juda vis žemyn“, – aiškino R. Grajauskas ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje.
Vis dėlto pastebimą naudą visos šalies ekonomikai neša ne visų sektorių augimas. Pavyzdžiui, jau minėtas žemės ūkis sudaro vos 4 proc. šalies ekonomikos, tačiau jame dirba apie 9 proc. visų dirbančiųjų. Vadinasi, čia sukuriama pridėtinė vertė – labai menka. Gamyboje šiandien taip pat dominuoja žemesnės pridėtinės vertės sektoriai – maisto, baldų gamyba, medžio, metalo apdirbimas.
Nagrinėjant Lietuvos pramonės struktūrą, matyti, kad ji primena tą, kuri dabar būdinga Graikijai, ir tą, kurią dar prieš 30 metų galima buvo matyti Danijoje. Didžiąją Lietuvos pramonės dalį – daugiau kaip penktadalį – sudaro maisto produktų ir gėrimų gamyba. Tuo metu aukštųjų technologijų dalis, nepaisant spartaus augimo pastaraisiais metais, vis dar yra labai menka. Bendra Lietuvos gamybininkų apyvarta siekia 17 mlrd. eurų, iš jų vos 0,5 mlrd. atitenka aukštosioms technologijoms. Ši dalis, sudaranti vos keletą procentų visos gamybos, yra mažiausia visoje Europos Sąjungoje.
R. Grajausko teigimu, jeigu norime šalyje tikėtis didesnių atlyginimų, būtina orientuotis į aukštą pridėtinę vertę kuriančias ūkio šakas.
„Drąsiai galime vadintis gamybininkų šalimi, tačiau aukštųjų technologijų dalis gamyboje išlieka žema, nors ir didžiuojamės lazeriais bei biotechnologijomis. Jei norime, kad atlyginimai būtų didesni, būtina daugiau aukštųjų technologijų. Tuomet pasireiškia multiplikatoriaus efektas: kyla atlyginimai visoje ekonomikoje“, – kalbėjo R. Grajauskas, pridūręs, kad aukštą pridėtinę vertę kuriančiose ūkio šakose veikiančiose Lietuvos įmonėse vidutinis atlyginimas šalies vidurkį viršija bent du kartus.
Pasak „Danske Bank“ ekonomisto, kitos šalys jau reikšmingai pažengė plėtodamos aukštųjų technologijų sektorių.
„Gamyba, prekyba, transportas – tai trys pagrindiniai ramsčiai, kurie stumia į priekį mūsų ekonomiką. Pagrindinis sektorius, kuris stumia Danijos ekonomikos augimą, yra informacinės ir ryšių technologijos (IRT), Švedijoje – IRT, Airijoje – IRT. Vokietijoje pirmoje vietoje gamyba, bet antroje vietoje – IRT. Čia atskira tema: sinergija tarp gamybos ir IRT ir yra ketvirtosios pramonės revoliucijos variklis, Vokietija yra šio proceso lokomotyvas“, – sakė R. Grajauskas, pridūręs, kad Lietuvoje gamybos skaitmenizavimas yra labai žemas. Ekonomisto teigimu, racionaliausia Lietuvai orientuotis į tas ūkio šakas, kuriose jau esama tam tikro įdirbio, pvz., minėti lazerių, biotechnologijų sektoriai.
Lietuvai svarbu koncentruoti išteklius, aiškiai įsivardyti, kas bus jos ekonomikos variklis ateityje, ir nuosekliai dirbti ta kryptimi. Svarbiausiu tokios transformacijos elementu turi būti kokybiška švietimo sistema, paruošianti reikalingus aukštos kokybės specialistus.
Nors šiandien aukštosios šalies mokyklos absolventams įskiepija neblogas teorines žinias, jos vis dar per mažai dėmesio skiria tarpdiscipliniškumui ir komercializavimui. R. Grajausko teigimu, dėmesys turi būti skirtas ne tik mokslui, bet ir ekonomikai, rezultatų kūrimui.
Pasak „Danske Bank“ ekonomisto, Lietuvai lieka iki 5 metų laikotarpis, kol dabartiniai vyraujantys šalies ūkio sektoriai išsems savo potencialą. Pvz., Estija, su aukštesniais atlyginimais, jau nebepatraukli žemesnės pridėtinės vertės gamybai, todėl šalis orientuojasi į informacines technologijas. Lietuvoje augant atlyginimams ir nedidėjant našumui, produkcija brangsta, šalis tampa mažiau konkurencinga užsienyje. Trumpuoju laikotarpiu dar galima būtų didinti našumą ir mažinti darbo sąnaudas (pvz., darbuotojų skaičių), bet net ir našumo didėjimas turi ribas.
R. Grajauskas atkreipė dėmesį ir į būtinybę kovoti su šešėline ekonomika.
„Šešėlinė ekonomika yra viena didžiausių Europoje. Tokiu būdu dirbtinai palaikome tam tikrų sektorių konkurencingumą, nes jie nemoka jokių mokesčių. Šešėlis labai paplitęs statybų, maitinimo, apgyvendinimo, prekybos šakose. Tam tikri sektoriai, jeigu būtų priversti mokėti visus mokesčius, būtų priversti ir keistis, didinti našumą“, – sakė R. Grajauskas.
Ne mažiau už konkrečios srities paieškas ir švietimo sektoriaus reformas svarbus ir ryžtas. Jo privalo turėti ir valstybė, ir verslas – nebijoti prisiimti rizikos ir būti ambicingi įgyvendindami idėjas.
Informacijos šaltinis – ELTA
2017.05.19; 03:03
