JAV agresija ir nusiginklavimo troškimas reiškia, kad kito Vašingtono ir Pchenjano aukščiausio lygio susitikimo galimybė tampa abejotina, penktadienį skelbė Šiaurės Korėja, nors ir gyrė JAV prezidentą Donaldą Trumpą kaip „drąsų“ ir „išmintingą“.
 
Šiaurės Korėjos užsienio reikalų ministerijos patarėjas Kim Kye Gwanas taip pat sukritikavo bendras Vašingtono ir Pietų Korėjos karines pratybas, kurias Šiaurės Korėja laiko pasiruošimu invazijai, bei griežtesnes sankcijas ir spaudimą Šiaurės Korėjos atžvilgiu.
 
Kim Kye Gwanas, be kita ko, tvirtino, kad kol Pchenjanas „nuoširdžiai stengėsi sukurti pasitikėjimą“, JAV politikai liko „apsėsti“ idėjos taikyti sankcijas, kol Pchenjanas visiškai atsisakys savo branduolinių ginklų.
Patarėjas teigia abejojąs, kad kito aukščiausio lygio susitikimo metu galėtų būti pasiekta kokia nors pažanga dėl vyraujančios nuomonės Vašingtone, kad Šiaurės Korėja pirmiausiai privalo nusiginkluoti.
 
Vis dėlto Šiaurės Korėjos politikas pagyrė dabartinį JAV vadovą D. Trumpą. Pasak Kim Kye Gwano, D. Trumpas „skiriasi nuo savo pirmtakų“.
Kim Kye Gwano pranešimas paskelbtas, praėjus kelioms dienoms po to, kai D. Trumpas pareiškė, kad „greitu metu gali įvykti“ dar vienas susitikimas su Šiaurės Korėjos vadovu Kim Jong-unu.
 
JAV ir Šiaurės Korėja pernai pradėjo derybas dėl Pchenjano branduolinio nusiginklavimo, mainais į JAV saugumo garantijas ir jam taikomų sankcijų sušvelninimą.
 
Derybos atsidūrė aklavietėje po antrojo nesėkmingo D. Trumpo ir Kim Jong-uno susitikimo vasarį. Nors birželį abi Korėjas skiriančioje demilitarizuotoje zonoje neplanuotai įvykusio susitikimo metu D. Trumpas ir Kim Jong-unas sutarė atnaujinti darbinio lygmens derybas, abi šalys iki šiol nesusitarė nei dėl susitikimo datos, nei vietos.
 
2019.09.27; 09:33

NATO darbinis dokumentas, anot kurio, Belgijoje yra dislokuoti JAV branduoliniai ginklai, šalyje sukėlė kontroversiją. Dokumente teigiama, kad Belgijos Kleine Brogelio karinėje bazėje netoli Nyderlandų sienos yra dislokuotos amerikiečių karinių pajėgų bombos B61.
 
Belgijos „žaliųjų“ parlamentaras Samuelis Cogolatis pareiškė, kad tai yra nusižengimas 1968 metais Belgijos pasirašytai Branduolinio ginklo neplatinimo sutarčiai. Anot parlamentaro, jau seniai vieša paslaptis yra tai, kad tokie ginklai dislokuoti Kleine Brogelyje. Tačiau dabar esą yra „oficiali NATO ataskaita“, kuri tai patvirtina. Dabar, pasak S. Cogolačio, reikia skaidrių debatų ir nutraukti veidmainystę bei melą.
 
Minėtą NATO dokumentą balandžio 16-ąją pasirašė NATO parlamentinės asamblėjos viceprezidentas kanadietis Josephas A. Day‘us. Jame įvardytos šešios bazės, kuriose JAV pajėgos, „vykdydamos savo NATO misiją“ Europoje, dislokavo „apie 150 bombų B61“. Be Belgijos tai dar yra bazės Vokietijoje, Nyderlanduose, Turkijoje ir Italijoje.
 
