Gaisrai Brazilijos miškuose. EPA – ELTA nuotr.

Brazilija turi būti pasirengusi ginklu ginti Amazoniją nuo užsienio kišimosi, jeigu bus išnaudoti visi diplomatiniai metodai. Tai antradienį pareiškė šalies prezidentas Jairas Bolsonaras, prisiminęs demokratų kandidato į JAV prezidentus Joe Bideno žodžius, kritikuojančius padėtį regione.
 
„Neseniai mes girdėjome, kaip rimtas kandidatas į valstybės vadovo postą sakė, jog jei aš neužgesinsiu gaisrų Amazonijoje, jis sudarys Brazilijai prekybos kliūčių. Ką mes galime tam priešpriešinti? Vien diplomatijos neužteks, juk taip, Ernestai (Ernestas Araújas – Brazilijos URM vadovas)? Tam atvejui, kai baigiasi seilės, reikia turėti parako“, – pareiškė Brazilijos lyderis per renginį prezidento rūmuose.
 
„Nebūtina jį panaudoti. Pakanka žinoti, kad jis yra“, – pridūrė J. Bolsonaras. Pasak politiko, gamtos išteklių turtinga Brazilija turi būti atsargi. „Aplinkui pilna sukčių, kurie jų gviešiasi“, – tvirtino valstybės vadovas.
 
Per pirmuosius televizijos debatus su JAV prezidentu Donaldu Trumpu J. Bidenas atkreipė dėmesį į pusiaujo miškų naikinimo Brazilijos Amazonijoje problemą. Jis pareiškė esąs pasirengęs suvienyti tarptautines pastangas, kad kovai su tuo būtų skirta 20 mlrd. dolerių, ir pagrasino Brazilijai, jog ji susidurs su skaudžiais ekonominiais padariniais, jeigu atsisakys imtis priemonių situacijai regione gerinti.
 
J. Bolsonaras atvirai simpatizuoja D. Trumpui, ką ne kartą yra viešai išsakęs. Dėl griežtų pareiškimų ir pažiūrų panašumo Brazilijos lyderis dažnai vadinamas „tropikų Trumpu“. Pats J. Bolsonaras ne sykį teigė, kad D. Trumpas jam yra pavyzdys ir kad jis, kaip ir Amerikos lyderis, nori „padaryti savo šalį didžią“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.11; 12:32

Rio de Žaneiro karnavalas. EPA-ELTA foto.

Dėl koronaviruso pandemijos atšaukiamas vasarį turėjęs vykti garsusis Rio de Žaneiro karnavalas. Spektaklis atidedamas neribotam laikui, ketvirtadienį pranešė organizatoriai. Per Rio de Žaneiro karnavalą milijonai žmonių kasmet linksminasi gatvėse ir paplūdimiuose.
 
„Mes priėjome prie išvados, kad renginys turi būti atidėtas“, – sakė Sambos mokyklų asociacijos „Liesa“ vadovas Jorgė Castanheira. Asociacija organizuoja įspūdingus karnavalo paradus.
 
Sambos mokyklos neturėjo pakankamai laiko ir užtektinai finansinių bei organizacinių resursų, kad iki vasario pasirengtų karnavalo paradams, sakė J. Castanheira.
 
Brazilija yra viena labiausiai pandemijos paveiktų pasaulio šalių, Rio de Žaneiras – vienas labiausiai paveiktų šalies didmiesčių.
 
Iki šiol Brazilijoje mirė 139 000 koronavirusu užsikrėtę žmonės. Tai antras didžiausias skaičius po JAV.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.25; 08:40

Brazilijos prezidento Jairo Bolsonaro žmona Michelle Bolsonaro. EPA – ELTA nuotr.

Brazilijos prezidento Jairo Bolsonaro žmona Michelle Bolsonaro užsikrėtė koronavirusu. Tai ketvirtadienį pranešė valstybės vadovo spaudos tarnyba.
 
„Michelle Bolsonaro ketvirtadienį, liepos 30-ąją, buvo atliktas testas dėl Covid-19, kurio rezultatas buvo teigiamas“, – sakoma pranešime. Jos sveikatos būklė gera, patikslinama, kad prezidento sutuoktinė laikysis tokiems atvejams nustatytų sanitarijos reikalavimų. „Pirmąją ponią stebės prezidento administracijos medicinos personalas“, – pažymėjo spaudos tarnyba.
 
Neseniai koronaviruso sukeliama liga persirgo ir pats Brazilijos lyderis. Liepos 7 d. jis pranešė, kad jam atlikto testo dėl koronaviruso rezultatas buvo teigiamas. Pasak prezidento, jis jautė negalavimą tik pirmosiomis dienomis, o po to pradėjo vartoti hidroksichlorokviną, nors Pasaulio sveikatos organizacija anksčiau priėjo išvadą, kad šis vaistas nedaro teigiamo poveikio gydant Covid-19 užsikrėtusius pacientus.
 
Praėjusį šeštadienį J. Bolsonaras pareiškė esąs pasveikęs.
 
Koronavirusas diagnozuotas ir 37 metų pirmosios ponios senelei Mariai Aparecidai Firmo Ferreirai, kuri į ligoninę buvo paguldyta liepos 1 d.
 
Brazilija, kur pirmasis užsikrėtimo koronavirusu atvejis buvo patvirtintas vasario 26 d., užima antrąją vietą pasaulyje pagal infekuotųjų ir mirusiųjų skaičių, nusilesdama tik JAV. Naujausiais duomenimis, šalyje iki šiol patvirtinti 2 553 265 užsikrėtimo koronavirusu atvejai, mirė 90 134 infekuotieji.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.31; 06:17

Brazilijos prezidento J. Bolsonaras. EPA-ELTA nuotr.

Brazlijos žiniasklaidos asociacija ketina paduoti į teismą šalies prezidentą Jairą Bolsonarą, kuris sukėlė žurnalistams pavojų užsikrėsti per spaudos konferenciją, per kurią jis pranešė, kad jam atlikto testo dėl koronaviruso rezultatas yra teigiamas.
 
Tai sakoma antradienį paskelbtame žiniasklaidos darbuotojų pareiškime.
 
