Joe Bidenas šluostosi akis nosinaite. EPA – ELTA foto
Vašingtonas, birželio 20 d. (AFP-ELTA). JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį išreiškė paramą savo sūnui Hunteriui, kuris sutiko pripažinti savo kaltę dėl dviejų kaltinimų nesumokėjus federalinio pajamų mokesčio ir prisipažino neteisėtai turėjęs ginklą.
„Prezidentas ir pirmoji ponia myli savo sūnų ir palaiko jį bei jo pastangas atkurti savo gyvenimą. Daugiau komentarų neturėsime“, – sakoma Baltųjų rūmų pareiškime.
H. Bidenas susitarime dėl kaltės pripažinimo su JAV prokuratūra savo gimtojoje Delavero valstijoje pripažino turėjęs šaunamąjį ginklą, nors vartojo narkotikus.
53 metų H. Bideno ir JAV prokurorų susitarimą dar turės patvirtinti federalinis teisėjas.
Kalėjimo grotos. Slaptai.lt nuotr.
Budapeštas, gegužės 31 d. (ELTA). Vengrija per kelias pastarąsias savaites paleido 777 užsieniečius – daugiausia Serbijos, Ukrainos ir Rumunijos piliečius, nuteistus už prekybą žmonėmis. Ši amnestija buvo paskelbta dėl perpildytų kalėjimų.
Tai pranešama Vengrijos bausmių vykdymo administracijos (BvOP) atsakyme į „Reuters“ paklausimą, rašo portalas „eurointegration“.
Kaip informavo žinyba, Vengrijos kalėjimuose laikomi 2636 už prekybą žmonėmis nuteisti asmenys, iš kurių 808 yra užsienio piliečiai, turintys teisę būti paleisti.
„Užsienio piliečių kalinimas Vengrijos kalėjimams kasmet atsieina milijardus forintų“, – teigiama BvOP spaudos tarnybos atsakyme į paklausimą.
Anot spaudos tarnybos, paleisti užsieniečiai, kurie nepaliks Vengrijos teritorijos per 72 valandas ir bus sulaikyti policijos, visą likusį bausmės laiką turės praleisti kalėjime.
Balandžio mėnesį, motyvuodama kalėjimų perpildymu, Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbáno vyriausybė paskelbė dekretą, leidžiantį paleisti užsienio piliečius, nuteistus už žmonių kontrabandą, jei jie per tris dienas išvyks iš Vengrijos.
Šis žingsnis sukėlė protestus kaimyninėje Austrijoje, kuri yra pagrindinis nelegalių migrantų, vykstančių iš Balkanų per Vengriją, kelionės tikslas. Viena pareiškė, kad prekeivių žmonėmis paleidimą laiko grėsme savo saugumui.
Daugeliui migrantų Vengrijos maršrutas tebėra patrauklus, nors ši šalis sustiprino pasienio policijos patrulius ir pastatė tvorą po 2015 metų migracijos krizės Europos Sąjungoje.
Patekę į Vengriją, migrantai gali kirsti atviras Šengeno erdvės sienas į turtingas ES šalis, tokias kaip Austrija ar Vokietija.
Andersas Behringas Breivikas. EPA – ELTA fotografija
Oslas, kovo 18 d. (AFP-ELTA). Norvegijos dešinysis ekstremistas Andersas Behringas Breivikas liks kalėjime. Apeliacinis teismas penktadienį atsisakė iš naujo svarstyti jau atmestą A. B. Breiviko prašymą anksčiau laiko paleisti jį į laisvę. Paleisti A. B. Breiviką iš kalėjimo pirma laiko būtų „neatsakingas eksperimentas“, – pareiškė teisėjai.
A. B. Breivikas 2011 metų liepos 22 dieną Oslo vyriausybiniame kvartale susprogdino bombą, nužudydamas aštuonis žmones, o tada Utiojos saloje nušovė 69 žmones, dauguma kurių buvo jaunimo vasaros stovyklos dalyviai.
A. B. Breiviko prašymą dėl paleidimo anksčiau laiko vasario pradžioje atmetė pirmosios instancijos teismas. Teisėjų manymu, 43-erių žudikas yra lygiai toks pat pavojingas, kaip ir 2011-aisiais.
Dešinysis ekstremistas 2012 metais buvo nuteistas 21 metų laisvės atėmimo bausme su galimybe pratęsti ją, kol jis bus laikomas grėsme visuomenei. Tada tai buvo griežčiausia įmanoma bausmė. Dabar įstatymai sugriežtinti ir galimos ilgesnė kalinimo bausmės.
Kalėjimo tvora. Slaptai.lt nuotr.
Kijevas, kovo 9 d. (ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė įsaką, kuriame numatoma sugriežtinti atsakomybę už valstybės išdavimą ir plėšikavimą galiojant karinei padėčiai. Tai trečiadienį pranešė naujienų agentūra UNIAN.
Dabar Ukrainoje maksimali bausmė už valstybės išdavimą – įkalinimas iki gyvos galvos konfiskuojant turtą. Už plėšikavimą bus skiriamos laisvės atėmimo iki 15 metų bausmės.
Anksčiau griežčiausios bausmės pagal šiuos straipsnius buvo atitinkamai 15 metų ir 10 metų.
Ukrainos parlamentas įvedė karinę padėtį šalies teritorijoje vasario 24 d.
Maryja Kalesnikava. EPA-ELTA nuotr.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia, kad Baltarusijos teismo sprendimas opozicijos aktyvistei Maryjai Kalesnikavai skirti 11 metų kalėjimo yra „eilinė teisingumo parodija.“
Baltarusijos prokurorai paprašė skirti 12 metų laisvės atėmimo bausmę M. Kalesnikavai, kuri praėjusiais metais vadovavo protestams prieš prezidento Aliaksandro Lukašenkos režimą, antradienį pranešė jos bendražygiai.
„Eilinė teisingumo parodija. Aš norėčiau pažiūrėti į akis Baltarusijos teisėsaugos sistemos žmonėms – teisėjams ir kitiems pareigūnams – kaip jūs jaučiatės įkalindami visiškai nekaltus žmones, žmones, kurių vienintelis „nusikaltimas” – laisvės siekis“, – Eltai perduotame komentare teigia G. Landsbergis.