NATO atsiribojo nuo šio dokumento. Tai yra ne oficialus NATO dokumentas, o tik parlamentinės asamblėjos narių darbinis dokumentas, sakė NATO atstovas.
 
JAV ir Rusijai pasitraukus iš Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutarties (INF), didėja būgštavimai dėl naujų branduolinio ginklavimosi varžybų. NATO duomenimis, šiuo metu neplanuojama Europoje dislokuoti naujų branduolinių ginklų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.03:00

Per pastaruosius 12 mėnesių šiek tiek sumažėjo pasaulio branduolinių ginklų arsenalas, bet branduolinio konflikto pavojus padidėjo, skelbė Stokholmo tarptautinis taikos tyrimų institutas (SIPRI).
 
SIPRI paskelbtoje naujausioje ataskaitoje teigiama, kad devynios branduolinius arsenalus turinčios šalys – JAV, Rusija, Didžioji Britanija, Prancūzija, Kinija, Indija, Pakistanas, Izraelis ir Šiaurės Korėja – šių metų pradžioje bendrai turėjo 13 865  branduolines kovines galvutes.
 
Lyginant su 2018 metų pradžia, skaičius yra 600 mažesnis. Nors branduolinių kovinių galvučių skaičius sumažėjo, SIPRI pažymi, kad pasaulio branduolinės valstybės toliau modernizuoja ir tobulina savo branduolinius arsenalus.
 
„Akivaizdu, kad branduoliniai ginklai išlieka centriniu jų karinių strategijų ir nacionalinio saugumo doktrinų elementu“, – teigė SIPRI tyrėjas Shannonas Kile’as.
 
Pagrindinės pasaulio branduolinės valstybės – JAV ir Rusija – turi daugiausiai branduolinių kovinių galvučių. Remiantis SIPRI duomenimis, JAV turi 6 185 branduolines kovines galvutes, o Rusija – 6 500. Apytikriai ketvirtadalis jų yra dislokuotos.
 
Abi šalys sumažino savo branduolinius arsenalus, vadovaudamosi branduolinių ginklų sumažinimo sutartimi „New START“, tačiau sutartis nustos galioti 2021 metais, o derybos dėl sutarties pratęsimo kol kas nėra vykdomos.
 
Į statistiką įtrauktos visos branduolinės kovinės galvutės – tiek dislokuotos, tiek laikoms atsargoje ar paruoštos išmontavimui.
 
Kaip teigia SIPRI, dvi nesutariančios šalys – Indija ir Pakistanas – taip pat pamažu didina savo arsenalus. Indija kol kas turi 130-140 branduolinių kovinių galvučių, o Pakistanas – 150-160.
 
Šiaurės Korėjos turimų branduolinių kovinių galvučių skaičius siekia apytikriai 20-30, Prancūzija turi 300, Kinija – 290, Didžioji Britanija – 200, o Izraelis – 80-90.
 
2019.06.17; 09:56

Vladimiras Putinas. EPA-ELTA nuotr.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įspėjo Jungtines Amerikos Valstijas, kad jei jos pasitrauks iš Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų (INF) sutarties ir pradės kurti pagal sutartį draudžiamas raketas, Rusija darys tą patį, informuoja AP.

Rusijos vadovo teigimu, JAV sprendimas nutraukti INF sutartį reiškia, kad JAV valdžios institucijos nusprendė, kad jų šalis „turi turėti šiuos ginklus“. Rusijos atsakas, anot V. Putino, bus: „Mes darysime tą patį“.

Tokie Rusijos prezidento komentarai pasirodė praėjus dienai po JAV valstybės sekretoriaus Mike’o Pompeo pareiškimo NATO užsienio reikalų ministrų susitikime, kad jei Rusija per 60 dienų nepradės laikytis INF sutarties sąlygų, Vašingtonas iš sutarties pasitrauks.

Rusija savo ruožtu paneigė pažeidžianti sutartį.

„Vėl kartojami nepagrįsti kaltinimai. Nebuvo pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių Amerikos poziciją“, – sakė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.