Kaip pažymėjo asociacijos vadovas Paulas Jeronimas de Sousa, prezidentas „pažeidė gydytojų rekomenduotą izoliacijos režimą“, pakviesdamas į spaudos konferenciją žurnalistus. Anot jo, J. Bolsonaras „elgėsi nusikalstamai ir kėlė pavojų kitų žmonių gyvybei, nors žinojo, kad yra užsikrėtęs Covid-19“.
 
Žiniasklaidos darbuotojai kaltina didžiausios Lotynų Amerikos valstybės vadovą pažeidus du baudžiamojo kodekso straipsnius, iš kurių vienas – „užkrečiamosios ligos platinimas“ – numato laisvės atėmimo bausmę iki 4 metų ir piniginę baudą. „Negalima leisti, kad tokie veiksmai liktų nepastebėti“, – pabrėžiama pareiškime.
 
Antradienio vakarą per spaudos konferenciją savo rezidencijoje Brazilijos mieste J. Bolsonaras informavo, kad jam atlikto testo dėl koronaviruso rezultatas yra teigiamas. Valstybės vadovas dėvėjo apsauginę kaukę. Bet renginyje dalyvavę žurnalistai nepaisė socialinio atstumo ir laikė mikrofonus būdami šalia prezidento.
 
J. Bolsonaras ne kartą kritikavo karantino priemones, kurių dėl pandemijos ėmėsi šalies regionų vadovai. Jis tvirtino, kad nustatyti ribojimai turės katastrofiškų padarinių Brazilijos ekonomikai, masiškai nuskurdins gyventojus ir padidins nedarbą. Jis ne kartą rodėsi viešumoje be kaukės ir bendravo su savo šalininkais, nepaisydamas atsargumo priemonių.
 
Brazilija, kur pirmasis užsikrėtimo koronavirusu atvejis buvo patvirtintas vasario 26 d., užima antrąją vietą pasaulyje pagal infekuotųjų ir mirusiųjų skaičių, nusilesdama tik JAV. Naujausiais duomenimis, šalyje iki šiol patvirtinta daugiau kaip 1,6 mln. užsikrėtimo koronavirusu atvejų, per 66,7 tūkst. infekuotųjų mirė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.08; 13:00

Brazilijos policija antradienį Rio de Žaneire suėmė du samdomų žudikų gaujos, kurią sudaro buvę ir dabartiniai teisėsaugos institucijų darbuotojai, vadeivas. Tai pranešė televizijos kanalas „Globo“.
 
Rengiant operaciją „Thanatos“ iš viso buvo išduoti keturi arešto orderiai ir 20 kratų orderių. Du nusikaltėliai tebesislapsto.
 
Pasak tyrėjų, gauja veikė daugiau kaip 10 metų. Jos nariai kruopščiai rengdavosi nusikaltimams ir buvo itin žiaurūs. Žudikai dažniausiai naudodavo stambaus kalibro ginklus, informuoja „Globo“.
 
Be to, gaujos nariai papirkdavo vietos policininkus, kad šie netirtų daromų nusikaltimų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.01; 00:30

Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento atstovas vyr. ltn. Mažvydas Kunevičius. SAM nuotr.

Šalies informacinę erdvę stebintys Lietuvos kariuomenės (LK) ekspertai atkreipia dėmesį, kad dezinformacijos, melagingos informacijos ir konspiracinių teorijų srautas mūsų informacinėje erdvėje išlieka didelis. Specialistai įspėja, kad nepatikrinus informacijos šaltinių ir atidarius piktavalių siunčiamas nuorodas gali būti užkrėsti vartotojų kompiuteriai, pasinaudota vartotojų asmeniniais duomenimis dezinformacijos skleidimui.
 
LK Strateginės komunikacijos departamento duomenimis, nuo vasario 1 d. Lietuvoje užfiksuoti 1 278 klaidinamos informacijos atvejai, o tai beveik keturis kartus daugiau nei 2017-2019 metais tuo pačiu laikotarpiu. Tad specialistai ragina gyventojus išlikti budrius ir ypač kritiškai vertinti bei patikrinti socialiniuose tinkluose ir fiktyviuose portaluose skleidžiamą informaciją.
 
LK Strateginės komunikacijos departamento atstovo, vyr. ltn. Mažvydo Kunevičiaus teigimu, klaidinamos informacijos tikslas yra skaldyti visuomenę, siekiant formuoti skeptišką nuomonę dėl narystės Europos Sąjungoje (ES) ir NATO bei koronaviruso infekcijos (COVID-19) pavojaus.
 
„Pastebima, kad visose Baltijos šalyse plinta informacija apie neva koronaviruso infekcija užsikrėtusius NATO karius. Lietuvoje piktybiškai stengiamasi kelti abejones dėl karantino reikalingumo, gydymo priemonių bei vakcinų kūrimo, taip pat menkinti infekcijos keliamą pavojų, teigiant, jog sergančiųjų ir mirusiųjų skaičius yra dirbtinai sumažintas. Žinoma, tokie svarstymai gerokai prasilenkia su logika“, – SAM pranešime cituojamas M. Kunevičius, Lietuvos kariuomenės atstovas Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių situacijų operacijų centre, kuruojantis dezinformacijos valdymo klausimus.
 
Karininkas kaip vieną iš klaidingos informacijos pavyzdžių paminėjo Brazilijoje atsiradusią teoriją, kuri plinta visame pasaulyje – ši teorija teigia, kad nėra koronaviruso, o valdžia tik apgaudinėja žmones. Šiai teorijai įrodinėti pasitelkiamos nuotraukos su kapinėse iškastais karstais, kurie – tušti.
Karantinas. Stabdykime koronavirusą. Slaptai.lt nuotrauka
 
„Įdomu tai, kad šios nuotraukos paimtos iš kito laikotarpio – 2017 m., t.y. kol dar nebuvo koronaviruso. Jos susijusios su tais metais Brazilijoje kilusiu skandalu, kai žmonės norėdami gauti draudimo išmokas už mirusius artimuosius, fiktyviai formindavo jų mirtis. Draudimo bendrovės, norėdamos įsitikinti, ar žmogus tikrai mirė, prieš priimdamos sprendimus dėl išmokų išmokėjimo, inicijuodavo karstų iškasimą ir juos neretai rasdavo tuščius”, – pasakojo M. Kunevičius.
 
