JAV vadovaujama koalicija perdavė karinę bazę Irako kariuomenei. EPA-ELTA nuotr.

Sekmadienį JAV vadovaujama koalicija, kovojanti prieš „Islamo valstybės“ grupuotę Irake, šios šalies kariuomenei perdavė Tadži karinę bazę, praneša naujienų agentūra dpa.
 
Šioje bazėje JAV, Australijos ir Naujosios Zelandijos pajėgos apmokė Irako karius.
 
Koalicija paskelbė, kad bazė perleidžiama, atsižvelgiant į Irako pajėgų sėkmę kovoje prieš „Islamo valstybės“ likučius šalyje.
 
Irako pajėgoms perduoto turto ir įrangos vertė siekia 347 mln. JAV dolerių.
 
Tadži bazė į šiaurę nuo Bagdado yra jau aštuntoji, kurią Irako kariuomenė perėmė pastaraisiais mėnesiais.
 
Penktadienį Irako premjeras Mustafa al-Kadhimi paskelbė, kad JAV savo pajėgas iš šalies išves per artimiausius trejus metus. Jis pridūrė, kad šiuo metu JAV kariai reikalingi tam, kad apmokytų šalies kariuomenę ir saugumo tarnybas.
 
Irako premjeras apie tai pareiškė kitą dieną po susitikimo su JAV prezidentu Donaldu Trumpu Vašingtone.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.24; 08:00

JAV pajėgoms nukovus vieną aukščiausių Irano generolų ir pakilus įtampai Artimuosiuose Rytuose, NATO šalių ambasadoriai pirmadienį susitiks Aljanso būstinėje Briuselyje.
 
„Šiaurės Atlanto taryba aptars situaciją regione“, – tvirtino vienas NATO pareigūnas.
 
„Generalinis sekretorius (Jensas Stoltenbergas) nusprendė sušaukti NATO ambasadorių susitikimą po konsultacijų su sąjungininkais“, – sakė jis.
 
Praėjusią savaitę įvykęs JAV drono smūgis Bagdado oro uoste, per kurį nukautas aukštas Irano generolas Qasemas Soleimani, nustebino daugelį Vašingtono sąjungininkų ir sukėlė virtinę raginimų deeskaluoti padėtį.
 
Iranas savo ruožtu pažadėjo atkeršyti už savo kariuomenės vado žūtį, o JAV prezidentas Donaldas Trumpas pagrasino „didžiuliu atsaku“, jei bus smogta amerikiečių taikiniams.
 
Situacija taip pat tapo itin įtempta Irake, kur parlamentarai paragino patraukti iš šalies 5 200 ten dislokuotų JAV karių.
 
NATO taip pat vykdo apmokymų misiją Irake, kur apmoko vietos pajėgas kovoti su „Islamo valstybės“ (ISIS) grupuotės ekstremistais, tačiau šią misiją gali tekti nutraukti, jei koalicijos pajėgos pasitrauks iš Irako.
 
Šeštadienį NATO atstovas patikino, kad misija, kurioje dalyvauja keli šimtai Aljanso kariškių, yra tęsiama, tačiau pripažino, jog „apmokymų veikla šiuo metu yra sustabdyta“.
 
Atstovas taip pat patvirtino, kad NATO generalinis sekretorius J. Stoltenbergas po penktadienį įvykusio JAV smūgio pasikalbėjo telefonu su Jungtinių Valstijų gynybos sekretoriumi Marku Esperiu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.06; 11:05

Kastytis Stalioraitis. Slaptai.lt nuotr.

Panašu, kad Donaldas Trumpas padarė nedovanotiną klaidą, nužudydamas suverenios valstybės, JT narės, vieną iš karinių Irano vadovų, generolą Qasemą Soleimani, ramiai, teisėtai vykusį iš Bagdado aerouosto į miestą.

Visų pirma, ar žmogus – nusikaltėlis, kurį reikia tokiu būdu nubausti mirties bausme, gali nuspręsti tik teismas, JAV ar tarptautinis. Sukurtas valstybinio terorizmo precedentas, kuris atriša rankas tikrai teroristinėms valstybėms ir organizacijoms.

Be to, kas toliau? Šitą nužudė. Ir visa infrastruktūra dingo? Visi ryšiai?

Neabejoju, kad musulmonų pasaulyje kils antisemitizmo banga, nežinia kur ir ką nublokšianti. Tai jau parodė deginamos Izraelio vėliavos Teherane. Tad vargu ar D. Trumpo sprendimas pasitarnavo Izraelio saugumui.

Nenaudingas šis sprendimas ir Baltijos valstybių, Ukrainos saugumui, nes nukreipia pasaulio dėmesį visai į kitą regioną.

Ypač, kai ir taip Artimuose Rytuose ir aplink juos šiuo metu tokia karinė politinė košė, kad bet kada gali kilti plataus masto karas, kuriame gali nebūti laimėtojų. Ir oficialaus musulmono generolo nužudymas gali tapti kibirkštimi tokiam karui, vienijančiam daugelį pasaulio musulmonų, kilti.

