Rugpjūčio 5 d. oro linijų bendrovės „Air Lituanica“ lėktuvas pakilo į Berlyną, į pagrindinį Vokietijos sostinės – Tėgelio – oro uostą. Tai jau trečiasis tiesioginis reguliarus kompanijos maršrutas. Taip pat nuo šiol, bendradarbiaujant su Vokietijos oro linijų bendrove „Air Berlin”, siūlomi ir jungiamieji skrydžiai į kitus Vokietijos bei Europos miestus.

Šiuo metu jokia kita aviakompanija nesiūlo tiesioginių skrydžių tarp Lietuvos ir Vokietijos sostinių, todėl šis maršrutas turi aukštą potencialą ne tik darbo, bet ir turizmo tikslais keliaujančių sraute.

„Berlynas – ko gero, populiariausia kryptis, kuria iki šiol nebuvo tiesioginio skrydžio iš Vilniaus. Tūkstančiai lietuvių kasmet dalyvauja garsiose Berlyno verslo parodose, kultūros renginiuose, tad tiesioginiai skrydžiai suteiks progą keliaujantiems ne tik greitai ir patogiai nuvykti į Vokietijos sostinę, tačiau ir pasiekti bet kurį Vokietijos miestą“, – teigė prieš pakylant orlaiviui surengtoje spaudos konferencijoje dalyvavęs Vilniaus savivaldybės vicemeras Jonas Pinskus.

Jam pritarė ir Vokietijos ambasados Lietuvoje ambasadoriaus patarėjas ir pavaduotojas Peter‘is Ziegler‘is, patvirtindamas, jog Lietuvos ir Vokietijos ekonominių ir politinių ryšių stiprinimui yra labai svarbus susisiekimas: „Vokietijos verslininkai ir turistai yra pamėgę Lietuvą, o naujasis maršrutas – puiki galimybė šių šalių žmonėms pažinti vieniems kitus”.

Bendradarbiavimo su „Air Berlin” dėka, iš Vilniaus, su persėdimu Berlyne, bus galima pasiekti Štutgartą, Diuseldorfą, Frankfurtą, Miuncheną ir kitus Vokietijos miestus, o taip pat – kitas Lietuvos verslui svarbias Europos kryptis, tokias kaip Viena, Ciurichas, Roma ir kt.

Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje (AHK) Lietuvos biuro vadovė Audronė Ercienė įžvelgė ekonominę naujojo skrydžio naudą: „Tiesioginiai skrydžiai tarp Vilniaus ir Vokietijos sostinės Berlyno prisidės prie ekonominių ryšių tarp Vokietijos ir Lietuvos skatinimo. Skrydžių į Vokietiją plėtra, be abejonės, pagerins Lietuvos, kaip patrauklios verslui šalies, įvaizdį Vokietijos įmonių akyse”.

Tikimasi, kad per pirmuosius bendrovės veiklos metus bus pervežta daugiau nei 1,5 tūkst. keleivių kiekvieną mėnesį ir mažiausiai 18 tūkst. per metus.

Keleiviai iš Lietuvos į Berlyną bus skraidinami „Embraer 170“ orlaiviu 4 kartus per savaitę: pirmadieniais, trečiadieniais, penktadieniais ir sekmadieniais. Lėktuvas iš Vilniaus kils 13.55 val., išvykimas iš Tėgelio oro uosto – 15.10 val. vietos laiku. Skrydžio trukmė – 1 val. 35 min. Bilieto kaina – nuo 299 Lt į vieną pusę.

Iki 2015 m. „Air Lituanica“ skrydžių žemėlapį sudarys 13-16 maršrutų, per metus planuojama pervežti po 500-600 tūkst. keleivių. Įmonės veikla Lietuvoje sukurs apie 1500 darbo vietų. 83 proc. UAB „Air Lituanica“ akcijų priklauso Vilniaus miesto savivaldybės įmonei UAB „Start Vilnius“, o likusi dalis akcijų – 17 proc. – UAB „Air Lituanica Club“. 

Sandra Meškauskaitė yra Komunikacijos vadovė

www.airlituanica.com

2013.08.05

Ottas Johnas, daktaras (Otto John, 1909–1997) Vakarų Vokietijos specialiųjų tarnybų bendradarbis, slapta dirbęs VDR žvalgybai Štazi (vok.–Stasi) ir galų gale apkaltintas išdavyste.

1933 metais Johnas pradėjo dirbti Vokietijos civilinėse oro linijose Lufthansa ir iki 1944 metų išliko firmos juridinėje valdyboje. Antrojo pasaulinio karo metais palaikė santykius su Abvero štabo viršininku generolu majoru Hansu Osteriu. Abu nekentė Hitlerio ir abu dalyvavo nesėkmingame pasikėsinime į jo gyvybę 1944 metų liepos 20 dieną. Už dalyvavimą sąmoksle Johno brolis (kaip ir Osteris) buvo nubaustas mirties bausme (nušautas).