Jo teigimu, dezinformacijai skleisti naudojami įvairūs kanalai: naujienų portalai, televizija, radijas, laiškai, blogai, filmukai, straipsniai.
 
Pasak vyr. ltn. M. Kunevičiaus, informacinio karo, klaidinamos informacijos ar dezinformacijos tikslas – sutrikdyti, sugluminti, sukelti nesantaiką. Anot karininko, kad nepakliūtume į melo pinkles, reikėtų vadovautis keliomis svarbiomis taisyklėmis.
Stopfake.org nuotraukoje: klaidinantys, meluojantys, dezinformuojantys Rusijos pranešimai.
 
„Pirmiausia, patikrinkite socialinio tinklo paskyros istoriją ir nuotraukas – netikros anketos būna sukurtos neseniai ir dažniausiai neturi realaus žmogaus nuotraukų. Įtarimą gali sukelti, jei anketa seka daug skirtingo turinio puslapių, paskyroje dalijamasi nepatvirtintais informacijos šaltiniais, reklamomis ir žaidimų programėlėmis. Jei tokio profilio anketos valdytojas komentuoja jūsų paskyroje ar bando su jumis užmegzti ryšį, reikėtų paspausti „Report“ mygtuką ir socialinės medijos platformų saugumo specialistai ją patikrins“, – sako LK karininkas.
 
Specialistai rekomenduoja prieš dalinantis informacija savo paskyroje gerai pasverti, ar informacija, kuria jūs norite pasidalinti, yra patikima. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad ypač paveikiamais abejotinos kokybės informacija yra tie, kurie neturi savo nuomonės ar nėra iki galo apsisprendę, kurią pusę ar kurį viešai skelbiamą naratyvą palaikyti.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.26; 08:00

Edvardas Čiuldė, šio teksto autorius

Praeitą savaitę Gitanas Nausėda Oskaro Koršunovo teatre susitiko su kultūros bendruomenės atstovais. Įvykį plačiai aprašė spauda, besidomintiems nesunku bus surasti Gitano  Nausėdos pasisakymo po susitikimo vaizdo įrašus, kur prezidentas labai dalykiškai sudėliojo taškus ant i dėl mūsų kultūrininkus ištikusių bėdų https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/1180730/nauseda-susitiko-su-kulturos-atstovais-buvo-liudnai-pajuokauta-kad-statome-sarkofaga-kulturai. Kultūra Lietuvoje visados buvo podukros vietoje, tačiau užstojus pandemijai dėl suprantamų priežasčių kultūros gyvenimas visiškai apmirė, o  kultūrininkai papildė labiausiai skurstančiųjų, galo su galu nesuduriančių žmonių gretas.

Kita vertus, šįkart nesiruošiu dar kartą priminti vykusių dalykinio pobūdžio diskusijų bendraminčių rate, o atkreipsiu dėmesį tik į tą formalią aplinkybę, kad, stodamas kultūrininkų pusėje, prezidentas atrado parankiausią savo įvaizdžio formavimui terpę, kur, be visa ko kito, antai jautėsi taip natūraliai ir laisvai kaip žuvis vandenyje. Jeigu norite, prezidentas žiūrėjosi kaip kultūros gynėjas be jokio pritempimo ir perspaudimų, taip užtikrintai, tarsi pagaliau būtų atradęs savo vietą po saule, prezidentas kultūros fone atrodė didelis ir gražus (šįkart be ironijos). Todėl kyla klausimas – kokio velnio prezidentas leidžiasi vedžiojamas už nosies buvusiųjų KGB nomenklatūroje žmonių, tebekliedinčių apie slaptųjų tarnybų teisių praplėtimą, kai visi laimėtų nepalyginamai daugiau tuo atveju, jeigu G.Nausėda leistųsi būti vedamas savosios prigimties?

Prezidento Gitano Nausėdos spaudos konferencija. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Nežiūrint įgyto išsilavinimo ir užtrukusios tarnystės bankuose, G.Nausėda visų pirma yra humanitaras pagal savo natūrą ir pasaulėjautą, nekalbant kol kas apie pasaulėžiūrą. Kad ir kaip ten būtų iš tiesų, G. Nausėda yra neabejotinai didžiausio potencialo humanitaras iš visų Kovo 11-osios Lietuvos prezidentų. Kitas dalykas, kad mūsų technokratiškai nusususioje visuomenėje prezidentui identifikuotis su humanitaro pašaukimu tarsi ir netinka, nenuslėpti, visur prasikišantys humanitariniai refleksai gali teikti pagrindą tokį prezidentą pavadinti silpnu arba labai silpnu.

Ar Humanitaras yra silpnojo pozicija, o humanistika – kapituliacijos pasirinkimas? Kažin kažin…

O gal pats G. Nausėda savo humanitarinės vaizduotės savipakankumą supranta kaip gėdingą kompleksą, kurį neva būtų galima nuslėpti pritariant kažkieno užmačioms stipriai praplėsti slaptųjų tarnybų įgaliojimus, drauge nenumatant jokios tokių tarnybų kontrolės ir priežiūros? Priminsiu kitą atvejį, kai JAV prezidentas Klintonas pavyzdingai gynė valstybės interesus, nežiūrint to, kad mėgo groti saksofonu ir labai nemėgo vyrukų iš ČŽV ar panašių struktūrų. Tarkime, jautri saksofonisto klausa jam leido girdėti tai, kaip po tokia slaptumo skraiste užsiveisia ir krebždėdamos pradeda dygti nešvarų niežulį keliančios grybelio plantacijos.

Šiame prezidento G. Nausėdos susitikime su kultūros bendruomene buvo daug geros valios gestų ir gražaus nusiteikimo pavyzdžių, drauge labai norėtųsi, kad kitą kartą pokalbiai įgytų labiau konceptualų pobūdį.   