Antraštės JAV ir Irano konflikto tema jau pasipylė. Bet man pasirodė įdomiausia ir svarbiausia ši, pasirodžiusi DW portale https://www.dw.com/en/top-stories/s-9097 2020.01.02, generolo  Qasemo Soleimani  nužudymo išvakarėse.

D. Trumpas. EPA-ELTA nuotr.

Izraelio ir Irano konfliktas bus pagrindinė Artimųjų Rytų problema 2020 m. (“Israel-Iran conflict to be major Middle East issue in 2020”),

https://www.dw.com/en/israel-iran-conflict-to-be-major-middle-east-issue-in-2020/a-51600787

Izraelio ir Irano konfliktas

Izraelis ir Iranas yra priešai nuo pat 1980-ųjų, tačiau tik pastaraisiais metais Iranui pavyko išauginti savo įtaką regione.

Sirijoje jis sustiprino ir parėmė šalies kontrolę bandantį susigrąžinti prezidentą Basharą al-Assadą.

Irake jis nuo pat 2003 m. parėmė ne vieną politinę ir karinę organizaciją.

Jemene Iranas palaikė prieš Saudo Arabiją kovojančius hučius – gruodį JAV pranešė sulaikiusi pažangių iranietiškų raketų komponentų siuntą šiems kovotojams.

Izraelio šiaurėje Iranas ir toliau palaiko strateginę paramą didžiausiai Libano politinei partijai „Hezbollah“, kurios karinis sparnas yra laikomas galingesniu nei visa oficiali Libano kariuomenė.

Deginama JAV vėliava. EPA – ELTA nuotr.

Teheranas jau ne pirmus metus bando įvesti balansą regione, kuriame Saudo Arabija ir Jungtiniai Arabų Emyratai stipriai lenkia Iraną karinėmis išlaidomis, o Izraelis jau turi branduolinių ginklų. Turėdama minimalias ir gan pasenusias oro pajėgas, šalis negali konkuruoti su regiono kaimynių ir JAV kariniais lėktuvais, todėl kol kas raketos yra vienintelis Teherano konvencinis atgrasymo būdas. 

Nežiūrint visko, 2017­–2018 m. Izraelio kariuomenė smogė 200 Irano palaikomų objektų Sirijoje.

Operacijų intensyvumas dar labiau išaugo Persijos įlankoje gegužę aplink Hormuzo sąsiaurį JAV padidinus savo karinius pajėgumus dėl ten įvykusių poros tanklaivių užėmimo ir abiejų konfliktuojančių pusių dronų numušimo.

2019 m. lapkritį premjeras Benjaminas Netanyahu patvirtino, kad Izraelis plečia savo operacijas į Jemeną, siekdamas „užkirsti Iranui kelią įsitvirtinti regione“.

Deginama Izraelio vėliava. EPA – ELTA nuotr.

Šiais metais Irako vyriausybė apkaltino Izraelį užpuolus Iranui palankių Liaudies mobilizacinių pajėgų pozicijas šalyje, taip pat šiitų kovotojų stovyklas netoli Bagdado.

2019 m.  rugsėjį dronų ir žemai skriejančių raketų spiečius smogė Saudo Arabijai priklausančiam „Aramco“ naftos perdirbimo kompleksui. Tai sumažino gamybą perpus. Visuotinai tikima, kad išpuolį surengė Iranas.

Tarptautinių krizių grupės Irano reikalų analitikas Ali Vaezas atkreipia dėmesį, kad Izraelio gynyba yra pritaikyta balistinių raketų išpuoliams, o ne žemai skrendančių kruizinių raketų, kurios buvo panaudotos prieš Saudo Arabiją. Pasak jo, dabartinės gynybinės sistemos neapsaugotų nuo „košmariško scenarijaus“, kai būtų užpultos Izraelio chemijos komponentų gamyklos ar branduolinė infrastruktūra, taip paverčiant daugelį šalies vietovių visiškai negyvenamomis ištisus dešimtmečius.

Taigi, susidūrus su šia „didžiausia rizika“, pasak A. Vaezo, kyla klausimas, ar Izraelis bandys vengti susidūrimo ir leis grėsmei toliau augti, ar surizikuos ir pabandys smogti pirmas. Jo nuomone, Iranui atnaujinus savo branduolinę programą Izraelio sąjungininkai gali sutikti pulti Iraną pirmi.

Kas toliau?

Šie pasvarstymai DW, kaip minėjau, padaryti dar iki Irano generolo nužudymo 2020 m. sausio 3 d. Nesunku įsivaizduoti, kokiu turiniu jie būtų papildyti po žmogžudystės. Štai, kad ir tokiu pranešimu iš straipsnio “Libijos maršalas Haftaras ragina mobilizuotis dėl galimos Turkijos intervencijos”, https://www.delfi.lt/news/daily/world/libijos-marsalas-haftaras-ragina-mobilizuotis-del-galimos-turkijos-intervencijos.d?id=83186917&.

