Aleksejus Navalnas. EPA – ELTA nuotr.

Kremliaus kritikui Aleksejui Navalnui antradienį buvo paskirta 3,5 metų laisvės atėmimo bausmė, tai antradienį nusprendė teismas. Vis dėlto į bausmę buvo įskaičiuota 10 mėnesių, kuriuos jis anksčiau praleido namų arešte, todėl opozicionierius bus įkalintas 2 metus ir 8 mėnesius, ir juos praleis kolonijoje, praneša „The Moscow Times“.
 
Antradienį Maskvos miesto teismas svarstė A. Navalno bylą. Rusijos federalinė bausmių vykdymo komisija paprašė teismo pakeisti A. Navalnui paskirtą lygtinę bausmę realia – 3,5 metų – laisvės atėmimo bausme, nes jis pažeidė 2014 metais sukčiavimo byloje jam paskirtos lygtinės bausmės sąlygas, pagal kurias A. Navalnas turėjo pasirodyti Rusijos kalėjimų tarnybai dukart per mėnesį.
 
A. Navalnas buvo sulaikytas sausio 17-ąją Maskvoje, kai parskrido iš Vokietijos, kur buvo gydomas po beveik mirtino apnuodijimo nervus paralyžiuojančia medžiaga, ir įkalintas 30-iai parų. Jo sulaikymas paskatino šalyje masinius protestus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.03; 08:30

Heiko Maasas. EPA – ELTA nuotr.

Vokietijos užsienio reikalų ministro Heiko Maaso nuomone, turi būti patraukti atsakomybėn tiek Kapitolijaus šturmo dalyviai, tiek kurstytojai. Jis tai pareiškė ketvirtadienį Bundestage per „Aktualijų valandą“, skirtą riaušėms JAV sostinėje.
 
Pasak H. Maaso, visi demokratai turi susivienyti prieš savo priešininkus. „Šis susitelkimas prasideda nuo būtinybės patraukti atsakomybėn tokių pažeidimų iniciatorius. Prie jų reikia priskirti pasirengusius smurtauti riaušių dalyvius ir jų įkvėpėjus. Tas, kuris kursto neapykantą, turi atsakyti“, – pabrėžė ministras, netiesiogiai užsimindamas apie JAV prezidentą Donaldą Trumpą.
 
H. Maasas pažymėjo, jog tai ne jo reikalas vertinti D. Trumpo apkaltą. „Bet ji atspindi JAV poreikį nepalikti be atsako žalos demokratijos institutams darymo“, – teigė jis. „D. Trumpas ignoravo demokratinį Amerikos rinkėjų sprendimą ir – ypač pastarosiomis savaitėmis – kojomis trypė demokratines žaidimo taisykles“, – pridūrė ministras.
 
Sausio 6 d. D. Trumpo šalininkai įsiveržė į JAV Kongreso pastatą, kad sutrukdytų patvirtinti lapkričio 3 d. įvykusių prezidento rinkimų, kuriuos laimėjo demokratas Joe Bidenas, rezultatus. Minia patraukė prie Kapitolijaus po D. Trumpo kreipimosi į savo šalininkus, susirinkusius prie Baltųjų rūmų.
 
Per riaušes Kapitolijaus policija nušovė moterį. Be to, buvo užfiksuotos tarpusavyje nesusijusios dar trijų žmonių mirtys. Po susirėmimų taip pat mirė Kapitolijaus policijos pareigūnas.
 
J. Bideno inauguracija įvyks sausio 20 d. ant Kapitolijaus laiptų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.15; 05:00

Mineapolyje – riaušės. EPA – ELTA nuotr.

Nepaisant to, kad JAV Mineapolio mieste buvo paskelbta komendanto valanda, žmonės ir toliau protestavo po to, kai suėmimo metu dėl policininko veiksmų gegužės 25 d. mirė juodaodis vyras, praneša naujienų agentūra dpa.
 