„Norėčiau paklausti tų teisėjų, ką jie iš tiesų galvoja – Lukašenka vieną dieną vis tiek žlugs – kaip ir visi kiti diktatoriai, tačiau jūs ir toliau gyvensite savo šalyje bei turėsite atsakyti bendrapiliečiams“, – akcentavo ministras.
ELTA primena, kad Baltarusijos teismas pagrindinei opozicijos veikėjai M. Kalesnikavai, kuri pernai vadovavo masiniams protestams prieš prezidentą Aliaksandrą Lukašenką, skyrė 11 metų laisvės atėmimo bausmę už sukeltą grėsmę nacionaliniam saugumui.
M. Kalesnikavos advokatui Maksimui Znakui skirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė, pranešė buvusio opozicijos kandidato į prezidentus Viktoro Babarykos, kurio kampanijai M. Kalesnikava vadovavo, spaudos tarnyba.
Apsauginės kaukės. Slaptai.lt nuotr.
Singapūre šešių savaičių laisvės atėmimo bausme buvo nuteistas britas už tai, kad nenešiojo kaukės ir šaipėsi iš policijos, ketvirtadienį pranešė pareigūnai.
Miestas-valstybė, kurioje COVID-19 protrūkiai buvo palyginti lengvi, ėmėsi griežtų priemonių prieš asmenis, pažeidžiančius koronaviruso taisykles, ir buvo keletas atvejų, kai bausmės buvo skirtos užsieniečiams.
Benjaminas Glynnas buvo areštuotas po to, kai gegužę filmuota medžiaga, kurioje jis užfiksuotas be kaukės traukinyje, ėmė sklisti internete.
40-metis vėliau ėmė šaipytis iš policijos, kuri buvo pasiųsta jo suimti, o praėjusį mėnesį teismo posėdžio metu atsisakė dėvėti apsauginę kaukę.
Remiantis pranešimais, B. Glynnas teisme pareiškė pasipiktinimą, kuriame apibūdino vykstantį procesą kaip „absurdišką“ ir „bjaurų“, ir sakė, kad kaukės neveiksmingos užkertant kelią COVID-19 plitimui.
Tokios kalbos paskatino teisėją skirti psichiatrinę ekspertizę, tačiau B. Glynnas buvo pripažintas pakankamai sveiku, kad byla galėtų tęstis.
Trečiadienį jis buvo nuteistas už tai, kad pažeidė COVID-19 taisykles, už netinkamą elgesį su policija ir už viešosios tvarkos pažeidimus.
Teismo pareigūnas ketvirtadienį naujienų agentūrai AFP patvirtino įkalinimo terminą, sakydamas, kad jo pradžia skaičiuojama nuo liepos 19 dienos, t. y. nuo tada, kai B. Glynnas pirmą kartą buvo suimtas.
Kadangi jis jau buvo atlikęs du trečdalius paskirtos bausmės, B. Glynnas trečiadienį buvo paleistas iš kalėjimo ir bus deportuotas, rašė vietos laikraštis „Straits Times“.
Nuteistieji Singapūre gali būti paleisti už gerą elgesį, atlikę du trečdalius bausmės.
B. Glynnas nuo 2017 metų sausio dirbo britų įdarbinimo įmonės Singapūro filiale.
Jis buvo suimtas likus kelioms savaitėms iki to laiko, kai turėjo grįžti į Jungtinę Karalystę ir pradėti dirbti naujame darbe.
Gegužę devyniems britams buvo uždrausta dirbti Singapūre, nes jie, pažeisdami koronaviruso taisykles, surengė jachtoje vakarėlį su Kalėdų Senelio kepurėmis.
Praėjusių metų birželį tas pats nutiko keturiems britams, kurie nesilaikė apribojimų ir vaikščiojo per įvairias užeigas.
Ar demokratijos principas atsižvelgti į mažumų nuomones, norus šiandien jau keičiamas į privalomą jų norų pildymą? Ar vienos, gal ir kelių valstybių priimti nutarimai, įstatymai įpareigoja kitas valstybes aklai kartoti tuos pačius nutarimus (o gal klaidas?), neatsižvelgiant, net nesiteiraujant savo piliečių nuomonės?
Kažkokios Lietuvos pilietės, ištekėjusios už užsieniečių, kurių pavardės rašomos kiek kitaip, nei lietuviškais rašmenimis, nebesusigaudo savo tapatybėje, jei jų pavardės pase įrašomos atitinkamomis lietuviškomis raidėmis – ir visa likusi Lietuva turi mokytis naujos abėcėlės?
Kažkokie savo lytiškume pasiklydę subjektai sukuria naują dokumentą spręsti žinomai ir jau sprendžiamai problemai neva kovai su smurtu prieš moteris, o iš tikrųjų tik tam, kad visam pasauliui primestų savąjį gyvybės raidos neatitinkantį lyčių ir lytiškumo supratimą, – ir jį verčiamos priimti net ir tos valstybės, kurios jau priėmė šūsnis įstatymų ir nutarimų, nuo kurių, tiesą sakant, ir nurašyta didžioji dalis Stambulo konvencijos straipsnių. Kam to reikia? Matyt, tam, kad būtų sukurta dar viena biurokratų armija, kuriai išlaikyti teks skirti tokią riebią dalį biudžeto, apie kurią šiandien veikiančios moterų, vaikų ir kitų skriaudžiamųjų gynimo organizacijos gali tik pasvajoti.
Kartoju: tai, kas Stambulo konvencijoje atrodo nauja ar naudinga, Lietuvoje jau nebe nauja. Juk jau priimtas ne vienas įstatymas, skirtas moterų apsaugai nuo smurto artimoje aplinkoje, įsteigtos ir atitinkamos institucijos. O štai Konvencijos 10 straipsnio 1 punkte aiškiai nurodyta: „Šalys paskiria arba įsteigia vieną ar daugiau oficialių įstaigų, atsakingų už politikos ir priemonių, skirtų visų formų smurto, įtraukto į šios Konvencijos taikymo sritį, prevencijai ir kovai su juo, koordinavimą, įgyvendinimą, stebėseną ir vertinimą“. Kuriam galui?