„Į keblią padėtį patekusi Tripolio (Libija) vyriausybė, vadovaujama Fayezo al Sarrajo (Fajezo Saradžo), nuo balandžio yra atakuojama Kh. Haftaro pajėgų. Maršalas vadovauja lygiagrečiai administracijai, remiamai Turkijos varžovių regione – Saudo Arabijos, Egipto ir Jungtinių Arabų Emyratų. Turkijos parlamentas ketvirtadienį patvirtino siūlymą pasiųsti karių į Libiją, Ankarai gavus F. al Sarrajo vyriausybės prašymą suteikti karinę pagalbą. „Priimame iššūkį ir skelbiame džihadą bei raginimą imtis ginklų“, – penktadienį per televiziją kalbėjo Kh. Haftaras. Jis paragino „visus libius“ apsiginkluoti, taip pat kvietė „vyrus ir moteris, karius ir civilius ginti mūsų tėvynę ir garbę“.“

JAV ir Rusija turi galingus Izraelio saugumu besirūpinančius lobistus, gana neblogai sutariančius. Akivaizdu, kad Rusija galutinėje sąskaitoje bus Izraelio pusėje. O Kinija? Kol kas ji tyli.

Tūkstančiai iraniečių gedi per JAV antskrydį nukauto generolo Q. Soleimanio. EPA-ELTA nuotr.

Irano ambasadorius prie Jungtinių Tautų Majidas Takhtas pareiškė, kad generolo nužudymas buvo „JAV karo veiksmas prieš Irano žmones“. „Praėjusią naktį prieš vieną svarbiausių mūsų generolų buvo įvykdytas teroro aktas ir buvo pradėtas karas. Ko tikimasi iš Irano? Mes netylėsime, mes privalome veikti ir mes veiksime“, – sakė M. Takhtas interviu CNN televizijai. „Mes negalime užmerkti akių dėl to, kas įvyko praeitą naktį. Neabejotinai bus kerštas – žiaurus kerštas“, – pagrasino Irano ambasadorius prie Jungtinių Tautų. „Atsakymas į karo veiksmą yra karo veiksmas. Kas, kur, kada? Tai parodys ateitis“, – sakė jis.
https://www.delfi.lt/news/daily/world/tukstanciai-irako-gyventoju-gedi-zuvusio-irano-generolo-skanduodami-mirtis-amerikai.d?id=83186899

O dabar pagalvokime, kokios bus pasaulinės benzino, dyzelino ir plataus vartojimo prekių kainos artimiausiu metu, jei iškils pavojus naftos verslovėms Artimuosiuose Rytuose.

https://www.tv3.lt/naujiena/lietuva/1024939/marius-dubnikovas-jei-konfliktas-paastres-brangs-degalai-o-del-ju-ir-visa-kita?=susijeStr&utm_medium=susijeUzsienis&utm_campaign=naujiena&.

2020.01.05; 18:43

Grasinimais Jungtinėms Valstijoms Irane prasidėjo kelias dienas truksiančios gedulo iškilmės, skirtos pagerbti per JAV bepiločio ataką Irake nukautą aukštą Irano generolą Qasemą Soleimanį. Į iškilmes pietvakariniame Ahvazo mieste susirinko tūkstančiai juodais rūbais vilkinčių iraniečių, kurie skandavo „Mirtis Amerikai“. Įtakingo generolo palaikai ankstyvą rytą buvo atgabenti į Ahvazą. Vakare kūnas bus perkeltas į sostinę Teheraną.
 
Pasak Irano naujienų agentūros „Isna“, žmonių minia susibūrė Molavio aikštėje. Televizija rodė verkiančius vyrus ir moteris, kurie skambant šiitiškoms gedulo giesmėms mušėsi sau į krūtinę. Daugelis laikė rankose Irano nacionalinių spalvų vėliavas ir nukauto generolo nuotraukas.
 
Aikštė ir aplinkinės gatvės buvo sausakimšos žmonių, rodė iš oro daryti vaizdai. Tarp susirinkusiųjų buvo vaikų, jaunuolių, karo su Iraku devintajame dešimtmetyje veteranų.
 
Q. Suleimanio kūnas į Ahvazą buvo atgabentas su dar penkių Irano revoliucinės gvardijos narių palaikais. Čia atvežtas ir nukauto Irako kovotojų lyderio Abu Mehdžio al-Muhandžio kūnas.
 
Irano parlamente Teherane parlamentarai kelioms minutėms nutraukė posėdį ir šaukė „Mirtis Amerikai“. Parlamento pirmininkas Ali Larijanis sakė: „Trumpai, klausykis, tai iraniečių tautos balsas“.
 
Q. Soleimanis antradienį bus palaidotas gimtajame Kermano mieste. Prieš tai keliuose Irano miestuose, įskaitant sostinę Teheraną, vyks gedulo ceremonijos. Planuojama, kad pirmadienį prie generolo kūno melsis Irano dvasinis lyderis ajatola Ali Khamenėjus. Tada palaikai dar vienai ceremonijai bus nugabenti į šventą Kumo miestą.
 