Mineapolyje, Minesotos valstijoje, žmonės ketvirtą dieną iš eilės protestavo dėl 46 metų George‘o Floyd‘o mirties policijos rankose.
 
Nors policininkui buvo pateikti įtarimai dėl trečiojo laipsnio nužudymo, neramumai tęsėsi ir toliau.
 
Vaizdo įrašuose buvo matyti, kaip pareigūnas Derek‘as Chauvin‘as klūpojo atsirėmęs keliu į G. Floyd‘o kaklą, kuris maldavo jį paleisti ir sakė negalįs kvėpuoti. Netrukus po to vyras mirė.
 
Prokuroras Mike‘as Freeman‘as spaudos konferencijos metu sakė, kad įtarimai pareigūnui buvo pareikšti daug greičiau nei bet kuriam kitam policininkui.
 
Už trečiojo laipsnio nužudymą Minesotos valstijoje gresia maksimali 25 metų įkalinimo bausmė.
 
D. Chauvin’as buvo suimtas dar prieš prokuroro spaudos konferenciją. Jam skirtas 500 000 JAV dolerių užstatas.
 
Tuo metu generalinis prokuroras William‘as Barr‘as sakė, kad Teisingumo departamentas ir Federalinis tyrimų biuras (FTB) vykdo nepriklausomą tyrimą, kad būtų nustatyta, ar buvo pažeisti federaliniai civilinės teisės įstatymai.
 
Dėl mirtimi pasibaigusio juodaodžio vyro suėmimo neramumai kilo ne tik Mineapolyje, kur buvo plėšiamos ir deginamos parduotuvės, bet ir kituose JAV miestuose.
 
Minesotos gubernatorius Tim‘as Walz‘as spaudos konferencijos metu penktadienį ragino žmones nutraukti smurtą ir atkurti tvarką.
 
Tuo metu Mineapolio meras Jacob‘as Frey‘us nuo 20 val. įvedė komendanto valandą, kuri galios ir savaitgalį. Tačiau žiniasklaida transliavo vaizdus, kuriuose matomi nurodymus pažeidinėjantys demonstrantai.
 
Penktadienį protestai kilo ir Atlantoje, kur demonstrantai užpuolė naujienų kanalo CNN būstinę. CNN transliacijoje buvo matyti, kaip žmonės mėtė daiktus į policijos pareigūnus, saugojusius įėjimą į pastatą.
 
Protestuotojai taip pat nuniokojo Atlantoje esantį koledžo futbolo šlovės muziejų.
 
Žmonės į gatves išėjo ir Teksaso valstijos Hiustono mieste, kurio meras Sylvester‘is Turner‘is penktadienį ragino gyventojus likti namie dėl jų pačių saugumo.
 
JAV prezidentas Donaldas Trumpas tviteryje protestuotojus išvadino „banditais“ ir perspėjo juos, kad „prasidėjus plėšimams prasideda ir šaudynės“.
 
Pastarasis jo pareiškimas buvo itin kritikuojamas, o socialinės žiniasklaidos tinklas „Twitter“ prezidento žinutę pažymėjo įspėjimu, kad jis skatina smurtą.
 
Vėliau penktadienį D. Trumpas sakė susitikęs su G. Floyd‘o šeima ir teisinosi dėl savo komentarų.
 
Prezidentas teigė nežinojęs, kad 1967 m. Majamio policijos vadas pavartojo lygiai tokius pačius žodžius – „prasidėjus plėšimams prasideda ir šaudynės“ – bandydamas pateisinti smurtą juodaodžių kvartaluose.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.30; 08:48

Diržas. Slaptai.lt nuotr.

Nuo penktadienio, kai policijai buvo suteikta teisė išrašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, dėl karantino draudimų nesilaikymo nubausti jau 156 asmenys. Dėl galimų pažeidimų per savaitgalį policija sulaukė 450 pranešimų: šeštadienį – 183, sekmadienį – 267.
 