Į tai dėmesį atkreipė ir veikli moteris, pinigus skaičiuoti mokanti verslininkė Jolanta Blažytė: „Pagrindinis lyčių lyginimo smogiamasis batalionas šiuo metu susiformavo Socialinės apsaugos ministerijoje, pagal kurios nurodymą nuo balandžio 1-osios turės būti viešinama informacija apie vyrų ir moterų atlyginimų skirtumus kiekvienoje įmonėje. Kam to konkrečiai reikia – nežinau, bet įtariu, kad vėl gi tam, kad įvairaus plauko lyčių lyginimo kontoros galėtų įsisavinti naujus milijonus, o labiausiai pasižymėję lygintojai vėl su savo traukiniais dardėtų į šiltus ir aukštus postus. Ir šioje lyčių lyginimo psichozėje pasakyti ką nors apie tai, kad atlyginimai turi būti mokami ne pagal lytį, o pagal pareigybes, kompetencijas ir atliktų darbų apimtis yra tas pats, kas su kibirėliu vandens bandyti užgesinti įsisiautėjusį miškų gaisrą“.
Tiesa, kai kurie Konvencijos punktai ir Lietuvos skaitytojui gali pasirodyti nauji, intriguojantys. Bet tai, kas atrodo nauja, yra toli nuo lietuviškos realybės. Pavyzdžiui, Lietuvoje nepasitaiko prievartinio nepilnamečių mergaičių tekinimo už vyrų ar prievartinio mergaičių lytinių organų žalojimo. Nors… ką gali žinoti, kas bus po dešimties ar dvidešimties metų jau dabar vykdomo tikslingo tautų maišymo proceso? Gal su naujais naujų tautinių, etninių bendruomenių atsineštais papročiais atsiras ir naujos moterų skriaudimo formos? Tačiau šiandien turim tai, ką turim, ir dar vienas tarptautinis dokumentas vargu ar kuo naudingu praturtins jau susiklosčiusius moterų gynimo nuo smurto būdus ir priemones.
Jei skaitytojas nepatingėtų ir pavartytų Lietuvoje jau priimtus įstatymus, susipažintų su daugybe jau įkurtų (vien Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacija, trumpiau LMTĮA, vienija, kaip ji skelbiasi, 16 Specializuotos kompleksinės pagalbos centrų, teikiančių pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims visoje Lietuvoje, o kur dar visuomeninės organizacijos, Caritas skyriai ir kt.) institucijų, visuomeninių organizacijų programomis ir nuostatais bei palygintų juos su tais, kuriuos perša Konvencija, pamatytų, jog popieriuje/kompiuterių diskuose mes visus tuos gražius žodžius ir nutarimus jau esame senokai labai dailiai surašę. Todėl kokia prasmė juos kartoti dokumente, kurį mums lyg kokiems necivilizuotiems aborigenams bruka geri žmonės „iš aukščiau“ ir kurį norima paskelbti viršesniu už mūsų Konstituciją ir mūsų įstatymus? Juk tai būtų nedviprasmiškas Lietuvos valdžios nenorėjimo ar nemokėjimo tvarkytis savarankiškai, savo galva pripažinimas.
Beje, jau ne vieną su Konvencija susipažinusį žmogų stebina tai, kad Konvencijoje nė puse sakinio neužsimenama apie kūdikiško amžiaus berniukų lytinio organo „korekcijas“ judėjų ar musulmonų tikėjimo šalyse, nors tai tikrų tikriausias vaikų žalojimas pagal tradicijas, prieš kurias Konvencijoje skelbiamas vos ne „kryžiaus žygis“. Pavyzdžiui,12 str. 5 punkte rašoma: „Šalys užtikrina, kad kultūra, papročiai, religija, tradicijos ar vadinamoji „garbė“ nebūtų laikomi bet kokių smurto veiksmų, įtrauktų į šios Konvencijos taikymo sritį, pateisinimu“.
Prašosi išvada, jog šitame dokumente veikia „dvigubų standartų“ dėsnis, kai vienos tradicijos yra „tradiciškesnės“ už kitas? O gal vyrai, net ir kūdikiško amžiaus nenusipelno būti ginami nuo smurto? Tuomet apie kokių lyčių lygybę čiulbama Konvencijoje?
Regis, valstybę valdančios moterys bei dainuojančios saviveiklininkės net nepasidomėjo, kodėl – nejaugi tik dėl moterų, mergaičių lytinių organų žalojimo kažkur Afrikoje ar Azijoje – mums reikia dar vieno biurokratų bataliono?
Parduodami paveikslai. Vilniaus senamiestis. Vytauto Visocko nuotr.
Kita vertus, gal Lietuvoje trūksta kvalifikuotų specialistų (psichologų, teisės žinovų, dorai savo pareigas atliekančių policininkų, tyrėjų, teisėjų)? Gal stinga lėšų jau turimų specialistų gebėjimų tobulinimui, gal prastai aprūpinta moterimis ir šeimomis besirūpinančių institucijų materialinė bazė? Tuomet apie tai ir reikėtų kalbėti, belstis į Daukanto aikštės rūmų duris, į pinigus skirstančių valdininkų ar seimūnų sąžinę, reikalauti, o ne rypauti aikštėse neaišku, dėl ko.
Paveikslų vertinimas. Vytauto Visocko nuotr.
Atsiprašau, gal nepakankamai pagarbiai atsiliepiau apie aktyvių moterų dainuojančią akciją Daukanto aikštėje, bet mano pagarbą moterų/socialinių lyčių teisių gynėjoms kaip saulė pavasario sniegą „nulaižė“ LMTĮA kreipimasis į respublikos Prezidentą dėl to, kad aktyvistėms nepatiko Prezidento žodžiai apie diskusijų dėl Konvencijos išprovokuotą pavojų žodžio laisvei.
Pradėjusios kreipimąsi prašymu ir viltimi, „kad LR Prezidentas Gitanas Nausėda paaiškins ir pagrįs savo teiginį“, moterys užbaigė jį raginimu palaikyti „Stambulo konvencijos ratifikavimą“.