Q. Soleimanis buvo nukautas penktadienio rytą netoli Bagdado oro uosto per JAV bepiločio ataką, kurią surengti nurodė JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Jis Irano generolą pavadino „teroristu Nr. 1“ pasaulyje. Q. Soleimanis esą planavo netrukus surengti išpuolį prieš JAV piliečius Irake.
 
Q. Soleimanis buvo vienas įtakingiausių savo šalies kariškių ir liūdnai pagarsėjusių „Al Kudso“ pajėgų, priklausančių Irano revoliucinei gvardijai, vadovas. Vadovybė Teherane paskelbė apie „didelį kerštą“ dėl generolo žūties.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.05; 18:08

Qasemas Soleimani. BBC.com nuotr.

Pastarieji JAV prezidento Donaldo Trumpo, įsakiusio surengti raketų ataką Bagdado oro uosto rajone, sprendimai provokuoja globalias rizikas. Tai penktadienį tviteryje parašė buvęs Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas.
Donaldas Tuskas. EPA-ELTA nuotr.
 
„Europa ir JAV turi bet kokia kaina išsaugoti transatlantinę vienybę artėjančio politinio žemės drebėjimo akivaizdoje – nepriklausomai nuo to fakto, kad prezidento D. Trumpo sprendimai provokuoja globalias rizikas, o jo ketinimai nėra aiškūs. Lenkija privalo aktyviai ginti tą vienybę“, – pabrėžė lenkų politikas, kuris šiuo metu yra Europos liaudies partijos pirmininkas.
 
Anksčiau Pentagonas patvirtino surengęs raketų ataką Bagdado oro uosto rajone, per kurią buvo nukautas Irano revoliucinės gvardijos „Al Quds“ specialiųjų pajėgų vadas generolas Qasemas Soleimanis. Amerikos karinės žinybos spaudos tarnyba taip pat pranešė, kad smūgis buvo smogtas Jungtinių Valstijų prezidento D. Trumpo įsakymu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.04; 05:19

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pareiškė, kad Irano sukarintų pajėgų vadas Qasemas Soleimani, žuvęs per JAV antskrydį, turėjo būti seniai nukautas.
 
D. Trumpas savo tviterio paskyroje pirmą kartą pateikė išsamesnį komentarą apie penktadienį Bagdado tarptautiniame oro uoste įvykdytą ataką. „Turėjo būti jis nužudytas prieš daugelį metų“, – rašė jis.
 
Q. Soleimani per ilgą laikotarpį jau yra „nužudęs arba sužeidęs tūkstančius amerikiečių ir planavo žudyti dar daugiau, bet buvo nukautas“, – sakė prezidentas.
 
Jo vieninteliai su pastarosiomis naujienomis susiję komentarai – tai žinutė su JAV vėliavos nuotrauka ir kita, neaiškia žinute, kurioje teigiama, kad „Iranas niekada nelaimėjo karo, bet niekada nepralaimėjo derybų!“
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.04; 05:00

Qasemas Soleimani. BBC.com nuotr.

Sirijos vyriausybė pasmerkė JAV raketų ataką Bagdado oro uoste, per kurią buvo nukautas Irano revoliucinės gvardijos Kudso pajėgų vadas Qasemas Soleimani ir sukarintos grupuotės „Hashed al Shaabi“ vado pavaduotojas Abu Mahdi al-Muhandisas. Savo ruožtu Sirijos opozicija džiūgavo dėl tokio JAV žingsnio.
 
Sirija yra „tikra, kad ši baili JAV agresija… tik sustiprins žmonių ryžtą sekti pasipriešinusių kankinių lyderių pėdomis“, Sirijos valstybinė naujienų agentūra citavo šalies Užsienio reikalų ministerijos atstovą.
 
Atstovas JAV veiksmus pavadino „rimta padėties eskalacija“ regione ir apkaltino Vašingtoną naudojantis „nusikalstamų grupuočių metodais“.
Neįvardytas pareigūnas tikino, kad smūgis yra „dalis JAV politikos, siekiant sukurti įtampą ir skatinti konfliktus regiono šalyse“.
 
Q. Soleimani buvo svarbus Sirijos prezidento Basharo al-Assado rėmėjas, Irano generolas padėjo Sirijos lyderiui išsilaikyti valdžioje po 2011 m. prasidėjusio sukilimo.
 
Jis buvo atsakingas už Irano pajėgų ir musulmonų šiitų sąjungininkių grupuočių operacijas užsienyje, įskaitant ir Siriją. Pats Q. Soleimani dažnai lankydavosi Damaske.
 
B. al-Assadas penktadienį nusiuntė laišką Irano aukščiausiajam lyderiui ajatolai Ali Khamenei, kuriame dėkojo už Q. Soleimani paramą.
„Sirijos žmonės nepamirš, kad jis stovėjo kartu su Sirijos arabų armija. Kankinio Q. Soleimani atminimas amžinai liks Sirijos žmonių sąmonėje“, – laiške rašė B. al-Assadas.
 