Kaip atrodo bent man, prezidentas pasitarnautų pilietinės visuomenė plėtrai, jeigu paragintų menininkus labiau aktyviai dalyvauti diskusijose dėl viešųjų reikalų, nebijant priešpriešos su politine valdžia. Neretai menininko žodis apie politiką ir politikus būna turiningesnis nei politologų papostringavimai.

Knygos. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Pandemijos metu būtų laikas pagalvoti ir apie tai, kodėl Lietuvoje staigiai sunyko žodžio menas, beveik iki nulio išsikvėpė poezija, pradingo iš horizontų kažkada garsėjęs savo nesibaigiančiais ieškojimais lietuviškasis romanas?

Lietuvoje ne mažiau nei blusų šuns kailyje yra pasaulinio garso teatro režisierių (pradedame juos eksportuoti į užsienio šalis, panašiai kaip Brazilija pasaulį aprūpina savo futbolininkais), šalies vardą pasaulyje garsina muzikantai, dirigentai, dailininkai, o iš tūkstančio poetų kraštu vadintos mūsų šalies ant lauko pliko nieko neliko, pradingus poetinio įkvėpimo ir prozos monumentalumo didybei. Kodėl? Kaip atrodo bent man, taip atsitiko, regis, visų pirma dėl to, kad mūsų žodžio meistrystės virtuozai į pasaulinį lygį pabandė prasiveržti labiausiai nešvankiu konjunktūriniu būdu, šmeiždami savo tautą ir jos didvyrius, bandydami prisiderinti prie Holokausto industrijos madų ir išaugusio poreikio. O prostitucija savaime nėra joks menas, greičiau – tai verslas.

Sunku būtų tuo patikėti dar prieš dešimtmetį, tačiau šiandien labiausiai antilietuviška dvasia klesti tarp jaunųjų, o taip pat ir pasenėjusių lietuviškos dirvos vadinamųjų žodžio menininkų.

(Bus daugiau)

2020.05.25; 17:00

Brazilijos prezidentas Jairas Bolsonaras antradienį pavadino koronavirusą „didžiausiu iššūkiu dabartinei kartai“, smarkiai pakeisdamas savo pareiškimų apie pandemiją, jau pareikalavusią daugiau kaip 41 tūkstančio žmonių gyvybių visame pasaulyje, toną.
 
„Brazilija daug pasiekė per pastaruosius 15 mėnesių, – teigė politikas savo kreipimesi į tautą per valstybinę televiziją, turėdamas omenyje laiką, kurį jis praleido prezidento poste. – Bet dabar mes susidūrėme su didžiausiu iššūkiu dabartinei kartai“. J. Bolsonaras, anksčiau vadinęs koronavirusą prasimanymu ir „lengvu persišaldymu“, padėkojo vietos valdžiai, kurios pastangomis įvairiuose šalies regionuose mokyklos ir universitetai išėjo atostogų, o dauguma prekybos ir paslaugų sferos įmonių nutraukė darbą. Prezidentas buvo dėkingas ir šalies gyventojams, „pademonstravusiems reikiamą solidarumą, kad būtų išsaugotos gyvybės ir darbo vietos“.
 
Be to, J. Bolsonaras, dar sekmadienį kalbėjęs apie mirties neišvengiamumą ir raginęs „sutikti virusą taip, kaip dera vyrui“, dabar sakė, kad reikia „kiek įmanoma išvengti žmonių aukų“. „Mūsų misija viena: išgelbėti gyvybes išsaugant darbo vietas“, – apibendrino prezidentas.
 
Tai buvo jau ketvirta J. Bolsonaro kalba per valstybinę televiziją koronaviruso tema. Anksčiau jis tikino brazilus, kad nėra jokio pagrindo panikuoti, griežtai kritikavo regionų ir municipalitetų vadovus, kurie imasi ryžtingų priemonių prieš koronaviruso plitimą.
 
Brazilijoje pirmasis užsikrėtimo koronavirusu atvejis buvo patvirtintas vasario 26-ąją, kitą dieną po karnavalo. Nuo to laiko infekuotųjų skaičius viršijo 5,7 tūkstančio, daugiau kaip 200 infekuotųjų mirė.
 
Praėjusių metų pabaigoje Kinijos Uhano mieste prasidėjęs naujojo koronaviruso sukeliamo susirgimo protrūkis išplito į daugiau kaip 160 šalių. Kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacija jį pripažino pandemija. Naujausiais duomenimis, pasaulyje koronavirusu užsikrėtė per 828 tūkstančius žmonių, daugiau kaip 41 tūkstantis infekuotųjų mirė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.01; 00:30

Brazilijos prezidentas Jairas Bolsonaras (k.) ir JAV prezidentas Donaldas Trampas. EPA – ELTA nuotr.

Brazilijos prezidento administracijos specialiojo ryšių sekretoriato vadovas Fabio Wajngartenas, lydėjęs Jairą Bolsonarą šeštadienį per susitikimą su Donaldu Trumpu Majamyje, yra užsikrėtęs koronavirusu.
 
Tai ketvirtadienį pranešė laikraštis „Folha de São Paulo“, remdamasis pareigūno sutuoktine.
 
„Mano vyras grįžo iš Majamio ir vakar atliko testą dėl koronaviruso, kurio rezultatai buvo teigiami“, – cituoja leidinys Sophie Wajngarten, pažymėdamas, kad ši informacija oficialiai dar nepatvirtinta.
 
Pasak pareigūno žmonos, jis gydomas namuose karantino sąlygomis ir nekontaktuoja su šeimos nariais.
 
Išvakarėse buvo sužinota, kad F. Wajngartenui, kuris buvo delegacijos, naktį į trečiadienį grįžusios iš Majamio, narys, pasireiškė gripo simptomai. Taip pat buvo pranešta, kad kelionėje jis buvo šalia prezidento ir tiesiogiai su juo kontaktavo. Be to, šeštadienį F. Wajngartenas savo instagrame pasidalijo nuotrauka, kurioje jis stovi šalia JAV prezidento Donaldo Trumpo ir viceprezidento Mike`o Pence`o.
 