Kaip aiškėja iš aktyvisčių veiksmų ir žodžių, jos mato ir girdi tik tai, ką pačios nori. Todėl netenka stebėtis, kad nepastebėjo, neišgirdo Prezidento pasisakymo esminių dalykų. O gaila… Prezidentas Gitanas Nausėda teigė suprantantis, kad Konvencijos klausimu būtinos diskusijos, tačiau priemonės, kurių griebėsi kai kurie diskutuojantieji, jo nuomone, „visiškai nepriimtinos“.
Nepriimtina Prezidentas laiko patyčių kultūrą, kuomet oponentai „maišomi su purvais kartais tiesiog šlykščia forma“, kaip atsitiko su užgaulios kritikos sulaukusiu kunigu Algirdu Toliatu, kuris, nors pasisakydamas prieš Stambulo konvenciją, neužgavo, nepažemino nė vieno asmens, tačiau savo adresu susilaukė daug patyčių.
Baigdamas savo pasisakymą, prezidentas pakvietė kovoti su patyčiomis ir neleisti, kad kentėtų kitaminčiai. Tiesa, nepaminėjo konkrečiai nė vieno „kitaminčio“, dėl ko „laisvūnai“ puolė priekaištauti prezidentui, kad jis savo pasisakyme pavardėmis nesuminėjo LGBT bendruomenės atstovų, kurie irgi susilaukia patyčių.
Beje, kiek man teko stebėti, LGBT nariai patyčių susilaukia (bet, žinoma, neturėtų) po kokio nors viešo savo nario išsišokimo, grubių pastabų, provokacijų kitaip manančių ar kitaip „mylinčių“ žmonių adresu. O kunigas A. Toliatas neužsipuolė nė vieno žmogaus, nepažemino, tik dirbo savo darbą: ragino savo ganomas aveles, tikinčiųjų bendruomenę savo gyvenime vadovautis Biblija ir Kristaus mokymu, kurie – nieko nepadarysi, taip jau atsitiko, – nesutampa su kai kuriais Stambulo konvencijos postulatais.
Politologė Jūratė Novagrockienė prezidento asmenyje norėtų matyti „taikytoją“, savotišką vaikiškų filmukų herojų katiną Leopoldą, kuris visuomet mandagus, respektabilus ir kiekvienai konfliktinei situacijai siūlo “pozityvią programą”, iš trijų žodžių: „Vyrukai, gyvenkite draugiškai“.
Viena vertus, profesorė atsiminė, kad „demokratijoje žmonės turi savo nuomonę, kurią gali išsakyti, tačiau kiekviena laisvė turi savo ribas“, bet, kita vertus, viską pamiršusi, ėmė priekaištauti prezidentui, kuris „nusikalto”, išsakęs savąją nuomonę. Gal politologės manymu, prezidentui galioja tik laisvės ribos, bet negalioja nuomonės laisvė? Betgi prezidento rinkėjai ir nori, ir turi tokią teisę: išgirsti prezidento nuomonę.
Kačiukai. Slaptai.lt nuotr.
O ko verta katino Leopoldo filosofija gyvenime ir politikoje, 2016 m. komentavo Vilija Aleknaitė-Abramikienė: „Katino Leopoldo požiūriu bei jo metodu neretai sekama tarptautinėje politikoje. Gerai žinoma valstybė aneksuoja suverenių valstybių teritorijas, vykdo agresiją, žmonių gyvenimą paversdama pragaru, tarptautinė bendruomenė – pagaliau! – ryžtasi reaguoti sankcijomis, tačiau net ir tokiomis aplinkybėmis katinų leopoldų choras murkia toliau. Jie piktinasi dėl sankcijų ir ragina “ieškoti bendrų sąlyčio taškų”, “blaiviai vertinti susiklosčiusią situaciją”, “ieškoti kompromiso ir bendrų galimybių erdvės”. Tarytum problema būtų ne agresorius, bet visi likusieji, neva nenorintys ar nesugebantys kalbėtis“. /https://www.delfi.lt/news/ringas/politics/v-aleknaite-abramikiene-berlyno-politika-ir-katinas-leopoldas/.
Beje, profesorė J. Novagrockienė – ne vienintelė dama politologė, kurią erzina vos ne kiekvienas viešas prezidento pasisakymas. Teko išgirsti ir emocingą Rimos Urbonaitės komentarą vienoje TV laidoje, kur ji, oponuodama prezidentui, tikino Stambulo konvencijoje neaptikusi nei grėsmės laisvei, nei kišimosi į mūsų švietimo sistemą.
Apgailėtina, jog ir politologė, ir kreipimąsi į prezidentą surašiusi Asociacija praleido pro ausis tokį laisvą visuomenę šokiravusį faktą, jog vyriausybė, įsiklausiusi į kai kurių ministrių pasiūlymą,jau suformavo vadinamąją „minčių policiją”, kuri turi sekti, kokias nuomones išsako piliečiai, kuo dalijasi socialiniuose tinkluose, ir turi teisę BAUSTI asmenis, kurių žodžiai, mintys prieštarauja vyriausybės nutarimams ar kai kurių žiniasklaidos priemonių peršamai nuomonei pačiais įvairiausiais klausimais, jų tarpe – ir Stambulo konvencijoje pateiktaisiais.
Kas tai, jei ne grėsmė žodžio ir įsitikinimų laisvei?
Ir juokinga, ir liūdna, sužinojus, jog, ko gero, pirmąja „minčių policijos” auka tapo vienas istorikas, kurio pasisakymą atitikimo „teisingai nuomonei“ prasme turėjo vertinti tokios garbės apstulbintas Istorijos instituto direktorius A. Nikžentaitis.