Dėka Irano paramos ir 2015 m. Rusijos pradėtos intervencijos B. al-Assadui pavyko atsikovoti didžiąją dalį Sirijos teritorijos, kurią jis buvo praradęs pilietinio karo pradžioje.
Sirijos prezidentas Basharas al-Assadas. EPA-ELTA nuotr.
 
Kai kuriose Sirijos teritorijose, kaip Idlibas, kurių nekontroliuoja B. al-Assado režimas, dalis sirų džiūgavo dėl Q. Soleimani žūties, nes jie generolą laiko atsakingu už tūkstančių civilių mirtis.
 
Per kassavaitinį protestą Idlibo mieste vienas demonstrantas laikė plakatą su tokiu užrašu: „Džiaugiamės dėl teroristo Qasemo Soleimani mirties. Ačiū jums, (D.) Trumpai“.
 
„Šios puikios naujienos įkvėps mus judėti pirmyn ir, jei pavyks, revoliucija tęsis, revoliucija triumfuos“, – sakė kitas protestuotojas Mohamedas Shkeibas.
 
Kiti demonstrantai Q. Soleimani žūtį pažymėjo dalydami saldainius.
 
Savo ruožtu Sirijos opozicinių grupių lyderiai džiaugėsi mirtimi žmogaus, kurį jie laiko atsakingu už tūkstančių civilių žūtis beveik devynerius metus trunkančiame Sirijos pilietiniame kare.
 
JAV kariai Sirijoje. EPA – ELTA nuotr.

„Svarbiausio Revoliucinės gvardijos nusikaltimų prieš Sirijos ir Irako žmones vykdytojo Qasemo Soleimani nužudymas yra smūgis, kuris įrodo, kad pasaulis yra pajėgus sustabdyti Iraną ir apsaugoti Sirijos civilius, jei jis to nori“, – sakė aukštas Sirijos politinės opozicijos lyderis Nasras Hariri.
 
Kitas opozicionierius Ahmedas Ramadanas taip pat sveikino JAV sprendimą nukauti Q. Soleimani.
 
„Sirijos vaikų žudikas buvo nukautas, laisvų Irako žmonių žudikas buvo nukautas“, – socialiniuose tinkluose skelbė A. Ramadanas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.04; 03:00

Puolama JAV ambasada Bagdade. EPA-ELTA nuotr.

Po to, kai minia protestuotojų užpuolė Jungtinių Valstijų ambasadą Irako sostinėje, JAV ketina nedelsiant į šalį išsiųsti dar 750 amerikiečių karių. Apie tai antradienį paskelbė Pentagonas.
 
„Šis karių dislokavimas yra tinkama prevencinė priemonė, kurios imamasi atsakant į išaugusius pavojus JAV pareigūnams ir infrastruktūrai, – tokius, kokius šiandien išvydome Bagdade“, – teigiama JAV gynybos sekretoriaus Marko Espero pareiškime.
 
M. Esperas pridūrė, kad papildomi kariai Irake bus dislokuoti artimiausiomis dienomis.
 
Tūkstančių irakiečių nepasitenkinimą sukėlė savaitgalį JAV surengti oro antskrydžiai, per kuriuos žuvo daugiau nei dvi dešimtys sukarintos grupuotės kovotojų. JAV smogė penkiems šiitų kovotojų objektams: trims – Irake ir dviem – Sirijoje. Grupuotę palaikantys gyventojai antradienį apgulė ypač saugomą Bagdado ambasadų ir vyriausybės institucijų zoną ir užpuolė JAV ambasadą.
Irakiečiai atakuoja JAV ambasadą Bagdade. EPA-ELTA nuotr.
 
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pažadėjo, kad dėl žuvusiųjų ir incidento metu patirtos žalos kaltu bus laikomas Iranas. „Jie sumokės DIDELĘ KAINĄ! Tai ne perspėjimas, o grasinimas. Laimingų Naujųjų metų!“, – JAV vadovas parašė tviterio žinutėje.
 
Nors D. Trumpas ambasados užpuolimu kaltina Iraną, Teheranas savo ruožtu išpeikė Vašingtoną dėl „neproporcingo atsako“ į protestus ir paneigė bet kokias sąsajas su protestuotojais.
 
Be to, Iranas savaitės pradžioje pareiškė, kad JAV esą demonstruoja savo „paramą terorizmui“, vykdydamos oro smūgius prieš pajėgas Irake, kurios yra kovojusios prieš „Islamo valstybę“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.02; 04:00

Šveicarija

Irano užsienio reikalų ministerija (URM) trečiadienį pranešė, kad iškviestas Šveicarijos ambasados pareigūnas, kuriam perduotas skundas dėl neva kaimyniniame Irake amerikiečių kurstomo karo. Šveicarijos ambasada Irane atstovauja JAV interesams.
 
„Šveicarijos ambasados reikalų patikėtinis buvo iškviestas į Užsienio reikalų ministeriją dėl amerikiečių pareigūnų pozicijos dėl įvykių Irake“, – sakoma Irano URM išplatintame pranešime.
 
„Irano Islamo Respublika pareiškė griežtą protestą dėl karą kurstančių amerikiečių pareigūnų pareiškimų, kurie pažeidžia Jungtinių Tautų chartiją“, – skelbiama pranešime.
 
