Pernai Baltijos šalyse Lietuva išsiskyrė didžiausiu bankrotų skaičiaus augimu, pasiekusiu 27,4 proc., praneša bendrovė „Coface“ ir pažymi, kad Latvijoje šis rodiklis siekė 14,9 proc., o Estijoje bankrotų atvejų sumažėjo 17,2 proc.
Tuo metu naujausias bendrovės įmonių nemokumo atvejų tyrimas parodė, kad pernai Lietuvoje užfiksuotas 1041 bankrotas, kai 2021 m. šis skaičius siekė 817, 2020 m. – 815, о 2019 m. – 1641. Nors visame VRE regione bankrutavusių įmonių dalis pernai vidutiniškai siekė 0,54 proc., Lietuvoje šis rodiklis buvo didesnis pusantro karto (0,85 proc.), Latvijoje – mažesnis pustrečio karto (0,21 proc.), o Estijoje sudarė 0,08 proc. – 7 kartus mažiau už VRE vidurkį.
Patikslintomis prognozėmis, kitaip nei skelbta anksčiau, Lietuvai šiemet numatomas mažesnis BVP augimas, sieksiantis 0,3 proc. (buvo 0,4 proc.). Latvijai BVP augimo prognozės gerinamos nuo 0,2 iki 0,4 proc., o Estijai numatomas 0,5 proc. BVP kritimas, palyginti su ankstesne 0,1 proc. mažėjimo prognoze. Kitais metais „Coface“ prognozuoja Lietuvos BVP augimą 3,1 proc., Latvijos – 3,3 proc., o Estijos – 2,9 proc.
„Coface Baltics“ vadovas Mindaugas Sventickas teigia, jog, nepaisant skirtingų BVP augimo prognozių, šiemet ir kitąmet Baltijos šalys turės atremti labai panašius iššūkius.
„Nors Baltijos šalių ekonomikos yra skirtingos, šiemet ir kitąmet jų pokyčiai bus panašūs. Kaip ir daugumoje kitų Europos ekonomikų, jau prasidėjo dezinfliacija ir 2023 m. vidutinė infliacija Baltijos šalyse turėtų pasiekti vienaženklį lygį. Tačiau infliacijos rodikliai vis dar išliks gana aukšti, ypač pirmąjį 2023 m. pusmetį. Vėliau, nepaisant lėtesnio infliacijos augimo, didžiąją 2024 m. dalį ji vis dar viršys centrinių bankų infliacijos tikslą, – aiškina M. Sventickas.
„Dėl to prognozuojame vangų namų ūkių vartojimą, ypač šiemet. Daug kas priklausys nuo padėties darbo rinkoje – mūsų pagrindiniame prognozių scenarijuje darome prielaidą, kad darbo rinka neturėtų nukentėti, tačiau jei paklausa neatsigautų ilgesnį laiką, įmonės gali svarstyti galimybę mažinti darbuotojų skaičių“, – pabrėžia bendrovės vadovas.
Pinigai. Slaptai.lt foto
Beveik trečdalis Baltijos šalių gyventojų (31 proc.) turi iki 5 tūkst. eurų santaupų, o 21 proc. gyventojų yra sukaupę daugiau nei 5 tūkst. eurų. Daugiausiai pinigų Baltijos šalyse yra susitaupę estai, rodo „Luminor“ banko atlikta gyventojų apklausa.
Lietuvoje yra daugiausia žmonių, kurių santaupos siekia iki 5 tūkst. eurų, (32 proc.) Latvijoje ir Estijoje tokių yra šiek tiek mažiau – po 30 proc. Daugiau nei 5 tūkst. eurų susitaupė 11 proc. latvių, 23 proc. lietuvių ir 28 proc. estų, rašoma pranešime.
„Luminor“ banko kasdienės bankininkystės produktų skyriaus vadovė Aušrinė Mincienė rekomenduoja turėti sutaupius 3–6 mėnesių atlyginimo dydžio sumą. Idealiu atveju, kiekvieną mėnesį reikėtų atsidėti apie 10 proc. gautų pajamų.
„Santaupų turėjimas yra viena svarbiausių prielaidų finansiniam saugumui, nes jos tarnauja kaip savotiška „pagalvė“ kritinėse situacijose – prireikus lėšų netikėtoms išlaidoms, esant didesniems ekonominiams svyravimams arba praradus darbą. Vidutinis į rankas išmokamas atlyginimas Lietuvoje yra kiek daugiau nei 1100 eurų, tad skaičiuojame, kad vienam gyventojui reikėtų turėti sutaupius ne mažiau kaip 3 tūkst. eurų. Tiesa, kiekvienam žmogui reikėtų individualiai įvertinti savo mėnesio išlaidas ir atitinkamai sukaupti lėšų netikėtoms situacijoms“, – sako A. Mincienė.
Baltijos šalyse atlikta apklausa rodo, kad daugiausiai žmonių, kurie neturi santaupų, yra Latvijoje (32 proc.), Estijoje nieko nesutaupę ketvirtadalis gyventojų. Lietuviai yra patys taupiausi – santaupų neturi tik apie penktadalį (18 proc.) mūsų šalies gyventojų, pažymima pranešime.
„Dalis gyventojų vis dar negali sutaupyti – tai lemia mažos pajamos ir brangstantis pragyvenimas, taip pat nemažai įtakos greičiausiai turi ir taupymo įpročių trūkumas“, – sako „Luminor“ banko ekspertė. Eurai ir centai. Slaptai.lt nuotr.
Apklausos duomenys rodo, kad maždaug trečdalis Estijos, Latvijos ir Lietuvos gyventojų vienaip ar kitaip svarsto apie savo santaupų įdarbinimą – indėlį banke. Iš tokių net 72 proc. rinktųsi vidutinės ir ilgesnės trukmės indėlius, kurių terminas ne mažesnis nei vieneri metai.
„Į darbo rinką įsiliejo nauja karta, kuri realiai dar nėra išbandžiusi terminuotųjų indėlių, nes ilgą laiką išsilaikiusios žemos jų palūkanos šią finansinę priemonę pavertė nepatrauklia. Bet situacija keičiasi, tad palūkanų normoms kylant, indėliai sulaukia vis daugiau susidomėjimo iš įvairių amžiaus grupių žmonių“, – sako A. Mincienė.
Ekspertė taip pat atkreipia dėmesį, kad sutaupius didesnę pinigų sumą svarbu diferencijuoti riziką ir nelaikyti visų santaupų vienoje vietoje. Rekomenduojama rinktis ne tik akcijas, obligacijas ar pensijų fondus, bet įvertinti ir galimybę laikyti lėšas terminuotuose indėliuose, kurių palūkanos pastaruoju metu pastebimai padidėjo.