Labai gaila ir apmaudu, kai į viešąją erdvę neatsakingai paleidžiami teiginiai apie Konvenciją, jos net neskaičius, kaip tai padarė politologė R. Urbonaitė, neva „neaptikusi“ Konvencijoje pasikėsinimo į švietimą.Tiesiog nuostabu, kaip galima buvo nepastebėti specialiai švietimui skirto 14 straipsnio, kuriame juodu ant balto parašyta: „1.Šalys tinkamais atvejais imasi būtinų priemonių, kad į oficialią visų švietimo lygių mokymo programą būtų įtraukta pagal kintančius besimokančiųjų gebėjimus pritaikyta mokymo medžiaga, pavyzdžiui, tokiomis temomis: moterų ir vyrų lygybės, nestereotipinių lyčių vaidmenų, tarpusavio pagarbos, nesmurtinio konfliktų sprendimo tarpasmeniniuose santykiuose, smurto prieš moteris dėl lyties ir teisės į asmens neliečiamybę. 2. Šalys imasi būtinų priemonių, kad 1 dalyje nurodyti principai būtų skatinami savaiminio mokymosi įstaigose, taip pat sporto, kultūros bei laisvalaikio įstaigose ir žiniasklaidoje“.
O LMTĮ Asociacija kartu su R. Urbonaite žvalgosi, trina akis, krapšto ausis ir klausinėja: kur čia pavojus žodžio laisvei? Kur kišimasis į švietimo sistemą?
Na, jei Asociacijos narės bei jos farvateryje plaukiančios „socialinės lytys“ ir savo tiesioginės, profesinės veiklos srityse veikia su tokia pat atida ir reikalo išmanymu, kaip skaito Konvenciją, nenuostabu, kad smurtas prieš vaikus, moteris ir apskritai prieš silpnesnius mūsų visuomenės narius niekaip nesiliauja.
Tačiau padėties nepakeis jokios konvencijos, nes su smurtu kovoja ne žodžiai ir tekstai, o žmonės.
Aleksejus Navalnas. EPA – ELTA nuotr.
Kremliaus kritikui Aleksejui Navalnui antradienį buvo paskirta 3,5 metų laisvės atėmimo bausmė, tai antradienį nusprendė teismas. Vis dėlto į bausmę buvo įskaičiuota 10 mėnesių, kuriuos jis anksčiau praleido namų arešte, todėl opozicionierius bus įkalintas 2 metus ir 8 mėnesius, ir juos praleis kolonijoje, praneša „The Moscow Times“.
Antradienį Maskvos miesto teismas svarstė A. Navalno bylą. Rusijos federalinė bausmių vykdymo komisija paprašė teismo pakeisti A. Navalnui paskirtą lygtinę bausmę realia – 3,5 metų – laisvės atėmimo bausme, nes jis pažeidė 2014 metais sukčiavimo byloje jam paskirtos lygtinės bausmės sąlygas, pagal kurias A. Navalnas turėjo pasirodyti Rusijos kalėjimų tarnybai dukart per mėnesį.
A. Navalnas buvo sulaikytas sausio 17-ąją Maskvoje, kai parskrido iš Vokietijos, kur buvo gydomas po beveik mirtino apnuodijimo nervus paralyžiuojančia medžiaga, ir įkalintas 30-iai parų. Jo sulaikymas paskatino šalyje masinius protestus.
Heiko Maasas. EPA – ELTA nuotr.
Vokietijos užsienio reikalų ministro Heiko Maaso nuomone, turi būti patraukti atsakomybėn tiek Kapitolijaus šturmo dalyviai, tiek kurstytojai. Jis tai pareiškė ketvirtadienį Bundestage per „Aktualijų valandą“, skirtą riaušėms JAV sostinėje.
Pasak H. Maaso, visi demokratai turi susivienyti prieš savo priešininkus. „Šis susitelkimas prasideda nuo būtinybės patraukti atsakomybėn tokių pažeidimų iniciatorius. Prie jų reikia priskirti pasirengusius smurtauti riaušių dalyvius ir jų įkvėpėjus. Tas, kuris kursto neapykantą, turi atsakyti“, – pabrėžė ministras, netiesiogiai užsimindamas apie JAV prezidentą Donaldą Trumpą.
H. Maasas pažymėjo, jog tai ne jo reikalas vertinti D. Trumpo apkaltą. „Bet ji atspindi JAV poreikį nepalikti be atsako žalos demokratijos institutams darymo“, – teigė jis. „D. Trumpas ignoravo demokratinį Amerikos rinkėjų sprendimą ir – ypač pastarosiomis savaitėmis – kojomis trypė demokratines žaidimo taisykles“, – pridūrė ministras.
Sausio 6 d. D. Trumpo šalininkai įsiveržė į JAV Kongreso pastatą, kad sutrukdytų patvirtinti lapkričio 3 d. įvykusių prezidento rinkimų, kuriuos laimėjo demokratas Joe Bidenas, rezultatus. Minia patraukė prie Kapitolijaus po D. Trumpo kreipimosi į savo šalininkus, susirinkusius prie Baltųjų rūmų.
Per riaušes Kapitolijaus policija nušovė moterį. Be to, buvo užfiksuotos tarpusavyje nesusijusios dar trijų žmonių mirtys. Po susirėmimų taip pat mirė Kapitolijaus policijos pareigūnas.
J. Bideno inauguracija įvyks sausio 20 d. ant Kapitolijaus laiptų.
Mineapolyje – riaušės. EPA – ELTA nuotr.
Nepaisant to, kad JAV Mineapolio mieste buvo paskelbta komendanto valanda, žmonės ir toliau protestavo po to, kai suėmimo metu dėl policininko veiksmų gegužės 25 d. mirė juodaodis vyras, praneša naujienų agentūra dpa.
Mineapolyje, Minesotos valstijoje, žmonės ketvirtą dieną iš eilės protestavo dėl 46 metų George‘o Floyd‘o mirties policijos rankose.
Nors policininkui buvo pateikti įtarimai dėl trečiojo laipsnio nužudymo, neramumai tęsėsi ir toliau.
Vaizdo įrašuose buvo matyti, kaip pareigūnas Derek‘as Chauvin‘as klūpojo atsirėmęs keliu į G. Floyd‘o kaklą, kuris maldavo jį paleisti ir sakė negalįs kvėpuoti. Netrukus po to vyras mirė.