Tuo metu Prancūzijos gynybos ministrė Florence Parly, susitikusi su šalies kariais, pasmerkė prieš JAV ambasadą Bagdade Iraną palaikančių demonstrantų surengtą ataką. Ministrė taip pat pareiškė solidarumą su Jungtinėmis Valstijomis.
 
„Prancūzija griežtai smerkia prieš tarptautinės koalicijos Irake pozicijas įvykdytas atakas ir įsibrovimą į JAV ambasados teritoriją Bagdade“, –Naujųjų metų išvakarėse sakė F. Parly.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.02

Kolumbijos apygardos teismas nuteisė buvusią JAV valstybės departamento darbuotoją Candace Marie Claiborne 40 mėnesių kalėti pagal kaltinimą sąmokslu su Kinijos žvalgyba, kuriai ji perduodavo slaptus dokumentus mainais į pinigus ir dovanas. Tai sakoma antradienį paskelbtame JAV teisingumo departamento pranešime.
 
Be to, C. M. Claiborne trejus metus bus prižiūrima, kai išeis į laisvę, ir turės sumokėti 40 tūkstančių dolerių baudą. Dokumente pažymima, kad 63 metų amžiaus nuteistoji „apgaudinėjo teisėsaugos institucijų darbuotojus, nuslėpdama savo plačius kontaktus su Kinijos Liaudies Respublikos agentais ir dovanas nuo jų“, kurias ji gavo „mainais į jiems pateiktus JAV valstybės departamento vidaus dokumentus“.
 
Buvusi diplomatė balandį pripažino savo kaltę dėl ryšių su Kinijos žvalgyba. FTB darbuotojai suėmė C. M. Claiborne 2017 metų kovą.
 
Amerikos žiniasklaidos duomenimis, C. M. Claiborne atėjo į JAV valstybės departamentą 1999 metais, dirbo diplomatinėse misijose Bagdade, Chartume, Pekine ir Šanchajuje. Pasak JAV pareigūnų, Kinijos žvalgyba nupirko jai būstą, kas mėnesį mokėjo jai atlygį, padengdavo jos kelionių po užsienį išlaidas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.10; 11:00

Po netikėto JAV prezidento Donaldo Trumpo apsilankymo Irake apšaudyta Bagdado centre esanti griežto saugumo zona. Vadinamojoje Žaliojoje zonoje, be kita ko, įsikūrusios ministerijos, parlamento pastatas ir griežtai saugoma JAV ambasada. Per apšaudymą iš artilerijos pabūklų ketvirtadienio rytą žmonės nenukentėjo, pranešė saugumo šaltiniai.

Donalas Trampas – JAV karinėje bazėje Irake. EPA – ELTA nuotr.

Žalioji zona 2003 metais po Saddamo Husseino nuvertimo buvo nustatyta dėl saugumo priežasčių. Baiminantis teroristinių išpuolių, patekimas į ją smarkiai ribojamas. Irako vyriausybė neseniai paskelbė, kad Žalioji zona vėl bus atverta viešajam transportui.

D. Trumpas su žmona Melania trečiadienį su neskelbtu vizitu maždaug tris valandas lankė JAV karius karinėje bazėje į Vakarus nuo sostinės Bagdado. 

JAV prezidento žmona Melanija Tramp. EPA – ELTA nuotr.

D. Trumpo susitikimas su Irako ministru pirmininku Adelu Abdulu Magdžiu žlugo, nes, Bagdado duomenimis, nepavyko susitarti dėl susitikimo vietos. Premjeras nesutiko kalbėtis su D. Trumpu JAV Ain al-Asado karinių oro pajėgų bazėje. Kartu vyriausybė patikino, kad iš anksto buvo informuota apie vizitą ir kad D. Trumpas pakvietė A. a. Mahdį atsakomojo vizito. 

Irako opozicijos politikai griežtai sukritikavo D. Trumpo vizitą. Opozicijos lyderis Sabahas al Saadis pareikalavo neeilinio parlamento posėdžio, kad aptartų šį „akivaizdų Irako suverenumo pažeidimą“. „D. Trumpas turėtų žinoti savo ribas: JAV įvykdyta Irako okupacija baigėsi“, – pabrėžė „Islah“ bloko vadovas.

Rasa Strimaitytė (ELTA)

2018.12.28; 06:05

D. Trampas ir V. Putinas. EPA-ELTA nuotr.

Imperiniu „peregaru“ tvoskianti Rusija vis labiau spaudžiama į kampą. Sergėjaus ir Julijos Skripalių apnuodijimo istorija sukėlė pavydėtinai vieningas papildomas Vakarų sankcijas Maskvai. Nors ši visaip bando išsisukinėti, pasaulio ekspertai vienas po kito įrodo, kad britų versija, jog mirtinai nuodinga medžiaga „Novičiok“ buvo pagaminta Rusijoje, – teisinga.

