Šiandien Seime įvyko Seimo nario, Tautininkų sąjungos pirmininko Gintaro Songailos sukviesta spaudos konferencija.

Joje dalyvavo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys akademikas Antanas Buračas, Lietuvių etninės kultūros draugijos pirmininkė dr. Dalia Urbanavičienė, Lietuvos aeroklubo prezidentas Jonas Mažintas. Konferencijoje taip pat pasisakė Nepriklausomybės akto signataras Romualdas Ozolas, Lietuvos Sąjūdžio pirmininkas Seimo narys Rytas Kupčinskas. Konferencijoje buvo išsamiai pristatytas Nacionalinio susivienijimo „Už Lietuvą Lietuvoje“ rugpjūčio 23-ąją rengiamas simbolinis automobilių žygis Baltijos keliui atminti.

Continue reading „Automobilių žygis Baltijos keliui atminti”

zolub

Lietuvių tauta ir jos valstybė su nepriklausomybės atgavimu iš ligos patalo nepasikėlė. Randasi „daktarų“ iš svetur, randasi ir savų šundaktarių, deja, gydančių svetimais vaistais su multikultūralizmo ir kitokiais tautai netinkamais priedais.

Tautos liga įsisenėjusi, nes beveik visų lygių valdžiose tarpsta sovietinis klanas, tik keliskart Komunistų partijos pavadinimą pakeitęs, išliko ir veikia atitinkamai, ligą nugalėti reikia ypatingų vaistų ir priemonių, kurias surasti ir pavartoti, deja, turi tik pati tauta.

Dvasininko, prelato, žurnalisto dr. Juozo Prunskio redaguotame kultūrininkų pasisakymų rinkinyje „Mano pasaulėžiūra“ („Draugo“ spaustuvė, Čikaga, 1958 m.) randame poeto, fotografo, Lietuvos radijo pirmojo diktoriaus, poeto, prozininko, publicisto, keliautojo, diplomato Petro Babicko teiginį: „Vaidila, lietuvė, mokanti savo vaiką skaityti, knygnešys bei pasaulio lietuvių talka – tai keturi pagrindiniai stulpai, kuriais turi remtis mūsų ateities gyvenimas ir kova“. Nors talkos stulpas įvardintas ketvirtuoju, tačiau šiandienai jis yra itin aktualus.

Continue reading „Talka Lietuvai iš ligos patalo keltis”

grigas_robertas

Su Mindaugo diena, mieli Tautiečiai!

Sveikinu visus, kurie nešioja garbingą karaliaus vardą ir kurie dvasia jaučiasi Mindaugo idėjos tęsėjai.   

Spontaniškai, iš žmonių, „iš apačios“ kilusi akcija – žvakių šviesos žodis „TIESOS“ Nemuno krantinėje ties Kaunu – bene gražiausia nuo Baltijos kelio laikų. Taiki, paprasta, kilni ir išraiškinga.

Sąjūdžio 1988 m. pagrindinis žodis buvo „LAISVĖS“, nes toksai buvo svarbiausias Lietuvos siekimas. Vėliau dažnai skambėjo bei eitynių plakatuose ne kartą mirgėjo šūkis „GEROVĖS“, irgi teisėtas ir pagrįstas troškimas, jau atkūrus savo pačių valstybę. Tačiau juose abiejuose greta neginčijamos vertės šešėliu glūdi ir savanaudiškumo elementas. 

Continue reading „Subrendome reikalauti tiesos”

vytautas_visockas

Kai “Panorama” pagarsino konservatorių partijos suvažiavime pasakytą prof. Vytauto Landsbergio frazę – “Lietuvai artėja didžiausio išbandymo laikotarpis – nenuspėjama nei Europos, nei Rusijos ateitis, o abiem ji gali būti ne kokia. Suprantama, tai atsilieps mūsų tėvynei…” – pagalvojau, kad vienas didžiausių mūsų laikų politikų šį kartą pasakė kažką labai svarbaus, naujo, kas pagaliau mus visus supurtys, privers atsikvošėti, sutelks, paskatins imtis konkrečių veiksmų. Juk jis ten, Europos Sąjungos koridoriuose, iš arčiau mato, kas dedasi Vakarų pasaulyje, turi galimybių į jį pažvelgti iš už kulisų. Bezdonyse ar kur Balbierišky badmiriaudami mes jaučiame, kad “demokratiniame” pasaulyje dedasi negeri dalykai, primenantys XX amžiaus ketvirto dešimtmečio pabaigą, bet gal ne viską žinome. Kas dėl to kaltas, ką mums reikėtų daryti?

Continue reading „Pamilę auksą labiau už savo artimą”

pukenis_

Dr. Roberto Pukenio straipsnyje svarstoma teorinė Estijos, Latvijos ir Lietuvos federacijos (toliau tekste – ELLF) įkūrimo galimybė, kurią įgyvendinus, šalims būtų daug lengviau ginti nacionalinius interesus, efektyviau būtų vykdoma užsienio politika, sustiprėtų gynybinės pajėgos, lengviau būtų savo pozicijas atstovauti Europos sąjungoje. Autorius pateikia konkrečius pasiūlymus, kaip tokia federacija galėtų būti sukurta, kokia galėtų būti jos struktūra ir kaip turėtų funkcionuoti jos valdymo mechanizmas. Straipsnyje aptariama ir tai, kuo tokia trijų respublikų federacija būtų pranašesnė už buvusius ar dabar veikiančius modelius ir institucijas.

Continue reading „Estijos, Latvijos ir Lietuvos Federacinės valstybės sukūrimo problematika”

baltijos kelias

Kaip parodyti tokio unikalaus renginio sudėtingumą, įvairumą, atsiradimo priežastis? Česlovas Kudaba yra užsiminęs: veikiausiai tai bus nuotraukų ir tekstų albumas. Laiškuose šmėstelėjo frazė: su mumis tą dieną buvo ir tie, kurie tuo keliu kadaise ėjo, važiavo, nešė šviesą ir tiesą. Kiek kartų susikirto mūsų tos dienos kelias su Daukanto keliu į Vilnių, su naktiniais knygnešių takais. Tautos istorijos kelyje mūsų daug, gal net ne vienas milijonas. Antai Knygnešio draugijos nariai stovėjo už knygnešius Joną Luobikį, Juozą Akelaitį, Vincą Bielskų, Andrių Verbylą ir kitus, žuvusius Stalino tremtyje.

Manome, kad į “Baltijos kelią” tauta pajudėjo tada, kai buvo pasirašyti kruvinieji Hitlerio ir Stalino protokolai. Į laisvę pradėjome eiti iškart jos netekę. Todėl “Baltijos kelyje”, mūsų požiūriu, stovėjo ne tik tos mamos arba senelės, kurios namie likusios prižiūrėjo kūdikius, ne tik tie, kurie “įklimpo” kur nors prie Vievio ar Jonavos, bet ir 1941 metų birželio sukilimo dalyviai, ir partizanai, ir į Tėvynę grįžę bei negrįžę politiniai kaliniai ir tremtiniai, užsienio lietuviai – visi, kurie siekė laisvės, nepriklausomybės, teisingumo.

Continue reading „Baltijos kelias”