Prokuroras Mike‘as Freeman‘as spaudos konferencijos metu sakė, kad įtarimai pareigūnui buvo pareikšti daug greičiau nei bet kuriam kitam policininkui.
Už trečiojo laipsnio nužudymą Minesotos valstijoje gresia maksimali 25 metų įkalinimo bausmė.
D. Chauvin’as buvo suimtas dar prieš prokuroro spaudos konferenciją. Jam skirtas 500 000 JAV dolerių užstatas.
Tuo metu generalinis prokuroras William‘as Barr‘as sakė, kad Teisingumo departamentas ir Federalinis tyrimų biuras (FTB) vykdo nepriklausomą tyrimą, kad būtų nustatyta, ar buvo pažeisti federaliniai civilinės teisės įstatymai.
Dėl mirtimi pasibaigusio juodaodžio vyro suėmimo neramumai kilo ne tik Mineapolyje, kur buvo plėšiamos ir deginamos parduotuvės, bet ir kituose JAV miestuose.
Minesotos gubernatorius Tim‘as Walz‘as spaudos konferencijos metu penktadienį ragino žmones nutraukti smurtą ir atkurti tvarką.
Tuo metu Mineapolio meras Jacob‘as Frey‘us nuo 20 val. įvedė komendanto valandą, kuri galios ir savaitgalį. Tačiau žiniasklaida transliavo vaizdus, kuriuose matomi nurodymus pažeidinėjantys demonstrantai.
Penktadienį protestai kilo ir Atlantoje, kur demonstrantai užpuolė naujienų kanalo CNN būstinę. CNN transliacijoje buvo matyti, kaip žmonės mėtė daiktus į policijos pareigūnus, saugojusius įėjimą į pastatą.
Protestuotojai taip pat nuniokojo Atlantoje esantį koledžo futbolo šlovės muziejų.
Žmonės į gatves išėjo ir Teksaso valstijos Hiustono mieste, kurio meras Sylvester‘is Turner‘is penktadienį ragino gyventojus likti namie dėl jų pačių saugumo.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas tviteryje protestuotojus išvadino „banditais“ ir perspėjo juos, kad „prasidėjus plėšimams prasideda ir šaudynės“.
Pastarasis jo pareiškimas buvo itin kritikuojamas, o socialinės žiniasklaidos tinklas „Twitter“ prezidento žinutę pažymėjo įspėjimu, kad jis skatina smurtą.
Vėliau penktadienį D. Trumpas sakė susitikęs su G. Floyd‘o šeima ir teisinosi dėl savo komentarų.
Prezidentas teigė nežinojęs, kad 1967 m. Majamio policijos vadas pavartojo lygiai tokius pačius žodžius – „prasidėjus plėšimams prasideda ir šaudynės“ – bandydamas pateisinti smurtą juodaodžių kvartaluose.
Diržas. Slaptai.lt nuotr.
Nuo penktadienio, kai policijai buvo suteikta teisė išrašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, dėl karantino draudimų nesilaikymo nubausti jau 156 asmenys. Dėl galimų pažeidimų per savaitgalį policija sulaukė 450 pranešimų: šeštadienį – 183, sekmadienį – 267.
„Penktadienį nubausti 26 asmenys, šeštadienį – 69, sekmadienį – 61“, – Eltą informavo Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis.
R. Matonis pirmadienį patikino, kad pranešimų pobūdis nesikeičia, dažniausiai žmonės informuoja apie galimą saviizoliacijos nesilaikymą.
Policijos departamento atstovo teigimu, per karantino laikotarpį policija sulaukė jau maždaug 5 tūkstančių pranešimų dėl galimo karantino draudimų nesilaikymo.
ELTA primena, kad Vyriausybė nutarė pratęsti karantiną iki balandžio 13 d., t. y. Velykų antrosios dienos. Karantinas šalyje įvestas nuo kovo 16 d.
Karantino laikotarpiu šalies piliečiams draudžiama išvykti iš šalies, uždarytos parduotuvės (išskyrus maisto ir vaistines) bei kavinės. Taip pat draudžiami žmonių susibūrimai, neveikia šalies švietimo, ugdymo įstaigos, gyventojams rekomenduojama dirbti iš namų. Jei būtina išeiti iš namų, rekomenduojama dėvėti kaukes arba respiratorius arba kitas nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones.
Šią savaitę įsigaliojo draudimas asmenims parkuose ir kitose atvirose viešosiose vietose lankytis ir būti didesnėmis nei 2 asmenų grupėmis. Taip pat reikalaujama laikytis saugaus kontakto, prekybos ir paslaugų vietose lankytis po vieną šeimos narį.
Seimas antradienį pritarė siūlymui didinti baudas už privalomojo karantino nesilaikymą. Baudos bus padidintos iki 6 tūkst. eurų.
Tiesa ir teisingumas – svarbiausia
Praėjus vos kelioms valandoms po JAV prezidento Donaldo Trumpo komentaro apie esą per didelę jo buvusiam patarėjui Rogeriui Stone’ui rekomenduojamą skirti bausmę, Teisingumo departamentas pakeitė savo sprendimą. Incidentas sukėlė įtarimų dėl galimo prezidento kišimosi, praneša „Deutsche Welle“.
Antradienį atsistatydino keturi teisininkai, Rogerio Stone’o byloje ėję prokurorų pareigas, Teisingumo departamentui paskelbus apie galimą bausmės, rekomenduojamos skirti ilgamečiam D. Trumpo patarėjui, sumažinimą.
Teisingumo departamento sprendimas paskelbtas praėjus vos kelioms valandoms po to, kai, pasipiktinęs rekomenduojamu 7-9 metų kalėjime laikotarpiu, D. Trumpas parašė žinutę tviterio paskyroje. Tokią bausmę jis įvardijo kaip „siaubingą ir nesąžiningą“, taip pat „netinkamą teisingumo vykdymą“.
Teisingumo departamentas informavo, kad bausmės rekomendacija buvo paskelbta pirmadienio vakarą, o advokatai šiuo klausimu su Baltaisiais rūmais esą nediskutavo.