Atstovė tvirtino, kad Rusija visada laikėsi sutarties, ir laiko ją „kertiniu pasaulinio stabilumo ir tarptautinio saugumo akmeniu“.

Apie ketinimus pasitraukti iš sutarties JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė jau anksčiau šiais metais ir kaltino Rusiją sutarties sąlygų pažeidinėjimu.

1987 metais tuometinio JAV prezidento Ronaldo Reagano ir Sovietų Sąjungos prezidento Michailo Gorbačiovo pasirašyta sutartis draudžia gaminti ir turėti iš sausumos paleidžiamas branduolinį ginklą galinčias nešti sparnuotąsias raketas, kurių veikimo nuotolis – nuo 500 iki 5 500 km. Vašingtonas tvirtina, kad būtent Rusijos raketų sistema 9M729 pažeidžia sutartį.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.06; 07:15

Česlovas Iškauskas, komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.

Jeigu tikėtume sutapimais, tai artėjančios datos ir jas supantys įvykiai įgytų lemiamą prasmę. Antai, prieš 100 metų, lapkričio 11-ąją, baigėsi Pirmasis pasaulinis karas, anuomet gavęs Didžiojo karo vardą. Tiesa, formalia karo pabaiga galima laikyti Brest-Litovsko taikos sutartį tarp pralaiminčios Vokietijos ir Rusijos 1918 m. kovo 3 d., tačiau kaizerinė Vokietija nepasidavė ir dar stengėsi sumušti anglų ir prancūzų kariuomenes. Tik supratusi savo bejėgiškumą ji Kompjeno miške, maršalo Ferdinando Focho vagone – salone, pasirašė paliaubų sutartį.

Vis dėl to galutinis taškas karui buvo padėtas Versalyje 1919 m. birželio 28 d. Taikos sutartimi Vokietija neteko didžiulių teritorijų, priversta mokėti reparacijas ir atsisakyti savo ginkluotųjų pajėgų. Lietuva irgi atsiplėšė savo dalį – Memelio miestą su apylinkėmis, kuris perduotas Antantės tarybai ir 1923 m. vasarį galutinai prijungtas prie Lietuvos.

Atminties diena. Ar bus kam prisiminti?

Taigi, šiame derybų sūkuryje lapkričio 11-oji tapo svarbiu taikos posūkiu Europoje. Beje, ant šio posūkio tarp kelių galingų jėgų grūdosi ir Lietuva. Būtent lapkričio 11 d. Lietuvos Valstybės tarybos pavedimu buvo sudaryta pirmoji Augustino Voldemaro vyriausybė. Tik šešių ministrų kabinetas išsilaikė vos pusantro mėnesio, ir jam teko nelengva užduoti: po Vasario 16-osios nepriklausomybės Akto užsitikrinti tarptautinį pripažinimą. Bet kol ministras pirmininkas (kartu jis buvo ir užsienio reikalų, ir krašto apsaugos ministras) važinėjo po Europą rūpindamasis paskolų reikalais, prie Lietuvos grėsmingai artėjo Raudonoji armija, ir taikiais pareiškimais garsėjančiam A. Voldemarui teko užleisti vyriausybės vadovo postą Mykolui Sleževičiui.

Bet grįžkime į tariama taikos ramybe apimtą Europą. Teisingiau, tęsdami sutapimų virtinę, peršokime šimtmečiu į priekį. Lapkričio 11-ąją, pažymint karo pabaigos šimtmetį kaip Atminties dieną, Paryžiuje, Eliziejaus laukuose, vyks šventinė ceremonija su didžiuliu paradu ir iškilmėmis. Jau žinoma, kad į jas atvyks JAV ir Rusijos prezidentai. D. Trumpas dėl to atidėjo savo vizitą į Airiją.