Praėjus keturioms paroms po pasikėsinimo Johnas pabėgo į Madridą, ten atsiskleidė vietiniams Didžiosios Britanijos žvalgybos atstovams ir buvo persiųstas į Didžiąją Britaniją. Likusį karo laikotarpį jis ten ir gyveno, dirbdamas radijo stotyje, kuri transliuodavo laidas Vokietijai. Po karo Johnas padėjo anglams tikrinti vokiečių belaisvių patikimumą ir dalyvavo persekiojant aukštus vokiečių karininkus, kurių buvo ieškoma už karinius nusikaltimus.

Continue reading „Tuometinė Vakarų Vokietijos kontržvalgyba nepatikėjo”

gelen_reinhard

Bundesnachrichtendienst – Federacinės Vokietijos žvalgybos tarnyba. Ši Vakarų Vokietijos žinyba buvo atsakinga už užsienio žvalgybą.

Įsteigta 1956 metais nacistinės agentūros, veikusios antrojo pasaulinio karo metais prieš Sovietų Sąjungą vadovaujant generolui Reinhardui Gelenui (Reinhard Gehlen), pagrindu.

Šeštajame dešimtmetyje Amerikos CŽV kontroliavo per R.Geleną visos Vakarų Vokietijos žvalgybos veiklą. Laikui bėgant jis įgijo savarankiškumą. Kaip ir BFV (kontržvalgybos tarnyba), BND istorijoje galima išskirti du pagrindinius etapus: „šaltojo karo“ ir susivienijusios Vokietijos po 1990 metų.

Continue reading „Iš žvalgybos enciklopedijos: BND nesėkmės”

bfv_1

Bundesamt für Verlassungsschutz – Konstitucijos apsaugos tarnyba. Tai – kontržvalgybos tarnyba tuometinėje Vakarų Vokietijoje.

Steigiant šią tarnybą – BFV – vokiečiams aktyviai talkino Amerikos ir Didžiosios Britanijos žvalgybų atstovai, naują organizaciją kurdami daug kuo panašią į Didžiosios Britanijos Saugumo tarnybą (MI 5). Kaip ir MI 5, BFV neįpareigota areštuoti ar sulaikyti. Britai ir amerikiečiai pareikalavo tokio punkto, nes labai nenorėjo savo rankomis kurti kažko panašaus į naująjį Gestapo ar SS.

Continue reading „Vakarų Vokietijos kontržvalgybos nesėkmės”

berlyne_liepsnoja

Nuo praėjusio trečiadienio kas naktį Berlyne padeginėjami automobiliai. Naktį į antradienį (rugpjūčio 23-iąją) liepsnojo mažiausiai 16 automobilių.

Laikraščiai cituoja miesto mero Klauso Wowereito frazę „Mes negalime stebėti viso miesto“. Mero nuomone, su padegėjais kovoti yra sunku.

Tyrime dalyvauja ir Valstybės saugumo darbuotojai, nes gali būti padegimų ir dėl politinių priežasčių. Stengdamiesi užkirsti kelią  padegimams arba aptikti padegėjus, naktį į antradienį budėjo 250 policininkų (100 civiliais drabužiais), visą naktį sklandė malūnsparnis. Miesto policininkams talkino kolegos iš federalinės policijos. Nepaisant to, keturiuose mokrorajonuose liepsnojo automobiliai.

Continue reading „Berlyne nesiliauja liepsnoti automobiliai”

slaptieji_spalvotas_1

Są­jū­džio sro­vei nu­ne­šus į Aukš­čiausią­ją Ta­ry­bą, pa­gal jau tu­rė­tus kuk­lius ry­šius su Vo­kie­ti­ja man bu­vo pa­siū­ly­ta dirb­ti už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­si­jo­je ir rū­pin­tis Lie­tu­vos ir Vo­kie­ti­jos san­ty­kių at­kū­ri­mu. Pir­miau­sia rei­kė­jo ži­no­ti, ko­kie tie san­ty­kiai bu­vo, kaip jie bu­vo pra­dė­ti ir vys­tė­si po 1918 m. va­sa­rio 16 die­nos, po Vals­ty­bės at­kū­ri­mo ak­to pa­skel­bi­mo.

Lie­tu­va tuo me­tu bu­vo vo­kie­čių ka­riuo­me­nės oku­puo­ta. Oku­pa­ci­nė val­džia lei­do su­šauk­ti Lie­tu­vių kon­fe­ren­ci­ją Vil­niu­je 1917 m. rug­sė­jo 18-22 die­no­mis. Kon­fe­ren­ci­ja iš­rin­ko Lie­tu­vos ta­ry­bą, ku­riai bu­vo iš­kel­tas už­da­vi­nys – at­kur­ti Lie­tu­vos vals­ty­bę. Ta­ry­bos dar­bas di­džia da­li­mi pri­klau­sė ir nuo Vo­kie­ti­jos val­džios, to­dėl iš­rink­to­sios Lie­tu­vos Ta­ry­bos na­riai tu­rė­jo daug dė­me­sio skir­ti ry­šiams su Vo­kie­ti­jos val­džia. Kas su­da­rė val­džią? Pir­miau­sia ka­riuo­me­nės, oku­pa­vu­sios Lie­tu­vą, va­do­vy­bė, ku­ri vyk­dė cen­tri­nės ka­riuo­me­nės va­do­vy­bės nu­ro­dy­mus.

Continue reading „Su­dė­tin­gas ke­lias į lais­vę”