„Luminor” banko užsakymu gyventojų apklausa buvo atlikta 2023 metų kovą bendradarbiaujant su tyrimų agentūra „Norstat”. Apklausoje dalyvavo 3020 18–74 metų amžiaus respondentų Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje.
Pagalba
Varšuva, kovo 6 d. (PAP-ELTA). Ukrainai tiekiamos pagalbos apimtimi Lenkija lenkia didžiąsias Vakarų valstybes, o Pedro Sanchezo vadovaujamos Ispanijos vyriausybės paramos Ukrainai politika po Rusijos įsiveržimo „nepakankama ir neaiški“, rašo Ispanijos dienraštis.
Pasak Madrido dienraščio „El Mundo“, kalbant apie pagalbą Kyjivui, Ispanija yra mažiausiai pasiaukojanti Vakarų pasaulio šalis.
Laikraštis cituoja Kylio pasaulio ekonomikos instituto ataskaitą, kurioje sakoma, kad nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2023 m. sausio 15 d. Lenkija pagalbai Ukrainai išleido 0,63 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP).
Daugiau BVP išleido tik trys Baltijos šalys, pranešė dienraštis ir pridūrė, kad Estijos parama siekė 1,07 proc. BVP, Latvijos – 0,98 proc., o Lietuvos – 0,65 proc. BVP.
„El Mundo“ pareiškė, kad Ispanijos ekonominė ir karinė parama Ukrainai per tą patį laikotarpį siekė 0,03 proc. BVP. Madrido pagalbą laikraštis apibūdino kaip „menką, nereikšmingą ir neaiškią“.
Lenkijos pagalba Ukrainai per metus viršijo 3,56 mlrd. eurų, o Ispanijos pagalba nesiekė nė 390 mln. eurų, iš jų „tik 80 mln. eurų skirti karinei pagalbai“, apibendrino dienraštis.
Danijos ginkluotosios pajėgos. Youtube.com nuotr.
Kopenhaga, sausio 27 d. (ELTA). Šiuo metu Danija neplanuoja perduoti Ukrainai savo tankų. Kaip praneša UNIAN, tai interviu televizijos kanalui TV2 pareiškė šalies gynybos ministras Jakobas Ellemannas Jensenas.
Pasak jo, Danija turi 44 tankus, bet 14 iš jų dabar yra Baltijos šalyse.
Žurnalisto paklaustas, kodėl likusių 30 tankų neperdavus Ukrainai, ministras atsakė, kad Danija kitaip padeda Ukrainai gintis nuo Rusijos agresijos.
„Šie tankai nėra tik papuošalas. Jie naudojami kaip atgrasymo veiksnys. Mūsų sąjungininkės Baltijos šalys turi labai labai didelę kaimynę, kuri, kaip žinoma, puldinėja savo kaimynes“, – pareiškė J. Ellemannas Jensenas. Jis pridūrė, kad tankai Danijai reikalingi ir savo kariškiams rengti.
Anot ministro, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tiesiogiai kreipėsi į jį, prašydamas tiekti ginkluotės sistemas, bet apie tankus nebuvo kalbama. Ministras neatmetė, kad šis klausimas bus svarstomas, jei bus gautas toks Ukrainos prašymas.
„Manau, kad mes turime išnagrinėti savo galimybes neatlyginamai perduoti įrangą. Ženkime pirmyn. Jeigu Putinas laimės šį karą, jis tęs. Todėl jis turi pralaimėti“, – pabrėžė Danijos gynybos ministras.
Kaip anksčiau pranešė UNIAN, šį mėnesį Danijos gynybos ministerija pareiškė, kad yra pasirengusi perduoti Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms 19 savaeigių artilerijos pabūklų „Caesar“.
Praėjusių metų pabaigoje Danijos vyriausybė patvirtino naują pagalbos Ukrainai paketą, kurio vertė – daugiau kaip 37 mln. eurų.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Pasak užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio, svarbiausia žinia Europos Komisijos (EK) pirmininkės Ursulos von der Leyen metiniame pranešime yra pripažinimas, jog Briuseliui derėjo klausyti Baltijos valstybių dėl Kremliaus ir Vladimiro Putino grėsmės. Visgi, politikas viliasi, kad šie EK lyderės žodžiai neliks formalumu ir paskatins valstybes-nares aktyviau remti Ukrainą.
„Lietuvai yra svarbiausia pripažinimas, kad mes buvome teisūs ir Vakarai turėjo mūsų daugiau klausyti“, – Eltai sakė G. Landsbergis.
„Labai norėčiau, kad šita formuluotė taptų praktine. Kitaip tariant, kai Baltijos šalys šiandien sako, ko reikia – pavyzdžiui, papildomų ginklų Ukrainai – kad tai būtų dabar išgirsta. Ne tik tai pripažinimas, kad reikėjo paklausyti mūsų iki karo. Taip pat ir karo metu, man atrodo, Baltijos šalių įžvalgos yra reikalingos ir teisingos“, – pabrėžė ministras.
Tuo metu Ukrainai svarbiausia žinia „pažadas padėti iki pergalės, dirbti dėl Europos Sąjungos perspektyvos – kad mes dirbsime drauge“, teigė G. Landsbergis. Ursula von der Leyen. EPA – ELTA nuotr.
U. von der Leyen trečiadienį skaitydama savo metinį pranešimą Europos Parlamente teigė, jog „viena iš šio karo pamokų yra ta, kad turėjome klausytis tų, kurie pažįsta Putiną. <…> Reikėjo klausytis balsų pačioje Sąjungoje: Lenkijoje, Baltijos valstybėse ir visoje Vidurio ir Rytų Europoje“.
Kalboje ji patikino, kad Europa ir toliau rems Ukrainą, o sankcijos Kremliaus režimui išliks.
Oleksiejus Arestovyčius
Rusija apie Ukrainą žinojo kone viską, tačiau iš tiesų nesuprato šios šalies. Tai ir buvo esminė Kremliaus klaida, nulėmusi jo strateginį pralaimėjimą jau daugiau, nei pusmetį trunkančiame kare.
Taip sakė Ukrainos prezidento administracijos vadovo patarėjas Oleksijus Arestovičius, kalbėjęs Vilniuje vykstančioje konferencijoje, skirtoje Oršos mūšio metinėms.