Šventės šventėmis, o visuomenę labiausiai sudomino Paryžiuje numatomas surengti trečiasis V. Putino ir D. Trumpo susitikimas. Pirmieji du įvyko liepą – septintąją Hamburge, o formaliai draugiškas – liepos 16 d. Helsinkyje. Dar gali įvykti ir kitas – lapkričio 30 d. G20 šalių lyderių pasitarime Buenos Airėse. Ir visur iškils nedviprasmiškas klausimas: ar galingiausių pasaulio valstybių lyderiams pavyks nutraukti vėl įsibėgėjusias branduolines varžybas ir užtrenkti duris į Trečiąjį pasaulinį karą?

D. Trampas ir V. Putinas. EPA-ELTA nuotr.

Kai prieš trejus metus, praėjus metams po Krymo aneksijos ir karo Ukrainoje pradžios, DELFI skaitytojus pagąsdinau Trečiojo armagedono grėsme, primindamas Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų išvakares, kai kurie internautai tiesiog pasiuto, kardami ant autoriaus visus neišmanymo, neišprusimo, neraštingumo šunis. Jie šaukė lyg Sąjūdžio laikais žmonių minios: „Tik nereikia mūsų gąsdinti“…

Abudu pasauliniai konfliktai buvo pradėti visai „nekaltai“, įžiebti iš nereikšmingos kibirkšties: vienas kilo serbų studentui Gavrilui Principui Sarajeve vykusiame parade nužudžius 50-metį kronprincą Frantzą Ferdinandą, antrasis – neva lenkų kovotojams nušovus du vokiečius Gleivico radijo stotyje (beje, šiai provokacijai vadovavo lietuvių kilmės SS karininkas Alfredas Helmutas Naujocks).

Trečias pasaulinis iškart po antrojo…

Dar daugiau globalių karų galėjo kilti, jei būtų susiklosčiusios palankios sąlygos. Dažniausiai jie būtų susiję su branduolinio ginklo panaudojimu. Pavyzdžiui, 1962 m. spalio 14–28 d. kilo Karibų krizė, kai spalio 14 d. JAV oro pajėgų žvalgybinis lėktuvas U-2, skrisdamas virš Kubos, iš didelio aukščio darytose fotografijose užfiksavo SSRS raketinių bazių statybos įrodymų. Nikita Chruščiovas buvo pasiruošęs smogti Amerikai, kuri neva siekia nuversti Sovietų Sąjungai draugišką Fidelio Castro režimą. Po slaptų derybų spalio 28 d. buvo pasiektas susitarimas, kad SSRS raketas išgabens namo, o JAV pašalins Turkijoje dislokuotas tolimojo nuotolio raketas.

Keletą karo grėsmių lėmė techniniai nesklandumai: 1979 m. klaidingas Amerikos NORAD atakos įspėjimo sistemos darbas, 1983 m. netiksli NATO Able Archer 83 programos interpretacija, 1983 m. klaida Sovietų Sąjungos atakos įspėjimo sistemoje. Be to, 2004 m. Rusijos Federalinių tyrimų agentūra savo portale pranešė, kad 1984-ųjų rugsėjo 26 – osios naktį Kosminio raketinio antpuolio perspėjimo vadavietės (Serpuchovas-15) operatyvinis budintysis papulkininkis Stanislavas Petrovas užfiksavo, jog JAV iš vienos savo bazės paleido tolimojo nuotolio branduolinę raketą, kuri atskris per 15 minučių. Kilo sumaištis. Paspaudus vadavietės pulto mygtuką „Start“, galutinį sprendimą turės priimti generalinis sekretorius Jurijus Andropovas, kurio rankose buvo lemiamas lagaminėlis. Bet laimei karininkas suabejojo tų laikų kompiuterio patikimumu, kodėl tariama raketa paleista tik iš vienos bazės, ir apie incidentą pranešė smarkiai pavėlavęs, kai jau viskas buvo aprimę. Tuo metu SSRS spaudoje rašė, kad papulkininkis buvo rastas užmigęs ant pulto išgėręs puslitrį „vodkos“… Paskui jį norėjo apdovanoti, tačiau atvirkščiai – atsipirko kaltinimu, kad vadavietės žurnale neužregistravo incidento.