„Penktadienį nubausti 26 asmenys, šeštadienį – 69, sekmadienį – 61“, – Eltą informavo Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis.
 
R. Matonis pirmadienį patikino, kad pranešimų pobūdis nesikeičia, dažniausiai žmonės informuoja apie galimą saviizoliacijos nesilaikymą.
 
Policijos departamento atstovo teigimu, per karantino laikotarpį policija sulaukė jau maždaug 5 tūkstančių pranešimų dėl galimo karantino draudimų nesilaikymo.
 
ELTA primena, kad Vyriausybė nutarė pratęsti karantiną iki balandžio 13 d., t. y. Velykų antrosios dienos. Karantinas šalyje įvestas nuo kovo 16 d.
 
Karantino laikotarpiu šalies piliečiams draudžiama išvykti iš šalies, uždarytos parduotuvės (išskyrus maisto ir vaistines) bei kavinės. Taip pat draudžiami žmonių susibūrimai, neveikia šalies švietimo, ugdymo įstaigos, gyventojams rekomenduojama dirbti iš namų. Jei būtina išeiti iš namų, rekomenduojama dėvėti kaukes arba respiratorius arba kitas nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones.
 
Šią savaitę įsigaliojo draudimas asmenims parkuose ir kitose atvirose viešosiose vietose lankytis ir būti didesnėmis nei 2 asmenų grupėmis. Taip pat reikalaujama laikytis saugaus kontakto, prekybos ir paslaugų vietose lankytis po vieną šeimos narį.
 
Seimas antradienį pritarė siūlymui didinti baudas už privalomojo karantino nesilaikymą. Baudos bus padidintos iki 6 tūkst. eurų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.06; 09:34

Tiesa ir teisingumas – svarbiausia

Praėjus vos kelioms valandoms po JAV prezidento Donaldo Trumpo komentaro apie esą per didelę jo buvusiam patarėjui Rogeriui Stone’ui rekomenduojamą skirti bausmę, Teisingumo departamentas pakeitė savo sprendimą. Incidentas sukėlė įtarimų dėl galimo prezidento kišimosi, praneša „Deutsche Welle“.
 
Antradienį atsistatydino keturi teisininkai, Rogerio Stone’o byloje ėję prokurorų pareigas, Teisingumo departamentui paskelbus apie galimą bausmės, rekomenduojamos skirti ilgamečiam D. Trumpo patarėjui, sumažinimą.
 
Teisingumo departamento sprendimas paskelbtas praėjus vos kelioms valandoms po to, kai, pasipiktinęs rekomenduojamu 7-9 metų kalėjime laikotarpiu, D. Trumpas parašė žinutę tviterio paskyroje. Tokią bausmę jis įvardijo kaip „siaubingą ir nesąžiningą“, taip pat „netinkamą teisingumo vykdymą“.
 
Teisingumo departamentas informavo, kad bausmės rekomendacija buvo paskelbta pirmadienio vakarą, o advokatai šiuo klausimu su Baltaisiais rūmais esą nediskutavo.
 
Lapkritį buvęs prezidento patarėjas R. Stone’as buvo nuteistas dėl septynių kaltinimų: melavimo Kongresui, trukdymo dirbti ir liudininkų parodymų klastojimo.
 
Donaldas Trampas (Trump). EPA – ELTA nuotr.

Nors Teisingumo departamento rekomendacijų keitimas yra labai neįprastas reiškinys, šį kartą vienas anksčiau šioje byloje nedalyvavęs pareigūnas pareiškė, kad rekomendacija yra „perteklinė ir nepagrįsta“, todėl departamentas esą iš viso neteiks jokios oficialios rekomendacijos.
 
Kai buvo paskelbta apie šiuos pakeitimus, iš bylos nutarė trauktis keturi R. Stone’o nuteisimo siekę prokurorai: Aaronas Zelinsky’is, Adamas Jedas, Michaelis Marando ir Jonathanas Kravisas. J. Kravisas teisme pareiškė ne tik paliekantis bylą, bet ir pasitraukiantis iš federalinio prokuroro posto.
 