Lapkritį buvęs prezidento patarėjas R. Stone’as buvo nuteistas dėl septynių kaltinimų: melavimo Kongresui, trukdymo dirbti ir liudininkų parodymų klastojimo.
Donaldas Trampas (Trump). EPA – ELTA nuotr.
Nors Teisingumo departamento rekomendacijų keitimas yra labai neįprastas reiškinys, šį kartą vienas anksčiau šioje byloje nedalyvavęs pareigūnas pareiškė, kad rekomendacija yra „perteklinė ir nepagrįsta“, todėl departamentas esą iš viso neteiks jokios oficialios rekomendacijos.
Kai buvo paskelbta apie šiuos pakeitimus, iš bylos nutarė trauktis keturi R. Stone’o nuteisimo siekę prokurorai: Aaronas Zelinsky’is, Adamas Jedas, Michaelis Marando ir Jonathanas Kravisas. J. Kravisas teisme pareiškė ne tik paliekantis bylą, bet ir pasitraukiantis iš federalinio prokuroro posto.
J. Kravisas ilgą laiką dirbo prokuroru Vašingtone, jis dalyvavo keliose bylose, kurias iškėlė specialiojo patarėjo Roberto Muellerio komanda, taip pat prisidėjo prie buvusio D. Trumpo rinkimų kampanijos vadovo Paulo Manaforto nuteisimo.
Prokuroras A. Zelinsky’is žada sugrįžti prie ankstesnių generalinio prokuroro Baltimorėje pareigų. Dėl šio su R. Stone’o byla susijusio incidento jis taip pat pasitraukė iš pareigų Vašingtone. A. Zelinsky’is anksčiau yra dalyvavęs bylose, kurių metu spręsta, ar D. Trumpo kampanijos rengėjai žinojo apie tai, kad Rusija turėjo priėjimą prie demokratų elektroninių laiškų, kurie vėliau buvo paviešinti.
Kokias pareigas eis iš bylos pasitraukęs A. Jedas kol kas nežinoma. Prieš tai, kai prisijungė prie R. Muellerio komandos, jis dirbo Teisingumo departamente, kur sprendė civilines bylas.
„Teisinės valstybės principai ir ši didžiulė nuostabaus Teisingumo departamento tradicija siaubingai iškreipiama D. Trumpo asmeninių troškimų ir poreikių, – teigė Senato mažumos lyderis Chuckas Schumeris. – Tai didelė gėda.“
Į protestą Maskvoje susirinko 40 000 opozicijos šalininkų. EPA-ELTA nuotr.
Maskvos teismas trečiadienį nuteisė protestuotoją trejus metus kalėti už tariamą smurtą prieš policiją.
Pasak tyrėjų, 28 metų amžiaus kaltinamasis Kirilas Žukovas smogė pareigūnui per nesankcionuotą opozicijos protestą liepos mėnesio pabaigoje, taip sukeldamas pareigūnui „fizinį skausmą“.
Vaizdo įraše, plačiai paplitusiame socialinėje žiniasklaidoje, matyti, kaip K. Žukovas nestipriai liečia policininko šalmą.
Vis dėlto, kaip pranešė Rusijos naujienų agentūra „Interfax“, teisėja Marija Sizinceva nuteisė K. Žukovą trejus metus kalėti bendrojo režimo pataisos darbų kolonijoje.
Per tą patį protestą Rusijos sostinėje Maskvoje, kuris buvo skirtas reikalauti laisvų ir sąžiningų rinkimų, daugiau kaip 1 400 žmonių buvo trumpam sulaikyti. K. Žukovas yra vienas iš penkių vyrų, kuriems rugpjūčio pradžioje buvo skirtas ikiteisminis kalinimas.
Maskvoje suimtas protestuotojas. EPA-ELTA nuotr.
Antradienį du kiti rusai dėl protestų buvo nuteisti kalėti dvejus ir trejus metus. Dviejų vaikų tėvas ir vienintelis savo šeimos maitintojas D. Beglecas nuteistas dvejus metus kalėti už policininko užpuolimą.
Antrasis asmuo – Ivanas Podkopajevas – pripažintas kaltu dėl policininko užpuolimo pipirinėmis dujomis per tą patį protestą liepos pabaigoje ir nuteistas trejų metų laisvės atėmimo bausme.
Demonstracijos Maskvoje prasidėjo liepos pabaigoje, nes rinkimuose į sostinės Dūmą buvo uždrausta dalyvauti nepriklausomiems kandidatams. Dešimtys tūkstančių žmonių dalyvavo protestuose dėl laisvų ir sąžiningų rinkimų. Per demonstracijas sulaikyti keli tūkstančiai žmonių, o daugiau kaip tuzinui grėsė kalėjimo bausmė dėl masinių neramumų ir policininkų užpuolimo.
Protestuotojai tvirtina, kad jų mitingai taikūs. Žmogaus teisių grupės ir Vakarų šalys apkaltino Rusijos policiją naudojant pernelyg didelę jėgą prieš protestuotojus.
Įstatymas, draudžiantis mušti vaikus, tik gaisro gesinimas. O kokios to gaisro priežastys? Ar išvengsime naujų gaisrų, jeigu nepanaikinsime priežasčių? Jokiu būdu.
Vytautas Visockas. Slaptai.lt nuotr.
Deja, priežastys labai sunkiai pašalinamos, jų daug. Mergina, moteris pasidarė vaiką. Tėvas arba nežinomas, arba su ja nė negyveno, nebuvo susituokę. Nieko nuostabaus, dabar taip madinga. Tokia moteris gal nė nepagalvojo, kad jos vaikui bus žymiai blogiau be tėvo.
Vienai motinai irgi ilgainiui gyvenimas apkarsta. Kelyje pasitaiko buvęs tiuremščikas, šiek tiek girtuoklis, šiek tiek narkomanas, bet mokantis įtikti, susukti vienišai mamai galvą. Beje, esu dirbęs su nusikaltėliais, žinau, kad moterims jie – kaip drugeliams liepsna, vilioja, nors tu ką.