Amerikiečių kariai Vilniuje, Arkikatedros aikštėje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Po 2014 metų Rusijos agresijos Vakarų žiniasklaidoje sumirgėjo prognozių, kad dabartinė situacija Europoje gali sukelti Trečiąjį pasaulinį karą. Dargi buvo spėjama, kad Rusija jį pradės, pasitikdama Pergalės praėjusiame kare 70-ąsias metines. Ne vienas istorikas ar politikas tvirtina, kad šiandien susidarė panašios sąlygos kaip prieš Pirmąjį ir Antrąjį pasaulinius karus. Antai slovėnų kultūrologas ir „froidomarksistinės“ pakraipos filosofas Slavojus Žižekas Šveicarijos laikraščiui „Tagesanzeiger“ teigė, kad, žemindami ir juokdamiesi iš pirmojo Rusijos lyderio Boriso Jelcino, Vakarai padarė didelę klaidą ir paskatino rusus išsirinkti „kietos rankos“ vadovą V. Putiną. „Taigi, mes patekom į situaciją, panašią prieš Pirmąjį pasaulinį karą, kai žaidimo taisyklės neaiškios“, – sakė filosofas. Jis primena, kad ir prieš abu karus daugelis netikėjo, jog jie kils. Konfliktai prasideda nuo įtakos sferų perdalijimo.

Galima tvirtinti, kad Vakarų mindžikavimas neleido Maskvai įsidrąsinti ir žengti toliau. Bet, kita vertus, Kremliaus propaganda kuria šovinistinę terpę, esą Vakarai nori Rusiją pažeminti, jai grasina, todėl jai reikia laikytis aukštai pakėlus galvą ir didinti karinį potencialą, koks buvo geriausiais SSRS laikais. Prieš keletą metų žurnale „Forbes“ buvo paskelbta Amerikos branduolinės energetikos eksperto Jameso Conca‘o analizė „Ar Rusijos branduolinis ginklas atneštų jai pergalę?“ „Amerikiečiai turi kur kas trumpesnę atmintį negu rusai, – pastebėjo apžvalgininkas. – Praėjo trys dešimtmečiai nuo Berlyno sienos griūties, bet Rusijai Šaltasis karas dar nesibaigė. Jeigu jos įsiveržimas į Ukrainą nekelia nerimo Vakaruose, tai gal nauji Rusijos taktiniai branduoliniai ginklai privers juos susirūpinti…“ JAV sukaustė save branduolinio nusiginklavimo sutartimis, o trečioji Strateginės puolamosios ginkluotės mažinimo sutartis (angl. Strategic Arms Reduction Treaty, START-3, atnaujinta 2010 m.) buvo naudinga Rusijai, kuri ir toliau pirmavo pagal tokių užtaisų galingumą.

Kas ką išprovokuos?

Dabar kilo pavojingas ažiotažas dėl Vidutinio ir mažo nuotolio branduolinių raketų likvidavimo sutarties (Intermediate Nuclear Forces Treaty, INF). Dar 1987 m. buvo pasirašytas ir 1988 m. įsigaliojo susitarimas, kad JAV ir SSRS sunaikins šio tipo branduolinį užtaisą galinčias nešti, nuo 500 iki 5500 km skriejančias raketas. Nuo 2014 m., tai yra, po Rusijos agresijos Ukrainoje, Vašingtonas siuntė depešas Maskvai, kad ši pažeidžia minėtą sutartį. Praėjusį gruodį JAV įvedė sankcijas antžeminių sparnuotųjų raketų 9M729 komponentus ir savaeigius raketinius įrengimus gaminančioms Rusijos kompanijoms „Novator“ ir „Titan-Barikady“. Šie ginklai patenka į JAV Pramonės ir saugumo biuro administruojamą „Export Administration Regulations“ (EAR) sąrašą. Šių metų gegužę D. Trumpas įsakė parengti naujų sankcijų už sutarties pažeidimus paketą.