Brazilijoje pirmasis užsikrėtimo koronavirusu atvejis buvo patvirtintas vasario 26-ąją, kitą dieną po karnavalo. Infekuotųjų skaičius šalyje jau viršijo 70, dar apie 900 žmonių stebimi „kaip galimi viruso nešiotojai“.
 
Brazilijos prezidentas J. Bolsonaras antradienį per konferenciją Majamyje pareiškė abejojąs dėl naujojo koronaviruso problemos tikrojo masto ir pavadino jį „prasimanymu“.
Koronaviruso aukų skaičius didėja. EPA-ELTA nuotr.
 
„Žinoma, problema yra, bet nedidelė. Kaip man atrodo, visa šita istorija su koronavirusu daugiau yra prasimanymas. Viskas yra kitaip, nei skelbia pasauliui žiniasklaida“, – citavo Brazilijos prezidentą portalas „G1“.
 
Naujojo koronaviruso Covid-19 sukelto susirgimo protrūkis buvo užfiksuotas praėjusių metų gruodžio pabaigoje Kinijos Uhano mieste, kuriame gyvena 12 milijonų žmonių. Pasaulio sveikatos organizacija kovo 11 d. pripažino jį pandemija. Be Kinijos, infekuotųjų rasta daugiau kaip šimte šalių.
 
Pasaulyje užsikrėtusiųjų skaičius viršijo 118 tūkstančių, apie 4,3 tūkstančio žmonių mirė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.13; 07:00

Brazilijos sveikatos ministerija trečiadienį patvirtino, kad koronavirusas diagnozuotas vienam iš San Paulo gyventojų. Tai pirmasis Pietų Amerikoje užfiksuotas užsikrėtimo šiuo virusu atvejis.
 
61-erių pacientas vasario 21 d. sugrįžo iš Lombardijos regiono – viruso epicentro Italijoje, teigė Brazilijos sveikatos ministras Luizas Henrique Mandetta.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.27; 06:30

Brazilijoje per užpuolimą netoli populiaraus kurortinio miestelio, esančio į pietus nuo Rio de Žaneiro, nužudytas turistas lietuvis, o jo partnerė, tariamai, išprievartauta, ketvirtadienį pranešė Brazilijos policija, skelbia agentūra AP.
 
Pranešama, kad sulaikytas vienas įtariamasis.
 
Policijos teigimu, Adamo Žindul kūnas rastas išsinuomotose apartamentuose, o jo partnerė teigė, kad buvo išprievartauta. Ji nugabenta į ligoninę.
 
Brazilijos televizijos kanalas „Globo“ nurodo, kad A. Žindul ir jo žmona brazilė buvo išsinuomavę namą atokiame paplūdimyje, vadinamame Praia do Sono, kurį galima pasiekti tik valtimi arba taku per džiungles.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.07; 08:20

Pietų Amerikos lietuvių jaunimo suvažiavimas nuotrauka atminčiai

2020 m. sausio 22-26 dienomis Argentinoje surengtas svarbiausias Pietų Amerikos lietuvių jaunimo susitikimas – XXIII-asis Pietų Amerikos lietuvių jaunimo suvažiavimas. Suvažiavime dalyvavo apie 80 atstovų iš Argentinos, Urugvajaus, JAV, Kanados, Lietuvos, Lenkijos ir Australijos.

Pietų Amerikos lietuvių jaunimo suvažiavimas yra Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos (P.L.J.S.) ir Pasaulio lietuvių bendruomenės (P.L.B.) bendras projektas, kurį šiais metais organizavo Argentinos lietuvių jaunimo sąjunga (A.L.J.S.) kartu su P.L.J.S. ir Pasaulio lietuvių bendruomenės (P.L.B.) valdyba.

Suvažiavime dalyvavo Suvažiavimo įkūrėjas ir globėjas, P.L.B. Sielovados reikalų ir Pietų Amerikos reikalų komisijos pirmininkas, Lietuvos Vyskupų Konferencijos (LVK) delegatas užsienio lietuvių katalikų sielovadai, prelatas Edmundas J. Putrimas. Suvažiavime taip pat dalyvavo PLB valdybos narys  ir PLJS vicepirmininkas, Aidis Staskevičius.

Suvažiavimas prasidėjo dalyvių registracija trečiadenį, sausio 22 d., Argentinos Lietuvių Centro draugijos patalpose sostinėje Buenos Aires. Suvažiavimo dalyvius pasveikino Argentinos lietuvių jaunimo sąjungos (A.L.J.S.) pirmininkė Malena Tanevitch Braziunaitė, dėkodama svečiams už apsilankymą, pabrėždama šio jaunimo suvažiavimo svarbą lietuviams, gyvenantiems šiame krašte.

Vakare vyko susipažinimo vakaronė, kurioje Suvažiavimo dalyviai iš skirtingų pasaulio kraštų bendraudami galėjo daugiau sužinoti vieni apie kitus. Po formalaus prisistatymo lietuvių klube, įvyko Australijos lietuvių tautinių šokių grupės “Linas” pasirodymas. Jam vadovauja Loreta Tigani. Šokėjai savo energingais šokiais privertė žiūrovus ploti be sustojimo.

Naktį po atidarymo vakaronės delegacija išnaudojo kelionei į Tandil miestą, kuris yra 400 km nuo Buenos Airės, kur jau 10 metų gyvuoja organizacija “Laisva Lietuva”. Ryte vyko ekskursija po visą turistinį miestą. Po pietų prasidėjo Studijų dienos programos dalis, kurios metu vyko su Pasaulio lietuvių jaunmo sąjungos pristatymas ir diskusijos.

Vėliau vyko etnografinių regionių pristatymas ir komandinės užduotys.

Pietų Amerikos lietuvių jaunimo suvažiavimas nuotrauka atminčiai (šokiai)

Vakare įvyko vienas iš likmsiausių Suvaziavimo dalių: Folkloro naktis. Visi dalyviai smagiai šoko ir dainavo liaudiškas dainas.

Kitą dieną, penktadieni 24 d., įvyko “Misija Sibiras” pristatymas ir diskusija, kurioje pasisakė joje dalyvavusi Amerikos lietuvė Marija Čyvaite.