Štai ir dabar Špico mieste įsikūrusi Šveicarijos laboratorija paneigė Rusijos diplomatijos tarnybos vadovo Sergėjaus Lavrovo tvirtinimą, esą rusų žvalgybininką pulkininką apnuodijo dujos BZ (ciano vandenilis „Zyklon B“, kurį naciai karo metu naudojo dujų kamerose; manoma, kad juo buvo išnuodyti žiūrovai Maskvos muzikiniame teatre „Nord Ost“ 2002 m.), kurių Rusija negamina. Apie tai jam neva slaptai Maskvai buvo pranešę tie patys šveicarų ekspertai.

Nusiplauti ir šitą dėmę, kaip ir A. Litvinenkos nunuodijimą, V. Putinui niekaip nepavyksta. Abu Skripaliai bunda iš komos, netrukus turės daug ką papasakoti tyrėjams.

O čia – bac! – smūgis Sirijai. Už ką? V. Putinas pratrūko: tai JAV ir jų sąjungininkų „agresijos aktas“. Jis įvykdytas „prieš suverenią valstybę, kuri yra priešakinėse kovos su terorizmu gretose“. Esą cheminė ataką prieš taikius gyventojus Dumoje buvo inscenizuota ir panaudota Vašingtono, kad šis galėtų pradėti karinę operaciją. „Rusų kariniai ekspertai, apsilankę tariamo incidento vietoje, nerado chloro ar kitų nuodingų medžiagų panaudojimo pėdsakų…“ – teigė jis.

Mus pasiekė baisūs TV kadrai, kaip maži arabų vaikai dūsta nuo nuodų, iš jų burnų drimba baltos putos, jie leisgyviai, augesnius sirus plauna šaltu vandeniu… Rusijos gynybos ministerijos atstovas teigia, kad šiuos vaizdo įrašus specialiai parengė britų humanitarinės organizacijos „Baltieji šalmai“ propagandistai.

Prancūzijos ekspertai tvirtina, kad iki 2012 m. Damaskas slėpė savo nuodingųjų medžiagų arsenalus, tačiau kitais metais jis pasirašė Cheminio ginklo uždraudimo konvenciją. Tačiau Sirijos valdžia ir po to slėpė, kad ji išsaugojo šio ginklo atsargas, kuriomis balandžio 7 d. ir buvo įvykdyta ataka Dumoje. Po 2017 m. balandžio atakos Cham Šeichune Sirija dar 44 kartų panaudojo šias medžiagas, o Prancūzijos žvalgyba gavo vienuolikos tokių atvejų įrodymus.

D. Trumpui trūko kantrybė. Padelsęs jis iškėlė kumštį. Tačiau čia šalia visų versijų atsiranda vietos „sąmokslo teorijoms“, telpančioms į rubriką „Kas gali paneigti…“

JAV prezidentas pasveikino V. Putiną su pergale rinkimuose. Imta kalbėti apie jų susitikimą, derybas dėl branduolinio ginklo mažinimo. Paskui, per D. Trumpo susitikimą su Baltijos šalių vadovais, jis lengva ranka pažada, kad JAV karinės pajėgos iš Sirijos bus greitai išvestos. Iš pradžių jis abejoja, ar smūgis Sirijai bus suduotas „labai greitai arba visai negreitai“. Su savo patarėjais ir sąjungininkais jis tariasi, kaip atgrasyti al Assadą nuo cheminio ginklo naudojimo. Į Viduržemio jūros rytinę dalį pasiunčia didžiules ginkluotąsias pajėgas, ginkluotas raketomis „Tomahawk“.

Maskva ir Vašingtonas pripažįsta, kad „veikia speciali tiesioginė linija JAV ir rusų kariškiams bendrauti apie operacijas Sirijoje ir abi šalys ja naudojasi“. Pranešta, kad prieš pat naktinę ataką Rusija taip pat buvo perspėta, kad D. Trumpas netrukus priims ryžtingą sprendimą.

Tik kurčias galėjo neišgirsti, ką tai reiškia. Kitaip sakant, JAV prezidentas gana tiksliai informavo V. Putiną, kad smūgis Sirijai bus smogtas, ir, siekiant išvengti tiesioginio konflikto su Rusija, ši turi atitraukti savo žmones iš numatomų sunaikinti objektų Sirijoje. Štai kodėl per JAV ir jų sąjungininkų ataką žuvo vos keli žmonės, keletas sužeista, nors išleista virš 100 raketų.

Taigi, „kas gali paneigti“, kad buvo pasiektas slaptas Trumpo ir Putino susitarimas principu „ir vilkas sotus, ir avis sveika“. Pamokytas Damaskas, bet išlaikyti normalūs santykiai su Maskva, kuri dėl akių iškart paskelbė griežtus pareiškimus. Bet ji nesiėmė ryžtingų veiksmų, kaip žadėjusi. Jos 30 metų senumo priešraketinės gynybos sistemos Sirijoje buvo bejėgės, nors ir teigiama, kad numušė daugiau kaip 70 raketų. Gali būti, kad V. Putinas dėl to perspėjo ir al Assadą, kuris, norėdamas išlikti, turėjo arba pats atsisakyti cheminio ginklo atsargų, arba leisti sunaikinti jo saugyklas.