J. Kravisas ilgą laiką dirbo prokuroru Vašingtone, jis dalyvavo keliose bylose, kurias iškėlė specialiojo patarėjo Roberto Muellerio komanda, taip pat prisidėjo prie buvusio D. Trumpo rinkimų kampanijos vadovo Paulo Manaforto nuteisimo.
 
Prokuroras A. Zelinsky’is žada sugrįžti prie ankstesnių generalinio prokuroro Baltimorėje pareigų. Dėl šio su R. Stone’o byla susijusio incidento jis taip pat pasitraukė iš pareigų Vašingtone. A. Zelinsky’is anksčiau yra dalyvavęs bylose, kurių metu spręsta, ar D. Trumpo kampanijos rengėjai žinojo apie tai, kad Rusija turėjo priėjimą prie demokratų elektroninių laiškų, kurie vėliau buvo paviešinti.
 
Kokias pareigas eis iš bylos pasitraukęs A. Jedas kol kas nežinoma. Prieš tai, kai prisijungė prie R. Muellerio komandos, jis dirbo Teisingumo departamente, kur sprendė civilines bylas.
 
„Teisinės valstybės principai ir ši didžiulė nuostabaus Teisingumo departamento tradicija siaubingai iškreipiama D. Trumpo asmeninių troškimų ir poreikių, – teigė Senato mažumos lyderis Chuckas Schumeris. – Tai didelė gėda.“
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.12; 00:45

Į protestą Maskvoje susirinko 40 000 opozicijos šalininkų. EPA-ELTA nuotr.
Maskvos teismas trečiadienį nuteisė protestuotoją trejus metus kalėti už tariamą smurtą prieš policiją.
 
Pasak tyrėjų, 28 metų amžiaus kaltinamasis Kirilas Žukovas smogė pareigūnui per nesankcionuotą opozicijos protestą liepos mėnesio pabaigoje, taip sukeldamas pareigūnui „fizinį skausmą“.
 
Vaizdo įraše, plačiai paplitusiame socialinėje žiniasklaidoje, matyti, kaip K. Žukovas nestipriai liečia policininko šalmą.
 
Vis dėlto, kaip pranešė Rusijos naujienų agentūra „Interfax“, teisėja Marija Sizinceva nuteisė K. Žukovą trejus metus kalėti bendrojo režimo pataisos darbų kolonijoje.
 
Per tą patį protestą Rusijos sostinėje Maskvoje, kuris buvo skirtas reikalauti laisvų ir sąžiningų rinkimų, daugiau kaip 1 400 žmonių buvo trumpam sulaikyti. K. Žukovas yra vienas iš penkių vyrų, kuriems rugpjūčio pradžioje buvo skirtas ikiteisminis kalinimas.
Maskvoje suimtas protestuotojas. EPA-ELTA nuotr.
 
Antradienį du kiti rusai dėl protestų buvo nuteisti kalėti dvejus ir trejus metus. Dviejų vaikų tėvas ir vienintelis savo šeimos maitintojas D. Beglecas nuteistas dvejus metus kalėti už policininko užpuolimą.
 
Antrasis asmuo – Ivanas Podkopajevas – pripažintas kaltu dėl policininko užpuolimo pipirinėmis dujomis per tą patį protestą liepos pabaigoje ir nuteistas trejų metų laisvės atėmimo bausme.
 
Demonstracijos Maskvoje prasidėjo liepos pabaigoje, nes rinkimuose į sostinės Dūmą buvo uždrausta dalyvauti nepriklausomiems kandidatams. Dešimtys tūkstančių žmonių dalyvavo protestuose dėl laisvų ir sąžiningų rinkimų. Per demonstracijas sulaikyti keli tūkstančiai žmonių, o daugiau kaip tuzinui grėsė kalėjimo bausmė dėl masinių neramumų ir policininkų užpuolimo.
 