Šią konferenciją, skirtą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės pergalei prieš Maskvos didžiosios kunigaikštystės pajėgas 1514 m. rugsėjo 8 d. dabartinės Baltarusijos teritorijoje.
Pasak O. Arestovičiaus, didžiausias smūgis ir netikėtumas Rusijai buvo tai, kad bene labiausiai ir atkakliausiai prieš ją kaunasi rusakalbė Ukrainos visuomenės dalis.
„Jie nesuprato ukrainietiškos tapatybės ir to, kad kalba joje – ne pagrindinis dalykas. Jie galvojo, kad jei žmonės kalba rusiškai, tai reiškia, jie jau priklauso Rusijos įtakos sferai“, – sakė Ukrainos pareigūnas.
Pamuštos Rusijos ginkluotės paroda Kijeve
Tuo tarpu, pasak O. Arestovičiaus, esminė ukrainietiškos tapatybės idėja – laisvė. Taip pat – saviorganizacija. „Rusus pribloškė ir tai, kad žmonės pradėjo į juos šaudyti, net negavę įsakymo”, – invazijos vasario mėnesį pradžią prisiminė patarėjas.
Jis taip pat citavo Napoleoną, pasak jo, sakiusį, kad viskas, ko reikia kare – „sėkmė ir kvailas priešas“.
„Rusai – labai kvaili. Jie pradėjo šį karą net 9 kryptimis, nors neturėjo pajėgumų tam. Jie neturėjo pajėgumų net užimti Kijevui, o vien bandymas tai padaryti buvo labai kvailas”, – sakė kalbėtojas.
O. Arestovičius priminė, kad aršiausios kovos, kur rusai patiria didžiausius nuostolius, vyko ir tebevyksta Donbase, dėl Chersono, Charkovo, aršiausiai priešinosi Mariupolis.
Prezidento administracijos atstovas sulaukė ir klausimų apie tai, kodėl Ukrainos valdžia iki pat invazijos išvakarių neigė jos tikimybę, nors turėjo žinoti apie ją. Taip pat – kodėl nebuvo pasiruošta Kijevo, Chersono puolimui.
Pasak O. Arestovičiaus, pačiose invazijos išvakarėse aukščiausi Ukrainos politiniai ir specialiųjų tarnybų pareigūnai, nors ir matė pavojų bei žinojo rusų planus, nesutarė dėl to, ar Rusija tikrai imsis juos įgyvendinti – pavyzdžiui, pulti Kijevą. Kijevo centre demonstruojas pamuštas rusų armijos tankas
Tuo tarpu Chersone esą centrinę valdžią išdavė vietiniai Rusijos agentai, sugriovę pasirengimą atremti Rusijos puolimą iš Krymo. „Bet mes tai dabar juk atsiimame. Vienas-du mėnesiai ir mes atsiimsime Chersoną”, – sakė O. Arestovičius. Sudegusi rusų karo mašina. Paroda po atviru dangumi Kijeve
Jis kartojo, jog iš Vakarų Ukrainai tereikia „dvigubai daugiau“ sunkiosios ginkluotės, nei jie teikia dabar ir Ukraina laimės karą – išstums agresorių iš visos savo teritorijos.
O. Arestovičius teigė, kad šis karas „bendras visų karas” ir kartojo Ukrainos valdžios pagrindinę ir nuolatinę mintį, jog jei Rusija įveiks Ukrainą, tai, pasinaudojusi jos resursais, puls Baltijos šalis ir Lenkiją.
Jis tvirtino „gerai žinąs” Rusiją, nes, kaip Ukrainos žvalgybos pareigūnas, dirbo ten, buvo infiltruotas į Rusijos imperialistų ir šovinistų struktūras, kurioms vadovavo Aleksandras Duginas. Pastarojo duktė neseniai buvo nužudyta Rusijoje.
Tad O. Arestovičius teigė, jog nors Rusija ir gali tapti demokratine šalimi ir Rusijos opoziciją reikia remti, jai turi būti duotas „vienas šansas” po dabartinio režimo žlugimo.
Rusija turi būti arba „demilitarizuota ir denuklearizuota”, arba „padalinta“ – kitaip po dešimtmečio vėl griebsis agresijos.
Branderburgo vartai Vokietijos sostinėje Berlyne
Berlynas, rugsėjo 7 d. (AFP-ELTA). Baltijos šalys ragina Vokietiją, nepaisant augančių energijos kainų ir žiemą gresiančio dujų trūkumo, nenusileisti Rusijai.
„Tai, kad kai kurie sako, jog reikia nusileisti šantažuotojui, yra labai pavojinga“, – interviu vokiečių laikraščiui „Welt“ sakė Latvijos vyriausybės vadovas Krišjanis Karinšas. Energijos krizė šią žiemą bus problema, galbūt dar ir kitą – tačiau po to jau nebe, pridūrė jis.
„Mūsų šalyje infliacija siekia 25 procentus. Tai karo mokestis, – leidiniui teigė Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas. – Mes jį mokame eurais, ukrainiečiai – žmonių gyvybėmis“. Ji paragino Vokietiją, nepaisant augančių kainų, likti solidaria su Ukraina.
Lietuvos vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė savo ruožtu kritikavo reikalavimus pradėti eksploatuoti „Nord Steam 2“ dujotiekį, nes „Nord Stream 1“ yra sustabdytas. Net jei iš tikrųjų būtų techninių problemų dėl „Nord Stream 1“, Rusija esą galėtų savo dujas tiekti sausumos keliu, pavyzdžiui, Jamal“ vamzdynu. „Negi iš tikrųjų kas nors galvoja, kad yra techninių problemų dėl „Nord Stream 1?“ – retoriškai klausė I.
Baltijos Ministrų tarybos premjerų susitikimas Rygoje. Vyriausybės nuotr.
Estijos, Latvijos ir Lietuvos Vyriausybių vadovai Kaja Kallas, Krišjanis Karinšas ir Ingrida Šimonytė, penktadienį susitikę Rygoje, be kitų aptartų klausimų pasirašė bendrą pareiškimą dėl Rusijos karo prieš Ukrainą.