Vaikas jau turi tėtį, kurio dažniausiai ne tik nemyli, bet net nekenčia. Mano žmona augo su patėviu. Niekada jis jos nemušė, bet mylimas nebuvo. Mergaitė nuolat jam be priežasties prieštaraudavo, demonstratyviai ant stalo pasidėdavo žuvusio tėvo portretą, visaip kitaip primindavo, kad jis jai svetimas, nemielas. Šiuo atveju tragedija neįvyko, patėviui užteko savitvardos, išminties.
Kėdainių berniuko patėviui – neužteko. Čia visai kita istorija. Berniuko nelaimei, jo motina jam padovanojo gyvenimo suluošintą, alkoholio ir narkotikų sužalotą patėvį.
Kaip jūs, valdžios žmonės, vaikų gynėjai pašalinsite šitą priežastį?! Paskenduolių laikai seniai praėjo, bet ar vaikams nuo to geriau? Retas jaunas vyras, reta jauna moteris gyvena su pirmąja arba pirmuoju. Vienas mokyklos laikų draugas, sutiktas gatvėje, iš tolo man šaukia: „Ar vis dar su ta pačia gyveni?“ Gėda prisipažinti – su ta pačia.
Tai tik viena gaisrų, kuriuose nukenčia, žūsta vaikai, priežastis. Kiti laikai, kiti papročiai, labai nepalankūs vaikams. Moteris – ne vergė, ji nori dirbti, pramogauti, keliauti, o vaikas – našta. Bandau įsivaizduoti ateitį po kelių dešimčių metų. Vos gimusius kūdikius prižiūrės, auklės robotai, moters rankos bus visai atrištos. Ir jokio smurto, jokio pliaukštelėjimo per užpakaliuką, kai mažylis nežinia ko rėkia iki pamėlynavimo. Robotas bus kantrus ir išmintingas.
Tačiau nėštumas, ypač gimdymas, – irgi menkas malonumas. Todėl ilgainiui moteris bus išvaduota ir nuo šios naštos: vaikus pradėsime ir devynis mėnesius auginsime mėgintuvėlyje. O paskui, iki pilnametystės, gal kokiame žmonių auginimo kombinate, pagal specialias mokymo ir auklėjimo programas.
Dabar labai peikiami mano jaunystės laikai, kai valdžia nebaudė, nepersekiojo tėvų už tai, kad dažnuose namuose matomoje vietoje ant sienos kabodavo diržiukas. Dabar už tokį nusižengimą persekios ir baus, jeigu socialiniai darbuotojai namuose pamatys šį smurto prieš vaikus įrankį.
Manote, kad esu mušeikų šalininas? Jokiu būdu. Kiek žinau, mano senelis niekada nemušė mano Tėvo (20-ojo amžiaus pradžioje!), mano Tėvas niekada nemušė manęs, aš niekada nemušiau savo sūnaus. Tada niekas nekalbėjo apie fizinį, psichologinį smurtą, net sąvokų tokių nežinojome. Mano Tėvas manęs nemušė net tada, kai aš balėjoje (praustuvėje) maudomai mažametei seseriai, paprašytas įpilti šilto vandens, ant pečių užpyliau verdančio! Pasekmės buvo baisios: sesuo kelis mėnesius kentėjo fiziškai, o aš ir Tėvai – psichologiškai, morališkai. Tėvas pasakė: ne vaikas kaltas, jis nesuprato, ką daro. Tokiems tėvams nereikėjo įstatymo, draudžiančio mušti vaikus.
Ar mušdavo mokinius mokytojai? Alytaus mokyklose (pirmojoje ir antrojoje vidurinėse), kuriose mokiausi iki paskutinės klasės, mūsų niekas nė karto nemušė. Net linijuote per delną. Ausį gal kada ir užsukdavo, neprisimenu. Kartais pastatydavo į kampą, bet niekada neliepė atsiklaupti. Išvarydavo iš klasės, kartais – vienai dienai iš mokyklos. Liepdavo neateiti be tėvo. Vyresnių klasių mokiniams už didesnę bausmę tekdavo plikai nusikirpti plaukus.
Tiesa, kartą mokyklos direktorius savo kabinete kelis septintokus vis dėlto mušė diržu. Vienas iš jų buvo prokuroro ar tardytojo sūnus: direktoriui teko pasiieškoti kito darbo. Tas atvejis ypatingas, netipiškas.
Kai kurios mokinių išdaigos dabar man kelia šypseną. Pertraukos metu mokytojo kėdę pakeitėme sulūžusia. Jaunas fizikas sėsdamas atsidūrė ant grindų ir labai supyko. Bet nieko nemušė, net nebandė išsiaiškinti, kas jį taip pažemino (ir tiesiogine prasme).
Tada mes vienus mokytojus labai gerbėme, kitų – prisibijojome, bet ne todėl, kad jie galėtų pakelti prieš mus ranką. Du mokytojus vadinome maloniniu Tėvelio vardu.
Kai šiandien girdžiu, kad mokyklose mokytojai viešai pravardžiuojami necenzūriniais žodžiais, net stumdomi, iš jų tyčiojamasi, su skaudama širdimi turiu pasakyti: šia prasme jūsų mokyklai toli iki mūsų mokyklos, kurią prisimename su meile ir dėkingumu. Nenoriu būti blogas pranašas, tačiau po šios plačiai nuskambėjusios tragedijos smurto prieš vaikus nesumažės, nors įstatymai sugriežtinti. Nes priežasčių – bedarbystės, turtinės nelygybės, alkoholizmo, narkomanijos – sugriežtintais įstatymais nepašalinsi. Serga šeima, serga mokykla, serga visuomenė.
Pirmą kartą Lietuvos mokykloms parengtas rekomendacijų projektas, numatantis leistinas poveikio priemones netinkamai besielgiantiems vaikams.
Dokumentas, kuriame numatoma ir fizinio poveikio moksleiviui galimybė, parengtas remiantis Didžiosios Britanijos pedagogų patirtimi. Taip praneša Lietuvos Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai. Šiomis rekomendacijomis siekiama padėti mokyklų darbuotojams efektyviai reaguoti į kraštutinius netinkamo elgesio atvejus ir užtikrinti psichologiškai ir fiziškai saugią aplinką mokyklos bendruomenėje.