Tuo tarpu V. Putinas puolė demonstruoti „multikus“, kaip rusų raketos su branduoliniais varikliais skrieja į įvairius pasaulio taškus, kaip sukuriamas „hipergarso“ įrenginys, galintis sunaikinti Amerikos lėktuvnešius bei oro gynybos sistemas. Gi nauja raketa „Avangard“, Kremliuje vadinama „superginklu“, ruošiama paleisti į kosmosą ir iš ten sunaikina bet kokį taikinį.

Vladimiro Putino karikatūra

Ar tai buvo tik propagandinis žaidimas saviesiems padrąsinti? Ne tik. Karinio ginklavimosi isterija, priešų paieškos ir jų likvidavimas šalies viduje, monstriškas grėsmės iš Vakarų vaizdavimas – tai visų karų preliudija. Neapsikentęs JAV prezidentas D. Trumpas spalio 21 d. pareiškė: mes pasirengę pasitraukti iš INF sutarties. V. Putinas atrėžė: jeigu amerikiečiai iš jos pasitrauks, Europos šalys, priėmusios jų raketas, bus sunaikintos „atsakomuoju smūgiu“. Štai tada, pridūrė jis su saugumiečio ironija, rusai pateks į rojų…

Taip V. Putinas sąmoningai sukeičia priežastis su pasekmėmis: Vakarai mums grasina, o mes nekalti, tad reikia gintis. Nebuvo inspiruoto karo Gruzijoje, nesikišome į Ukrainos reikalus, neužgrobėme Krymo, negrasiname Baltijos šalims… Istorijoje ne kartą girdėti motyvai.

Prieš trejus metus Maskvai simpatizuojantis čekų apžvalgininkas Tomášas Grohas „Svobodne noviny“ portale priminė, kad popiežiaus Pranciškaus perspėjimas, jog „Trečiasis pasaulinis karas jau prasidėjo“, netoli nuo tiesos. Tada jis teigė, kad artėjanti nauja finansinė krizė, per kurią dėl vietos po saule rungsis doleris, euras ir juanis, krintanti naftos kaina ir jos įnirtingos paieškos Arktyje, Europą ir Ameriką smaugianti musulmoniškųjų pabėgėlių kilpa sukurs tokią pavojingą padėtį, kuriai pakaks menkiausios kibirkšties.

Dabar Trečiojo pasaulinio karo kibirkštį žiebia ne islamo fundamentalistai, finansų krizė ar pabėgėliai. Vyksta pasaulio turtų ir įtakos dalybos. Dar vienas pasaulio perdalijimas vyks po atominiu grybu. Lapkričio 11-oji, kaip ir prieš 100 metų, šių dalybų nesustabdys…

2018.11.10; 08:00

JAV prezidentas Donaldas Trumpas atmeta kaltinimus, kad rodo per dideles simpatijas Rusijai. „Aš nesu prorusiškas, aš nesu už nieką“, – pareiškė jis interviu stočiai „Fox News“. „Aš tik noriu, kad šalis (JAV) būtų saugi“, – pridūrė prezidentas.

JAV ir Rusija, anot jo, kontroliuoja 90 proc. visų branduolinių ginklų. Todėl sugyventi su Rusija yra gerai, o ne blogai.

Atsakydamas į klausimą, ar Rusija yra didžiausia JAV priešininkė, D. Trumpas sakė: „Aš nenaudočiau žodžio priešininkė. Mes visi galime bendradarbiauti“. Esą visiems gali būti gerai ir visi gali gyventi taikoje.

D. Trumpas sulaukė kritikos dėl savo pasisakymų per spaudos konferenciją su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu pirmadienį Helsinkyje. Dabar jis, be to, pareiškė, jog sutinka su „mūsų žvalgybininkų išvadomis, kad Rusija kišosi į rinkimus 2016 metais“. Kilusį ginčą jis pavadino dideliu nesusipratimu.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.18; 05:00

JAV valstybės sekretorius M. Pompeo Pchenjane siekia konkrečių Šiaurės Korėjos branduolinių įsipareigojimų. EPA-ELTA nuotr.