„Mes, Estijos, Latvijos ir Lietuvos Ministrai Pirmininkai, susitikome Rusijai vykdant neišprovokuotą ir nepateisinamą karinę agresiją prieš Ukrainą. Raginame Rusiją nedelsiant nutraukti agresiją, išvesti savo kariuomenę iš visos Ukrainos teritorijos ir laikytis visų įsipareigojimų pagal tarptautinę teisę, taip pat ir pagal tarptautinę humanitarinę teisę, ir užtikrinti žmogaus teises. Smerkiame barbariškus Rusijos veiksmus, dėl kurių žūsta nekalti žmonės, įskaitant moteris ir vaikus. Kiekviena prarasta gyvybė yra tragedija. Pagrobimai, sulaikymai, kankinimai, seksualinis smurtas ir beatodairiškos žudynės negali būti ir nebus toleruojami bei pamiršti. Remsime tarptautines pastangas fiksuoti ukrainiečių liudijimus siekiant dokumentuoti ir ištirti karo nusikaltimus ir galiausiai patraukti atsakingus asmenis baudžiamojon atsakomybėn.”
Baltijos valstybių ministrai pirmininkai dar kartą pareiškė, kad tvirtai remia Ukrainos nepriklausomybę, suverenitetą ir teritorinį vientisumą valstybės ribose, pripažintose tarptautiniu mastu.
„Ukraina yra priešakinėse linijose, kovodama už visą Europą ir mūsų bendras vertybes. Mes ir toliau teiksime Ukrainai politinę, finansinę, humanitarinę ir karinę pagalbą. Tą daryti raginame ir savo sąjungininkus bei partnerius. Greitas sunkiosios ginkluotės pristatymas Ukrainai yra būtinas norint laimėti karą ir užtikrinti taiką Europoje. Ukrainos ateitis – Europos Sąjungoje. Pripažįstame aiškią Europos perspektyvą Ukrainai siekiant suteikti ES šalies kandidatės statusą. Rusijos karinė agresija – iššūkis visam euroatlantiniam saugumui. Vienybė, solidarumas ir susitelkimas, kuriuos stiprina ypatingi transatlantiniai ryšiai, išlieka saugumo ir stabilumo kertiniu akmeniu žemyne. Rusijos karo Ukrainoje akivaizdoje dar labiau vertiname nepakeičiamus ir vienas kitą papildančius NATO ir ES veiksmus siekiant stiprinti Europos saugumo architektūrą. NATO išlieka mūsų kolektyvinės gynybos pagrindu ir esminiu konsultacijų bei sprendimų saugumo klausimais forumu. NATO – gynybinis Aljansas, kuris ir toliau sieks taikos, saugumo ir stabilumo visoje euroatlantinėje erdvėje. Artėjančiame NATO viršūnių susitikime Madride sieksime patvirtinti naują NATO strateginę koncepciją ir sustiprinti NATO atgrasomąją ir gynybinę poziciją bei NATO Rytinį flangą ilgalaikėje perspektyvoje” – sakoma trijų Vyriausybių vadovų pareiškime.
Jame sakoma, kad siekiant užkirsti kelią bet kokioms agresijos formoms, Baltijos valstybėse būtina užtikrinti šiuolaikišką priešakinės gynybos poziciją. Tam reikės didesnių čia dislokuotų sausumos, oro ir jūrų pajėgų. Nuolatinis sąjungininkų pajėgų buvimas Baltijos valstybėse turėtų būti kuriamas aplink tris kovai parengtas divizijas – po vieną diviziją kiekvienai iš Baltijos valstybių, kurioms pavesta vykdyti kolektyvinės gynybos operacijas ir kurios gali integruoti vietines nacionalines gynybos pajėgas.
Kiekviena divizija turėtų turėti dislokuotą priešakinę kovinės parengties Sąjungininkų brigadą, paremtą NATO priešakinių pajėgų bataliono kovine grupe, su visais reikalingais pajėgumais. Esame įsipareigoję nuosekliai didinti savo nacionalinius gynybos biudžetus bent iki 2,5 % BVP. Papildomas finansavimas palengvins spartesnį pajėgumų stiprinimą daugumoje svarbiausių sričių, taip pat ir bendruose Baltijos valstybių projektuose.
Ryga, kovo 18 d. (AFP-ELTA). Estija, Latvija ir Lietuva, sekdamos Bulgarijos pavyzdžiu, penktadienį paskelbė išsiunčiančios 10 Rusijos diplomatų dėl Maskvos invazijos į Ukrainą.
„Latvija išsiunčia tris Rusijos ambasados darbuotojus dėl jų diplomatiniam statusui prieštaraujančios veiklos ir atsižvelgiant į tebesitęsiančią Rusijos agresiją Ukrainoje. Sprendimas buvo suderintas su Lietuva ir Estija“, – „Twitter“ tinkle parašė Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius.
Estija išsiuntė tris Rusijos diplomatus, o Lietuva – keturis, pranešė jų užsienio reikalų ministerijos.
V. Zelenskis. Ukrainos prezidentas
Kijevas, kovo 3 d. (AFP-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį paragino Vakarus padidinti karinę pagalbą Ukrainai, sakydamas, kad priešingu atveju Rusija užpuls likusią Europą.
„Jei neturite galios uždaryti dangų, tai duokite man lėktuvų!“, – spaudos konferencijoje sakė V. Zelenskis.
„Jei mūsų nebeliks, tai tada, sergėk Dieve, ateis eilė Latvijai, Lietuvai, Estijai“, – sakė jis ir pridūrė: „Patikėkite manimi“.
Jis paragino surengti tiesiogines derybas su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu, sakydamas, kad tai „vienintelis būdas sustabdyti šį karą“.
„Mes nepuolame Rusijos ir neketiname jos pulti. Ko jūs iš mūsų norite? Palikite mūsų žemę“, – sakė jis, kreipdamasis į V. Putiną.
„Atsisėskite su manimi. Tik ne 30 metrų atstumu, kaip su (Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu)“, – sakė Ukrainos lyderis, turėdamas omenyje, kad V. Putinas pasaulio lyderius priima prie išgarsėjusio itin ilgo stalo.
V. Zelenskis, kuris vos prieš kelias savaites stengėsi nuraminti ukrainiečius dėl JAV teiginių, kad Rusija planuoja užpulti jo šalį, sakė: „Niekas nemanė, kad šiuolaikiniame pasaulyje žmogus gali elgtis kaip žvėris“.
Rusija tvirtina, kad nesitaiko į civilius gyventojus, nors daugybė įrodymų rodo priešingai.
Trečiadienį Ukraina pranešė, kad Rusijos lėktuvai pataikė į mokyklą šiauriniame Černihivo mieste, kur žuvo devyni žmonės.
Kijevas teigia, kad nuo tada, kai V. Putinas pradėjo invaziją, žuvo daugiau kaip 350 civilių gyventojų.