„Misija sibiras“ – unikalus projektas vykstantis nuo 2006 m.  Organizuojamos kelionės į lietuvių tremties vietas, tremtinių kapų tvarkymai, susitikimai su vis dar Sibire gyvenančias lietuviais.

Nuo projekto vykdymo pradžios lietuvių tremties ir įkalinimo vietose Sibire jau apsilankė aštuonios ekspedicijos, sutvarkiusios apie 70 lietuviškų kapinių ir susitikusios su ten gyvenančiais lietuviais. Svarbiausia misija prasideda grįžus į Lietuvą, pasakojant apie ekspedicijoje patirtas emocijas, kuriant naujus istorijos išsaugojimo būdus.

Po pietų įvyko rekreacinai užsiėmimai ir tradicinis žaidimas “Protmūšis”.

Jau šestadienį 25 d. visa delegacija persikėle į Berisso miestą. Berisso yra paskebtas ir oficialiai pripažistas pagal įstatymus kaip “Imigrantų provincijų sostinė”, kadangi gyvuoja, bendrauja ir bendradarbauja 26 užsienio bendruomenių iš viso pasaulio. Berisse yra lietuvių draugija “Nemunas”, kuriam sukanka 110 metų, ir lietuvių draugija “Mindaugas” – 88 metų.

Pietavome lietuvių draugijoje “Mindaugas”, kur surinko visi Suvažiavimo atstovai ir dalyvavo Argentinos lietuvių bendruomenės ir lietuvių draugijos “Mindaugo” pirmininkė Miriam Griszka. Po pietų visa delegacija persikėlė į  Los Talas regione, Beriso apskrityje esančią sodybą “Pranas”, kuri priklauso dabarinio lietuvių draugijos “Nemuno” pirmininkui Alfredo Dulke, buvusiam „Nemuno“ šokių kolektyvo įkūrėjui ir vadovui.

Po smagaus laisvalaiko gamtoje, vakare Prelatas Edmundas Putrimas aukojo Šv. Mišias. Mišiose dalyvavo visi Pietų Amerikos jaunimo suvažiavimo dalyviai ir lietuvių bendruomenės nariai.

Pietų Amerikos lietuvių jaunimo suvažiavime dalinti padėkos raštai

Vakare vyko labai laukiamas, jau tradiciniu tapęs renginys – Talentų vakaras, kuriame pasirodė visos Lietuvos etnografinių regionų grupės. Smagai leidom laiką prie laužo su lietuviškais žaidimais ir dainomis.

Kitą dieną, sekmadienį 26 d. ryte ivyko paskutine “Studiju dienos” paskaita apie lietuvių kalbą ir jos svarbą. Buvo informuota apie galimybes studijuoti lietuvių kalbą ir kultūrą įvairiose Lietuvos aukštosiose mokyklose. Skatinta visus jaunus atstovus važiuoti į Lietuvą studijuoti lietuvių kalbos, paaiškinti privalumai, kuriuos suteikia lietuvių kalbos mokėjimas.

Po paskaitos visi papietavo vasarvietėje “Pranas”. Žodį tarė Argentinos lietuvių jaunimo sąjungos (A.L.J.S.) pirmininkė Malena Tanevitch Braziunaitė. Prelatas Edmundas Putrimas padėkojo visiems Suvažiavimo organizatoriams ir dalyviams bei palaimino maistą. Užbaigiant suvažiavimą visi linkėjo, kad suvažiavimo tradicija tęstųsi ilgus metus.

XXIV Pietų Amerikos Lietuvių Jaunimo Suvažiavimas vyks 2021-tais metais sausio mėn. Urugvajuje.

Dar viena akimirka iš Pietų Amerikos lietuvių jaunimo suvažiavimo

XXIII Pietų Amerikos Lietuvių Jaunimo Suvažiavimo įžvalgos, jaunimo iššūkiai bus pristatyti Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenės komisijos pavasario sesijos temoje dėl Pasaulio lietuvių jaunimo veiklos ir įtraukties 2020 kovo 18d. Lietuvos Respublikos Seime.

Už finansinę paramą dėkojame:

-Amerikos Lietuvių Fondui.

– Pasaulio Lietuvių Bendruomenės (PLB) valdybai ir jos pirmininkei Daliai Henkei

– Prelatui Edmundui Putrimui

– Pasaulio Lietuvių Jaunimo Sąjungos (PLJS) valdybai ir jos pirmininkui Vladui Oleinikovui.

– Argentinos lietuvių centrui

– Lietuvių katalikų kultūros ir savišalpos draugijai „Mindaugas“

– Lietuvių kultūros ir savišalpos draugijai „Nemunas“

– Laisvai Lietuvai is Tandil miesto

– P. Alfredo Dulkei

– Kanados, JAV, Urugvajaus Lietuvių Jaunimo Sąjungai

– Australijos lietuviu tautiniu sokiu grupei “Linas” ir jo vadovei Loreta  Tigani

– Argentinos Lietuvių Jaunimo Sąjungos valdybai (ALJS).

– Kiekvienai šeimai, kuri mielai priėmė į savo namus suvažiavimo dalyvius

– Visiems dalyviams ir atstovams, kurie dalyvavo PALJ suvažiavime

Informaciją pateikė PASAULIO LIETUVIŲ JAUNIMO SĄJUNGA; PASAULIO LIETUVIŲ BENDRUOMENĖ

2020.02.06; 15:47

Brazilijos prezidentas Jairas Bolsonaras pasirengęs panaudoti armiją tvarkai palaikyti, jeigu šalyje pasikartotų masinės riaušės. Tai trečiadienį pranešė leidinys „Antagonista“, remdamasis valstybės vadovo pareiškimu.
 
„Negalima leisti, kad mes būtume užklupti netikėtai, mes galime numatyti problemas. Aš aptariau su gynybos ministru riaušių, analogiškų toms, kurios vyko (Brazilijoje) praeityje, ir toms, kurios dabar vyksta Čilėje, galimybę. Mes ruošiamės taikyti (Brazilijos konstitucijos) 142-ąjį straipsnį (dėl ginkluotųjų pajėgų), kuriame kalbama apie teisėtvarkos apsaugą“, – cituoja prezidentą leidinys.
 