Protestuotojai tvirtina, kad jų mitingai taikūs. Žmogaus teisių grupės ir Vakarų šalys apkaltino Rusijos policiją naudojant pernelyg didelę jėgą prieš protestuotojus.
 
2019.09.04; 20:48

Įstatymas, draudžiantis mušti vaikus, tik gaisro gesinimas. O kokios to gaisro priežastys? Ar išvengsime naujų gaisrų, jeigu nepanaikinsime priežasčių? Jokiu būdu. 

Vytautas Visockas. Slaptai.lt nuotr.

Deja, priežastys labai sunkiai pašalinamos, jų daug. Mergina, moteris pasidarė vaiką. Tėvas arba nežinomas, arba su ja nė negyveno, nebuvo susituokę. Nieko nuostabaus, dabar taip madinga. Tokia moteris gal nė nepagalvojo, kad jos vaikui bus žymiai blogiau be tėvo.

Vienai motinai irgi ilgainiui gyvenimas apkarsta. Kelyje pasitaiko buvęs tiuremščikas, šiek tiek girtuoklis, šiek tiek narkomanas, bet mokantis įtikti, susukti vienišai mamai galvą. Beje, esu dirbęs su nusikaltėliais, žinau, kad moterims jie – kaip drugeliams liepsna, vilioja, nors tu ką.

Vaikas jau turi tėtį, kurio dažniausiai ne tik nemyli, bet net nekenčia. Mano žmona augo su patėviu. Niekada jis jos nemušė, bet mylimas nebuvo. Mergaitė nuolat jam be priežasties prieštaraudavo, demonstratyviai ant stalo pasidėdavo žuvusio tėvo portretą, visaip kitaip primindavo, kad jis jai svetimas, nemielas. Šiuo atveju tragedija neįvyko, patėviui užteko savitvardos, išminties.

Kėdainių berniuko patėviui – neužteko. Čia visai kita istorija. Berniuko nelaimei, jo motina jam padovanojo gyvenimo suluošintą, alkoholio ir narkotikų sužalotą patėvį.

Kaip jūs, valdžios žmonės, vaikų gynėjai pašalinsite šitą priežastį?! Paskenduolių laikai seniai praėjo, bet ar vaikams nuo to geriau? Retas jaunas vyras, reta jauna moteris gyvena su pirmąja arba pirmuoju. Vienas mokyklos laikų draugas, sutiktas gatvėje, iš tolo man šaukia: „Ar vis dar su ta pačia gyveni?“ Gėda prisipažinti – su ta pačia.

Tai tik viena gaisrų, kuriuose nukenčia, žūsta vaikai, priežastis. Kiti laikai, kiti papročiai, labai nepalankūs vaikams. Moteris – ne vergė, ji nori dirbti, pramogauti, keliauti, o vaikas – našta. Bandau įsivaizduoti ateitį po kelių dešimčių metų. Vos gimusius kūdikius prižiūrės, auklės robotai, moters rankos bus visai atrištos. Ir jokio smurto, jokio pliaukštelėjimo per užpakaliuką, kai mažylis nežinia ko rėkia iki pamėlynavimo. Robotas bus kantrus ir išmintingas.

Tačiau nėštumas, ypač gimdymas, – irgi menkas malonumas. Todėl ilgainiui moteris bus išvaduota ir nuo šios naštos: vaikus pradėsime ir devynis mėnesius auginsime mėgintuvėlyje. O paskui, iki pilnametystės, gal kokiame žmonių auginimo kombinate, pagal specialias mokymo ir auklėjimo programas.

Dabar labai peikiami mano jaunystės laikai, kai valdžia nebaudė, nepersekiojo tėvų už tai, kad dažnuose namuose matomoje vietoje ant sienos kabodavo diržiukas. Dabar už tokį nusižengimą persekios ir baus, jeigu socialiniai darbuotojai namuose pamatys šį smurto prieš vaikus įrankį.