Rygoje susitiko Lietuvos, Latvijos ir Estijos vyriausybių vadovai. LRVK/Laimos Penek nuotr.
Po penktadienį vykusio Baltijos šalių premjerų susitikimo Vyriausybių vadovai sutarė, kad agresyvėjanti Rusijos politika ir toliau išlieka nenuspėjama, todėl Baltijos šalys privalo išlaikyti budrumą. Be to, premjerai po susitikimo pabrėžė, kad, esant poreikiui, Ukrainai reikalinga parama bus suteikiama ne žodžiais, o darbais.
„Šiandien situacija neatrodo labiau raminanti, todėl svarbu palaikyti labai aktyvų bendradarbiavimą, įgarsinant bendras pozicijas, kurios mus vienija, kalbant apie esamą situaciją. Susiduriame su Rusijos elgesiu, kuris yra, deja, sunkiai nuspėjamas, ir jį vertinčiau kaip siekį skaldyti, (…) todėl mes turime išlikti ypatingai susitelkę“, – po Baltijos šalių vyriausybių vadovų susitikimo kalbėjo premjerė Ingrida Šimonytė, pridūrusi, kad Rusijos keliami reikalavimai neturi būti priimami.
„Augant geopolitinei įtampai, mums yra itin svarbu, kad nebūtų priimti Rusijos primetami naratyvai apie kažkokias interesų zonas, apie saugumo architektūros perbraižymą ar nustatymą pagal kažkieno valią. Prašymas atmesti NATO atvirų durų politiką yra nepriimtinas, nes pažeidžia valstybių teisę savarankiškai pasirinkti savo užsienio ir saugumo politiką“, – pabrėžė premjerė.
Latvijos vyriausybės vadovas Krišjanis Karinis taip pat antrino, kad Baltijos valstybės Ukrainą ketina palaikyti ne tik žodžiais, tačiau ir realiais veiksmais.
„Aš su nerimu žiūriu į vis didėjantį Rusijos ginkluotųjų pajėgų buvimą prie Ukrainos sienos, todėl labai svarbu, kad mes visi toliau palaikytume Ukrainą ne tik žodžiais, bet ir darbais, todėl mums svarbu juos remti kariniu požiūriu“, – kalbėjo K. Karinis.
Tokios pat pozicijos laikosi ir Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas, teigianti, kad sąjungininkai, esant būtinybei, Ukrainai ketina suteikti diplomatinę, finansinę ir karinę pagalbą.
„Saugumo požiūriu per pastaruosius trisdešimt metų yra pati sudėtingiausia situacija. Svarbu ieškoti bendrų sprendimų ir mūsų regionui, ir visai Europai. Rusija grasina naudoti karinę jėgą ne tik dėl Ukrainos, tačiau keliami ir mums reikalavimai. Nepaisant diplomatinių pastangų, nematome ženklų, kad rusai situaciją švelnintų“, – teigė Estijos vyriausybės vadovė.
„Mes visiškai palaikome Ukrainą ir diplomatine, ir finansine parama. (…) Savigynai taip pat esame nutarę teikti pagalbą, tai darys ir kiti sąjungininkai“, – pridūrė K. Kallas.
Baltijos vyriausybių vadovai pozityviai vertina NATO flango stiprinimą
Be to, po susitikimo Baltijos šalių vyriausybių vadovai spaudos konferencijoje išsakė palaikymą NATO flango stiprinimui. I. Šimonytė teigė neabejojanti, kad su NATO pajėgumais saugumas Baltijos regione bus užtikrintas.
„Esmingai svarbu šioje situacijoje, kad į tai, kas vyksta kaupiant Rusijos karines pajėgas Baltarusijoje, yra atkreiptas tinkamas dėmesys, ir tai yra atsiradę dėmesio centre. To mes siekiame jau ilgesnį laiką nuo pat „Zapad“ pratybų. Nė kiek neabejoju, kad ta parama, kuri bus reikalinga rytiniam flangui, vienais ar kitais būdais mūsų regiono saugumui taip pat bus užtikrinta“, – teigė premjerė.
Tuo tarpu Latvijos vyriausybės vadovas K. Karinis paragino ir partneres įsitraukti į NATO flango stiprinimą.
„Mes, kaip vyriausybių vadovai, kviečiame visus NATO partnerius dalyvauti šiame NATO flango stiprinime, įskaitant ir visose trijose Baltijos valstybėse“, – teigė K. Karinis.
I. Šimonytė: Rusijos karių dislokavimas Baltarusijoje kelia tiesioginį susirūpinimą
I. Šimonytė teigia, kad Rusijos karių telkimas Baltarusijoje Baltijos šalių valstybėms kelia nerimą. Anot ministrės pirmininkės, Europos Sąjungos narės privalo Rusijai ir Baltarusijai aiškiai deklaruoti, kad tolesnės agresijos kaina gali būti didelė.
„Rusijos karių dislokavimas Baltarusijoje vadinamiesiems mokymams kelia mums tiesioginį susirūpinimą, todėl privalome būti pasirengę atitinkamai reaguoti Europos Sąjungos lygiu ir turime pasiųsti labai aiškią žinią Rusijai, taip pat ir Baltarusijai, kad tolesnės agresijos kaina bus labai didelė“, – po susitikimo su Baltijos šalių premjerais penktadienį kalbėjo I. Šimonytė.
ELTA primena, kad ketvirtadienį NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pranešė, jog Baltarusijoje per artimiausias kelias savaites gali būti dislokuota apie 30 000 Rusijos karių.
Pasak NATO vadovo, be karių, Baltarusijoje taip pat dislokuojami naikintuvai, „Iskander“ raketos, priešraketinės gynybos sistemos S-400 ir karinės žvalgybos tarnybos GRU daliniai.
Jensas Stoltenbergas. EPA – ELTA nuotr.
Briuselis, sausio 12 d. (TASS-AFP-ELTA). NATO atsisako eiti į kompromisus dėl tam tikrų šalių, įskaitant Ukrainą, priėmimo į Aljansą. Tai trečiadienį per spaudos konferenciją pareiškė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
„Visos sąjungininkės yra vieningos dėl pagrindinio aljanso principo: kiekviena šalis yra laisva pasirinkti savo kelią. Tik Ukraina ir 30 NATO narių gali nuspręsti, kada Kijevas bus pasirengęs tapti Aljanso nariu. Rusija neturi veto teisės sprendžiant, ar Ukraina gali įstoti į organizaciją. Sąjungininkės pasirengusios remti Kijevą kelyje į narystę NATO“, – sakė J. Stoltenbergas.