JAV valstybės sekretorius Mike’as Pompeo per derybas su aukšto rango Šiaurės Korėjos pareigūnais nurodė tris būtinus derybų tikslus, tai yra, visiškas Korėjos pusiasalio branduolinis nusiginklavimas, saugumo garantijos regione ir per 1950-1953 metų Korėjos karą žuvusių amerikiečių palaikų perdavimas.

JAV Valstybės departamento atstovė Heather Nauert pabrėžė, kad Vašingtonas nešvelnina savo pozicijos dėl Šiaurės Korėjos branduolinio nusiginklavimo.

Šeštadienį vyksta antrasis M. Pompeo derybų su Šiaurės Korėjos pareigūnais raundas. Pirmasis penktadienį truko tris valandas. Jam pasibaigus, JAV valstybės sekretorius tviteryje rašė, jog didžiuojasi „mūsų komandos darbu“, tačiau išsamiau derybų neaptarė. Šeštadienį M. Pompeo turėtų susitikti su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong-unu.

Taip pat pranešama, kad JAV ir Šiaurės Korėja sutarė steigti darbo grupes, kurios prižiūrėtų konkrečias Pchenjano branduolinio nusiginklavimo priemones.

Šeštadienio vakarą M. Pompeo vyks į Tokiją, kur sekmadienį bus surengtos jo derybos su Japonijos ministru pirmininku Shinzu Abe, užsienio reikalų ministru Taro’u Kono’u, taip pat Pietų Korėjos užsienio reikalų ministre Kang Kyung-wha, kuri specialiai deryboms atvyksta į Japoniją. Taip pat vyks trišalės Japonijos, JAV ir Pietų Korėjos užsienio politikos tarnybų vadovų derybos.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.08; 03:00

JAV žvalgyba mano, kad pastaraisiais mėnesiais Šiaurės Korėja slaptuose objektuose padidino branduoliniuose ginkluose naudojamo prisodrinto urano gamybą ir gali mėginti tai nuslėpti, tuo pačiu metu siekdama nuolaidų derybose dėl branduolinio ginklo su JAV. Apie tai televizijos kanalui NBC sakė JAV pareigūnas, informuoja naujienų agentūra „Reuters“.

NBC pranešė, kad JAV žvalgybos vertinimas prieštarauja prezidento Donaldo Trumpo nuomonei, kuris po susitikimo su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong-unu pareiškė, kad „Šiaurės Korėja nebekelia branduolinio pavojaus“.

Pranešime remtasi penkiais neįvardintais JAV pareigūnais, kurių teigimu, Šiaurės Korėja padidino prisodrinto urano gamybą branduoliniams ginklams, nepaisant to, kad palaikė diplomatinius santykius su JAV.

Žvalgybos vertinimu, Šiaurės Korėja turi daugiau nei vieną slaptą branduolinį objektą be jau žinomos branduolinio kuro gamyklos Jongbjone. Žvalgybininkai sakė turintys „vienareikšmiškų įrodymų, kad Šiaurės Korėja bando apmulkinti JAV“.

Centrinė žvalgybos valdyba (CŽV) šios informacijos nepatvirtino NBC žinių tarnybai, o Baltieji rūmai neatsakė į prašymą pakomentuoti situaciją.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.01; 09:03

Laikinas amerikiečių branduolinių taktinių ginklų dislokavimas Ukrainoje būtų kompensacija už klaidingą atsisakymą branduolinių ginklų su Budapešto sutarties garantija, pareiškė politologas Viktoras Neboženka. Atominis ginklas

Ukraina gali priimti išvežtus iš Turkijos Amerikos taktinius branduolinius ginklus, kurie būtų veiksmingas Rusijos agresijos tramdymo instrumentas. Tokią nuomonę išdėstė savo Facebook‘o paskyroje sociologinės tarnybos „Ukrainos barometras“ direktorius politologas Viktoras Neboženka.