Manote, kad esu mušeikų šalininas? Jokiu būdu. Kiek žinau, mano senelis niekada nemušė mano Tėvo (20-ojo amžiaus pradžioje!), mano Tėvas niekada nemušė manęs, aš niekada nemušiau savo sūnaus. Tada niekas nekalbėjo apie fizinį, psichologinį smurtą, net sąvokų tokių nežinojome. Mano Tėvas manęs nemušė net tada, kai aš balėjoje (praustuvėje) maudomai mažametei seseriai, paprašytas įpilti šilto vandens, ant pečių užpyliau verdančio! Pasekmės buvo baisios: sesuo kelis mėnesius kentėjo fiziškai, o aš ir Tėvai –  psichologiškai, morališkai. Tėvas pasakė: ne vaikas kaltas, jis nesuprato, ką daro. Tokiems tėvams nereikėjo įstatymo, draudžiančio mušti vaikus.

Ar mušdavo mokinius mokytojai? Alytaus mokyklose (pirmojoje ir antrojoje vidurinėse), kuriose mokiausi iki paskutinės klasės, mūsų niekas nė karto nemušė. Net linijuote per delną. Ausį gal kada ir užsukdavo, neprisimenu. Kartais pastatydavo į kampą, bet niekada neliepė atsiklaupti. Išvarydavo iš klasės, kartais – vienai dienai iš mokyklos. Liepdavo neateiti be tėvo. Vyresnių klasių mokiniams už didesnę bausmę tekdavo plikai nusikirpti plaukus.

Tiesa, kartą mokyklos direktorius savo kabinete kelis septintokus vis dėlto mušė diržu. Vienas iš jų buvo prokuroro ar tardytojo sūnus: direktoriui teko pasiieškoti kito darbo. Tas atvejis ypatingas, netipiškas.

Kai kurios mokinių išdaigos dabar man kelia šypseną. Pertraukos metu mokytojo kėdę pakeitėme sulūžusia. Jaunas fizikas sėsdamas atsidūrė ant grindų ir labai supyko. Bet nieko nemušė, net nebandė išsiaiškinti, kas jį taip pažemino (ir tiesiogine prasme).

Tada mes vienus mokytojus labai gerbėme, kitų – prisibijojome, bet ne todėl, kad jie galėtų pakelti prieš mus ranką. Du mokytojus vadinome maloniniu Tėvelio vardu.

Kai šiandien girdžiu, kad mokyklose mokytojai viešai pravardžiuojami necenzūriniais žodžiais, net stumdomi, iš jų tyčiojamasi, su skaudama širdimi turiu pasakyti: šia prasme jūsų mokyklai toli iki mūsų mokyklos, kurią prisimename su meile ir dėkingumu. Nenoriu būti blogas pranašas, tačiau po šios plačiai nuskambėjusios tragedijos smurto prieš vaikus nesumažės, nors įstatymai sugriežtinti. Nes priežasčių – bedarbystės, turtinės nelygybės, alkoholizmo, narkomanijos – sugriežtintais įstatymais nepašalinsi. Serga šeima, serga mokykla, serga visuomenė.

2017.02.07; 08:34

dirzas

Pirmą kartą Lietuvos mokykloms parengtas rekomendacijų projektas, numatantis leistinas poveikio priemones netinkamai besielgiantiems vaikams.

Dokumentas, kuriame numatoma ir fizinio poveikio moksleiviui galimybė, parengtas remiantis Didžiosios Britanijos pedagogų patirtimi. Taip praneša Lietuvos Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai. Šiomis rekomendacijomis siekiama padėti mokyklų darbuotojams efektyviai reaguoti į kraštutinius netinkamo elgesio atvejus ir užtikrinti psichologiškai ir fiziškai saugią aplinką mokyklos bendruomenėje.

Continue reading „Mokysis iš britų, kaip tramdyti neklaužadas“