Bet prognozuotas Trečiasis pasaulinis karas nekilo, Rusijos atsako nebuvo, Rusijos rezoliucija JT Saugumo Taryboje, smerkusi šį smūgį Sirijai, nugulė į archyvus. Genialus D. Trumpo žygis. Kompromisas V. Putinui ir JAV bei Rusijos santykiams. Rusija lieka Sirijoje ir iš savo karinių bazių kontroliuoja Viduržemio jūros rytinį regioną, JAV pelno „vakarietiškų vertybių“ sergėtojo ir gynėjo titulą.

Pavojaus taikai visame pasaulyje nekilo. Siras ramiai dirba savo žemę, sukilėliai nublokšti nuo Damasko, praranda savo pozicijas, „Islamo valstybė“ nuėjo į antrą planą, sankcijos Rusijai nebus plečiamos… Kaip nepriminsi klasikinės rytietiškos pasakos ir miestiečius raminančio posakio: „v Bagdadie vsio spokoino“ („Bagdade visai ramu“), tik Irako sostinę keičiant į Damaską…

Vėl pakvimpa 1939 m. Europa…

Informacijos šaltinis – www.iskauskas.lt

2018.04.18; 08:00

butas_2

Manoma, kad Viktoras Butas kaip ginklų pirklys buvo įpainiotas į 8 konfliktus, tarp jų Ruandoje, Angoloje ir Kongo Demokratinėje Respublikoje, pasakoja žurnalistas „The Sunday Times“ redakciniame straipsnyje.

„Jis neprovokavo konfliktų Afrikoje, bet prisidėjo prie to, kad konfliktai užsitęstų, dėl to jie reikalaudavo daugiau kraujo, negu jo būtų kitokiomis aplinkybėmis“, – sako Endriu Feinstainas (Andrew Feinstein), knygos apie pasaulinę prekybą ginklais „Šešėlinis pasaulis“ autorius.

Continue reading „Viktoras Butas: prekyba mirtimi – mažiausiai šešiomis kalbomis“

dirgla_1

VIENA DIENA IR VISA ISTORIJA

Visus procesus, vykstančius visuomenėje, gludina niekada neapmirštantis istorijos vyksmas. Jo viso neįmanoma protu aprėpti. Tačiau:”Hiperionas” parašytas prieš 200 metų, o jame yra minčių, lyg šiandien pasakytų.

Dar įdomiau: esminius ilgalaikius procesus gali paaiškinti įvykiai, įvykę skirtingais amžiais, skirtingais metais, tačiau… tą pačią dieną, na dabar, pavyzdžiui, sakykime, kad liepos septynioliktąją.

1251, pirmadienis

Roma. Popiežius Vincentas Ketvirtasis, vadindamas Mindaugą “ypatingu Romos bažnyčios sūnum”, įkuria atskirą Lietuvos vyskupiją ir pasirašo leidžiąs, kad Mindaugas būtų karūnuotas karalium. Prasideda Lietuvos valstybės istorija.

Continue reading „Improvizacija istorijos cimbolais ( 2 )“

zirinovskis

Kartais labai įdomu prisiminti, ką prieš keletą ar keliolika metų apie svarbias pasaulio tendencijas yra kalbėję žinomi politikai tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Palyginus kelerių ar keliolikos metų senumo prognozes su šių dienų realijomis tampa akivaizdu, kur prašauta, o kur – beveik atspėta.

Šiandien visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt skelbia skandalingojo Rusijos politiko Vladimiro Žirinovskio pastebėjimus, ištartus iki karo Irake likus vos kelioms savaitėms. Žinoma, Rusijos Valstybės Dūmos atstovo kalbą teko mažumėlę pakoreguoti – išmesti visus keiksmžodžius, kurių, beje, buvo užtektinai daug. Tikimės, jog V.Žirinovskis neįsižeis, jei sužinos, jog vietoj jo riebių keiksmažodžių sudėjome skliaustelius.

Continue reading „Vladimiro Žirinovskio prakeiksmai Amerikai“

husseinas_afp

Kad ir kaip bebūtų paradoksalu, visgi apie juoduosius Irako žvalgybos tarnybų puslapius pasakojimą tenka pradėti vieno nuostabaus miesto aprašymu. Tai – Al Kazimija (Al Kazimayn), netoli Bagdado esantis šventasis šiitų miestas.

Jo pavadinimas susijęs su mieste palaidotais dviem šventaisiais – imamais Mūsa Al Kazimu ir jo anūku imamu Muhammadu At Taqi (kazimas – „tas, kuris surija pyktį“).  Šventajame mieste 2006 m. gruodžio 30 d. 3 val. nakties (pagal UTC) buvo pakartas Saddamas Husseinas. Egzekucija, kuria per TV ir internetą matė daugelis, atlikta amerikiečių bazėje, skambiai pavadintoje „Teisybės stovykla“ (Camp Justice; pavadinimas keistas iš Camp Banzai).

Continue reading „Kaip įkurta sudėtinga Irako saugumo sistema“