NATO sąjungininkės turi „reikšmingų nesutarimų“ su Rusija dėl jos reikalavimų nustatyti naujas saugumo taisykles Europoje, tačiau yra pasirengusios vėl susitikti su Kremliaus pasiuntiniais, trečiadienį kalbėjo J. Stoltenbergas. „Šiais klausimais tarp NATO sąjungininkių ir Rusijos yra didelių skirtumų, įveikti šiuos nesutarimus nebus lengva, – sakė jis po derybų su Rusija NATO būstinėje Briuselyje. – Tačiau teigiamas ženklas yra tai, kad visos NATO sąjungininkės ir Rusija susėdo prie vieno stalo.“
Kalbėdamas po atgaivintos NATO ir Rusijos tarybos posėdžio J. Stoltenbergas sakė, kad sąjungininkės susitarė surengti daugiau susitikimų su Maskva įvairiais strateginiais klausimais. „Rusija nebuvo nusiteikusi sutikti su šiuo pasiūlymu. Ji jo ir neatmetė, bet Rusijos atstovai aiškiai pasakė, kad jiems reikia laiko grįžti su atsakymu NATO“, – sakė jis.
J. Stoltenbergas paragino „deeskaluoti“ Rusijos kariuomenės stiprinimą prie kaimynės sienos.
„Ukraina, kaip suvereni valstybė, turi teisę į savigyną, Ukraina nekelia grėsmės Rusijai, – sakė jis. – Būtent Rusija yra agresorė. Būtent Rusija panaudojo ir toliau naudoja jėgą prieš Ukrainą. Ji sutelkė maždaug 100 tūkst. karių, artileriją, šarvuočius, bepiločius orlaivius, dešimtimis tūkstančių kovoti parengtų karių ir imasi grasinimų retorikos – tai yra problema“.
Lietuva ir NATO
Briuselis, sausio 12 d. (TASS-ELTA). Buvusių sovietinių Baltijos respublikų įstojimas į NATO pavertė taikų regioną karinės konkurencijos arena, ir niekas iš to nelaimėjo.
Tai trečiadienį per spaudos konferenciją po Rusijos ir NATO tarybos posėdžio pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Aleksandras Gruško.
Jo žodžiais, iki Baltijos šalių įstojimo į Šiaurės Atlanto aljansą „nebuvo jokių grėsmių šių valstybių saugumui.“
„Padėtis kardinaliai pasikeitė joms įstojus į NATO, todėl šis kariniu požiūriu ramiausias Europos regionas buvo paverstas karinės konkurencijos arena, – sakė jis. – Iš to niekas nelaimėjo. Esame tvirtai įsitikinę, kad tokia politika absoliučiai neproduktyvi, nes sukuria saugumo rizikas ir verčia mus reaguoti panaudojant visą turimų teisinių priemonių arsenalą, tačiau mes norėtume kurti saugumą kitais principais – saugumo nedalomumo principais“.
Baltijos šalių prezidentai. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Lenkijai dėl įtampos pasienyje su Baltarusija svarstant apie galimybę aktyvuoti 4-ąjį NATO straipsnį, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad tokios galimybės neatmeta ir Baltijos šalys.
NATO 4-asis straipsnis nurodo, kad „Aljanso šalys gali tarpusavyje konsultuotis, jeigu, jų nuomone, kyla grėsmė bet kurios valstybės teritoriniam vientisumui, politinei nepriklausomybei ar saugumui“.
„Be jokios abejonės, mes esame nusistatę tam tikrus kriterijus, kurie indikuotų, kad tokia situacija yra susiklosčiusi. Tačiau šiandieną mes turėtume atkreipti savo dėmesį į tai, kas vyksta Lenkijoje, nes Lenkija šiuo metu yra taikinys numeris vienas“, – Prezidentūroje surengtoje spaudos konferencijoje teigė G. Nausėda.
„Jeigu Lenkija priimtų sprendimą aktyvuoti 4-ąjį straipsnį, tai būtų pagrindas lygiai taip pat apsvarstyti ir priimti sprendimą dėl 4-ojo straipsnio aktyvavimo“, – pridūrė jis.
Latvijos prezidentas Egilas Levitas taip pat pabrėžė, kad šiuo metu Baltarusijos režimo taikinys yra Lenkija. Vis dėlto jis patikino, kad, Lenkijai aktyvavus 4-ąjį NATO straipsnį, šio straipsnio aktyvavimą apsvarstytų ir Latvija.
„Šiuo metu, kaip ir sakė prezidentas G. Nausėda, taikinys yra Lenkija. Lenkija tai svarsto, jeigu Lenkija tai darys, tai ir mes prašysime 4-ojo straipsnio, konsultacijų. Tai bus bendra akcija ir NATO yra atitinkami instrumentai ir priemonės, prie ko prives šios konsultacijos“, – teigė jis.
Savo ruožtu Estijos prezidentas Alaras Karisas informavo antradienį kviečiantis Estijos saugumo tarybos posėdį, kuriame, pasak jo, bus priimtas sprendimas, susijęs su 4-uoju NATO straipsniu.
„Aš kviečiu rytoj Estijos saugumo tarybos posėdį, kur mes aptarsime įvykius Baltarusijos-Lenkijos pasienyje, ir rytoj tikrai priimsime ir savo sprendimą, kuris liečia 4-ąjį straipsnį“, – sakė jis.
ELTA primena, kad penktadienį sušauktame Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdyje buvo nustatyti konkretūs kriterijai, kada dėl įtemptos situacijos pasienyje su Baltarusija reikėtų kreiptis papildomos pagalbos į NATO.
„Pigu.lt“ atidaro didžiausią parduotuvę Baltijos šalyse ir „drive-in“ prekių atsiėmimo punktą. „Pigu.lt“ nuotr.
Prekybos centras internete „Pigu.lt“ atidaro didžiausią Baltijos šalyse parduotuvę. Po vienu stogu Vilniuje bus daugiau kaip 10 tūkst. pavadinimų prekių. Tris kartus prekybinį plotą padidinusi „Pigu.lt“ greta parduotuvės atidaro ir „drive-in“ prekių atsiėmimo punktą, kuriame internetu prekes bus galima atsiimti saugiau, neišlipant iš automobilio.
„Pačios ryškiausios rinkos tendencijos rodo klientų lūkestį įsigytą prekę gauti tą pačią dieną ir kuo greičiau. Interneto ir fizinis verslai susilieja ir papildo vienas kitą, todėl investuojame į prekybinį plotą ir sandėlį, kurie sudaro galimybę aptarnauti klientus rekordiškai greitai“, – sako „Pigu“ vadovas Dainius Liulys.