Kovo 24 d. prezidentas J. Bolsonaras davė nurodymą organizuoti kovo 31 d. karinėse dalyse “deramus renginius“, skirtus 1964 įvykiams, kai ginkluotosioms pajėgoms nuvertus prezidentą João Goulartą šalyje buvo įvestas karinės diktatūros režimas, cenzūra, panaikinti tiesioginiai valstybės vadovo rinkimai.
 
Kaip vėliau paaiškino Brazilijos lyderio atstovas spaudai Otávio Rêgas Barrosas, prezidentas laiko tą dieną prasidėjusius įvykius ne kariniu perversmu, o civilių ir kariškių solidarumo apraiška pavojaus akivaizdoje. Valstybės vadovo iniciatyva sukėlė aštrią polemiką visuomenėje, ją pasmerkė žmogaus teisių gynimo organizacijos.
 
J. Bolsonaras pradėjo eiti prezidento pareigas 2019 metų sausio 1 d. Jo kandidatūrą į valstybės vadovo postą iškėlė Socialliberalų partija.
 
Brazilijoje prezidentas renkamas ketveriems metams. Vaikystėje politikas mokėsi Sausumos kariuomenės parengiamojoje kadetų mokykloje, vėliau baigė Karo akademiją, tarnavo artilerijos ir desanto kariuomenės daliniuose. Karinę karjerą baigė 1988 metais, turėdamas kapitono laipsnį.
 
J. Bolsonaras laikosi kraštutinių dešiniųjų pažiūrų – stoja prieš abortus, narkotikų, tos pačios lyties asmenų santuokų legalizavimą, atvirų durų politiką imigrantų atžvilgiu, ragina įvesti mirties bausmę ir įkalinimą iki gyvos galvos (Brazilijoje abi šios bausmės uždraustos).
 
Vienu iš pirmųjų savo įsakų prezidento poste J. Bolsonaras supaprastino leidimo turėti ginklą išdavimo tvarką.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.24; 06:07

Amazonės gaisrų dūmai driekiasi tūkstančius kilometrų. EPA-ELTA nuotr.
Brazilijos prezidentas Jairas Bolsonaras primygtinai tvirtino, kad šaliai priklausanti Amazonės miškų dalis yra suvereni valstybės teritorija ir į jos politiką tarptautinė bendruomenė neturėtų kištis. Dėl Amazonėje siaučiančių gaisrų Brazilijos prezidento sprendimus kritikavo daugelis pasaulio šalių vadovų.
 
Niujorke į Jungtines Tautas (JT) antradienį kreipęsis J. Bolsonaras pateikė nemandagią ir klausytojus nustebinusią pastabą. „Klaidinga sakyti, kad Amazonės miškai yra žmonijos paveldas, o galvojimas, kad miškai – tai pasaulio plaučiai, yra nesusipratimas, patvirtintas mokslininkų“, – sakė J. Bolsonaras. Apie tai pranešė BBC.
 
Kalbėdamas JT Generalinėje asamblėjoje, J. Bolsonaras kritikavo tai, ką pats pavadino tarptautinių žiniasklaidos priemonių išpučiamomis sensacijomis.
 
„Pasitelkdamos šias klaidingas žinutes, tam tikros šalys, užuot pagelbėjusios, elgėsi nepagarbiai ir propagavo kolonijinę dvasią, – teigė Brazilijos prezidentas. – Jie net kėsinosi į tai, ką laikome labiausiai brangintina vertybe – mūsų suverenumą“.
 
JT Generalinėje asamblėjoje jis gynė Brazilijos vyriausybės požiūrį į vietinius Amazonės miškų gyventojus, esą dauguma vyriausybės narių parėmė jo politiką. „Kai kurie nevyriausybinių organizacijų remiami žmonės Brazilijoje ir už valstybės ribų reikalavo, kad su savo indėnais elgtumės taip, tarsi jie būtų tikrieji urviniai žmonės“, – kalbėjo J. Bolsonaras.
Brazilijos valdžia dėl miško gaisrų Amazonijoje sudarė krizės štabą. EPA-ELTA nuotr.
 
Šiemet Amazonės miškuose įsiplieskė daugiau nei 80 000 gaisrų. Ekspertai mano, kad dauguma jų buvo nulemti žmogaus veiklos. Daugelis teritorijų buvo padegtos, siekiant išvalyti žemės ūkiui skiriamus plotus ir gyvulių ganyklas.
 
Aplinkosaugininkai teigia, kad J. Bolsonaro politika nulėmė tai, kad miškų gaisrų Brazilijoje šiemet padaugėjo. Jis esą nuo praėjusio spalio, kai buvo išrinktas prezidentu, skatino galvijų augintojus išnaikinti dideles Amazonės miškų teritorijas.
 
J. Bolsonaro apsilankymas Niujorke sulaukė keleto protestų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.25; 07:04

Dėl miškų gaisrų Brazilijoje Suomijos ministras pirmininkas Anttis Rinne‘as paragino ES veikti.
 
Gaisrai Brazilijos atogrąžų miškuose yra „grėsmė visai planetai“, pareiškė jis penktadienį ir paragino „nedelsiant imtis veiksmų“. Klimato kaitos akivaizdoje pasaulis, anot A. Rinne‘o negali pakelti tokių liepsnų. Suomija liepos pradžioje perėmė pirmininkavimą ES. Anot A. Rinne‘o, ši tema bus aptariama Bendrijoje. Jis esą susisiekė ir su Europos Komisija.
 
„Mes turime išsiaiškinti, ar yra kas nors, ką europiečiai galėtų pasiūlyti Brazilijai, kad ateityje būtų užkirstas kelias tokiems gaisrams“, – toliau kalbėjo A. Rinne‘as. Jis esąs „labai sunerimęs“ dėl to, kokią poziciją Brazilija yra užėmusi dėl savo miškų.
 
Brazilijos prezidentas J. Bolsonaras ketvirtadienį pareiškė, kad patarimai iš užsienio jam nereikalingi ir kalbėjo apie kolonijinį mąstymą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.24; 00:01
 

Dešimtys tūkstančių žmonių penktadienį Brazilijoje visuotiniu streiku protestavo prieš planuojamą pensijų reformą. Rio de Žaneire ir San Paule policija panaudojo ašarines dujas prieš protestuotojus, kurie blokavo gatves ir degino barikadas, pranešė žinių portalas G1.
 