„Žiniasklaidoje gausu gandų, kad JAV skubiai pergabena branduolinius ginklus iš nestabilios Turkijos į Rumuniją bei kitas šalis. Kol rumunai mąsto, ar jiems prireiks branduolinių ginklų būsimajam Padniestrės ir Moldavijos konfliktui sutramdyti, Kijevas galėtų leisti sau priimti amerikiečių taktinius branduolinius ginklus“, – rašo jis.

Politologo nuomone, turimas branduolinis ginklas yra žymiai veiksmingesnis tarptautinis mechanizmas Rusijos agresijai tramdyti.

„Žymiai veiksmingesnis už tarptautines sankcijas Rusijai. Tuo labiau, kad Kremlius jau dislokavo laikinai okupuotoje Ukrainos teritorijoje, Kryme, raketas su branduolinėmis galvutėmis“, – pabrėžė jis.

Neboženka pridūrė, kad Ukraina, priimdama amerikiečių branduolinius ginklus, automatiškai išspręstų klausimą dėl būtinybės steigti šalies teritorijoje JAV (ne NATO) karines bazes, atsakant į Rusijos eskaluojamą karą ir agresiją.

„Laikinas amerikiečių branduolinių taktinių ginklų dislokavimas Ukrainoje būtų kompensacija Ukrainai už klaidingą branduolinių ginklų atsisakymą su Budapešto sutarties garantija“, – pabrėžė politologas.

Informacijos šaltinis – gordonua.com.

2016.08.22; 18:15

REKA: pusė įstatyminių iniciatyvų kelia grėsmę interneto plėtrai Rusijoje

Rusijos elektroninės komunikacijos asociacija (REKA) atliko 2012–2013 m. kovą Valstybės Dūmai pateiktų įstatymo projektų, skirtų reguliuoti internetą veiklą, konteksto analizę. Ataskaitoje pažymima, kad minėtu laikotarpiu Valstybės Dūmą pasiekė 47 įstatymo projektai.

Ekspertų vertinimu, 49 proc. šių iniciatyvų turės neigiamą poveikį interneto veikimui, 23 proc. – teigiamą, o 28 proc. – turės mažai įtakos.

agentura.ru

Continue reading „Žinios iš Rusijos: „Baltijos šalyse toliau pažeidžiamos rusakalbių teisės““

jukneviciene_rasa11

Nau­jo­je Šve­di­jos ka­ro eks­per­tų Bo Ljun­go, To­mas’o Malm­lo­fo, Kar­lio Ne­ret­nie­ko ir Mi­ke’o Win­ners­ti­go pa­reng­to­je stu­di­jo­je tei­gia­ma, kad ne­pai­sant to, jog Lie­tu­va iš tri­jų Bal­ti­jos ša­lių tu­ri dau­giau­siai am­bi­ci­jų, su­si­ju­sių su gin­kluo­tų­jų pa­jė­gų vys­ty­mu, ji vis dėl­to at­si­lie­ka nuo ge­riau­siai ka­riuo­me­nę fi­nan­suo­jan­čios Es­ti­jos.

Jų pa­reng­to­je stu­di­jo­je „Bal­ti­jos ša­lių sau­gu­mas ir ap­gi­na­mu­mas“ iš­sa­miai ana­li­zuo­ja­mos NATO ga­li­my­bės veik­ti re­a­guo­jant į jė­gos pa­nau­do­ji­mą prieš Bal­ti­jos ša­lis iš Ru­si­jos pu­sės. Dau­giau­siai rū­pes­čių, pa­sak stu­di­jos au­to­rių, NATO su­kel­tų mo­der­ni Ru­si­jos oro gy­ny­bos sis­te­ma. Vie­nas iš jos ele­men­tų – „Že­mė-oras“ ti­po ra­ke­tų sis­te­ma „S-400“ – ne­se­niai bu­vo pri­im­ta į ko­vi­nę ri­kiuo­tę Ka­li­ning­ra­do sri­ty­je.

Continue reading „Švedijos ekspertai negiria Lietuvos kariuomenės“