Naujoji parduotuvė, įsikūrusi Laisvės per. 75, užima 900 kv. m ir yra tris kartus didesnė nei prieš tai buvusi parduotuvė Saltoniškių g. Vilniuje. Prie parduotuvės įkurtas ir 3,5 tūkst. ploto „Pigu.lt“ sandėlis, kuris užtikrins internetu užsakytų prekių išdavimą. Iš viso parduotuvėje ir sandėlyje sukurta 100 darbo vietų, švenčių ir išpardavimų dienomis planuojamos papildomos laikinos darbo vietos. Į naują biuro, prekybos ir sandėlių kompleksą „Pigu.lt“ investavo daugiau nei 2 mln. eurų, patalpų nuomos sutartis pasirašyta 10 metų.
Atsiimti pirkinius – pro automobilio langą
Pasak D. Liulio, naujoje parduotuvėje prekes bus galima atsiimti ir neišlipus iš automobilio. „Šią inovaciją norėjome pasiūlyti, atsižvelgdami į pandemijos keliamus iššūkius ir klientų norą apsipirkti greitai, saugiai ir patogiai“, – teigia D. Liulys.
„Pigu.lt“ atsiėmimo punktas veiks „drive-in“ principu, įmonės klientų patogumui šalia parduotuvės įkurta erdvi automobilių stovėjimo aikštelė. Įmonė tikisi, kad šia paslauga susidomės 15–20 proc. pirkėjų įsigyjančių prekes internetu.
Pirkėjams pamaloninti – visą dieną truksianti šventė
Šį ketvirtadienį duris atversiančioje „Pigu.lt“ parduotuvėje nebus apsieita ir be atidarymo šventės, kurios metu lauks nuolaidos, dovanos ir pramogos.
„Mes, verslininkai, džiaugiamės savo verslo sėkme, plėtra ir norime šia gera emocija pasidalinti su savo esamais ar potencialiais pirkėjais. Tai padėka jiems už lojalumą renkantis „pigu.lt“. Taigi kviečiame pramogauti ir švęsti kartu“, – kvietė D. Liulys.
Pirkėjų lauks ne tik įvairūs prizai, ledai ar cukraus vata, bet ir šalyje dar nematyta pramoga. Atidarymo šventės metu lankytojai bus kviečiami dalyvauti Lietuvoje alternatyvų neturėjusioje atrakcijoje – ledo kirtikliais ir kitomis priemonėmis išlaisvinti specialioje ledo skulptūroje užšaldytus prizus. Pralaužus ledo sluoksnį, jame lauks vertingos dovanos – kosmetikos prekės, išmanieji laikrodžiai ar net mobilieji telefonai.
„Pigu.lt“ priklauso didžiausiai Baltijos šalyse e. prekybos bendrovei „PHH Group“. Ji buvo suformuota „Pigu.lt“ susijungus su Suomijos prekybos milžine „Hobby Hall“. „PHH Group“ valdo e. parduotuves ir prekybos platformas Suomijoje, Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje. Grupės valdomose e. prekybos platformose prekiauja daugiau nei 3000 pardavėjų, asortimentą sudaro daugiau nei 1,5 mln. prekių. Lankytojų skaičius per metus siekia apie 145 milijonus.
Vašingtono aikštėje šventiškai bus minimos Sumnerio Welleso deklaracijos 81-osios metinės. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Vašingtono aikštėje Vilniuje ketvirtadienį bus minimos Sumnerio Welleso deklaracijos 81-erių metų sukakties metinės. Ši šventė skirta padėkoti artimai Lietuvos sąjungininkei ir partnerei JAV už Baltijos šalių okupacijos nepripažinimo politiką.
1940 metų liepos 23 dieną laikinai einančio JAV valstybės sekretoriaus pareigas Benjamino Sumnerio Welleso paskelbta deklaracija JAV Šaltojo karo metu oficialiai paskelbė nepripažįstančios Baltijos šalių prievartinio inkorporavimo į Sovietų Sąjungą.
„Sumner Welles deklaracija yra puikiausias Baltijos šalių ir Jungtinių Amerikos Valstijų vienybės simbolis, kuriuo buvo pasmerkta 1940 metų sovietų agresija ir nepripažintas prievartinis ir neteisėtas Lietuvos, Estijos ir Latvijos inkorporavimas į Sovietų Sąjungą, vykdant Molotovo-Ribentropo suokalbį“, – kviesdamas atvykti į minėjimą Vašingtono aikštėje, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Renginys prasidės ketvirtadienį 14.00 valandą Lietuvos, Estijos, Latvijos ir JAV vėliavų pagerbimo ir himnų ceremonija, sakoma Užsienio reikalų ministerijos pranešime. Svečius pasveikins ministras G. Landsbergis, Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo pirmininkas, profesorius Vytautas Landsbergis, JAV ambasadorius Robertas S. Gilchristas ir Lietuvos Respublikos Seimo Tarpparlamentinių ryšių su JAV grupės pirmininkas Emanuelis Zingeris. Šventėje gros Lietuvos kariuomenės orkestras, pasirodys džiazo grupė „The Schwings Band“.
Šventę organizuoja Užsienio reikalų ministerija, JAV ambasada Vilniuje, Krašto apsaugos ministerija ir Vilniaus miesto savivaldybė.
Asta Skaisgirytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė tvirtina, kad Baltijos šalys siekė pasikalbėti su JAV prezidentu Joe Bidenu dar prieš jam susitinkant su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu. Pasak jos, norėta užsitikrinti, kad Kremliui JAV lyderis perduos atitinkamas žinutes nuo Baltijos valstybių.
„Susitikome su Lietuvos draugu, su Baltijos šalių draugu, ir jo noras susitikti prieš jam susitinkant su Putinu, manau, yra labai reikšmingas. Tiesą sakant, ir prašėme susitikimo su Bidenu, nes žinojome, kad už poros dienų jis susitinka su Rusijos prezidentu. Ir kokios žinutės bus perduotos prezidento Bideno prezidentui Putinui, norėjome tai sužiūrėti iš anksto“, – „Žinių radijui“ sakė A. Skaisgirytė, pažymėdama, kad Baltijos šalių lyderiai vieningai sutarė, kokias žinutes Maskvai turėtų perduoti J. Bidenas.