Daugelyje šalies miestų nekursavo traukiniai ir autobusai, nedirbo mokyklos ir universitetai. Darbą nutraukė ir daug bankų darbuotojų.
 
Pensijų reforma yra vienas svarbiausių dešiniojo populisto prezidento Jairo Bolsonaro projektų. Be kita ko, ketinama padidinti pensinį amžių vyrams iki 65 metų, o moterims – iki 62. Dabar daugelis brazilų į pensiją išeina jau nuo 55-erių. Tačiau dėl senėjančios visuomenės pensijų sistemą vis sunkiau finansuoti. Laikraščio „O Globo“ teigimu, pernai trūkumas pensijų sistemoje siekė 194 mlrd. realų (44,3 mlrd. eurų).
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.15; 06:30
 

Sekmadienio popietę šiaurinėje Brazilijos dalyje esančiame bare nušauta 11 žmonių, kai bare pradėjo šaudyti septyni kaukėti užpuolikai. 

Dauguma aukų nušautos į galvą. Žuvo šešios moterys ir penki vyrai. 

Naujienų tinklalapis G1 skelbė, kad ginkluoti užpuolikai atvyko motociklu ir trimis automobiliais. Teigiama, kad jie paspruko iš įvykio vietos, bet vienas užpuolikas buvo sužeistas ir yra laikomas policijos areštinėje. 

Šaudynių motyvas Beleno mieste įsikūrusiame bare kol kas nežinomas. Tačiau, turimomis žiniomis, baras yra susijęs su prekyba narkotikais.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.21; 00:30

JAV prezidentas Donaldas Trumpas savo teiginiais apie galimą Brazilijos narystę NATO apstulbino Aljanso partneres. Šaltiniai NATO būstinėje Briuselyje trečiadienį atkreipė dėmesį į tai, kad Šiaurės Atlanto sutartis nenumato kitų ne Europos šalių priėmimo į NATO.

Be to, kolektyvinės gynybos garantija ginkluoto puolimo atveju geografiškai yra apribota. Į atitinkamas teritorijas Brazilija nepatenka.

D. Trumpas antradienį susitikime su Brazilijos prezidentu Jairu Bolsonaru užsiminė apie galimą Brazilijos priėmimą į NATO. Jis sakė, jog svarsto oficialiai pripažinti šalį prie NATO neprisijungusia svarbia sąjungininke („Major non-NATO ally“). Tačiau esą įmanoma ir Brazilijos narystė NATO. Tiesa, anot D. Trumpo, tam dar reikia daug pokalbių.

NATO atstovė D. Trumpo žodžių komentuoti nenorėjo. Tačiau Aljanso šaltiniai atkreipė dėmesį į tai, kad NATO jau dabar palaiko partnerystę su daugybe šalių. Tarp jų, pavyzdžiui, yra ir Kolumbija. Esą galimas glaudesnis bendradarbiavimas ir su Brazilija, jei šalis bus tuo suinteresuota. Tačiau labai mažai tikėtina, jog Šiaurės Atlanto sutartis būtų pakeista, kad Brazilija galėtų tapti nare. Tam turėtų vienbalsiai pritarti visos NATO partnerės.

Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2019.03.21; 03:00

Jungtinės Valstijos rimtai svarsto galimybę Brazilijai prisijungti prie NATO ar panašaus aljanso, susitikimo su Brazilijos prezidentu Jairu Bolsonaro Baltuosiuose rūmuose metu pareiškė Donaldas Trumpas.

Kaip skelbia „Reuters“, Ovaliniame kabinete žurnalistai paklausė JAV prezidento apie galimą Brazilijos narystę Šiaurės Atlanto aljanse. Pasak D. Trumpo, Jungtinės Valstijos svarsto tokią galimybę.

„Mes rimtai tai svarstome“, – sakė D. Trumpas ir pridūrė, kad JAV ir Brazilijos santykiai niekada nebuvo tokie geri kaip dabar.

„Mes ruošiamės rimtai visa tai apsvarstyti, ar tai būtų susiję su NATO, ar su kitokiu aljansu, tačiau mūsų santykiai su Brazilija yra puikūs“, – tikino D. Trumpas.

JAV prezidentas taip pat pareiškė paramą Brazilijai prisijungiant prie Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) – pasaulio turtingų šalių klubo, kuriame yra ir Lietuva.

„Aš palaikau jų pastangas prisijungti (prie EBPO)“, – teigė D. Trumpas, atsakydamas į žurnalistų klausimą apie Brazilijos siekį prisijungti prie organizacijos.

Brazilija, turinti aštuntą pagal dydį pasaulio ekonomiką, paraišką prisijungti prie EBPO pateikė 2017-aisiais. Prie EBPO jau yra prisijungusios kitos Lotynų Amerikos šalys – Meksika, Čilė ir Kolumbija.

Darius Mikutavičius (ELTA)
 
2019.03.20; 05:59

Rio de Žaneiras. Mažiausiai 44 Brazilijos karinės policijos pareigūnai buvo suimti antradienį San Paulo valstijoje. Kaip pranešė portalas UOL, jie visi įtariami ryšiais su didele organizuota nusikalstama grupuote PCC (Primeiro Comando da Capital).

Iš viso buvo išduoti orderiai suimti 54 policininkus, bet 10 jų kol kas nepavyko surasti. Plataus masto operacijoje dalyvauja apie 450 žmonių. Pasak tyrėjų, įtariamieji prisidėjo prie tokių nusikaltimu kaip korupcija, turto prievartavimas, narkotikų kontrabanda.

Didelis nusikalstamumas laikomas viena opiausių Brazilijos problemų. Tai rodo daugelio viešosios nuomonės tyrimų rezultatai. Sociologijos centro „Datafolha“ duomenimis, 60 procentų šalies piliečių vakarais bijo išeiti į gatvę. Dėl savo saugumo labiausiai nerimauja neturtingų gyventojų sluoksnių atstovai.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.19; 06:13