„Tiek prezidentas Nausėda, tiek Latvijos ir Estijos vadovai sakė iš esmės tą patį, kad Rusijai būtų duota aiškiai suprasti, kad Rusija kaimynystėje negali elgtis kaip savo kieme, kad turi gerbti kitų šalių suverenitetą ir teritorinį vientisumą (…), kad bet kokiu atveju NATO sąjungininkai bus ginami – tai yra pagrindinė mintis, kurią visi trys Baltijos šalių vadovai pabrėžė“, – sakė prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja.
Pasak jos, JAV prezidentas šiuos lūkesčius priėmė labai natūraliai ir pažadėjo apie tai užsiminti V. Putinui.
„Prezidentas Bidenas labai natūraliai tai priėmė. Sako taip, tai tikrai perduosiu Putinui, būkite visiškai užtikrinti“, – tikino A. Skaisgirytė.
J. Bideno ir V. Putino susitikimas numatytas trečiadienį Ženevoje. Tai bus pirmas jų susitikimas nuo JAV prezidento kadencijos pradžios.
Pirmadienį per NATO viršūnių susitikimą Briuselyje J. Bidenas susitiko su Baltijos šalių lyderiais. Trijų Baltijos šalių vadovams JAV prezidentas pabrėžė Jungtinių Amerikos Valstijų palaikymą ir pasiryžimą prisidėti prie patikimo atgrasymo ir gynybos užtikrinimo, stiprėjant geopolitinei įtampai rytiniame NATO flange.
Prezidentūra informavo, kad pirmadienio popietę trys Baltijos šalių vadovai susitinka su JAV prezidentu Joe Bidenu.
Briuselyje vykstančiame NATO viršūnių susitikime dalyvaujantis prezidentas Gitanas Nausėda kiek anksčiau pabrėžė, kad Vakarams būtina išlikti budriems ir pasirengusiems reaguoti į Rusijos agresyvius veiksmus.
„Šiandieninėje aplinkoje greitas reagavimas yra kritiškai svarbus ir mums reikia konkrečių schemų, kaip išlikti budriems ir atspariems skirtingiems kariniams, hibridiniams, kibernetinio saugumo veiksmams“, – atsakinėdamas į žurnalistų klausimus Briuselyje kalbėjo G. Nausėda.
Šiauliuose susitikę Baltijos šalių ministrai sutarė stiprinti bendrą gynybą. KAM nuotr.
Karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose penktadienį susitikę Baltijos šalių gynybos ministrai aptarė regiono oro gynybos klausimus bei galimą Baltijos šalių bendradarbiavimą ateityje įsigyjant tolimojo nuotolio salvinės raketų ugnies sistemas.
„Tai galėtų būti ilgalaikis naujas Baltijos šalių bendrų regioninių pajėgumų vystymo projektas”, – teigė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, akcentuodamas, kad regioninių pajėgumų vystymas didina mūsų regiono atgrasymą. Pabrėžta, kad šis projektas yra vertinimo stadijoje.
A. Anušauskas kartu su Estijos gynybos ministru Kaale Laanetu ir Latvijos gynybos ministru Arčiu Pabriku susitarė koordinuoti Baltijos šalių veiksmus artėjant „Zapad 2021″ pratyboms bei paragino Rusiją ir Baltarusiją užtikrinti šių pratybų skaidrumą. Ministrai vieningai pasmerkė Rusijos agresyvią politiką Ukrainos atžvilgiu ir sutarė koordinuoti veiksmus remiant Ukrainos pastangas siekti euroatlantinės integracijos. Baltijos šalių ministrai. KAM nuotr.
Baltijos šalių gynybos ministrai taip pat susitarė koordinuoti pastangas rengiantis NATO valstybių ir vadovų susitikimui.
Bendrus projektus susitikimo metu aptarę ministrai pasveikino esminį proveržį stiprinant jūros stebėjimo pajėgumus Baltijos jūroje.
„Pagaliau pasiekėme, kad mūsų sistemos būtų suderintos ir jau galime keistis jūros paveikslo duomenimis. Tai išplečia jūros stebėjimo galimybes ir sudaro puikias sąlygas ankstyvam perspėjimui apie galimą grėsmę”, – pabrėžė A. Anušauskas. Šiauliuose susitikę Baltijos šalių ministrai sutarė stiprinti bendrą gynybą. KAM nuotr.
Svečiai iš Latvijos ir Estijos gynybos ministerijų vizito Lietuvoje metu lankėsi Šiaulių aviacijos bazėje bei oro gynybos batalione, kur turėjo progą apžiūrėti Lietuvos kariuomenės įsigytą vidutinio nuotolio oro gynybos sistemą NASAMS.
Susitikimo metu ministrai pasirašė bendrą komunikatą. Jame įtvirtintos Baltijos šalių glaudesnio bendradarbiavimo sritys.
Lietuva šiemet pirmininkauja Baltijos šalių bendradarbiavimui gynybos ir saugumo srityje.
Du kartus per metus vyksta Baltijos šalių gynybos ministrų bei kariuomenių vadų ir jungtinių štabų viršininkų susitikimai. Taip pat reguliariai susitinka politikos direktoriai, oro, sausumos, jūrų, specialiųjų pajėgų vadai bei įvairaus lygio ekspertai.
Lietuvos ambasadoriui Latvijoje Artūrui Žurauskui skirtas svarbiausias Latvijos Trijų žvaigždžių ordinas. URM nuotr.
Gegužės 4 dieną minimos Latvijos nepriklausomybės atkūrimo dienos proga, Lietuvos ambasadoriui Latvijoje Artūrui Žurauskui skirtas aukščiausias ir svarbiausias Latvijos valstybinis apdovanojimas – trečios klasės Trijų žvaigždžių ordinas.
Apdovanojimas skirtas už ambasadoriaus išskirtinį ilgametį indėlį į dvišalius Latvijos ir Lietuvos santykius ir jų vystymą.
Taip pat ketvirtos klasės Trijų žvaigždžių ordinu buvo apdovanota Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarė Birutė Valionytė už indėlį į Baltijos šalių vienybę nepriklausomybės atkūrimo laikotarpiu.
Svarbiausias Latvijos valstybinis apdovanojimas – Trijų žvaigždžių ordinas, įsteigtas 1924 metais, siekiant pažymėti asmenų nuopelnus Latvijos nepriklausomybei ir veiklą šalies labui. Ordinas atkurtas 1994 metais, Latvijai atgavus nepriklausomybę. Juo gali būti apdovanojami Latvijos ir užsienio piliečiai už veiklą politinėje, kultūrinėje, švietimo, ekonomikos ar sporto srityse.
